Byla 2A-319-577/2012
Dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Vilijos Mikuckienės ir Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Nekilnojamo turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui UAB „Palink“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 59 061,47 Lt skolos už jam suteiktų patalpų nuomą, 200,65 Lt delspinigių už laikotarpį praleidus terminą laiku atsiskaityti, 1 772,00 Lt žyminio mokesčio bei 8,28 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, nurodė, kad ieškovas nevykdė prisiimtų pagal patalpų nuomos sutartį prievolių tiekti šildymą; nepaisant atsakovo pretenzijų ir įspėjimų, pažeidimų nepašalino. Atsakovas pareikalavo sumokėti baudą už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą, o ieškovui jos nesumokėjus, – atliko įskaitymą, todėl mano, kad ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti.

5Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-05-17 sprendimu ieškinį atmetė.

6Apeliantas prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-05-17 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti apeliantui 59 061,47 Lt skolos, 200,65 Lt delspinigių, 8,28% metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško jos įvykdymo dienos, o taip pat ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovo įvykdyti įskaitymai neatitiko visų privalomų sąlygų, t.y. atsakovo tariamos reikalavimo teisės prieš ieškovą nebuvo vykdytinos ir apibrėžtos. Dėl baudos už šildymo neįjungimą įskaitymo neteisėtumo apeliantas nurodo, jog atsakovas, pritaikydamas baudą, nepagrįstai pradėjo skaičiuoti baudą nuo 2009-10-12, remdamasis tuo, kad ši data yra 2009-2010 m. šildymo sezono pradžios data, nustatyta Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-10-08 įsakyme Nr. DV-986 Dėl 2009-2010 m. šildymo sezono pradžios. Ši data yra traktuotina tik kaip rekomendacinio pobūdžio, o to paties įsakymo 2 punkte nustatyta, kad šilumos vartotojai turi teisę suderinę su šilumos tiekėju, jeigu yra techninės galimybės, patys nuspręsti dėl savo pastatų šildymo pradžios. Todėl daro išvadą, kad ieškovas neprivalėjo pradėti atsakovui tiekti šilumos nuo 2009-10-12. Pažymi, jog atsakovas pats dėl šilumos tiekimo pradžios į ieškovą kreipėsi tik 2009-11-18. Tai įrodo, jog atsakovas iki minėtos pretenzijos pateikimo dienos neprieštaravo, kad šiluma nebuvo tiekiama, be to, atsakovas prieštaravimą dėl ieškovo sprendimo atidėti šildymo sezono pradžią turėjo išreikšti nedelsiant prasidėjus minėtam šildymo sezonui, tačiau to nepadarė. Todėl šildymo pradžios data buvo nukeliama ir dėl netinkamo atsakovo įsipareigojimų vykdymo pagal sutartį. Atsakovas nurodo, jog tuo atveju, jeigu ieškovui turėtų būti taikoma bauda už šilumos energijos nepateikimą, ji galėtų būti pradėta skaičiuoti tik nuo tos dienos, kada pasibaigė atsakovo 2009-11-18 pretenzijoje dėl neleistino patekimo į patalpas ir šildymo patalpose įjungimo nurodytas terminas įjungti atsakovui šilumos tiekimą. Atsakovas visiškai nepagrįstai priskaičiavo ieškovui 92253,04 Lt dydžio baudą, todėl atsakovo sąskaita faktūra Nr. IKIB01445 laikytina niekine, to pasėkoje atsakovas neturėjo teisinio pagrindo atlikti dalinio įskaitymo pagal minėtą sąskaitą faktūrą 33191,57 Lt sumoje. Be to pažymi, jog ieškovas, gavęs atsakovo 2009-12-07 pretenziją, iš karto pareiškė prieštaravimus dėl baudos bei dėl būsimų įskaitymų.

7Dėl baudos už sniego nevalymą įskaitymo neteisėtumo apeliantas nurodo, kad sutarties viena iš paskirčių yra užtikrinti, kad nuomininko klientai galėtų patekti į patalpas per bendrąjį (bendruosius) pastato įėjimą(-us) ir kitas bendrąsias pastato patalpas, kad galėtų naudotis prie pastato esančia automobilių stovėjimo aikštele, o nuomininkas galėtų vystyti prekybą. Visą sutarties galiojimo laikotarpį nuomotojas tinkamai įgyvendino savo pareigas, iš nuomotojo pusės nebuvo sudaryta jokių kliūčių ar trukdymų patekti į patalpas, o sniegą ir ledą, buvusį automobilių stovėjimo aikštelėje bei prie įėjimo į pastatą iš lauko pusės, reikėtų vertinti kaip gamtos sąlygų sukeltus laikinus nepatogumus. Tačiau nepaisant minėtų laikinų nepatogumų nuomininkas ir toliau visą laiką vystė prekybą, o klientai galėjo patekti į patalpas, todėl nuomininkui nebuvo padaryta jokios žalos. Be to, nors atsakovas teigia, kad ieškovas tariamai neįgyvendino Sutarties 8.1.3. ir 8.1.4. punktuose numatytų pareigų, tačiau nenurodo, kad už tokių pareigų tariamą nevykdymą atsakovui buvo sukelta kokios nors žalos. Taip pat nurodo, kad net jeigu teismas pripažintų, jog atsakovas turėjo teisę taikyti ieškovui sutartinę atsakomybę, tuomet bauda ieškovui turėtų būti mažinama, kadangi už sniego ir ledo nuvalymą buvo patirta 1 148,46 Lt išlaidų, tuo tarpu ieškovui už sniego nenuvalymą buvo neteisėtai pritaikyta 48 811,13 Lt dydžio bauda.

8Apeliantas pažymi, kad atsakovas abu įskaitymus įvykdė vienašališkai, nesuteikdamas ieškovui realios galimybės laiko prasme ginčyti teisme atsakovo pareikštų neteisėtų reikalavimų dėl baudų taikymo. Atsakovas nepranešė ieškovui, kada tiksliai buvo atliktas įskaitymas pagal sąskaitą– faktūrą Nr. B01445, išrašytą už 92 253,04 Lt dydžio baudą. Be to, 2010 m. sausio 29 d. pranešdamas ieškovui apie įskaitymą atsakovas vėlgi nenurodė, kada tiksliai bus atliktas įskaitymas pagal sąskaitą–faktūrą Nr. B01547. Atsakovo korespondencija apie įskaitymo taikymą yra gruodžio mėnesio, tuo tarpu ieškovo reikalavimo teisė pagal sąskaitą atsirado tik sausio mėnesį.

9Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-05-17 sprendimą palikti nepakeistą.

10Apeliacinis skundas atmestinas.

11Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo UAB „Nekilnojamo turto valdymas“ apeliacinio skundo ribose. Teismas, išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad nėra pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui pakeisti arba panaikinti.

12Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys 2007-10-19 sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 07/10/19, kurios pagrindu atsakovas išsinuomojo iš ieškovo negyvenamąsias patalpas, esančias adresu Šaulių g. 37, Marijampolė. Išsinuomotose patalpose atsakovas atidarė parduotuvę IKI ir vykdo mažmeninę prekybą maisto ir jas lydinčiomis prekėmis. Sutarties 1 punktu ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovui patalpas sutarties 4 straipsnyje numatytam terminui valdyti ir naudoti sutartyje numatytomis sąlygomis, o atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytą patalpų nuomos mokestį sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais. 2009-11-18 rašytine pretenzija atsakovas informavo ieškovą, kad ginčo patalpose nėra įjungtas šildymas, dėl ko oro temperatūra svyruoja apie + 15°C, nors vadovaujantis teisės aktais turėtų būti nuo +17°C iki +19°C. Atsakovas pareikalavo įjungti šildymą patalpose per 7 kalendorines dienas nuo pretenzijos gavimo. Ieškovas nurodytu terminu pažeidimo nepašalino. 2009-12-07 pakartotine rašytine pretenzija atsakovas dar kartą pareikalavo įjungti šildymą patalpose. Atsakovas pateikė teismui įrodymą – Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. DV-986 „Dėl 2009-2010 m. šildymo sezono pradžios“, patvirtinantį, kad ieškovas privalėjo patalpose įjungti šildymą nuo 2009-10-12. Atsakovo teigimu, šildymas patalpose buvo įjungtas tik 2009-12-14.

132010-01-08 pranešimu atsakovas informavo ieškovą apie pastarojo sutartinių įsipareigojimų pažeidimą nenuvalant sniego ir ledo nuo įėjimo į parduotuvę iš lauko pusės ir automobilių stovėjimo aikštelės. Šiai aplinkybei patvirtinti į bylą yra pateiktas 2010-01-06 antstolio Dainiaus Šidlausko Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 178-10-01. Todėl likusiai sumai (25.869.90 Lt), pagal ieškovo pateiktą 2010-01-04 PVM sąskaitą faktūrą Nr. NTV Nr. 2504, taip pat buvo pritaikytas įskaitymas.

14Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad įskaitymas (CK 6.130 str. 1 d.) yra vienas iš įstatyme nustatytų prievolės pasibaigimo pagrindų. Įstatyme nustatyta, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Taigi įskaitymas, kaip prievolės pasibaigimo pagrindas, yra vienašalis sandoris, kuriam pakanka vienos šalies valios išreiškimo, t.y. pareiškimo apie įskaitymą pranešimo kitai prievolės šaliai. Įskaitymo galimybė nesaistoma ir neribojama kitos prievolės šalies, kuriai pranešama apie įskaitymą, valios. Įskaitymo sukeliami teisiniai padariniai – šalis siejusios prievolės (visos ar dalies) pasibaigimas. Tačiau tam, kad prievolės šalis galėtų pasinaudoti įskaitymu, turi egzistuoti tam tikros būtinosios sąlygos, kurių sąrašą pateikia bendroji įskaitymo sąvoka, įtvirtinta CK 6.130 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas įskaitymo teisinius santykius (CK 6.130, 6.131 straipsniai), yra nurodęs įskaitymo sąlygas: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-293/2009; 2010-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010; 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-479/2010; ir kt.).

15CK 6.134 straipsnyje nustatyti atvejai, kuriais draudžiama atlikti įskaitymą. Vienas iš įstatymo nustatytų įskaitymo draudimų – draudžiama įskaityti reikalavimus, ginčijamus teisme (CK 6.134 str. 1 d. 1 p.). Teisme ginčijamus reikalavimus draudžiama įskaityti dėl to, kad jie nėra aiškūs ir apibrėžti, ir tokių reikalavimų įskaitymas negalimas tol, kol teismas nepatvirtina atitinkamo reikalavimo pagrįstumo bei jo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-624/2006).

16Iš bylos medžiagos matyti, kad šalis sieja sutartiniai teisiniai santykiai – 2007-10-19 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kuri yra galiojanti ir sutarties šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). CK 6.38 str. 3 d., 6.200 str. 2 d. nustato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai; šalys turi bendradarbiauti. Ieškovas ir atsakovas nuomos sutartyje sulygo dėl mokėjimų ir atsiskaitymų pagal sutartį (sutarties 6 p.), o taip pat dėl šalių atsakomybės (sutarties 10 p.). Sutarties 10.2 punkte numatyta, jeigu sutartys su energetinių resursų bei paslaugų, nurodytų sutarties 6.5 punkte, tiekėjais nėra sudarytos ir/ar energetiniai resursai bei kitos paslaugos nuomininkui nėra teikiamos dėl nuomotojo kaltės, nuomininkui reikalaujant, nuomotojas įsipareigoja sumokėti baudą, lygią 3 (trims) procentams nuo mėnesinio patalpų nuomos mokesčio už kiekvieną energetinių resursų ar paslaugų nepateikimo nuomininkui dieną bei atlyginti nuomininko patirtus tiesioginius nuostolius, kiek jų nepadengia bauda. Taigi, akivaizdu, jog šalys sulygo, kad nurodytu sutarties pažeidimo atveju ieškovui atsiranda pareiga mokėti atsakovui sutartas netesybas. Sutarties 10.15 punkte, vertintiname, kokia apimtimi jis taikytinas prievolės mokėti netesybas atsiradimui ir vykdymui, kai ieškovas pažeidžia šalių sutarties 2.3 ir 8.1.7 punktų nuostatas, nepatiekdamas dėl savo kaltės energetinių resursų – šildymo į patalpas, nurodyta, kad netesybų mokėjimo pareiga šaliai atsiranda tik tuo atveju, jeigu šalis buvo įspėta kitos šalies apie pažeidimą ir per 10 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie pažeidimą gavimo jo nepašalino. Jeigu pažeidimo pašalinti neįmanoma, delspinigių ir baudų mokėjimo pareiga atsiranda be papildomo termino nustatymo. Pažymėtina, jog visais atvejais šalies pareiga mokėti netesybas atsiranda tik tuo atveju, jeigu kita šalis to pareikalauja; šalis turi teisę ir nereikalauti, kad būtų mokamos baudos ar delspinigiai. Tačiau tuo atveju, jeigu šalis pareikalauja, kad būtų mokami delspinigiai ar baudos, jie turi būti sumokami už laikotarpį nuo pažeidimo pradžios. Sutarties 10.15 punkte įtvirtintas sutarties sąlygas aiškinant pagal sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 str., darytina išvada, kad šiame punkte nustatytos taisyklės yra bendrosios ir taikytinos visais atvejais, kai sprendžiama dėl prievolės mokėti sutartines netesybas, nurodytas sutarties X skyriuje „Šalių atsakomybė“, ir kai nėra specialiųjų sąlygų. Sutarties 10.15 punkte įtvirtinta sąlyga atskleidžia tikrąją šalių valią (CK 6.193 str. 1 d.) dėl netesybų mokėjimo prievolės atsiradimo momento ir šios prievolės įvykdymo termino. Šalys sulygo, kad visais atvejais šalies pareiga mokėti netesybas atsiranda tik tuo atveju, jeigu kita šalis to pareikalauja. Tokiu būdu šalys sutartyje sulygo dėl netesybų baudos forma tais atvejais, kai ieškovas (nuomotojas) netinkamai vykdo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, taip pat dėl prievolės mokėti baudą atsiradimo momento bei jos vykdymo sąlygų (sutarties 10.2; 10.15 p.).

17Atsakovas 2009-12-23 bei 2010-01-29 raštais pareikalavo ieškovą jam sumokėti atitinkamai 92253,04 Lt ir 48811,13 Lt baudas. Tokie reikalavimai reiškia sutarties 10.2 punkte įtvirtintų taisyklių dėl baudos mokėjimo prievolės atsiradimo ir vykdymo sąlygų įgyvendinimą. Šiais raštais taip pat įgyvendindamas CK 6.131 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą reikalavimą, atsakovas (nuomininkas) pareiškė apie įskaitymus ir apie tai pranešė ieškovui (nuomotojui). Dėl to įskaitymo metu ieškovas turėjo įsipareigojimą sumokėti baudą (atlyginti atsakovo nuostolius), t.y. buvo atsakovo skolininku. Kaip jau minėta, įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 str. 1 d.). Kadangi atsakovas tinkamai įgyvendino baudos mokėjimo prievolės atsiradimo ir vykdymo sąlygas (ieškovas neneigia gavęs atsakovo pranešimą), ši prievolė įgijo galiojančios ir vykdytinos prievolės teisinį statusą, dėl to susiformavo pirmiau nurodytų sąlygų, privalomų pagal įstatymą, kad būtų galimas įskaitymas, visuma, todėl įskaitymai yra teisėti.

18Kaip jau minėta, sąlyga įskaitymui, jog šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, yra nukreipta ne į prievolės rūšį, bet į objektą. Dėl to, tarp šalių esant skirtingų rūšių prievolėms, iš jų atsirandantys piniginiai reikalavimai gali būti įskaitomi. Nagrinėjamu atveju abiejų šalių reikalavimai yra piniginiai (nuomos mokestis ir netesybos) ir juos galima įskaityti. Taip pat jau minėta, kad CK 6.134 straipsnyje nustatyti atvejai, kuriais draudžiama atlikti įskaitymą, vienas iš jų – draudžiama įskaityti reikalavimus, ginčijamus teisme (CK 6.134 str. 1 d. 1 p.). Šioje byloje atsakovas atliko įskaitymą tokiu metu, kai dėl baudos mokėjimo sutarties 10.2 punkto pagrindu ginčų teisme nebuvo, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti įstatymu nustatyto įskaitymo draudimo pažeidimą.

19Nepagrįsti apelianto argumentai, kad ieškovas neprivalėjo pradėti atsakovui tiekti šilumos nuo 2009-10-12, kadangi Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-10-08 įsakyme Nr. DV-986 Dėl 2009-2010 m. šildymo sezono pradžios buvo nurodyta, jog 2009-10-12 yra 2009-2010 m. šildymo sezono pradžios data. Todėl atsakovas pagrįstai turėjo pagrindą tikėtis, jog ieškovas vykdys savo pareigas ir atsakovas papildomai nesikreips į ieškovą dėl šildymo įjungimo. Tuo tarpu ieškovas, norėdamas įjungti šildymą vėliau, turėjo tai suderinti su atsakovu. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, šildymo sezono pradžia, administraciniu aktu nustatyta ir paskelbta vietinės valdžios organų, taikytina visiems to rajono ar gyvenvietės piliečiams, atskiru prašymu nuomininkas galėjo kreiptis tik tuomet, jei pageidavo, kad šildymas būtų įjungtas vėliau. Oficialiai paskelbus šildymo pradžią, neprotinga reikalauti iš nuomininko atskiro prašymo įjungti šildymą. Ieškovas, neįjungdamas šildymo net iki 2009-12-14, grubiai pažeidė sutartinius įsipareigojimus.

20Taip pat nepagrįsti atsakovo argumentai, kad iš nuomotojo pusės nebuvo sudaryta jokių kliūčių ar trukdymų patekti į patalpas, o sniegą ir ledą, buvusį automobilių stovėjimo aikštelėje bei prie įėjimo į pastatą iš lauko pusės, reikėtų vertinti kaip gamtos sąlygų sukeltus laikinus nepatogumus. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro centro duomenimis, visas pastatas, kuriame yra nuomojamos patalpos, nuosavybės teise priklauso ieškovui. Ieškovas, būdamas pastato, kuriame yra patalpos, savininkas, kaip profesionalus verslo subjektas, besiverčiantis nekilnojamojo turto nuoma ir už tai gaunantis iš nuomininkų pajamas, vadovaudamasis Marijampolės savivaldybės teritorijos tvarkymo ir švaros taisyklėmis, patvirtintomis Marijampolės savivaldybės tarybos 2004-02-06 Sprendimu Nr. 1-214, privalėjo tvarkyti teritoriją aplink pastatą, kuriame yra patalpos, valyti ją nuo ledo ir sniego. Kadangi ieškovas įsipareigojimų nevykdė, atsakovas pats organizavo darbus sniego ir ledo nuvalymui nuo visos pastato, kuriame yra patalpos, aplinkinės teritorijos bei atitinkamai dėl to patyrė išlaidų.

21Taigi, esant nurodytam spręstina, kad atsakovas pagrįstai skaičiavo ir taikė ieškovui baudas, jų dydis atitinka sutarties sąlygas; jų mažinti apelianto nurodytais motyvais mažinti nėra pagrindo, atsakovas pagrįstai ir tinkamai padarė įskaitymą, o aukščiau nurodyti apelianto argumentai nepagrįsti ir atmestini.

22Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

23Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

24Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

25Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo... 4. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, nurodė, kad ieškovas... 5. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-05-17 sprendimu ieškinį atmetė.... 6. Apeliantas prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-05-17 sprendimą... 7. Dėl baudos už sniego nevalymą įskaitymo neteisėtumo apeliantas nurodo, kad... 8. Apeliantas pažymi, kad atsakovas abu įskaitymus įvykdė vienašališkai,... 9. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su apeliacinio skundo... 10. Apeliacinis skundas atmestinas. ... 11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų... 12. Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys 2007-10-19 sudarė negyvenamųjų... 13. 2010-01-08 pranešimu atsakovas informavo ieškovą apie pastarojo sutartinių... 14. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad įskaitymas (CK 6.130... 15. CK 6.134 straipsnyje nustatyti atvejai, kuriais draudžiama atlikti... 16. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalis sieja sutartiniai teisiniai santykiai... 17. Atsakovas 2009-12-23 bei 2010-01-29 raštais pareikalavo ieškovą jam... 18. Kaip jau minėta, sąlyga įskaitymui, jog šalių reikalavimai turi būti... 19. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad ieškovas neprivalėjo pradėti atsakovui... 20. Taip pat nepagrįsti atsakovo argumentai, kad iš nuomotojo pusės nebuvo... 21. Taigi, esant nurodytam spręstina, kad atsakovas pagrįstai skaičiavo ir... 22. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga... 23. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro... 24. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325... 25. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti...