Byla 3K-3-479/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Gražinos Davidonienės ir Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. T. įmonės „Hegvita“ kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. T. įmonės „Hegvita“ ieškinį atsakovui UAB „Scania Lietuva“ dėl avanso grąžinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas G. T. įmonė „Hegvita“ prašė priteisti iš atsakovo UAB „Scania Lietuva“ 23 220,08 Lt sumokėto avanso ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų.

5Ieškovas nurodė, kad 2008 m. sausio 30 d. jis su atsakovu UAB „Scania Lietuva“ sudarė sutartį Nr. LTLT2233 dėl vilkiko „Scania“ įsigijimo už 105 020 eurų (362 613,06 Lt). Ieškovas atsakovui pagal šią sutartį 2008 m. sausio 31 d. sumokėjo 2225 eurus (7682,48 Lt) avanso, o 2008 m. gegužės 18 d. pagal šalių sudarytą trišalę sutartį visą sutarties kainą sumokėjo UAB „Hansa Lizingas“. Atsakovas ieškovui negrąžino pagal šią sutartį sumokėto avanso, taigi jis gavo 2225 eurais daugiau, nei buvo sutarta. 2008 m sausio 4 d. ieškovas ir atsakovas sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. LT2520 dėl dviejų vilkikų „Scania“ įsigijimo už 180 000 eurų (621 504 Lt). Tą pačią dieną, 2008 m. sausio 4-ąją, ieškovas sumokėjo atsakovui 4500 eurų (15 537,60 Lt) avanso už prekes pagal šią sutartį. Įvykdymo terminas sutartyje nustatytas iki 2008 m. rugsėjo 12 d. Ieškovo teigimu, ši sutartis liko neįvykdyta dėl atsakovo kaltės, nes šis neįvykdė 5.1.1 punkto reikalavimų pristatyti ir perduoti prekę iki 2008 m. rugsėjo 12 d. Ieškovui 2008 m. lapkričio 6 d. pareikalavus iš atsakovo grąžinti 6725 eurų (23 220,08 Lt) avansą, šis 2008 m. lapkričio 11 d. pranešė, kad 2008 m. sausio 4 d. sutartis Nr. LT2520 nutraukiama, nes ieškovas neįvykdė 8.2 punkte nurodytų įsipareigojimų priimti prekes iš atsakovo, atsakovui pranešus apie prekės pagaminimą. Ieškovas nurodė, kad pirmiau nurodyto sutarties punkto jis nepažeidė, nes atsakovas iki šiol jo neinformavo apie prekės pagaminimą ir atsiėmimą. Atsakovui pažeidus prekių perdavimo terminą, ieškovas prarado interesą vykdyti sutartį, todėl įsigijo vilkiką iš kitos bendrovės.

6Ieškovo teigimu, atsakovas, pažeisdamas Sutarties Nr. LT2520 5.3 punktą, nepranešė jam apie pristatytas prekes, todėl laikytina, kad pagal 5.1.1 punktą atsakovas nepristatė prekių iki 2008 m. rugsėjo 12 d. Prekių pristatymo terminas yra esminė sutarties sąlyga, todėl sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės. Atsakovo teigimu, pagal tarp šalių susiklosčiusią verslo praktiką ieškovui buvo pranešta apie atvežtas prekes telefonu iki Sutarties 5.1.1 punkte nurodytos datos. Ieškovas laiku neatvyko pasiimti prekių, todėl Sutarties 8.2 punkto pagrindu sutartis buvo nutraukta ir ieškovui kyla pareiga sumokėti baudą, išskaičiuojant ją iš gauto avanso (Sutarties Nr. LT2520 4.4.1 punktas).

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 7682,48 Lt avanso, kitą ieškinio dalį atmetė.

9Teismas nustatė, kad 2008 m. sausio 30 d. sutartimi Nr. LTLT2233 (toliau – Sutartis Nr. LTLT2233) ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui 89 000 eurų (be PVM) už perkamą vilkiką Scania. Vykdydamas Sutarties Nr. LTLT2233 4.1 punkte įtvirtintą įsipareigojimą, ieškovas 2008 m. sausio 31 d. sumokėjo atsakovui pirmąją avanso dalį – 2225 eurus, kurie pagal šią Sutartį įskaičiuojami į prekės kainą. Remiantis Sutarties Nr. LTLT2233 11.1 punktu, suteikiančiu teisę ieškovui teises ir pareigas, kylančias iš šios Sutarties, perduoti lizingo bendrovei, 2008 m. gegužės 16 d. UAB „Hansa lizingas“ ir UAB „Scania Lietuva“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. LT069061/PPS, pagal kurią lizingo bendrovė 2008 m. gegužės 20 d. mokėjimo pavedimu Nr. 544543 sumokėjo atsakovui visą kainą – 105 020 eurų su PVM (arba 89 000 eurų be PVM). Šalių ginčo, kad lizingo bendrovė sumokėjo visą prekės kainą pagal Sutartį Nr. LTLT2233, nėra. Ieškovo sumokėtas 2225 eurų avansas liko neįskaičiuotas į bendrą parduodamo pagal šią Sutartį daikto kainą. Byloje kilo ginčas, ar atsakovas turėjo teisę avansą, sumokėtą pagal Sutartį Nr. LTLT2233, įskaityti kaip sumokėtą pagal 2008 m. sausio 4 d. sutartį Nr. LT2520 (toliau – Sutartis Nr. LT2520). Jokia rašytine sutartimi šalys nebuvo susitarusios dėl įskaitymo ar įmokos perkėlimo pagal kitą sutartį. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis pranešė ieškovui apie atliktą įskaitymą, taigi nėra pagrindo išvadai, kad įskaitymas buvo atliktas, todėl laikytina, kad 2225 eurų atsakovas įgijo be pagrindo. Tokiomis apinkybėmis teismas pripažino pagrįstu ieškovo reikalavimą dėl 2225 eurų avanso priteisimo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).

10Teismas taip pat nustatė, kad šalys Sutartimi Nr. LT2520 sutarė, jog ieškovas pirks iš atsakovo du vilkikus už bendrą 90 000 eurų (be PVM) sumą. Vykdydamas Sutarties Nr. LT2520 4.4.1 punktą, ieškovas 2008 m. sausio 4 d. sumokėjo atsakovui pirmą avanso dalį – 4500 eurų. 2008 m. lapkričio 6 d. pranešimu ieškovas pareikalavo iš atsakovo grąžinti 4500 eurų avansą. Ieškovas teigė, kad, laiku negavęs prekių, prarado interesą ir įgijo jas iš kitos bendrovės. Atsakovas 2008 m. lapkričio 11 d. raštu informavo ieškovą, kad šis neįvykdė Sutarties Nr. LT2520 8.2 punkto reikalavimų priimti prekes, todėl jam taikoma 8.3 punkte nustatyta avanso dydžio bauda. Pagal Sutarties Nr. LT2520 5.1.1 punktą prekės turėjo būti pristatytos ir perduotos ieškovui iki 2008 m. rugsėjo 12 d., o pagal 5.3 punktą apie numatomą konkrečią prekių perdavimo dieną ir laiką atsakovas privalėjo informuoti ieškovą ne vėliau, nei likus penkioms darbo dienoms iki galimo perdavimo. Teismas konstatavo, kad šalys nebuvo susitarusios dėl konkrečios informavimo pareigos formos. Iš ieškovo atstovo paaiškinimų, liudytojų parodymų ir CMR važtaraščių teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas žodžiu bendravo dėl vilkikų pristatymo pagal Sutartį Nr. LT2520, vilkikai buvo pristatyti į Lietuvą iki sutartyje nustatytos datos (vienas atvežtas atsakovui 2008 m. rugpjūčio 26 d., kitas – 2008 m. rugpjūčio 28 d.) ir ieškovas buvo žodžiu informuotas apie vilkikų atsiėmimą. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad ieškovas, neinformavęs atsakovo apie Sutarties Nr. LT2520 nutraukimą, 2008 m. rugsėjo 22 d. nusipirko kitus vilkikus iš kitos įmonės 16 000 eurų pigiau už kiekvieną. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas nebesiekė vykdyti Sutarties Nr. LT2520. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo teiginius, kad vilkikai nebuvo pristatyti laiku, ir konstatavo, jog atsakovas žodžiu pranešė ieškovui apie automobilių atsiėmimą. Teismas nustatė, kad pagal Sutarties Nr. LT2520 8.2 punktą atsakovas turi teisę nutraukti Sutartį, jei pirkėjas neatsiliepia per tris darbo dienas po įspėjimo gavimo; jei pirkėjas be svarbių priežasčių pareiškia atsisakąs priimti prekes; arba daugiau kaip trisdešimt dienų po sutarto termino neatsiima prekių. Atsakovas nutraukė Sutartį Nr. LT2520, atsakydamas į ieškovo 2008 m. lapkričio 6 d. raštą, kad, ieškovo nuomone, jam nesumokėjus avanso, vilkikai neturėjo būti pradėti gaminti. Teismo nuomone, ieškovo atsisakymas priimti prekes buvo pagrindas atsakovui nutraukti Sutartį 8.2 punkto pagrindu, t. y. pirkėjui be svarbių priežasčių atsisakius priimti prekes ir daugiau kaip trisdešimt dienų po sutarto termino neatsiėmus prekių. Pagal Sutarties Nr. LT2520 8.3 punktą, sutartį nutraukus 8.2 punkto pagrindu, atsakovas turėjo teisę reikalauti 5 proc. dydžio baudos nuo visos Sutarties sumos (Sutarties 8.3.1, 4.2 punktai), t. y. 9000 eurų. Ieškovo sumokėtas 4500 eurų avansas yra mažesnis už šią sumą. Pagal Sutarties Nr. LT2520 4.4.1 punktą, neįvykdžius sutarties dėl pirkėjo (ieškovo) kaltės, avansas grąžinamas išskaičius iš jo baudą, todėl atsakovas pagrįstai įskaitė baudos sumą iš ieškovo sumokėto 4500 eurų avanso ir apie tai informavo ieškovą.

11Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo G. T. įmonės „Hegvita“ apeliacinį skundą, 2010 m. kovo 22 d. nutartimi Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. sprendimą paliko nepakeistą.

12Teisėjų kolegija nurodė, kad, nors pagal CK 6.205 straipsnio nuostatas įvykdymo termino praleidimas yra priskiriamas prie sutarties pažeidimo, tačiau toks pažeidimas savaime nesuponuoja teisės atsisakyti nuo sutarties, nes tokiu atveju įstatyme nustatytas ne vienas kreditoriaus interesų gynimo būdas (CK 6.209, 6.213, 6.216 straipsniai), tačiau nė vienu iš jų ieškovas nepasinaudojo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pats ieškovas nebuvo suinteresuotas vykdyti su atsakovu sudarytą sutartį. Be to, vilkikų pargabenimo į Lietuvą vėlavimas ar jų laiku nepateikimas pirkėjui nebuvo numatyti sutartyje kaip sąlyga pirkėjui atsisakyti nuo sutarties. Priešingai, už vėlavimą pristatyti vilkikus buvo nustatyta pardavėjo (atsakovo) prievolė mokėti pirkėjui (ieškovui) netesybas (Sutarties 8.7 punktas). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 6.193 straipsnio nuostatomis dėl sutarčių aiškinimo, padarė išvadą, kad prekių pristatymo terminas šalių nebuvo laikomas ir pripažįstamas esmine sutarties sąlyga, kuri leistų pirkėjui atsisakyti nuo sutarties net ir tokiam faktui – vėluojant pristatyti užsakytas prekes – įvykus. Teisėjų kolegija, remdamasi elektroninio susirašinėjimo duomenimis ir liudytojų parodymais, konstatavo, kad ieškovas atsisakė priimti jam atgabentus vilkikus. Tokie jo veiksmai nepateisinami nei Sutarties, nei įstatymo nuostatomis. Kadangi sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius bei netesybas, tai atsakovas teisėtai pasinaudojo šia teise ir ieškovo sumokėtą avansą užskaitė kaip baudą (netesybas). Tokią pardavėjo teisę lemia vien sutartimi sulygtas prekių neatsiėmimo be svarbių priežasčių faktas, nepaisant to, buvo ar nebuvo vėluojama jas pristatyti. Nors aplinkybės dėl prekių pristatymo termino ir neturi šioje byloje teisinės reikšmės, teisėjų kolegija vis dėlto nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog šiuo atveju pristatymo terminas nebuvo pažeistas ir jog atsakovas tinkamai atliko informavimo pareigą pagal susiklosčiusią šalių bendradarbiavimo praktiką.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu ieškovas G. T. įmonė „Hegvita“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. sprendimo dalį, kuria ieškinio dalis atmesta, bei atitinkamą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 22 d. nutarties dalį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

151. Teismai, netinkamai taikydami CK 6.193-6.195 straipsniuose įtvirtintas sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisykles, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Pamario sargas“ v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-649/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. bendra Lietuvos-Ukrainos įmonė UAB „Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008; kt.). Pagal Sutarties 5.1.1 punktą prekės turėjo būti ne tik pristatytos, bet ir perduotos kasatoriui iki 2008 m. rugsėjo 12 d., o pagal 5.3 punkte nustatytą perdavimo tvarką atsakovas privalėjo apie numatomą konkrečią prekių perdavimo dieną ir laiką informuoti kasatorių ne vėliau nei likus 5 darbo dienoms iki galimo perdavimo. Tuo tarpu teismai pernelyg sureikšmino prekių pristatymo termino nustatymą, tačiau nevertino, ar atsakovas tinkamai įgyvendino pareigą perduoti prekes kasatoriui, įtvirtintą ne tik Sutartyje, bet ir CK 6.317 straipsnio 1 dalyje bei 6.319 straipsnio 1 dalyje. Atsakovas, būdamas šios verslo srities profesionalas, turėjo suprasti savo pareigą perduoti daiktus pirkėjui Sutartyje nustatytais terminais. Teismai nustatė, kad atsakovas nesiuntė kasatoriui pranešimo ir (ar) įspėjimo apie pasirengimą perduoti prekes, tačiau nepaisant to konstatavo, jog jis tinkamai atliko informavimo pareigą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad Sutarties įvykdymo termino praleidimas savaime nesuponuoja teisės atsisakyti nuo sutarties. Kasatoriui Sutarties įvykdymo terminas buvo ypač reikšmingas, esminis Sutarties elementas, nes kasatorius užsiima krovinių pervežimu ir atitinkamai planuoja savo verslą. Tai, kad kasatorius po 2008 m. rugsėjo 12 d. įsigijo transporto priemones iš kito subjekto, patvirtina faktą, jog kasatoriui buvo ypač svarbus Sutarties su atsakovu įvykdymo terminas, po kurio jis prarado interesą sudaryti Sutartį, nes turėjo skubiai įsigyti vilkikus iš kito pardavėjo. Tokie kasatoriaus veiksmai buvo nulemti atsakovo neveikimo. Šios aplinkybės paneigia teismų išvadą, kad kasatorius nebuvo suinteresuotas vykdyti Sutartį, sudarytą su atsakovu. Atsižvelgiant į tai, kad vilkikų, įsigytų iš kito pardavėjo, kainai įtakos turėjo objektyvios aplinkybės, taip pat į tai, jog kasatorius vilkikus įsigijo iš kito pardavėjo būtent dėl atsakovo kaltės ir Sutarties pažeidimo, pripažintinos klaidingomis teismų išvados, kad kasatorius, gavęs ekonominės naudos (įsigijęs vilkikus mažesnėmis kainomis nei iš atsakovo), nebuvo suinteresuotas vykdyti Sutartį.

162. Teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias prievolių pasibaigimą įskaitymu (CK 6.130 straipsnio 1 dalį, 6.131 straipsnio 1 dalį, 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktą), taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. T. v. UAB „Gipsonas“, bylos Nr. 3K-3-561/2005; 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Bonitana“ v. AB „Vilkma“, bylos Nr. 3K-3-199/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Šyvokas v. A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos Respublikos įmonė „Gamybinis susivienijimas „Beloruskalij“, bylos Nr. 3K-3-624/2006; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Sentovart Industrial Group LTD v. UAB „Autostartas“, bylos Nr. 3K-3-593/2007). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino teisėtai įskaityta 4500 eurų baudą. Teismas sprendė, kad pagal Sutarties 4.4.1 punktą, neįvykdžius Sutarties dėl pirkėjo (kasatoriaus) kaltės, avansas grąžinamas išskaičius iš jo baudą, todėl atsakovas pagrįstai įskaitė baudos sumą iš kasatoriaus sumokėto 4500 eurų avanso ir apie tai informavo kasatorių. Tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis pranešė kasatoriui apie atliktą šios baudos įskaitymą pagal CK 6.131 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus. Atsakovo pateiktas 2008 m. lapkričio 11 d. raštas dėl Sutarties nutraukimo ir baudos apskaičiavimo nėra tapatus pareiškimui dėl įskaitymo. Be to, pagal CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktą draudžiama įskaityti reikalavimus, ginčijamus teisme. Kadangi atsakovas iki kasatoriui pareiškiant ieškinį teisme tinkamai nepranešė apie baudos įskaitymą, tai šis įskaitymas yra neteisėtas. Taigi įskaitymas neteisėtas dėl dviejų priežasčių: pirma, nenustatyta, kad kasatorius kaltas dėl sutarties neįvykdymo, taigi šalys neturėjo viena kitai abipusių teisių ir pareigų, nes turėjo teisę reikalauti sugrąžinti sumokėtą avansą, o atsakovas neturėjo teisės reikalauti iš kasatoriaus Sutartyje nustatytos baudos; antra, apie įskaitymą nepranešta, kaip to reikalaujama teisės aktų ir šalių pasirašytos Sutarties.

173. Teismas nevertino netesybų pagrįstumo. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas vien dėl to, kad jos pernelyg didelės (neprotingos), ir tai vertinama kaip teismo pareiga kontroliuoti netesybų dydį, neleidžiant lupikauti. Sąžiningumo ir protingumo principų sutartiniams santykiams taikymas, neleidžiant sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų, yra viešasis interesas, kurį teismas turi įgyvendinti ex officio. Teismo pareiga kontroliuoti netesybų dydį įtvirtinta suformuotoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Glass Market“ v. UAB „Lygiakraštis“, bylos Nr. 3K-3-1070/2003; 2005 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-3-316/2005; kt.).

18Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Scania Lietuva“ prašo kasacinį skundą atmesti ir nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

191. Byloje ginčas kilo ne dėl konkrečių Sutarties sąlygų aiškinimo, bet dėl Sutarties tinkamo vykdymo ir šalies, kaltos dėl Sutarties neįvykdymo ir jos nutraukimo, nustatymo. Byloje pateikti įrodymai paneigia kasatoriaus poziciją, kad atsakovas pažeidė sutarties šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigą, tinkama forma nepranešdamas kasatoriui apie užsakytų transporto priemonių atgabenimą į Lietuvą ir galimybę juos perduoti iki sulygtos datos. Susirašinėjimo elektroniniu paštu nuorašai, liudytojų parodymai, CMR važtaraščių nuorašai patvirtina, kad kasatoriaus užsakytos transporto priemonės buvo laiku atgabentos į Lietuvos teritoriją ir parengtos perduoti kasatoriui, apie tai jis buvo nedelsiant informuotas, o Sutartis nutraukta dėl to, jog kasatorius atsisakė šias prekes priimti ir už jas sumokėti sutartą užmokestį. Be to, teismai nustatė, kad, atsižvelgiant į susiklosčiusią šalių bendradarbiavimo praktiką, atsakovas informavimo pareigą atliko tinkamai. Kasatorius nepateikė jokių įrodymų, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika pranešimus apie prekių atsiėmimą pateikti raštu (faksu). Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai patvirtino, kad su kasatoriumi jau anksčiau buvo sudaryta ir įvykdyta ne viena tokio pobūdžio pirkimo–pardavimo sutartis ir kad apie prekių atsiėmimą kasatorius visada būdavo informuojamas žodžiu. Be to, vykdant pirkimo–pardavimo sutartį, svarbios yra ne tik pardavėjo, bet ir pirkėjo pareigos. CK 6.346 straipsnyje nustatyta pirkėjo pareiga priimti daiktus. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kasatorius būtų tinkamai vykdęs savo pareigą priimti prekes. Išvadą, kad kasatorius nebeturėjo intereso vykdyti su atsakovu sudarytą sutartį, teismai padarė remdamiesi tiek rašytiniais įrodymais, tiek paties kasatoriaus paaiškinimais. Kasatorius neįrodė aplinkybių, kad jam buvo svarbu vilkikus gauti būtent sutartą dieną, taip pat kad iš UAB „Adampolis“ jo įsigytų vilkikų kaina buvo mažesnė dėl neva prastesnės jų komplektacijos. Be to, kasatorius nepaneigė aplinkybės, kad transporto priemones iš trečiojo asmens jis įsigijo net nenutraukęs Sutarties su atsakovu ir neinformavęs jo apie savo ketinimus toliau jos nebevykdyti. Sutarties 5.4 punkte buvo įtvirtintas draudimas kasatoriui be svarbių priežasčių atsisakyti priimti kokybiškas prekes, priešingu atveju taikant jam Sutartyje nustatytas sankcijas. Byloje nustatyta, kad abi transporto priemonės buvo užsakytos ir sukomplektuotos specialiai kasatoriui pagal jo poreikius, todėl teismai padarė pagrįstą išvadą, jog pristatymo terminas šalių nebuvo laikomas ir pripažįstamas esmine sutarties sąlyga, kuri leistų kasatoriui atsisakyti sutarties, net jeigu ir būtų vėluojama pristatyti užsakytas transporto priemones. Termino praleidimo atveju atsakovui Sutartyje buvo nustatyta pareiga mokėti netesybas, o ieškovo teisė vienašališkai atsisakyti vykdyti Sutartį arba ją nutraukti, jeigu transporto priemonės būtų pristatytos pavėluotai, Sutartyje nebuvo nustatyta (CK 6.217 straipsnis).

202. Atsakovo atlikto baudos įskaitymo kasatorius neginčijo nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme, todėl šių argumentų pateikimas kasaciniame teisme laikytinas negalimu. Be to, kasatorius nepagrįstai teigia, kad teismai nenustatė dviejų įskaitymui taikyti būtinų sąlygų – aplinkybės, kad prievolės šalis siejo abipusės teisės ir pareigos, ir aplinkybės, kad abu reikalavimai buvo galiojantys ir vykdytini. 2008 m. lapkričio 11 d. pranešime atsakovas aiškiai rėmėsi Sutarties 8.3.1 ir 8.3.2 punktais, kurie turėtų būti aiškinami kartu su Sutarties 4.4.1 punktu, kad, Sutarties neįvykdžius dėl pirkėjo kaltės, avansas grąžinamas pirkėjui, išskaičius iš jo baudą ir (ar) pardavėjo nuostolius, nustatytus šios sutarties 8.3 ir 8.4 punktuose. Iš to darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai išskaitė baudos sumą iš kasatoriaus sumokėto avanso ir apie tai nedelsiant jį informavo. Kasatoriaus argumentas, kad buvo pažeistas draudimas įskaityti teisme ginčijamus reikalavimus, nepagrįstas, nes pagal kasacinio teismo išaiškinimą šis draudimas gali būti taikomas tik tiems atvejams, kada kontrahentas įskaitymą atlieka esant iškeltai civilinei bylai teisme. Tuo tarpu atsakovas atliko įskaitymą tokiu metu, kai dėl baudos mokėjimo Sutarties pagrindu ginčų teisme nebuvo.

213. Kasatoriaus argumentas, kad teismai nevertino atsakovo taikytų netesybų pagrįstumo, atmestinas. Šalys susitarė dėl konkretaus dydžio netesybų už sutarties neįvykdymą. Šalių sutartas netesybų dydis tesudarė 5 proc. nuo bendros Sutarties kainos, tai negali būti laikoma nepagrįstai didelėmis netesybomis, suteikiančiomis galimybę nepagrįstai praturtėti nukentėjusiajai šaliai. Be to, ieškovas netesybų dydžio neginčijo ir žemesniųjų instancijų teismuose dėl baudos dydžio pagrįstumo nepasisakė, šių aplinkybių neįrodinėjo.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

24CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas apskųstus žemesniųjų instancijų teismų sprendimus ir (ar) nutartis patikrina teisės taikymo aspektu neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo bylos faktų ir savo veikloje vadovaujasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis.

25Pažymėtina, kad abstrahuotas ir atribotas ar atskirtas nuo fakto klausimų bylos nagrinėjimas kasaciniame teisme yra neįmanomas, nes teisė gali būti taikoma tik konkrečių faktinių aplinkybių kontekste. Dėl to kasacinis teismas žemesniųjų instancijų teismų procesinius sprendimus fakto klausimų aspektu analizuoja tiek, kiek reikia nustatyti, ar teismas teisingai taikė materialiosios teisės normas, taip pat įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą civiliniame procese reglamentuojančias proceso teisės normas.

26Nagrinėjamoje byloje kasaciniame skunde iš esmės keliami sutarčių aiškinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo, sprendžiant šalių ginčą dėl vilkikų pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo teisinių padarinių, prievolių pasibaigimo įskaitymu bei netesybų mažinimo galimybės klausimai.

27Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių

28Poreikis aiškinti sutartį kyla tada, kai sutarties šalys nebesusitaria dėl tam tikrų jos aspektų, kaip antai dėl sutarties galiojimo apskritai, dėl jos rūšies, pobūdžio, pakeitimo, pasibaigimo, vienos ar kitos sąlygos tikrosios prasmės bei svarbos šalims, sutarties įvykdymo terminų svarbos ir pan. Tokiu atveju šis klausimas tampa teisminio nagrinėjimo objektu.

29Sutarčių aiškinimas yra gana detaliai reglamentuotas CK 6.193-6.195 straipsniuose. Pagal sutarčių aiškinimo taisykles sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Atsižvelgtina ir į įprastines sąlygas, net jeigu jos sutartyje nenurodytos. Kai abejojama dėl sutarties sąvokų, joms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos aiškinamos vartotojų ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Aiškinant sutartį turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.

30Sutarčių aiškinimo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra gausi, nuosekli ir išplėtota. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad aiškinant sutartis būtina vadovautis ne tik sąžiningumo reikalavimu, kuris tiesiogiai įvardytas CK 6.193 straipsnio 1 dalyje kaip pagrindinė sutarčių aiškinimo taisyklė, bet ir kitais CK 1.5 straipsnyje įvardytais bendraisiais teisės principais. Sutarčių aiškinimo paskirtis yra siekis kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą sudarant sutartis bei prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Sutarčių aiškinimo taisyklės orientuoja į tai, kad šis aiškinimas neapsiribotų lingvistiniu pažodiniu sutarčių teksto aiškinimu, bet sistemiškai būtų įvertintas sutarties šalių elgesys tiek ikisutartinių, tiek sutartinių santykių stadijose, šalių subjektyvi nuomonė dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvęs jos sąlygų suvokimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Sauliuta“ v. AB „Lytagra“, bylos Nr. 3K-3-813/2003; 2007 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Ervin“ v. Agoratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybė v. UAB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. individuali įmonė „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010; kt.).

31Nagrinėjamoje byloje kasatorius nurodo, kad atsakovas pažeidė šalių sudarytą sutartį – neinformavo sutartyje sutartu būdu kasatoriaus apie užsakytų vilkikų pristatymą į Lietuvą, o sutarties įvykdymo terminas jam, užsiimančiam krovinių pervežimu, turėjo esminę reikšmę. Bylą nagrinėjanti kasacinio teismo teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių teisių ir pareigų nustatymas yra fakto, o ne teisės klausimas. Minėta, kad pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas fakto klausimų nenagrinėja, tačiau, atsižvelgdamas į kasacinio skundo argumentus, patikrina, kaip žemesnės instancijos teismas laikėsi sutarčių aiškinimo taisyklių. Būtent į tai, sprendžiant sutarčių aiškinimo klausimus, orientuoja kasacinis teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad nors ir ne sutartyje aptartu būdu, bet atsakovas kasatorių tinkamai informavo, jog šis atsiimtų vilkikus. Konstatuota ir tai, kad informavimo būdas atitiko tarp šalių susiklosčiusią praktiką, nes kasatorius jau yra iš atsakovo analogiškų sutarčių pagrindu įsigijęs kitų vilkikų. Teismai nustatė ir tai, kad kasatoriaus nurodoma sutarties sąlyga – įvykdymo terminas – nelaikytina šios sutarties atveju esmine sutarties sąlyga, kuri leistų pirkėjui atsisakyti nuo sutarties. Nustatyta ir tai, kad kasatoriaus užsakyti vilkikai į Lietuvą buvo pristatyti nesuėjus sutarties įvykdymo terminui, tuo tarpu kasatorius praėjus vos dešimčiai dienų po sutarties įvykdymo termino suėjimo nusipirko kitus vilkikus iš kito tiekėjo ir neinformavo atsakovo apie šalis siejančios sutarties nutraukimą. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų nustatytų aplinkybių kontekste teismų išvada apie tai, jog atsakovas nėra pažeidęs pagal šalių sudarytą sutartį sutartinių įsipareigojimų, bet, priešingai, sutartį yra pažeidęs pats kasatorius, atitinka tiek sutarčių aiškinimo taisyklių reikalavimus, tiek įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą civiliniame procese reglamentuojančias proceso teisės normas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiga bendradarbiauti ir kooperuotis yra vienodai reikšminga ir privaloma abiem sutarties šalims, o jos netinkamas vykdymas atitinkamai šaliai gali sukelti negatyvių padarinių (CK 6.38 straipsnio 2 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis).

32Dėl prievolės pasibaigimo įskaitymu

33Įskaitymas yra vienas iš įstatyme nustatytų prievolės pasibaigimo pagrindų (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nustatyta, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Įskaitymas laikomas įvykdytu pranešus apie tai kitai prievolės šaliai (CK 6.131 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi įskaitymas kaip prievolės pasibaigimo pagrindas nepriklauso nuo kitos prievolės šalies, kuriai pranešama apie įskaitymą, valios. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, kuriam pakanka vienos šalies valios, t. y. pareiškimo apie įskaitymą pranešimo kitai prievolės šaliai, ir vien to pakanka, kad atsirastų įskaitymo teisiniai padariniai – pasibaigtų šalis siejusi prievolė. Tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, prievolės šalis turi sieti abipusės teisės ir pareigos, šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai ir priešpriešiniai, be to, galiojantys ir vykdytini. Įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei pareiškimo apie įskaitymą turiniui, nei formai (būdui) (CK 6.131 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. T. v. UAB UAB „Gipsonas“, bylos Nr. 3K-3-561/2005). Dėl pareiškimo apie įskaitymą turinio pažymėtina, kad jis turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma. Pažymėtina, kad, nesant specialių įstatymo reikalavimų pareiškimo apie įskaitymą turiniui, tame pačiame pareiškime gali būti nurodoma ir kita sutarties šalims aktuali informacija arba pareiškimai kitais klausimais. Nagrinėjamoje byloje šalių sudarytoje sutartyje yra susitarta, kad visi pranešimai ir kitas susirašinėjimas tarp šalių atliekamas įteikiant kitai šaliai pasirašytinai arba siunčiami paštu registruotu laišku arba faksimiliniu ryšiu. Kasatorius pripažįsta atsakovo 2008 m. lapkričio 11 d. rašto gavimą, kuriuo kasatorius informuojamas ne tik apie šalių sutarties nutraukimą, bet ir apie konkretaus dydžio baudos, nustatytos šalių sutartyje, taikymą jam už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą (T. 1, b. l. 63). Kasacinio teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad aptariamas pareiškimas yra tinkamo turinio ir tinkamai įteiktas kasatoriui, o ta aplinkybė, kad jame yra ir pranešimas apie šalių sutarties nutraukimą, nedaro pareiškimo apie įskaitymą niekinio ar negaliojančio.

34Įstatyme nustatyti įskaitymo draudimo atvejai. Vienas iš tokių yra situacija, kai reikalavimas pagal prievolę yra ginčijamas teisme (CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šio draudimo pagrindas yra paaiškinamas tuo, kad, teisme esant ginčui dėl to paties reikalavimo, jo įskaitymas negalimas tol, kol teismas nepatvirtina atitinkamo reikalavimo pagrįstumo bei jo dydžio. Nagrinėjamoje byloje tokios situacijos nėra, nes įskaitymas buvo atliktas 2008 m. lapkričio 11 d. atsakovo pareiškimu, o dėl bylos iškėlimo ieškovas į teismą kreipėsi 2009 m. vasario 19 d. (T. 1, b. l. 2-4). Kadangi atlikus įskaitymą šalis siejusi prievolė pasibaigia, tai, vienai prievolės šaliai ginčijant įskaitymo pagrįstumą teisme, kitai prievolės šaliai, atlikusiai įskaitymą, nereikia dėl jos atlikto prievolės pasibaigimą sukėlusio veiksmo reikšti priešieškinio bei prašyti teismą tokį įskaitymą patvirtinti. Šioje nutartyje kasacinio teismo teisėjų kolegija jau yra konstatavusi, kad šalių sudarytą vilkikų pirkimo–pardavimo sutartį yra pažeidęs ne atsakovas, bet ieškovas (kasatorius), o tai suponuoja išvadą apie atsakovo atlikto įskaitymo pagrįstumą ir teisėtumą.

35Dėl sutartinių netesybų sumažinimo

36Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra ne tik prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), bet ir sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, aiškinant sutartines netesybas, taip pat netesybų sumažinimo klausimus reglamentuojančias teisės normas, yra gausi ir išplėtota. Koncentruotai ir apibendrintai ji pateikta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. individuali įmonė „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010).

37Nagrinėjamoje byloje šalių sutartinės netesybos – bauda – yra apribotos 5 proc. dydžiu nuo sutarties sumos. Kasacinio teismo teisėjų kolegija šalių sudarytos sutarties pažeidimo kontekste neturi pagrindo šalių sutartas netesybas (baudą) pripažinti aiškiai per didelėmis. Atsižvelgiant į tai, kad įstatyme yra nustatytas draudimas kasaciniame skunde remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 347 straipsnio 2 dalis), o nagrinėjamos bylos atveju netesybų sumažinimo klausimai nebuvo nagrinėjami nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose, kasacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama ir į tai, kad netesybų (baudos) dydis atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šiuo klausimu, detaliau jo neanalizuoja.

38Kasacinio teismo teisėjų kolegija apibendrindama konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai šioje byloje nepasitvirtino ir nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamus teismų sprendimą ir nutartį.

39Atmetus kasacinį skundą, valstybei iš kasatoriaus priteisiamas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimas – iš viso 23,95 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

40Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

41Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

42Priteisti valstybei iš ieškovo G. T. įmonės „Hegvita“ (į. k. 186236472) 23,95 Lt (dvidešimt tris litus 95 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

43Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas G. T. įmonė „Hegvita“ prašė priteisti iš atsakovo UAB... 5. Ieškovas nurodė, kad 2008 m. sausio 30 d. jis su atsakovu UAB „Scania... 6. Ieškovo teigimu, atsakovas, pažeisdamas Sutarties Nr. LT2520 5.3 punktą,... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. gegužės 26 d. sprendimu... 9. Teismas nustatė, kad 2008 m. sausio 30 d. sutartimi Nr. LTLT2233 (toliau –... 10. Teismas taip pat nustatė, kad šalys Sutartimi Nr. LT2520 sutarė, jog... 11. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 12. Teisėjų kolegija nurodė, kad, nors pagal CK 6.205 straipsnio nuostatas... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu ieškovas G. T. įmonė „Hegvita“ prašo panaikinti... 15. 1. Teismai, netinkamai taikydami CK 6.193-6.195 straipsniuose įtvirtintas... 16. 2. Teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas,... 17. 3. Teismas nevertino netesybų pagrįstumo. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258... 18. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Scania Lietuva“ prašo... 19. 1. Byloje ginčas kilo ne dėl konkrečių Sutarties sąlygų aiškinimo, bet... 20. 2. Atsakovo atlikto baudos įskaitymo kasatorius neginčijo nei pirmosios, nei... 21. 3. Kasatoriaus argumentas, kad teismai nevertino atsakovo taikytų netesybų... 22. Teisėjų kolegija... 23. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 24. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas apskųstus... 25. Pažymėtina, kad abstrahuotas ir atribotas ar atskirtas nuo fakto klausimų... 26. Nagrinėjamoje byloje kasaciniame skunde iš esmės keliami sutarčių... 27. Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių... 28. Poreikis aiškinti sutartį kyla tada, kai sutarties šalys nebesusitaria dėl... 29. Sutarčių aiškinimas yra gana detaliai reglamentuotas CK 6.193-6.195... 30. Sutarčių aiškinimo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra... 31. Nagrinėjamoje byloje kasatorius nurodo, kad atsakovas pažeidė šalių... 32. Dėl prievolės pasibaigimo įskaitymu... 33. Įskaitymas yra vienas iš įstatyme nustatytų prievolės pasibaigimo... 34. Įstatyme nustatyti įskaitymo draudimo atvejai. Vienas iš tokių yra... 35. Dėl sutartinių netesybų sumažinimo... 36. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo... 37. Nagrinėjamoje byloje šalių sutartinės netesybos – bauda – yra apribotos... 38. Kasacinio teismo teisėjų kolegija apibendrindama konstatuoja, kad kasacinio... 39. Atmetus kasacinį skundą, valstybei iš kasatoriaus priteisiamas išlaidų,... 40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 41. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.... 42. Priteisti valstybei iš ieškovo G. T. įmonės „Hegvita“ (į. k.... 43. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...