Byla 3K-3-271/2013

Dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Algio Norkūno (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Anykščių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų Anykščių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro, V. K. ir V. K. ieškinį atsakovams L. L., A. L., R. K. ir S. K. dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

42011 m. liepos 12 d. Utenos apskrities VPK Anykščių rajono policijos komisariate buvo gautas V. K. pareiškimas apie tai, kad atsakovų R. K. bei S. K. sūnus V. K., gimęs 2000 m., ir L. L. bei A. L. sūnus J. L., gimęs 1999 m., tvirkino jos mažamečius vaikus N. K., gimusį 2006 m., – numovė kelnes ir kišo jam apie 0,5 m plastmasinį burbulų pūtiklį tarp sėdmenų, V. K. įkišo tris–keturis degtukus į analinę angą, visa tai filmavo savo mobiliojo ryšio telefonu; ir S. K., gimusią 2008 m., – liepė jai nusimauti kelnaites ir įsikišti du degtukus į savo lyties organus, ką ji ir padarė, visa tai filmavo mobiliojo ryšio telefonu. Buvo konstatuota, kad šiuose veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 1501 straipsnio 1 dalyje (Lytinės aistros tenkinimas, pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą), sudėtis. 2011 m. liepos 15 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes V. K. ir J. L. nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jie galėtų atsakyti baudžiamąja tvarka.

5Ieškovas Anykščių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras nurodė, kad dėl V. K. ir J. L. nusikalstamų veiksmų N. K. ir S. K. padaryta neturtinė žala, todėl, konstatavęs, jog šių mažamečių vaikų tėvai nesikreipė į teismą dėl neturtinės žalos priteisimo, ir taip liko neužtikrintas neturtinės žalos, padarytos asmeniui, dėl mažametystės negalinčiam ginti savo teisėtų interesų, atlyginimas, vadovaudamasis CPK 49 straipsniu, kreipėsi į teismą, gindamas viešąjį interesą, prašė priteisti N. K. ir S. K. po 15 000 Lt (viso 30 000 Lt) V. K. ir J. L. veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš atsakovų L. L., A. L., R. K. ir S. K.; nukentėjusių mažamečių tėvus V. K. ir V. K. nurodė bendraieškiais, pažymėjo, kad jie ir atsakovai yra giminės, todėl dėl interesų konflikto negali tinkamai apginti savo vaikų teisėtų interesų.

6Bendraieškiai V. K. ir V. K. nepalaikė prokuroro ieškinio, kategoriškai jo atsisakė ir nereikalauja jokios moralinės žalos atlyginimo.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Anykščių rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9Teismas nenustatė viešojo intereso buvimo, nes mažamečiai vaikai N. K. ir S. K. turi tėvus V. K. ir V. K., kurie yra veiksnūs, jiems neapribota tėvų valdžia, jie nesikreipė į prokurorą su prašymu apginti jų vaikų interesus, turi teisę patys kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, prokuroro ieškinio nepalaiko. Teismas nustatė, kad atsakovai R. K. ir S. K. yra bendraieškio V. K. tėvai, N. ir S. K. seneliai, dėl šios priežasties mažamečių vaikų tėvai nesikreipė į prokurorą, prašydami apginti jų vaikų interesus; prokurorui šios aplinkybės buvo žinomos.

10Įvertinęs tai, kad visi vaikai buvo mažamečiai, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo išvadai, kad V. K. ir J. L. veiksmai buvo jų lytinės aistros tenkinimas, todėl prokuroro reikalavimas priteisti neturtinę žalą, padarytą nusikaltimu, nepagrįstas.

11Teismas nenustatė, kad buvo padaryta neturtinė žala, nes prokuroro ieškinyje nurodytos neturtinės žalos sąlygos nepagrįstos: bendraieškiai V. K. ir V. K. Vaiko teisių apsaugos skyriuje nenurodė jokių dėl to įvykio vaikams likusių neigiamų padarinių; psichologė konstatavo, kad vaikai labiau išgyveno dėl to, jog šis faktas išaiškėjo, liekamieji reiškiniai išnyko. Teismas nenustatė ir kitų sąlygų, būtinų neturtinei žalai priteisti.

12Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi atmetė ieškovo Anykščių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą ir Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą paliko nepakeistą.

13Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad prokurorui nebuvo pagrindo kreiptis į teismą su ieškiniu ginant viešąjį interesą; pažymėjo, jog galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, iškeltą pagal prokuroro ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2006; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2009). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net ir konstatavus, jog buvo pažeistos mažamečių vaikų N. K. ir S. K. teisės ir teisėti interesai dėl 2011 m. liepos 11 d. įvykio, tai nereiškia, kad egzistuoja viešasis interesas, sudarantis pagrindą prokurorui reikalauti priteisti neturtinę žalą.

14Kolegija konstatavo, kad byloje nėra jokių neginčijamų duomenų, kad vaikai būtų patyrę baimę, fizinį skausmą, nepatogumus: tiek iš nukentėjusių vaikų, tiek iš V. K. ir J. L. paaiškinimų galima spręsti, jog viskas vyko žaidimo forma; vaikai labiau išgyveno dėl to, jog šis faktas apskritai išaiškėjo. Byloje esanti Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo patvirtina, kad psichologo konsultacijos N. K. ir S. K. buvo nutrauktos, kai psichologė konstatavo, jog išliekamieji reiškiniai išnyko; konstatuotas tik tikėtinumo faktas, kad nepilnamečiai V. K. ir J. L. savo veiksmais padarė žalos nepilnamečių N. K. ir S. K. psichologinei sveikatai; bendraieškiai V. K. ir V. K. taip pat nenurodė jokių dėl to įvykio vaikams likusių neigiamų padarinių.

15III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

16Kasaciniu skundu ieškovas Anykščių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą bei Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir perduoti bylą Panevėžio apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

171. Dėl viešojo intereso buvimo. Kasatoriaus teigimu, teismo išvada, kad mažamečių vaikų tėvai nesikreipė į prokurorą, prašydami apginti jų vaikų interesus, todėl prokuroras visiškai be teisinio pagrindo reiškė ieškinį dėl padarytos neturtinės žalios atlyginimo, nepagrįsta ir pažeidžia įstatymo reikalavimus. Jei viešojo intereso pažeidimo byloje nėra, ieškinys negalėjo būti reiškiamas, nepaisant faktinių aplinkybių, t. y. prokuroras iš viso neturėjo teisės pareikšti ieškinį. Kasatoriaus nuomone, nors mažamečių tėvai nesikreipė į jį, prašydami apginti vaikų interesus, nėra pagrindo teigti, kad jis nepagrįstai reiškė ieškinį dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra vertybiniai kriterijai, sudarantys galimybes teismui kiekvienoje byloje spręsti žalos atlyginimo klausimą, nes įstatymų leidėjas negali kiekvienai faktinei situacijai sukurti specialių taisyklių ar sprendimo varianto. Teisingumo principas įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau kartu turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Prokuroras galėjo savarankiškai kreiptis į teismą, nesant ir bendraieškių prašymo. Atlikdamas savo funkcijas, prokuroras yra nepriklausomas ir klauso tik Konstitucijos ir įstatymų (Prokuratūros įstatymo 11 straipsnio 2 dalis), todėl turėjo teisę savarankiškai įvertinti medžiagą, susijusią su galbūt viešąjį interesą pažeidžiančiais sprendimais. Byloje surinkti duomenys ir nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad bendraatsakovių vaikų veiksmai mažamečių N. K. ir S. K. atžvilgiu juos sukrėtė, jiems buvo teikiama psichologo pagalba, t. y. jų atžvilgiu buvo taikoma prievarta ir padaryta žala. Neteisėta veika buvo padarytą prieš mažamečius, dėl savo amžiaus negalinčius ginti savo teisėtų interesų, todėl prokuroro pareiga yra pareikšti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes tokiais veiksmais buvo pažeistos vaiko kaip žmogaus pagrindinės teisės – teisė į sveikatą, asmens neliečiamybę. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 49 straipsnio 1 dalį, nes viešasis interesas buvo pažeistas, todėl prokuroras turėjo teisę pareikšti ieškinį. Įstatymų leidėjas kaip vieną iš aplinkybių, kada prokuroras privalo kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą, nurodo kitų institucijų pareigūnų, tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų, privalančių ginti viešąjį interesą, nesiėmimą priemonių pažeidimams pašalinti. Nagrinėjamoje byloje prokuroras kreipėsi į teismą po to, kai buvo nustatyta, kad bendraieškiai ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nepareiškė, todėl liko neužtikrintas mažamečiams padarytos neturtinės žalos atlyginimas. Tinkamas valstybės pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis. Dažnai yra situacijų, kai neteisėtas fizinio asmens (mažamečių tėvų) sprendimas pažeidžia kartu ir viešąjį, ir privatų interesus. Dėl šios priežasties viešojo intereso gynimas kartu reiškia ir privataus intereso gynimą. Nustatęs, kad toks bendraieškių sprendimas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 3.159 straipsnio 2, 3 dalims), prokuroras ne tik turi teisę, bet ir privalo į tokį faktą reaguoti įstatymo nustatytomis priemonėmis. Apygardos teismas, nustatęs, kad prokuroras neturėjo teisės pareikšti ieškinio, vadovaujantis CPK 137 straipsnio 8 punktu, turėjo atsisakyti jį priimti, o ne ieškinį atmesti. Taip buvo pažeistos ir proceso teisės normos.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20Dėl prokuroro teisės reikšti ieškinį viešajam interesui ginti

21Viešojo intereso gynimas yra vieno iš pagrindinių privatinės teisės principų – dispozityviškumo principo, pagal kurį kiekvienas pats gina savo pažeistą teisę, išimtis, nustatyta siekiant apginti silpnesnės šalies, kuri ne visada gali kreiptis į teismą su reikalavimu apginti jos subjektinę teisę, bei asmenų, negalinčių savarankiškai pasinaudoti teise į gynybą, teises ir (ar) teisėtus interesus. CPK 49 straipsnio 1 dalies nuostata suteikia prokurorui teisę spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar ne. Dėl to kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminę reikšmę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės aktai nepateikia universalios ir aiškios viešojo intereso sąvokos apibrėžties. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Agrolitas-Service” v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-555/2010). Tai reiškia, kad galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, iškeltą pagal prokuroro ieškinį (CPK 49 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyrius v. V. M., bylos Nr. 3K-3-291/2006). Teismas sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokiu būdu pažeidimas šalintinas, tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t. y. išnagrinėjęs konkrečios bylos ieškinio (pareiškimo) faktinį ir teisinį pagrindą.

22Nagrinėjamoje byloje prokuroras nurodė, kad viešasis interesas buvo pažeistas, nes atsakovų vaikų V. K. ir J. L. veiksmais mažamečiams N. K. ir S. K., negalintiems savarankiškai ginti savo teisių, buvo padaryta neturtinė žala, o jų atstovai pagal įstatymą – tėvai – dėl šios žalos atlyginimo nesikreipė, t. y. negynė savo vaikų teisių. Kasatoriaus teigimu, mažamečiai N. K. ir S. K. dėl atsakovų vaikų su jais atliktų veiksmų patyrė didelį fizinį skausmą, nepatogumus, baimę, buvo pažeista jų teisė į sveikatą, asmens neliečiamybę.

23Bylą nagrinėję teismai nenustatė, kad mažamečiams, dėl kurių teisių gynimo kasatorius kreipėsi į teismą, buvo padaryta žala. Tokią išvadą teismai padarė, remdamiesi byloje surinktais įrodymais, tarp jų – Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje nurodyta, kad psichologė yra konstatavusi, jog išliekamieji reiškiniai mažamečiams išnyko, todėl psichologo konsultacijos buvo nutrauktos; taip pat pažymėta, kad žalos padarymo faktą turi patvirtinti atitinkamos srities specialistas. CPK 353 straipsnio 1 dalies pagrindu kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, tikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasacinis teismas netiria iš naujo fakto klausimų ir neturi kompetencijos nustatyti kitokių, negu nustatė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, faktinių aplinkybių, tačiau, tikrindamas sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, sprendžia, ar teismai, nustatydami faktines aplinkybes, nepažeidė civilinio proceso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 178, 185 straipsniai ir kt.), ir kasacinio teismo suformuotų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Kasatorius skunde nepateikė argumentų, paneigiančių nurodytą teismų padarytą išvadą, nenurodė ir neargumentavo, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles reglamentuojančias proceso teisės normas, spręsdami dėl neturtinės žalos padarymo mažamečiams fakto buvimo, nenurodė priešingą išvadą galinčių lemti įrodymų, todėl kasacinis teismas neturi pagrindo nesutikti su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kuri atitinka byloje surinktus duomenis.

24Išnagrinėję kasatoriaus pareikšto ieškinio faktinį ir teisinį pagrindus bei nenustatę, kad mažamečiams N. K. ir S. K. buvo padaryta neturtinė žalą, bylą nagrinėję teismai pagrįstai padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju viešasis interesas nebuvo pažeistas. Minėta, kad galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, iškeltą pagal prokuroro ieškinį, todėl tokia teismų išvada, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, nebuvo paneigta prokuroro teisė pareikšti ieškinį.

25Patikrinusi apskųstus sprendimą ir nutartį teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija sprendžia, kad juos naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

26Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

27Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

28Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.