Byla 2A-109-460/2012
Dėl žalos atlyginimo bei atsakovų (apeliantų) K. P. ir D. R. apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-05-13 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Albinos Pupeikienės, kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-686-377/2011 pagal ieškovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, atsakovams K. P., D. R., trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, dėl žalos atlyginimo bei atsakovų (apeliantų) K. P. ir D. R. apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-05-13 sprendimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovė prašė priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis 31 000 Lt Lietuvos valstybei žalos atlyginimo. Nurodė, kad atsakovai 2004-11-30 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteisti pagal BK 228 str. 1 d. už tai, kad tyčia, piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi, viršydami suteiktus įgaliojimus ir pažeisdami BPK 171 str. 2 d. nuostatas, prieš E. G. pavartojo psichinę ir fizinę prievartą, sukėlė jam fizinį skausmą bei padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat E. G. padarė didelę moralinę ir fizinę žalą bei didelę žalą E. G. teisėms, numatytoms Konstitucijos 21 str. ir 31 str. Šilalės rajono apylinkės teismas 2006-01-11 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-46-439/2006 priteisė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir 1 000 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti, ieškovo E. G. naudai už Šilalės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos komisaro inspektoriaus komisaro pavaduotojo K. P. ir Šilalės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimų skyriaus inspektoriaus D. R. tyčiniais neteisėtais veiksmais E. G. padarytą neturtinę žalą. Teisingumo ministerija, būdama Lietuvos valstybės piniginių lėšų, skirtų atlyginti žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir neteisėtų veiksmų, valdytoja, vykdydama 2006-01-11 Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimą, 2006-12-18 mokėjimo nurodymu E. G. sumokėjo 31 000 Lt. Todėl Lietuvos valstybė, atlyginusi atsakovų padarytą žalą, įgijo į šiuos žalą padariusius asmenis regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinius jų darbo užmokesčius, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.

4Atsakovas D. R. pateikė teismui atsiliepimą bei jo atstovė teismui nurodė, kad pagal CK 6.280 str. 2 d., atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytą žalą, asmuo turi teisę iš kiekvieno reikalauti išmokėtos žalos atlyginimo dalies, proporcingos jų kaltei. Šilalės rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylą pagal nukentėjusiojo E. G. ieškinį, neturtinės žalos dydį nustatė, atsižvelgdamas į tai, kad žala buvo padaryta ir V. G. sveikatai, ir dvasinei būsenai. V. G. sveikatos jis nesužalojo, prieš jį neatliko jokių neteisėtų fizinių veiksmų. Priimant nuosprendį buvo atsižvelgta į padarytas nusikalstamas veikas ir jam buvo paskirta švelnesnė bausmė nei atsakovui K. P.. Jo kaltė dėl E. G. padarytos žalos buvo mažesnė. Jam civilinė atsakomybė gali kilti dėl E. G. padarytos moralinės skriaudos. Esant minėtoms aplinkybėms, jo prievolės dalis atlyginant neturtinę žalą turi būti mažesnė nei atsakovo K. P.. Be to, CK 1.125 str. 8 d. numato sutrumpintą 3 m. ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. E. G. 31 000 Lt pervesti 2006-12-18 mokėjimo nurodymu. Taigi trejų metų ieškinio senaties terminas regresiniams reikalavimams dėl žalos atlyginimo prasidėjo nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento – 2006-12-18 – ir baigėsi 2009-12-18. Ieškovė pateikė ieškinį praleidus trejų metų ieškinio senaties terminą.

5Atsakovas K. P. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovui dar 2006 m. pradžioje, įsiteisėjus 2006-01-11 Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimui už akių, tapo žinoma, kad dėl E. G. priteistos žalos atlyginimo pagal galiojančias teisės normas jam ir D. R. bus galima pateikti ieškinį, pasinaudoti įstatymų numatyta regreso teise. Iš ieškovo pateiktų duomenų matosi, kad Teisingumo ministerija, vykdydama 2006-01-11 sprendimą už akių, 2006-12-18 iki galo atlygino E. G. teismo priteistą žalą. Lietuvos valstybė, patraukdama jį ir D. R. atsakovais bei pateikdama 2009-12-21 Šilalės rajono apylinkės teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo, praleido CK 1.125 str. 8 d. numatytą ieškinio pateikimo senaties terminą. Prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškovo ieškinį atmesti.

6Trečiasis asmuo Teisingumo ministerija su ieškiniu sutiko. Kadangi valstybė E. G. atlygino atsakovų padarytą žalą, ji įgijo teisę reikalauti atitinkamą sumą regreso tvarka nustačius visas deliktinės atsakomybės sąlygas.

7Tauragės rajono apylinkės teismas 2011-05-13 sprendimu nusprendė: ieškinį patenkinti; priteisti iš K. P. 18 600 Lt (aštuoniolika tūkstančių šešis šimtus litų) žalos atlyginimui Lietuvos valstybei ir 558 Lt žyminio mokesčio; priteisti iš D. R. 12 400 Lt (dvylika tūkstančių keturis šimtus litų) žalos atlyginimui Lietuvos valstybei, 372 Lt žyminio mokesčio; priteisti iš K. P. ir D. R. solidariai valstybei 16,50 Lt (šešiolika litų 50 ct) pašto išlaidoms padengti. Nurodė, jog valstybė 2006-12-18 mokėjimo pavedimu atlygino nukentėjusiajam E. G. įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistą žalą. Ieškovė ieškinį 2009-12-21 įteikė pašto įstaigai, todėl manė, kad ieškovės veiksmas paduoti ieškinį buvo atliktas laiku. Teismas nurodė, jog regreso tvarka galima išieškoti iš šių asmenų tiek, kiek valstybė sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinius jų darbo užmokesčius. Atsižvelgė į tai, kad atsakovų darbo užmokesčiai skirtingi. Teismas vertino dalinės atsakomybės pagrindą, manė, jog D. R. kaltės laipsnis buvo mažesnis, nes nuosprendžiu jam buvo skirta švelnesnė bausmė, todėl tenkino ieškinį atsižvelgdamas į atsakovų kaltės laipsnį, bausmę. D. R. prievolės dalis atlyginant neturtinę žalą turi būti mažesnė nei atsakovo K. P..

8Atsakovai (apeliantai) teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-05-13 sprendimą, nurodo vienintelį argumentą, kad reikia taikyti ieškinio senatį ir tuo remiantis priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, jog ieškovė, 2009-12-21 pateikdama atsakovams ieškinį, praleido ieškinio senaties terminą.

9Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė, atstovaujama Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, prašo apeliantų apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-05-13 sprendimą. Nurodo, jog teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog ieškovės veiksmas paduoti ieškinį atliktas laiku.

10Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo atsakovų apeliacinius skundus atmesti, o Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-05-13 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, todėl skundžiamas sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir nenaikintinas.

11Apeliacinis skundas netenkintinas.

12Vadovaujantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2004-11-30 Tauragės rajono apylinkės teismas priėmė nuosprendį, kuriuo atsakovus nuteisė pagal BK 228 str.1d., t. y. K. P. atimant teisę 3 m. dirbti teisėsaugos struktūrose; D. R. atimant teisę 2 m. dirbti teisėsaugos struktūrose už tai, kad tyčia, piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi, viršydami suteiktus įgaliojimus ir pažeisdami BPK 171 str. 2 d. nuostatas, prieš E. G. pavartojo psichinę ir fizinę prievartą, sukėlė jam fizinį skausmą, be to, K. P. padarė ir nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat E. G. padarė didelę moralinę ir fizinę žalą bei didelę žalą E. G. teisėms, numatytoms Konstitucijos 21 str. ir 31 str. (civ. byla Nr. 2-46-439/2006 b. l. 6–23).

13Šilalės rajono apylinkės teismas 2006-01-11 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-46-439/2006 (b. l. 76–78) priteisė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir 1 000 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti, ieškovo E. G. naudai už Šilalės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos komisaro inspektoriaus komisaro pavaduotojo K. P. ir Šilalės rajono policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimų skyriaus inspektoriaus D. R. tyčiniais neteisėtais veiksmais E. G. padarytą neturtinę žalą.

14Nustatyta, kad 2006-12-18 mokėjimo nurodymu (b. l. 6) Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija sumokėjo 31 000 Lt E. G. į jo sąskaitą banke.

15Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija primena, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro paduotų atsakovų apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai, nurodytų argumentų, liečiančių bylos esmę, patikrinimas ir įvertinimas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų.

16Konstatuotina, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą pagal apeliantės apeliacinį skundą, nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

17Apeliantai su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka dėl vienintelės priežasties – jų manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis ieškinio senaties termino skaičiavimą, todėl nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino.

18Vadovaujantis teisės principu – Lex specialis derogat legi generali, šiuo konkrečiu atveju esant specialiajai teisės normai, apibrėžiančiai termino pradžią įvykiu (CK 1.127 str.) ir specialiajai normai nurodančiai, kad metais skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą paskutinių termino metų mėnesį ir dieną (CK 1.119 str.), bendroji norma (CK 1.118 str.), nurodanti, kad terminas turi būti pradedamas skaičiuoti rytojaus dieną po įvykio, negali būti taikoma.

19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.127 str. apibrėžia ieškinio senaties termino pradžią. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Taigi iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda įvykdžius pagrindinę prievolę. Regreso teisę reikalauti iš skolininko įgyja trečiasis asmuo, įvykdęs prievolę už skolininką. Tokiu atveju nuo šio momento trečiasis asmuo tampa skolininko kreditoriumi, t. y. įgyja reikalavimo teisę, kartu nuo šio momento (nuo prievolės įvykdymo dienos) prasideda ir ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2005). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje laikosi nuoseklios pozicijos dėl ieškinio senaties termino pradžios nustatymo, tokią poziciją patvirtina didelis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių skaičius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009).

20Savo poziciją dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo ieškovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos buvo išreiškęs savo prašyme (b. l. 110–112).

21Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-11-05 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2007, konstatavo: „Sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad nei CK, nei kituose įstatymuose nenurodyta aplinkybių (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių), kurias nustačius būtų pagrindas atnaujinti pasibaigusį ieškinio senaties terminą. Įstatymuose taip pat neįvardyti kriterijai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti (1964 m. CK 90 straipsnio 2 dalis, 2000 m. CK 1.131 straipsnio 2 dalis), teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes“. Spręsdamas ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, teismas visų pirma turi išsiaiškinti ginčo šalių materialinių teisinių santykių pobūdį, nustatyti svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai. Teismas savo iniciatyva nerenka įrodymų, susijusių su ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, tačiau turi į tai atkreipti šalių dėmesį ir pasiūlyti šalims pateikti visus su tuo susijusius įrodymus (179 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju, svarstant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti ieškoma protingos viešųjų interesų užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą pusiausvyros. Pažymėtina, kad svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, gali būti pripažįstamos tik tos ieškinio senaties termino eigos metu buvusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Pažymėtina ir tai, kad tam tikrais atvejais, nustačius, jog teisę kreiptis į teismą ieškovas įgyvendina sąžiningai ir neaplaidžiai, netinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas gali būti pripažįstamas svarbia ieškinio senaties termino praleidimo priežastimi.

22Pažymėtina, kad teismui pateiktą 2006-12-18 vietinio mokėjimo nurodymo kopiją, Teisingumo ministerijos darbuotojų atspausdintą SEB banko paslaugos internetu ir patvirtintą 2009-10-19, Policijos departamentas gavo po to, kai šis atspausdintas dokumentas buvo patvirtintas. Nuo šio dokumento gavimo momento Policijos departamentas sužinojo apie tai, kad Teisingumo ministerija, Lietuvos valstybės piniginių lėšų, skirtų atlyginti žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, valdytoja, vykdydama Šilalės rajono apylinkės teismo 2006-01-11 sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-46-439/2006, 2006-12-18 vietinio mokėjimo nurodymu (kontrolės Nr. 187919979) E. G. sumokėjo 31 000 Lt žalos atlyginimo, ir Lietuvos valstybė, atlyginusi K. P. ir D. R. neteisėtais veiksmais E. G. padarytą žalą, įgijo į šiuos žalą padariusius asmenis regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad iki 2006-12-18 vietinio mokėjimo nurodymo kopijos gavimo Policijos departamentas realiai negalėjo sužinoti, kad ieškovo Lietuvos valstybės teisė pažeista, nes negalėjo realiai žinoti, kada Teisingumo ministerija E. G. sumokėjo pinigus.

23Pažymėtina, kad Policijos departamentas, 2006-12-18 vietinio mokėjimo nurodymo kopiją gavęs po 2009-10-19, neturėjo galimybės pasinaudoti laiko tarpu nuo 2006-12-18 iki 2009-10-19 ieškinio pareiškimui dėl atsakovų pateikti. Byloje nėra duomenų, jog pateikdama ieškinį, ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, ar elgėsi pasyviai, ar nesiekė tinkamai įgyvendinti ieškovo Lietuvos valstybės subjektyviųjų teisių. Teisė kreiptis į teismą ieškovės buvo įgyvendina sąžiningai ir neaplaidžiai.

24Taip pat pažymėtina, kad šiuo atveju 3 m. senaties terminas ieškiniui paduoti būtų praleistas tik vieną dieną (ieškovė manė, kad terminas ieškiniui paduoti prasideda 2006-12-19 ir baigiasi 2009-12-19 (savaitės diena - šeštadienis), ir atsižvelgus į tai, kad 2009-12-19 buvo nedarbo diena, termino ieškiniui paduoti pabaigos diena buvo laikoma po jos einanti darbo diena, t. y. 2009-12-21 (savaitės diena - pirmadienis). Kolegija mano, kad nustatinėjant svarbias termino praleidimo priežastis turi būti įvertintas visas laikotarpis, kurį buvo praleistas ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-11-05 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2007). Kolegija pabrėžia, kad turėtų būti atsižvelgta į tai, kad šiuo atveju ieškinio senaties terminas praleistas labai trumpą laikotarpį, Policijos departamentas, atstovaudamas ieškovui, ėmėsi aktyvių veiksmų ginti pažeistas teises, o praleistas terminas nėra neprotingai ilgas (ieškinio pareiškimas teismui pateiktas per protingą laiko tarpą). Todėl pareikšto ieškinio atmetimas dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo neatitiktų ieškinio senaties instituto paskirties. Tokiu atveju viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą (tokia ieškinio senaties taikymo praktika suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-10-02 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1123/2002, ir kt.)

25Jeigu nebūtų atnaujintas praleistas ieškinio senaties terminas, nebūtų protingos viešųjų interesų užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą pusiausvyros, kalti dėl žalos atlyginimo atsakovai nepagrįstai išvengtų civilinės atsakomybės ir liktų neapginta ieškovės Lietuvos valstybės pažeista teisė. Byloje pateikti įrodymai, kad K. P. ir D. R. neteisėtais veiksmais E. G. padarė žalą (Tauragės rajono apylinkės teismo 2004-11-30 įsiteisėjęs nuosprendis), kurią atlygino Lietuvos valstybė. Todėl, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir atsižvelgdama į ginčo esmę, atsakovų elgesį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes kolegija mano, kad atsakovai neturėjo pagrindo tikėtis, kad ieškovė Lietuvos valstybė atsisakys pažeistos teisės.

26Pažymėtina, kad tiek pažeistų valstybės interesų gynimas, tiek ieškinio senaties instituto, kurio paskirtis - užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, normų taikymas yra viešojo intereso dalys. Taigi nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija, kai Policijos departamentas prašo apginti pažeistą valstybės teisę, kartu ir viešąjį interesą, tačiau ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, iš esmės reiškia tai, kad reikia nustatyti, kurį iš dviejų viešųjų interesų šiuo konkrečiu atveju reikėtų ginti prioritetiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007).

27Manome, kad šiuo atveju yra akivaizdus pagrindas konstatuoti, kad pažeistos valstybės teisės gynimas šiuo konkrečiu atveju yra prioritetinis viešasis interesas, dėl kurio šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ir ginti iš esmės pažeistas valstybės teises, taip pat ir visos visuomenės interesus (CK 1.5 straipsnis, 1.131 straipsnio 2 dalis).

28Atsižvelgdama į šias priežastis, į ieškovės ieškinyje keliamų klausimų išnagrinėjimo svarbą, į tai, kad praleistas terminas nėra neprotingai ilgas, teisėjų kolegija mano, kad praleistas terminas atnaujintinas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

29Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nekonstatuoja CPK nustatytų pagrindų pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti ar pakeisti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325–333 str.,

Nutarė

31Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovė prašė priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis 31 000 Lt Lietuvos... 4. Atsakovas D. R. pateikė teismui atsiliepimą bei jo atstovė teismui nurodė,... 5. Atsakovas K. P. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovui dar 2006 m.... 6. Trečiasis asmuo Teisingumo ministerija su ieškiniu sutiko. Kadangi valstybė... 7. Tauragės rajono apylinkės teismas 2011-05-13 sprendimu nusprendė: ieškinį... 8. Atsakovai (apeliantai) teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo... 9. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė, atstovaujama Policijos... 10. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija su apeliaciniu... 11. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 12. Vadovaujantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2004-11-30 Tauragės rajono... 13. Šilalės rajono apylinkės teismas 2006-01-11 sprendimu už akių civilinėje... 14. Nustatyta, kad 2006-12-18 mokėjimo nurodymu (b. l. 6) Lietuvos Respublikos... 15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija primena, kad apeliacinio... 16. Konstatuotina, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų... 17. Apeliantai su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka dėl... 18. Vadovaujantis teisės principu – Lex specialis derogat legi generali, šiuo... 19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad... 20. Savo poziciją dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo ieškovas Policijos... 21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-11-05 nutartyje, priimtoje civilinėje... 22. Pažymėtina, kad teismui pateiktą 2006-12-18 vietinio mokėjimo nurodymo... 23. Pažymėtina, kad Policijos departamentas, 2006-12-18 vietinio mokėjimo... 24. Taip pat pažymėtina, kad šiuo atveju 3 m. senaties terminas ieškiniui... 25. Jeigu nebūtų atnaujintas praleistas ieškinio senaties terminas, nebūtų... 26. Pažymėtina, kad tiek pažeistų valstybės interesų gynimas, tiek ieškinio... 27. Manome, kad šiuo atveju yra akivaizdus pagrindas konstatuoti, kad pažeistos... 28. Atsižvelgdama į šias priežastis, į ieškovės ieškinyje keliamų... 29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nekonstatuoja CPK nustatytų... 30. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325–333 str.,... 31. Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti...