Byla 2A-124-357/2014
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. B. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-622-476/2013 pagal pareiškėjos E. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. Š., K. P., D. V., E. V., E. V., R. V., L. V., P. V., J. V. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Pareiškėja E. B. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja E. B., po savo motinos B. B. V. mirties ( - ) priėmė jos palikimą pradėdama jį valdyti.

4Pareiškėja nurodė, kad po jos motinos mirties liko jai priklausiusio 11,89 ha žemės sklypo Unikalus Nr. ( - ) ½ dalis, esančio ( - ) savivaldybės teritorijoje. Pažymėjo, kad tuoj pat po motinos mirties pareiškėja pradėjo prižiūrėti jai priklausiusią žemę, leido ją dirbti A. Ž., kuri iki šio laiko šią žemę dirba. Pareiškėja nurodė, jog į notarinę kontorą dėl paveldėjimo nesikreipė. Pažymėjo, kad be jos, teisę paveldėti jos motinai priklausiusį turtą turėjo teisę jos seserys ir broliai: I. Š., K. P., D. V., E. V., E. V., R. V. bei L. V.. Be to, turėjo teisę paveldėti jos tėvas J. V.. Pareiškėjos manymu, P. V., kuriam priklauso ½ dalis žemės sklypo neturi teisės paveldėti jos motinos žemės dalies (2, 3 b.l.).

5Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo P. V. nurodė, kad pareiškėjo nurodytam prašymui prieštaravimų nereiškia, prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra (27 b. l.).

6Atsiliepime į pareiškimą suinteresuoti asmenys L. V., K. P., E. V., J. V., I. Š., D. V., E. V., nesutiko su pareiškėjos E. B. pareikštu prašymu teismui, prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą, nes šalys reikš prašymą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, kad galėtų įvykdyti mirusios motinos valią. Pažymėjo, jog motinos valia buvo, kad žemė atitektų L. V. ir jos broliui R. V., tačiau motinos mirties momentu V. buvo nepilnametė- 15 metų, o R. V. jau pilnametis, todėl vykdydami mamos valią visus dokumentus patikėjo broliui R. V.. Pastarasis žemę išnuomavo L. Š., bet dokumentai liko nesutvarkyti (40,41 b. l.).

  1. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

7Raseinių rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 8 d. sprendimu (86, 87 b. l.) pareiškėjos prašymą atmetė.

8Teismas nustatė, jog pareiškėjos motinos mirties turto paveldėjimo niekas nesikreipė. Suinteresuoti asmenys K. P., L. V., R. V., E. V. su prašomu nustatyti juridinę reikšmę turinčiu faktu nesutiko, nes pareiškėja E. B. faktiškai turto nevaldė. Teismas nurodė, jog B. B. V. jai priklausančią žemės sklypo dalį 2002-05-13 išnuomojo P. Ž. iki 2010-05-09, ši nuomos sutartis buvo įregistruota Registrų centre ir galiojo iki 2010 m. gegužės 9 d. Konstatavo, jog pareiškėja neįrodė, kad rūpinosi turtu, faktiškai pradėdama jį valdyti ir tvarkyti, o pareiškėjos nurodomas aplinkybes, kad ji du metus šienavo mamai nuosavybės teise priklausančiame sklype, paneigia rašytinis įrodymas. Teismo vertinimu, iki 2010-05-09 žemės sklypu nuomos sutarties pagrindu galėjo naudotis tik P. Ž., nes ši nuomos sutartis nebuvo panaikinta.

9Teismas sprendė, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta įrodymų apie žemės sklypo valdymą nuo 2010 iki 2013 m. , Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos 2013 m. rugsėjo 26 d. pažyma Nr. (12.25-31-3)-R-7269 patvirtina, kad B. V. ar kitiems asmenims po 2003 m. rugsėjo 28 d. nėra siųstos žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Apeliantė E. B. apeliaciniu skundu (100–102 b. l.) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos prašymą ir nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad pareiškėja E. B., po savo motinos B. B. V. mirties ( - ) priėmė jos palikimą pradėdama jį valdyti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

12Apeliantė nesutinka su teismo motyvais, jog neįrodė, kad rūpinosi turtu, faktiškai pradėdama jį valdyti ir tvarkyti ar nepateikė įrodymų apie žemės sklypo valdymą nuo 2010 iki 2013 metų. Nurodo, kad po motinos B. B. V. mirties ( - ) pradėjo rūpintis jai priklausiusia ½ dalimi žemės sklypo, kurio kita ½ dalis priklausė P. V.. Visi kiti B. B. vaikai gyveno kitur ir šiuo žemės sklypu nesirūpino. Ji leido A. Ž. ir jos vyrui P. Ž. toliau naudotis žemės sklypu, kuris priklausė jos motinai B. B. V., porą metų šienavusi šį žemės plotą, kad nebūtų apleistas. Pasak apeliantės, šias aplinkybes byloje patvirtino liudytoja A. Ž., kuri prašė pareiškėjos, kad leistų toliau nuomotis jos motinai priklausiusį žemės plotą. Pažymėjo, jog nuomos sutartis buvo pratęsta jau po B. B. V. mirties iki 2010 metų. Liudytoja patvirtino, jog ir šiuo metu naudojasi žemės sklypu pareiškėjos leidimu.

13Apeliantė pažymėjo, jog suinteresuoti asmenys K. P., R. V. teisme patvirtino, kad pareiškėja du metus šienavo žemę. Apeliantė teigia, jog kiti jos broliai ir seserys nesirūpino palikimu, ji šią žemę šienavo, leido naudotis Žiliams kaip sava, tikėdamasi, kad ateityje susitvarkys dokumentus ir juridiškai ši žemė liks jai (pareiškėjai). Apeliantė mano, jog pagal tuo metu galiojusį 1964 m CK turėjo teisę paveldėti motinos palikimą, nes ji tuoj po motinos mirties pradėjo valdyti savo motinos B. V. žemės sklypą.

14Apeliantė teigia, jog ji netrukdė suinteresuotiems asmenims priimti palikimo, jie nesikreipė į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, todėl jų nuomonė neturi lemiamos reikšmės priimant sprendimą dėl jos pareiškimo tenkinimo. Mano, kad suinteresuoti asmenys nesidomėjo motinos palikimu, dauguma jų nežino kur ta žemė yra ir ar ji dirbama.

15Apeliantė nurodo, jog teismas sprendime neįvardijo kokie rašytiniai įrodymai paneigia jos, kaip pareiškėjos, nurodomas aplinkybes apie palikimo priėmimą. Nurodė, kad nuomojamos žemės plotas - 5,95 ha , o susitarimas padarytas 2005 m. gegužės 9 d. Mano, jog šios aplinkybės įrodo, kad išnuomota tik 1/2, dalis žemės sklypo, ir kad susitarimas padarytas po B. B. V. mirties. Teigia, jog registrų centro išrašas nepatvirtina tos aplinkybės, kad žemę išnuomojo pati B. B. V. iki savo mirties, nes žemės sklypas priklauso dviems savininkams. Apeliantės teigimu, tai, kad žemę leido dirbti Ž., nesudaro pagrindo atmesti jos pareiškimą. Remdamasi 2007 m. gruodžio 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007 nurodo, jog palikimą sudaro palikėjo turtas, tai yra jo prievolės ir teisės. Apeliantė turėjo galimybę ne tik leisti Ž. toliau dirbti žemę, bet ir atlikti tam tikrus veiksmus, kad toks leidimas būtų nutrauktas. Mano, jog įrodė, kad du metus po motinos mirties faktiškai prižiūrėjo žemę ir tos aplinkybės byloje nėra paneigtos.

16Atsiliepimu į apeliacinį skundą, suinteresuotas asmuo L. V. prašo palikti galioti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimą nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš pareiškėjos visas bylinėjimosi išlaidas.

17Suinteresuotas asmuo nurodo, jog pareiškėja nepagrįstai kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti, kad ji priėmė mamos palikimą pradėdama jį valdyti kaip savo. Teigia, kad jos brolis R. V., vykdydamas mamos valią, tvarkė ir dokumentus dėl žemės, ir rūpinosi žeme. Remdamasi teismų praktikoje suformuota nuostata, nurodo jog faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.51 str. prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės. Teigia, jog pareiškėja neatliko aktyvių veiksmų, patvirtinančių palikimo priėmimo faktą.

18Suinteresuotas asmuo P. V. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog dėl pareiškėjos skundo pretenzijų neturi (115 b. l.).

19IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

20teisiniai argumentai ir išvados

21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

22Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

23CK 5.50 straipsnis reglamentuoja palikimo priėmimo sąlygas, kai mirus palikėjui įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių ir pareigų perėjimo universalumas reiškia, kad įpėdiniui pereina visos palikėjui priklausiusios teisės ir pareigos, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis apie jas žinojo, ar ne. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, norėdamas įgyti palikimą įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas ir ši valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais bei terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus.

24Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. L. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. ir kt. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

25Byloje nustatyta, kad pareiškėjos motina B. B. V. mirė ( - ), po motinos mirties liko jai priklausiusio 11,89 ha žemės sklypo ½ dalis (unikalus ( - )), esanti ( - ) savivaldybės teritorijoje. Palikėjos dukra, byloje pareiškėja, E. B., dėl palikimo priėmimo į vietos notarą nesikreipė. Pareiškime teismui nurodo, kad ji tuoj pat po motinos mirties pradėjo prižiūrėti jai priklausiusią žemę, leido ją dirbti A. Ž., kuri iki šio laiko šią žemę dirba. Taip pat nustatyta, kad be pareiškėjos E. B., turi teisę paveldėti ir kiti palikėjos vaikai- I. Š., K. P., D. V., E. V., E. V., R. V., L. V. bei mirusiosios sutuoktinis J. V..

26Byloje suinteresuoti asmenys pirmosios instancijos teisme reiškė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta byla dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo. Pirmosios instancijos teismas šio klausimo visiškai nenagrinėjo, pareiškėjos pareiškimą atmetė, neįrodžius palikimo priėmimo fakto. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, mano, jog dėl jos nurodytų argumentų teismo sprendimas yra neteisėtas, todėl naikintinas.

27Kaip minėta, palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis yra įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-16 nutartys civilinėse bylose 3K-3-547/2008; Nr. 3K-3-600/2009, Nr. 3K-3-187/2010, Nr. 3K-3-487/2010, Nr. 3K-3-403/2011). Dėl paminėto, konstatuotina, jog teismui sprendžiant ar priėmė įpėdinis palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, aiškinamasi ar įpėdinio elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko elgesį.

28Pirmosios instancijos teisme, posėdžio metu apklausti suinteresuotieji asmenys ir pareiškėja, skirtingai nurodo faktines aplinkybes apie palikėjos valią ir žemės sklypo dalies valdymą. Pareiškėja teigė, kad tuoj po motinos mirties ji pradėjo prižiūrėti jai priklausiusią žemę t.y. išnuomojo nurodytą žemės sklypą A. Ž., kuri iki šio laiko šią žemę dirba, teigė, jog pati pareiškėja du metus šienavusi šią žemę, nors mokesčių ir nemokėjo. Suinteresuotieji asmenys nesutiko su pareiškėja ir teigė, kad palikėjos valia buvo žemę palikti mažiausiems vaikams. Nurodė, jog dokumentai buvo perduoti L. V., kuri motinos mirties dieną buvo dar nepilnametė. Suinteresuotu asmeniu įtraukta L. V. teigė, jog sukakus 18 metų, sesuo I. (byloje I. Š.) atidavė jai žemės dokumentus, o po trijų metų važiavo pas advokatę, pradėjo rinkti dokumentus, brolis R. V. žemę išnuomojo ir gaudavo pinigus už nuomą. Suinteresuotas asmuo R. V. šias aplinkybes patvirtino, tačiau nurodė nuomos sutarčių neišsaugojęs. Kiti suinteresuoti asmenys apskritai nieko nežinojo apie mamos žemę. Teismo posėdžio metu apklausta žemės nuomininkė A. Ž. patvirtino, jog ji su žemės savininke buvo sudariusi nuomos sutartį iki 2005 m., mirus žemės savininkei B. B. V., 2003 m., paprašė pareiškėjos, kad leistų toliau nuomotis šią žemę, nes E. B. gyveno arčiausiai ( - ). Teigė, jog nuomos sutartis buvo pratęsta iki 2010 m. ir iki šiol šią žemę nuomoja pareiškėjos sutikimu, žodiniu susitarimu. Taip pat nurodė, kad R. V. yra davusi už žemę nuomą geranoriškai. Byloje pateikta Raseinių rajono notarės K. Š. raštas kuriame pažymima, jog dėl B. B. V., mirusios ( - ), turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra (8 b. l.). Įvertinus šalių paaiškinimus bei byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmos instancijos teismas nevertino, jog pareiškėja beveik po dešimties metų kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto laikydama, kad palikimą priėmė. Kiti byloje dalyvaujantys suinteresuoti asmenys, taip pat anksčiau nebuvo pareiškę jokio suinteresuotumo dėl mirusios motinos B. B. V. palikimo.

29Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Raseinių rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 17 d., civilinėje byloje Nr. 2-1152-674/2013, išnagrinėjęs pareiškėjų- L. V., I. Š., K. P., D. V., E. V., E. V., J. V. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo priėmimo klausimą, priėmė nutartį, kuria, pareiškėjams neištaisius 2013 m. spalio 1 d. nutartyje nurodytų trūkumų, nutarė pareiškimą laikyti nepaduotu ir jį grąžinti pareiškėjams. Minėta teismo nutartis, civilinėje byloje Nr. 2-1152-674/2013 įsiteisėjusi.

30Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad susidarė teisinė situacija, kai įpėdiniai (neįrodžius palikimo priėmimo fakto ar neatstačius termino jam priimti) gali netekti paveldėjimo teisės į palikėjos turtą. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos motina B. B. V. gyveno ( - ) ir kad po jos mirties liko priklaususio 11,89 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ½ dalis, esančios ( - ) savivaldybės teritorijoje. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino faktinių aplinkybių vis tik kokia buvo palikėjos nekilnojamojo ir kilnojamojo turto apimtis, kas po palikėjos mirties priėmė visą kitą turtą, buities reikmenis, asmeninius daiktus ir kokiu būdu, kas rūpinosi laidotuvėmis ir palikėjos turto apsauga. Akivaizdu, kad B. B. V. gyveno kitame kaime, nei nurodytas paveldimas žemės sklypas, byloje nėra nustatyti pareiškėjos, kaip įpėdinės, veiksmai per 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą.

31Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visapusiškai šių aplinkybių, nukrypo nuo formuojamos Kasacinio teismo praktikos, kurioje išaiškinta, kad nustatant palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktą, nesvarbu kokį daiktą įpėdinis priėmė, svarbus jo elgesys to daikto atžvilgiu t.y. ar įpėdinio paėmusio kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko.

32Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad B. B. V., nuosavybės teise priklausė 594/1189 žemės sklypo Nr. ( - ), įregistravimo pagrindu nurodytas dokumentas Apskrities valdytojo 1995-10-19 įsakymas Nr. 1315, tačiau įrašas galiojo nuo 2004-02-09, t.y. po B. B. V. mirties ( - ). Šiame išraše nurodyta, kad buvo sudaryta 2002-06-12 nuomos sutartis, su nuomininku P. Ž., kuri galiojo iki 2010-05-09, o 2005-05-09 susitarimas. Tačiau pareiškėja E. B. teigdama, jog po motinos mirties pradėjo faktiškai valdyti jos motinai priklausiusį žemės sklypą, nepateikė teismui įrodymų, kurių pagrindu buvo įregistruotas po motinos mirties susitarimas. Pirmosios instancijos teisme, posėdžio metu pareiškėjos E. B. ir liudytojos A. Ž. nurodytos aplinkybės yra prieštaringos. Teismas netyrė ir nesiaiškino kokiu būdu pratęsta 2002-06-12 sudaryta nuomos sutartis su P. Ž. iki 2010-05-09, ir kokiam terminui sudaryta 2002-06-12 nuomos sutartis. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo I. Š. teigė, jog jai nereikia žemės sklypo ir pastatų, tačiau byloje nėra duomenų apie pastatus kuriuose gyveno palikėja iki mirties, taip pat pažymėtina, kad byloje neapklaustas žemės nuomininkas P. Ž., kuris nebuvo kviestas į teismo posėdį, todėl pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus turėtų pasiūlyti šalims pateikti. Nustačius, kad nepateikta įrodymų apie žemės sklypo valdymą nuo 2010m. iki 2013m., teismas (šalių prašymu) galėjo pareikalauti duomenis, kurių negali gauti ir pateikti šalys. Pažymėtina, kad pareiškėjos atstovė advokatė L. A. teismo posėdžio metu prašė išreikalauti duomenis iš Nacionalinės žemės tarnybos apie žemės deklaraciją, byloje nenustatyta ar po B. B. V. mirties privalėjo įpėdiniai mokėti žemės mokesčius, ar buvo atleisti nuo mokesčių, kodėl po 2003-09-28 nėra siųstos žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos, tačiau tokių duomenų neišreikalauta (54, 55 b.l.).

33Pažymėtina, tai, kad įrodinėjimo proceso ypatumus bylose dėl juridinę reikšmę faktų nustatymo nulemia tai, kad šios kategorijos bylose paprastai yra naudojami netiesioginiai įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinė byla Nr. 3K-3-82/2006). Įrodymų pakankamumo problema sprendžiama vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. nereikalaujama šimtaprocentinio įsitikinimo, bet laikoma, kad įrodymų padaryti išvadą apie fakto buvimą pakanka, jeigu iš surinktų įrodymų galima labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant aptartų įrodymų, neatskleista bylos esmė, o pirmosios instancijos teismo išvados paremtos prieštaringais įrodymais.

34Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, nes netinkamai vertino įrodymus, nesiaiškino visų turinčių reikšmės bylai aplinkybių, padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybėms ir surinktiems įrodymams – CPK 185 str., neatskleidė bylos esmės, dėl ko byla galėjo būti neteisingai išspręsta (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai sudaro pagrindą panaikinti apskųstą sprendimą, tačiau faktinių aplinkybių nustatymas apeliacinės instancijos teisme yra ribotas, nes peržiūros procedūra varžoma papildomų įrodymų priėmimo apribojimais, tyrimo apimtis susiaurina apeliacinių skundų ribos. Atsižvelgiant į tai, kad įrodymų tyrimas ir vertinimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o vadovaujantis LR CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisė yra panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, apskųstas sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

35Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Nutarė

36Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Pareiškėja E. B. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti... 4. Pareiškėja nurodė, kad po jos motinos mirties liko jai priklausiusio 11,89... 5. Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo P. V. nurodė, kad... 6. Atsiliepime į pareiškimą suinteresuoti asmenys L. V., K. P., E. V., J. V.,... 7. Raseinių rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 8 d. sprendimu (86, 87 b.... 8. Teismas nustatė, jog pareiškėjos motinos mirties turto paveldėjimo niekas... 9. Teismas sprendė, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta įrodymų apie... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Apeliantė E. B. apeliaciniu skundu (100–102 b. l.) prašo panaikinti... 12. Apeliantė nesutinka su teismo motyvais, jog neįrodė, kad rūpinosi turtu,... 13. Apeliantė pažymėjo, jog suinteresuoti asmenys K. P., R. V. teisme... 14. Apeliantė teigia, jog ji netrukdė suinteresuotiems asmenims priimti palikimo,... 15. Apeliantė nurodo, jog teismas sprendime neįvardijo kokie rašytiniai... 16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą, suinteresuotas asmuo L. V. prašo palikti... 17. Suinteresuotas asmuo nurodo, jog pareiškėja nepagrįstai kreipėsi į teismą... 18. Suinteresuotas asmuo P. V. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog dėl... 19. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 20. teisiniai argumentai ir išvados... 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 22. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 23. CK 5.50 straipsnis reglamentuoja palikimo priėmimo sąlygas, kai mirus... 24. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą,... 25. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos motina B. B. V. mirė ( - ), po motinos... 26. Byloje suinteresuoti asmenys pirmosios instancijos teisme reiškė prašymą... 27. Kaip minėta, palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas... 28. Pirmosios instancijos teisme, posėdžio metu apklausti suinteresuotieji... 29. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad... 30. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad susidarė teisinė situacija, kai... 31. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas... 32. Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad B.... 33. Pažymėtina, tai, kad įrodinėjimo proceso ypatumus bylose dėl juridinę... 34. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas... 35. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1... 36. Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimą panaikinti ir...