Byla e2-720-823/2016
Dėl BUAB „Ginatmeda“ bankroto pripažinimo tyčiniu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ginatmeda“ administratorės E. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1910-345/2016, kuria atmestas pareiškimas dėl BUAB „Ginatmeda“ bankroto pripažinimo tyčiniu, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3BUAB „Ginatmeda“ bankroto administratorė E. G. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti BUAB „Ginatmeda“ bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad BUAB „Ginatmeda“ bankroto byla iškelta 2010 m. rugsėjo 23 d., tačiau įmonė jau nuo 2007 m. dirbo nuostolingai, veiklos nuostolis kasmet didėjo. Nuo 2008 m. BUAB „Ginatmeda“ turėjo pridėtinės vertės mokesčio skolą, nesumokėtų gyventojų pajamų mokesčių, nuo 2009 m. nemokėjo VSD įmokų. Įmonės nemokumą patvirtina 2009 m. gruodžio 31 d. balansas, pagal kurį BUAB „Ginatmeda“ pradelsti įsipareigojimai aiškiai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. 2007 m. gegužės 15 d. tarp UAB „Ginatmeda“ ir UAB „Sportmeda“ (buvusi IĮ „Farmakoekonomikos centras“), kurios savininkas buvo UAB „Ginatmeda“ marketingo direktorius G. K., buvo sudaryta sutartis dėl 388 500 Lt, o 2008 m. rugpjūčio 13 d. tarp tų pačių šalių sudaryta sutartis dėl 30 000 Lt paskolos. Paskolų ekonominis naudingumas nepagrįstas, nes numatytos 0,03 proc. palūkanos, paskolų paskirtis – apyvartinių lėšų didinimas, nors 2006 – 2007 m. įmonė turėjo nepaskirstyto pelno. Duomenų apie tai, kad paskolos grąžintos, nėra. 2009 m. įmonė mažino turimą turtą – N. K. buvo perleistas automobilis Honda Jazz, kurio vertė buvo didesnė nei ta, už kurią perleista, be to, buvo sumokėta didžioji dalis lizingo įmokų, automobilis panaudos sutartimi perduotas įmonei. Nors įmonė nuo 2009 m. buvo nemoki, tačiau N. K. ir G. K. sau išsimokėdavo po 2 500 Lt atlyginimą. N. K. 2010 m. vasario mėnesį buvo priskaičiuota 17 466,48 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas. Ilgalaikis įmonės turtas buvo kryptingai perleidžiamas IĮ „Farmakoekonomikos centras“, kuri 2015 m. birželio 25 d. savininko G. K. sprendimu reorganizuota į UAB „Sportmeda“. IĮ „Farmakoekonomikos centro“ savininko sprendimas reorganizuoti įmonę sutapo su UAB „Ginatmeda“ staigaus nuosmukio pradžia. 2009 m. UAB „Ginatmeda“ debitorinis įsiskolinimas sudarė 530 234,94 Lt, iš kurio debitorinis įsiskolinimas UAB „Sportmeda“ sudarė 377 010,94 Lt, duomenų apie tai, kas sudarė 153 224 Lt dydžio debitorinį įsiskolinimą, nėra. Nuo 2009 m. ilgalaikis UAB „Ginatmeda“ turtas pradėtas perleisti IĮ „Farmakoekonomikos centras“. UAB „Sportmeda“ direktore paskirta J. B., kuri nuo 2005 m. liepos 21 d. iki 2009 m. liepos 14 d. dirbo UAB „Ginatmeda“ vadybininke, o nuo 2010 m. kovo 17 d. ji tapo vienintele UAB „Sportmeda“ akcininke. Nuo 2014 m. spalio 21 d. vienintele įmonės akcininke ir direktore tapo buvusi UAB „Ginatmeda“ akcininkė ir direktorė N. K.. 2009 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais grynaisiais pinigais BUAB „Ginatmeda“ debitoriams buvo sumokėta 320 833,94 Lt, kasos išlaidų orderių minėtai sumai nerasta. Iškėlus įmonei bankroto bylą, buvęs įmonės vadovas G. K. administratorei neperdavė įmonės dokumentų.

4Atsakovai G. K., N. K. ir trečiasis asmuo UAB „Sportmeda“ prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, kad pareiškėja neįrodė, jog UAB „Ginatmeda“ veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, taip pat neįrodė, kad UAB „Ginatmeda“ atsiskaitymus vykdė pažeisdama atsiskaitymų eiliškumą. Įmonės nepaskirstytas pelnas nėra tolygus įmonės turimiems pinigams, o pasiskolintos sumos buvo panaudotos įmonės plėtrai bei įmonės įsiskolinimams padengti. Ši investicija nepasiteisino, kadangi reikėjo mokėti didelius nuompinigius, o prekių apyvarta smuko dėl prasidėjusios ekonominės krizės. Įmonės paskolos sutartys atitinka įprastinę verslo praktiką, o atsakovų veiksmai atitiko protingo asmens, veikiančio įmonės interesais tomis aplinkybėmis, elgesį. Pareiškėja nuostolius įrodinėja netinkamais įrodymais, lygindama daikto buhalterinę vertę su rinkos verte, remdamasi prielaidomis. UAB „Ginatmeda“ už parduotus daiktus gautas lėšas panaudojo įmonės interesais, likvidavo įmonės įsiskolinimus. Teisės aktai numato pareigą įmonės darbuotojams mokėti atlyginimus, todėl įstatyme numatytų darbdavio pareigų vykdymas negali būti interpretuojamas kaip padaryta žala BUAB „Ginatmeda“. 2008-2009 m. ekonominės krizės laikotarpiu sumažėjo UAB „Ginatmeda“ klientų mokumas, piniginės įplaukos ėmė vėluoti, ir tai nulėmė pridėtinės vertės mokesčio įsiskolinimą. UAB „Ginatmeda“ ėmėsi priemonių skoloms išieškoti, samdė skolų išieškojimo bendrovę, tačiau skolos nebuvo išieškotos dėl klientų nemokumo. 2010 m. spalio – lapkričio mėnesiais atsakovas G. K. perdavė visą įmonės veiklos dokumentaciją teismo paskirtai bankroto administratorei, kuri nėra pareiškusi apie dokumentų trūkumą.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 5 d. nutartimi atmetė BUAB „Ginatmeda“ bankroto administratorės E. G. pareiškimą dėl BUAB „Ginatmeda“ bankroto pripažinimo tyčiniu; priteisė iš BUAB „Ginatmeda“ atsakovui G. K. 363 EUR, atsakovei N. K. – 363 EUR, o trečiajam asmeniui UAB „Sportmeda“ 484 EUR bylinėjimosi išlaidų.

7Teismas nurodė, kad pareiškėjai, siekiančiai įrodyti atsakovų veiksmų neteisėtumą, tenka procesinė pareiga įrodyti, kada įmonėje susiklostė situacija, kai atsakovams atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau tokie įrodymai į bylą nepateikti. Teismas nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad įmonės vadovui nuo 2007 m. tapo žinoma, jog įmonės finansinė situacija yra ypač sudėtinga, nurodydamas, kad 2007 ir 2008 m. įmonės patirti nuostoliai nežymiai skyrėsi, o didžiausi įmonės nuostoliai susidarė 2009 m. Teismo vertinimu, 2007 m. įmonės finansinė situacija dar nebuvo ypatingai sunki, įmonė mokėjo palūkanas pagal paskolos sutartis, ir, nors turėjo 37 775 Lt nuostolių, tačiau pradelsti įmonės įsipareigojimai neviršijo pusės į jos balansą įrašyto turto vertės. Vien tai, kad įmonės finansinė padėtis blogėjo ir įmonė tapo galbūt nemoki, o jos vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismo vertinimu, savaime nereiškia tyčinio bankroto, ypač atsižvelgiant į tai, kad, pablogėjus įmonės finansinei padėčiai, jos kreditoriai neinicijavo įmonei bankroto procedūrų, nelaikydami jos nemokia.

8Teismas pažymėjo, kad pareiškėja, nesutikdama su atsakovų parduotų automobilių vertėmis, nepateikė objektyvių duomenų, paneigiančių automobilių rinkos vertes. Nurodė, kad turto vertė įmonės buhalterinėje apskaitoje ir turto rinkos vertė nebūtinai turi sutapti, kadangi turto vertė įmonės buhalterinėje apskaitoje nustatoma ir skaičiuojama nesiejant jos su realia rinkos verte, tik įvertinant laiką nuo turto įsigijimo ir nustatytą bendrą nusidėvėjimo procentą.

9Teismo vertinimu, vien tik aplinkybė, kad buvusi įmonės darbuotoja pradėjo dirbti naujoje įmonėje, o, įmonei iškėlus bankroto bylą, ji buvo naujos įmonės akcininkė, ir tai, kad įmonė verčiasi panašia ar analogiška veikla, nesudaro pagrindo manyti, jog įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia. Pareiškėja nepateikė duomenų, kad iš UAB „Ginatmeda“ į UAB „Sportmeda“ buvo perkelta įmonės veikla, buvo perimti UAB „Ginatmeda“ klientai.

10Teismas sprendė, kad byloje nenustatyta, jog N. K. nuo 2002 m. rugsėjo 11 d. iki 2010 m. vasario 8 d., būdama UAB „Ginatmeda“ direktore ir nuo 2002 m. rugsėjo 11 d. iki 2010 m. rugsėjo 24 d. – įmonės akcininke, bei G. K., nuo 2003 m. spalio 27 d. iki 2010 m. vasario 8 d., būdamas UAB „Ginatmeda“ marketingo direktoriumi, o nuo 2010 m. vasario 8 d. – įmonės direktoriumi, sąmoningai blogai valdė įmonę, vykdė neteisingą įmonės investicijų politiką, ydingą įmonės veiklą ir plėtrą, blogai vadovavo įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamai organizavo darbą, sudarė nenaudingus įmonei sandorius, finansines operacijas, dėl ko būtų pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Byloje nepateikta duomenų, kad UAB „Ginatmeda“ savo sutartinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdė tyčia, o paskolos sutartis sudarė neturėdami tikslo jas vykdyti. Teisę į darbo užmokestį bei į kompensaciją už nepanaudotas atostogas nustato darbo teisinius santykius reglamentuojantys teises aktai, kurių vykdymas nelaikytinas veiksniu, sukėlusiu įmonės bankrotą.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12BUAB „Ginatmeda“ bankroto administratorė E. G. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131) Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, elgėsi pasyviai, visiškai nesprendė prašymų dėl įrodymų išreikalavimo, nepaskyrė nei vieno teismo posėdžio, kad išsiaiškintų visas bylos aplinkybes. Teikiant pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu buvo prašoma išduoti leidimą gauti iš VSDFV Vilniaus skyriaus duomenis apie visus UAB „Sportmeda“ darbuotojus; įpareigoti UAB „Finansų apskaitos centras“ atsakingus darbuotojus bei UAB „Sportmeda“ vadovę N. K. pateikti visas tarp UAB „Ginatmeda“ ir UAB „Sportmeda“ išrašytas sąskaitas, kasos pajamų ir kasos išlaidų orderius bei sutartį, pagal kurią UAB „Ginatmeda“ parduodavo, o UAB „Sportmeda“ pirkdavo ir vėliau grąžindavo prekes UAB „Ginatmeda“. Teismas šių prašymų nesprendė ir nutartyje dėl jų nepasisakė.

142) Palūkanos pagal 2007 m. gegužės 15 d. ir 2008 m. rugpjūčio 13 d. paskolos sutartis yra labai didelės, palūkanų procentas ir apskaitytos sąnaudos neatitinka įprastų verslo sąlygų, nes 2007 m. gegužės mėnesio vidutinė metinė palūkanų norma buvo 6,5 proc. arba 0,017 proc. per dieną. Kadangi už 0,03 ir 0,04 proc. palūkanas per dieną skolino vyro įmonė žmonos įmonei, galima daryti prielaidą, kad tokių palūkanų tikslas buvo grynųjų pinigų išėmimas iš UAB „Ginatmeda“ apskaitos.

153) Teismas nutartyje visiškai nepasisakė dėl svarbių tyčinio bankroto nustatymui aplinkybių: penkerių metų senumo UAB „Ginatmeda“ priklausantis automobilis Honda Jazz 2009 m. liepos 30 d. N. K. parduotas už 10 000 Lt su nuliniu PVM mokesčiu; 2009 m. gruodžio 14 d. tarp UAB „Ginatmeda“ ir UAB „PAREX faktoringas ir lizingas“ sudaryta novacijos sutartis Nr. NS07-09-320, pagal kurią lizingo sutarties Nr. 1060605 teisės ir pareigos dėl 2006 metų gamybos automobilio Subaru Legacy-Outback 2,5 GX AL iš UAB „Ginatmeda“ neatlygintinai perėjo G. K.; iš pareiškėjo į UAB „Sportmeda“ balansą perkelta kito ilgalaikio turto už 11 239,59 Lt sumą; situacijos, kad likutinei UAB „Ginatmeda“ automobilio Toyota Hilux Double Cab 2,5 D4D, valst. Nr. ( - ) vertei pagal ilgalaikio turto kortelę Nr. 42 esant 53 327,69 Lt ir įmonei išmokėjus 28 374,00 Lt lizingo įmokų, automobilis parduodamas už 35 000,00 Lt; pagal VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. gruodžio mėnesio aktą draudėjas pateikė 2009 m. lapkričio 18 d. bendrovėje esančių įrenginių ir kito ilgalaikio turto sąrašą 86 760,66 Lt sumai, tarp jų lizinginio turto vertė — 83 979,36 Lt. Tokie UAB „Ginatmeda“ VSDFV Vilniaus skyriui pateikiami įrodymai neatitiko faktinių aplinkybių ir buvo melagingi, kadangi 2009 m. lapkričio 18 d. ilgalaikio turto sąraše esantis automobilis Toyota Flilux dar 2009 m. lapkričio 16 d. buvo parduotas A. G.; 2009 m. gruodžio 31 d. buhalterine pažyma Nr. 09/12 nurašytos neva perteklinės prekės už 45 135,44 Lt sumą; iš viso prekių, nurašytų kaip perteklinių, buvo už 48 714,20 Lt. Neatsižvelgiant į skolas valstybei, 2009 m. birželio 25 d. UAB „Sportmeda“ buvo grąžinta 80 000 Lt paskolos dalis.

164) IĮ „Farmakoekonomikos centras“ savininko 2009 m. birželio 25 d. sprendimas reorganizuoti šią individualią įmonę į UAB „Sportmeda“ iš esmės sutapo su UAB „Ginatmeda“ staigaus nuosmukio pradžia, kadangi VSDFV įmokos buvo pradėtos nemokėti būtent nuo 2009 m. liepos mėnesio; ilgalaikis UAB „Ginatmeda“ priklausantis turtas buvo pradėtas perleisti IĮ „Farmakoekonomikos centras“ nuo 2009 m. birželio 29 d. pagrindinė tiek UAB „Ginatmeda“, tiek ir UAB „Sportmeda“ veikla buvo prekyba maisto papildais sportui, sportinėmis prekėmis. UAB „Sportmeda“ veiklai buvo panaudotas UAB „Ginatmeda“ internetinis puslapis, kuris perrašytas UAB „Sportmeda“. Kadangi administratorės nurodytos aplinkybės suponuoja tyčinio bankroto prezumpciją, būtent atsakovai byloje turėjo įrodyti, kad jie neperkėlė verslo į kitą subjektą. UAB „Ginatmeda“ turtas, esant nemokumui ir gresiant bankrotui, buvo realizuojamas per susijusius asmenis, įgyvendinant nesąžiningą schemą, kurios tikslas – išvengti kreditorinių reikalavimų nukreipimo į bendrovės turtą, piktnaudžiaujant juridinio asmens savarankiška ir ribota atsakomybe.

175) Pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl klausimas dėl BUAB „Ginatmeda“ bankroto pripažinimo tyčiniu galėjo būti išspręsta neteisingai, ypač atsižvelgiant į tai, kad daugiausia vertingos informacijos galėjo pateikti būtent valstybinės įstaigos, t. y. VSDFV Vilniaus skyrius ir VĮ Turto bankas, perėmęs reikalavimo teisę iš VMI, kurie jau dalyvavo ginčuose dėl bendrovės daromų pažeidimų nemokant mokesčių. Ištaisyti minėto pažeidimo apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, nes tai faktiškai lemtų naują bylos nagrinėjimą iš esmės.

18Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai G. K., N. K. ir trečiasis asmuo UAB „Sportmeda“ prašo BUAB „Ginatmeda“ atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti iš BUAB „Ginatmeda“ trečiojo asmens UAB „Sportmeda“ naudai bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

191) BUAB „Ginatmeda“ bankroto administratorės E. G. pateikti nauji įrodymai neturi būti priimti, kadangi jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Nėra pagrindo teigti, jog faktinių duomenų pateikimo būtinybė iškilo po to, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą ir priėmė ginčijamą nutartį. Dėl naujų įrodymų atsakovai ir trečiasis asmuo neturėjo galimybės pasisakyti savo procesiniuose dokumentuose, o pirmosios instancijos teismas negalėjo šių įrodymų įvertinti.

202) Byloje nėra nustatyta, kad G. K. būtų sąmoningai slėpęs bendrovės dokumentus ar būtų jų neišsaugojęs, todėl priešingos bankroto administratorės prielaidos yra nepagrįstos.

213) Bankroto administratorė turėjo pateikti duomenis, iš kurių matytųsi, kada įmonės pradelstų (bet ne mokėtinų per vienerius metus) įsipareigojimų suma viršijo pusę į balanso įrašyto turto vertės, taip pat – kada įmonė nebeatsiskaitinėjo su kreditoriais, nepamokėjo už prekes ar paslaugas ir t.t. Bankroto administratorė tokių įrodymų į bylą nepateikė, nors būtent jai tenka pareiga įrodyti, kada įmonėje susiklostė situacija, kuomet atsakovams atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

224) VMI ir VSDFV mokestines nepriemokas ir skolą valstybės biudžetui nurodė nuo 2009 m. Taigi, 2007 m. įmonės finansinė situacija dar nebuvo ypatingai sunki, įmonė mokėjo palūkanas pagal paskolos sutartis ir, nors turėjo 37 775 Lt nuostolių, tačiau pradelsti įmonės įsipareigojimai neviršijo pusės į jos balansą įrašyto turto vertės.

235) Nei Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, nei kituose teisės aktuose nenustatytas draudimas įmonei sudaryti sandorius su tiesiogiai ar netiesiogiai susijusiais asmenimis. Tokie sandoriai savaime nėra niekiniai. Tik nustačius, kad sandoriai buvo sudaryti siekiant sužlugdyti įmonę ir taip išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, jų sudarymą būtų galima vertinti kaip sąmoningą įmonės valdymo organų narių siekį privesti įmonę prie bankroto. Nagrinėjamoje byloje tokie siekiai nenustatyti ir neįrodyti. Atskirajame skunde yra pakartoti deklaratyvūs pareiškimo teiginiai dėl UAB „Ginatmeda“ verslo perkėlimo į UAB „Sportmeda“, tačiau apeliantė nepateikė konkrečių duomenų, įrodančių, jog UAB „Sportmeda“ perėmė UAB „Ginatmeda“ klientus, ar pan.

246) Pati bankroto administratorė pirmiausia turėjo surinkti įrodymus ir tik po to reikšti pareiškimą dėl tyčinio bankroto. Apeliantės nurodomi, teismo neišreikalauti įrodymai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Teismas tokio pobūdžio bylose, turėdamas teisę ex officio rinkti įrodymus, vis tiek yra saistomas šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principų bei įrodymų sąsajumo taisyklių.

25IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

27Apeliantės atskirasis skundas grindžiamas proceso teisės normų pažeidimais nagrinėjant tyčinio bankroto klausimą pirmosios instancijos teisme. Remiantis CPK 329 straipsnio 1 dalimi, proceso teisės normos pažeidimas arba netinkamas jos pritaikymas yra pagrindas sprendimui (nutarčiai) panaikinti, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

28CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, yra įtvirtinta, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublik?s įstatymai. Taigi, ĮBĮ normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalį bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Bankroto bylų procesinių taisyklių ypatumus lemia bankroto materialiųjų teisinių santykių prigimtis ir jų specifika, palyginus su kitais civiliniais teisiniais santykiais.

29ĮBĮ 20 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas, gavęs kreditoriaus (kreditorių) arba administratoriaus prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu, apie gautą prašymą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos praneša kitiems įmonės kreditoriams ir administratoriui (jeigu prašymą pateikė ne administratorius). Pranešime teismas nurodo, kad kreditoriai ir administratorius per teismo nustatytą, ne trumpesnį kaip 14 ir ne ilgesnį kaip 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos, terminą turi teisę pateikti jiems žinomą informaciją, galinčią turėti reikšmės šio straipsnio 2 dalyje nurodytų tyčinio bankroto požymių nustatymui ir bankroto pripažinimui tyčiniu. Teismas gali nurodytą pranešimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pripažinti bankrotą tyčiniu gavimo dienos pateikti administratoriui (neatsižvelgiant į tai, ar prašymą pateikė kreditorius (kreditoriai) ar administratorius) ir pavesti jam ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo teismo pranešimo gavimo dienos pranešti kreditoriams apie teismo gautą prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu ir kreditorių teisę pateikti teismui šioje dalyje nurodytą informaciją per teismo nustatytą terminą. Teismas, gavęs prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu, per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos prašymo kopiją ir kitus prie prašymo pridėtus dokumentus persiunčia netekusiems įgaliojimų įmonės valdymo organams ir kitiems šio įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytiems asmenims, kurie gali būti pripažinti kaltais dėl tyčinio bankroto. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad paminėtas reglamentavimas yra pagrindas išvadai, jog įstatymų leidėjas nustato galimybę ir pareigą teismui, siekiant išsamiai išsiaiškinti susijusias su įmonės veikla aplinkybes, sudaryti sąlygas gauti kuo daugiau informacijos, galinčios turėti reikšmės išvadai apie galimą tyčinį bankrotą pagrįsti (arba paneigti), t. y. ne tik iš administratoriaus ar kreditoriaus(ių), inicijavusių prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, teikiamos informacijos, bet ir iš kitų kreditorių, o taip pat kitų ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytų asmenų. ĮBĮ 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų nesilaikymas leidžia daryti išvadą, kad byla pirmosios instancijos teisme galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1075-178/2015, 2015 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje 2-296-178/2015, kt.).

30Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ĮBĮ 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų reikalavimų nesilaikė – gavęs bankroto administratorės pareiškimą dėl UAB „Ginatmeda“ bankroto pripažinimo tyčiniu, nepranešė apie minėto pareiškimo gavimą BUAB „Ginatmeda“ kreditoriams bei nustatė kreditoriams termino pateikti jiems žinomą informaciją, galinčią turėti reikšmės nagrinėjant bankroto administratoriaus pareiškimą. Teismas atlikti minėtus veiksmus taip pat neįpareigojo ir bankroto administratorės. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias pasirengimo bylų dėl tyčinio bankroto nagrinėjimui procesinę tvarką. Šis pažeidimas pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį yra pakankamas pagrindas ginčijamai nutarčiai panaikinti.

31Kadangi ištaisyti aptartą procesinį pažeidimą apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, nes tai faktiškai lemtų naują bylos procesą nuo pasirengimo nagrinėti bylą stadijos, panaikinus ginčijamą nutartį klausimas dėl BUAB „Ginatmeda“ bankroto pripažinimo tyčiniu perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

32Atsižvelgiant į tai, kad tyčinio bankroto klausimo nagrinėjimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitų atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentų apeliacinės instancijos teismas neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

33Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

34Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį panaikinti ir bylą dėl BUAB „Ginatmeda“ bankroto pripažinimo tyčiniu perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė... 2. I. Ginčo esmė... 3. BUAB „Ginatmeda“ bankroto administratorė E. G. kreipėsi į teismą,... 4. Atsakovai G. K., N. K. ir trečiasis asmuo UAB „Sportmeda“ prašė... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 5 d. nutartimi atmetė BUAB... 7. Teismas nurodė, kad pareiškėjai, siekiančiai įrodyti atsakovų veiksmų... 8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja, nesutikdama su atsakovų parduotų... 9. Teismo vertinimu, vien tik aplinkybė, kad buvusi įmonės darbuotoja pradėjo... 10. Teismas sprendė, kad byloje nenustatyta, jog N. K. nuo 2002 m. rugsėjo 11 d.... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. BUAB „Ginatmeda“ bankroto administratorė E. G. atskiruoju skundu prašo... 13. 1) Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl bankroto... 14. 2) Palūkanos pagal 2007 m. gegužės 15 d. ir 2008 m. rugpjūčio 13 d.... 15. 3) Teismas nutartyje visiškai nepasisakė dėl svarbių tyčinio bankroto... 16. 4) IĮ „Farmakoekonomikos centras“ savininko 2009 m. birželio 25 d.... 17. 5) Pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos įmonių... 18. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai G. K., N. K. ir trečiasis asmuo... 19. 1) BUAB „Ginatmeda“ bankroto administratorės E. G. pateikti nauji... 20. 2) Byloje nėra nustatyta, kad G. K. būtų sąmoningai slėpęs bendrovės... 21. 3) Bankroto administratorė turėjo pateikti duomenis, iš kurių matytųsi,... 22. 4) VMI ir VSDFV mokestines nepriemokas ir skolą valstybės biudžetui nurodė... 23. 5) Nei Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, nei kituose teisės aktuose... 24. 6) Pati bankroto administratorė pirmiausia turėjo surinkti įrodymus ir tik... 25. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 26. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320... 27. Apeliantės atskirasis skundas grindžiamas proceso teisės normų pažeidimais... 28. CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos... 29. ĮBĮ 20 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas, gavęs kreditoriaus... 30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ĮBĮ 20 straipsnio 4 dalyje... 31. Kadangi ištaisyti aptartą procesinį pažeidimą apeliacinės instancijos... 32. Atsižvelgiant į tai, kad tyčinio bankroto klausimo nagrinėjimas perduodamas... 33. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 34. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį panaikinti ir bylą dėl...