Byla e2A-1767-945/2018
Dėl skolos už parduotą elektros energiją priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei N. N., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Nemuno būstas“ dėl skolos už parduotą elektros energiją priteisimo.

3Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė ieškiniu (1 t., e. b. l. 1–2) prašė priteisti iš atsakovės 346,36 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji tiekė elektros energiją į butą, esantį ( - ), Kaune, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei. Atsakovė tinkamai neatsiskaitė už laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d. nurodytam objektui ir jam priskirtoms bendrosioms erdvėms pateiktą elektros energiją.

72.

8Atsakovė atsiliepime (1 t., e. b. l. 120–122) nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-791-285/2015 priteisė iš atsakovės trečiajam asmeniui 113,50 Eur skolos už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. Ieškovė prašo priteisti skolą už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d., t. y. laikotarpiai persidengia. Skola atsakovei turėtų būti skaičiuojama nuo 2014 m. rugpjūčio 31 d., kadangi atsakovė iki šio laikotarpio susidariusį įsiskolinimą yra padengusi. Be to, ieškovė nenurodė, kodėl nuo 2015 m. spalio mėn. yra ženkliai padidėjusios sąskaitos už elektros energiją. Atsakovė raštu kreipėsi į UAB „Nemuno būstas“ nurodydama, kad ginčo bute negyvena. Namo administratorius UAB „Nemuno būstas“ netinkamai vykdė priskaitymus už atsakovei priklausančiame bute sunaudotą elektros energiją, t. y. atsakovei nedeklaruojant objekte įrengto kontrolinio skaitiklio rodmenų, atliko priskaitymus pagal buto plotą. UAB „Nemuno būstas“ sąskaitoje už 2014 m. rugpjūčio mėnesį nurodyta mokėtina suma sudaro 0,19 Eur, o apskaičiavime už aptariamą mėnesį nurodyta 1,29 Eur suma. Atsakovė taip pat nurodė 2017 m. sausio mėnesį dalį skolos padengusi, todėl jos atlikto mokėjimo dydžiu turi būti sumažinta reikalavimo suma.

93.

10Trečiasis asmuo atsiliepime (2 t., e. b. l. 112–113) nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad UAB „Nemuno būstas“ 2004 m. kovo 3 d. Mokesčio už elektros energijos paskirstymą sutartimi Nr. 2004/220 įsipareigojo kiekvieną mėnesį nurašyti namo, esančio ( - ), Kaune, įvadinio elektros apskaitos prietaiso duomenis ir juos pristatyti elektros energijos tiekėjui. Minėtoje sutartyje taip pat nurodyta, kad UAB „Nemuno būstas“ pagal ieškovės pateiktas išplėstines skaičiuotes paskirsto mokesčius už suvartotą elektros energiją ir pateikia sąskaitas vartotojams. UAB „Nemuno būstas“ nevykdo atsiskaitymo už suvartotos elektros energijos kiekį apskaitos. Nuo 2015 m. balandžio mėn. atsakovei buvo skaičiuojamas ne tik bendrosioms namo reikmėms suvartotos elektros energijos kiekis, bet ir likutis namo suvartotos, bet nedeklaruotos, elektros energijos, nes atsakovė neteikė parodymų apie savo bute suvartotos elektros energijos kiekį. Iki 2015 m. balandžio mėn. atsakovei šios išlaidos nebuvo skaičiuojamos, nors ji buto elektros parodymų nedeklaravo, nes atsakovė buvo pateikusi raštą, jog bute negyvenama.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

124.

13Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 11 d. sprendimu (3 t., e. b. l. 36–42) ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei iš atsakovės 346,36 Eur skolą už parduotą elektros energiją, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (346,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. vasario 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 16,95 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, priteisė trečiajam asmeniui iš atsakovės 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

145.

15Teismas nustatė, kad butas, esantis ( - ), Kaune, nuosavybės teise priklauso atsakovei, o butui ir jam priskirtoms bendrojo naudojimo patalpoms ieškovė tiekė elektros energiją. Pagal 2004 m. kovo 3 d. Mokesčio už elektros energijos paskirstymą sutartį Nr. 2004/220 namo administratorius trečiasis asmuo UAB „Nemuno būstas“ (buvęs pavadinimas UAB „Būsto administravimo agentūra“) nurašo įvadinio elektros apskaitos prietaiso rodmenis ir pagal ieškovės pateiktas išplėstines skaičiuotes paskirsto mokesčius.

166.

17Teismas atmetė atsakovės argumentą, kad dalis skolos jau yra priteista Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-791-285/2015. Teismas nurodė, kad šiuo sprendimu buvo priteistas įsiskolinimas UAB „Nemuno būstas“ už bendrų objektų eksploatavimo, komunalines ir priežiūros paslaugas, bet ne už elektros energiją. Iš pačios atsakovės pateiktos 2014 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitos teismas nustatė, kad bendros elektros skolų apskaitą vykdė AB „Lesto“, kurios teises ir pareigas perėmė ieškovė.

187.

19Teismas sprendė, kad ieškovė pagrįstai taikė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 4-412 patvirtintos Įmokų už sunaudotą elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodikos (toliau – Metodika) 7.1. punkte numatytą elektros energijos paskirstymo tvarką. 2018 m. gegužės 21 d. teismo posėdyje ieškovės atstovė paaiškino, kad ieškovei apskaitant ginčo bendrabučiui tiekiamą elektros energiją tik per vienintelį komercinį apskaitos prietaisą – įvadinį skaitiklį, ieškovės apskaitoje visa ginčo bendrabučiui tiekiama elektros energija įvardinama „Bendrosioms reikmėms“. 2018 m. gegužės 21 d. teismo posėdyje trečiojo asmens advokatė paaiškino, kad trečiasis asmuo, vykdydamas jam priskirtą sutartinę funkciją apskaičiuoti kiekvienam iš ginčo bendrabučio bendraturčių tenkančią už ataskaitinį laikotarpį patiektą elektros energijos dalį ir apskaičiuoti už ją vartotojui priklausančią mokėti sumą, skaičiavimo tikslais savo suvestiniuose apyvartų žiniaraščiuose išskiria dvi atskiras eilutes, t. y. eilutę „Bendra elektra“ ir eilutę „Elektra bute“, kurių duomenis po to sumuoja. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog ieškovė ir daugiabučio namo administratorius savo vidiniuose dokumentuose ginčo daugiabučiui patiektą elektros energiją įvardija skirtingai, niekaip neįtakoja atsakovės teisių ir/ ar pareigų, susijusių su atsiskaitymu už jai priskirtą patiektą elektros energiją. Skirtingais mėnesiais atsakovei priskirtas elektros kiekis skyrėsi iš esmės dėl to, kad kiekvieną iš nurodytų mėnesių skyrėsi asmenų, kurie nedeklaravo apskaitos prietaisų rodmenų, skaičius.

208.

212018 m. gegužės 21 d. teismo posėdyje trečiojo asmens advokatė taip pat paaiškino, kad trečiojo asmens Suvestinio apyvartos žiniaraščio paskutinėje eilutėje „Iš viso“ nurodytos sumos atsilieka vienu mėnesiu nuo ieškovės lentelėje „Kliento sąskaitos, mokėjimai ir kontrolės laikotarpiai nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d.“ grafoje „Skola iš viso Eur“ nurodytų duomenų, nes ieškovė iš UAB „Nemuno būstas“ apskaičiavimus gauna už praėjusį mėnesį (pvz., už rugsėjo mėn. ieškovei duomenys pateikiami tik spalio mėn.). Teismas, sulyginęs minėtų į bylą pateiktų lentelių duomenis, sprendė, kad UAB „Nemuno būstas“ nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2016 m. liepos mėn. atsakovei apskaičiuotos už jai priskirtą elektros energiją ginčo objekte mokėtinos sumos ieškovės lentelėje grafoje „Priskaičiuota suma Eur“ buvo įrašytos į vienu mėnesiu vėlesnį laikotarpį. Teismas vertino, kad toks dėl sudėtingos apskaitos atsiradęs laikotarpių neatitikimas atsakovės teisių ir interesų niekaip nepažeidžia, nes bendra UAB „Nemuno būstas“ ir ieškovės atsakovei priskaičiuota apmokėti suma sutampa.

229.

23Ieškovės atstovė paaiškino, kad iš atsakovės nuo 2013 m. rugpjūčio 2 d. iki 2014 m. spalio 28 d. atliktų mokėjimų buvo padengta ankstesnėje byloje (civilinėje byloje Nr. 2-8958-920/2013) teismo priteista 111,48 Eur suma. Kadangi atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji kiekvieną mėnesį nurodydavo laikotarpį, už kurį atsiskaito, teismas sprendė, jog ieškovė pagrįstai iš atsakovės gautais mokėjimais dengė jos seniausią skolą, o laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d. už atsakovei patiektą elektros energiją priskaičiuotos sumos nebuvo apmokėtos.

2410.

25Metodika nenumato jokių skaičiavimo išimčių tuo atveju, kai patalpose nėra gyvenama. Skaičiavimas yra siejamas su nuosavybės (nuomos) teise turimu patalpų plotu, o ne jų naudojimo faktu (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 1 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. B2-1124-577/2016).

2611.

27Teismas pažymėjo, kad UAB „Nemuno būstas“ 2015 m. rugsėjo 16 d. ir lapkričio 24 d. raštais atsakovę informavo apie pareigą laiku pateikti kontrolinio apskaitos prietaiso rodmenis ir apie šios pareigos nevykdymo pasekmes, t. y. kad nepateikus elektros apskaitos prietaiso rodmenų laiku suvartotos elektros kiekis bus apskaičiuojamas pagal buto plotą. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad pareigą laiku deklaruoti kontrolinio apskaitos prietaiso rodmenis ji vykdė tinkamai. Teismas pažymėjo, kad 2018 m. gegužės 21 d. posėdyje atsakovė patvirtino, jog ginčo rodmenų nedeklaravo, nors jai buvo žinomas namo įgaliotinis, kuriam tuos rodmenis reikėjo perduoti.

2812.

29Atsakovė įrodinėjo, kad ginčo bute negyveno ilgą laiką dėl objektyvių priežasčių, tačiau teismas nurodė, kad ji nepateikė jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų. Be to, teismo vertinimu, atsakovė pareigą deklaruoti duomenis galėjo vykdyti ir per įgaliotą asmenį.

3013.

31Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d. už jai priklausančiam nekilnojamajam turtui bei jam priskirtoms bendro naudojimo patalpoms tiektą elektros energiją su ieškove pilnai neatsiskaitė. Nurodomai aplinkybei pagrįsti ieškovė pateikė duomenis apie atsakovės sąskaitas, mokėjimus, kontrolės laikotarpius.

3214.

33Teismas pažymėjo, kad atsakovė pateikė mokėjimo dokumentus, patvirtinančius, jog 2016 m. gruodžio 14 d. už elektros energiją sumokėjo 20 Eur, tačiau juose nenurodė, kad ši suma skirta ginčo skolai apmokėti, todėl teismas vertino, jog ieškovė šią sumą turėjo teisę įskaityti CK nustatyta tvarka.

3415.

35Teismas pažymėjo, kad ieškovę (energijos tiekimo įmonę) ir atsakovę (vartotoją) siejo prievoliniai teisiniai santykiai ir todėl atsakovės skola už suteiktą elektros energiją negali būti laikoma reikalavimu dėl netesybų. Teismas taip pat sprendė, kad CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taip pat negali būti taikomas, nes periodinė išmoka – tai konkreti piniginė suma, mokama konkrečiais terminais, o mokestis už elektros energiją negali būti išreikštas konkrečia pinigų suma, nes jis kinta priklausomai nuo suvartotos energijos kiekio ir elektros energijos tiekimo metu galiojančių mokesčių tarifų. Be to, teismas nurodė, kad nors įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai nustato mokesčių mokėjimo už energiją tvarką, tai nepatvirtina šių mokesčių periodiškumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-140/2009). Dėl to teismas atmetė atsakovės prašymą taikyti ieškinio senatį, nes ieškovės reikalavimui dėl susidariusios skolos priteisimo taikytinas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas.

36III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

3716.

38Apeliaciniu skundu (3 t., e. b. l. 50–52) atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3923.1.

40Nuo 2015 m. spalio mėn. yra ženkliai išaugusi paslaugų kaina, tačiau jokio apskaičiavimo ar paaiškinimo atsakovė negavo, o nepateikus skaičiavimo negalima patikrinti jo teisingumo.

4123.2.

42Atsakovė ne kartą raštu kreipėsi į UAB „Nemuno būstas“ nurodydama, kad ji bute ( - ), Kaune negyvena, tačiau namo administratorius netinkamai vykdė priskaitymus už atsakovei priklausančiame bute sunaudotą elektros energiją, t. y., atsakovei nedeklaruojant objekte įrengto kontrolinio apskaitos prietaiso rodmenų, atliko priskaitymus pagal buto plotą.

4323.3.

44UAB „Nemuno būstas“ informavo atsakovę, kad, negalint deklaruoti elektros rodmenų, jeigu ji yra išvykusi, būtina pranešti iš anksto. Atsakovė pateikė raštų kopijas, kurios patvirtina, kad ji trečiajam asmeniui teikė pranešimus, jog negyvena bute, tačiau trečiasis asmuo vis tiek skaičiavo mokestį pagal bendrą plotą.

4523.4.

46Atsakovė pagrįstai tikėjosi, kad mokestis jai nebus skaičiuojamas, nes ji nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d. elektros energijos nevartojo ir negyveno bute.

4723.5.

48Esant ginčui dėl prievolės fakto ir jos dydžio, teismas neturėjo pagrindo taikyti CK 6.37 straipsnio.

4923.6.

50Teismas neturėjo pagrindo priteisti iš atsakovės ieškovės ir trečiojo asmens turėtų 216,95 Eur išlaidų atlyginimą, nes atsakovei buvo skiriama valstybinė teisinė pagalba.

512.

52Atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t., e. b. l. 56–63) ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad trečiasis asmuo ir pagal įstatymą, ir sutartimi su ieškove yra įsipareigojęs mokesčius už elektros energiją skirstyti pagal Metodikoje nurodytą tvarką, kitokios mokesčių už elektros energiją paskirstymo tvarkos taikyti jis neturi teisės. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad pareigą laiku deklaruoti kontrolinio apskaitos prietaiso rodmenis ji vykdė tinkamai. Priešingai, 2018 m. gegužės 21 d. teismo posėdyje atsakovė patvirtino, kad rodmenų nedeklaravo, nors jai buvo žinomas namo įgaliotinis, kuriam tuos rodmenis reikėjo perduoti. Atsakovė įrodinėjo, kad ginčo bute negyveno ilgą laiką dėl objektyvių priežasčių, bet į bylą nepateikė jokių duomenų, leidžiančių daryti neginčijamą išvadą, kad ji visą ginčo laikotarpį dėl objektyvių priežasčių negalėjo įvykdyti pareigos laiku pateikti kontrolinio apskaitos prietaiso rodmenis. Teismas teisingai sprendime pažymėjo, kad Metodika nenumato jokių skaičiavimo išimčių tuo atveju, kai tam tikrose patalpose nėra gyvenama, nes skaičiavimas yra siejamas su nuosavybės (nuomos) teise turimu patalpų plotu, o ne jų naudojimo faktu.

53Teismas

konstatuoja:

54IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5517.

56Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

5718.

58Ginčas byloje kilo dėl atsakovės pareigos atsiskaityti už elektros energiją apimties.

5919.

60Kaip matyti iš į bylą surinktų įrodymų, atsakovei nuosavybės teise priklauso gyvenamoji patalpa, esanti adresu ( - ), Kaune (1 t., e. b. l. 85–86). Elektros energiją gyvenamajai patalpai ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams tiekia ieškovė, sunaudotą elektros energiją konkretiems vartotojams 2004 m. kovo 3 d. Mokesčio už elektros energijos paskirstymą sutarties Nr. 2004/220 pagrindu paskirsto trečiasis asmuo (2 t., e. b. l. 116–123, 126–140). Įsiskolinimas už laikotarpį iki 2013 m. sausio 1 d. (356,96 Lt arba 103,38 Eur) iš atsakovės priteistas Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8958-920/2013 (2 t., e. b. l. 176–179). Šiuo sprendimu priteista suma su papildomu įsiskolinimu, susidariusiu laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. (iš viso 117,98 Eur), yra įtraukta į ieškovės pateiktą skolos apskaičiavimą (1 t., e. b. l. 81–83) kaip skolos likutis, buvęs prieš laikotarpio, kurio metu susidariusią skolą prašoma priteisti šioje byloje, pradžią – 2013 m. liepos 1 d. Iš apskaičiavimo turinio taip pat matyti, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. spalio 28 d. gautais mokėjimais (iš viso 119,90 Eur) užskaitė visą ginčo laikotarpio pradžioje buvusį skolos likutį ir dalį skolos (119,90 Eur – 117,98 Eur = 1,92 Eur), susidariusios laikotarpiu po 2013 m. liepos 1 d. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nekilo.

6120.

62Atsiliepimu į ieškinį atsakovė nurodė, kad skolos, kurią prašo priteisti ieškovė, dalis (113,50 Eur), susidariusi laikotarpiu iki 2014 m. rugsėjo 1 d., iš atsakovės yra priteista trečiajam asmeniui Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. sprendimu už akių (1 t., 124–126). Atmesdamas šį argumentą pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2004 m. kovo 3 d. Mokesčio už elektros energijos paskirstymą sutarties Nr. 2004/220 pagrindu trečiasis asmuo tik paskirstydavo išlaidas už elektros energiją vartotojams ir perduodavo duomenis ieškovei, bet lėšų nerinko ir jų priverstine tvarka iš vartotojų neišieškodavo (2 t., e. b. l. 186–188; 2004 m. kovo 3 d. Mokesčio už elektros energijos paskirstymą sutarties Nr. 2004/220 5.2.6 punktas). Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas papildomai pagrindė trečiojo asmens atsakovei pateikta sąskaita už 2014 m. rugpjūčio mėn. (1 t., e. b. l. 123), kurioje užfiksuotas atsakovės įsiskolinimas trečiajam asmeniui (391,88 Lt arba 113,50 Eur) atitinka sprendimu už akių priteistą sumą. Šioje sąskaitoje aiškiai nurodyta, kad mokestis už bendrą elektrą (0,67 Lt arba 0,19 Eur) į sąskaitą neįtrauktas, turi būti įrašytas į ieškovės teikiamą sąskaitą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. sprendimu už akių priteista suma yra nesusijusi su šioje byloje reiškiamais reikalavimais. Šios pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumo apeliaciniu skundu atsakovė neginčija (CPK 320 straipsnis).

6321.

64Apeliaciniu skundu neginčijama ir teismo išvada, kad ginčo santykiui turi būti taikomas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, dėl ko tenkinti atsakovės reikalavimą taikyti byloje ieškinio senatį nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).

6522.

66Atsiliepime į ieškinį atsakovė taip pat nurodė, kad sąskaitoje už 2014 m. rugpjūčio mėn. (1 t., e. b. l. 123) nurodyta suma už bendrąją elektrą (0,19 Eur) neatitinka skolos apskaičiavime (1 t., e. b. l. 81–83) nurodytos 1,29 Eur sumos. Kaip matyti iš skolos apskaičiavimo, 1,29 Eur suma į apskaitą įtraukta 2014 m. rugpjūčio 13 d., t. y. nepasibaigus apskaitiniam laikotarpiui, todėl spręsti, kad ši suma yra apskaičiuota už 2014 m. rugpjūčio mėn., pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo. 0,19 Eur suma į apskaitą įtraukta būtent po apskaitinio laikotarpio pabaigos, t. y. 2014 m. rugsėjo 15 d., todėl pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių, kad ši suma yra apskaičiuota už 2014 m. rugpjūčio mėn. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad nuo 2015 m. rugsėjo iki 2016 m. liepos mėnesio atsakovei apskaičiuotos už jai priskirtą elektros energiją ginčo objekte mokėtinos sumos ieškovės lentelėje grafoje „Priskaičiuota suma Eur“ buvo įrašytos į vienu mėnesiu vėlesnį laikotarpį (2 t., e. b. l. 181–182, 189–190), tačiau toks dėl sudėtingos apskaitos atsiradęs laikotarpių neatitikimas atsakovės teisių ir interesų niekaip nepažeidžia, nes bendra UAB „Nemuno būstas“ ir ieškovės atsakovei priskaičiuota apmokėti suma sutampa. Ši išvada apeliaciniu skundu taip pat neginčijama (CPK 320 straipsnis).

6723.

68Neginčydama pareigos atsiskaityti už tiekiamą elektros energiją (Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 45 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.383 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 56.5 punktas), atsakovė kelia abejones dėl iš jos prašomų priteisti sumų apskaičiavimo teisingumo pažymėdama, kad mokėtinos sumos ženkliai padidėjo nuo 2015 m. spalio mėn. Įvertinęs skolos apskaičiavimo dokumentus (1 t., e. b. l. 81–83; 2 t., e. b. l. 181–182, 189–190) ir ieškovės bei trečiojo asmens atstovų paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovei priklausančios patalpos yra bendrabučio tipo name, kuriame nėra įrengtų atskirų elektros apskaitos prietaisų visoms patalpoms, todėl mokestis už elektros energiją, skiriamą bendrojo naudojimo patalpoms (CK 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnio 3 dalis), pagrįstai buvo skaičiuojamas taikant Metodikos (1 t., e. b. l. 150–163) 7 punktą: kiekvieną mėnesį 10 proc. namo įvadinio apskaitos prietaiso užfiksuoto sunaudotos elektros energijos kiekio buvo priskiriama bendrojo naudojimo patalpoms ir paskirstoma visų patalpų savininkams pagal jų valdomos patalpos plotą. Šis mokestis atsakovei buvo skaičiuojamas visu laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti skolą (nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d.). Jokių įrodymų ar argumentų, kurie leistų abejoti tokio skaičiavimo pagrįstumu, atsakovė nepateikė.

6924.

70Skolos apskaičiavimo dokumentų (1 t., e. b. l. 81–83; 2 t., e. b. l. 181–182, 189–190) turinys taip pat atskleidžia, kad iki 2015 m. balandžio mėn. atsakovei skaičiuojamo mokesčio suma buvo ženkliai mažesnė ir už mėnesį neviršydavo 2 Eur, o vėlesnės įmokos sudarė keliolika arba keliasdešimt eurų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sumų skirtumą nulėmė tai, jog atsakovei toliau buvo skaičiuojamas mokestis už bendrojo naudojimo patalpoms tiekiamą elektros energiją, tačiau papildomai pradėtas skaičiuoti mokestis už pačios atsakovės patalpoms tiekiamą elektrą. Nesutikdama su tokio skaičiavimo pagrįstumu atsakovė pažymi, kad jai priklausančios patalpos yra nenaudojamos, todėl mokestis už elektros energiją negalėjo būti skaičiuojamas.

7125.

72Vadovaujantis Taisyklių 132.17 punktu, jeigu elektros energija tiekiama daugiabučiam gyvenamajam namui, kai kiekvienam daugiabučio gyvenamojo namo butui nėra įrengti atskiri teisės aktų reikalavimus atitinkantys operatoriui priklausantys elektros apskaitos prietaisai, už atsiskaitymą su tiekėju ir (ar) operatoriumi už patiektą elektros energiją pagal įvadinių elektros apskaitos prietaisų rodmenis yra atsakingi daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai. Ši nuostata reiškia, kad name esančių patalpų savininkai privalo apmokėti elektros energijos tiekėjui už visą namui patiektą elektros energiją, kurios sunaudojimą užfiksavo įvadinis apskaitos prietaisas. Kaip šis mokestis paskirstomas tarp patalpų savininkų, reglamentuojama Metodikoje. Tuo atveju, kai dalis patalpų savininkų yra įsirengę kontrolinius apskaitos prietaisus, o kita dalis tokių prietaisų neįsirengę, mokestis už suvartotą elektros energiją paskirstomas vadovaujantis Metodikos 7 punktu. Patalpų, kuriose yra įrengti kontroliniai apskaitos prietaisai, savininkai, vadovaujantis Metodikos 7.1 punktu, už bendrojo naudojimo patalpose suvartotą elektros energiją moka nutarties 23 punkte nustatyta tvarka, o už jiems priklausančiose patalpose suvartotą elektros energiją – pagal jų patalpose įrengto kontrolinio apskaitos prietaiso parodymus. Patalpų, kuriose nėra įrengti kontroliniai apskaitos prietaisai, savininkai, vadovaujantis Metodikos 7.2 punktu, už bendrojo naudojimo patalpose suvartotą elektros energiją taip pat moka nutarties 23 punkte nustatyta tvarka, o už jiems priklausančiose patalpose suvartotą elektros energiją moka tokia tvarka: iš bendro namo įvadinio apskaitos prietaiso užfiksuoto elektros energijos kiekio atimamas bendrojo naudojimo patalpoms priskiriamas elektros energijos kiekis bei patalpose, kuriose yra kontroliniai prietaisai, suvartoto elektros energijos kiekis, o energijos likutis paskirstomas patalpoms, kuriose nėra kontrolinių apskaitos prietaisų, proporcingai jų plotui.

7326.

74Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstu pripažino Metodikos 7.2 punkte nurodytos taisyklės taikymą atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė dėl savo kaltės nevykdė pareigos deklaruoti kontrolinio apskaitos prietaiso duomenis. Įvertinęs bylos medžiagą, ginčijamo sprendimo ir apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį turinį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokią išvadą nulėmė netinkamas teisinio reglamentavimo aiškinimas, dėl ko buvo neatskleista bylos esmė ir neįvertintos šios ginčui spręsti reikšmingos aplinkybės:

7526.1.

76Kaip neatitinkantį galiojančio teisinio reglamentavimo apeliacinės instancijos teismas vertina ginčijamame sprendime pateiktą išaiškinimą, kad kontrolinio apskaitos prietaiso duomenų nedeklaravimas prilyginamas situacijai, kai patalpose nėra įrengto apskaitos prietaiso. Kaip minėta nutarties 25 punkte, skirtingi atsiskaitymo už elektros energiją būdai, vadovaujantis Metodikos 7 punktu, skiriami pagal tai, yra ar nėra patalpose įrengtas kontrolinis apskaitos prietaisas. Niekur Metodikoje nėra nuostatos, kuri leistų spręsti, kad apskaitos prietaiso duomenų nedeklaravimas sukuria pareigą patalpų savininkui apmokėti dalį namo viduje kontroliniais apskaitos prietaisais neapskaitytos elektros energijos. Nors apskaitos prietaiso duomenų deklaravimas yra vartotojo pareiga (Taisyklių 56.4, 107 punktai), Taisyklėse yra įtvirtintos konkrečios tokios pareigos nesilaikymo pasekmės – mokėjimo dokumento išrašymas pagal vidutinį vartotojo suvartojamą elektros energijos kiekį (Taisyklių 104, 107 straipsnis). Toks reglamentavimas yra taikomas ir bendrabučio tipo daugiabučiams namams: vadovaujantis Taisyklių 132.18 punktu, daugiabučio namo administratorius atskirai kiekvienam vartotojui už elektros energiją mokėtinas sumas paskirsto jas apskaičiuodamas pagal vartotojo pateiktus rodmenis arba vidutinį suvartojimą.

7726.2.

78Vadovaujantis Metodikos 14 punktu, bendrabučio gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkai ir nuomininkai turi teisę parengti ir nustatyti kitokias, negu yra nustatyta Metodikos 7 punkte, įmokų paskirstymo taisykles, kuriose gali būti nustatyta, kad įmokos paskirstomos atsižvelgiant į gyventojų lėšomis įrengtų grupinių ar individualių nekomercinių apskaitos prietaisų rodmenis, gyventojų skaičių bei kitas aplinkybes. Tokio susitarimo pagrindu galėtų būti sukurta teismo nurodoma pareigos deklaruoti apskaitos prietaisų parodymus nevykdymo pasekmė – elektros energijos kiekio apskaičiavimas taikant Metodikos 7.2 punktą. Nepagrįstai sprendęs, kad tokios pasekmės kyla iš Metodikos nuostatų, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar ginčo atveju buvo pasiektas Metodikos 14 punkte nurodytas susitarimas, ir, jei taip, ar toks susitarimas buvo priimtas ir paskelbtas laikantis CK 4.84–4.85 straipsniuose, Metodikos 15 punkte nustatytų reikalavimų.

7926.3.

80Pagrindinį dėmesį skyręs duomenų nedeklaravimo priežasčių analizei, pirmosios instancijos teismas tik formaliai sprendime konstatavo faktą, kad atsakovei priklausančiose patalpose yra apskaitos prietaisas. Tokią išvadą teismas grindė išskirtinai proceso dalyvių bylos nagrinėjimo metu pateiktais paaiškinimais. Į bylą nėra pateikta jokių duomenų apie tokio prietaiso įrengimą, jo buvimo ginčo laikotarpiu faktą, jo techninę būklę (atitikimą apskaitos prietaisui keliamiems reikalavimams), taip pat nors vieną duomenų pagal tokį prietaisą deklaravimą. Būtent šios aplinkybės yra esminės siekiant įvertinti, ar atsakovei galėjo būti taikomos Metodikos 7.2 punkto nuostatos.

8126.4.

82Nors teismas ir sprendė, kad apskaitos prietaiso duomenys nebuvo deklaruoti dėl atsakovės kaltės, ginčijamu sprendimu nebuvo vertinama, ar ieškovė arba trečiasis asmuo ėmėsi kokių nors priemonių apskaitos prietaiso rodmenims nustatyti. Byloje nėra jokių duomenų apie tokio prietaiso įrengimo vietą, t. y. ar jis įrengtas atsakovei priklausančiose patalpose, ar bendro naudojimo patalpose (kaip tai numatyta Taisyklių 67 punkte), kur administratorius būtų galėjęs pats užfiksuoti prietaiso rodmenis. Be to, vadovaujantis Taisyklių 49.3 punktu, už apskaitos prietaisų įrengimą ir eksploatavimą yra atsakingas elektros energijos tiekimo operatorius. Taisyklių 56.9, 59, 71 punktuose įtvirtinta vartotojo pareiga neapriboti priėjimo prie apskaitos prietaisų, leisti operatoriui ir (ar) jo įgaliotiems tretiesiems asmenims, patikrinti elektros apskaitos prietaisus, esančius vartotojo patalpose ar teritorijoje, nustatyti elektros apskaitos prietaisų rodmenis. Kaip buvo įgyvendinamos šios pareigos, ar ieškovė arba trečiasis asmuo vykdė patikrinimus, reiškė atsakovei su elektros energijos vartojimu susijusias pretenzijas, iš bylos medžiagos nėra aišku.

8326.5.

84Nusprendęs, kad atsakovė nevykdė pareigos deklaruoti apskaitos prietaiso rodmenis, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl to, kokia konkrečia forma ši pareiga turėjo būti įgyvendinama. Kaip matyti iš į bylą pateikto atsakovės 2008 m. prašymo neskaičiuoti mokesčio už elektros energiją turinio (3 t., e. b. l. 23), atsakovė informavo administratorių apie tai, kad jai priklausančios patalpos yra nenaudojamos, dėl ko nebus sunaudojama ir elektros energijos. Šis prašymas tapo pakankamu pagrindu neskaičiuoti mokesčio už laikotarpį iki 2015 m. balandžio mėn. Iš bylos medžiagos nėra aišku, kokios aplinkybės nulėmė tokį administratoriaus sprendimą ir kas lėmė pozicijos pasikeitimą. Byloje nebuvo surinkta duomenų apie tai, ar buvo nustatyta speciali apskaitos prietaiso rodmenų pateikimo tvarka. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime, ieškovės ir trečiojo asmens atstovės 2018 m. gegužės 21 d. teismo posėdyje paaiškino, kad ginčo rodmenis buvo galima deklaruoti ir nuotoliniu būdu (pvz., el. paštu, SMS žinute, telefonu). Esant tokiems duomenims teismas privalėjo aiškintis, ar laikotarpiu iki 2015 m. balandžio mėnesio atsakovei mokestis už jos patalpoms tiekiamą elektros energiją nebuvo skaičiuojamas ne dėl to, kad administratorius atsakovės pranešimą apie nesinaudojimą gyvenamosiomis patalpomis įvertino kaip nesikeičiančių apskaitos prietaiso duomenų deklaravimą.

8526.6.

86Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčijamo sprendimo motyvas, jog nesinaudojimas gyvenamąja patalpa nėra pagrindas neskaičiuoti mokesčio už elektros energiją, gali būti vertinamas kaip pagrįstas tuo atveju, jeigu patalpoje nėra įrengto kontrolinio apskaitos prietaiso, dėl ko nėra galimybės patikrinti aplinkybės dėl elektros energijos nenaudojimo teisingumo. Esant apskaitos prietaisui aplinkybė dėl elektros energijos panaudojimo gali būti lengvai patikrinama, duomenų nedeklaruojančiam asmeniui gali būti reiškiamos pretenzijos, inicijuojamas faktinės situacijos patikrinimas, arba Metodikos 14 punkte nustatyta tvarka patvirtinamos specialios duomenų nedeklaravimo pasekmės. Nagrinėjamu atveju į bylą nebuvo pateikta duomenų apie atsakovės nurodomo kontrolinio elektros energijos apskaitos jos patalpose prietaiso rodmenis.

8727.

88Apibendrindamas nutarties 26 punkte nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių, reikšmingų klausimui dėl mokesčio už atsakovei priklausančioms patalpoms tiektą elektros energiją spręsti, koncentruodamasis į apskaitos prietaiso rodmenų nedeklaravimo priežastis neatskleidė bylos esmės. Kadangi nurodytos aplinkybės nebuvo tirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nutartyje nurodytų trūkumų pašalinimas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka paneigtų šalių teisę į apeliaciją, todėl sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovės priteistas įsiskolinimas už atsakovei priklausančioms patalpoms 2015 m. balandžio mėn. – 2016 m. liepos mėn. tiektą elektros energiją (295,93 Eur; 2 t., e. b. l. 181, 190), panaikinamas, ir ši bylos dalis grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 237 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

8928.

90Kadangi sprendimo dalis dėl skolos už bendro naudojimo patalpoms tiektą elektros energiją (346,36 Eur – 295,93 Eur = 50,43 Eur) priteisimo yra pagrįsta, ši dalis paliekama nepakeista. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad dėl tarp šalių kilusio ginčo dėl skolos egzistavimo nėra pagrindo ieškovei iš atsakovės priteisti procesines palūkanas. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga mokėti procesines palūkanas už teismo sprendimu priteistą sumą negali būti paneigiama faktu, kad atsakovė nepagrįstai ginčijo ieškinio reikalavimus, kurie, išnagrinėjus bylą buvo patenkinti. Dėl nurodytų priežasčių paliekama nepakeista ir ginčijamo sprendimo dalis dėl procesinių palūkanų už 50,43 Eur sumą priteisimo. Nesant išspręstam visam ginčui, naikinamos ir sprendimo dalys dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Išlaidos turės būti paskirstytos bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme pakartotinai.

91Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Nutarė

92Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 11 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, juridinio asmens kodas ( - ), iš atsakovės N. N., asmens kodas ( - ) priteista 50,43 Eur (penkiasdešimties eurų 43 ct) skola už bendro naudojimo patalpoms tiektą elektros energiją, 5 proc. metines procesines palūkanos už priteistą sumą (50,43 Eur), jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. vasario 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, palikti nepakeistą.

93Kitą sprendimo dalį panaikinti, grąžinti pirmosios instancijos teismui pakartotinai nagrinėti reikalavimus dėl 295,93 Eur skolos už atsakovei priklausančiai patalpai tiektą elektros energiją ir procesinių palūkanų už skolos sumą priteisimo.

94Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė ieškiniu (1 t., e. b. l. 1–2) prašė priteisti iš atsakovės... 7. 2.... 8. Atsakovė atsiliepime (1 t., e. b. l. 120–122) nurodė, kad su ieškiniu... 9. 3.... 10. Trečiasis asmuo atsiliepime (2 t., e. b. l. 112–113) nurodė, kad su... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 4.... 13. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 11 d. sprendimu (3 t.,... 14. 5.... 15. Teismas nustatė, kad butas, esantis ( - ), Kaune, nuosavybės teise priklauso... 16. 6.... 17. Teismas atmetė atsakovės argumentą, kad dalis skolos jau yra priteista Kauno... 18. 7.... 19. Teismas sprendė, kad ieškovė pagrįstai taikė Lietuvos Respublikos ūkio... 20. 8.... 21. 2018 m. gegužės 21 d. teismo posėdyje trečiojo asmens advokatė taip pat... 22. 9.... 23. Ieškovės atstovė paaiškino, kad iš atsakovės nuo 2013 m. rugpjūčio 2 d.... 24. 10.... 25. Metodika nenumato jokių skaičiavimo išimčių tuo atveju, kai patalpose... 26. 11.... 27. Teismas pažymėjo, kad UAB „Nemuno būstas“ 2015 m. rugsėjo 16 d. ir... 28. 12.... 29. Atsakovė įrodinėjo, kad ginčo bute negyveno ilgą laiką dėl objektyvių... 30. 13.... 31. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 1 d. iki... 32. 14.... 33. Teismas pažymėjo, kad atsakovė pateikė mokėjimo dokumentus,... 34. 15.... 35. Teismas pažymėjo, kad ieškovę (energijos tiekimo įmonę) ir atsakovę... 36. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 37. 16.... 38. Apeliaciniu skundu (3 t., e. b. l. 50–52) atsakovė prašo panaikinti Kauno... 39. 23.1.... 40. Nuo 2015 m. spalio mėn. yra ženkliai išaugusi paslaugų kaina, tačiau jokio... 41. 23.2.... 42. Atsakovė ne kartą raštu kreipėsi į UAB „Nemuno būstas“ nurodydama,... 43. 23.3.... 44. UAB „Nemuno būstas“ informavo atsakovę, kad, negalint deklaruoti elektros... 45. 23.4.... 46. Atsakovė pagrįstai tikėjosi, kad mokestis jai nebus skaičiuojamas, nes ji... 47. 23.5.... 48. Esant ginčui dėl prievolės fakto ir jos dydžio, teismas neturėjo pagrindo... 49. 23.6.... 50. Teismas neturėjo pagrindo priteisti iš atsakovės ieškovės ir trečiojo... 51. 2.... 52. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t., e. b. l. 56–63) ieškovė prašo... 53. Teismas... 54. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 55. 17.... 56. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio... 57. 18.... 58. Ginčas byloje kilo dėl atsakovės pareigos atsiskaityti už elektros... 59. 19.... 60. Kaip matyti iš į bylą surinktų įrodymų, atsakovei nuosavybės teise... 61. 20.... 62. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė nurodė, kad skolos, kurią prašo priteisti... 63. 21.... 64. Apeliaciniu skundu neginčijama ir teismo išvada, kad ginčo santykiui turi... 65. 22.... 66. Atsiliepime į ieškinį atsakovė taip pat nurodė, kad sąskaitoje už 2014... 67. 23.... 68. Neginčydama pareigos atsiskaityti už tiekiamą elektros energiją (Lietuvos... 69. 24.... 70. Skolos apskaičiavimo dokumentų (1 t., e. b. l. 81–83; 2 t., e. b. l.... 71. 25.... 72. Vadovaujantis Taisyklių 132.17 punktu, jeigu elektros energija tiekiama... 73. 26.... 74. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstu pripažino... 75. 26.1.... 76. Kaip neatitinkantį galiojančio teisinio reglamentavimo apeliacinės... 77. 26.2.... 78. Vadovaujantis Metodikos 14 punktu, bendrabučio gyvenamųjų ir negyvenamųjų... 79. 26.3.... 80. Pagrindinį dėmesį skyręs duomenų nedeklaravimo priežasčių analizei,... 81. 26.4.... 82. Nors teismas ir sprendė, kad apskaitos prietaiso duomenys nebuvo deklaruoti... 83. 26.5.... 84. Nusprendęs, kad atsakovė nevykdė pareigos deklaruoti apskaitos prietaiso... 85. 26.6.... 86. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčijamo sprendimo motyvas, jog... 87. 27.... 88. Apibendrindamas nutarties 26 punkte nurodytas aplinkybes apeliacinės... 89. 28.... 90. Kadangi sprendimo dalis dėl skolos už bendro naudojimo patalpoms tiektą... 91. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 92. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 11 d. sprendimo dalį,... 93. Kitą sprendimo dalį panaikinti, grąžinti pirmosios instancijos teismui... 94. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....