Byla 2A-76-611/2014
Dėl įpareigojimo sudaryti sutartį, tretieji asmenys UAB „Fiksum, BUAB „Kamintras“ ir Vilniaus miesto savivaldybė

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ ir trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. G. ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ dėl įpareigojimo sudaryti sutartį, tretieji asmenys UAB „Fiksum, BUAB „Kamintras“ ir Vilniaus miesto savivaldybė.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą per septynias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį su buto, esančio ( - ), savininke ieškove, numatant, kad atsiskaitymas bus vykdomas pagal butui įrengtą apskaitos prietaisą. Nurodė, kad tarp ieškovės ir UAB „Kamintras“ 2007-04-25 buvo sudaryta buto, esančio ( - ), Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė įgijo nuosavybės teisę į minėtą butą. Minėtą butą ieškovė įsigijo su tiekiamu geriamuoju vandeniu ir nuotekų tvarkymo paslaugomis, t.y. bute buvo įrengtos geriamajam vandeniui teikti reikalingos komunikacijos ir nuotekų šalinimo įrenginiai, prijungti prie tiekimo tinklų, taip pat buvo įrengti vandens apskaitos prietaisai. Ieškovė kiekvieną mėnesį atsiskaito atsakovui už suvartotą geriamąjį vandenį ir nuotekų šalinimą pagal Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintus tarifus ir butui įrengto apskaitos prietaiso rodmenis per administratorių UAB „Fixum“. Ieškovė mano, kad tokiu būdu tarp ieškovės ir atsakovo konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sutartis. Ieškovė kreipėsi į geriamojo vandens tiekėją dėl rašytinės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties sudarymo, tačiau atsakovas atsisako tokią sutartį sudaryti motyvuodamas tuo, kad bendrojo naudojimo vandens tiekimo ir nuotekų tinklai neperduoti Vilniaus miesto savivaldybei. Ieškovė atsakovo atsisakymą sudaryti sutartį laiko neteisėtu, nes vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra savarankiška paslauga, ji faktiškai teikiama atsakovo, tiesioginis šios paslaugos gavėjas yra ieškovė, todėl tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai dėl vandens tiekimo-vartojimo ir nuotekų tvarkymo turi būti įforminti rašytine sutartimi pagal teisės aktų nustatytas standartines sąlygas.

5Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad vandenį į namą, esantį ( - ), Vilniuje, tiekia ne su ieškove konkliudentinais veiksmais sudarytos sutarties, o su UAB „Kamintras“ 2007-11-14 sudarytos šalto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo laikinos sutarties Nr. LAIK12400 A pagrindu. Namo, esančio ( - ), Vilniuje, vandens tiekimo ir nuotekų tinklai nėra parduoti Vilniaus miesto savivaldybei ar atsakovui, dėl ko atsakovas neturi galimybės vykdyti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo numatytos vandens tiekėjo pareigos užtikrinti geriamojo vandens kokybę, nepertraukiamą tiekimą ir kitus vandens tiekimo reikalavimus bei nustatyta tvarka eksploatuotu ir prižiūrėti nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomą vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūrą.

6Trečiasis asmuo UAB „Fixum“ prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė pavedė atsakovui sudaryti tiesiogines vandens tiekimo ir atsiskaitymo su namo, esančio ( - ), Vilniuje, butų savininkais ir pradėti eksploatuoti vandentiekio bei nuotekų prijungti tinklus.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimu ieškinį tenkino, įpareigojo atsakovą UAB „Vilniaus vandenys“ per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškove K. G. rašytinę geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį adresu ( - ), Vilniuje, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126 patvirtintas „Viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas“, suvartoto vandens kiekį apskaitant pagal butui, esančiam ( - ), Vilniuje, įrengtą šalto vandens apskaitos prietaisą; taip pat priteisė iš atsakovo ieškovei 132 Lt žyminio mokesčio, o valstybei – 107,75 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

9Teismas konstatavo, kad adresu ( - ), Vilniuje, atsakovas teikia geriamąjį vandenį ne su UAB „Kamintras“ sudarytos sutarties pagrindu ir ne šioje sutartyje nustatytai paskirčiai – namo statybos reikmėms, o namo gyventojams vartojimo reikmėms. Atsiskaitoma už atsakovo pateiktą vandenį ir nuotekų šalinimą taip pat ne statytojo UAB „Kamintras“ lėšomis, o gyventojų lėšomis. Tokios aplinkybės liudija, jog su UAB „Kamintras“ sudaryta sutartis dalyje dėl vandens tiekimo ir atsiskaitymo už jį yra pasibaigusi, o tarp ieškovės bei kitų namo ( - ), Vilniuje, butų savininkų ir atsakovo konkliudentiniais veiksmais buvo sukurti šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tiekimo-vartojimo santykiai. Teismas pažymėjo, jog atsakovas sutiko su UAB „Fixum“ pasiūlyta atsiskaitymo už gyventojų suvartotą šaltą vandenį tvarka, žinodamas, jog galutinis atsakovo teikiamo produkto vartotojas yra ne UAB „Kamintras“, o gyventojai, toliau tiekė šaltą vandenį, skaičiavo ir priėmė mokesčius pagal atskirus gyventojų butams įrengtų šalto vandens apskaitos prietaisų rodmenis ir pagal Vilniaus mieste galiojančius šalto vandens tarifus, taikomus individualius apskaitos prietaisus turintiems fiziniams asmenims.

10Teismas nustatė, kad ieškovės vandens vartojimo ir nuotekų šalinimo įrenginiai, esantys bute ( - ), Vilniuje, yra prijungti prie vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kurią eksploatuoja vandens tiekėjas. Tai, kad atkarpa nuo šulinio iki namo ( - ), Vilniuje, neeksploatuojama atsakovo, nekeičia tarp ieškovės ir atsakovo susiklosčiusių teisinių santykių esmės, nes atsakovas jo neeksploatuojamą vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų atkarpą naudoja, tiekdamas namo gyventojams vandenį ir tvarkydamas nuotekas. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog atsakovas nesiima priemonių naudojimosi minėta vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų atkarpa įforminimui atitinkama sutartimi, negali apriboti ieškovės kaip vartotojos teisės naudotis vieša paslauga bei sudaryti viešąją sutartį teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Atsakovas už ieškovei pateiktą geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą gauna mokesčius pagal savivaldybės patvirtintus tarifus, todėl ieškovė, mokėdama atsakovui už jo teikiamas paslaugas visą nustatytą kainą be jokių išlygų, turi teisę gauti atsakovo teikiamą produktą visa apimtimi pagal teisės aktų nustatytus kokybės ir sudėties reikalavimus. Todėl teismas laikė, kad tarp ieškovės ir atsakovo yra sudaryta viešoji vandens tiekimo sutartis pagal LR Vyriausybės nustatytas viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas ir atsakovui kyla prievolė sudaryti su ieškove rašytinę sutartį bei taikyti ieškovei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126 patvirtintas Viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas. Atsakovo atsisakymas sudaryti tokią sutartį su ieškove tiesiogiai, pažeidžia ieškovės kaip vartotojo teises.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. LR Aplinkos ministro įsakymu patvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 13 p. numatyta, kad abonentas vandens tiekėjui apmoka už patiektą geriamąjį vandenį pagal ties vartojimo tiekimo ir vartojimo riba įrengtų geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu abonento (vartotojo) sudarytoje su vandens tiekėju sutartyje nenustatyta ko kita. Minėtų taisyklių 13 p. nustatyti du galimi sunaudoto geriamojo vandens ir priimtų tvarkyti nuotekų apskaitos būdai – pagal namo įvade įrengtą vandens apskaitos prietaisą ir konkrečiam butui įrengtą vandens apskaitos prietaisą. CK 6.156 str. suteikia galimybę šalims susitarti dėl konkrečių sutarties sąlygų. Teismas, siekdamas tinkamai vykdyti teisingumą, sprendime turėjo nurodyti konkrečius motyvus ir argumentus, kuriais remdamasis sprendimu faktiškai apribojo atsakovo galimybę derėtis ir susitarti dėl kito nei sprendime numatytas suvartoto geriamojo vandens ir priimtų tvarkyti nuotekų apskaitos būdo. Teismas sprendime apskritai nenurodė jokių motyvų, kuriais remiantis nustatė būtent tokį patiekto geriamojo vandens ir priimtų tvarkyti nuotekų apskaitos būdą.
  2. LR teisės aktuose nėra įtvirtinta atsakovo, kaip geriamojo vandens tiekėjo, pareiga su kiekvienu vartotoju sudaryti tiesioginę rašytinę vandens tiekimo sutartį: ji gali būti sudaryta ir su daugiabučių namų savininkų bendrijomis (namų administratoriais). Vandens tiekimo sutartis nepatenka į CK 1.73 str. 1 d. taikymo sritį, todėl gali būti sudaroma ir kita forma, t.y. konkliudentiniais veiksmais.
  3. Atsakovas savo atsakymuose į UAB „Fixum“ raštus nesuteikė jokių garantijų ( - ) namų gyventojams dėl tiesioginių sutarčių sudarymo, nurodydamas, kad negali jų sudaryti iki tol, kol lauko vandentiekio ir nuotekų tinklai bei įrenginiai nebus perduoti Vilniaus miesto savivaldybei. Minėti tinklai iki šiol nėra perduoti.
  4. Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 7.1 p. numatyta, kad nustatyti konkrečias technines sąlygas, kurios turi būti įvykdytos siekiant sudaryti tiesioginę sutartį su tiekėju, yra įstatymo leidėjo priskirta vandens tiekėjo (atsakovo) diskrecija. Namui, esančiam ( - ) Vilniuje, buvo išduotos techninės sąlygos Nr.03/428, kuriose numatyta, kad bendro naudojimo inžinieriniai tinklai turi būti perduoti į bendrovės (atsakovo) balansą. Bendro naudojimo inžineriniai tinklai, priklausantys objektui, esančiam ( - ), Vilniuje, iki šiol priklauso BUAB „Kamintras“ ir nėra perduoti nei į atsakovo, nei į Vilniaus miesto savivaldybės balansą. BUAB „Kamintras“ neperdavus inžinierinių tinklų, atsakovas galimybės atlygintinai jų įsigyti neturi, kadangi į įmonės veiklos ir plėtros planą tokios lėšos nėra įtrauktos. Nesant įvykdytam minėtų taisyklių 7.1 p. įtvirtintam reikalavimui įvykdyti technines sąlygas, sudarančiam sąlygas atsakovui įforminti abonentą, teismo sprendimas, kaip pažeidžiantis teisės aktuose nustatytus imperatyvus, naikintinas.
  5. Sąskaitos UAB „Fixum“ yra išrašomos kaip UAB „Kamintras“ teisių ir pareigų perėmėjui, vadovaujantis atsakovo gautu UAB „Fixum“ 2009-08-26 raštu, todėl teismas sprendime klaidingai nurodė, kad UAB „Fixum“ nėra UAB „Kamintras“ teisių ir pareigų perėmėjas pagal su atsakovu sudarytą Šalto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo laikiną sutartį. UAB „Fixum“ de facto perėmė UAB „Kamintras“ teises ir pareigas, įtvirtintas 2007-11-14 sudarytoje Šalto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartyje ir laikytinas abonentu, o namo, esančio ( - ), Vilniuje, gyventojai – subabonentais. Abonento ir subabonento tarpusavio santykius naudojantis vandentiekiu ir nuotekų sistemomis reglamentuoja Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklės, o atsakovas (tiekėjas) neturi jokių juridinių ir finansinių ryšių su subabonentu (ieškove).
  6. Tiekiamo geriamojo vandens neva netinkama kokybė ir sudėtis nėra ir negali būti pagrindas tiesioginės sutarties su ieškove sudarymui.
  7. Teismas sprendime nurodė vienas kitam prieštaraujančius teiginius: teigiama, kad ieškovės vandens vartojimo ir nuotekų įrenginiai yra tiesiogiai prijungti prie atsakovo infrastruktūros, vėliau ši išvada paneigiama, nurodant, kad infrastruktūros dalis nuo šulinio iki namo, esančio ( - ), Vilniuje, vandens tiekėjo nėra eksploatuojama. Pažymėtina, kad tinklai nuo namo iki šulinio iki šiol yra eksploatuojami BUAB „Kamintras“. Jo eksploatuojamais tinklais vanduo yra tiekiamas tik abonentui UAB „Fixum“, o kaip minėta anksčiau, su subabanentais (ieškove) atsakovas jokių juridinių santykių neturi ir negali turėti. Aplinkybė, kad ieškovės vandens vartojimo ir nuotekų renginiai nėra tiesiogiai prijungti prie atsakovo infrastruktūros yra esminė aplinkybė, pagrindžianti atsakovo poziciją, kad vanduo faktiškai yra tiekiamas ne namo gyventojams, bet abonentui. Perdavus tinklus, situacija iš esmės pasikeistų, kadangi ieškovės tinklai būtų prijungti prie atsakovo infrastruktūros ir atsirastų juridinis pagrindas tiesioginių sutarčių sudarymui.
  8. Sudarius tiesioginę rašytinę sutartį su ieškove, atsakovas de facto prisiimtų įsipareigojimus nenutrūkstamai tiekti tinkamos kokybės ir cheminės sudėties vandenį ieškovei ir privalėtų užtikrinti tinkamą vandens tiekimo infrastruktūros būklę, tačiau to padaryti, nevaldant BUAB „Kamintras“ priklausančių minėtų tinklų, būtų neįmanoma. Tiesioginė rašytinė vandens tiekimo sutartis pažeistų atsakovo teisėtus interesus ir tinkamai neužtikrintų vartotojų teisių apsaugos, iki momento, kol tinklai nebus perduoti atsakovui arba Vilniaus miesto savivaldybei.

13Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

  1. pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad daugiabutis gyvenamasis namas, esantis ( - ), Vilniuje, yra prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad pažymoje konkretizuojama, kad atsakovas aptarnauja tinklus nuo miesto tinklų iki vandentiekio šulinio Nr.11 imtinai bei nuotekų tinklus nuo miesto tinklų iki nuotekų šulinių Nr.14, tačiau ne visus tinklus. Teismas nevertino visų atsakovo 2009-07-13 pažymoje Nr.5891 esančių duomenų, o tai lėmė teismo sprendimo neteisėtumą, nepagrįstai konstuojant, kad 2007-11-14 sutartis Nr.LAIK1-2400A yra pasibaigusi.
  2. Visi vandentiekio ir nuotekų tinklai, esantys ( - ), Vilniuje, nėra perduoti nei atsakovui, nei Vilniaus miesto savivaldybei, todėl atsakovas negali sudaryti ir sutarties su ieškove dėl vandens tiekimo. Tokios sutarties sudarymas pažeistų 2007-11-14 sutarties Nr.LAIK-2400A sąlygas, prieštarautų techninėms sąlygoms Nr.03/428.
  3. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo užtikrinimas yra viešoji infrastruktūra, kuri, pagal LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą nuosavybės teise gali priklausyti tik savivaldybėms ar savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms. Toks teisinis reglamentavimas yra skirtas užtikrinti, kad gyventojai būtų aprūpinti geriamuoju vandeniu ir kad būtų užtikrintas nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas gyventojams. Įvertinus, kad dalis vandentiekio ir nuotekų tinklų ( - ), Vilniuje, nėra perduoti nei Vilniaus miesto savivaldybei, nei UAB „Vilniaus vandenys“, atsakovas, kaip vandens tiekėjas negali užtikrinti tinkamo ir nepertraukiamo vandens tiekimo. Įpareigojimas sudaryti rašytinę sutartį su ieškove, pažeidžia ne tik atsakovo interesus ir numato atsakomybę už jam neperduotų inžinerinių tinklų priežiūrą, pažeidžia teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus.

14Ieškovė atsiliepimais į atsakovo bei trečiojo asmens apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsiliepimą į apeliacinius skundus grindžia šiomis aplinkybėmis:

  1. Trečiojo asmens apeliacinis skundas yra grindžiamas teisiniais argumentais, prieštaraujančiais byloje surinktiems įrodymams. Vilniaus miesto savivaldybė ne kartą pavedė UAB „Vilniaus vandenys“ sudaryti tiesiogines sutartis su namo gyventojais, pradėti eksploatuoti tinklus, nurodė, kad sutartis gali būti sudaroma net tada, jei tinklai nepriklauso vandens tiekėjui ar savivaldybei, viso bylos nagrinėjimo metu pasisakė už sprendimo priėmimą teismo nuožiūra. Geriamojo vandens įstatymo 4 str. 1 d. aiškiai įtvirtinta savivaldybės pareiga užtikrinti, kad gyventojai būtų viešai aprūpinami reikiamu geriamuoju vandeniu. Ieškovei nesuprantami savivaldybės veiksmai (neveikimas), kai savivaldybė atsisako priimti aptariamą infrastruktūrą neatlygintinai, o vėliau ją atsisako išpirkti ir dar prieštarauja, kad gyventojai sudarytų sutartis dėl geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo su UAB „Vilniaus vandenys“.
  2. Atsakovo apeliaciniame skunde nėra aiškios loginės struktūros, neaišku, ką atsakovas ginčo atveju laiko abonentu, vandens vartotoju, ir koks skirtumas tarp šių sampratų, jame gausu prieštaravimų, argumentai supainioti, prieštaringi. Be to, apeliacinis skundas grindžiamas naujais motyvais, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme – bylos nagrinėjimo metu atsakovas neteikė argumentų dėl derybų ir susitarimo dėl sutarties sąlygų (dėl apskaitos būdo). Be to, atsakovas klaidina teismą, teigdamas, kad pagal teisės aktus prioritetas teikiamas atsiskaitymui pagal namo įvade įrengtą apskaitos prietaisą – tiek teismų praktika, tiek teisės aktai patvirtina, kad galutinis vandens tiekimo ir atsiskaitymo taškas yra butas. Vartojimo riba laikoma vieta, kur įrengtas vandens apskaitos prietaisas.
  3. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 str. yra numatyta, kad atsiskaityti už geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas daugiabučiuose namuose tiekimo vartojimo riba yra kiekvienas butas ar kita patalpa, o butų savininkai turi teisę tiekimo ir vartojimo ribą pasirinkti įvade, sudarydami rašytinį visų savininkų, kuriems geriamasis vanduo tiekiams iš to įvado, susitarimą, ir tai numatydami sutartyse su vandens tiekėju. Analogiškas nuostatas atkartoja ir LR Vyriausybės 2007-01-31 nutarimas „Dėl atsiskaitymo už pateiktą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr.127 4 p.
  4. Ieškovei priklausančiame bute yra įrengti meteorologiškai patikrinti apskaitos prietaisai, atsakovas bylos nagrinėjimo metu nekėlė jokių abejonių dėl šių prietaisų netinkamumo, nepatikimumo ir kt.
  5. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 str. reglamentuota atsakovo pareiga sudaryti sutartį. Šio straipsnio 22 dalis numato, kad vandens tiekimo sutartį viešasis vandens tiekėjas privalo sudaryti su visais asmenimis dėl geriamojo vandens pirkimo-pardavimo ir (arba)nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo. Būtent ieškovė, o ne UAB „Kamintras“ ir/arba UAB „Fixum“ vartoja vandenį ir už jį sumoka. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų pasirašę sutartį dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo su UAB „Fixum“ ar kad UAB „Fixum“ yra BUAB „Kamintras“ teisių ir pareigų perėmėjas pagal 2007-11-14 sudarytą šalto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo laikiną sutartį. Ši sutartis negali būti laikoma sutartimi tarp atsakovo ir UAB „Fixum“, nes sutartį pasirašė BUAB „Kamintras“, sutartis nėra patvirtinta UAB „Fixum“ įgalioto asmens parašu, nesuprantama, kaip UAB „Fixum“ galėtų būti bankrutuojančios įmonės teisių ir pareigų perėmėja, be to, bylos duomenys patvirtina, kad bankroto administratorius nutraukė vandens tiekimo sutartį.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

16Apeliaciniai skundai netenkinami.

17Remiantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Nors ieškovės nuomone, atsakovo apeliacinis skundas yra painus, neturintis aiškios loginės struktūros, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, iš išdėstytų apeliacinio skundo argumentų yra aišku, ko apeliantas siekia ir kokiais argumentais iš esmės grindžia savo skundą. Be to, iš apeliacinio skundo matyti, kad atsakovas tik įrodinėja, kad bylos faktinės aplinkybės pirmosios instancijos teisme buvo neteisingai įvertintos ar neįvertintos, o šiuo aspektu apelianto argumentai yra išsamiai išdėstyti apeliaciniame skunde, į juos savo atsikirtimus pateikė ir pati ieškovė. Kitų argumentų, kodėl apeliaciniai skundai turėtų būti nagrinėjami žodinio proceso tvarka, ieškovė nenurodė, o teisėjų kolegijai neįžvelgiant būtinybės nagrinėti skundo žodinio proceso tvarka, apeliaciniai skundai nagrinėtini rašytinio proceso tvarka.

18Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinių skundų argumentų.

19Byloje nustatyta, kad ieškovė yra buto, esančio ( - ), Vilniuje, savininkė. Minėtą butą ieškovė 2007-04-25 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo iš UAB „Kamintras“, o remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šio buto vandens ir nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie miesto vandentiekio ir kanalizacijos (t. I, b.l. 12-13). Be to, atsakovas tiekia geriamąjį vandenį iki ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute esančio įvado, šalina nuotekas, o ieškovė geriamąjį vandenį vartoja ir moka nustatyto dydžio mokesčius už suvartotą šaltą vandenį ir nuotekų tvarkymą (t. I, b.l.15-32). Vis dėlto, atsakovas nesutinka su ieškove sudaryti rašytinės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties. Tiek trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė, tiek atsakovas apeliaciniuose skunduose nurodo, kad bendro naudojimo inžineriniai tinklai, priklausantys daugiabučiam namui, esančiam ( - ), Vilniuje, iki šiol namo statytojo UAB „Kamintras“ nėra perduoti nei į atsakovo, nei į Vilniaus miesto savivaldybės balansą, o jų neperdavus, atsakovas negali sudaryti vandens tiekimo sutarčių su vandens vartotojais ir taip įsipareigoti užtikrinti jiems nepertraukiamą vandens tiekimą. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinių skundų argumentais nesutinka.

20Geriamojo vandens įstatymo (toliau – GVĮ) 4 str. numato pareigą savivaldos institucijoms užtikrinti jų teritorijų gyventojams viešai arba individualiai apsirūpinti reikiamu geriamojo vandens kiekiu, užtikrinti tiekiamo vandens kokybę ir saugą, rūpintis geriamojo vandens šaltinių apsauga ir kita. Savivaldos institucijos, aprūpindamos asmenis geriamuoju vandeniu, vykdo viešąją funkciją. LR Vietos savivaldos įstatymu savivaldybės įpareigotos užtikrinti, kad viešomis paslaugomis, tarp jų nepertraukiamu vandens tiekimu, galėtų naudotis visi asmenys (Vietos savivaldos įstatymo 8 str. 5 d.). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2012). Be to, remiantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTĮ) 15 str. 2 d. viešasis vandens tiekėjas (šiuo atveju – atsakovas) turi išimtinę teisę ir pareigą tiekti geriamąjį vandenį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas visose savivaldybės viešojo vandens tiekimo teritorijose, išskyrus tas teritorijas ar jų dalis, kuriose vanduo tiekiamas ir nuotekų tvarkymas galimi pagal įstatymo 15 str. 6 ir 7 dalis. Šiai svarbiai viešajai funkcijai ir viešajam interesui – geriamojo vandens tiekimui – užtikrinti būtina naudojimui tinkama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir parinktas viešasis tiekėjas. Vandens tiekimo infrastruktūra – vandeniui išgauti, geriamajam vandeniui ruošti, laikyti, transportuoti, tiekti ir apskaitai skirtų statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas (GVTNTĮ 2 str. 15 d.). Ši infrastruktūra ar jos dalys gali būti formuojamos įvairiais būdais: jų savininkai gali būti ne tik savivaldybė ir viešasis tiekėjas, kaip neteisingai nurodo trečiasis asmuo savo apeliaciniame skunde, bet ir kiti asmenys (GVTNTĮ 18 str. 2 d.). Vis dėlto, jei viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga viešajam tiekimui, savivaldybės iniciatyva gali būti išperkama Vyriausybės nustatyta tvarka arba gali būti sudaromos sutartys dėl infrastruktūros objektų naudojimo (panaudos, nuomos, jungtinės veiklos ir pan.) viešojo tiekėjo įstatyme nustatytai pareigai tiekti vartotojams geriamąjį vandenį vykdyti (GVTNTĮ 18 str. 2 d., 15 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju šalys neginčija, kad vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai, esantys ( - ), Vilniuje, nėra perduoti atsakovo ar Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn ir vis dar priklauso BUAB „Kamintras“. Tačiau ši aplinkybė negali apriboti ieškovės, kaip vartotojos, teisės naudotis vieša paslauga ir sudaryti viešąjį sutartį su vandens tiekėju teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis, ypač įvertinus tai, kad faktiškai geriamasis vanduo jai yra tiekiamas, nuotekos tvarkomos, o ieškovė už šias paslaugas pagal apskaitos įrenginių duomenis sumoka atsakovui. Atkreiptinas apeliantų dėmesys, kad kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog viešosios pareigos – geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo – teisinis reglamentavimo tikslas – užtikrinti nepertraukiamą šios paslaugos tiekimą, o pareiga tiekti vandenį reiškia, kad vanduo turi būti tiekiamas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise priklauso vandens tiekimo infrastruktūros objektai. Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo vykdymo nustatymas daiktinės teisės nuostatomis, t.y. remiantis tik vandens tiekimo infrastruktūros priskyrimo nuosavybėn aspektu, reikštų netinkamą šios funkcijos – vandens nepertraukiamo tiekimo – vykdymą ir vandens vartotojų teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3-3K-210/2013). Pažymėtina, kad jokie teisės aktai nenumato, kad tiesioginės sutartys dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo su vartotojais gali būti sudarytos tik tuo atveju, jei vandens tiekimo ir nuotekų tinklai iki vartotojams priklausančių namo vidaus bendrojo naudojimo tinklų priklauso vandens tiekėjui ar savivaldybei. Priešingai, LR Vyriausybės 2007-01-31 nutarimu Nr.126 patvirtintų Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų 6 p. įtvirtina, kad viešoji vandens tiekimo sutartis sudaroma su abonentais (vartotojais – fiziniais ar juridiniais asmenimis), kai jie turi geriamojo vandens naudojimo įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančias geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginius, kurie yra prijungti prie viešojo vandens tiekėjo eksploatuojamos vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, ir kai įrengti geriamojo vandens apskaitos prietaisai. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad geriamojo vandens apskaitos prietaisai, pagal kuriuos ieškovei ir yra apskaitomas suvartotas vandens kiekis, yra įrengti, o UAB „Vilniaus vandenys“ 2009-07-13 pažyma Nr.5891 „Dėl prijungimo prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų“ (t. I, b.l.98) patvirtina, kad namo, esančio ( - ), Vilniuje, geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui reikalingos komunikacijos yra prijungtos prie miesto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Faktiškai tiekdamas vandenį galutiniam vartotojui, t.y. ieškovei, atsakovas realiai eksploatuoja visą šią vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, nepriklausomai nuo to, kad dalis jos vis dar priklauso BUAB „Kamintras“ ir atsakovui nėra perduota, tuo tarpu atsakovas apeliaciniame skunde supainioja faktišką daugiabučio namo vandens tiekimo infrastruktūros prijungimą prie miesto infrastruktūros (šią aplinkybę patvirtinta minėta 2009-07-13 pažyma Nr.5891) su šios infrastruktūros priklausymu nuosavybes teise. Kaip minėta aukščiau, atsakovas turi pareigą nepertraukiamai tiekti vandenį ieškovei, nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise priklauso vandens tiekimo infrastruktūros objektai, todėl dalies infrastruktūros neperdavimas į atsakovo balansą negali būti kliūtimi tiesioginei vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarčiai su vartotoja (ieškove) sudaryti.

21Atsakovo teiginius, neva vanduo tiekiamas UAB „Fixum“, o ne daugiabučio namo gyventojams, paneigia byloje esantys įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovei šaltas vanduo yra faktiškai tiekiamas, nuotekos yra tvarkomos, vartotoja už šias paslaugas moka atsakovui pagal vandens suvartotą kiekį pagal apskaitos įrenginių rodmenis bei remiantis Vilniaus mieste nustatytomis kainomis. Aplinkybė, kad ieškovė įmokas už suvartotą vandenį ir nuotekų tvarkymą sumoka per daugiabučio namo, esančio ( - ), Vilniuje, administratorių UAB „Fixum“, nepaneigia, kad būtent ji yra vandens vartotoja – abonentas GVTNTĮ 2 str. 1 d. 1 p. ir LR Vyriausybės 2007-01-31 nutarimu Nr.126 patvirtintų Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų 5.2.2 p. prasme. Pažymėtina ir tai, jog atsakovas pagal su UAB „Kamintras“ 2007-11-14 sudarytą Šalto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo laikiną sutartį Nr.LAIK1-2400A įsipareigojo parduoti UAB „Kamintras“ šaltą vandenį statybos reikmėms, tuo tarpu, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas šiuo metu vandenį tiekia daugiabučio namo butų savininkų vartojimo reikmėms, už vandenį ir nuotekų tvarkymą atsiskaito patys vartotojai – gyventojai ir būtent jie, o ne UAB „Fixum“ ar UAB „Kamintras“ naudojasi tiekiamomis paslaugomis. Tai, kad sąskaitos už atsakovo tiekiamas paslaugas, remiantis UAB „Fixum“ prašymu, iki tiesioginių sutarčių su butų gyventojais už šiuos gyventojus išrašomos namo administratoriui UAB „Fixum“, nepaneigia, kad UAB „Fixum“ yra tik tarpininkas tarp daugiabučio namo gyventojų ir atsakovo atsiskaitant už suteiktas viešąsias paslaugas. Atkreiptinas dėmesys, kad sutartis Nr.LAIK1-2400A dėl laikinojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo buvo sudaryta tarp UAB „Kamintras“ ir atsakovo, vanduo buvo tiekiamas daugiabučio namo statybos reikmėms, UAB „Fixum“ šios sutarties pasirašyme nedalyvavo, jokios sutarties su atsakovu šiuo metu nėra sudaręs, duomenų, kad UAB „Fixum“ būtų perėmęs UAB „Kamintras“ teises ar pareigas pagal šią sutartį byloje taip pat nėra. Be to, minėtos sutarties 39 p. įtvirtino, jog ši sutartis galioja tik iki 2008-10-26, duomenų, kad tokia sutartis būtų pratęsta byloje nėra, tokių duomenų atsakovas taip pat nepateikė, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ši sutartis yra neabejotinai pasibaigusi.

22Tiek trečiasis asmuo, tiek atsakovas apeliaciniuose skunduose nurodo, kad BUAB „Kamintras“ neperdavus atsakovui ar Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn jam priklausančių nuotekų ir vandens tiekimo įrenginių, atsakovas negali užtikrinti nepertraukiamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, todėl įpareigojimas sudaryti tiesioginę sutartį su ieškove, įsipareigojant tokį tiekimą užtikrinti pažeistų atsakovo teises ir interesus. Tokie argumentai yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad atsakovo pareiga nepertraukiamai tiekti vandenį ir tvarkyti nuotekas yra įtvirtinta įstatyme net ir tada, kai su abonentu (vartotoju) rašytinė sutartis nėra sudaryta, t.y. kai vartotojo geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, komunikacijos ir nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kurią eksploatuoja vandens tiekėjas (GVTNTĮ 2 str. 4 d. ), kaip ir yra šiuo atveju. Be to, Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr.172 patvirtintos Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 4.2 punkte nustatyta, kad tiekėjas atsako už jo balanse esančio vandentiekio tinklo ir įrenginių priežiūrą, o už neperduotų tiekėjui tinklo, įvadų ir išvadų iki sutartyse nurodytos ribos atsako abonentas. Šias nuostatas papildo Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklės, patvirtintos LR Aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629, kurių III skyriuje nustatytos tiekėjo ir abonento teisės ir pareigos vandens tiekimo infrastruktūros objektams eksploatuoti taip, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas vandens tiekimas, remonto, atlikto vandens tiekėjui nuosavybės teise nepriklausančioje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūroje, sąnaudų paskirstymą (pvz. Naudojimo ir priežiūros taisyklių 7.4 p.). Taigi, nepagrįsti atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, jog atsakovas, sudaręs su ieškove rašytinę vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį, turėtų prisiimti neproporcingai didelę riziką, užtikrindamas ne jam nuosavybės teise priklausančią vandens tiekimo infrastruktūros būklę. Lietuvos Aukščiausiais teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai geriamasis vanduo tiekiamas kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančiu infrastruktūros objektu (pvz., vamzdyno atšaka) sutarties su šiais asmenimis pagrindu, sutartyje galima nustatyti vamzdyno naudojimo ir priežiūros tvarką ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3-3K-210/2013), tačiau tai negali būti pagrindas atsisakyti sudaryti tiesioginę vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį su vartotoju – ieškove.

23Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu įpareigojo atsakovą su ieškove sudaryti rašytinę geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį, suvartoto vandens kiekį apskaitant pagal butui įrengtą šalto vandens apskaitos prietaisą. CPK 306 str. 2 d. numato, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Atsakovas pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu neginčijo ir nekėlė argumentų dėl to, kokiu būdu suvartoto vandens kiekis turėtų būti apskaitomas, todėl teisėjų kolegija tokių atsakovo argumentų nevertina, tik pažymi, kad toks vandens kiekio apskaitymas neprieštarauja GVTNTĮ 23 str. ir LR Aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr.D1-629 patvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 13 punktui.

24Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes ir motyvus, konstatuotina, kad viešasis tiekėjas – atsakovas – nepagrįstai nepertraukiamo vandens tiekimo pareigą supranta kaip vandens tiekimą tik jam priklausančia infrastruktūra, todėl esant prijungtoms daugiabučio namo, esančio ( - ), Vilniuje, geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui reikalingoms komunikacijoms prie miesto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, atsakovas turi pareigą nepertraukiamai tiekti vandenį šio namo gyventojai – ieškovei ir sudaryti su ja rašytinę vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį, nepriklausomai nuo to, kad dalis vandentiekio tinklų, esančių ( - ), Vilniuje, dar nėra perduota atsakovo ar Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.

25Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ištyrė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovo apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti (CPK 320 str.), todėl jų apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taip pat atmetamas (CPK 93 str.).

26Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

27Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą per... 5. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad vandenį į namą, esantį (... 6. Trečiasis asmuo UAB „Fixum“ prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas konstatavo, kad adresu ( - ), Vilniuje, atsakovas teikia geriamąjį... 10. Teismas nustatė, kad ieškovės vandens vartojimo ir nuotekų šalinimo... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto... 13. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo... 14. Ieškovė atsiliepimais į atsakovo bei trečiojo asmens apeliacinius skundus... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 16. Apeliaciniai skundai netenkinami.... 17. Remiantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismas... 18. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 19. Byloje nustatyta, kad ieškovė yra buto, esančio ( - ), Vilniuje, savininkė.... 20. Geriamojo vandens įstatymo (toliau – GVĮ) 4 str. numato pareigą savivaldos... 21. Atsakovo teiginius, neva vanduo tiekiamas UAB „Fixum“, o ne daugiabučio... 22. Tiek trečiasis asmuo, tiek atsakovas apeliaciniuose skunduose nurodo, kad BUAB... 23. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu įpareigojo atsakovą su... 24. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes ir motyvus, konstatuotina, kad... 25. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 26. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 27. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti...