Byla 2A-684-527/2013

Dėl deliktinės atsakomybės (tretieji asmenys: Kauno miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir uždaroji akcinė bendrovė „Irgita“)

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės (pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Mitkaus ir Izoldos Nėnienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13667-568/2012 pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui VĮ Registrų centrui dėl deliktinės atsakomybės (tretieji asmenys: Kauno miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir uždaroji akcinė bendrovė „Irgita“) ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Pareiškėja (šioje byloje ieškovė) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su patikslintu skundu (t. 2, b. l. 47-48), prašydama priteisti iš atsakovo 20 419 Lt turtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja nurodė, kad 2010-02-22 Kaune, K. Donelaičio g. 27, ant jai nuosavybės teise priklausančio automobilio AUDI A4, valstybinis numeris CBV 070, užvirto medis, augęs prie VĮ Registrų centro Kauno filialo pastato Kaune, Gedimino g. 39 A esančiame žemės sklype, ir jį apgadino. Pareiškėja teigė, jog medžio priežiūrą turėjo atlikti atsakovas, kuriam 2004-09-29 buvo išduotas savivaldybės leidimas nukirsti tame sklype augusią su išpuvusiu stiebu liepą, tačiau per apsirikimą buvo nupjautas ne tas medis.

4Specialiajai teisėjų kolegijai 2012-07-17 nutartimi (t. 1, b. l. 77–78) konstatavus, jog byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui, byla buvo perduota nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui.

5Ginčas šioje byloje kilo dėl to, kas turi atlyginti žalą. Žalos atsiradimas kildinamas iš atsakovo, kaip žemės sklypo valdytojo, bendro pobūdžio pareigos rūpintis jam priskirtoje teritorijoje augančių medžių priežiūra ir tvarkymu, reglamentuotos Civilinio kodekso (toliau – CK) normomis, nevykdymo. Atsakovo teigimu, jis nėra atsakingas už padarytą žalą, nes jokių daiktinių teisių į žemės sklypą, esantį Kaune, Gedimino g. 39 A, nėra įgijęs. Nuvirtęs medis buvo Kauno miesto savivaldybės teritorijoje, todėl būtent Kauno miesto savivaldybė ir atsako už padarytą žalą.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno miesto apylinkės teismas 2012-12-03 sprendimu (t. 2, b. l. 103-109) ieškinį atmetė, konstatuodamas, jog žalos padarymo metu atsakovas nebuvo žemės, esančios prie pastato Kaune, K. Donelaičio g. 27, savininkas, šios valstybinės žemės nenuomojo, nevaldė patikėjimo teise, be to, byloje nepateikti jokie rašytiniai įrodymai, kad atsakovas šią žemę naudojo įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitais pagrindais, todėl negali būti atsakingas už želdinių priežiūrą ir tuo pačiu už netinkamai prižiūrėtų želdinių – nuvirtusios liepos padarytą žalą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – KT) 2007-10-24 nutarime nurodė, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Teismas laikė, kad teismų praktika yra suformuota jau įsiteisėjusiose analogiškose bylose Kauno apygardos administracinio teismo 2011-05-16 sprendime administracinėje byloje Nr. I-640-406/2011 (t. 2, b. l. 27–31) ir 2011-10-27 sprendime administracinėje byloje Nr. I-1099-414/2011 (t. 2, b. l. 32–36).

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (b. l. 116–119) prašo panaikinti 2012-12-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai šiais motyvais:

101. Teismas net neanalizavo faktinių aplinkybių, kurios buvo pateiktos šioje byloje ir nebuvo žinomos anksčiau išnagrinėtose Kauno apygardos administracinio teismo bylose, taip pažeisdamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 270 straipsnio 4 dalies nuostatas. Visos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad medžius, kurie augo ir tebeauga inventorinėse pastato sklypo ribose, priklauso prižiūrėti šiuo metu pastatą patikėjimo teise valdančiam VĮ Registrų centro Kauno filialui, nes jis yra ir buvo žemės sklypo dalies, kurioje augo nuvirtęs ginčo medis, valdytojas, o tuo pačiu ir želdinių valdytojas. Šios aplinkybės nebuvo teismo vertintos ir dėl jų nepasisakyta, taip pat ir nepasisakyta ir dėl jų nevertinimo ar atmetimo (CPK 270 str. 4 d. 3 p.).

11Kaip matyti iš VĮ Registrų centro 2005-06-16 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (t. 1, b. l. 74–75), VĮ Registrų centro Kauno filialas nuo 2003-04-29 turto patikėjimo teise valdo pastatą, esantį Kaune, Gedimino g. 39A. Namų valdos techninės apskaitos bylos Gedimino g. 39A (toliau – Byla) 5 puslapyje nustatyta, kad bendras naudojamo sklypo plotas yra 305 m2, kurį sudaro užstatytas plotas 203 m2 ir kiemas 102 m2. Taigi, pastatui priklausantį žemės sklypą sudaro ne tik žemės sklypas po pastatu, bet ir dalis žemės sklypo aplink pastatą, t. y. kiemas. Iš 2009-02-23 Statinių išdėstymo plano (Bylos 66 lapas) matyti, kad inventorinės pastato sklypo ribos eina iki pat pravažiavimo. Būtent šitoje kiemo dalyje ir augo nuvirtęs ginčo medis, kaip ir neteisėtai nupjautas kaštonas bei likę du medžiai – liepa ir klevas. Analogiškos inventorinės pastato sklypo ribos yra nubrėžtos ir Žemės sklypo nuotraukoje (Bylos 8 lapas), brėžinyje (Bylos 21 lapas), Žemės sklypo plane (Bylos 33 lapas) ir Statinių išdėstymo plane Bylos 47 puslapyje esančiame. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) 2003-12-01 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1145/2003 pažymėjo: „Namų valdos techninės apskaitos byloje turi būti pažymimi teisės aktų nustatyta tvarka statinių savininkams paskirti ir naudojami sklypai. Žemės sklypai yra suteikiami namų valdoms išdėstyti, t. y. statiniams statyti ir eksploatuoti. Pažymėti namų valdos techninės apskaitos bylose naudojami žemės sklypai nesuprantami kaip faktiškai naudojami, o kaip paskirti naudotis teisės aktų nustatyta tvarka“. Pažymėtina ir tai, kad net rengiant žemės sklypo planus, be kitų dokumentų, naudojamo sklypo dydis nustatomas ir iš naudojamo žemės sklypo plano iš nekilnojamo daikto kadastro duomenų bylos (LRV 2010-07-21 nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo 12.1 ir 16.2 punktai), t. y. pagrindas pripažinti tokį sklypo dydį kaip naudojamą. Pagal CK 6.551 straipsnio 2 dalį, jei valstybinė žemė užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, ši žemė jiems išnuomojama ne aukciono būdu. Pagal šią teisės normą, teisės nuomoti valstybinę žemę įstatyminis pagrindas – teisėtas šioje žemėje esančių statinių valdymas. CK 6.394 straipsnio 1 dalis numato, kad valstybinė žemė išnuomojama tokiems statiniams eksploatuoti (LAT 2005-05-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-123/2005, 2006-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2006, 2008-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2008). Tais atvejais, kai išnuomotas žemės sklypas yra užimtas nuomininkui priklausančių pastatų, yra pripažįstama, kad nuomininkas faktiškai naudojasi žemės sklypu (LAT 2009-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009). Taigi, Namų valdos techninės apskaitos byloje Gedimino g. 39A esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas yra valdytojas žemės sklypo dalies, kurioje augo nuvirtęs ginčo medis, nes ši žemės sklypo dalis yra priskirta naudotis pastatui, tačiau teismas nepagrįstai sprendė, kad namų valdos techninės apskaitos byloje nustatytas atsakovo naudojamas sklypo plotas nėra pakankamas pagrindas laikyti atsakovą atsakingu už šį sklypą, o tuo pačiu ir jame augančius želdinius.

12Iš Kauno miesto valdybos 1996-09-17 sprendimo Nr. 910 „Dėl žemės sklypo prie pastatų Laisvės al. 30, 30A/Nepriklausomybės a. 1, Laisvės al. 32, 32 A, B Gedimino g. 39 A sumažintos apimties detaliojo plano“ (t. 1, b. l. 64, 66) 2.1 punkto matyti, kad VĮ „Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras“ (dabar - VĮ Registrų centro Kauno filialas) naudojo iki 320 kv. m žemės sklypą Laisvės al. 30, 30A/Nepriklausomybės a. 1, Laisvės al. 32, 32 A, B Gedimino g. 39A. Iš VĮ Registrų centro Kauno filialo 2005-06-29 įgaliojimo Nr. S-1557-2022 (t. 1, b. l. 76) matyti, kad VĮ Registrų centro Kauno filialas įgaliojo UAB „HPH GROUP“ organizuoti detaliojo plano rengimą sklype Laisvės al. 30, 30A/Nepriklausomybės a. 1, Laisvės al. 32, 32 A, B Gedimino g. 39A, ko negalėtų padaryti nebūdamas teisėtu žemės sklypo valdytoju. Parengtą minėtą detalųjį planą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2006-07-05 įsakymo Nr. A-2616 „Dėl žemės sklypų Laisvės al. 30, 30A / Nepriklausomybės a. 1 ir Laisvės al. 32, 32A, 32B, Gedimino g. 39A detaliojo plano patvirtinimo“ (t. 1, b. l. 69–70) 1 punktu patvirtino, o 2.2 punktu pasiūlė Kauno apskrities viršininkui perduoti neatlygintinai naudoti žemės sklypo dalį Gedimino g. 39A, Kaune, VĮ Registrų centro Kauno filialui, kuris, kaip matyti iš VĮ Registrų centro 2005-06-16 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (t. 1, b. l. 74–75), turto patikėjimo teise valdo pastatą, esantį Kaune, Gedimino g. 39A. Pažymėtina, kad šio detaliojo plano patvirtinimo tikslas buvo žemės sklypų ribų ir naudojimo reglamento nustatymas (LR Teritorijų planavimo įstatymo (red. 2006-06-08) 22 str. 2 d. 4 ir 7 p.). VĮ Registrų centro Kauno filialas Kaune, Gedimino g. 39 A, 2003-2006 metais naudojosi 0,0413 ha žemės sklypu (t. 1, b. l. 62), o 2007-2011 metais – 0,0305 ha žemės sklypu (t. 1, b. l. 63) bei mokėjo žemės nuomos mokestį už 2003-2011 metus (t. 1, b. l. 49–61). Žemės nuomos mokestis buvo mokamas vadovaujantis LRV 2003-11-10 nutarimu Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“. Taigi iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad želdynų ir želdinių, esančių žemės sklype prie pastato adresu Gedimino g. 39A, Kaune, valdytojas yra VĮ Registrų centro Kauno filialas.

132. Visos šios faktinės aplinkybės paaiškėjo tik šios bylos nagrinėjimo metu ir nebuvo analizuotos ar tirtos Kauno apygardos administracinio teismo nagrinėtose administracinėse bylose Nr. I-640-406/2011 (t. 2, b. l. 27–31) bei Nr. I-1099-414/2011, todėl, remiantis Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimu, Kauno miesto apylinkės teismas privalėjo visų pirma tinkamai ištirti faktines bylos aplinkybes ir tik tada priimti sprendimą. Šiuo atveju to nepadarė, todėl nepagrįstai rėmėsi teismų praktika bylose, kurios negali būti laikytinos analogiškomis ginčo atveju. Minimose administracinėse bylose buvo konstatuota, kad nuvirtęs medis augo valstybinėje žemėje, tačiau nebuvo žinomos aplinkybės, kurios neabejotinai patvirtina, kad VĮ Registrų centras nuo 2003 metų patikėjimo teise valdo ne tik pastatą, bet ir nuo 2006 m., kai buvo patvirtintas detalusis planas, ir žemės sklypą, kuriame augo nuvirtęs medis, moka valstybinės žemės nuomos mokestį už šį sklypą, todėl turi pareigą ir prižiūrėti šiame sklype augančius želdinius.

143. Želdynų įstatymo 2 straipsnio 32 punktas apibrėžia, kad želdynų ir želdinių valdytojas yra želdynų ir želdinių savininkas ar savivaldybė, valstybės įmonė ar organizacija, patikėjimo teise valdantys įstatymų nustatyta tvarka jiems Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę žemę, kurioje yra želdynų ir želdinių, ar kitas fizinis ar juridinis asmuo, teisėtai įgijęs privačios žemės valdymo teisę ar žemę naudojantis įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu pagrindu, arba turintis tik želdynų ir želdinių valdymo teisę. Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad žemės naudotojas yra žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. Želdynų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte imperatyviai nustatyta, kad želdynų ir želdinių valdytojai privalo išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus. Žemės įstatymo 21 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų (7 p.) bei laikytis kitų įstatymų nustatytų reikalavimų (12 p.). Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 punkte apibrėžta, kad žemės naudotojas yra žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. Aplinkos ministro 2001-05-18 įsakymu Nr. 274 patvirtintos Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus atlyginimo tvarkos (toliau – Tvarka) 4 punktas taip pat numatė, kad želdinius saugo, prižiūri ir pertvarko žemės ir želdinių savininkai, valdytojai ir naudotojai. VĮ Registrų centro Kauno filialas 2004-09-24 raštu Nr. S-1461-2022 (t. 1, b. l. 32, 43) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Aplinkos apsaugos skyrių dėl 4 medžių genėjimo. Aplinkos apsaugos skyrius 2004-09-29 išdavė leidimą Nr. 36-6-471 (t. 1, b. l. 31, 44) VĮ Registrų centro Kauno ?lialui vieną išpuvusią liepą 80 cm skersmens nupjauti ir 3 medžius (liepa, klevas ir kaštonas) genėti. Taigi, leidimas kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje, buvo išduotas VĮ Registrų centro Kauno filialui pagal pateiktą prašymą. Iš UAB „Irgita“ 2010-09-06 rašto Nr. 467 (t. 1, b. l. 45), 2004-11-18 Paslaugų teikimo sutarties Nr. 50 P/2004 (t. 1, b. l. 46) bei 2004-11-23 Atliktų darbų atlikimo–perdavimo akto prie 2004-11-18 Paslaugų tiekimo sutarties Nr. 50 P/2004 (t. 1, b. l. 47) matyti, kad medžių genėjimo ir pjovimo darbus užsakė ir už juos apmokėjo taip pat VĮ Registrų centro Kauno ?lialas. Visos šios aplinkybės ir atsakovo veiksmai patvirtina, kad pats atsakovas laikė save teisėtu valdytoju, siekė prisiimti atsakomybę už želdinius, augančius jo valdomame sklype, taigi de facto elgėsi kaip želdinių valdytojas, tačiau teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl šios aplinkybės. Nors leidimas buvo nupjauti liepą, VĮ Registrų centro Kauno filialas neteisėtai nupjovė kaštoną, nes, vadovaujantis Aplinkos ministro 2001-05-18 įsakymu Nr. 274 patvirtintos Tvarkos 9 punktu, atsakovas nebuvo gavęs leidimo jį kirsti. Šiuo metu prie VĮ Registrų centro Kauno ?lialo likę tik du medžiai – liepa ir klevas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad VĮ Registrų centro Kauno filialas prisiėmė pareigą nupjauti ir nugenėti 2004-09-29 išduotame leidime Nr. 36-6-471 (t. 1, b. l. 31, 44) nurodytus medžius, tačiau nevykdė savo pareigos ir neteisėtai nupjovė kitą medį, o tas, kurį buvo leista kirsti, nuvirto, todėl VĮ Registrų centras turi atsakyti už žalą, atsiradusią dėl netinkamos pareigos vykdymo.

154. Iš nurodytų teisės aktų normų bei bylos dokumentų darytina išvada, kad, kadangi VĮ Registrų centro Kauno filialas kreipėsi dėl leidimo medžių apgenėjimui ir prisiėmė pareigą nupjauti ir nugenėti 2004-09-29 išduotame leidime Nr. 36-6-471 nurodytus medžius bei yra žemės sklypo bei želdynų ir želdinių, esančių žemės sklype prie pastato adresu Gedimino g. 39A, Kaune, valdytojas, būtent jis ir buvo atsakingas už nuvirtusio medžio nukirtimą laiku (išduodant leidimą kirsti buvo nurodyta, kad liepa yra išpuvusi stiebe), tačiau savo pareigų nurodytuose įstatymuose tinkamai nevykdė, dėl ko kilo žala ieškovei. Darytina išvada, kad VĮ Registrų centro Kauno ?lialas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ir yra atsakingas už padarytą žalą ieškovei, nes yra visos būtinosios sąlygos deliktinei atsakomybei pagal CK 6.246–6.249 straipsnius kilti, t. y. neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys. Tačiau teismas klaidingai konstatavo, kad atsakovas nebuvo žemės savininkas, šios valstybinės žemės nenuomojo. Tačiau, kaip jau buvo minėta, teismas visiškai nepasisakė dėl Namų valdos techninės apskaitos bylos, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-07-05 įsakymo Nr. A-2616 (t. 1, b. l. 69–70), 2007–2011 metų mokėjimų už valstybinės žemės nuomą ir kitų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių VĮ Registro centro kaip žemės sklypo, o tuo pačiu ir želdynų valdytojo, vertinimo.

16Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 122–128) prašo palikti 2012-12-03 sprendimą nepakeistą šiais motyvais:

171. Šioje byloje žala buvo kildinama dėl to, kad 2010-02-22 ant ieškovės automobilio nugriuvo medis, augęs valstybinėje žemėje. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra. Tačiau ieškovė atsakomybės subjektu pasirinko atsakovą, nors žemės plotas, kuriame augo medis, žalos padarymo metu dar net nebuvo suformuotas kaip atskiras žemės sklypas, ši žemė priklausė Kauno miesto savivaldybės teritorijai. Tik vėliau, t. y. jau po to, kai buvo padaryta žala ieškovei, žemės sklypas (kadastrinis Nr. 1901/0267:47), esantis adresu Kaune, Laisvės al. 32, buvo suformuotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-08-31 įsakymu Nr. Ž8-93 (t. 1, b. l. 106–107) bei 2010-09-17 Nekilnojamojo turto registre (t. 1, b. l. 82–84) įregistruotas nuosavybės teise Lietuvos Respublikai, turto patikėjimo teise valdant Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Atsižvelgiant į tai, teismas, nepažeisdamas procesinės teisės normų bei tinkamai vertindamas byloje surinktus įrodymus, pagrįstai nustatė, jog žalos padarymo metu atsakovas nebuvo žemės sklypo, kuriame augo žalą padaręs medis, savininkas, šios valstybinės žemės nenuomojo ir nevaldė patikėjimo teise. Atsakovas buvo ir yra tik Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančio pastato, esančio adresu: Kaunas, Gedimino g. 39A, bei patalpų pastate, adresu Laisvės al. 32A, turto patikėtinis, todėl nėra ir nebuvo žalos padarymo metu želdynų teisėtas valdytojas, kaip tai reglamentuoja Želdynų įstatymo 2 straipsnio 32 punktas. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra aiškiai pažymėjęs, jog vien tik naudojimosi žemės sklypu faktas nėra pakankamas pagrindas pripažinti asmenį želdynų ir želdinių valdytoju, minėtas naudojimas turi būti teisiškai pagrįstas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-06-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A62-932/2011).

182. Nesutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, kad teismas nepagrįstai nusprendęs, jog namų valdos, adresu Gedimino g. 39A, techninės apskaitos byloje esantis statinių išdėstymo planas nėra pakankamas pagrindas laikyti atsakovą atsakingu už šį sklypą. Statinių išdėstymo planai yra sudaromi tik kaip sudėtinė pastatų kadastrinių matavimų bylos dalis. Tokio pobūdžio statinių išdėstymo planai, esantys namų valdos techninės apskaitos bylose, negali būti laikomi teisėtu žemės sklypo valdymo pagrindu, nes, vadovaujantis Žemės įstatymo 2 straipsnio 20 punktu, žemės sklypų ribos gali būti nustatytos tik atlikus atitinkamus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo darbus, bet ne statinių kadastrinius matavimus (Žemės įstatymo 2 str. 20 p.: ,,žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas – visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą”). Akivaizdu, jog statinių kadastrinius matavimus atliekantiems darbuotojams nubraižius statinių išdėstymo planą ir jame pažymėjus pastatams priklausančią teritoriją, nesant atitinkamo administracinio akto dėl žemės sklypo suformavimo bei priskyrimo naudotis vienam ar kitam subjektui, negalima kalbėti apie jokį teisėtą žemės sklypo valdymo atsiradimą. Apeliantė taip pat cituoja LAT 2003-12-01 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1145/2003, nors toje byloje buvo vertinami visiškai kiti teisiniai santykiai, t. y. gyvenamosios namų valdos išpirkimo iš valstybės klausimas. Todėl akivaizdu, jog remtis LAT nutartimi šioje civilinėje byloje, vertinant, ar VĮ Registrų centras buvo teisėtas žemės sklypo valdytojas, nėra teisinio pagrindo. Be to, apeliantė cituoja tik trumpą ištrauką iš aukščiau įvardintos LAT nutarties, kurioje taip pat teigiama, kad ,,nesant duomenų apie teisinį pagrindą, kuriuo remiantis suteiktas žemės sklypas namų valdai, <...> duomenų apie sklypo dalį pažymėjimas techninės apskaitos byloje nesudaro pagrindo išvadai, jog namų valdai išdėstyti yra skirtas konkretaus dydžio ir ribų žemės sklypas. Žemėnauda atsiranda specifinių juridinių faktų – administracinių aktų – pagrindu kompetentingoms institucijoms priimant sprendimus dėl žemės suteikimo naudotis ar nuosavybėn“. Pagal Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punktą tik Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos gali priimti sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus. Kaip jau buvo minėta, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010-08-31 sprendimas dėl žemės sklypo suformavimo bei 2010-09-17 Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimas įrašyti žemės sklypo duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą buvo priimti jau po to, kai atsirado žala pareiškėjai.

193. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog tai, kad VĮ Registrų centras yra teisėtas žemės sklypo, adresu Gedimino g. 39, valdytojas, liudija 2006-07-05 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A-2616, kuriuo patvirtintas 2 775 kv. m žemės sklypo Laisvės al. 32, 32A, 32B, Gedimino g. 39A detalusis planas. Tačiau tuo metu galiojęs Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punktas aiškiai reglamentavo, jog detalieji planai yra rengiami, kai žemės sklypai tik pradedami formuoti prie naudojamų statinių (tačiau dar nėra suformuoti Žemės įstatymo nustatyta tvarka). Be to, šio detaliojo plano teritorijoje yra ne tik atsakovo patikėjimo teise valdomi statiniai, bet ir kitų asmenų naudojami statiniai. Teritorija prie atsakovo patikėjimo teise valdomų pastatų niekada nebuvo ir nėra atidalinta, nėra patvirtintas tokios atidalintos teritorijos detalusis planas. Todėl tokie apelianto argumentai, siekiant įrodyti atsakovą esant žemės sklypo, kuriame augo nugriuvęs medis, teisėtu valdytoju, yra nepagrįsti ir atmestini.

204. Atsižvelgiant į išdėstytą, akivaizdu, jog teismas, pagrįstai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, jog byloje nepateikti jokie rašytiniai įrodymai, kad atsakovas žemės sklypą, kuriame augo nugriuvęs medis, naudojo administracinių aktų, teismo sprendimo ar sandorio pagrindu. CPK 185 straipsnis numato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas rėmėsi visais byloje esančiais įrodymais: rašytiniais įrodymais, šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais. Tai, kad teismas savo procesiniame sprendime gautų duomenų pagrindu visų įrodymų pažodžiui neatkartojo, negalima pripažinti, jog teismas netyrė ir neįvertino visų byloje pateiktų įrodymų. Be to, LAT ne kartą yra pažymėjęs, jog tai, kad kasatorius turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog skundžiami teismo sprendimas ir nutartis yra nemotyvuoti arba jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų pažeidimo Kauno miesto apylinkės teismas nepadarė. Todėl nepagrįstas ir atmestinas apeliacinio skundo teiginys, jog teismas nevertino trečiojo asmens pateiktų įrodymų bei dėl jų visiškai nepasisakė. Nagrinėjant bylą teismas byloje dalyvaujantiems asmenims užtikrino visiškai vienodas galimybes įgyvendinti savo teises, todėl rungimosi principas nebuvo pažeistas.

215. Šioje byloje teismas visiškai tinkamai pritaikė šiai ginčo situacijai aktualias teisės aktų normas. Teismas pagrįstai vadovavosi Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktu, reglamentuojančiu, jog savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena yra viena iš savivaldybių savarankiškųjų funkcijų. Taip pat teismas rėmėsi ir specialiuoju teisės aktu – Želdynų įstatymu, kuris yra ypač svarbus šioje ginčo situacijoje, nes šiame teisės akte aiškiai apibrėžta būtent savivaldybės funkcija organizuoti valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą. Be to, tokią vienodą administracinių teismų praktiką yra suformavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nustatęs, jog už nuvirtusių medžių, augusių valstybinėje žemėje, priežiūros organizavimą yra atsakingos būtent savivaldybių administracijos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-12-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-06-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A62-932/2011).

226. Apeliantė taip pat nurodo, jog VĮ Registrų centro Kauno filialo prašymu Kauno miesto savivaldybės administracija 2004-09-29 buvo išdavusi leidimą kirsti medžiui, kuris nebuvo nupjautas ir vėliau nulūžęs apgadino transporto priemonę. Atsižvelgiant į tai, apeliantė daro prielaidą, jog ,,<...> pats atsakovas laikė save teisėtu valdytoju, siekė prisiimti atsakomybę už želdinius, augančius jo valdomame sklype, taigi, de facto elgėsi kaip želdinių valdytojas <...>“. Aplinkybė, jog atsakovas 2004 metais kreipėsi į atsakingą instituciją dėl leidimo medžių genėjimui išdavimui, o Kauno miesto savivaldybės administracija savo ruožtu išdavė tokį leidimą ne tik želdinių genėjimui, bet ir vieno iš jų nupjovimui, nesudaro jokio teisėto pagrindo atsakovą vertinti kaip subjektą, turėjusį pareigą kreiptis į savivaldybę dėl minėto leidimo išdavimo. Tuo labiau ta aplinkybė, kad atsakovas pasinaudojo visiems fiziniams ir juridiniams asmenims suteikta vienoda teise inicijuoti leidimų genėti želdinius išdavimą, negali būti vertinama kaip pagrindas laikyti atsakovą teisėtu želdinių valdytoju, tuo labiau, jog želdinių valdytojo sąvoka, aiškiai apibrėžta Želdynų įstatymo 2 straipsnio 32 punkte, negali būti aiškinama plačiau nei numatyta teisės akte. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog apeliantė klaidinančiai interpretuoja šią ginčo situaciją, apeliaciniame skunde pareikšdama nepagrįstas bei teisės aktams prieštaraujančias išvadas.

237. Savivaldybė, nors ir nebūdama medžio nupjovimo iniciatorė, tačiau išdavusi leidimą jį pašalinti, privalėjo būti ir toliau rūpestinga bei aktyvi, t. y. tinkamai ir efektyviai įgyvendindama teisės aktuose nustatytą pareigą dėl želdinių kirtimo vykdymo, iki pabaigos kontroliuoti medžio nupjovimo procesą, įsitikinant, ar realizuoti leidime numatyti darbai, ar nepažeisti leidime numatyti apribojimai. Tik nugriuvus medžiui 2010-02-22 Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius nustatė, kad 2004 m. buvo nupjautas ne tas medis, o tai patvirtina, kad būtent apeliantė Kauno miesto savivaldybės administracija netinkamai vykdė įstatymo priskirtas pareigas – želdynų ir želdinių kontrolę. Todėl tai, kad atsakovas, neturėdamas jokios pareigos kreiptis į savivaldybę dėl leidimo genėti medžius išdavimo, inicijavo tokio leidimo išdavimą, jokiu būdu nepaneigia Kauno miesto savivaldybės administracijos atsakomybės, aiškiai apibrėžtos teisės aktuose, reglamentuojančiuose želdinių apsaugą bei tvarkymą. Be to, naujausia teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-06-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-1673/2012) atskleidžia, jog net ir tais atvejais, kai savivaldybė, nors ir nebūdama medžių nupjovimo iniciatorė, tačiau išdavė leidimą juos pašalinti ne privačioje, bet valstybinėje žemėje, privalėjo būti rūpestinga bei aktyvi, t. y. tinkamai ir efektyviai įgyvendindama teisės aktuose nustatytą pareigą dėl želdinių kirtimo vykdymo, kontroliuoti medžių nupjovimo procesą, įsitikinant, ar realizuoti leidime numatyti darbai, ar nepažeisti leidime numatyti apribojimai. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes bei motyvus, akivaizdu, jog šioje ginčo situacijoje atsakovas nepažeidė jokios įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytos pareigos, neatliko jokių draudžiamų ar neteisėtų veiksmų. Dėl to nenustačius visų būtinųjų civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų, teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

24Trečiasis asmuo UAB „Irgita“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 133–134) prašo apeliacinio skundo motyvus ir argumentus, susijusius su galima UAB „Irgita“ civiline atsakomybe, atmesti šiais motyvais:

251. 2004-11-18 tarp UAB „Irgita“ ir atsakovo buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 50 P/2004 (toliau – sutartis), kurios pagrindu UAB „Irgita“ įsipareigojo suteikti medžių nugenėjimo paslaugas pagal atsakovo užsakymą ir jame nurodytas apimtis. Taigi sutarties pagrindu UAB „Irgita“ įsipareigojo atsakovui suteikti konkrečių medžių genėjimo paslaugas tiksliai laikantis užsakymo, tačiau neįgijo teisės vienašališkai nustatyti, kurį medį genėti ar savarankiškai imtis medžių genėjimo darbų. 2004-11-18 užsakymo pagrindu UAB „Irgita“ nugenėjo tris medžius ir nupjovė vieną medį, augančius šalia atsakovo pastato Kaune, Gedimino g. 39A. 2004-11-23 perdavimo–priėmimo aktu UAB „Irgita“ perdavė atliktus darbus atsakovui, kuris atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte patvirtino, kad UAB „Irgita“ kokybiškai ir pilna apimtimi atliko užsakymu jai pavestus atlikti darbus, t. y. UAB „Irgita“ nenukrypo nuo užsakymo ir tinkamai atliko darbus, kurių atlikimo pageidavo atsakovas. UAB „Irgita“ neatliko neteisėtų veiksmų, kurie yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga (CK 6.246 str.), dėl to UAB „Irgita“ nekyla civilinė atsakomybė dėl ieškovei padarytos žalos.

262. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktas nustato, kad už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių tvarkymą yra atsakingos savivaldybės. Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 13 punktas nustato, kad savivaldybės išduoda leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui, persodinimui ar kitiems želdynų ir želdinių tvarkymo darbams. Taigi, nei įstatymai, nei sutartis nesuteikia UAB „Irgita“ teisės vienašališkai bei savarankiškai atlikti Kauno miesto želdinių, miškų, miško parkų priežiūrą ir tvarkymą, įskaitant ir medžių genėjimo darbus. Tokią teisę turi tik Kauno miesto savivaldybės administracija, tik kuri taip pat yra įgaliota perduoti šią savo teisę tretiesiems asmenims: Kauno miesto savivaldybės administracija išduoda leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui, persodinimui ar kitiems želdynų ir želdinių tvarkymo darbams ir/arba sudaro sutartis su trečiaisiais asmenimis, taip pasitelkdama juos savo įsipareigojimų įgyvendinimui.

273. Atsakovas 2004-09-24 raštu Nr. S-1461-2022 (t. 1, b. l. 32, 43) kreipėsi su prašymu išduoti leidimą medžių genėjimo darbams atlikti į Kauno miesto savivaldybės administraciją, kuri 2004-09-29 išdavė leidimą Nr. 36-6-471 (t. 1, b. l. 31, 44). Taigi, Kauno miesto savivaldybės administracija suteikė teisę genėti medžius atsakovui, kuris sutartimi tik pasitelkė UAB „Irgita“ tam tikrų konkrečiai aptartų paslaugų suteikimui. Taigi, už tinkamą šio leidimo įgyvendinimą yra atsakingas atsakovas, o UAB „Irgita“ yra atsakinga tik už sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamą įgyvendinimą. Tai, kad UAB „Irgita“ tinkamai įvykdė sutartį, patvirtina atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas, kuriuo atsakovas patvirtino, kad UAB „Irgita“ kokybiškai ir pilna apimtimi atliko užsakymu jai pavestus atlikti darbus. Dėl šių priežasčių UAB „Irgita“ nėra atsakinga dėl nukritusio medžio ieškovei padarytos žalos.

28IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29Apeliacinis skundas atmestinas.

30Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

31Nustatyta, kad 2010-02-22 Kaune, K. Donelaičio g. 27, ant ieškovės automobilio AUDI A4 užvirto medis, augęs prie atsakovo Kauno filialo pastato Kaune, Gedimino g. 39 A esančiame žemės sklype, ir jį apgadino. Byloje atsakovas neginčija paties įvykio fakto ir žalos dydžio, teigdamas, kad jis nėra atsakingas už padarytą žalą, nes žemė, kurioje nuvirto medis, nei nuosavybės teise, nei patikėjimo teise nepriklauso atsakovui. Ir nors šis žemės sklypas nei nuosavybės teise, nei patikėjimo teise taip pat nepriklauso ir Kauno miesto savivaldybei (toliau – savivaldybė), tačiau, pažymėtina, jog būtent savivaldybės atžvilgiu ši aplinkybė, atsižvelgiant į Želdynų įstatymo nuostatas, nėra reikšminga, nes nagrinėjamu atveju valstybinis žemės sklypas yra trečiojo asmens teritorijoje. Savivaldybė, būdama atsakinga už miesto želdinių priežiūros organizavimą ir vykdymą jos teritorijoje (Želdynų įstatymo 10 str.), privalėjo užtikrinti, kad valstybinėje žemėje K. Donelaičio g. 27 gatvėje augantys medžiai nekeltų grėsmės žmonėms, jų turtui.

32Pažymėtina, jog būtent šiais teiginiais vadovavosi ir ieškinį atmetęs pirmosios instancijos teismas, laikydamas, kad teismų praktika yra suformuota jau įsiteisėjusiose analogiškose bylose: Kauno apygardos administracinio teismo 2011-05-16 sprendime administracinėje byloje Nr. I-640-406/2011 (t. 2, b. l. 27–31) ir 2011-10-27 sprendime administracinėje byloje Nr. I-1099-414/2011 (t. 2, b. l. 32–36). Apelianto teigimu, minimose administracinėse bylose nebuvo žinomos aplinkybės, kad VĮ Registrų centras nuo 2003 metų patikėjimo teise (t. 1, b. l. 74) valdo ne tik pastatą, bet ir nuo 2006 m., kai buvo patvirtintas detalusis planas, ir žemės sklypą, kuriame augo nuvirtęs medis, moka valstybinės žemės nuomos mokestį už šį sklypą, todėl turi pareigą ir prižiūrėti šiame sklype augančius želdinius; be to, VĮ Registrų centro Kauno filialas pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Aplinkos apsaugos skyriaus 2004-09-29 išduotą leidimą medžiams pjauti ir genėti (t. 1, b. l. 31, 44) nupjovė ne tą medį.

33Pažymėtina, jog ieškovė šioje civilinėje byloje atsakomybės subjektu pasirinko atsakovą, nors žemės plotas, kuriame augo medis, žalos padarymo metu dar net nebuvo suformuotas kaip atskiras žemės sklypas (t. y. šios daiktinės teisės įvykio metu nebuvo priskirtos ir įregistruotos viešame registre atsakovui, kaip to reikalauja CK 4.253 straipsnio 2 dalis), ši žemė priklausė Kauno miesto savivaldybės teritorijai. Be to, Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalis taip pat numato, kad pagal žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektą suformuoti žemės sklypai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai ir įstatymų nustatyti juridiniai faktai Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka registruojami Nekilnojamojo turto registre. Suformuotų žemės sklypų kadastro duomenys Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą.

34Atsižvelgdamas į tai, teismas pagrįstai nustatė, jog žalos padarymo metu atsakovas nebuvo žemės sklypo, kuriame augo žalą padaręs medis, savininkas, o tuo pačiu ir želdynų teisėtas valdytojas, kaip tai reglamentuoja Želdynų įstatymo 2 straipsnio 32 punktas. Iš minėtoje teisės normoje pateiktos definicijos matyti, kad vien tik naudojimosi žemės sklypu faktas nėra pakankamas pagrindas pripažinti asmenį želdynų ir želdinių valdytoju, minėtas naudojimas turi būti teisiškai pagrįstas. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog vien tik naudojimosi žemės sklypu faktas nėra pakankamas pagrindas pripažinti asmenį želdynų ir želdinių valdytoju, minėtas naudojimas turi būti teisiškai pagrįstas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-06-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A62-932/2011). Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas buvo ir yra tik Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančio pastato, esančio Kaune, Gedimino g. 39A, turto patikėtinis (t. 1, b. l. 74), tačiau bylos duomenimis nenustatyta, jog atsakovas patikėjimo teise žalos padarymo metu būtų valdęs ir žemės sklypą, kuriame augo nuvirtęs medis. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog tai, kad atsakovas yra teisėtas žemės sklypo Gedimino g. 39 valdytojas, liudija Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-07-05 įsakymas Nr. A-2616, kuriuo patvirtintas 2 775 kv. m žemės sklypo Laisvės al. 32, 32A, 32B, Gedimino g. 39A detalusis planas. Tačiau pažymėtina, jog tuo metu galiojęs Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punktas aiškiai reglamentavo, jog detalieji planai yra rengiami, kai žemės sklypai tik pradedami formuoti prie naudojamų statinių (tačiau dar nėra suformuoti Žemės įstatymo nustatyta tvarka). Be to, kaip teigia atsakovas, šio detaliojo plano teritorijoje yra ne tik atsakovo patikėjimo teise valdomi statiniai, bet ir kitų asmenų naudojami statiniai, o teritorija prie atsakovo patikėjimo teise valdomų pastatų niekada nebuvo ir nėra atidalinta, nėra patvirtintas tokios atidalintos teritorijos detalusis planas. Todėl tokie apeliacinio skundo argumentai, siekiant įrodyti būtent atsakovą esant žemės sklypo, kuriame augo nugriuvęs medis, teisėtu valdytoju, yra nepagrįsti ir atmestini. Taip pat byloje nenustatyta, jog atsakovas žemės sklypą, kuriame augo nugriuvęs medis, naudojo administracinių aktų, teismo sprendimo ar sandorio pagrindu.

35Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-10 nutarime Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ aiškiai įtvirtina faktinių žemės naudotojų pareigą mokėti žemės mokestį. Pastebėtina, jog teisės aktuose, reglamentuojančiuose želdinių ir želdynų apsaugą, priežiūrą ir tvarkymą, faktinių naudotojų teisės ir pareigos šioje srityje nėra aiškiai apibrėžtos. Teisėjų kolegija, esant šioms aplinkybėms ir įvertinusi nagrinėjamos civilinės bylos teisinį ir faktinį aspektą, sprendžia, kad tai, jog atsakovas, kaip faktinis žemės naudotojas, mokėjo ir moka žemės mokestį savivaldybei, šiai bylai taip pat nėra aktualu.

36Esant šioms aplinkybėms, kolegijos nuomone, nėra pagrindo teigti apie teisinių pareigų prižiūrint želdynus ir želdinius sukūrimą atsakovui prie jam priklausančio pastato (Kaune, Gedimino g. 39A), o tuo pačiu ir apie atsakovo atsakomybę už netinkamą želdinių priežiūrą ir už netinkamai prižiūrėtų želdinių (nuvirtusios liepos padarytą žalą.

37Kita vertus, nors iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo prašymu (t. 1, b. l. 32, 43) Kauno miesto savivaldybės administracija buvo išdavusi leidimą (t. 1, b. l. 31, 44) kirsti medžiui, kuris nebuvo nupjautas ir vėliau nulūžęs apgadino transporto priemonę, tačiau ginčo atveju pabrėžtina, kad tokioje situacijoje savivaldybė, nors ir nebūdama medžio nupjovimo iniciatorė, tačiau išdavusi leidimą jį pašalinti ne privačioje, bet valstybinėje žemėje, privalėjo būti ir toliau rūpestinga bei aktyvi, t. y. tinkamai ir efektyviai įgyvendindama teisės aktuose nustatytą pareigą dėl želdinių kirtimo vykdymo, iki pabaigos kontroliuoti medžio nupjovimo procesą, įsitikinant, ar realizuoti leidime numatyti darbai, ar nepažeisti leidime numatyti apribojimai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-06-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-1673/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010, Kauno apygardos administracinio teismo 2011-05-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-640-406/2011 (t. 2, b. l. 27–31) ir 2011-10-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1099-414/2011). Kita vertus, tai, jog atsakovas 2004 metais kreipėsi į atsakingą instituciją dėl leidimo medžių genėjimo išdavimui, o Kauno miesto savivaldybės administracija savo ruožtu išdavė tokį leidimą ne tik želdinių genėjimui, bet ir vieno iš jų nupjovimui, nesudaro jokio teisėto pagrindo atsakovą vertinti kaip subjektą, turėjusį pareigą kreiptis į savivaldybę dėl minėto leidimo išdavimo. Tuo labiau ta aplinkybė, kad atsakovas pasinaudojo visiems fiziniams ir juridiniams asmenims suteikta vienoda teise inicijuoti leidimų genėti želdinius išdavimą, negali būti vertinama kaip pagrindas laikyti jį teisėtu želdinių valdytoju. Tai, kad atsakovas inicijavo tokio leidimo išdavimą, jokiu būdu nepaneigia Kauno miesto savivaldybės administracijos atsakomybės, aiškiai apibrėžtos teisės aktuose, reglamentuojančiuose želdinių apsaugą bei tvarkymą.

38Be to, apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas nepagrįstai nusprendė, jog namų valdos, adresu Gedimino g. 39A, techninės apskaitos byloje esantis statinių išdėstymo planas nėra pakankamas pagrindas laikyti atsakovą atsakingu už šį sklypą. Šį apeliantės teiginį paneigia atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyti argumentai, su kuriais kolegija sutinka. Apeliantės minimi statinių išdėstymo planai yra sudaromi tik kaip sudėtinė pastatų kadastrinių matavimų bylos dalis. Tokio pobūdžio statinių išdėstymo planai, esantys namų valdos techninės apskaitos bylose, negali būti laikomi teisėtu žemės sklypo valdymo pagrindu, nes vadovaujantis Žemės įstatymo 2 straipsnio 20 punktu, žemės sklypų ribos gali būti nustatytos tik atlikus atitinkamus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo darbus, bet ne statinių kadastrinius matavimus (Žemės įstatymo 2 str. 20 p.: ,,žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas – visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą”). Akivaizdu, jog statinių kadastrinius matavimus atliekantiems darbuotojams nubraižius statinių išdėstymo planą ir jame pažymėjus pastatams priklausančią teritoriją, nesant atitinkamo administracinio akto dėl žemės sklypo suformavimo bei priskyrimo naudotis vienam ar kitam subjektui, negalima kalbėti apie jokį teisėtą žemės sklypo valdymo atsiradimą. Apeliantės cituojamoje LAT 2003-12-01 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1145/2003 bylos ratio decidendi skiriasi nuo šios bylos, t. y. toje kasacinio teismo nagrinėtoje byloje buvo vertinami visiškai kiti teisiniai santykiai, t. y. gyvenamosios namų valdos išpirkimo iš valstybės klausimas. Todėl akivaizdu, jog remtis minėta kasacinio teismo nutartimi šioje civilinėje byloje, vertinant, ar atsakovas buvo teisėtas žemės sklypo valdytojas, nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, apeliantė cituoja tik trumpą ištrauką iš LAT nutarties, nors šiame procesiniame dokumente taip pat teigiama, kad ,,nesant duomenų apie teisinį pagrindą, kuriuo remiantis suteiktas žemės sklypas namų valdai, <...> duomenų apie sklypo dalį pažymėjimas techninės apskaitos byloje nesudaro pagrindo išvadai, jog namų valdai išdėstyti yra skirtas konkretaus dydžio ir ribų žemės sklypas. Žemėnauda atsiranda specifinių juridinių faktų – administracinių aktų – pagrindu kompetentingoms institucijoms priimant sprendimus dėl žemės suteikimo naudotis ar nuosavybėn“. Pagal Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punktą tik Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos gali priimti sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus.

39Pažymėtina ir tai, jog Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktas reglamentuoja, jog savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena yra viena iš savivaldybių savarankiškųjų funkcijų. Be to, Želdinių įstatyme aiškiai apibrėžta būtent savivaldybės funkcija organizuoti valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą. Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 13 punktas nustato, kad savivaldybės išduoda leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui, persodinimui ar kitiems želdynų ir želdinių tvarkymo darbams. Taip pat tik Kauno miesto savivaldybės administracija įgaliota perduoti šią savo teisę tretiesiems asmenims: Kauno miesto savivaldybės administracija išduoda leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui, persodinimui ar kitiems želdynų ir želdinių tvarkymo darbams ir/arba sudaro sutartis su trečiaisiais asmenimis taip pasitelkdama juos savo įsipareigojimų įgyvendinimui.

40Be to, pažymėtina ir tai, jog tokią vienodą administracinių teismų praktiką yra suformavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nustatęs, jog už nuvirtusių medžių, augusių valstybinėje žemėje, priežiūros organizavimą yra atsakingos būtent savivaldybių administracijos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-12-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2011-06-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A62-932/2011; 2012-07-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2335/2012; 2012-06-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012; 2009-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1485/2009).

41Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

42Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

43apeliacinį skundą atmesti.

44Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.