Byla e2-1440-451/2018
Dėl ko būtent iš jo buto buvo vandeniu užlietas žemiau esantis butas

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Giedrė Jakštienė, sekretoriaujant Justinai Norvaišaitei,

2žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovui S. R., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Palangos butų ūkis“.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė ieškiniu (el. b. 1 t. b. l. 1-2) prašo priteisti iš atsakovo 889,70 Eur išmokėtą draudimo sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad 2015 m. spalio 9 d. iš atsakovui priklausančio buto ( - ), buvo užlietas ieškovės draudėjo butas, esantis ( - ). Ieškovė aplieto buto savininkui už padarytą žalą sumokėjo 889,70 Eur draudimo išmoką. Atsakovas kaip buvo savininkas nesirūpino tinkama savo buto įrangos technine būkle, dėl ko būtent iš jo buto buvo vandeniu užlietas žemiau esantis butas.

5Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko (el. b. 1 t. b. l. 131-133). Paaiškino, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas ( - ). Atsakovas bute nuolat negyvena, jame dažniau lankosi vasaros sezono metu. Atsakovo prašymu butą prižiūri ir jame dažnai lankosi A. J.. 2015 m. spalio 9 d. A. J., nuvykusi į atsakovo butą, pastebėjo, kad iš kambaryje esančio radiatoriaus laša vanduo. Atsakovas nurodo, kad dėl to yra ne atsakovo kaltė, o namo administratoriaus UAB „Palangos butų ūkis“ kaltė. UAB „Palangos butų ūkis“ savo rašte nurodė, kad po įvykio patikrinus atsakovo butą nustatyta, jog užpylimas įvyko dėl trečiųjų asmenų netinkamo elgesio su inžinerinės sistemos įrengimais, t. y. dėl atsakovo bute gyventojo palikto atsukto vintilio, per kurį nutekėjo vanduo. Atsakovo turimais duomenimis UAB „Palangos butų ūkis“ būtent 2015 m. spalio 9 d. vykdė hidraulinius bandymus prieš šildymo sezono pradžią, todėl jis ir turi atsakyti už padarytą žalą, nes butų ūkis netinkamai vykdė namo inžinerinių tinklų priežiūrą ir eksploatavimą.

6Ieškovė dublike su atsakovo pozicija nesutiko (el. b. 1 t. b. l. 140). Nurodė, kad pats atsakovas pripažįsta, jog apliejimo šaltinis buvo jo bute, todėl už žalą turi atsakyti ne UAB „Palangos butų ūkis“, o atsakovas.

7Atsakovas triplike palaikė savo atsiliepime išdėstytą poziciją, su ieškiniu nesutiko (el. b. 1 t. b. l. 152-156). Nurodė, kad ginčo daugiabučio namo bendro naudojimo objektų administratoriumi yra UAB „Palangos butų ūkis“, kuris turi tinkamai šiuos objektus prižiūrėti. Į UAB „Palangos butų ūkis“ pareigas įeina namo šildymo sistemos pasiruošimo šildymo sezonui kontrolė. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad radiatoriai priklauso pastato bendrajai inžineriniai sistemai. Vien nustatyti, jog patalpos užlietos iš atsakovo buto, reikalinga įvertinti ir tai, kad vandens nutekėjimas įvyko iš inžinerinės sistemos įrenginio, kurio priežiūra privalo rūpintis UAB „Palangos butų ūkis“.

8Trečiasis asmuo UAB „Palangos butų ūkis“ atsiliepime (rašytiniuose paaiškinimuose) (el. b. 1 t. b. l. 186-187) nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti. Nurodė, kad užliejimo šaltinis buto atsakovo bute netinkamai eksploatuotas radiatorius. Dėl bute esančio radiatoriaus tinkamo eksploatavimo yra atsakingas buto savininkas, o ne namo administratorius. Ginčo name 2015 metų spalio mėnesį hidrauliniai bandymai nebuvo atliekami. Atsakovas nesiėmė veiksmų žalai išvengti, todėl turi ją atlyginti.

9Į 2018 m. rugsėjo 11 d. posėdį ieškovės atstovas, atsakovas, jo atstovė advokato padėjėja Indrė Pocevičienė, trečiojo asmens UAB „Palangos butų ūkis“ atstovas neatvyko. Ieškovė pateikė prašymą bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, kiti proceso dalyviai prašymų dėl bylos nagrinėjimo nepateikė. Byla išnagrinėta iš esmės jiems nedalyvaujant.

10Teismas

konstatuoja:

11ieškinys tenkinamas.

12Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015 m. spalio 9 d. iš atsakovui priklausančio buto ( - ), buvo užlietas ieškovės draudėjo butas, esantis ( - ). Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenys patvirtina, kad butas ( - ), iš kurio vandeniu užlietas žemiau esantis butas, asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui (el. b. 1 t. b. l. 78-79). Ieškovė aplieto buto savininkui už padarytą žalą sumokėjo 889,70 Eur draudimo išmoką. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai: buto techninės apskaitos duomenys (el. b. 1 t. b. l. 4-5, 9-13, 28-31, 37-38, 67), namo aukšto butų išdėstymo planas (el. b. 1 t. b. l. 7), užlieto buto 2015 m. spalio 9 d. apžiūros aktas, surašytas penkių namo gyventojų (el. b. 1 t. b. l. 19-20), pranešimas ieškovei apie buto užliejimą (el. b. 1 t. b. l. 70-71), užlieto buto nuotraukos (el. b. 1 t. b. l. 25-27, 32-36, 39-56, 59-60, 62-63, 75-76, 80-90, 96, 100-102), įvykio metu galiojusi buto draudimo sutartis (el. b. 1 t. b. l. 14-15), nuostolio apskaičiavimas (el. b. 1 t. b. l. 74), duomenys apie išmokėtą draudimo išmoką (el. b. 1 t. b. l. 18, 61, 64, 69, 103).

13UAB „Palangos butų ūkis“ 2015 m. spalio 29 rašte Nr. 326 nurodė, jog ieškovės draudėjo butas ( - ), užlietas iš viršuje esančio atsakovo buto ( - ), dėl atsakovo bute gyventojo palikto atsukto radiatoriaus vintilio, per kurį nutekėjo vanduo (el. b. 1 t. b. l. 21). Užliejimo faktas užfiksuotas ir UAB „Palangos butų ūkis“ pateiktame Statinio (ginčo namo) techninės priežiūros žurnale (el. b. 1 t. b. l. 188-195). UAB „Palangos butų ūkis“ taip pat pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad namo administratorius ginčo name 2015 metų spalio mėnesį hidraulinių bandymų prieš šildymo sistemos pradžią neatliko, paskutiniai šildymo sistemos hidrauliniai bandymai buvo atliekami 2015 m. liepos 7 d. (popierinės bylos b. l. 67-70, 72-76).

14Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino, kad ieškovės draudėjo butas buvo užlietas iš atsakovui priklausančiame bute esančio radiatoriaus, tačiau atsakovo nuomone, dėl užliejimo kaltas namo administratorius UAB „Palangos butų ūkis“, kuris atsakingas už radiatorių eksploataciją ir kuris 2015 metų spalį ginčo name vykdė hidraulinius bandymus prieš šildymo sezono pradžią, tačiau nesirūpino tinkama namo inžinerinių tinklų priežiūra ir eksploatacija. Atsakovas užliejimo fakto ir žalos dydžio neginčijo. Byloje ginčas iš esmės kilęs dėl to, kuris asmuo – buto savininkas ar namo administratorius atsakingas už gyventojo bute esančio radiatoriaus priežiūrą ir eksploataciją.

15Kaip teisingai nurodo atsakovas, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 15 dalyje nurodyta, kad bendrosios pastato inžinerinės sistemos yra pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Tačiau įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad buto savininkas, naudodamasis bendrosios dalinės nuosavybės objektais, turi tinkamai naudoti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus. Taigi vien tai, kad radiatoriai priskiriami bendrojo naudojimo inžinerinei sistemai, neatleidžia atsakovo nuo pareigos juos tinkamai prižiūrėti ir laiku informuoti namo administratorių apie kilusias eksploatacines problemas. Šiuo atveju byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad namo administratorius ginčo name 2015 metų spalio mėnesį hidraulinių bandymų prieš šildymo sistemos pradžią neatliko, paskutiniai šildymo sistemos hidrauliniai bandymai buvo atliekami 2015 m. liepos 7 d. Daugiabučiame name atliekant šildymo sistemos hidraulinius bandymus prie šildymo sistemos pradžią, visoje sistemoje yra sukeliamas priverstinis spaudimas visoje šildymo sistemoje. Hidraulinio bandymo principas yra priverstinai sukelti spaudimą sistemoje ir stebėti, ar sukeltas slėgis nekinta. Esant slėgio kitimui yra ieškomi nutekėjimo židiniai. Patikra atliekama šilumos tinklų punkte, į nuosavybės teisėmis priklausančius gyventojų butus namo administratorius neina, jei nėra atskiro gyventojų prašymo. Atliekant hidraulinius bandymus 2015 m. liepos 7 d. atsakovas į namo administratorių dėl pratekėjimo iš radiatoriaus nesikreipė. Užliejimo faktas užfiksuotas ne liepos, o spalio mėnesį, todėl akivaizdu, kad liepą atlikti hidrauliniai bandymai negalėjo būti spalį įvykusio užliejimo priežastimi. Į bylą nepateikta jokių įrodymų, kad namo administratoriui iki šioje byloje nagrinėjamo draudiminio įvykio būtų buvusi pateikta informacija apie atsakovo radiatoriaus netinkamą būklę. Namo bendrojo naudojimo objektų savininkai yra butų savininkai, kurie turi disponavimo šiais objektais teisę, todėl butų savininkai atsako už padarytą žalą. Dėl aptartų aplinkybių atsakomybė už žalą, padarytą pratekėjus vandeniui iš atsakovo bute esančio radiatoriaus, tenka ne namo administratoriui, o radiatorių turėjusiam tinkamai prižiūrėti atsakovui. Byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad UAB „Palangos butų ūkis“ kaip bendrojo naudojimo objekto administratorius netinkamai vykdė jam teisės aktų pavestas bendrojo naudojimo objektų priežiūros funkcijas ir gali būti atsakingas už tai, kad atsakovo bute esantis radiatorius buvo netinkamai prižiūrimas (buvo paliktas atsuktas vintilis), dėl ko buvo padaryta žala. CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.1015 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad jei draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal CK 6.266 str. 1 d. pastatų, statinių, įrenginių savininkas atsako be kaltės, t. y., šių objektų savininkas (valdytojas), privalo atlyginti žalą jeigu neįrodo, jog žala atsirado, dėl nenugalimos jėgos, ieškovo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1 d.). Taigi, šioje teisės normoje įtvirtinta deliktinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės ir jai atsirasti pakanka nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir žalos. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugėbėjimu naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovė neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovė neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016). Taigi, reikšdama reikalavimą dėl žalos atlyginimo, ieškovė privalo įrodyti žalos faktą ir dydį bei tai, kad buto sugadinimo židinys yra atsakovui priklausančiame bute. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra. Pats atsakovas pripažino, kad užliejimas įvyko dėl iš jo bute esančio radiatoriaus išsiliejusio vandens. Ieškovės nurodyto žalos dydžio atsakovas neginčijo. Byloje žalos faktas, dydis, aplinkybė, kad užliejimo šaltinis buvo atsakovo bute, atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškę netinkama radiatoriaus priežiūra, nes atsakovas nesugebėjo savo turtu naudotis taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, priežastinis ryšys tarp užliejimo fakto ir žalos dydžio nustatyti, t. y. atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.246 str. – 6.249 str., įrodytos.

16Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, laikoma, kad ieškinys pagrįstas, todėl tenkinamas, ieškovei iš atsakovo priteisiama 889,70 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 70 ct) išmoka (CK 6.246 str. – 6.249 str., 6.251 str., 6.263 str., 6.266 str. 1 d., 6.270 str. 1 d., 6.1015), 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (889,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., CK 6.210 str. 1 d.) ir bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 20 Eur žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d.).

17Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu atsakovui byloje buvo teikiama 100 procentų garantuojama nemokama antrinė teisinė pagalba. Ieškinį atmetus, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos.

18Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 265, 268, 269, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

19ieškinį tenkinti.

20Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, iš atsakovo S. R. a.k. ( - ) gyv. ( - ), 889,70 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 70 ct) išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (889,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20 Eur (dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.

21Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai