Byla e2-1053-823/2016
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4002-656/2016, kuria buvo patvirtintas uždarosios akcinės bendrovės „Finiens“ 198 922,61 EUR finansinis reikalavimas BAUB „Grangeras“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Grangeras“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4002-656/2016, kuria buvo patvirtintas uždarosios akcinės bendrovės „Finiens“ 198 922,61 EUR finansinis reikalavimas BAUB „Grangeras“ bankroto byloje, ir

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Pareiškėja UAB „Finiens“ kreipėsi į UAB „Grangeras“ bankroto administratorių, prašydama įtraukti ją į BUAB „Grangeras“ kreditorių sąrašą su 198 922,61 EUR finansiniu reikalavimu. Nurodė, kad UAB „Finiens“ ir UAB „Grangeras“ 2010 m. lapkričio 5 d. sudarė Statybos rangos sutartį, pagal kurią rangovė UAB „Grangeras“ įsipareigojo užsakovei UAB „Finiens“ atlikti statybos darbus, o užsakovė už šiuos darbus sumokėti. Vykdydama sutartyje numatytą įsipareigojimą, pareiškėja bankiniais pavedimais laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 5 d. iki 2011 m. gruodžio 30 d. UAB „Grangeras“ sumokėjo 198 922,61 EUR (686 840 Lt) avansą. Rangovė savo įsipareigojimų UAB „Finiens“ neįvykdė ir negrąžino iš užsakovės gautų piniginių lėšų.

4BUAB „Grangeras“ bankroto administratorius UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“ pateikė prieštaravimus dėl UAB „Finiens“ finansinio reikalavimo. Nurodė, kad prie kreditorės prašymo dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą nebuvo pateikta 2010 m. lapkričio 5 d. Statybos rangos sutartis, o su prašymu pateikti mokėjimo nurodymai neįrodo BUAB „Grangeras“ įsiskolinimo UAB „Finiens“. Administratorius kreditorei nustatė papildomą terminą pateikti prašomus dokumentus, tačiau jie nebuvo pateikti. Bankroto administratoriaus nuomone, pareikšto finansinio reikalavimo dydis bei pagrįstumas pareiškėjos nėra įrodytas ir todėl reikalavimas negali būti tvirtinamas. 2015 m. lapkričio 4 d. pranešimu bankroto administratorius informavo teismą, kad neturi galimybės pateikti dokumentų, patvirtinančių BUAB „Grangeras“ sutartinių įsipareigojimų pagal 2010 m. lapkričio 5 d. Statybos rangos sutartį įvykdymą, nes šie dokumentai bankroto administratoriui neperduoti. Administratorius taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „Finiens“ ir UAB „Grangeras“ buvo tarpusavyje glaudžiai susijusios įmonės ir tai leidžia daryti prielaidą, kad UAB „Finiens“, žinodama, jog bankroto administratoriui UAB „Grangeras“ veiklos dokumentai nebus perduoti, siekia nepagrįsto kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 9 d. nutartimi tenkino UAB „Finiens“ prašymą, įtraukė ją į BUAB „Grangeras“ trečios eilės kreditorių sąrašą su 198 922,61 EUR finansiniu reikalavimu.

7Teismas sprendė, kad į bylą pateiktas UAB „Finiens“ ir UAB „Grangeras“ 2012 m. gruodžio 31 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas patvirtina, jog nurodytai datai UAB „Grangeras“ įsiskolinimas UAB „Finiens“ sudarė 686 840 Lt. Bankroto administratorius nepaneigė pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad UAB „Grangeras“ statybos darbų pagal 2010 m. lapkričio 5 d. Statybos rangos sutartį neatliko. Atsižvelgdamas į tai teismas konstatavo, kad rangovė UAB „Grangeras“ pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir dėl to ji privalo grąžinti UAB „Finiens“ pagal sutartį sumokėtas sumas.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9UAB „Grangeras“ bankroto administratorius UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti pareiškėjos UAB „Finiens“ prašymo dėl jos įtraukimo į BUAB „Grangeras“ kreditorių sąrašą. Nurodo, kad atsakovė pateikė į bylą papildomus paaiškinimus kartu su įrodymais: BUAB „Grangeras“ 2014 m. liepos 31 d. balansu bei 2014 m. liepos 31 d. kreditorių sąrašu, kurie patvirtina, kad jau 2014 m. atsakovė pareiškėjai nebeturėjo jokių neįvykdytų įsipareigojimų. Tariamai pareiškėjai pagal sutartį negrąžintas avansas nebuvo apskaitytas nei atsakovės buhalterinės atskaitomybės dokumentuose, nei įmonės sudarytuose kreditorių sąrašuose. Atsakovės skola nenurodoma ir pačios pareiškėjos 2015 m. birželio 30 d. balanse. Į tai pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, nepagrįstai neatsižvelgė. Pareiškėja, nurodydama, kad atsakovė neatliko statybos darbų, už kuriuos jai buvo sumokėtas avansas, nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, kad darbus atliko kitas rangovas, nors, atsakovės bankroto administratoriaus žiniomis, Statybos rangos sutartyje nurodytas pastatas, esantis ( - ), yra pastatytas ir jame ilgą laiką veikė prekybos centras.

10Pareiškėja UAB „Finiens“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad ji nėra atsakinga už tai, kad į atsakovės buhalterinę apskaitą nebuvo įtraukti duomenys apie įsipareigojimus pareiškėjai. Toks duomenų neįtraukimas nepaneigia pareiškėjos į bylą pateiktų įrodymų - sutarties ir mokėjimų pavedimų, įrodomosios vertės. Pareiškėjos pateikti įrodymai patvirtina 198 922,61 EUR pareiškėjos kreditorinį reikalavimą atsakovei. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų pareiškėjos pateiktus įrodymus.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

13Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patvirtintas UAB „Finiens“ 198 922,61 EUR finansinis reikalavimas UAB „Grangeras“ bankroto byloje.

14Teismų praktikoje, aiškinant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) bei CPK normas dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, yra pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012). Teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011, 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

15Teismo galimybės nustatyti faktines bylos aplinkybes yra ribotos. Kadangi byloje sprendžiamas ginčas paprastai kilęs iš praeities įvykių, kuriuose teismas nedalyvavo, praeityje buvusios aplinkybės yra nustatinėjamos įrodymų pagalba. Atsižvelgiant į tai, kuriai šaliai lengviau įrodyti vienas ar kitas aplinkybes, materialinės ir proceso teisės normos tarp šalių paskirsto įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimo pareigą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo pareiga pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais gali rinkti įrodymus savo iniciatyva. Kitas įrodinėjimo pareigos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo pareigos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš procesinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012). Nors bylose, susijusiose su bankroto teisiniais santykiais, teismo vaidmuo yra aktyvesnis, tai nereiškia, kad šios kategorijos bylose nesilaikoma rungimosi principo ir bendrųjų, paminėtų, įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių.

16Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „Finiens“ savo 198 922,61 EUR finansinį reikalavimą grindė jos ir UAB „Grangeras“ 2010 m. lapkričio 5 d. sudaryta Statybos rangos sutartimi. Statybos rangos sutartis bylos šalių nėra ginčijama. Pareiškėja taip pat pateikė įrodymus, kad per laikotarpį nuo sutarties sudarymo iki 2010 m. gruodžio 30 d. mokėjimo pavedimais (nurodyta mokėjimo paskirtis – pagal sutartį) sumokėjo atsakovei 686 840 Lt sumą, atitinkančią Statybos rangos sutarties 10 punkte numatytą avanso sumą. Šie pareiškėjos pateikti įrodymai, kolegijos vertinimu, pakankamai patvirtina tiek Statybos rangos sutartinių santykių tarp ginčo šalių egzistavimą, tiek avanso sumokėjimo faktą.

17Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, CPK 178 straipsnio norma reiškia, kad joje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2009). Taigi, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad pareiškėja, nurodydama, kad atsakovė neatliko statybos darbų, už kuriuos jai buvo sumokėtas avansas, nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, kad darbus pastate, esančiame ( - ) atliko kitas rangovas. Būtent atsakovei nagrinėjamoje byloje tenka procesinė pareiga įrodyti, kad darbus pagal 2010 m. lapkričio 5 d. Statybos rangos sutartį atliko UAB „Grangeras“. Tokie įrodymai į bylą pateikti nebuvo. Vien ta aplinkybė, kad bankroto administratoriui nebuvo perduoti visi įmonės veiklos dokumentai, ir dėl šios priežasties jo galimybės įrodinėti faktines bylos aplinkybes yra apribotos, nesudaro pagrindo teismui darbų atlikimo faktą laikyti įrodytu. Priešingai, pareiškėjos pateiktas 2012 m. gruodžio 31 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, kuriame fiksuota 686 840 Lt atsakovės skola pareiškėjai, papildomai patvirtina, kad darbai pagal Statybos rangos sutartį atlikti nebuvo (sutartyje numatyta darbų pabaigos data – 2011 m. lapkričio 5 d.). Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėja turi teisę reikalauti pagal Statybos rangos sutartį sumokėto avanso grąžinimo.

18Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad apeliantė iš esmės teigia, jog pagal sutartį sumokėtas avansas iki 2014 m. pareiškėjai buvo grąžintas, kadangi nėra apskaitytas nei atsakovės buhalterinės atskaitomybės dokumentuose, nei įmonės sudarytuose kreditorių sąrašuose. Kolegija pažymi, kad procesinė pareiga įrodyti avanso grąžinimo faktą nagrinėjamoje byloje taip pat tenka atsakovei, o atsakovės pateikti argumentai ir įrodymai, pareiškėjai neigiant skolos grąžinimo faktą, nėra pakankami šį faktą pripažinti įrodytu. Skolos neapskaitymas/netinkamas apskaitymas buhalterinės apskaitos dokumentuose gali reikšti ir tai, kad šie dokumentai buvo tvarkomi netinkamai. Pareiškėja pagrįstai nurodo, kad ji nėra atsakinga už tai, kaip atsakovės įmonėje buvo tvarkoma finansinė apskaita. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad bankroto administratorius, turėdamas galimybę patikrinti bendrovės bankines operacijas, turėjo galimybę pateikti teismui tiesioginius įrodymus, patvirtinančius avanso grąžinimą, jei tokie įrodymai egzistuoja.

19Apeliantė taip pat kelia prielaidą, kad pareiškėja, būdama glaudžiai susijusi su atsakove, siekia nepagrįsto kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, žinodama, kad bankroto administratoriui nėra pateikti visi įmonės veiklos dokumentai. Kolegija pažymi, kad tokio pobūdžio prielaida teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas. Šie apeliantės teiginiai nepaneigia ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties išvadų, padarytų remiantis byloje surinktais įrodymais.

20Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, teisingai paskirstė šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą, teisingai įvertino į bylą šalių pateiktus įrodymus (jų pakankamumą) ir priėmė pagrįstą procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o apeliantės atskirasis skundas atmetamas.

21Papildomai pažymėtina, kad, remiantis ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalimi, kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos, todėl, paaiškėjus naujoms aplinkybėms (atsiradus dokumentams, patvirtinantiems avanso grąžinimo faktą, bankroto administratoriui nuginčijus 2010 m. lapkričio 5 d. Statybos rangos sutartį, ar pan.), UAB „Finiens“ finansinis reikalavimas BUAB „Grangeras“ bankroto byloje galėtų būti tikslinamas.

22Vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

23Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Pareiškėja UAB „Finiens“ kreipėsi į UAB „Grangeras“ bankroto... 4. BUAB „Grangeras“ bankroto administratorius UAB „Bankroto administravimo... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 9 d. nutartimi tenkino UAB... 7. Teismas sprendė, kad į bylą pateiktas UAB „Finiens“ ir UAB... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. UAB „Grangeras“ bankroto administratorius UAB „Bankroto administravimo ir... 10. Pareiškėja UAB „Finiens“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio... 13. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria... 14. Teismų praktikoje, aiškinant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo... 15. Teismo galimybės nustatyti faktines bylos aplinkybes yra ribotos. Kadangi... 16. Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „Finiens“ savo 198 922,61 EUR... 17. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, CPK 178 straipsnio... 18. Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad apeliantė iš esmės teigia, jog... 19. Apeliantė taip pat kelia prielaidą, kad pareiškėja, būdama glaudžiai... 20. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad... 21. Papildomai pažymėtina, kad, remiantis ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalimi,... 22. Vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija... 23. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą....