Byla 3K-3-82/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė), Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Antano Simniškio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės tarybos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, J. M., V. Š., A. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėja 2003 m. lapkričio 4 d. kreipėsi su pareiškimu į teismą ir ieškinio pareiškime nurodė, kad jos tėvui M. M., mirusiam 1979 m. rugsėjo 21 d., iki 1940 metų žemės nacionalizacijos priklausė 1,5 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Nurodytas žemės sklypas atiteko pareiškėjos tėvui pagal pareiškėjos senelio Jz. M. testamentą, patvirtintą Vilniaus apygardos teismo 1937 m. spalio 8 d. nutarimu. Šiuo testamentu pareiškėjos senelis nurodytą žemės sklypą paliko pareiškėjos senelei An. M. iki gyvos galvos su sąlyga, kad po jos mirties žemės sklypas atiteks pareiškėjos tėvui. Vadovaudamasi Įstatymo dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų 2 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pareiškėja pateikė prašymą Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui dėl nuosavybės teisių į tėvo turėtą žemę atkūrimo. Kadangi trūko dokumentų, tai Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyrius pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėja, remdamasi CPK 444 straipsnio 1 dalies 5 punktu, prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 1,5 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Suinteresuoti asmenys A. M. , V. Š. pareiškėjos pareiškimą palaikė visiškai, J. M. į teismo posėdį neatvyko. A. M. paaiškino, kad jos senelis jos tėvui M. M. testamentu paliko 1,5 ha žemės. V. Š. paaiškino, kad jos tėvas M. M. (duomenys neskelbtini) dvare turėjo 1,5 ha žemės, kurią jie visi dirbo, o motina (duomenys neskelbtini) kaime turėjo 3 ha žemės.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2005 m. kovo 10 d. sprendimu pareiškėjos prašymą patenkino, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. M., miręs 1979 m. rugsėjo 21 d., iki 1940 metais įvykusios žemės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 1,5 ploto ha žemės sklypą. Šis juridinę reikšmę turinti faktas nustatomas tam, kad pareiškėja galėtų atkurti nuosavybės teisę į jos tėvo turtėtą žemės sklypą. Teismas sprendime nurodė, kad pareiškėja negalėjo gauti ir pateikti teismui tiesioginių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog jos tėvas iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise turėjo ir valdė nurodytą žemės sklypą. Teismas nustatė, kad pareiškėjos tėvas iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise turėjo ir valdė nurodytą žemės sklypą; kad pagal pareiškėjos senelio testamentą, patvirtintą Vilniaus apygardos teismo 1937 m. spalio 8 d. nutarimu, pareiškėjos senelis užrašė savo žmonai (pareiškėjos senelei) iki gyvos galvos naudotis 1,5 ha ploto žemės sklypu, tačiau nuosavybės teisę į šią žemę paliko jos sūnui M. M. (pareiškėjos tėvui). Teismas nurodė, kad pareiškėjos, suinteresuotų asmenų A. M., V. Š., liudytojos M. S. parodymai, byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtino aplinkybę, kad iki 1940 m. žemės nacionalizacijos pareiškėjos senelis nuosavybės teise valdė nurodytą žemės sklypą.

7Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. liepos 4 d. nutartimi atmetė suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. kovo 10 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad pareiškėjos tėvas iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė jam jo tėvo 1937 m. rugsėjo 17 d. testamentu paliktus statinius ir 1,5 ha ploto žemės sklypą. Nurodytu testamentu pareiškėjos senelis paliko visą jam priklausančią tiek skirtinę, tiek pirktinę žemę, taip pat ir 1,5 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Kolegija taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino vadovaudamasis įstatymu pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. kovo 10 d. sprendimą, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 4 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

101. Teismai pažeidė CPK 185 straipsnį, 197 straipsnio 2 dalį, nes savo išvadas grindė tik liudytojos parodymais, nesiedami jų su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pažeidė rašytinių įrodymų prioriteto prieš liudytojų parodymus principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 4 d. nutartis Nr. 3K-3-950/2002).

112. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (2004 m. spalio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-574/2004), pagal kurią visais atvejais, sprendžiant klausimą dėl žemės nuosavybės teisių atkūrimo, turi būti nustatoma, kiek žemės ir kurioje vietovėje buvęs žemės savininkas valdė nuosavybės teise 1940 m. liepos 21 d. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos senelis 1931 m. iš A. G. įgijo 3,13 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), išskirtą iš (duomenys neskelbtini) dvaro. Tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad nurodytą sklypą nacionalizacijos laikotarpiu nuosavybės teise valdė pareiškėjos tėvas.

123. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (2002 m. spalio 23 d. nutartis Nr. 3K-3-1269/2002; 2002 m. birželio 12 d. nutartis Nr. 3K-3-862/2002), nes įrodymai – dokumentai ir liudytojos parodymai – vertinti atskirai vienas nuo kito, o ne kompleksiškai.

134. Teismai pareiškėjos tėvo nuosavybės teisės į nurodytą žemės sklypą atsiradimą kildina iš pareiškėjos senelio testamento. Jis negali būti laikomas pareiškėjos tėvo nuosavybės teisės atsiradimo pagrindu, nes testamento objektas yra ne nurodytas žemės sklypas, o kitas žemės sklypas, esantis ne (duomenys neskelbtini) dvare, o (duomenys neskelbtini) kaime.

145. Teismai pažeidė CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes neteisingai rėmėsi ir vertino civilinės bylos Nr. 4429-04/2002 įrodymais. Nurodytoje byloje nustatyta, kad pareiškėjos senelis savo žemę (duomenys neskelbtini) dvaro sklype Nr. (duomenys neskelbtini) užrašė dukterims J. ir M. – po 1,5 ha. Dėl to pareiškėjos tėvas negali pretenduoti į nurodytą žemės sklypą.

15CPK 359 straipsnyje nustatyta tvarka atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

18Teismai, ištyrę ir įvertinę byloje esančius įrodymus, nustatė, kad tėvas M. M., miręs 1979 m. rugsėjo 21 d., iki 1940 metų žemės nacionalizacijos valdė nuosavybės teise 1,5 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Kasatoriaus nuomone, byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų nustatyti pareiškėjos I. G. – mirusiojo dukters – prašomą faktą, turintį juridinę reikšmę.

19V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimą ir nutartį teisės taikymo aspektu, kartu kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą vienas iš pagrindų peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra materialinės ar proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Esminiai kasacinio skundo motyvai yra susiję su įrodinėjimo pakankamumo problema, nors iš esmės daugelyje argumentų keliami fakto klausimai.

21Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu iš visų byloje esančių įrodymų teismas susiformuoja įsitikinimą apie to fakto buvimą. Įrodymų pakankamumo problema sprendžiama vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. nereikalaujama iš teismo šimtaprocentinio įsitikinimo. Įrodymų padaryti išvadą apie fakto buvimą pakanka, jeigu iš byloje surinktų įrodymų galima labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Žinoma, įrodymų pakankamumo klausimas yra sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį, kitas reikšmingas aplinkybes. Įrodinėjimo procesas turi tam tikrų ypatumų ypatingos teisenos bylose, tarp jų ir bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Įrodinėjimo proceso ypatumus bylose dėl juridinę reikšmę faktų nustatymo nulemia tai, kad šios kategorijos bylose paprastai yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jei pareiškėjas turėtų tiesioginius įrodymus, patvirtinančius jo prašomą juridinį faktą, tai jis iš viso negalėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis). Kasacinio skundo argumentai turi būti vertinami atsižvelgiant būtent į tą aplinkybę, kad šioje byloje įrodinėjimas dėl pareiškėjos tėvo nuosavybės teise valdyto žemės sklypo iš esmės vyksta vadovaujantis netiesioginiais įrodymais.

22Teisėjų kolegija nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad teismai nenustatė nuosavybės teisės atsiradimo pagrindo ir kad pareiškėjos senelio Jz. M. testamentas bei Vilniaus apygardos teismo 1937 m. spalio 8 d. nutarimas dėl testamento vykdymo patvirtinimo neįrodo to, jog pareiškėjos tėvas M. M. iki nacionalizacijos valdė 1,5 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija šį kasacinio skundo argumentą atmeta kaip teisiškai nepagrįstą. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad pareiškėja savo tėvo M. M. nuosavybės teisę kildina iš jo tėvo Jz. M. (pareiškėjos senelio) nuosavybės teisės. Pareiškėja nurodė, kad jos tėvas nuosavybės teisę į žemę įgijo paveldėjimo būdu (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Dėl to, esant testamentui, laikytina, kad paveldėjimas atsirado pagal testamentą. Vilniaus apygardos teismo 1937 m. spalio 8 d. nutarime dėl pareiškėjos senelio Jz. M. testamento vykdymo patvirtinimo nurodyta, kad pareiškėjos senelis Jz. M. nuosavybės teise valdė žemės ūkį, esantį (duomenys neskelbtini), kurį sudaro 7,5 ha ploto skirtinė ir pirkimo būdu įsigyta žemė. Tai, kad pirkimo būdu įsigytas žemės sklypas buvo išskirtas iš (duomenys neskelbtini) dvaro, patvirtina Vilniaus apygardos teismo Ipotekos skyriaus Buivydiškių dvaro nekilnojamojo turto ipotekos knygoje esantis 1931 m. lapkričio 21 d. notarinis įrašas apie tai, kad A. G. pardavė Jz. M. (pareiškėjos seneliui), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), 3,13 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), išskirtą iš (duomenys neskelbtini) dvaro. Iš šių dokumentų galima daryti išvadą, kad dalis Jz. M. nuosavybės teise valdytos žemės sklypo sudarė 3,13 ha ploto žemės sklypas, esantis buvusiame (duomenys neskelbtini) dvare. Analizuojamame Vilniaus apygardos teismo nutarime dėl Jz. M. testamento vykdymo nurodyta, kad savo žmonai An. M. užrašoma naudojimuisi iki gyvos galvos 1,5 ha žemės ir visi statiniai. Nutarime taip pat nurodyta, kad šis žemės sklypas ir statiniai, užrašyti Jz. M. jo žmonai An. M. naudojimuisi iki gyvos galvos, užrašomi testatoriaus sūnaus M. M. nuosavybėn. Dėl to teismai, įvertinę nurodytus rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus, padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad pareiškėjos tėvas M. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėjo ir valdė 1,5 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

23Tokia teismų išvada nepaneigia faktų ir teisinių santykių, nustatytų kitose civilinėse bylose, kurios nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2003 m. spalio 24 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-4487-13/2003), kuriuo atmestas pareiškėjos I. G. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, buvo nustatyta, kad nagrinėtoje byloje nėra pagrindo nustatyti, kad pareiškėjos senelė An. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė (duomenys neskelbtini) esantį 1,5 ha ploto žemės sklypą, nes ši žemė nuosavybės teise priklausė jos sūnui M. M Kitu įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2002 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-4429-04/2002) nustatytas juridinis faktas, kad pareiškėjų G. Z. ir S. K. motina J. M. – K. (Jz. M. dukra) iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) sklype nuosavybės teisėmis valdė 1,5 ha ploto žemės sklypą. Nurodytu sprendimu nustatyta, kad M. M. turėjo žemės buvusiame (duomenys neskelbtini) dvare. Šiuo teismo sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės neprieštarauja nagrinėjamoje byloje nustatytiems faktams.

24Kasatorius, teigdamas, kad byloje nėra įrodymų apie pareiškėjos tėvo valdytą žemės sklypą buvusiame (duomenys neskelbtini) dvare, nepateikė jokių įrodymų apie tai, kurioje, jo nuomone, konkrečioje vietoje buvo Jz. M. nuosavybės teise valdomas žemės sklypas, t. y. neįrodė savo atsikirtimų pagrįstumo (CPK 178 straipsnis).

25Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, nagrinėdami bylą, nepažeidė CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimo procesą (CPK 176–185 straipsniai), todėl kasacinis skundas atmestinas.

26Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

28Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

29Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Pareiškėja 2003 m. lapkričio 4 d. kreipėsi su pareiškimu į teismą ir... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2005 m. kovo 10 d. sprendimu... 7. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m.... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė prašo... 10. 1. Teismai pažeidė CPK 185 straipsnį, 197 straipsnio 2 dalį, nes savo... 11. 2. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos... 12. 3. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos... 13. 4. Teismai pareiškėjos tėvo nuosavybės teisės į nurodytą žemės sklypą... 14. 5. Teismai pažeidė CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes neteisingai... 15. CPK 359 straipsnyje nustatyta tvarka atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.... 16. Teisėjų kolegija... 17. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 18. Teismai, ištyrę ir įvertinę byloje esančius įrodymus, nustatė, kad... 19. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 20. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas,... 21. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu iš... 22. Teisėjų kolegija nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad teismai... 23. Tokia teismų išvada nepaneigia faktų ir teisinių santykių, nustatytų... 24. Kasatorius, teigdamas, kad byloje nėra įrodymų apie pareiškėjos tėvo... 25. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, nagrinėdami bylą, nepažeidė... 26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 28. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m.... 29. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...