Byla 3K-3-62/2013
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo sutarties sąlygų pakeitimo pripažinimo neteisėtu, drausminių nuobaudų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Simniškio (pranešėjas), Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „EMIRA“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. patikslintą ieškinį atsakovui UAB „EMIRA“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo sutarties sąlygų pakeitimo pripažinimo neteisėtu, drausminių nuobaudų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje nagrinėjama dėl darbo sąlygas ir darbo sutarties sąlygas bei jų pakeitimą, šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir darbo sutarties nutraukimą darbuotojui vieną kartą šiurkščiai pažeidus darbo pareigas, drausmines nuobaudas reglamentuojančių DK normų aiškinimo ir taikymo.

6Ieškovė prašė: pripažinti 2011 m. liepos 7 d. atsakovo UAB „EMIRA“ direktoriaus įsakymą Nr. 11/273/VID „Dėl darbo tvarkos pažeidimo“ neteisėtu ir jį panaikinti; pripažinti 2011 m. liepos 7 d. atsakovo UAB „EMIRA“ direktoriaus įsakymą Nr. 11/274/VID „Dėl darbo tvarkos pažeidimo“ neteisėtu ir jį panaikinti; pripažinti UAB „EMIRA“ darbo sąlygų ieškovei pakeitimą nuo 2011 m. liepos 4 d. neteisėtu; pripažinti ieškovės atleidimo iš darbo 2011 m. rugpjūčio 1 d. UAB „EMIRA“ direktoriaus įsakymą Nr. 11/282/VID neteisėtu, į darbą negrąžinti, priteisti iš atsakovo 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją – 3457,95 Lt; priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos po 1152,65 Lt už mėnesį; priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo; priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos. Ieškovė nurodė, kad nuo 2007 m. gruodžio 12 d. dirbo UAB „EMIRA“ Klaipėdos mieste esančiame padalinyje konsultante, jos darbo vieta buvo viena iš atsakovo tuo metu turėtų pagal užsakymą gaminamų baldų ekspozicijų, įrengtų prekybos centruose. Šiose baldų ekspozicijose buvo sumontuotos kelios spintos su stumdomomis durimis, kompiuterizuota darbo vieta su specializuota programine įranga, kuria būdavo apskaičiuojama spintos kaina, įvairūs spintų gamyboje naudojamų medžiagų pavyzdžiai, kėdė, vieta asmeniniams daiktams pasidėti, buvo sudaryta galimybė parodyti lankytojams galimą spintos komplektaciją bei kompiuteriu suskaičiuoti tokios spintos kainą. Kai surastas klientas užsisakydavo baldus, buvo mokama papildomai 30 Lt prie atlyginimo. Iki 2011 m. liepos 3 d. ji buvo vaiko priežiūros atostogose. 2011 m. birželio 9 d. išsiuntė atsakovui pareiškimą, kad grįžta į darbą, tačiau šis informavo, jog padalinys Klaipėdos mieste yra uždarytas, pasiūlė darbą Vilniuje, taip pat nutraukti darbo sutartį pagal DK 125 straipsnį. Vėliau ji buvo informuota, kad jos darbo vieta yra Klaipėdoje, Taikos pr. 80, UAB „Naujasis turgus“ turgavietėje. Šioje darbo vietoje nebuvo ekspozicijos, kompiuterizuotos darbo vietos su specializuota programine įranga, pakankamo gamyboje naudojamų medžiagų pavyzdžių, kėdės, taip pat nebuvo kur pasidėti asmeninių daiktų ir įmonės duotų lankstinukų bei medžiagų pavyzdžių, tualetas buvo mokamas. Ieškovės teigimu, taip atsakovas be jos sutikimo pakeitė jos darbo sąlygas, tinkamu būdu nepranešė apie darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimą, reikalavo atlikti darbą, nesulygtą darbo sutartimi. Atsakovo 2011 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 11/273/VID „Dėl darbo tvarkos pažeidimo“ ir įsakymu Nr. 11/274/VID „Dėl darbo tvarkos pažeidimo“ jai buvo nepagrįstai ir neteisėtai paskirtos drausminės nuobaudos – įspėjimai. Vėliau darbdavys informavo, kad nuo 2011 m. liepos 11 d. jos darbo vieta bus Klaipėdoje, Turgaus a. 5 (kitoje turgavietėje), kur ji iš viso neturėjo jokios darbo vietos: darbas buvo lauke, ji turėjo vaikščioti po turgavietę ir dalyti lankstinukus. Ji pranešė darbdaviui, kad dėl jo padarytų pažeidimų atsisako dirbti. Vėlau darbdavys informavo, kad nuo 2011 m. liepos 20 d. jos darbo vieta vėl yra Klaipėdoje, Taikos pr. 80, UAB „Naujasis turgus“ turgavietėje. Ieškovė 2011 m. liepos 20 d. kreipėsi į darbdavį, nurodydama, kad nesutinka su pakeistomis darbo sąlygomis ir prašo perduoti ginčą spręsti darbo ginčų komisijai. 2011 m. liepos 20-22 dienomis ji buvo nurodytoje darbo vietoje, tačiau darbdavys jos neaprūpino jokiomis darbo priemonėmis, todėl 2011 m. liepos 22 d. pranešė darbdaviui, kad dėl jo padarytų pažeidimų atsisako dirbti. Ieškovė nurodė, kad patyrė stresą, nes darbdavys ją ignoravo, o nuo 2011 m. liepos 4 d. prasidėjo psichologinis spaudimas, neteisėtai skirtos dvi drausminės nuobaudos, ji buvo priversta skųstis Valstybinei darbo inspekcijai. Dėl mėginimo neteisėtai atleisti pablogėjo sveikata: dėl patiriamo streso nuolat jausdavo nerimą, baimę, sutriko virškinimas, miegas, teko kreiptis į gydytoją, kuris skyrė raminamuosius receptinius vaistus.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutartie esmė

8Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino atsakovo 2011 m. liepos 7 d. įsakymus Nr. 11/273/VID „Dėl darbo tvarkos pažeidimo“ ir Nr. 11/274/VID „Dėl darbo tvarkos pažeidimo“ neteisėtais ir juos panaikino; pripažino UAB „EMIRA“ darbo sąlygų ieškovei pakeitimą nuo 2011 m. liepos 4 d. neteisėtu; pripažino neteisėtu atsakovo 2011 m. rugpjūčio 1 d. įsakymą Nr. 11/282/VID, panaikino šiuo įsakymu paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, pripažino, kad šalių darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo 2011 m. rugsėjo 12 d.; ieškovės į darbą negrąžino, priteisė ieškovei iš atsakovo trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją – 3480 Lt, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011 m. liepos 25 d. iki 2011 m. rugsėjo 12 d. – 1869,39 Lt, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 5349,39 Lt sumos skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. rugpjūčio 10 d. iki sprendimo visiško įvykdymo, 2000 Lt neturtinės žalos; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo 2011 m. liepos 7 d. įsakymais Nr. 11/273/VID „Dėl darbo tvarkos pažeidimo“ ir Nr. 11/274/VID „Dėl darbo tvarkos pažeidimo“ ieškovei buvo paskirtos drausminės nuobaudos, jas skirdamas atsakovas nesilaikė DK reikalavimų, nes prieš tai nepareikalavo ieškovės pasiaiškinti, be to, paskyrė nuobaudas, kurių įstatymas nenumato. Teismas, pasisakydamas dėl darbo sąlygų pakeitimo, konstatavo, kad po atostogų darbdavys pakeitė ieškovės darbo sąlygas: darbo vieta – ekspozicija, prekybos centre, kur ji turėjo sėdimą ir kompiuterizuotą darbo vietą, buvo pakeista į konsultantės darbui nepritaikytą stovimą darbo vietą turgavietėje, o 2011 m. liepos 11 d. buvo nustatyta nauja darbo tvarka – įmonės produkciją pristatinėti stovint, vaikščioti po turgaus teritoriją ir dalyti lankstinukus. Teismas nustatė, kad ieškovė nuo darbo sutarties sudarymo iki atostogų vaikui prižiūrėti suteikimo pas atsakovą dirbo prekybos centruose įrengtose darbo vietose, turėjo tinkamai įrengtą darbo vietą, jos darbo funkcijos buvo visai kitos, negu grįžus po vaiko priežiūros atostogų, taip pat nustatė, kad ieškovė gaudavo priedus prie atlyginimo už atliktus užsakymus. Teismas vertino, jog šalys darbo sutartimi susitarė dėl tokių darbo sąlygų, kurios buvo darbo pradžioje ir kuriomis dirbo bei dirba kitos atsakovės konsultantės. Teismas, vadovaudamasis DK 120 straipsnio 2 dalimi, nurodė, kad būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimui turėjo būti gautas išankstinis raštiškas ieškovės sutikimas, tačiau tokio sutikimo nebuvo gauta. Teismas pažymėjo, kad jei ieškovė nesutiko dirbti pakeistomis sąlygomis, darbdavys gali darbuotoją atleisti iš darbo pagal DK 129 straipsnį laikydamasis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos. Ieškovės atsisakymą dirbti teismas vertino kaip atsisakymą dirbti DK 297 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismas, pripažinęs, kad atsakovas pažeidė ieškovės teisę apsispręsti dėl darbo pasikeitusiomis darbo sąlygomis įstatymo nustatyta tvarka ir vienašališkai pakeisdamas šalių darbo sutartimi sulygtas darbo sąlygas, ir atsižvelgęs į nustatytas faktines bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad atsakovas nesilaikė įstatymų, nebendradarbiavo su ieškove, jos atžvilgiu veikė nesąžiningai. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės neatvykimą į darbą nulėmė atsakovo neteisėti veiksmai, todėl vertinti, jog ieškovė neatvyko į darbą be svarbių priežasčių, nėra pagrindo. Teismas ieškovės neatvykimo į darbą priežastis pripažino svarbiomis, nurodė, kad ieškovės nebuvimas darbe negali būti kvalifikuojamas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, o griežčiausios nuobaudos skyrimas, esant tokioms drausmės pažeidimo padarymo aplinkybėms, neatitiktų ne tik drausminės nuobaudos skyrimo tikslų, bet ir teisingumo pricipo. Teismas konstatavo, kad drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – ieškovei buvo paskirta neteisėtai, todėl ją panaikino. Teismas, vadovaudamasis DK 140 straipsnio 1 dalimi ir įvertinęs, tai kad ieškovė nuo 2011 m. rugsėjo 13 d. pradėjo dirbti naujoje darbovietėje, šalių darbo sutartį nutraukė teismo sprendimu nuo darbo sutarties kitoje darbovietėje sudarymo dienos, t. y. 2011 m. rugsėjo 12 d. Teismas nustatė, kad ieškovei padaryta neturtinė žala. Teismas, nustatęs, kad nuo 2011 m. rugsėjo 13 d. ieškovė įsidarbino kitoje darbovietėje, sprendė, jog ieškovės priverstinė pravaikšta truko nuo 2011 m. liepos 25 d. iki 2011 m. rugsėjo 12 d. Atsižvelgęs į teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. UAB ,,Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008), teismas ieškovės reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką tenkino iš dalies, priteisdamas 1869,39 Lt.

9Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, 2012 m. gegužės 17 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. sprendimą pakeitė: ieškovei iš atsakovo priteisė vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos – 5100 Lt, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 10584,65 Lt sumos skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. rugpjūčio 10 d. iki sprendimo visiško įvykdymo; peržiūrėjo bylinėjimosi išlaidų paskirstymą; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad darbdavys, skirdamas drausminę nuobaudą, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių ir parinkti tik tokią nuobaudos rūšį, kurią nustato įstatymas. Pasisakydama dėl darbo sąlygų pakeitimo kolegija pažymėjo, kad ieškovė naujose darbo vietose neturėjo kompiuterio, t. y. neturėjo jokios galimybės potencialiam pirkėjui pateikti visapusišką informaciją apie įmonės produkciją, kurią ieškovė turėjo iki vaiko priežiūros atostogų. Kolegijos vertinimu, darbo vieta turguose visiškai neatitinka atsakovo gaminamos produkcijos potencialių klientų traukos vietos. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės darbo užmokestis taip pat pakito, nes pakeitus darbo sąlygas – nesuteikus darbo priemonių, pakeitus darbo vietą, ieškovė visai neteko galimybės gauti priedų prie atlyginimo. Kolegija pažymėjo, kad atsakovas ir ieškovė, šią priimant į darbą, aptarė darbo sąlygas: sėdimas darbas kompiuteriu tam pritaikytose ekspozicijose, mokant papildomai už priimtus užsakymus. Tokios darbo sąlygos buvo iki nėštumo ir gimdymo atostogų. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad negalima keisti darbo sąlygų ir versti darbuotoją darbą atlikti lauko sąlygomis, kai ankstesnė darbo vieta buvo viduje, specialiai įrengtose ekspozicijose. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 2011 m. liepos 25 d. ieškovė atsisakė vykti į darbą dėl darbdavio daromų pažeidimų, vienas jų – prašymų nagrinėti ginčą darbo ginčų komisijoje ignoravimas. Kolegija, pasisakydama dėl darbo sutarties nutraukimo, pažymėjo, kad darbdavys, prieš atleisdamas ieškovę iš darbo, nepareikalavo jos raštu pasiaiškinti, be to, byloje nėra jokių duomenų ar įrodymų, kad atsakovas patyrė kokių nors nuostolių. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad atsisakymas pasirašyti pareiginę instrukciją nėra darbo drausmės pažeidimas, o pareiginės instrukcijos nepasirašymas, atsisakymas dirbti pakeistomis darbo sąlygomis yra kitas pagrindas atleisti darbuotoją, nes tokiu atveju keičiasi būtinosios darbo sutarties sąlygos–darbo funkcijos (DK 120 straipsnis), todėl taikoma visiškai kita įspėjimo dėl atleidimo iš darbo ir atleidimo iš darbo procedūra (DK 129 straipsnis). Kolegija pažymėjo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieškovė atsisakė pasirašyti dėl jos supažindinimo su darbo saugos reikalavimais. Kolegija, spręsdama dėl išmokos dydžio už priverstinės pravaikštos laiką, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008, nukrypo nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kad precedento galią turi tik sprendimai analogiškose bylose, taip pat nepagrįstai ieškovei priteisė vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą tik už 34 darbo dienas. Kolegija nurodė, kad ieškovės pravaikštos laiką sudaro laikas nuo atleidimo iš darbo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos – 2012 m. gegužės 17 d. Įvertinusi tai, kad atsakovo įmonės padalinys Klaipėdoje buvo likviduotas 2009 m. gruodžio mėn., o ieškovė per gana trumpą laiką (per beveik 2 mėnesius) įsidarbino kitoje įmonėje, taip pat įvertinusi ieškovės dirbto laiko ir priverstinės pravaikštos laiko santykį, kolegija sprendė, jog priteistina suma už priverstinę pravaikštą mažintina iki 5100 Lt.

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. sprendimą bei Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 17 d. nutartį ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

121. Dėl teisės normų, reglamentuojančių būtinąsias darbo sutarties sąlygas (DK 95 straipsnis), būtinųjų darbo sutarties sąlygų keitimą (DK 120 straipsnis) netinkamo aiškinimo ir taikymo. Kasatoriaus nuomone, teismai, neišskirdami atskirai darbo sąlygų ir būtinųjų darbo sutarties sąlygų, bendrai visoms taikė DK 120 straipsnio 2 dalį, kuri taikoma tik keičiant būtinąsias dabo sąlygas, neteisingai taikė ir aiškino DK 95, 120 straipsnius bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Kasatorius nesutinka su teismų išaiškinimu, kad darbo vieta yra darbo sutarties sąlyga, dėl kurios keitimo būtinas raštiškas darbuotojo sutikimas. Toks teismų išaiškinimas, atsakovo nuomone, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teisės taikymo ir aiškinimo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. VšĮ Lietuvos aklųjų biblioteka, bylos Nr. 3K-3-274/2008). Kadangi konkreti darbo vieta šalių sudarytoje darbo sutartyje nebuvo nurodyta, tai laikytina, jog ieškovės sutikimas dėl darbo vietos keitimo nėra būtinas. Kasatorius nurodo, kad ieškovės, kaip konsultantės, darbo funkcijos, jai grįžus į darbą po vaiko priežiūros atostogų, iš esmės liko nepakitusios ir apėmė klientų paiešką, galimų klientų konsultavimą bei nukreipimą pas baldų projektuotojus, tuo tarpu tai, kaip atlikti darbo funkcijas, nustato darbdavys. Kasatorius nesutinka su teismų išvadomis dėl ieškovės darbo funkcijos pasikeitimo jai sugrįžus iš vaiko priežiūros atostogų. Teismai pažeidė DK 120 straipsnį, nes nepagrįstai konstatavo, kad darbdavys pakeitė ieškovės darbo funkcijas. Anot kasatoriaus, darbdavys, nepakeitęs konsultantės funkcijų, išaiškino, kaip jas atlikti. Kasatoriaus nuomone, teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, nes, kilus ginčui dėl darbo sutartyje nustatytos darbo funkcijos, reikėjo vertinti ne darbuotojos įsitikinimus ir ambicijas (norą turėti vienokią ar kitokią darbo vietą ir įgyti papildomai funkcijų), o vertinti įmonės lokalius aktus, kuriuose turėtų būti tai atskleista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos geležinkelio profesinės sąjunga v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-540/2004). Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad darbo užmokestis, sulygtas šalių darbo sutartimi, liko nepakitęs, o premijų išmokėjimas yra darbdavio prerogatyva, todėl tik jis gali dėl jų nuspręsti. Kasatoriaus teigimu, teismai nepagrįstai taikė DK 297 straipsnį ir, pripažindami ieškovės atsisakymą dirbti pagrįstu, neteisėtai ir klaidingai pripažino darbo sutaries nutraukimą neteisėtu.

132. Dėl netinkamo materialiosios teisės normų, reglamentuojančių drausminių nuobaudų rūšis (DK 237 straipsnis), taikymo ir aiškinimo. Kasatorius teigia, kad įspėjimais jis nepaskyrė drausminės nuobaudos, o geranoriškai įspėjo, kad ieškovė laikytųsi darbo tvarkos. Jeigu kasatorius būtų siekęs pasmerkti ieškovės veiklą bei sukelti teisinius padarinius, kurie būtų neigiami ieškovės atžvilgiu, darbdavys pagal DK 237 straipsnį įsakymu būtų paskyręs pastabą arba papeikimą, tačiau to nepadarė, nes neturėjo tokio tikslo. Teismai nurodė, kad tik DK nustatytos drausminės nuobaudos yra teisėtos ir sukelia padarinius. Anot kasatoriaus, direktoriaus įsakymai, kuriais ieškovė buvo įspėta, nesukėlė jai teisinių padarinių, yra neteisėti ir negaliojantys, todėl teismai negalėjo pripažinti jų negaliojančiais, nes jie yra savaime negaliojantys.

14Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti, apskųstus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

151. Dėl teisės normų, reglamentuojančių būtinąsias darbo sutarties sąlygas (DK 95 straipsnis), būtinųjų darbo sutarties sąlygų keitimą (DK 120 straipsnis), netinkamo aiškinimo ir taikymo. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovė savo procesiniuose dokumentuose niekada neginčijo kasatoriaus teisės keisti darbo vietos adresą Klaipėdos mieste. Nagrinėjamoje byloje buvo lyginamos darbo vietos – ekspozicija prekybos centre, turint sėdimą ir kompiuterizuotą darbo vietą, ir stovima darbo vieta turgavietėje. Šioje byloje darbo vieta ir darbo funkcijos yra glaudžiai susijusios, nes ieškovė turgavietėje turėdama tik lankstinukus negalėjo vykdyti tų pačių funkcijų, kurias ji vykdė dirbdama prekybos centruose įrengtose darbo vietose (turint baldų ekspoziciją bei kompiuterizuotą darbo vietą). Vadinasi, ieškovės darbo funkcijos prieš vaiko priežiūros atostogas buvo visai kitokios, nei grįžus į darbą joms pasibaigus. Darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbą: užtikrinti, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką, supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės aprašymu ir darbo nuostatais (DK 227 straipsnio 1 dalis, 229–232 straipsniai). Kasatoriaus teiginiai, kad konsultantės funkcijos liko iš esmės nepakitusios, prieštarauja teismų nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Be to, nepateikta teisinių argumentų, kodėl siūlymas pasirašyti naują pareigybinę instrukciją, turėtų būti suprantamas kaip nurodymas vykdyti darbo funkciją, o ne kaip siūlymas sutikti su pakeistomis darbo sąlygomis. Anot ieškovės, kasatorius nurodė, kad jei kyla ginčas dėl darbo funkcijų, tai, nustatinėjant darbo funkcijos turinį, reikėtų vertinti įmonės lokalius aktus, tačiau nenurodė, kokio nors konkretaus lokalaus teisės akto, kurį teismas turėtų vertinti. Ieškovės nuomone, kasatorius siekia, kad teismai taikytų pažodinį darbo sutarties aiškinimą, nors pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką būtina atsižvelgti į sutarties dalyvių ketinimą bei darbo bylų specifiką: kad darbuotojas yra silpnesnioji šalis ir kad jis, net žinodamas tai, jog tam tikrus su jo darbu susijusius dokumentus darbdavys tvarko netinkamai, vengdamas konflikto su darbdaviu ir bijodamas prarasti darbą, gali nereikšti darbdaviui jokių pretenzijų. Kasatorius, pasinaudodamas aplinkybe, kad darbo sutartyje įrašytos konsultantės pareigos, šią sąlygą aiškina taip, kaip jam patogu. Anot ieškovės, darbdavys nėra pateikęs jokių įsakymų dėl premijų skyrimo ir klaidingai vadina mokėtus priedus premijomis (DK 233 straipsnis).

162. Dėl netinkamo materialiosios teisės normų, reglamentuojančių drausminių nuobaudų rūšis (DK 237 straipsnis), taikymo ir aiškinimo. Ieškovės nuomone, teismai tinkamai išnagrinėjo bylos aplinkybes bei įvertino įrodymus, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Atkreipusi dėmesį į kasatoriaus teiginį, kad darbdavio įsakymais, kuriais buvo skirti įspėjimai, buvo siekiama geranoriškai įspėti darbuotoją, o ne skirti drausminę nuobaudą, ieškovė nurodo, jog tokiu atveju lieka neaišku, kodėl jos buvo prašoma rašyti pasiaiškinimą ir koks buvo darbdavio požiūris į tas veikas (nebuvimą darbo vietoje), kurias, anot darbdavio, yra padariusi. Ieškovės nuomone, kasatorius nori suteikti žodžiui „įspėjimas“ kitą prasmę ir reikšmę. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad atsiliepime į ieškinį darbdavys juos vadino drausminėmis nuobaudomis, teigė, kad drausminę nuobaudą panaikino.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

19Dėl darbo sąlygų ir darbo sutarties sąlygų bei jų pakeitimo

20Darbo teisėje vartojama tiek sąvoka „darbo sąlygos“ (pavyzdžiui, DK 99 straipsnio 4 dalis, 191 straipsnis), tiek sąvoka „darbo sutarties sąlygos“ (pavyzdžiui, DK 94, 95, 99 straipsnio 1 dalis). Pirmoji iš jų yra platesnė, apimanti antrąją.

21Darbo sutarties šalių sulygtos sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas, sudaro darbo sutarties turinį (DK 94 straipsnio 1 dalis). Remiantis DK 95 straipsnio nuostatomis, darbo sutarties sąlygas galima suskirstyti į tris grupes: 1) būtinosios darbo sutarties sąlygos (darbuotojo darbovietė (įmonė, įstaiga, organizacija, struktūrinis padalinys ir kt.) ir darbo funkcijos (tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba tam tikros pareigos), atskiroms darbo sutarčių rūšims darbo įstatymuose ir kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatomos ir kitos būtinosios sąlygos, kurias šalys sulygsta sudarydamos tokią darbo sutartį (susitarimas dėl sutarties termino, sezoninio darbo pobūdžio ir kt.); 2) darbo apmokėjimo sąlygos (darbo užmokesčio sistema, darbo užmokesčio dydis, mokėjimo tvarka ir kt.); 3) papildomos darbo sutarties sąlygos (sąlygos, kurių darbo įstatymų, kiti norminių aktų arba kolektyvinės darbo sutarties nuostatos nedraudžia nustatyti (išbandymas, profesijų jungimas ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad visos šalių sulygtos darbo sutarties sąlygos, jeigu darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose arba kolektyvinėje darbo sutartyje nėra draudimo dėl jų susitarti, yra vienodai privalomos darbo sutarties šalims ir gali būti keičiamos įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. VšĮ Lietuvos aklųjų biblioteka, Nr. 3K-3-274/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. B. v. UAB „Neo Group“, bylos Nr. 3K-3-210/2009; 2010 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. ir kt. v. Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-125/2010). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatyti darbo sutarčiai keliami reikalavimai neapriboja darbo sutarties šalių teisės susitarti dėl bet kokių papildomų sąlygų, kurios neprieštarauja teisės aktams ir kolektyvinių sutarčių nuostatoms. Bendroji taisyklė yra tokia, kad visos sąlygos turi būti įtvirtinamos darbo sutartyje. Kilus ginčui dėl to, ar darbdavio darbuotojo naudai atliekami veiksmai, kurie nėra apibrėžti darbo sutartyje, vertintini kaip sutarties sąlyga, būtina nustatyti, ar darbo sutarties šalių elgesys, atliekamų veiksmų pobūdis, kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad darbo teisinių santykių metu buvo šalių susitarimas šiuos veiksmus vertinti kaip vieną sutarties sąlygų, kuri yra darbdaviui privaloma ir turi būti jo vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. N. v. UAB ,,Vičiūnai ir partneriai“, bylos Nr. 3K-3-598/2012).

22DK 120 straipsnis (nors pirmiau aptartos sąvokos jame vartojamos nenuosekliai) reglamentuoja būtent tik darbo sutarties sąlygų pakeitimą. Esant teisme ginčui, susijusiam su DK 120 straipsnio taikymu, svarbu tinkamai kvalifikuoti atitinkamą sąlygą, įvertinti, ar ji yra darbo sutarties sąlyga. Darbo sutarties sąlygos gali būti nustatytos rašytinėje darbo sutartyje, norminiuose teisės aktuose, taip pat gali būti teismo nustatytos iš darbo sutarties šalių elgesio, atliekamų veiksmų, kitų reikšmingų aplinkybių apie faktinį sutarties vykdymą, kurie sudaro pagrindą spręsti, kad darbo teisinių santykių metu buvo šalių susitarimas atitinkamą elgesį, veiksmus ir kt. vertinti kaip vieną sutarties sąlygų. Darbo sąlygų, kurios nėra darbo sutarties sąlygos, pakeitimui DK 120 straipsnis netaikytinas.

23Šioje byloje teismai būtinąja šalių darbo sutarties sąlyga pripažino darbo sąlygas, kurios buvo darbo santykių pradžioje – ekspozicija prekybos centre, sėdima ir kompiuterizuota darbo vieta. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių sudarytoje darbo sutartyje nurodytos šios būtinosios darbo sutarties sąlygos: darbovietė UAB „EMIRA“, Klaipėdos mieste, darbo funkcijos – konsultantė (sutarties 1.1, 1.2 papunkčiai). Tokios būtinosios šalių darbo sutarties sąlygos nėra nuginčytos. Dėl to darytina išvada, kad teismai nesant tam pagrindo būtinąja šalių darbo sutarties sąlyga pripažino darbo sąlygas, kurios buvo darbo santykių pradžioje – ekspozicija, prekybos centre, sėdima ir kompiuterizuota darbo vieta.

24Atitinkamos darbo sutartimi sulygtos sąlygos, kurios nepriskirtos būtinosioms ar darbo apmokėjimo sąlygoms, yra papildomos darbo sutarties sąlygos. Šių keitimą reglamentuoja DK 120 straipsnio 1 dalis. Bylos šalių sudarytoje darbo sutartyje jokios papildomos darbo sutarties sąlygos nėra nurodytos. Darbdavys (kasatorius) šioje byloje nuosekliai laikosi pozicijos, kad dėl darbo sąlygų – darbo funkcijų atlikimo vietos prekybos centre, ekspozicijos, sėdimos ir kompiuterizuotos darbo funkcijų atlikimo vietos – su ieškove nesitarė ir dėl jų neįsipareigojo. Tai paneigiančių pakankamų įrodymų byloje nesurinkta. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju ginčas kilo dėl darbo funkcijų atlikimo vietos, jų atlikimo aplinkos, būdo ir darbo priemonių, dėl kurių darbdavys tiesiogiai prieš ieškovę neįsipareigojo, apimties. Teisėjų kolegijos vertinimu, faktiniai bylos duomenys apie šalių elgesį, atliktų veiksmų pobūdį ir kt. neteikia pagrindo spręsti, kad darbo teisinių santykių metu buvo šalių susitarimas darbo funkcijų atlikimo vietą, jų atlikimo aplinką, būdą ir darbo priemonių apimtį vertinti kaip papildomą darbo sutarties sąlygų. Priešingas vertinimas nekoreliuotų su visuomenės santykių kaita bei jų dinamizmu. Dėl to darytina išvada, kad šią bylą nagrinėję teismai ieškovės darbo funkcijų atlikimo vietą prekybos centre, ekspoziciją, sėdimą ir kompiuterizuotą darbo funkcijų atlikimo vietą nepagrįstai vertino kaip šalių darbo sutarties sąlygą, kuri šalims yra privaloma ir gali būti keičiama tik DK 120 straipsnyje nustatyta tvarka.

25Pažymėtina, kad darbo funkcijų, kaip būtinosios darbo sutarties sąlygos, negalima painioti ir tapatinti su darbo funkcijų atlikimo būdu. Paprastai darbo funkcijų atlikimo būdas nėra darbo sutartyje nustatyta sąlyga, nebent jis ar tam tikri jo elementai yra nurodyti. Šios bylos šalių sudarytoje darbo sutartyje darbo funkcijų atlikimo būdas ar kokie nors jo elementai nėra nurodyti. Iš faktinių bylos duomenų darytina išvada, kad darbo funkcijų atlikimo būdas nevertintinas kaip šalių darbo sutarties sąlyga. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į faktinius bylos duomenis bei teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes, kurių pagrindu teismai padarė išvadą apie tai, kad ieškovei grįžus iš vaiko priežiūros atostogų buvo pakeistos jos darbo funkcijos, sprendžia, kad tokia teismų išvada padaryta nepagrįstai sutapatinus darbo funkcijas su jų atlikimo būdu, neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių.

26Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė DK 95, 120 straipsnius.

27Įvertinusi kasacinio skundo argumentus, kuriais grindžiamas teiginys, kad teismai nukrypo nuo kasacinio teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, išdėstytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Lietuvos geležinkelio profesinės sąjunga v. AB “Lietuvos geležinkeliai”, bylos Nr. 3K-3-540/2004, ir 2008 m. gegužės 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje L. B. v. VšĮ Lietuvos aklųjų biblioteka, bylos Nr. 3K-3-274/2008, teisėjų kolegija sprendžia, jog jie nepagrindžia nurodyto teiginio ir neteikia pagrindo pripažinti, kad bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

28Kasatorius, išdėstydamas atitinkamus teiginius apie ieškovės darbo apmokėjimo sąlygas, darbo užmokesčio dydį ir pan., kasaciniame skunde nenurodo kasacijos pagrindo, iš esmės kelia fakto klausimą, todėl tokie teiginiai nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 346 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

29DK 297 straipsnio 1 dalis reglamentuoja individualius darbo ginčus dėl darbo sutarties. Šioje teisės normoje neįtvirtinta darbuotojo teisė ir (arba) teisinis pagrindas atsisakyti dirbti. Pagal darbuotojų pareigas reglamentuojantį DK 228 straipsnį darbuotojas turi pareigą vykdyti tik teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, taigi nevykdydamas neteisėtų nurodymų darbo drausmės nepažeidžia. Darbuotojų teisę, esant pavojui saugai bei sveikatai ir pan., atsisakyti dirbti reglamentuoja DK 275, 276 straipsniai, Saugos ir sveikatos įstatymo 22 straipsnio 9 dalis. Šioje byloje teismai ieškovės atsisakymą dirbti vertino kaip atitinkantį DK 297 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, vertindami ieškovės atsisakymo dirbti teisėtumą pagal DK 297 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, šią teisės normą aiškino ir taikė netinkamai.

30Dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo ir darbo sutarties nutraukimo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu

31Atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui. Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas (DK 234, 235 straipsniai) arba įstatymuose nustatyta kita pražanga. Šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo samprata įtvirtinta DK 235 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies 9 punktą neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą) pripažįstamas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu ir yra pagrindas darbuotoją atleisti iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. DK 136 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal šio straipsnio 3 dalį, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių. DK 238 straipsnyje nustatyta, kad, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Pagal DK 242 straipsnio 2 dalį darbo ginčą nagrinėjantis organas turi teisę nuobaudą panaikinti atsižvelgdamas į padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumą, aplinkybes, kuriomis jis padarytas, darbuotojo ankstesnį darbą ir elgesį, į tai, ar drausminė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą, ar buvo laikytasi nuobaudai skirti nustatytos tvarkos. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtintas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas gali būti konstatuotas tik esant šių sąlygų visetui: 1) darbuotojas neatvyksta į darbą per visą darbo dieną (pamainą); 2) darbuotojas neatvyksta į darbą be svarbių priežasčių. DK nepateikia priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbą priežastimis, sąrašo, taigi jų svarba kiekvienu konkrečiu atveju vertintina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą – darbuotojui (ieškovui) (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis, priima civilinėje byloje A. J. v. UAB „AKTKC“, bylos Nr. 3K-3-657/2005; kt.). Teismas, nagrinėdamas darbuotojo (ieškovo) reikalavimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, be kitų aplinkybių, patikrina ir DK 238 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kuriuos darbdavys privalo vykdyti, skirdamas darbuotojui drausminę nuobaudą, laikymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 5 d. nutartis, priima civilinėje byloje M. R. v. AB „Klaipėdos kartonas“, bylos Nr. 3K-3-13/2005; ir kt.).

32Šioje byloje, sprendžiant dėl ieškovės atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą už DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtintą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą teisėtumo, aktualus priežasčių, dėl kurių ieškovė nebuvo darbe, svarbumas bei paskirtosios drausminės nuobaudos adekvatumas. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėję teismai, nors ir netinkamai takė DK 95, 120 straipsnius, tačiau nustatytų bylos faktinių aplinkybių kontekste pagrįstai ieškovės neatvykimo į darbą nevertino kaip neatvykimo be svarbių priežasčių, sprendė, kad neatvykimas buvo nulemtas ir netinkamo darbdavio elgesio, nurodė, jog ieškovės nebuvimas darbe negali būti kvalifikuojamas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, o griežčiausios nuobaudos skyrimas, esant tokioms drausmės pažeidimo padarymo aplinkybėms, neatitiktų ne tik drausminės nuobaudos skyrimo tikslų, bet ir teisingumo pricipo. Pagal faktinius bylos duomenis ir nustatytas faktines bylos aplinkybes darytina išvada, kad darbdavys, ieškovės atostogų vaikui prižiūrėti metu likvidavęs savo padalinį Klaipėdos mieste, tinkamai nepasirengė ieškovės grįžimui po atostogų į darbą. Dėl padalinio likvidavimo (įmonės struktūrinių pertvarkymų) realiai negalėdamas ieškovei suteikti darbo sutartyje sulygtos darbo vietos, aprūpinti įprastinėmis darbo priemonėmis, darbdavys, vykdydamas DK 35 straipsnio 1 dalies reikalavimus, turėjo, ieškovei grįžus po atostogų į darbą, inicijuoti darbo sutarties nutraukimo pagal DK 129 straipsnį procedūras, juolab, kad ieškovė jau buvo atmetusi jo pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 125 straipsnį. Faktiniai bylos duomenys leidžia padaryti išvadas, kad darbdavys neužtikrino ieškovei normalių darbo sąlygų, jos neinstruktavo, darbo vietoje nevertino profesinės rizikos, ignoravo ieškovės prašymą kilusį ginčą spręsti darbo ginčų komisijoje, taip pat, kad ieškovės neatvykimas į darbą darbdaviui apskritai nesukėlė jokių neigiamų pasekmių. Atitinkamą darbdavio poziciją liudija ir jo įsakymais ieškovei skirti įspėjimai už darbo tvarkos pažeidimus, jų skyrimo aplinkybės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, pripažindami ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, priėmė teisingą sprendimą.

33Dėl DK 237 straipsnio aiškinimo ir taikymo

34Darbo drausmė užtikrinama įtikinėjimo, auklėjimo, skatinimo ir sankcijų (drausminių nuobaudų ir kitų poveikio priemonių) taikymo būdais (metodais). Viena iš priemonių darbo drausmei užtikrinti yra drausminė atsakomybė. Darbo drausmės pažeidimą padariusiam darbuotojui gali būti taikoma drausminė atsakomybė ir skiriama drausminė nuobauda. Darbuotojams, kuriems taikoma bendroji drausminė atsakomybė, darbdavys gali skirti tik DK 237 straipsnio 1 dalyje nustatytas drausmines nuobaudas, t. y.: pastabą; papeikimą; atleidimą iš darbo (DK 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktai). Jokių kitokių nuobaudų (pavyzdžiui, įspėjimo, piniginės baudos, darbo užmokesčio sumažinimo ir pan.) darbdavys skirti negali. Taigi darbuotojams už darbo drausmės pažeidimus gali būti skiriamos tik įstatymuose ir kituose norminiuose teisės aktuose nustatytos drausminės nuobaudos (DK 237 straipsnis). Jeigu darbuotojui paskirta kitokia drausminė nuobauda, tai ji vertintina kaip neteisėta ir nesukelianti teisinių padarinių. Tačiau jeigu darbuotojas, kuriam paskirta tokia drausminė nuobauda, mano, kad jo teisės pažeistos, turi teisę individualiems darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka ginčyti tokią drausminę nuobaudą, kaip ir kiekvieną kitą drausminę nuobaudą, o darbo ginčą nagrinėjantis organas, nustatęs, kad paskirta įstatymuose ir kituose norminiuose teisės aktuose nenustatyta drausminė nuobauda, turi teisę ir pareigą tokią drausminę nuobaudą panaikinti.

35Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųstų teismų procesinų sprendimų motyvus bei kasacinio skundo argumentus, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog šioje byloje teismai netinkamai aiškino ir taikė DK 237 straipsnį. Teismų išvados dėl darbdavio įsakymais ieškovei skirtų įspėjimų vertinimo kaip drausminių nuobaudų yra reikiamai motyvuotos, kasacinio skundo argumentai jų nepaneigia.

36Teisėjų kolegija patikrinusi apskųstus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad nustatytas netinkamas DK 95, 120 straipsnių aiškinimas ir taikymas yra pagrindas panaikinti apskųstų teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis pripažintas neteisėtu ieškovės darbo sąlygų pas atsakovą pakeitimas nuo 2011 m. liepos 4 d. Konstatuotina, kad nuo 2011 m. liepos 4 d. darbdavys pakeitė ieškovės darbo sąlygas, kurios nebuvo šalių darbo sutarties būtinosios ar papildomos sąlygomis ir kurių pakeitimui DK 120 straipsnis netaikytinas. Pagrindo pripažinti jų pakeitimą neteisėtu byloje nenustatyta. Dėl to panaikinus nurodytas apskųstų sprendimo ir nutarties dalis priimtinas naujas sprendimas – atmesti ieškovės reikalavimą pripažinti neteisėtu jos darbo sąlygų pakeitimą nuo 2011 m. liepos 4 d. (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3, 4 dalys).

37Nustatytas netinkamas DK 297 straipsnio 1 dalies aiškinimas ir taikymas nėra pagrindas naikinti arba pakeisti apskųstus teismų procesinius sprendimus, nes tai neturėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).

38Dėl bylinėjimosi išlaidų

39Šalys prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė turėjo 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o kasatorius – 378 Lt išlaidų žyminiam mokesčiui už kasacinį skundą.

40Teisėjų kolegija, spręsdama dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, atsižvelgia į tai, kad ieškinio reikalavimas, kuris yra atmestas, pagal savo esmę yra įrodinėjimo dalyko šioje byloje dalis, jo turinys – viena iš bylai išspręsti reikšmingų aplinkyių, kuri įrodinėtina kaip reikalavimą pgrindžianti aplinkybė. Dėl to, nepaisant jo atmetimo, yra pagrindas konstatuoti, kad sprendimas priimtas ieškovės naudai ir jai iš kasatoriaus priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 98 straipsnis). Kasatoriaus prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

41Kasaciniame teisme patirta 25,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 28 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

42Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

43Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. susio 6 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 17 d. nutartį pakeisti.

44Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. susio 6 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 17 d. nutarties dalis, kuriomis pripažintas neteisėtu ieškovės A. M. darbo sąlygų UAB „Emira“ pakeitimas nuo 2011 m. liepos 4 d. Dėl šios dalies priimti naują sprendimą. Atmesti ieškovės reikalavimą pripažinti neteisėtu jos darbo sąlygų UAB „Emira“ pakeitimą nuo 2011 m. liepos 4 d.

45Likusias sprendimo ir nutarties dalis palikti nepakeistas.

46Priteisti iš kasatoriaus UAB „EMIRA“ (j. a. k. 123111740) 1000 (vieną tūkstantį) Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai ir 25,95 Lt (dvidešimt penkis litus 95 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

47Ši nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje nagrinėjama dėl darbo sąlygas ir darbo sutarties sąlygas bei jų... 6. Ieškovė prašė: pripažinti 2011 m. liepos 7 d. atsakovo UAB „EMIRA“... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutartie esmė... 8. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį... 9. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 10. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 11. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės... 12. 1. Dėl teisės normų, reglamentuojančių būtinąsias darbo sutarties... 13. 2. Dėl netinkamo materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 14. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti,... 15. 1. Dėl teisės normų, reglamentuojančių būtinąsias darbo sutarties... 16. 2. Dėl netinkamo materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 19. Dėl darbo sąlygų ir darbo sutarties sąlygų bei jų pakeitimo... 20. Darbo teisėje vartojama tiek sąvoka „darbo sąlygos“ (pavyzdžiui, 21. Darbo sutarties šalių sulygtos sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir... 22. DK 120 straipsnis (nors pirmiau aptartos sąvokos jame... 23. Šioje byloje teismai būtinąja šalių darbo sutarties sąlyga pripažino... 24. Atitinkamos darbo sutartimi sulygtos sąlygos, kurios nepriskirtos būtinosioms... 25. Pažymėtina, kad darbo funkcijų, kaip būtinosios darbo sutarties sąlygos,... 26. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais... 27. Įvertinusi kasacinio skundo argumentus, kuriais grindžiamas teiginys, kad... 28. Kasatorius, išdėstydamas atitinkamus teiginius apie ieškovės darbo... 29. DK 297 straipsnio 1 dalis reglamentuoja individualius darbo... 30. Dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo ir darbo sutarties nutraukimo 31. Atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte... 32. Šioje byloje, sprendžiant dėl ieškovės atleidimo iš darbo pagal 33. Dėl DK 237 straipsnio aiškinimo ir taikymo... 34. Darbo drausmė užtikrinama įtikinėjimo, auklėjimo, skatinimo ir sankcijų... 35. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųstų teismų procesinų sprendimų... 36. Teisėjų kolegija patikrinusi apskųstus teismų procesinius sprendimus... 37. Nustatytas netinkamas DK 297 straipsnio 1 dalies aiškinimas... 38. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 39. Šalys prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė turėjo... 40. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo,... 41. Kasaciniame teisme patirta 25,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 43. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. susio 6 d. sprendimą ir Klaipėdos... 44. Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. susio 6 d. sprendimo ir... 45. Likusias sprendimo ir nutarties dalis palikti nepakeistas.... 46. Priteisti iš kasatoriaus UAB „EMIRA“ (j. a. k. 123111740) 1000 (vieną... 47. Ši nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos....