Byla 2A-1450-450/2017
Dėl draudimo išmokos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Loretos Bujokaitės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „ADEX LT“ ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, tretiesiems asmenims L. Račicko įmonei „Vikunija“, UAB „Divalta“, A. K. dėl draudimo išmokos priteisimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

  1. Ieškovė UAB „ADEX LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 23 676,17 Eur draudimo išmoką, 454,58 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo draudimo sumos pradedant skaičiuoti nuo tos dienos, kai vežėjui raštu buvo pateikti reikalavimai iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškinį grindė tuo, kad pagal 2015 m. rugpjūčio 11 d. Transporto užsakymo sutartį Nr. 577 L. Račicko įmonė „Vikunija“ iš Rusijos Federacijos 2015 m. rugpjūčio 16 d. UAB „ADEX LT“ pristatė krovinį - šviežius grybus voveraites, pristatymo adresas - Pramonės g. 3, Varėna. Sutarties ypatingose sąlygose buvo nurodytas temperatūrinis režimas - +2 C+4 C, kas buvo būtina sąlyga transportuojant šviežius grybus. Pristačius krovinį, iškrovimo metu nustatyta, kad grybų būklė neatitinka šviežių grybų būklės, grybai yra sušaldyti, rasta -0,4 C - 0,2 C grybų temperatūra. Apžiūros metu taip pat nustatyta, kad grybai yra kieti, pajuodę bei tolimesniam fasavimui - rūšiavimui netinkami. Pažeidimai buvo užfiksuoti 2015 m. birželio 16 d. Krovinio priėmimo perdavimo akte bei CMR. Papildomai draudimo ekspertų „Smart Claims“ atstovų 2015 m. rugpjūčio 17 d. buvo atlikta krovinio apžiūra ir sudarytas Sugadinto, sunaikinto turto apžiūrėjimo aktas, kuriame nurodyta, jog grybai yra pašalę, matosi pajuodę kraštai, dalis jų visiškai supuvę. 2015 m. rugpjūčio 19 d. ieškovas kreipėsi į vežėją, o vežėjas kreipėsi į savo draudiko atstovus. 2015 m. rugsėjo 30 d. atsakovas pranešė, kad vežėjas už krovinio sugadinimą nėra atsakingas.
  3. Atsakovas ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir nurodė, kad atsakovas su trečiuoju asmeniu L. Račicko įmone „Vikunija“ sudarė draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta vežėjų automobiliais atsakomybė. L. Račicko įmonė „Vikunija“ įsipareigojo iš Rusijos pervežti ieškovės krovinį - grybus. Atsakovas, atlikęs įvykio tyrimą, nustatė, kad vežėja yra neatsakinga už krovinio sugadinimą. Remiantis puspriekabės temperatūros režimo išklotine, transportavimo metu nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 14 d. pakrovus krovinį šaldymo įrenginys buvo nustatytas - 3,0 laipsniai. Kitą dieną vairuotojas sumažino temperatūrą vienu laipsnių iki +2. Vėliau vėl buvo padidinta temperatūra puspriekabėje iki +3 laipsnių. Po to, temperatūros rėžimas nebuvo keistas iki pat krovinio pristatymo gavėjui, todėl vežėjas tinkamai laikėsi krovinio temperatūros rėžimo ir jam nekyla atsakomybė už sugadintą krovinį. Puspriekabėje esanti šaldymo įranga skirta tik temperatūros palaikymui transportavimo metu ir negali atšaldyti krovinio, todėl darytina išvada, kad krovinys jau buvo pakrautas netinkamos kokybės ir temperatūros, kas paneigia vežėjo kaltės prezumpciją dėl krovinio sugadinimo.
  4. Trečiasis asmuo UAB „Divalta“ su ieškiniu sutiko.

3II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

4

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei UAB „ADEX LT“ iš atsakovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 20 176,17 Eur draudimo išmokos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. lapkričio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 415,47 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmetė; trečiajam asmeniui UAB „Divalta“ iš ieškovės priteisė 50,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo - 249,30 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovo valstybės naudai priteisė 52,87 Eur pašto išlaidų.
  2. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo L. Račicko įmonė „Vikunija“ 2014 m. lapkričio 18 d. sudarė su atsakovu Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdrausta krovinių vežėjo automobiliais atsakomybė pagal 1956 m. CMR konvenciją, laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 18 d. iki 2015 m. lapkričio 17 d. Pagal sutarties priedą draudimo apsauga galiojo sutarties priede nurodytoms transporto priemonėms, tame tarpe vilkikui RENAULT MAGNUM 440.19, valst. Nr. ( - ) UAB „Divalta“. 2015 m. rugpjūčio 11 d. Transporto užsakymo sutartimi Nr. 577 užsakė L. Račicko įmonėje „Vikunija“ vežimo paslaugas – atvežti šviežius grybus iš V. Novgorodo, Rusijos, ir iškrauti Varėnoje, Pramonės g. 3A. Faktiškai šviežių grybų (voveraičių) vežimas pradėtas 2015 m. rugpjūčio 14 d. 16 val. (kuomet transporto priemonė buvo pakrauta), baigtas 2015 m. rugpjūčio 16 d. apie 9 val. (kuomet transporto priemonė buvo atidaryta iškrovimui). 2015 m. rugpjūčio 16 d. Krovinio priėmimo-perdavimo akte nurodyta, kad transportavimo temperatūra turėjo būti +2 - +4, tačiau iškrovimo metu nustatyta, kad grybai yra sušaldyti, juose rasta minus -0,4 - 0,2, grybai vizualiai kieti, tolimesniam fasavimui - rūšiavimui netinkami. Krovinio gavėjas, siekdamas realizuoti sušaldytus grybus, dalį tinkančią sūdymui, užsūdė, kitus netinkančius jokiai realizacijai utilizavo. Šviežių grybų (voveraičių) kiekis buvo 7176 kg, vertė 28 704 Eur. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 23 676,17 Eur nuostolių: 28 704 Eur atėmus „galimą pelną“ už parduotus sūdytus grybus – 7372,50 Eur ir pridėjus įmonės išlaidas, susijusias su siuntos neplanuotu perdirbimu, 2344,67 Eur.
  3. Nagrinėjamoje byloje teismas paskyrė krovinio sugadinimo priežasties nustatymo ekspertizę, kurią atlikus, nustatyta, kad pagrindinė krovinio sugadinimo priežastis yra netinkamai parinktas transporto priemonės šaldymo agregato darbo režimas vežimo metu. Kadangi buvo pasirinktas „automatinis“ veikimo principas, kuris numato krovininės talpos atšaldymą iki nustatytos temperatūros neįvertinant agregato darbo galingumo ir gebėjimo tiekti tam tikro dydžio temperatūrą (šiuo atveju gamintojo atstovo teigimu iki -6°C), o ne „pastovus“, kuris numato nuoseklų temperatūros reguliavimą rankiniu būdu (sustojant kas kelias valandas ir koreguojant temperatūrą iki reikiamos reikšmės - paprastai tai daroma derinant su transporto įmonės vadybininko leidimu), ir pagal susiformavusią vežimų praktiką turi būti taikomas vežant tokio tipo krovinius, krovinys (jo dalis) buvo sušaldytas. Pagal CMR konvencijos nuostatas, už transportavimą yra atsakingas vežėjas (L. Račicko įmonė „Vikunija“).
  4. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašė priteisti 23 676,17 Eur draudimo išmoką. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad viso krovinio vertė buvo 28 704 Eur. CMR 23 str. numato, kad krovinio praradimo atveju, kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio. Šiuo atveju ieškovė negali prašyti iš vežėjo daugiau kaip 23 910,43 Eur kompensacijos (28 704 x 8,33 : 10 = 23 910,43 Eur). Kadangi ieškovė prašo 23 676,17 Eur kompensacijos, todėl teismas nustatė, kad jos dydis neviršija leistino dydžio numatyto pagal CMR reikalavimus, tačiau šalių santykiams yra taikomos draudimo sutarties normos. Iš byloje esančio Vežėjo automobiliais atsakomybės draudimo liudijimo Nr. 710-932-0255918 matyti, kad vežėjas ir draudikas susitarė dėl 3 500 Eur išskaitos. Atitinkamai teismas sprendė, kad yra pagrindas iš atsakovo ieškovei priteisti 20 176,17 Eur draudimo išmokos (23 676,17 Eur – 3 500 Eur = 20 176,17 Eur).
  5. Nagrinėjamoje byloje, atsakovas neįrodė aplinkybių atleidžiančių vežėją nuo atsakomybės (CPK 178 str.). Teismas nustatė, kad vežėjas gavo geros kokybės produkciją (grybus - voveraitės), o pristatė sugadintą (sušaldytą).
  6. Teismo vertinimu, ieškovė nenurodė nei įstatymo, nei sutarties pagrindo, kuriuo remiantis būtų pagrindas iš atsakovo priteisti 454,58 Eur delspinigių, o teismas tokio nei įstatymo, nei sutarties pagrindo nenustatė, todėl reikalavimą dėl 454,58 delspinigių priteisimo netenkino.
  7. Teismas, remdamasis CK 6.37 str., 6.210 str., iš atsakovo ieškovei priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  8. Teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 4 085 Eur bylinėjimosi išlaidų: 724,00 Eur žyminio mokesčio, 1 200 Eur už ekspertizę, 2 161,00 Eur atstovavimo išlaidų. Ieškovė prašė priteisti 4200 Eur atstovavimo išlaidų, tačiau teismas jas mažino iki 2161 Eur, atsižvelgiant į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį (posėdžiai viso truko - 5 val. 45 min. - už atstovavimo posėdžiuose – 370,51 Eur; už ieškinio paruošimą – 1543,80 Eur, už prašymą dėl ekspertizės - 247 Eur). Patenkinus ieškinį iš dalies iš atsakovo ieškovei priteisė 3 415,47 Eur bylinėjimosi išlaidų (83,61 proc.).
  9. Trečiasis asmuo UAB „Divalta“ pateikė prašymą dėl 800 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas trečiojo asmens išlaidas sumažino iki 300 Eur, atsižvelgiant į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį, o patenkinus ieškinį iš dalies, sprendė, kad yra pagrindas iš ieškovės trečiajam asmeniui priteisti 50,70 Eur (16,39 proc.), o iš atsakovo 249,30 Eur (83,61 proc.).
  10. Nagrinėjamoje byloje ieškovė sumokėjo 740 Eur žyminio mokesčio, o turėjo mokėti 724,00 Eur, todėl teismas 16 Eur žyminio mokesčio grąžino ieškovei (CPK 87 str.).
  11. Patenkinus ieškinį iš dalies iš atsakovo valstybei priteisė 52,87 Eur pašto išlaidų, o iš ieškovės - 10,37 Eur pašto išlaidų; atlikus įskaitymą ieškovei grąžintino žyminio mokesčio su priteistinomis pašto išlaidomis, ieškovei grąžino 5,63 Eur žyminio mokesčio.

5III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

6

  1. Apeliaciniu skundu atsakovas ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
    1. Atsakovas rėmėsi rašytiniais įrodymais, atstovo ir trečiųjų asmenų paaiškinimais ir įrodė, jog vežėjas tinkamai atliko savo pareigas ir jo veiksmai neturėjo įtakos krovinio apgadinimui. Ekspertas konstatavo, kad pagrindinis dokumentas pateiktas byloje leidžiantis spręsti apie šaldymo agregato pažeidimus yra krovininės transporto priemonės EU089 šaldymo įrenginio seklio parodymai, kuriais remiantis, šaldymo sistema veikė tinkamai. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad šaldymo įranga veikė netinkamai, kad buvo gedimai ir pan.
    2. Ekspertas, atsakydamas į klausią ar krovinys buvo pakrautas tinkamos temperatūros, nurodė: „<...> remiantis byloje pateiktais dokumentais ir juose padarytais įrašais bei susiformavusia krovinių vežimo praktika galima teigti, kad krovinys buvo kraunamas tinkamos temperatūros, nors konkrečios temperatūros iš byloje pateiktų dokumentų nustatyti neįmanoma <...>, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad vežėjas atsakingas už krovinio sugadinimą. Dėl krovinio paruošimo transportavimui tinkamumo ekspertas pasisakė tik remdamasis faktu, jog nebuvo pastabų, kad krovinys netinkamos temperatūros. Nors trečiasis asmuo vairuotojas A. K. paliudijo, kad grybai buvo pakrauti iš kito sunkvežimio šaldytuvo, kuris buvo išjungtas. Iš pradžių grybai buvo sukrauti į sandėlį ir tuomet nuo sandėlio platformos kraunami į jo puspriekabę, pakrovimas užtruko apie dvi valandas. Vairuotojo teigimu, pakrovus krovinį, buvo nustatytas reikalingas temperatūrinis rėžimas.
    3. Pakraunat nebuvo matuojama grybų temperatūra, nes tokios prievolės pagal sutartį vežėjas neturi, to nenumato ir CMR konvencija. Grybai yra specifinis maisto produktas, todėl nustatyti temperatūrą turėjo krovinio siuntėjas ir atitinkamai pažymėti krovinį lydinčiuose dokumentuose, kokios temperatūros buvo pakrauti grybai. Žalų reguliavimo bendrovės UAB „Smart Claims“ ekspertas D. G. nustatė, kad temperatūrinis rėžimas transportavimo metu buvo pažeistas tik dėl to, kad krovinys transportavimui buvo perduotas netinkamos, per aukštos temperatūros, dėl to transportavimo metu buvo užfiksuoti ženklūs padavimo ir grįžtamosios temperatūrų skirtumai.
    4. Šiuo atveju yra pagrindas taikyti CPK 329 str. 2 d. 2 p., nes teismas nemotyvuotai (sprendime apie tai nepasisako) atsisakė įtraukti trečiuoju asmeniu krovinio siuntėją Rusijos bendrovę OOO „ARDA-LISI“.
  1. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė UAB „ADEX LT“ prašė jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
    1. Tarp sutarties šalių buvo rašytinis susitarimas, reguliuojantis ypatingas vežimo (krovimo) sąlygas, krovinio siuntėjas ir gavėjas jas tinkamai įvykdė, o vežėjas – pažeidė.
    2. Atsakovas teismui pateikė vienintelį rašytinį įrodymą, susijusį su bylos nagrinėjimu, - šaldymo įrenginio (EU089) seklio parodymus, kurie niekaip nepatvirtina, kad vežėjas savo pareigas atliko tinkamai.
    3. Atsakydamas į klausimą dėl šaldymo agregato veikimo, teismo paskirtas ekspertas nurodė, kad į šį klausimą detaliai galima atsakyti tik atlikus transporto priemonės pilną apžiūrą, tačiau atsakovas tikslingai neužsakė pilnos transporto priemonės apžiūros, o nurodė ištraukti tik seklio parodymus. Teismo ekspertas patvirtino, kad pagrindinė krovinio sugadinimo priežastis yra netinkamai parinktas transporto priemonės šaldymo agregato darbo režimas vežimo metu.
    4. Vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad vairuotojas asmeniškai įsitikino, kad grybai yra kraunami tiesiai iš sandėlio, kuriame yra nustatytas griežtas temperatūrinis režimas. Tai patvirtina 2015 m. rugpjūčio 14 d. produkcijos priėmimo transportavimui aktas, kuriame nurodyta, kad pakrautos produkcijos temperatūra +2 - +4. Nurodytą aktą pasirašė vežėjo vairuotojas.
    5. Atsakovas nei žodžiu, nei raštu neprašė į bylos nagrinėjimą įtraukti OOO „ARDA-LISI“, todėl teismas sprendime dėl to nepasisakė.
  2. Tretieji asmenys L. Račicko įmonė „Vikunija“, UAB „Divalta“, A. K. atsiliepimų į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė.

7IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

8Apeliacinis skundas atmestinas.

  1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
  2. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
  3. Bylos duomenimis nustatyta, kad L. Račicko įmonė „Vikunija“ 2014 m. lapkričio 18 d. sudarė su atsakovu ERGO Insurance SE Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdrausta krovinių vežėjo automobiliais atsakomybė pagal 1956 m. CMR konvenciją, laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 18 d. iki 2015 m. lapkričio 17 d. Pagal sutarties priedą draudimo apsauga galiojo sutarties priede nurodytoms transporto priemonėms, tame tarpe vilkikui RENAULT MAGNUM 440.19, valst. Nr. ( - ) UAB „Divalta“ 2015 m. rugpjūčio 11 d. Transporto užsakymo sutartimi Nr. 577 užsakė L. Račicko įmonėje „Vikunija“ vežimo paslaugas – atvežti šviežius grybus iš V. Novgorodo, Rusijos, ir iškrauti Varėnoje, Pramonės g. 3A. Faktiškai šviežių grybų (voveraičių) vežimas buvo pradėtas 2015 m. rugpjūčio 14 d. 16 val. (kuomet transporto priemonė buvo pakrauta) ir baigtas 2015 m. rugpjūčio 16 d. apie 9 val. (kuomet transporto priemonė buvo atidaryta iškrovimui). 2015 m. rugpjūčio 16 d. Krovinio priėmimo - perdavimo akte nurodyta, kad transportavimo temperatūra turėjo būti +2 - +4, tačiau iškrovimo metu nustatyta, kad grybai yra sušaldyti, juose rasta minus -0,4 -0,2, grybai vizualiai kieti, tolimesniam fasavimui - rūšiavimui netinkami. Krovinio gavėjas, siekdamas realizuoti sušaldytus grybus, dalį, tinkančią sūdymui, užsūdė, kitus netinkančius jokiai realizacijai utilizavo. Šviežių grybų (voveraičių) kiekis buvo 7176 kg, vertė 28 704 Eur, todėl ieškovė viso prašė priteisti iš atsakovo 23 676,17 Eur nuostolių: 28 704 Eur atėmus „galimą pelną“ už parduotus sūdytus grybus – 7372,50 Eur ir pridėjus įmonės išlaidas, susijusias su siuntos neplanuotu perdirbimu, 2344,67 Eur. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei UAB „ADEX LT“ iš atsakovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 20 176,17 Eur draudimo išmokos, t. y. minusavo draudimo sutartyje nustatytą 3500 Eur išskaitą.
  4. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl vežėjo L. Račicko įmonės „Vikunija“ civilinę atsakomybę apdraudusios draudimo kompanijos atsakomybės už krovinio sugadinimą.
  5. Pagal CMR konvencijos nuostatas vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar sugadinimą nuo krovinio priėmimo vežti momento iki jo perdavimo momento (17 straipsnio 1 dalis). Šioje CMR konvencijos normoje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų 17 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalį vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių padarinių vežėjas negalėjo išvengti. Atsakomybę šalinančių pagrindų įrodinėjimo našta pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 1 dalį tenka vežėjui, t. y. vežėjo atsakomybė preziumuojama.
  6. Pasak apelianto, jis įrodė, jog vežėjas tinkamai atliko savo pareigas ir jo veiksmai neturėjo įtakos krovinio apgadinimui; šias išvadas pagrindžia atsakovo pasamdyti ekspertai UAB „Smart claims“, kurie atliko tyrimą ir konstatavo, kad šaldymo sistema veikė tinkamai. Teisėjų kolegija pastebi, jog pagrindinis rašytinis įrodymas, kuriuo šioje byloje remiasi apeliantas, yra UAB „Smart claims“ tyrimo, kuris buvo užsakytas paties apelianto ir nuo kurio išvadų priklausė apelianto atliekamo draudiminio įvykio tyrimo baigtis, ataskaita, kas suteikia pakankamą pagrindą abejonėms dėl minėtoje ataskaitoje padarytų išvadų objektyvumo, todėl nagrinėjamoje byloje nebūtų teisinga išskirtinai vadovautis tik šioje ataskaitoje pateiktomis išvadomis dėl ginčui svarbių aplinkybių, jas būtina vertinti ir kitų įrodymų, šalių teiktų paaiškinimų kontekste. Be to, aiškindamas CPK 212 - 214, 216, 217 straipsnius Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad eksperto išvada kaip įrodymas civiliniame procese yra tik dėl civilinėje byloje teismo ar teisėjo nutartimi paskirto tyrimo gauta išvada, kurią pateikia teismo paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias, o kai ekspertizė atliekama asmenų, kurie teismo nepaskirti byloje ekspertais, jų surašyta išvada nelaikoma įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010). Toks dokumentas, jame esant žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, priskirtinas kitai įrodinėjimo priemonių rūšiai, nurodytai procesinio įstatymo, t. y. rašytiniam įrodymui (CPK 197 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2008; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).
  7. Pirmosios instancijos teismas, siekiant išsiaiškinti krovinio sugadinimo priežastis, 2016 m. liepos 19 d. nutartimi paskyrė krovinio sugadinimo priežasties nustatymo ekspertizę ir pavedė ją atlikti ekspertui A. V. V. Atlikęs ekspertizę ekspertas padarė išvadą, kad pagrindinė krovinio sugadinimo priežastis yra netinkamai parinktas transporto priemonės šaldymo agregato darbo režimas vežimo metu. Kadangi buvo pasirinktas „automatinis“ veikimo principas, kuris numato krovininės talpos atšaldymą iki nustatytos temperatūros neįvertinant agregato darbo galingumo ir gebėjimo tiekti tam tikro dydžio temperatūrą (šiuo atveju gamintojo atstovo teigimu iki -6°C), o ne „pastovus“, kuris numato nuoseklų temperatūros reguliavimą rankiniu būdu (sustojant kas kelias valandas ir koreguojant temperatūrą iki reikiamos reikšmės - paprastai tai daroma derinant su transporto įmonės vadybininko leidimu), ir pagal susiformavusią vežimų praktiką turi būti taikomas vežant tokio tipo krovinius, krovinys (jo dalis) buvo sušaldytas. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagrindinė krovinio sugadinimo priežastis yra netinkamai parinktas transporto priemonės šaldymo agregato darbo režimas vežimo metu.
  8. Eksperto išvada kaip ir kiti byloje esantys įrodymai vertinama pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis). Didesnę įrodomąją reikšmę turi tik CPK nustatyta tvarka teismo paskirtos ekspertizės aktas (išvada), preziumuojant, kad jai atlikti buvo parinktas byloje dalyvaujantiems asmenims priimtinas nešališkas ekspertas, kad byloje dalyvaujantiems asmenims buvo sudaryta galimybė pateikti ekspertui klausimus, susipažinti su ekspertinio tyrimo išvadomis ir, esant reikalui, prašyti atlikti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Dėl CPK 218 straipsnio taikymo kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni, negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles. Turi būti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimą atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016). Nagrinėjamos bylos atveju apeliantas nekelia klausimų dėl ekspertinio tyrimo eigos (proceso) trūkumų siūlant (parenkant) eksperto kandidatūrą, užduodant (suformuluojant) ekspertui klausimus ir pan., todėl esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi teismo paskirtos ekspertizės aktu, o ne apelianto užsakyto UAB „Smart claims“ tyrimo išvadomis.
  9. Vežėjo atsakomybės nebuvimą apeliantas grindžia ir tuo, kad krovinys jau buvo pakrautas netinkamos temperatūros. Be to, pakraunant krovinį nebuvo matuojama grybų temperatūra, nes tokios prievolės vežėjas neturi. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, kad pagal CMR konvencijos 8 straipsnio nuostatas, vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje bei krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pagal CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punkto nuostatas vežėjo pareigos apsiriboja tik išorinių ir aiškiai matomų krovinio savybių patikrinimu bei krovinio išdėstymo automobilyje kontrole (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Darvydas“ v. J. K. IĮ ,,Banga“, J. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-227/2012). Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad trečiasis asmuo vairuotojas A. K. paliudijo, jog grybai buvo pakrauti iš kito sunkvežimio šaldytuvo, kuris buvo išjungtas, t. y. kad vairuotojui buvo akivaizdu, jog kraunami grybai yra netinkamos temperatūros. Taigi net jeigu laikyti, kad vežėjo vairuotojas pastebėjo krovinio trūkumus, jis nevykdė savo pareigų ir važtaraštyje nenurodė jokių krovinio trūkumų. Juo labiau, kad vežėjui buvo žinomos krovinio vežimo ypatingos sąlygos - Transporto užsakymo sutarties ypatingose sąlygose nurodytas temperatūrinis režimas - +2 C+4 C. 2015 m. rugpjūčio 14 d. Krovinio priėmimo vežimui lapas (Loading note) patvirtinta priešingas aplinkybes, t. y. kad vežėjo vairuotojas savo parašu patvirtino, jog produkcijos temperatūra yra +2 C+4 C. Atsižvelgdama į nurodytas, byloje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad vežėjas gavo geros kokybės produkciją (grybus), o pristatė sugadintą (sušaldytą).
  10. Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą kvestionuoja ir tuo pagrindu, kad teismas nemotyvuotai (sprendime apie tai nepasisako) atsisakė įtraukti trečiuoju asmeniu krovinio siuntėją Rusijos bendrovę OOO „ARDA-LISI“, todėl yra pagrindas taikyti CPK 329 str. 2 d. 2 p. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. CPK 312 str. numatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 str., 42 str. 5 d.) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 str., reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, <...> galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus.
  11. Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui ar naujų reikalavimų nagrinėjimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir / ar fakto klaidų ištaisymui.
  12. Susipažinus su apelianto skundu nustatyta, kad jame pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumui pagrįsti pateikiamas naujas argumentas, kuris nebuvo nurodytas pirmosios instancijos teisme – dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu krovinio siuntėją Rusijos bendrovę OOO „ARDA-LISI“. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas argumentas pirmosios instancijos teisme nebuvo pareikštas, dėl ko pirmosios instancijos teismas tokio pobūdžio reikalavimo ginčijamu sprendimu nenagrinėjo, apeliantas neturi teisės prašyti pripažinti ginčijamą sprendimą negaliojančiu šiuo pagrindu ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
  13. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso teisės normose įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir minėtu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgęs į faktinius šios bylos duomenis bei procesinių dokumentų turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.
  14. Ieškovė UAB „ADEX LT“ prašė jos naudai priteisti 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau duomenų apie išlaidas nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos jos naudai nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.).

9Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

10Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai