Byla 3K-3-456/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Prano Žeimio,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Ergo Lietuva“ ieškinį atsakovei J. P. , dalyvaujant trečiajam asmeniui K. G. , dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas draudimo UAB „Ergo Lietuva“ prašė teismo priteisti iš atsakovės J. P. 10 592,27 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka. Ieškinyje nurodyta, kad, vykdant remontą atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute Vilniuje, Kauno g. 6-7, buvo apgadintas ieškovo draudėjui P. S. priklausantis turtas - butas Vilniuje, Kauno g. 6-3, ir jame esantys daiktai. P. S. buvo apdraudusi turtą pas ieškovą, todėl šis išmokėjo jai 10 592,27 Lt draudimo išmoką. Dėl to nurodyta suma priteistina regreso tvarka iš kalto asmens-atsakovės J. P. .

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2005 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovės 10 016,73 Lt žalos atlyginimo.

8Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. gruodžio 19 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą.

9Teismai nustatė, kad pagal byloje esančius rašytinius įrodymus ieškovo-draudėjos P. S. buto ir jame esančių daiktų apgadinimo priežastis buvo atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute vykdomi remonto darbai ir 2001 m. rugsėjo 19 d. bei 2001 m. gruodžio 11 d. įvykusios vandens tiekimo tinklų avarijos. Atsakovė ir tretysis asmuo neneigia buto remonto ir ieškovės buto užpylimo faktų bei to, kad užpylimo šaltinis buvo atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute, todėl laikytina, kad neteisėti atsakovės veiksmai, priežastinis ryšys tarp šių veiksmų ir ieškovo draudėjai atsiradusios žalos yra įrodyti, ir atsakovė turi atlyginti atsiradusią žalą CK 6.263 straipsnio 2 dalies, 6.266 straipsnio pagrindu. Ieškovas įrodė tik dalį žalos, todėl iš atsakovės priteistinas 10 016,73 Lt dydžio žalos atlyginimas. Teismai konstatavo, kad ieškovas nėra praleidęs įstatyme nustatyto ieškinio senaties termino. Šiuo atveju ieškovo reikalavimas kyla iš regresinių prievolių, todėl ieškinio senaties termino pradžia nustatoma pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas ieškinio senaties termino skaičiavimo taisykles - ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo. Ieškovo reikalavimui ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo draudimo išmokos išmokėjimo dienos, t. y. 2003 m. vasario 12 d., ieškinys teisme gautas 2005 m. gegužės 7 d., t. y. nepasibaigus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytam trejų metų ieškinio senaties terminui, todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti ieškinio senaties termino pasibaigimo pasekmes.

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

11Kasaciniu skundu atsakovė J. P. prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus, ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nepagrįstai sutapatino „regreso“ ir „subrogacijos“ sąvokas, todėl nepagrįstai taikė CK 1.127 straipsnio 4 dalį, reglamentuojančią ieškinio senaties skaičiavimo tvarką regreso atveju. Reikalavimo teisei, kuri perėjo draudikui po draudimo išmokos sumokėjimo, turėjo būti taikomas CK 1.128 straipsnis, reglamentuojantis ieškinio senaties skaičiavimo tvarką asmenų pasikeitimo prievolėje atveju. CK šeštosios knygos 1 dalies 7 skyriuje reglamentuojamas vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų - reikalavimo perėjimas trečiajam asmeniui regreso tvarka (subrogacija). Šiame skyriuje „regreso“ ir „subrogacijos“ sąvokos yra sutapatinamos. Draudiminių teisinių santykių atveju, kai reikalavimo teisė žalą padariusio asmens atžvilgiu pereina draudikui, subrogacijos santykiai nepagrįstai tapatinami su regresu. Atsakovės nuomone, teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2005, suformuluotos subrogacijos ir regreso sąvokų atskyrimo taisyklės.

12Ieškinio senaties terminas, draudikui sumokėjus draudimo išmoką draudėjui, turėjo būti skaičiuojamas nuo žalos padarymo momento - vėliausiai nuo 2001 m. gruodžio l1 d., kai buvo baigti remonto darbai atsakovės bute. Tačiau teismai, nepagrįstai sutapatindami „regreso“ ir „subrogacijos“ sampratas, ieškinio senaties terminą skaičiavo nuo draudimo išmokos sumokėjimo momento – 2003 m. vasario 12 d. Atsakovės nuomone, šiuo klausimu CK yra įtvirtinta teisės normų kolizija (CK 1.127 straipsnio 4 dalis, 1.128 straipsnis). CK 1.127 straipsnio 4 dalyje įtvirtintoje normoje sąvoka „regresinė prievolė“ reiškia naujai atsiradusią kreditoriaus, privalėjusio įvykdyti prievolę už skolininką trečiajam asmeniui, reikalavimo teisę. Tokiu atveju turi būti taikoma šioje teisės normoje nustatyta ieškinio senaties skaičiavimo tvarka, kuri ieškinio senatį regresinėms prievolėms sieja būtent su pagrindinės prievolės įvykdymu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2005, pateiktą subrogacijos išaiškinimą regresas draudimo teisiniuose santykiuose galimas tik draudėjo, bet ne žalą padariusio asmens atžvilgiu. Įstatyminiams subrogacijos atvejams, taip pat ir CK 6.101 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytam atvejui taikomas CK 1.128 straipsnis, nustatantis, kad prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos.

13Pagal CK 1.128 straipsnio, 6.101 straipsnio 4 dalies 4 punktą, 6.1015 straipsnio 2 dalį ir Rusijos Federacijos doktriną, akivaizdu, kad CK 6.101 straipsnio 4 dalyje įtvirtintiems įstatyminės cesijos atvejams yra taikoma CK 1.128 straipsnyje nustatyta ieškinio senaties termino skaičiavimo tvarka. Ieškovas pakeitė draudėją - įvyko singuliarinis teisių perėmimas, prievolėje pasikeitė subjektas, bet pirminis teisinis santykis nebuvo nutrauktas ir tęsėsi tarp naujojo kreditoriaus ir skolininko. Šis teisinis santykis laikytinas subrogacija, todėl CK 1.127 straipsnio 4 dalis šiuo atveju netaikytina. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, prasidėjęs 2001 m. gruodžio 12 d., nenutrūko ir baigėsi 2004 m. gruodžio 12 d. Ieškovas teismui ieškinį tinkamam atsakovui pateikė 2005 m. gegužės 7 d., kai ieškinio senaties terminas jau buvo pasibaigęs, termino atnaujinimo ieškovas neprašė, o pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.

14Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas draudimo UAB „Ergo Lietuva“ prašo apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma, kad teismas pagrįstai netaikė ieškinio senaties. Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 636/2005). Draudiko buto užpylimo dieną ieškovui nebuvo žinoma, ar įvykis bus pripažintas draudiminiu, ar bus mokama draudimo išmoka, ar ieškovas įgis reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį (CK 6.987 straipsnis, 6.1014 straipsnis). Ieškovo teigimu, esant sudėtingiems įvykiams jų tyrimas gali užsitęsti, todėl ieškinio senaties terminą skaičiuojant nuo žalos padarymo momento draudėjas tokiais atvejais prarastų galimybę išieškoti regreso tvarka padarytą žalą iš kalto asmens. Kadangi teisė pareikšti ieškinį atsirado tik išmokėjus draudimo išmoką, tai senaties terminas negali būti skaičiuojamas anksčiau, nei buvo įgyta teisė pareikšti ieškinį.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16IV. Byloje nustatytos aplinkybės

172001 m. rugpjūčio-gruodžio mėnesiais atliekant atsakovei J. P. nuosavybės teise priklausančio buto Vilniuje, Kauno g. 6-7, remonto darbus, buvo apgadintas P. S. priklausantis butas Vilniuje, Kauno g. 6-3. Nustatyta, kad žala P. S. turtui padaryta dėl remontuoto buto savininkės J. P. kaltės. Draudikas UAB „ERGO Lietuva“ 2003 m. vasario 12 d. išmokėjo draudėjai P. S. 10 592, 27 Lt draudimo išmoką. 2005 m. gegužės 27 d. (ne 2005m. gegužės 7 d., kaip nurodo bylą nagrinėję teismai, b. l. 93) ieškovas UAB „ERGO Lietuva“ pareiškė regresinį reikalavimą kaltam dėl padarytos žalos asmeniui – J. P. .

18V. Kasacinio teismo argumentai

19Pagrindinė kasaciniu skundu formuluojama problema tai ieškinio senaties instituto taikymas tuo atveju, kai draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, perima teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens - ar ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo žalos padarymo, pripažinto draudiminiu įvykiu, momento, kaip teigia kasatorė, ar nuo draudimo išmokos išmokėjimo dienos, kaip pripažino bylą nagrinėję teismai.

20Kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai ieškinio senaties termino eigos pradžia pagrįstai pripažino dieną, kurią draudikas išmokėjo draudimo išmoką ir perėmė teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, t. y. 2003 m. vasario 12 d. Draudiko teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens įtvirtinta CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje. Teisės normų, reglamentuojančių draudiko išmokėtų draudimo sumų išreikalavimo iš atsakingų už padarytą žalą asmenų, aiškinimas ir taikymas yra aptartas ir kasacinio teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. birželio 28 d. nutartyje (byla Nr. 3K-7-394/2004, nutartis paskelbta biuletenyje Teismų praktika 22, p. 66-74) pažymėjo, kad CK 6.1015 straipsnio 1 dalies prasme draudimo išmokos sumokėjimo momentas teisiškai reikšmingas tuo, jog tik nuo šio momento draudikas įgyja teisę reikalauti išmokėtų draudiminių sumų priteisimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CPK 4 straipsnis). Analogiškai pasisakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartyje (byla Nr. 3K-3-636/2005). Taigi draudimo išmokos išmokėjimas pripažįstamas pagrindinės prievolės įvykdymo momentu, o nuo šio momento prasideda iš regresinės prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). Vadinasi, 2003 m. vasario 12 d. išmokėjęs draudimo išmoką draudėjui P. S., draudikas UAB „ERGO Lietuva“ nuo šio momento įgijo regresinio reikalavimo teisę į atsakingą dėl žalos padarymo asmenį - atsakovę J. P. ir, 2005 m. gegužės 27 d. pareikšdamas reikalavimą J. P., ieškinio senaties termino nepraleido (b. l. 93, CK 1.125 straipsnis 8 dalis). Ieškinio senaties terminas negali būti pradėtas skaičiuoti nuo 2001 m. gruodžio 12 d., t. y. anksčiau, nei ieškovas įgijo teisę pareikšti ieškinį. CK 1.128 straipsnis, reglamentuojantis ieškinio senaties terminą pasikeitus prievolės asmenims, byloje netaikomas, nes 2003 m. vasario 12 d. atsiradusioje prievolėje reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą turintys asmenys nesikeitė – nuo pat prievolės atsiradimo dienos reikalavimo teisę turėjo ieškovas UAB „ERGO Lietuva“, kuris ir pareiškė reikalavimą.

21Kiti kasatorės nurodomi argumentai neturi esminės reikšmės kasacinio skundo nagrinėjimui, todėl kolegija, vadovaudamasi CPK 346 straipsniu konstatuoja, kad nėra pagrindų bylą nagrinėjusių teismų procesiniams sprendimams pakeisti ar panaikinti.

22Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

23Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistus.

24Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas draudimo UAB „Ergo Lietuva“ prašė teismo priteisti iš... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2005 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu... 8. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m.... 9. Teismai nustatė, kad pagal byloje esančius rašytinius įrodymus... 10. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 11. Kasaciniu skundu atsakovė J. P. prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų... 12. Ieškinio senaties terminas, draudikui sumokėjus draudimo išmoką draudėjui,... 13. Pagal CK 1.128 straipsnio, 6.101 straipsnio 4 dalies 4 punktą, 6.1015... 14. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas draudimo UAB „Ergo Lietuva“... 15. Teisėjų kolegija... 16. IV. Byloje nustatytos aplinkybės... 17. 2001 m. rugpjūčio-gruodžio mėnesiais atliekant atsakovei J. P. nuosavybės... 18. V. Kasacinio teismo argumentai... 19. Pagrindinė kasaciniu skundu formuluojama problema tai ieškinio senaties... 20. Kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai ieškinio senaties termino... 21. Kiti kasatorės nurodomi argumentai neturi esminės reikšmės kasacinio skundo... 22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 23. Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą... 24. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...