Byla e2A-635-198/2017

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės ir Eigirdo Činkos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio būstas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-79-837/2017 pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Panevėžio būstas”, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, M. T., K. V., ( - ) daugiabučio gyvenamojo namo gyventojams, valdantiems bendro naudojimo objektus pagal jungtinės veiklos sutartį, dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 159,74 Eur žalos atlyginimą, 17,67 Eur kompensacines palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad 2014 m. balandžio 9 d. trūkus bendro naudojimo vandens vamzdžiui buvo apgadintas draudėjui M. T. priklausantis butas, esantis ( - ), - virtuvės sienoje išpjauta skylė, apgadintos virtuvės sienos.
  3. Trečiojo asmens butas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Įvykis pripažintas draudžiamuoju ir draudėjui išmokėta 161,32 Eur draudimo išmoka. Reikalaujama priteisti suma, atsižvelgiant į nusidėvėjimą – 1,58 Eur, sudaro 159,74 Eur.
  4. Atsakovė yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), administratorė, todėl ji privalėjo prižiūrėti jos administruojamo pastato bendrojo naudojimo objektus, organizuoti jų remontą, techninės priežiūros pagrindinius darbus.
  5. Palūkanos paskaičiuotos nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos ir sudaro 17,67 Eur (159,74 Eur (žalos dydis) × 0,06 proc. (palūkanų dydis) ÷ 365 d. × 673 d. (pradelstos dienos)).
  1. Atsakovė UAB „Panevėžio būtas“ pateiktame atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, teigė, kad ji yra netinkama atsakovė šioje byloje, o ieškinys jos atžvilgiu pareikštas nepagrįstai.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovės UAB ,,Panevėžio būstas” 159,74 Eur žalos atlyginimą, 17,67 Eur kompensacines palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos – 177,41 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. liepos 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 70,08 Eur teisinės pagalbos išlaidas, 23,30 Eur kelionės išlaidas bei 15 Eur žyminį mokestį ieškovės AB ,,Lietuvos draudimas“ naudai. Taip pat priteisė iš atsakovės 21 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
  2. Teismas nurodė, kad nors atsakovė pateikė namo gyventojams statinio kasmetinės apžiūros aktus, kuriais juos informavo, kad yra susidėvėjęs karšto vandens vamzdynas ir reikia keisti vamzdžius tačiau nesiėmė jokių priemonių jiems pakeisti. Atsakovės kaip pastato administratorės veikla buvo formali, net septynis metus iki apdrausto buto užpylimo atsakovė tiktai konstatavo vandentiekio vamzdžių susidėvėjimą, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų siūliusi namo gyventojams kitus variantus, nei kaupiamųjų lėšų panaudojimas, vamzdžiams pakeisti.
  3. Teismas pažymėjo, jog atsakovė yra profesionali pastatų administratorė, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu vienai iš šalių prievolės vykdymas yra ir profesinė veikla, ši šalis turi vykdyti prievolę taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus. Atsakovė privalo prižiūrėti bendrojo naudojimo vandentiekio sistemą, organizuoti jos remontą, šių pareigų tinkamai neatliko, dėl ko įvyko vandentiekio avarija.
  4. Teismas sprendė, jog atsakovė savo pareigas atliko aplaidžiai. Dėl atsakovės, turinčios pareigą tinkamai eksploatuoti statinį, neveikimo, tinkamai neprižiūrėjus daugiabučio namo vandentiekio sistemos ir trūkus karšto vandens vamzdžiui, buvo apgadintas ieškovės apdraustas trečiajam asmeniui priklausantis butas.
  5. Teismas darė išvadą, kad byloje nebuvo paneigta atsakovės kaltės prezumpcija. Todėl yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovės aplaidaus neveikimo ir atsiradusių neigiamų pasekmių, t. y. žalos draudėjo turtui. Atsakovė yra už pastato, esančio ( - ), techninę būklę atsakinga organizacija, todėl ji pagal CK 6.266 straipsnį taip pat yra atsakinga už žalą, padarytą dėl pastato trūkumų, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Todėl ieškovė, draudėjui atlyginusi žalą pagrįstai prašo ją priteisti iš atsakovės.
  6. Teismas konstatavo, jog ieškovė M. T. pagrįstai išmokėjo 159,74 Eur draudimo išmoką ir turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovę į tokio pat dydžio žalos atlyginimui. Todėl ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra tenkintinas (CK 6.245 str. - 6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnis). Taip pat tenkintini ieškovės reikalavimai dėl 17,67 Eur kompensacinių palūkanų ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą žalos atlyginimo sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016 m. liepos 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8

  1. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Panevėžio būstas“ prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas. Be to, bylą išnagrinėjo neįtraukęs į procesą atsakingų už žalą asmenų, nenustatė bylos nagrinėjimui reikšmingų faktinių aplinkybių, netinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai paskirstė bylos šalims įrodinėjimo naštą. Motyvuojamoje skundžiamo sprendimo dalyje neišdėstė išvadų, kurios būtų pagrįstos bylos medžiagos analize, ir argumentų, kodėl atmeta atsakovės pateiktus argumentus, atsikirtimus ar įrodymus, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 270 straipsnio nuostatas neatskleidė bylos esmės.
  3. Teigia, kad teismas bylą išnagrinėjo neįtraukęs į procesą atsakingų už žalą asmenų - daugiabučio gyvenamojo namo, adresu ( - ), butų ir kitų patalpų (viso 106 vnt.) savininkų, veikiančių pagal 2014 m. sausio 20 d. „Daugiabučio namo ( - ) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį“.
  4. Pažymi, jog atsiliepime į ieškinį buvo suformulavusi savo procesinę poziciją, jog ji nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio subjektas, teismas sprendime dėl šios pozicijos nepasisakė.
  5. Teigia, jog teismas netinkamai pritaikė CPK 45 straipsnio nuostatas. Teismas privalėjo nustatyti visus asmenų, sudariusių sąlygas žalai kilti ar prisidėjusių prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo, veiksmus. Bylos medžiaga, atsakovės, jos atstovų, trečiųjų asmenų paaiškinimai patvirtina, jog M. T. turto, buto adresu ( - ), 2014 m. balandžio 9 d. užliejimo vandeniu priežastimi, dėl ko buvo padaryta žala galėjo būti ir kitų asmenų, t. y. ( - ), namo butų ir kitų patalpų (viso 106 vnt.) savininkų, bei savininkų įgaliotinio R. K. kalti veiksmai.
  6. Mano, kad teismas be teisinio pagrindo netaikė CK 4.75 - 4.76, 4.82 - 4.85 straipsnių nuostatų ir neatskleidė bylos esmės. Namo bendrojo naudojimo objektų savininkas yra ne atsakovė, o butų savininkai, kurie turi disponavimo šiais objektais teisę. Tarp butų savininkų, kaip bendraturčių, susiklosto vidiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, o tarp atsakovės, kuri įgyvendina šių bendraturčių bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, ir trečiųjų asmenų susiklosto išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai. Tik vidinių bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių subjektai, t. y. butų ir kitų patalpų savininkai, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai turi disponavimo šiais objektais teisę, ir šiuo atveju yra atsakingi už atsiradusią žalą.
  7. Nesutinka su teismo nurodytais motyvais, kad atsakovės kaip pastato administratoriaus veikla buvo formali. Pastato administratoriui yra taikomos CK IV knygos XIV skyriaus normos, reglamentuojančios paprastąjį turto administravimą. Todėl ( - ) namo šalto ir karšto vandens stovų disponavimo prasme CK 6.266 straipsnis taikytinas butų ir kitų patalpų savininkams, o ne atsakovei.
  8. Pažymi, kad savo pareigas vykdė tinkamai, atliko veiksmus pagal teisės aktų ir sutarties reikalavimus. Dar 2014 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. 1 - 740 aiškiai pabrėžė, jog daugiabučio namo adresu ( - ), pastatų apžiūros aktuose nuo 2007 m. namo butų ir kt. patalpų savininkams yra rekomenduojama pakeisti karšto ir šalto vandens tiekimo vamzdynų sistemą. Daugiabučio pastato 2011 m. birželio 3 d. apžiūros aktas Nr. 6 ir 2013 m. rugsėjo 18 d. apžiūros aktas buvo pristatyti daugiabučio namo savininkų susirinkimuose 2012 m. gegužės 2 d. ir 2014 m. sausio 16 d., kuriuose daugiabučio namo savininkų nebuvo pritarta keisti šalto ir karšto vandens vamzdynų bei atlikti darbus defektams šalinti.
  9. Teigia, jog teismas netinkamai taikė CK 6.266 straipsnio nuostatas atsakovės atžvilgiu. Dėl ko padarė materialinės teisės normų pažeidimą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009, nutartis civilinėje byloje 3K-3-489/2013, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016 ir kt.).
  10. Taip pat teigia, jog teismas netinkamai ištyrė įrodymus, pažeidė civilinio proceso normų įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Teismas vertino tik ieškovės pateiktus įrodymus, bei nepagrįstai jiems suteikė didesnę įrodomąją reikšmę. Teismas neįvertino atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų - gyvenamojo namo gyventojų susirinkimų protokolų, gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalų, ataskaitų; trečiųjų asmenų paaiškinimų, jog atsakovės nurodytos aplinkybės dėl karšto ir šalto vandens stovų būklės bei dėl būtinumo juos pakeisti namo gyventojams buvo žinomos (šių aplinkybių nebereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 5 punktas), tačiau dėl lėšų stygiaus savininkai nepriėmė jokio sprendimo dėl stovų remonto (ar pakeitimo).
  11. Nurodo, kad teismas dėl atsakovės atsiliepime nurodytos pozicijos dėl CK 6.263 straipsnio taikymo nepasisakė, apsiribojo formaliomis išvadomis. Remiantis bylos medžiaga teigia, jog atsakovė nepažeidė CK 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatos, tinkamai įgyvendino savo pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.
  12. Pažymi, jog ieškovė atsakovės kaltės neįrodinėjo jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, tik teigė jog atsakovė netinkamai vykdė pareigas. Reikalaujama atlyginti turtinė žala pagal jos ir civilinės atsakomybės prigimtį negali būti laikoma atsakovės veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas sprendimu tik konstatavo, jog ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra tenkintinas, visiškai nemotyvuodamas.
  13. Teigia, jog teismas atsakovei pritaikė civilinę atsakomybę, prieš tai nenustatęs kaltei atsirasti būtinų sąlygų, ir kad ji negali atsakyti pagal CK 6.266 straipsnį.
  14. Mano, kad teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą dėl kaltės perkėlė atsakovei. Yra įsitikinusi, jog įrodė savo nekaltumą dėl ieškiniu reikalaujamos žalos. Teismo išvados, jog atsakovė byloje neįrodė aplinkybių, jog žala trečiojo asmens butui atsirado ne dėl jos kaltės, priimtos pažeidus CPK 178, 185, 187 straipsnių nuostatas.
  15. Teigia, jog teismas nepagrįstai taikė CK 6.263 straipsnio nuostatą. Šiuo atveju turėjo būti taikoma CK 6.266 straipsnyje nustatyta statinio savininko (valdytojo) griežtoji atsakomybė už padarytą žalą, nes žala trečiojo asmens butui buvo padaryta dėl bendro naudojimo vamzdžio susidėvėjimo, t. y. dėl namo savininkų atsisakymo keisti susidėvėjusius vamzdynus.
  16. Pažymi, kad atsižvelgiant į CK 4.83 straipsnio 3 dalį, sprendimų priėmimas bendraturčių balsų dauguma, yra suponuotas tokių objektų specifikos ir siekio užtikrinti gyvenamajai aplinkai tarnaujančios infrastruktūros racionalų funkcionavimą, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų, ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2007).
  17. Teigia, jog teismas nepagrįstai netaikė CK 6.253 straipsnio 5 dalies nuostatų. Kadangi dėl žalos atsiradimo yra butų ir kitų patalpų savininkų kaltė, todėl ieškinys atsakovės atžvilgiu atmestinas, arba sumažintinas žalos dydis.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodo, kad skundžiamame sprendime dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų nebuvo pasisakyta, todėl naikinti apeliantės skundžiamą sprendimą tokiais motyvais nėra pagrindo.
  3. Pažymi, jog apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismas bylą išnagrinėjo formaliai, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus. Ta aplinkybė, kad teismas sprendime detaliai neaptarė kiekvieno atsakovės nesutikimo su ieškiniu argumento, kiekvieno jos pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo naikinti priimto teismo sprendimo.
  4. Nesutinka su apeliante, jog teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Teismas, taikydamas materialinės teisės normas, padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovė privalėjo įrodyti savo kaltės nebuvimą.
  5. Nurodo, kad nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog apeliantė, būdama savo srities profesionalė, kuriai taikomi aukštesni rūpestingumo ir atidumo standartai, ėmėsi realių veiksmų tinkamai supažindinti su sistemų būkle bendrosios dalinės nuosavybės bendrasavininkus, informavo apie reikalingas atliktų darbų apimtis ir jų kainas, teikė pasiūlymus.
  6. Mano, kad sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o atsakovės apeliacinis skundas turėtų būti atmestas.
Teismas

konstatuoja:

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
  2. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas vadovaujantis byloje surinktais ir įvertintais įrodymais, tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir turi atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nenustatė visų bylos nagrinėjimui reikšmingų faktinių aplinkybių, netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, materialinės teisės normas, reglamentuojančias butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą ir administravimą, civilinės atsakomybės sąlygas, dėl ko byla buvo išspręsta neteisingai, o teismo sprendimo negalima pripažinti teisėtu ir pagrįstu (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
  3. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 159,74 Eur žalos atlyginimą, 17,67 Eur kompensacines palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2014 m. balandžio 9 d. trūkus daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), bendro naudojimo karšto vandens vamzdžiui buvo apgadintos draudėjui (trečiajam asmeniui) M. T. priklausančio buto Nr. ( - ) virtuvės sienos. Remiantis su trečiuoju asmeniu M. T. sudaryta Būsto draudimo sutartimi, ieškovė išmokėjo draudimo išmoką ir kreipėsi į atsakovę, daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ) administratorę, dėl išmokėtos sumos grąžinimo. Ieškovė teigė, kad būtent atsakovė privalėjo prižiūrėti jos administruojamo pastato bendrojo naudojimo objektus, organizuoti jų remontą, tačiau savo pareigas vykdė netinkamai ir kilusi žala yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas.
  4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Teigė, kad ji yra netinkama atsakovė šioje byloje, prašė pakeisti netinkamą atsakovą tinkamais – daugiabučio gyvenamojo namo, ( - ), savininkais. Ieškovė su atsakovo pakeitimu nesutiko.
  5. Pagal CPK 45 straipsnio 3 dalies nuostatas atsakovą renkasi ieškovė, todėl nėra pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams, kad CPK 45 straipsnio nuostatos nagrinėjamoje byloje taikytos netinkamai. ( - ) daugiabučio gyvenamojo namo savininkai, veikiantys pagal bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerytės) sutartį, į bylą buvo įtraukti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dalyvavo jų atstovas R. K.. Dėl to, teisėjų kolegija atmeta apeliantės teiginius, kad byla išnagrinėta neįtraukus į procesą visų galimai už žalą atsakingų asmenų, kaip nepagrįstus.
  6. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su trečiuoju asmeniu M. T. 2013 m. gegužės 22 d. sudarė Būsto draudimo sutartį TIA Nr. 244854842, pagal kurią laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 30 d. iki 2014 m. birželio 29 d. buvo apdraustas butas, adresu ( - ). 2014 m. balandžio 9 d. dėl virš buto trūkusio vandens bendrojo naudojimo stovo buvo užlietas vandeniu ir taip apgadintas ieškovės apdraustas turtas. Įvertinusi padarytą turtinę žalą, ieškovė išmokėjo 161,32 Eur (557 Lt) draudimo išmoką. Dėl šių aplinkybių, o taip pat ir įrodymų, kuriais ieškovė grindžia šias aplinkybes, byloje ginčo nėra.
  7. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas daugiabutį namą administruoja atsakovė su daugiabučio namo įgaliotiniu R. K., veikiančiu pagal daugiabučio namo ( - ), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerytės) sutartį, 2014 m. sausio 30 d. sudarytos Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir eksploatavimo sutarties Nr. 44 pagrindu. Iki tol atsakovė administratore buvo paskirta savivaldybės. Daugiabutis namas, ( - ), yra pastatytas 1977 m. Bendrojo naudojimo vandens vamzdžiai nuo namo pastatymo keisti nebuvo. Dar 2007 m. gruodžio 26 d. atsakovės surašytame Pastato apžiūros akte Nr. 2 užfiksuota, kad pastato, ( - ), karšto ir šalto vandens tiekimo vamzdynai yra pažeisti korozijos, juos reikia pakeisti naujais. Tas pats konstatuota ir vėlesniuose 2008 m. gruodžio 19 d., 2009 m. birželio 10 d., 2010 m. birželio 15 d., 2011 m. birželio 3 d., 2012 m. rugsėjo 12 d., 2013 m. rugsėjo 18 d., 2014 m. kovo 21 d. atsakovės aktuose. Šios aplinkybės apeliaciniu skundu neginčijamos ir pagrindo joms nepritarti apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  8. Nagrinėjamu atveju žalos atlyginimo ieškinys atsakovei pareikštas CK 6.1015 straipsnio 1 dalies pagrindu, numatančiu, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagrindu (pagal CK 6.1015 straipsnį) vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Subrogacijos esmė – asmenų pasikeitimas deliktinėje arba sutartinėje prievolėje, t. y. kai žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolėje vietoje nukentėjusio asmens (kreditoriaus) šio vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltę. Reikalavimą dėl žalos atlyginimo ieškovas gali reikšti asmeniui, kuris yra atsakingas už atsiradusią žalą.
  9. Atsakovė atsiliepime į ieškinį, apeliaciniame skunde teigia, kad savo pareigas pagal sutartį, teisės aktus ji vykdė tinkamai - daugiabučio namo butų savininkai buvo informuoti apie būtinybę keisti namo vamzdyną, tačiau namo savininkų susirinkimuose 2012 m. gegužės 2 d, 2014 m. sausio 16 d. nepriimtas joks sprendimas dėl šalto ir karšto vandens vamzdynų keitimo. Disponavimo bendrojo naudojimo objektais teisę turi butų ir kitų patalpų savininkai.
  10. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalies nuostatas butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 2 straipsnio 15 dalis, pagal kurią bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (pastato bendrojo naudojimo objektais) yra: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba Civilinio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis).
  11. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad nors tiek jungtinės veiklos sutartis, tiek administratoriaus paskyrimas yra daugiabučio namo valdymo formos, tačiau tai nereiškia, kad vienoje iš jų dalyvaujantys subjektai savaime įgyja teisę dalyvauti teisiniame santykyje dėl kitos valdymo formos. Esant paskirtam namo administratoriui, šiame teisiniame santykyje dalyvauja daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai ir administratorius, o sudarius jungtinės veiklos sutartį, teisinio santykio dalyviais laikomi tik daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, nes tik jiems sutarties pagrindu atsiranda tam tikros teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505-706/2015).
  12. Nagrinėjamos bylos atveju daugiabučio namo, ( - ), valdymo forma pasirinkta jungtinės veiklos sutartis. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad Jungtinės veiklos sutartis sudaryta 2014 m. sausio 20 d. ir galioja neterminuotai. Sudarytos Jungtinės veiklos sutarties dalyviai yra daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai. Jiems, kaip bendrosios dalinės nuosavybės savininkams ir Jungtinės veiklos sutarties dalyviams, tenka tam tikros teisės ir pareigos, susijusios su bendrojo naudojimo objektų valdymu, tinkama priežiūra, remontu ir pan. Kaip jau minėta, daugiabučio namo įgaliotinis R. K., veikdamas pagal daugiabučio namo ( - ), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerytės) sutartį, 2014 m. sausio 30 d. su atsakove sudarė Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir eksploatavimo sutartį Nr. 44.
  13. Pastarosios sutarties tikslas – daugiabučio namo, ( - ), bendrojo naudojimo objektų valdymas, priežiūra ir kitoks tvarkymas. Pagal sutartį vykdytojas atsako už daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios nuosavybės inžinierinės įrangos apžiūrų organizavimą ir vykdymo kontrolę pagal pridedamą nuolatinių ir papildomų darbų sąrašą (sutarties priedas Nr. 1); šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą (aptarnavimą), vadovaujantis Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. 1-53-10 patvirtintais aptarnavimo tarifais ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo atliekamų darbų tipiniu minimalių apimčių sąrašu (sutarties priedas Nr. 3); namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) metinių ir ilgalaikių planų projektų parengimą, informacijos, dokumentų teikimą įgaliotiniui ir raštu paprašius patalpų savininkams (Sutarties 2.2. punktas). Pagal sutartį vykdytojas, be kita ko, privalo: teikti savo veiklos ataskaitą; užtikrinti kaupiamųjų ir kitų lėšų saugumą ir panaudojimą pagal paskirtį; parengti patalpų savininkų susirinkimo darbotvarkės dokumentus bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) ilgalaikių planų patvirtinimo ir kitais klausimais (Sutarties 2.4. punktas).
  14. Atsakovės pateiktame gyvenamojo namo, ( - ), butų ir kitų patalpų savininkų 2014 m. sausio 16 d. susirinkimo protokole užfiksuota, kad susirinkime buvo pristatytas 2013 m. rugsėjo 18 d. pastato apžiūros aktas, kuriame nurodyta, kad karšto ir šalto vandens tiekimo vamzdynai pažeisti korozijos, rekomenduojama pakeisti naujais, tačiau, kaip matyti iš susirinkimo protokolo turinio, daugiabučio namo savininkai diskutavo dėl rekomenduojamų darbų defektams šalinti atlikimo, tačiau šiuo klausimu sprendimo nepriėmė. Kaip minėta, šiuos karšto ir šalto vandens tiekimo vamzdynų defektus Pastato apžiūros aktuose atsakovė fiksavo ir rekomendavo juos keisti naujais nuo 2007 metų. Iš 2012 m. gegužės 2 d. vykusio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų protokolo taip pat matyti, kad susirinkime dalyvavo ir atsakovės atstovai, namo savininkai supažindinti su namo stoviu pagal apžiūros aktą, tačiau sprendimas vamzdynų klausimu priimtas nebuvo.
  15. Bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir eksploatavimo sutarties prieduose išdėstyti atsakovės (vykdytojo) atliekami darbai, prie kurių priskiriami: namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūrų organizavimas ir vykdymo kontrolė, remonto darbų planų rengimas, namo konstrukcijų nuolatinės techninės priežiūros kontrolė, namo techninės ir kitos dokumentacijos tvarkymas; atskirų vamzdynų vietų smulkus remontas; avarijų lokalizavimas ir likvidavimas. Analizuojant sutarties sąlygas ir sutarties prieduose išdėstytų darbų sąrašus, vykdymo praktiką, pagal, kurią butų savininkų susirinkimas duodavo pritarimą ir dėl smulkių darbų (šviesduobių uždengimo, laiptinių langokraščių apdažymo) atlikimo bei kaupiamųjų lėšų panaudojimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų visos priežiūros organizavimo ir vykdymo pareigos yra perduotos atsakovei. Organizacinius sprendimus dėl namo priežiūros ir remonto darbų atlikimo, namo defektų pašalinimo priima namo butų ir kitų patalpų savininkai, kuriems atsakovė teikia informaciją dėl namo būklės, siūlo išeitis ir laukia savininkų sprendimų ir užsakymų dėl tam tikrų darbų atlikimo, namo defektų šalinimo. Atsakovė, atlikdama namo bendrojo naudojimo objektų apžiūras, jų rezultatus ir išvadas fiksuodama statybos apžiūros aktuose, gautus duomenis pranešdavo namo bendraturčiams ir kėlė klausimą dėl šalto ir karšto vandens stovų keitimo nuo 2007 metų.
  16. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovės kaip pastato administratorės veikla buvo formali. Priešingai, bylos duomenimis atsakovė užtikrino tinkamą Bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir eksploatavimo sutarties vykdymą ir atliko jos kompetencijai priskirtinus veiksmus, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai būtų informuoti apie susidariusią padėtį ir galimus neveikimo padarinius. Disponavimo bendrojo naudojimo objektais, prie kurių priskiriami vandentiekio ir karšto vandens sistemos vamzdynai, teisė pagal sutartį atsakovei perduota nebuvo.
  17. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.266 straipsnio, kuris reglamentuoja pastato savininko arba valdytojo atsakomybę už žalą padarytą tretiesiems asmenims, nuostatas atsakovės atžvilgiu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, administratorius pagal sutartį gali būti atsakingas už bendraturčiui padarytą žalą dėl netinkamo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros, bet tik tuo atveju, jeigu bus nustatyta ir įrodyta, kad jis nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014, 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-491-219/2016).
  18. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra duomenų ir ieškovė neįrodė Bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir eksploatavimo sutarties netinkamo vykdymo ir kokie atsakovės neteisėti veiksmai (ar neveikimas) sudarė sąlygas žalos atsiradimui (CPK 176-179 straipsniai). Ieškovei neįrodžius vienos iš atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų (neveikimo), atsakovė nelaikytina atsakinga už kilusią žalą. Dėl to, teisėjų kolegija ieškinį laiko nepagrįstu ir atmeta.
  19. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai neatsižvelgė į butų ir kitų patalpų savininkų bendrąją dalinę nuosavybės teisę, jos administravimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir eksploatavimo sutarties nuostatas, kasacinio teismo praktiką, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė yra atsakinga už kilusią žalą ir turi pareigą ją atlyginti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Panevėžio būstas“ atmesti.
  20. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą keičiamas priteistų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 750 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į ieškinį parengimą, atstovimą pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme patyrė 15 Eur žyminio mokesčio išlaidas. Šios išlaidos priteistinos apeliantei iš ieškovės (CPK 79, 80, 93, 98 straipsniai).
  21. Iš ieškovės taip pat priteistinos 24 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

11Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

12Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

13Atmesti ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Panevėžio būstas“.

14Priteisti iš ieškovės AB ,,Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, 765 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidas atsakovės UAB „Panevėžio būstas“, įmonės kodas 147146333, naudai.

15Priteisti iš ieškovės AB ,,Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, 24 Eur (dvidešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidas valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai
Ryšiai