Byla 2-1329-790/2020
Dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. nutarties, kuria atnaujintas terminas kreditorei likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Visus LT“ finansiniam reikalavimui pareikšti ir patvirtintas jos finansinis reikalavimas bankrutavusios Lietuvos ir JAV uždarosios akcinės bendrovės „Regėjimas“ trečios eilės kreditorių sąraše

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Dalios Kačinskienės ir Gintaro Pečiulio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Visus LT“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. nutarties, kuria atnaujintas terminas kreditorei likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Visus LT“ finansiniam reikalavimui pareikšti ir patvirtintas jos finansinis reikalavimas bankrutavusios Lietuvos ir JAV uždarosios akcinės bendrovės „Regėjimas“ trečios eilės kreditorių sąraše,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartimi Lietuvos ir JAV uždarajai akcinei bendrovei „Regėjimas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ (toliau – administratorė). Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės atskirąjį skundą, 2019 m. vasario 28 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartį paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 21 d. nutartimi buvo patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris buvo patikslintas 2019 m. liepos 19 d., 2019 m. lapkričio 27 d. ir 2020 m. kovo 4 d. nutartimis. Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi Lietuvos ir JAV uždaroji akcinė bendrovė „Regėjimas“ (toliau – BUAB „Regėjimas) pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

62.

7Pareiškėja likviduojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) ,,Visus LT“ 2020 m. sausio 3 d. teismui pateikė prašymą atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pareikšti, įtraukti LUAB „Visus LT“ į BUAB „Regėjimas“ kreditorių sąrašą ir patvirtinti 94 368,54 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Pareiškėja nurodė, kad LUAB „Visus LT“ yra atsakovės kreditorė, tačiau iki šiol nėra gavusi jokių pranešimų apie atsakovės bankrotą ir galimybę reikšti finansinį reikalavimą bankroto byloje. Atsakovės administratorei pradėjus reikšti nepagrįstus ieškinius pareiškėjai dėl skolų priteisimo, pareiškėjos likvidatorius 2019 m. gruodžio 12 d. nuvyko į Kauno apygardos teismą susipažinti su atsakovės bankroto byla, kur sužinojo, kad, nors bankroto byloje buvo pateikti akivaizdūs duomenys, jog LUAB „Visus LT“ yra atsakovės kreditorė, tačiau į kreditorių sąrašą įmonė įtraukta nebuvo.

83.

9Pareiškėja paaiškino, kad BUAB „Regėjimas“ bankroto byloje yra atsakovės ir kreditoriaus LUAB ,,Visus LT“ 2018 m. liepos 12 d. susitarimas dėl skolų mokėjimų atidėjimo, kuriame pažymėta, kad BUAB „Regėjimas“ sutinka dalį skolos, t. y. 66 686,82 Eur mokėti ne UAB „Visus LT“, o LUAB „Visus LT“ kreditoriui Carl Zeiss Vision Hungary Kft. BUAB „Regėjimas“ apskaitos duomenys buvo patikslinti, Carl Zeiss Hungary Kft. buvo išbrauktas iš BUAB „Regėjimas“ kreditorių sąrašo, o LUAB „Visus LT“ įtrauktas į ilgalaikių skolų skiltį su pradine 94 368,54 Eur dydžio skola. Pareiškėja pažymėjo, kad Carl Zeiss Hungary Kft. negali būti įtrauktas į BUAB „Regėjimas“ kreditorių sąrašą. LUAB „Visus LT“ buvo skolinga Carl Zeiss Vision Hungary Kft. 66 686,82 Eur ir dėl šios skolos tarp LUAB „Visus LT“ ir BUAB „Regėjimas“ 2018 m. vasario 28 d. buvo sudaryta skolos perkėlimo sutartis, pagal kurią BUAB „Regėjimas“ turėjo perimti skolą Carl Zeiss Vision Hungary Kft. Tačiau Carl Zeiss Vision Hungary Kft. sutikimas dėl skolos perkėlimo nebuvo gautas, todėl 2018 m. liepos 12 d. abiejų šalių sutarimu 2018 m. vasario 28 d. skolos perkėlimo sutartis buvo nutraukta.

104.

11Atsakovė prašė neatnaujinti pareiškėjai termino finansiniam reikalavimui pareikšti, nurodė, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog administratorė turėjo įtraukti pareiškėją į atsakovės kreditorių sąrašą. Tiek Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), tiek šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) įtvirtina, kad patys kreditoriai turi pareikšti savo reikalavimus administratoriui per nustatytą terminą. Pareiškėjos likvidatorius yra G. G., kuris taip pat buvo ir atsakovės vadovas iki bankroto bylos įmonei iškėlimo, aktyviai dalyvavo nagrinėjant atsakovės bankroto bylą, todėl jam buvo žinoma apie Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartį ir joje nustatytą terminą kreditoriams pateikti finansinius reikalavimus. Jokių svarbių priežasčių, kodėl beveik vienerius metus praleido šį terminą, pareiškėja nenurodė, todėl prašymas dėl termino atnaujinimo turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Jeigu teismas nuspręstų atnaujinti terminą, atsakovė prašė netenkinti prašymo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo kaip neįrodyto. Nei pareiškėjai, nei atsakovei neturint buhalterinių dokumentų, nustatyti atsakovės įsiskolinimo nėra galimybių. Įvertinti finansinio reikalavimo pagrįstumą vien tik iš tų dokumentų, kurie yra pateikti, negalima, kadangi dokumentai yra tik daliniai ir netikslūs, taip pat nėra galimybės nustatyti, kiek pareiškėjai yra sumokėta prievolių įskaitymo būdu, kiek grynaisiais pinigais. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bent viena pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaita faktūra buvo apmokėta įskaitymo būdu (2018 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra 17 844 Eur sumai be PVM), taip pat yra duomenys, jog atsakovė turėjo kasą, iš kurios galėjo būti vykdomi atsiskaitymai. Atsižvelgiant į tai, kad abi įmonės susijusios, t. y. jų akcininkas yra tas pats asmuo, jos veikė tuo pačiu adresu, tikėtina, kad atsiskaitymų atliekant priešpriešinių reikalavimų įskaitymus galėjo būti ir daugiau.

12II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

135.

14Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 17 d. nutartimi atnaujino LUAB „Visus LT“ terminą finansiniam reikalavimui pareikšti, prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo tenkino iš dalies ir patvirtino kreditorės LUAB „Visus LT“ 31 657,82 Eur dydžio finansinį reikalavimą, įtraukė ją į BUAB „Regėjimas“ trečios eilės kreditorių sąrašą.

156.

16Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartimi administratorei buvo pavesta atlikti ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte, 7 dalies 8 punkte numatytus veiksmus. Vykdydama šį teismo pavedimą (įpareigojimą) administratorė 2019 m. gegužės 24 d. pranešimu informavo galimus atsakovės kreditorius apie atsakovei iškeltą bankroto bylą ir kreditorių teisę pateikti administratorei savo reikalavimus, kartu pateikiant juos pagrindžiančius dokumentus. Šis pranešimas buvo išsiųstas pareiškėjai adresu Gedimino g. 47, Kaunas, tačiau pareiškėjos registruotos buveinės adresas visuomet buvo Pušyno g. 55, Kaunas. Duomenų apie administratorės siųsto 2019 m. gegužės 24 d. pranešimo įteikimą pareiškėjai nėra. Dėl išdėstytų aplinkybių teismas pagrįstais pripažino pareiškėjos argumentus, kad ji nebuvo informuota apie bankroto bylos atsakovei iškėlimą, kaip tai numatyta ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte.

177.

18Administratorės argumentus, kad pareiškėjai buvo žinoma apie bankroto bylos atsakovei iškėlimą, kadangi pareiškėjos akcininkas ir likvidatorius G. G. aktyviai dalyvavo teismo procese sprendžiant bankroto bylos atsakovei iškėlimo klausimą (teikė į bylą procesinius dokumentus ir įrodymus, teikė (ir pasirašė) atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutarties) teismas vertino kaip nepaneigiančius teisės reikšti kreditorinį reikalavimą.

198.

20Teismas pažymėjo, kad pareiškėja prašo patvirtinti 94 368,54 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kurį grindžia į bylą pateiktomis pareiškėjos atsakovei laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki 2018 m. liepos 4 d. išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis už įvairias atsakovei parduotas prekes, 2018 m. liepos 12 d. šalių sudarytu susitarimu dėl skolos mokėjimo atidėjimo, atsakovės vadovo G. G. 2018 m. rugpjūčio 27 d. patikslintame atskirajame skunde dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. nutarties nurodytais duomenimis. Atsakovė iš esmės neginčija, kad pareiškėja tiekė prekes atsakovei, kad pareiškėjos į bylą pateiktose PVM sąskaitose faktūrose, kuriomis ji grindžia savo reikalavimą, nurodytos prekės buvo perduotos atsakovei, o savo nesutikimą su pareiškėjos pateiktu reikalavimu grindžia tuo, kad nei atsakovės administratorei, nei pareiškėjos likvidatoriui neturint įmonių buhalterinių dokumentų, nustatyti atsakovės įsiskolinimo dydžio nėra galimybių, o įvertinti finansinio reikalavimo pagrįstumą vien tik iš tų dokumentų, kurie yra pateikti, negalima.

219.

22Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos likvidatorius yra nurodęs, jog neturi visų įmonės apskaitos dokumentų ir registrų (jų neperdavė vienas iš buvusių įmonės vadovų), dėl to pareiškėja negalėjo pateikti išrašų iš įmonės buhalterinės apskaitos programos dėl atsakovės įsiskolinimo dydžio. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nėra žinoma, kurios konkrečios PVM sąskaitos faktūros yra neapmokėtos, o reikalavimui pagrįsti yra tiesiog surinktas ir pateiktas pluoštas PVM sąskaitų faktūrų, kurių bendra suma atitiktų reiškiamo reikalavimo sumą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad į bylą yra pateiktos tik dvi 2018 m. vasario mėnesį išrašytos PVM sąskaitos faktūros, nors pagal pačios pareiškėjos pateiktą Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) registruotų PVM sąskaitų faktūrų suvestinę matyti, kad per šį laikotarpį atsakovei buvo išrašytos aštuonios PVM sąskaitos faktūros, o duomenų, patvirtinančių nepateiktų į bylą 2018 m. vasario mėnesį sąskaitų apmokėjimą, nėra (mokėjimai buvo vykdomi nenurodant, kokios konkrečios sąskaitos yra apmokamos).

2310.

24Teismas nustatė, kad pagrindinis dokumentas, kuriuo pareiškėja įrodinėja atsakovės įsiskolinimo dydį, yra šalių, atstovaujamų tuometinių vadovų, 2018 m. liepos 12 d. sudarytas susitarimas dėl skolos mokėjimo atidėjimo, kuriame atsakovė patvirtino esanti skolinga pareiškėjai 94 368,54 Eur. Tačiau teismas pažymėjo, kad po šio susitarimo sudarymo atsakovė trimis mokėjimais (2018 m. liepos 13 d., liepos 16 d. ir liepos 19 d.), sumokėjo pareiškėjai 20 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad mokama už prekes. Per laikotarpį po minėto susitarimo sudarymo pareiškėja išrašė atsakovei vos vieną PVM sąskaitą faktūrą 16,84 Eur be PVM sumai.

2511.

26Vertindamas 2018 m. liepos 12 d. sudarytą susitarimą, kaip įrodymą skolos dydžiui pagrįsti, teismas atsižvelgė į tai, kad šiame susitarime yra nurodytas tik skolos dydis, tačiau nėra nurodyta, kuo remiantis jis nustatytas, koks yra šio įsiskolinimo atsiradimo pagrindas, taip pat nėra pateikta nuoroda į kitą dokumentą, kuriame būtų nurodytas konkretus skolos atsiradimo pagrindas. Be to, šis susitarimas buvo sudarytas teisme nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo atsakovei klausimą ir šio susitarimo sudarymo tikslas buvo paneigti atsakovės nemokumo būseną (įrodyti mokumą), atsakovės vadovui nesutinkant su bankroto bylos įmonei iškėlimu. Kadangi susitarimą sudariusios šalys yra susijusios įmonės, nes jų abiejų akcininkas yra tas pats asmuo – G. G., kuris susitarimo sudarymo metu ėjo atsakovės vadovo pareigas, toks susitarimas galėjo būti sudarytas formaliai, nenustačius realaus atsakovės įsiskolinimo dydžio, o tik matematiškai sudėjus 2018 m. liepos 10 d. atsakovės kreditorių sąraše nurodyto įsiskolinimo pareiškėjai sumą (27 681,72 Eur) ir 2018 m. vasario 28 d. skolos perkėlimo sutartyje nurodytą 66 686,82 Eur sumą, kuri 2018 m. liepos 10 d. atsakovės kreditorių sąraše buvo nurodyta kaip atsakovės prievolė kreditorei Carl Zeiss Vision Hungary Kft. Tai, kad įsiskolinimo dydis buvo nurodytas tik formaliai, nenustačius tikrojo atsakovės skolos dydžio, leidžia spręsti ir duomenys, jog tuometinė pareiškėjos įmonės vadovė, kaip matyti iš bylos duomenų, neturėjo visų įmonės buhalterinių dokumentų ir registrų, dėl to ji negalėjo objektyviai, pagal įmonės buhalterinės apskaitos duomenis, nustatyti įsiskolinimo dydžio. Dėl šių aplinkybių 2018 m. liepos 12 d. šalių sudarytas susitarimas dėl skolos mokėjimo atidėjimo nelaikytinas patikimu įrodymu atsakovės įsiskolinimo dydžiui nustatyti ir teismas šiuo dokumentu spręsdamas pareiškėjos reikalavimo tvirtinimo klausimą nesivadovavo.

2712.

28Teismas pažymėjo, kad pareiškėja į bylą taip pat pateikė atsakovei laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki 2018 m. liepos 4 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras už įvairias atsakovei parduotas prekes, kurių bendra suma pagal administratorės sudarytą suvestinę yra 94 483,53 Eur. Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą, atsakovė (jos administratorė), siekdama paneigti pareiškėjos reikalavimo pagrįstumą, atsižvelgiant į tai, kad ji iš esmės neginčijo fakto, jog šiose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės buvo perduotos atsakovei, turėtų pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad šios PVM sąskaitos faktūros yra apmokėtos. Tačiau teismas pažymėjo, kad administratorė neturi galimybių tinkamai gintis nuo pareikšto reikalavimo, kadangi buvęs įmonės vadovas G. G., kuris, kaip jau minėta, yra ir pareiškėjos likvidatorius bei akcininkas, neperdavė administratorei visų įmonės dokumentų ir už tai Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi jam buvo paskirta bauda. Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartimi G. G. buvo pakartotinai skirta bauda už įmonės turto ir dokumentų neperdavimą. Po šios nutarties priėmimo administratorė perėmė įmonės dokumentus, buvusius patalpose adresu Gedimino g. 47, Kaune, tačiau dauguma perimtų bendrovės bylų (443 iš 584) yra neaktualios vykdant bankroto procedūras (1983 m. – 2013 m.). Be to, galimybę nustatyti, ar pagal pareiškėjos pateiktas PVM sąskaitas faktūras yra atsiskaityta, apsunkina tai, kad atsakovei atliekant bankinius pavedimus pareiškėjai mokėjimų paskirtyje buvo nurodoma „už prekes“, neįvardijant, kokios PVM sąskaitos faktūros yra apmokamos.

2913.

30Kadangi nei pareiškėjos likvidatorius, nei atsakovės administratorė neturi įmonių buhalterinių dokumentų, kurių pagrindu būtų galima objektyviai nustatyti galimo atsakovės įsiskolinimo dydį 2017 m. rugpjūčio 10 d. (seniausios iš pateiktų ginčo PVM sąskaitų faktūrų išrašymo diena), o kartu šiuo metu esančio įsiskolinimo dydį, teismas, nustatydamas atsakovės įsiskolinimo dydį, rėmėsi šalių pateiktais duomenimis iš VMI apie užregistruotas PVM sąskaitas faktūras. Pagal pareiškėjos pateiktą registruotų sąskaitų faktūrų suvestinę laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. (pagal šalių pateiktą informaciją, tik nuo šios datos iš VMI galima gauti duomenis) iki 2018 m. liepos 31 d. pareiškėja išrašė atsakovei PVM sąskaitų faktūrų už bendrą 282 209,06 Eur sumą su PVM (233 230,44 Eur be PVM). Pagal atsakovės pateiktus duomenis iš VMI, už tą patį laikotarpį pareiškėjos išrašytų atsakovei PVM sąskaitų faktūrų suma (su PVM) sudaro 282 942,77 Eur, t. y. netgi šiek tiek didesnė, nei pagal pareiškėjos pateiktus duomenis. Todėl nustatydamas nurodomu laikotarpiu įvykusių sandorių (parduotų prekių) vertę teismas vadovavosi pačios pareiškėjos pateiktais duomenimis.

3114.

32Teismas pažymėjo, kad pagal pareiškėjos pateiktus banko sąskaitos išrašus per tą patį laikotarpį atsakovė pareiškėjai bankiniais pavedimais sumokėjo iš viso 228 960 Eur. Palyginus duomenis apie išrašytų PVM sąskaitų faktūrų bendrą sumą ir tuo pačiu laikotarpiu atliktus mokėjimus, gaunamas 53 249,06 Eur skirtumas (282 209,06 Eur – 228 960 Eur).

3315.

34Be to, kaip nurodė atsakovė, į abiejų šalių pateiktas PVM sąskaitų faktūrų suvestines yra įtraukta 2018 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. VISUS 20154357 17 844 Eur be PVM sumai (21 591,24 Eur su PVM), kuri buvo apmokėta įskaičius šalių priešpriešinius reikalavimus. Šią aplinkybę iš esmės patvirtina Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-903-945/2020 LUAB „Visus LT“ kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad 2018 m. sausio 2 d. šalys sudarė sutartį, pagal kurią šalys viena kitai pardavė daiktų už tą pačią 17 844 Eur kainą (be PVM). Sutartyje šalys sulygo (Sutarties 4.3 papunktis), kad jos viena kitai parduoto turto kainą sumoka įskaitydamos tarpusavio priešpriešinius reikalavimus. Kadangi 2018 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. VISUS 20154357 buvo apmokėta įskaitymo būdu (CK 6.130 straipsnis), anksčiau nurodyta 53 249,06 Eur suma mažintina šios apmokėtos PVM sąskaitos faktūros suma (21 591,24 Eur su PVM). Nurodytų sumų skirtumas sudaro 31 657,82 Eur (53 249,06 Eur – 21 591,24 Eur).

3516.

36Pareiškėjos argumentus, kad nustatyti atsakovės įsiskolinimo dydį vien lyginant duomenis apie tam tikru laikotarpiu išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir tuo pačiu laikotarpiu atliktus mokėjimus negalima, nes nėra duomenų apie visą šalių bendradarbiavimo laikotarpį ir lyginamojo laikotarpio pradžioje buvusį atsakovės įsiskolinimą, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog lyginamojo laikotarpio pradžioje (2016 m. spalio 1 d.) atsakovė turėjo neįvykdytų piniginių prievolių pareiškėjai, ir duomenų, apie tokių prievolių dydį. Be to, teismas nurodė, kad jis 2020 m. kovo 16 d. nutartimi buvo įpareigojęs pareiškėją pateikti kliento (atsakovės) apyvartą už visą šalių bendradarbiavimo laikotarpį, tačiau pareiškėja šio įpareigojimo neįvykdė. Todėl, teismo vertinimu, nurodytų duomenų nepateikimo pasekmės tenka pačiai pareiškėjai, o tai šiuo atveju lemia, kad teismas įsiskolinimo dydį nustato remdamasis tais duomenimis, kurie yra pateikti byloje.

3717.

38Pareiškėjos argumentus, kad atsakovės įsiskolinimas yra ne mažesnis nei 66 686,82 Eur, nes, priešingu atveju, šalys nebūtų galėjusios įvykdyti 2018 m. vasario 28 d. skolos perkėlimo sutarties, pagal kurią atsiskaitymas buvo numatytas įskaitant šalių priešpriešinius reikalavimus, teismas taip pat atmetė. Teismas nurodė, kad joks įskaitymas pagal šią sutartį nebuvo atliktas, todėl vien tai, kad pagal 2018 m. vasario 28 d. sutartį pareiškėja turėjo atsiskaityti įskaitant šalių priešpriešinius reikalavimus, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog šios sutarties sudarymo dieną atsakovė buvo skolinga pareiškėjai ne mažesnę nei šios sutarties kaina (66 686,82 Eur) sumą. Be to, teismas pažymėjo, kad, kaip matyti iš šalių pateiktų PVM sąskaitų faktūrų suvestinių ir pareiškėjos banko sąskaitos išrašo, per laikotarpį po 2018 m. vasario 28 d. atsakovės atliktų mokėjimų suma (47 909,48 Eur) ženkliai viršijo pareiškėjos tuo pačiu laikotarpiu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų sumą (26 501,16 Eur pagal pareiškėjos pateiktą suvestinę ir 26 852,6 Eur pagal atsakovės pateiktą suvestinę), be to, kaip minėta, tarp VMI pateiktų sąskaitų yra ir 21 591,24 Eur dydžio 2018 m. sausio 31 d. sąskaita, kuri buvo apmokėta įskaitymu. Šios aplinkybės, net ir darant prielaidą, kad 2018 m. vasario 28 d. įsiskolinimas galėjo būti 66 686,82 Eur, paneigia pareiškėjos argumentus, jog ir šiuo metu atsakovės įsiskolinimo dydis yra ne mažesnis nei 66 686,82 Eur.

3918.

40Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad pareiškėjos reikalavimas turi būti atmestas dėl to, jog nėra žinoma, ar atsiskaitymas tarp šalių nebuvo vykdomas grynaisiais pinigais, ar nebuvo atlikta daugiau šalių priešpriešinių reikalavimų įskaitymų. Remiantis bendrąja įrodinėjimo pareigos taisykle, ginčydama pareiškėjos reikalavimą tuo pagrindu, kad atsiskaitymai tarp šalių galėjo vykti ir grynaisiais pinigais, taip pat įskaitant šalių priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, būtent atsakovė turėjo pareigą pateikti tokias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Tačiau jokių nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų (išskyrus aplinkybes apie atsiskaitymą pagal 2018 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą įskaitymo būdu) administratorė nepateikė. Faktas, kad atsakovė turėjo kasą ir vykdė operacijas grynaisiais pinigais, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, jog tarp šalių mokėjimai buvo vykdomi grynaisiais pinigais. Teismas pažymėjo, kad nepaisant viešojo intereso šios kategorijos bylose faktoriaus ir administratorės galimybės argumentuotai ginčyti pareiškėjos reikalavimą objektyvaus apribojimo neperdavus visų įmonės dokumentų, tai nesuteikia administratorei privilegijų įrodinėjimo procese ir kitokių įrodinėjimo taisyklių taikymo.

41III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4219.

43Pareiškėja LUAB „Visus LT“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą tenkinti visa apimtimi ir papildomai patvirtinti 62 710,72 Eur dydžio LUAB „Visus LT“ finansinį reikalavimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4419.1.

45Pareiškėjos likvidatorius G. G. ir pareiškėjai vadovavęs bei dokumentų neperdavęs direktorius G. G. yra atskiri asmenys. Nepaisant to, jog abu šiuos asmenis sieja giminystės ryšys (tėvas ir sūnus), šie asmenys santykių nepalaiko, tarpusavyje nebendrauja. Pareiškėjos likvidatorius yra kreipęsis į teisėsaugos institucijas dėl LUAB „Visus LT“ buhalterinių dokumentų suradimo.

4619.2.

47Teismo išvada, kad į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros atrinktos atsitiktinai, o pareiškėjos likvidatorius pats nežino, kokios PVM sąskaitos faktūros yra neapmokėtos, nepagrįsta. Pareiškėja sutinka, kad likvidatorius nėra gavęs visų pareiškėjos buhalterinės apskaitos dokumentų, tačiau tai nesudaro pagrindo išvadai, jog likvidatorius nežino, kokios PVM sąskaitos faktūros nebuvo apmokėtos. Teismo posėdžio metu pareiškėjos likvidatorius paaiškino, kad dėl to, jog pareiškėja vėlavo vykdyti savo įsipareigojimus Carl Zeiss Vision Hungary Kft., ši bendrovė leido užsakyti prekes tik iš anksto už jas sumokėjus. Todėl, tikėtina, būtent dėl šios priežasties susidarė situacija, kad dalis pateiktų PVM sąskaitų faktūrų 2018 m. vasario mėnesį buvo apmokėtos, nors nebuvo apmokėtos anksčiau išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Ši aplinkybė nebuvo niekaip paneigta, tačiau teismas jos visiškai nevertino. Byloje yra rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėja 2018 m. vasario 28 d. turėjo 66 686,82 Eur dydžio įsiskolinimą kreditoriui Carl Zeiss Vision Hungary Kft. Taigi pareiškėja pateikė konkrečias PVM sąskaitas faktūras, kurios nebuvo apmokėtos, o neatrinko einančių paeiliui PVM sąskaitų faktūrų konkrečiai sumai pradedant nuo vėliausiai išrašytos.

4819.3.

492018 m. liepos 12 d. sudarytas susitarimas dėl skolos mokėjimo atidėjimo pagrindžia, kad abi šalys patvirtino, jog 2018 m. liepos 12 d. atsakovė buvo skolinga pareiškėjai 94 368,54 Eur. Šis susitarimas yra galiojantis, todėl nei teismas, nei kiti asmenys neturėtų kelti klausimų ar abejonių dėl jo turinio. Tai, kad šiame susitarime nėra nurodyta, kokiu pagrindu skola susidarė, nepaneigia fakto, kad tokia skola buvo ir šalys ją patvirtino. Teismui tvirtinant Carl Zeiss Vision Hungary Kft. finansinį reikalavimą, kurio dydis buvo grindžiamas 2018 m. vasario 28 d. skolos perkėlimo sutartimi ir išrašytų sąskaitų suvestine, net nebuvo pateikta pirminių dokumentų – sąskaitų faktūrų, patvirtinančių suvestinėje nurodytų duomenų teisingumą, tačiau teismui ir atsakovės bankroto administratorei abejonių dėl finansinių įsipareigojimų dydžio nekilo.

5019.4.

51Teismas, priimdamas sprendimus, turi būti nuoseklus. Teismas bankroto byloje laikėsi pozicijos, kad bankroto bylos iškėlimo dieną atsakovės vadovas turėjo atsakovės buhalterinius dokumentus, ir už jų neperdavimą skyrė baudas. Šioje byloje teismas turėtų laikytis tos pačios pozicijos ir spręsti, kad atsakovės vadovas, kuris pasirašė 2018 m. liepos 12 d. susitarimą dėl 2018 m. vasario 28 d. skolos perkėlimo sutarties nutraukimo, turėjo turėti visus atsakovės buhalterinius dokumentus, leidžiančius nustatyti tikrąją įsiskolinimo sumą minėto susitarimo pasirašymo dieną.

5219.5.

53Teismas nepagrįstai rėmėsi šalių pateiktais duomenimis iš VMI apie užregistruotas PVM sąskaitas faktūras ir atliktais mokėjimais, kurie yra nurodyti banko sąskaitų išklotinėse, kadangi nėra aišku, kokia buvo atsakovės įsiskolinimo suma 2016 m. spalio 1 d. Teismas, atlikdamas skaičiavimus, nepagrįstai sprendė, kad 2016 m. spalio 1 d. atsakovės įsiskolinimo pareiškėjai nebuvo, t. y. vadovavosi prielaida, kad 2016 m. spalio 1 d. šalys tarpusavyje buvo atsiskaičiusios. Tačiau atsakovei buvo taikomas mokėjimo atidėjimas, be to, atsakovė nuolat vėlavo vykdyti įsipareigojimus. Pavyzdžiui, 2016 m. spalio 3 d. į pareiškėjos sąskaitą buvo įskaitytas 3 700 Eur atsakovės mokėjimas, todėl, hipotetiškai vertinant, reiktų spręsti, kad atsakovė atliko avansinius mokėjimus pareiškėjai, kadangi nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2016 m. spalio 3 d. pareiškėja išrašė atsakovei PVM sąskaitų faktūrų 505,51 Eur sumai.

5419.6.

55Atlikdamas skaičiavimus teismas padarė fakto klaidą, nurodydamas, kad prie gautų mokėjimų sumos reikia pridėti 21 591,24 Eur sumą, kurios apmokėjimas buvo atliktas įskaitymu, o ne mokėjimais. Ši PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta ir įskaitymu apmokėta 2018 m. sausio 31 d., t. y. dar iki 2018 m. vasario 28 d. susitarimo dėl skolos perkėlimo pasirašymo. Atliekant skaičiavimus ir vadovaujantis šiame susitarime nurodytais duomenimis, 2018 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra neturi jokios reikšmės. Todėl, net ir skaičiavimus atliekant vadovaujantis 2018 m. vasario 28 d. susitarime dėl skolos atidėjimo nurodyta įsiskolinimo suma (o tai taip pat nebūtų tikslu, kadangi nėra aiškus tikslus skolos dydis, o tik žinoma, kad jis buvo ne mažesnis kaip 66 686,82 Eur) išeitų, kad atsakovės įsiskolinimo suma yra ne mažesnė kaip 45 629,94 Eur (66 686,82 Eur + 26 852,60 Eur (nuo 2018 m. vasario 28 d. išrašytų PVM sąskaitų faktūrų suma) – 47 909,48 Eur (nuo 2018 m. vasario 28 d. atliktų mokėjimų suma)). Taigi, darytina išvada, kad įsiskolinimo suma tikrai yra didesnė už teismo patvirtintą finansinio reikalavimo sumą.

5619.7.

57Teismui sprendžiant, kad skaičiavimai turėtų būti atliekami tokiu būdu, kaip juos atliko teismas, tokie skaičiavimai turėtų būti vykdomi ne nuo 2016 m. spalio 1 d., kadangi nuo šios datos nėra nustatytas tikrasis įsiskolinimo likutis, bet nuo 2018 m. liepos 12 d., kai buvo sudarytas susitarimas dėl skolos mokėjimo atidėjimo, kuriame yra užfiksuota konkreti įsiskolinimo suma. Pareiškėjos teigimu, prie šios sumos galėtų būti pridedama vėliau išrašytų PVM sąskaitų faktūrų suma bei atimama gautų mokėjimų suma. Tokiu būdu skaičiavimas būtų atliktas nuo konkretaus atskaitos taško, dėl kurio buvo sulygusios abi ginčo šalys, ir šio skaičiavimo pagrindu pagrįsto finansinio reikalavimo suma sudarytų 72 388,92 Eur sumą (94 368,54 Eur + 20,38 Eur – 22 000 Eur).

5820.

59Atsakovė BUAB „Regėjimas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

6020.1.

61Teismas pagrįstai sprendė, kad nėra galimybės nustatyti, kurios PVM sąskaitos faktūros buvo apmokėtos, o kurios ne, kadangi visuose pavedimuose buvo nurodyta paskirtis – „už prekes“. Nei viena iš šalių neturi buhalterinės apskaitos dokumentų, nėra galimybės nustatyti informacijos apie pradinius skolos likučius ir mokėjimų judėjimus tarp šalių. Atsakovės vertinimu, LUAB „Visus LT“ likvidatorius yra nesąžiningas ir sąskaitas faktūras į bylą teikė selektyviai, jokių kitų buhalterinės apskaitos dokumentų nepateikė.

6220.2.

63Teismas teisingai konstatavo, kad 2018 m. liepos 12 d. susitarimas buvo sudarytas teisme nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo atsakovei klausimą ir šio susitarimo tikslas buvo paneigti atsakovės nemokumo būseną, todėl jis yra nepatikimas. Skolų suderinimo aktas yra išvestinis buhalterinės apskaitos dokumentas ir be pirminių skolą pagrindžiančių dokumentų yra niekinis ir neįrodo skolos buvimo fakto. Pareiškėja nepagrįstai ir nesąžiningai siekia skolos įrodinėjimo faktą perkelti atsakovei, nors visus dokumentus turi savo žinioje ir jų piktybiškai neteikia.

64Teisėjų kolegija

konstatuoja:

65IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

662.

67Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų nenustatė.

683.

69BUAB „Regėjimas“ bankroto byla buvo iškelta ir kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo procedūra buvo pradėta iki JANĮ įsigaliojimo (2020 m. sausio 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjos finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą sprendė pagal ĮBĮ nuostatas (JANĮ 155 straipsnio 1 dalis, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-851-241/2020 20 punkte nurodyta teismų praktika).

704.

71Byloje nustatyta, kad tarp pareiškėjos LUAB „Visus LT“ ir BUAB „Regėjimas“ buvo susiklostę pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai. Nors tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė pirkimo – pardavimo sutartis, tačiau šalys neginčija, jog pareiškėja tiekdavo prekes atsakovei ir prekių tiekimą įformindavo išrašydama PVM sąskaitas faktūras, o atsakovė prekes priimdavo bei atsiskaitydavo su pareiškėja. Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjos prašymo patvirtinti jos 94 368,54 Eur dydžio finansinį reikalavimą atsakovės BUAB „Regėjimas“ bankroto byloje. Pareiškėja savo prašymą grindė laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki 2018 m. liepos 4 d. išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, taip pat kitais įrodymais – 2018 m. vasario 28 d. skolos perkėlimo sutartimi, 2018 m. liepos 12 d. susitarimu dėl skolos mokėjimo atidėjimo, dokumentais, pateiktais su patikslintu atskiruoju skundu dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. nutarties, kuria BUAB „Regėjimas“ buvo iškelta bankroto byla.

725.

73Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo tenkino iš dalies, finansinio reikalavimo dydį nustatęs pagal VMI registruotų PVM sąskaitų faktūrų suvestinę ir atsakovės atliktus mokėjimo nurodymus LUAB „Visus LT“ per laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. (pagal šalių pateiktą informaciją, tik nuo šios datos iš VMI galima gauti duomenis) iki 2018 m. liepos 31 d. Pareiškėjos į bylą pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis pirmosios instancijos teismas nesirėmė, kadangi, kaip nurodė teismas, pareiškėjos likvidatorius neturi visų įmonės apskaitos dokumentų ir registrų, dėl to negalima nustatyti, kad būtent pateiktos į bylą PVM sąskaitos faktūros nebuvo apmokėtos. Teismas šalių 2018 m. liepos 12 d. sudarytu susitarimu dėl skolos mokėjimo atidėjimo taip pat nesirėmė, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, rodančius, kad po šio susitarimo sudarymo atsakovė pareiškėjai sumokėjo iš viso 20 000 Eur, be to, atsižvelgęs į tai, kad susitarime nėra nurodyta, kuo remiantis nustatytas jame užfiksuotas įsiskolinimo dydis. Be to, teismas vertino, kad šis susitarimas buvo sudarytas nagrinėjant bankroto bylos atsakovei iškėlimo klausimą, todėl jo sudarymo tikslas buvo paneigti atsakovės nemokumo būseną. Teismas, vertindamas 2018 m. liepos 12 d. susitarimo įrodomąją reikšmę, rėmėsi ir tuo, kad susitarimą pareiškėjos vardu sudarė bendrovės tuometinė vadovė, kuriai buvęs bendrovės vadovas nebuvo perdavęs visų įmonės buhalterinių dokumentų ir registrų.

746.

75Pareiškėja atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų – į bylą pareiškėjos pateiktų PVM sąskaitų faktūrų ir 2018 m. liepos 12 d. susitarimo dėl skolos mokėjimo atidėjimo – vertinimu. Visų pirma, pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktas atsakovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Pareiškėjos teigimu, būtent šios sąskaitos atsakovės nebuvo apmokėtos. Su tokia pareiškėjos pozicija teisėjų kolegija nesutinka, ji nėra pagrįsta byloje surinktų įrodymų visuma.

767.

77Kaip matyti iš į bylą pateiktų įrodymų (pvz., duomenų apie VMI registruotas PVM sąskaitas faktūras, pareiškėjos pateiktų duomenų apie gautas iš atsakovės įplaukas), šalis siejo ilgalaikis bendradarbiavimas, t. y. atsakovė iš pareiškėjos pirko įvairias prekes dar iki 2017 m. rugpjūčio 10 d., nuo kada pareiškėja skaičiuoja įsiskolinimo susidarymą. Laikotarpiu, kuriuo buvo išrašytos pareiškėjos į bylą pateiktos ir, jos teigimu, neapmokėtos sąskaitos (nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki 2018 m. liepos 4 d.), atsakovė vykdė mokėjimus ieškovei. Atsakovės administratorė, patikrinusi banko sąskaitų išrašus, nustatė, kad, pavyzdžiui, laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. liepos 19 d. atsakovė atliko mokėjimus pareiškėjai 63 840 Eur sumai, tačiau mokėjimuose nebuvo nurodyta, pagal kokias konkrečias sąskaitas piniginės lėšos mokamos.

788.

79Sugretinus pareiškėjos pateiktas į bylą sąskaitas su duomenimis iš VMI apie registruotas PVM sąskaitas faktūras matyti, kad tuo laikotarpiu, už kurį buvo išrašytos pareiškėjos pateiktos į bylą PVM sąskaitos faktūros (nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki 2018 m. liepos 4 d.), buvo išrašytos ne tik pareiškėjos pateiktos sąskaitos, tačiau ir daugiau kitų sąskaitų. Antai, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja į bylą pateikė tik dvi 2018 m. vasario mėnesį išrašytas PVM sąskaitas faktūras, nors pagal pačios pareiškėjos VMI registruotų PVM sąskaitų faktūrų suvestinę matyti, kad per šį laikotarpį atsakovei buvo išrašytos aštuonios PVM sąskaitos faktūros. Be to, pareiškėja į bylą pateikė ne visas 2017 m. rugpjūčio mėnesį bei 2018 m. balandžio ir liepos mėnesiais išrašytas PVM sąskaitas faktūras (atitinkamai, ji nepateikė 2017 m. rugpjūčio 29 d., 2018 m. balandžio 9 d., 2018 m. liepos 10 ir 13 d. išrašytų PVM sąskaitų faktūrų).

809.

81Kadangi nei pareiškėja, nei atsakovė bylos nagrinėjimo metu neturi bendrovių buhalterinės apskaitos dokumentų ir todėl nėra galimybės tiksliai nustatyti šalių tarpusavio atsiskaitymų balansą, negalima spręsti, kad būtent pareiškėjos į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros atsakovės nebuvo apmokėtos ir kad yra susiformavusi būtent jose nurodyto dydžio įsiskolinimo suma pareiškėjai. Tam, kad būtų galima daryti priešingą išvadą, reikėtų pagrįsti, kad laikotarpiu, kuriuo buvo išrašytos pareiškėjos pateiktos PVM sąskaitos faktūros, atsakovės vykdyti mokėjimai buvo atliekami ne pagal šias, bet pagal kitas pareiškėjos išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėja tokių duomenų į bylą nėra pateikusi, o, kaip minėta, mokėjimai buvo atliekami nenurodant, pagal kokias konkrečias sąskaitas mokama. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos reikalavimo, pagrįstai nesirėmė vien tik aritmetine į bylą pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki 2018 m. liepos 4 d., suma. Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo daryti išvados, kad pareiškėja į bylą pateikė tik tas PVM sąskaitas faktūras, kurios atsakovės nebuvo apmokėtos.

8210.

83Atskirajame skunde pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, iš esmės remiasi tik savo pačios paaiškinimu, kodėl ji nepateikė į bylą visų 2018 m. vasario mėnesį atsakovei išrašytų PVM sąskaitų faktūrų (pareiškėjos teigimu, tikėtina, kad dalis 2018 m. vasario mėnesį išrašytų sąskaitų buvo apmokėtos). Tačiau toks pareiškėjos paaiškinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra grindžiamas tik prielaidomis ir nėra pakankamas tam, kad būtų galima nustatyti, jog atsakovės atliktais mokėjimais buvo padengti įsipareigojimai pagal kitas PVM sąskaitas faktūras, nei tos, kurios yra pateiktos į bylą, ir kad atsakovės skolą pareiškėjai iš tiesų sudaro būtent pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodyta bendra suma.

8411.

85Kitas įrodymas, kuriuo pareiškėja rėmėsi prašydama patvirtinti jos finansinį reikalavimą, yra šalių 2018 m. liepos 12 d. sudarytas susitarimas dėl skolos mokėjimo atidėjimo, kuriame pareiškėja, atstovaujama direktorės E. R., ir atsakovė, atstovaujama direktoriaus G. G., nurodė, kad BUAB „Regėjimas“ yra skolinga pareiškėjai 94 368,54 Eur sumą, ir kuriuo šalys susitarė skolos mokėjimo terminą atidėti iki 2019 m. gruodžio 1 d. Pareiškėja atskirajame skunde nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nesirėmė šiame susitarime užfiksuota skolos suma, teigia, kad šis sandoris yra galiojantis, ginčo dėl jo turinio atsakovė nekelia.

8612.

87Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tai, jog minėtas šalių sudarytas sandoris nėra ginčijamas, per se (savaime) nesudaro pagrindo remtis jame užfiksuota skolos suma kaip vienareikšmiškai įrodančia finansinio reikalavimo pagrįstumą. Teismas turi įvertinti įrodymų visumą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Taigi sprendžiant, ar yra pagrindas remtis 2018 m. liepos 12 d. susitarime užfiksuota skolos suma kaip teisingai atspindinčia finansinio reikalavimo dydį, reikia atsižvelgti į šio susitarimo sudarymo aplinkybes, įvertinti byloje esančius duomenis, apibūdinančius minėtame susitarime užfiksuotos skolos sumos pagrįstumą.

8813.

89Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad byloje surinkti įrodymai nepakankami patvirtinti 2018 m. liepos 12 d. sudarytame susitarime dėl skolos mokėjimo atidėjimo užfiksuotos skolos realumą.

9014.

91Byloje nustatyta, kad 2018 m. liepos 12 d. susitarimą pareiškėjos vardu sudariusiai bendrovės vadovei E. R. ankstesnis bendrovės vadovas neperdavė visų buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl realaus BUAB „Regėjimas“ skolos dydžio ji nežinojo ir negalėjo žinoti. Tokios išvados nepaneigia atskirajame skunde akcentuojama aplinkybė, kad E. R. dalį dokumentų (PVM sąskaitas faktūras, kurios pateiktos į bylą) turėjo. Kaip jau minėta, vien tik į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros nėra pakankamos skolai nustatyti, tam reikalingi išsamūs bendrovės veiklos dokumentai, kurie pareiškėjos vardu veikusiai direktorei E. R. nebuvo perduoti. Kita vertus, kaip minėta, į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros nebuvo visos, kurias pareiškėja buvo išrašiusi atsakovei, todėl nesuprantama, kokiu būdu E. R. vien tik pagal dalį atsakovei išrašytų sąskaitų galėjo nustatyti ir patikrinti tikrąjį skolos dydį.

9215.

93Nors sutiktina su atskirojo skundo teiginiu, kad kita sandorio šalis BUAB „Regėjimas“, atstovaujama direktoriaus G. G., turėjo (ar privalėjo turėti) šios bendrovės buhalterinius dokumentus, tačiau ji susitarime buvo suinteresuota nurodyti didesnę skolą, kurios mokėjimas yra atidedamas, ir tokiu būdu sumažinti balanse nurodytą per vienerius metus mokėtiną sumą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, susitarimas buvo sudarytas tuo metu, kai teisme buvo nagrinėjamas BUAB „Regėjimas“ bankroto bylos iškėlimo klausimas ir iš esmės šiuo susitarimu buvo siekiama įrodyti BUAB „Regėjimas“ mokumą. Atskirajame skunde akcentuojama, kad susitarimą pasirašė tarpusavyje nesusiję abiejų šalių atstovai, tačiau, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, susitarimą sudariusios bendrovės buvo susijusios per jų akcininką.

9416.

95Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas 2018 m. liepos 12 d. sudarytame susitarime užfiksuotos skolos sumos realumą, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad susitarime nėra nurodyta, kuo remiantis nustatytas jame užfiksuotas įsiskolinimo dydis, nenurodytas skolos susidarymo laikotarpis ir pan. Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, kad susitarimas gali būti vertinamas kaip tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktas, kuriame nereikalaujama pagrįsti nurodytų sumų. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kilus ginčui dėl skolos dydį užfiksuojančiame dokumente nurodytų sumų pagrįstumo ir esant abejonių dėl šiame dokumente užfiksuotų duomenų patikimumo, skolos dydis turėtų būti pagrįstas pirminiais skolos susidarymą patvirtinančiais dokumentais. Šiuo atveju pareiškėja, išskyrus pateiktas į bylą PVM sąskaitas faktūras, dėl kurių įrodomosios reikšmės teisėjų kolegija jau pasisakė, daugiau pirminių įrodymų, patvirtinančių susitarime nurodyto dydžio skolos egzistavimą, nepateikia.

9617.

97Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad nors pareiškėja prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą grindžia 2018 m. liepos 12 d. sudarytame susitarime užfiksuotos skolos suma, tačiau ji negali atspindėti egzistuojančio finansinio reikalavimo dydžio, kadangi po šio susitarimo sudarymo atsakovė pareiškėjai sumokėjo iš viso 20 000 Eur, nors per laikotarpį po minėto susitarimo sudarymo pareiškėja išrašė atsakovei vos vieną PVM sąskaitą faktūrą 16,84 Eur be PVM sumai.

9818.

99Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas finansinio reikalavimo dydį nustatė pagal VMI registruotų PVM sąskaitų faktūrų suvestinę ir atsakovės atliktus mokėjimo nurodymus LUAB „Visus LT“ per laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. (pagal šalių pateiktą informaciją, tik nuo šios datos iš VMI galima gauti duomenis) iki 2018 m. liepos 31 d. Pareiškėja su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka, jos nuomone, toks apskaičiavimas nėra teisingas, nes nėra aišku, kokia atsakovės įsiskolinimo suma buvo 2016 m. spalio 1 d. Su tokiais pareiškėjos argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

10019.

101Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo galimybės nustatyti faktines bylos aplinkybes yra ribotos. Kadangi byloje sprendžiamas ginčas paprastai kilęs iš praeities įvykių, kuriuose teismas nedalyvavo, praeityje buvusios aplinkybės yra nustatinėjamos remiantis įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kuriai šaliai lengviau įrodyti vienas ar kitas aplinkybes, materialinės ir proceso teisės normos tarp šalių paskirsto įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimo pareigą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo pareiga pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais gali rinkti įrodymus savo iniciatyva. Kitas įrodinėjimo pareigos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo pareigos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš procesinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012). Nors bylose, susijusiose su bankroto teisiniais santykiais, teismo vaidmuo yra aktyvesnis, tai nereiškia, kad šios kategorijos bylose nesilaikoma rungimosi principo ir bendrųjų, paminėtų, įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1053-823/2016).

10220.

103Nagrinėjamu atveju pareiškėja, teigdama, kad atsakovė 2016 m. spalio 1 d. buvo skolinga pareiškėjai ir dėl to teismo atliktas skolos apskaičiavimas yra neteisingas, turi įrodinėjimo pareigą šią aplinkybę įrodyti (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartimi pareiškėja buvo įpareigota pateikti dokumentus už visą šalių bendros veiklos laikotarpį, tačiau šio įpareigojimo neįvykdė. Šiuo atveju į bylą nebuvo pateikta įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovė 2016 m. spalio 1 d. turėjo įsiskolinimą pareiškėjai ir dėl to pirmosios instancijos teismo atliktas skolos dydžio apskaičiavimas yra neteisingas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi objektyviais byloje esančiais duomenimis – VMI registruotų PVM sąskaitų faktūrų suvestine ir atsakovės atliktais mokėjimo nurodymais per šių sąskaitų išrašymo laikotarpį – ir tokiu būdu iš esmės priėmė sprendimą tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių (šiuo atveju skolos buvimo 2016 m. spalio 1 d.) įrodinėjimo pareiga.

10421.

105Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad 2018 m. vasario 28 d. atsakovės įsiskolinimo pareiškėjai suma buvo ne mažesnė kaip 66 686,82 Eur. Pareiškėja šį teiginį įrodinėja aplinkybe, kad pati pareiškėja šią dieną buvo skolinga savo tiekėjui Carl Zeiss Vision Hungary Kft. būtent nurodytą sumą ir tarp pareiškėjos bei atsakovės buvo sudarytas susitarimas perkelti pareiškėjos skolą atsakovei. Pareiškėja nurodo, kad kadangi šiame susitarime buvo nurodyta, jog skolos perkėlimo kaina (66 686,82 Eur) bus vykdoma sutarties pasirašymo dieną įskaitant priešpriešinius reikalavimus, vadinasi, atsakovės skola pareiškėjai nurodytą dieną negalėjo būti mažesnė už 66 686,82 Eur. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokiais pareiškėjos argumentais. Byloje nėra ginčo, kad priešpriešinių reikalavimų įskaitymas pagal minėtą sutartį nebuvo atliktas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien tai, kad 2018 m. vasario 28 d. skolos perkėlimo sutartyje buvo numatytas atsiskaitymas už skolos perkėlimą įskaitant priešpriešinius reikalavimus nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog šios sutarties sudarymo dieną atsakovė iš tiesų buvo skolinga pareiškėjai ne mažesnę kaip 66 686,82 Eur sumą.

10622.

107Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pagrįstą ir tvirtintiną pareiškėjos LUAB „Visus LT“ finansinio reikalavimo sumą BUAB „Regėjimas“ bankroto byloje, tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių, įrodymus įvertino laikydamasis CPK nuostatų ir atsižvelgdamas į jų visumą. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

108Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

109Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartimi Lietuvos ir JAV uždarajai... 6. 2.... 7. Pareiškėja likviduojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) ,,Visus... 8. 3.... 9. Pareiškėja paaiškino, kad BUAB „Regėjimas“ bankroto byloje yra... 10. 4.... 11. Atsakovė prašė neatnaujinti pareiškėjai termino finansiniam reikalavimui... 12. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 13. 5.... 14. Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 17 d. nutartimi atnaujino LUAB... 15. 6.... 16. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartimi... 17. 7.... 18. Administratorės argumentus, kad pareiškėjai buvo žinoma apie bankroto bylos... 19. 8.... 20. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja prašo patvirtinti 94 368,54 Eur dydžio... 21. 9.... 22. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos likvidatorius yra nurodęs, jog neturi... 23. 10.... 24. Teismas nustatė, kad pagrindinis dokumentas, kuriuo pareiškėja įrodinėja... 25. 11.... 26. Vertindamas 2018 m. liepos 12 d. sudarytą susitarimą, kaip įrodymą skolos... 27. 12.... 28. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja į bylą taip pat pateikė atsakovei... 29. 13.... 30. Kadangi nei pareiškėjos likvidatorius, nei atsakovės administratorė neturi... 31. 14.... 32. Teismas pažymėjo, kad pagal pareiškėjos pateiktus banko sąskaitos... 33. 15.... 34. Be to, kaip nurodė atsakovė, į abiejų šalių pateiktas PVM sąskaitų... 35. 16.... 36. Pareiškėjos argumentus, kad nustatyti atsakovės įsiskolinimo dydį vien... 37. 17.... 38. Pareiškėjos argumentus, kad atsakovės įsiskolinimas yra ne mažesnis nei 66... 39. 18.... 40. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad pareiškėjos reikalavimas turi... 41. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 42. 19.... 43. Pareiškėja LUAB „Visus LT“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno... 44. 19.1.... 45. Pareiškėjos likvidatorius G. G. ir pareiškėjai vadovavęs bei dokumentų... 46. 19.2.... 47. Teismo išvada, kad į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros atrinktos... 48. 19.3.... 49. 2018 m. liepos 12 d. sudarytas susitarimas dėl skolos mokėjimo atidėjimo... 50. 19.4.... 51. Teismas, priimdamas sprendimus, turi būti nuoseklus. Teismas bankroto byloje... 52. 19.5.... 53. Teismas nepagrįstai rėmėsi šalių pateiktais duomenimis iš VMI apie... 54. 19.6.... 55. Atlikdamas skaičiavimus teismas padarė fakto klaidą, nurodydamas, kad prie... 56. 19.7.... 57. Teismui sprendžiant, kad skaičiavimai turėtų būti atliekami tokiu būdu,... 58. 20.... 59. Atsakovė BUAB „Regėjimas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė... 60. 20.1.... 61. Teismas pagrįstai sprendė, kad nėra galimybės nustatyti, kurios PVM... 62. 20.2.... 63. Teismas teisingai konstatavo, kad 2018 m. liepos 12 d. susitarimas buvo... 64. Teisėjų kolegija... 65. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 66. 2.... 67. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 68. 3.... 69. BUAB „Regėjimas“ bankroto byla buvo iškelta ir kreditorių finansinių... 70. 4.... 71. Byloje nustatyta, kad tarp pareiškėjos LUAB „Visus LT“ ir BUAB... 72. 5.... 73. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą dėl finansinio... 74. 6.... 75. Pareiškėja atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 76. 7.... 77. Kaip matyti iš į bylą pateiktų įrodymų (pvz., duomenų apie VMI... 78. 8.... 79. Sugretinus pareiškėjos pateiktas į bylą sąskaitas su duomenimis iš VMI... 80. 9.... 81. Kadangi nei pareiškėja, nei atsakovė bylos nagrinėjimo metu neturi... 82. 10.... 83. Atskirajame skunde pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo... 84. 11.... 85. Kitas įrodymas, kuriuo pareiškėja rėmėsi prašydama patvirtinti jos... 86. 12.... 87. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tai, jog minėtas šalių... 88. 13.... 89. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad... 90. 14.... 91. Byloje nustatyta, kad 2018 m. liepos 12 d. susitarimą pareiškėjos vardu... 92. 15.... 93. Nors sutiktina su atskirojo skundo teiginiu, kad kita sandorio šalis BUAB... 94. 16.... 95. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas 2018 m.... 96. 17.... 97. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad nors... 98. 18.... 99. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas finansinio reikalavimo dydį... 100. 19.... 101. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo galimybės nustatyti faktines bylos... 102. 20.... 103. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, teigdama, kad atsakovė 2016 m. spalio 1 d.... 104. 21.... 105. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad 2018 m. vasario 28... 106. 22.... 107. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 108. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 109. Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą....