Byla 2-1075-178/2015
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 20 d. nutarties, kuria įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu civilinėje byloje Nr. B2-551-560/2015 pagal bankrutavusios UAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto administratoriaus UAB „Verslo efektas“ įgalioto asmens G. M. prašymą UAB „Lithuanian glass recycling“ bankrotą pripažinti tyčiniu, suinteresuotas asmuo V. Č

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 20 d. nutarties, kuria įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu civilinėje byloje Nr. B2-551-560/2015 pagal bankrutavusios UAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto administratoriaus UAB „Verslo efektas“ įgalioto asmens G. M. prašymą UAB „Lithuanian glass recycling“ bankrotą pripažinti tyčiniu, suinteresuotas asmuo V. Č..

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Sprendžiamas klausimas dėl BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto pripažinimo tyčiniu pagrįstumo.

5BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto administratorius UAB „Verslo efektas“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu pripažinti BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad įmonės vadovas tyčia organizavo apgaulingą apskaitos tvarkymą su tikslu sukurti fiktyvius įmonės įsiskolinimus tam tikriems kreditoriams bei sumažinti jos reikalavimus tam tikriems skolininkams. Pareiškėjo teigimu, įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose yra trys kreditinės PVM sąskaitos-faktūros, įrašytos į įmonės 2013 m. paslaugų pardavimų apskaitą, kurios yra išrašytos neteisėtai. PVM sąskaita-faktūra UAB „Glassget“ išrašyta neteisėtai, nes įmonės suformuotame 2013 m. paslaugų pardavimų apskaitos registre matosi, jog per 2013 m. su UAB „Glassget“ jokių paslaugų pardavimų nebuvo, sąskaita išrašyta kaip paslaugos pirkėjo kreditinis dokumentas, bet sąskaitoje klaidinančiai rašoma, jog UAB „Glassget“ šiuo atveju yra tiekėjas. Šioje sąskaitoje-faktūroje nėra ir kitų būtinų duomenų, kaip to reikalauja teisės aktai. Nurodo, kad minėta PVM sąskaita-faktūra buvo įrašyta į įmonės pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją tik 2013 m. balandžio 19 d., tokiu būdu nebuvo vadovautasi teisės aktų nuostatomis. Pareiškėjo teigimu, tokiu būdu buvo siekiama pabloginti įmonės finansinę būklę ir jos kreditorių padėtį, nes išrašant minėtą sąskaitą buvo panaikintas debitorinis reikalavimas į 782,60 Lt sumą bei dirbtinai sukurtas įmonės kreditorius, turintis reikalavimą 56 940,22 Lt sumai, kuris buvo perleistas UAB „Boneka“. Be to, iš įmonės apskaitos dokumentų matyti, kad per 2013 m. ir su UAB „Bioservice“ paslaugų pardavimų nebuvo, tačiau yra išrašytos dvi 2013 m. gegužės 7 d. kreditinės PVM sąskaitos-faktūros, kurios yra netikslios, nenurodant tam tikrų duomenų, kaip to reikalauja įstatymai. Buhalterinės apskaitos dokumentuose šios sąskaitos apskaitytos netinkamai ir jos įrašytos į įmonės pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją tik 2013 m. lapkričio 6 d., tokiu būdu nebuvo vadovautasi teisės aktų nuostatomis. Pareiškėjo teigimu, minėtomis sąskaitomis buvo sumažinta debitoriaus skola įmonei, pabloginant įmonės finansinę padėtį. Pažymėjo, kad bankroto administratoriui nebuvo perduota dalis svarbių įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai arba netinkamai. Iš įmonės finansinių dokumentų taip pat nustatyta, jog atsakovo direktoriaus V. Č. ir buhalterės S. K. įmonei suteiktos paskolos, tačiau administratoriui pateikta tik paskolos sutartis su S. K. 15 000 Lt sumai, o sutartis su Vytautu Čepu, taip pat su S. K. dėl kitos paskolos sumos dalies administratoriui nepateikta. Nesant tokių sutarčių, atitinkamai 49 720 Lt S. K. ir 72 385 Lt V. Č. finansiniai reikalavimai įmonei yra nepagrįsti, tai reiškia, tokiu būdu buvo nepagrįstai padidinti įmonės finansiniai įsipareigojimai. Nurodė, kad įmonės 2011 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. balanso duomenys neatitinka, t. y. buvo pakeisti tam tikri įmonės balanso rodikliai. Administratorius mano, kad dėl aukščiau nurodytų priežasčių iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Nurodo, kad iš buhalterinės apskaitos duomenų, esant jų trūkumui, galima daryti išvadą, kad įrenginys (linija) 2012 m. ir 2013 m. Krynicki Recycling S. A. buvo nuomojamas be sutarties, nenurodant tikslios nuomos kainos, ir ši įmonė prasidėjus atsakovo bankroto procesui įrenginį išsivežė į Lenkiją. Administratoriaus teigimu, atsakovas minėtai įmonei stiklą parduodavo mažesnėmis nei įprasta kainomis, dėl to patyrė 38 143,14 Lt nuostolių. Pažymėjo, kad kreditorius Krynicki Recycling S. A., teikdamas administratoriui kreditorinį reikalavimą, pateikė dvi sąskaitas, kurios nėra įtrauktos į atsakovo finansinę apskaitą. Nurodo, kad atsakovo teritorijoje yra likusios nesutvarkytos stiklo atliekos, todėl preziumuojama, kad paslaugos pirkėjams nebuvo suteiktos ir stiklas nebuvo išvežtas. Administratoriaus vertinimu, atsakovo turtas neteisėtai, pažeidžiant kitų kreditorių reikalavimus, buvo perleistas UAB „Ymax LT“, kuri buvo suteikusi atsakovui paskolą. Taigi, bankroto administratoriaus teigimu, egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 5 punktuose numatyti bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindai.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 7 d. nutartimi administratoriaus prašymą tenkino. Pripažino BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankrotą tyčiniu. Teismo vertinimu, administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos, todėl ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nurodytą 6 mėnesių terminą administratoriaus prašymu teismas gali pratęsti ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Prašymo pripažinti bankrotą tyčiniu pateikimas teismui neatleidžia administratoriaus nuo pareigos patikrinti visus sandorius, sudarytus per minėtą laikotarpį, ir pareikšti ieškinius dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Be to, šis terminas neapibrėžia ir administratoriaus prievolės padarius prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių, kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Per 6 mėnesių terminą patikrinus įmonės sudarytus sandorius ir, esant reikalui, minėtą terminą teismui pratęsus ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, administratoriui atsiranda pagrindas nagrinėti klausimą dėl tyčinio bankroto požymių. Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog pateikti prašymui dėl bankroto pripažinimo tyčiniu taikytinas tapatus įmonės sandorių patikrinimui įstatymo numatytas terminas, dėl to V. Č. prašymą dėl senaties termino taikymo teismas atmetė.

8Teismo vertinimu, UAB „Lithuanian glass recycling“ vadovo, savininkų veiksmai, kuriais netinkamai vykdytos įstatymuose nustatytos pareigos, susijusios su įmonės valdymu, pasireiškė tuo, jog įmonės vadovas, savininkai neįvykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartyje, kuria UAB „Lithuanian glass recycling“ iškelta bankroto byla, analizuojant įmonės finansinę padėtį, nustatyta, jog UAB „Lithuanian glass recycling“ (įmonės vadovas) su pateiktu ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo sutiko ir nurodė, kad įmonė negali atsiskaityti su savo kreditoriais bei nevykdo jokios ūkinės – komercinės veiklos. Todėl teismas sprendė, jog, nors įmonės finansinė padėtis buvo bloga ir įmonė jau kuris laikas nevykdė jokios ūkinės – komercinės veiklos, tačiau įmonės valdymo organai neįvykdė įstatymo numatytos pareigos ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokiu būdu įmonės valdymo organas (organai) nevykdė įstatymuose jiems nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, todėl yra ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis.

9Iš administratoriaus pateiktų paaiškinimų matyti, kad nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai pasireiškė tuo, jog išrašant administratoriaus nurodytas kreditines sąskaitas buvo nepagrįstai panaikinti esami kreditorių reikalavimai, tam tikrų kreditorių reikalavimai be pagrindo sumažinti, o tam tikrų debitorių reikalavimai į atsakovą padidinti, tokiu būdu pabloginant įmonės finansinę padėtį. Nors suinteresuotas asmuo nurodo, kad kreditinės sąskaitos išrašytos pagrįstai įskaitant tam tikras sumas už 2013 m. suteiktas paslaugas, tačiau administratoriui neturint ir byloje nesant duomenų apie atsakovo per 2013 m. su UAB „Glassget“ ir UAB „Bioservice“ vykdytus paslaugų pardavimus, t. y. tokiems duomenims neatsispindint buhalterinėje apskaitoje (2013 m. paslaugų pardavimų apskaitos registre), teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog išrašytos kreditinės PVM sąskaitos-faktūros yra pagrįstos ir jomis nebuvo pabloginta įmonės finansinė padėtis. Be to, administratoriaus įgaliotas asmuo taip pat nurodo, jog įmonės direktorius V. Č. ir buhalterė S. K. įmonei suteikė atitinkamai 72 385 Lt ir 49 720 Lt paskolas, tačiau administratoriui pateikta tik paskolos sutartis su S. K. 15 000 Lt sumai, o sutarties su Vytautu Čepu, taip pat su S. K. kitai paskolos sumos daliai nepateikta. Su atsiliepimu į administratoriaus pareiškimą suinteresuotas asmuo teismui pateikė atitinkamų paskolos sutarčių kopijas ir nurodė, kad tokie dokumentai administratoriui buvo pateikti. Teismo vertinimu, esant pateiktoms atitinkamoms sutartims, nėra pagrindo teigti, jog atitinkamos sutartys nebuvo sudarytos, tačiau dalies įmonės finansinių dokumentų administratoriui neperdavimas vertintinas analizuojant administratoriaus nurodytą ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą tyčinio bankroto taikymo pagrindą. Įvertinus administratoriaus nurodytų atsakovo kreditinių sąskaitų išrašymo pagrindus, teismo vertinimu, darytina išvada esant ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį, o būtent, kad įmonės valdymo organų buvo priimti ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai.

10Teismas, įvertinęs byloje pateiktą medžiagą ir administratoriaus pateiktus paaiškinimus, taip pat vertina, jog UAB „Lithuanian glass recycling“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio. Administratoriaus įgaliotas asmuo nurodo, kad jam nebuvo perduoti visi įmonės finansiniai dokumentai, tokiu būdu patvirtinant, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai arba netinkamai. Suinteresuoto asmens teigimu, priešingai, administratoriui buvo perduoti visi įmonės finansiniai dokumentai, tačiau ginčas tarp šalių kilo dėl duomenų bazės kopijos perėmimo, t. y. administratoriui buvo siūloma nusipirkti duomenų bazės kopiją iš buhalterinės apskaitos įmonės, tačiau administratorius to nepadarė, todėl buvęs įmonės direktorius V. Č. už tai nėra atsakingas. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo sutikti su šiais suinteresuoto asmens argumentais, nes perduoti visus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus bankroto administratoriui yra įmonės valdymo organų pareiga (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.). Be to, administratorius nurodė, jog iš buhalterinės apskaitos duomenų taip pat nėra galimybės nustatyti, ar įmonės įrenginys (linija) 2012 m. ir 2013 m. kreditoriui Krynicki Recycling S. A. buvo nuomojamas pagrįstai, nes administratoriui nepateikta atitinkama sutartis dėl įrenginio nuomos su joje numatyta kaina. Juolab, kad šį atsakovo įrenginį minėta įmonė, prasidėjus atsakovo bankroto procesui, neaiškiu pagrindu išsivežė į Lenkiją. Teismas taip pat pažymėjo ir tai, kad kreditorius Krynicki Recycling S. A. su kreditoriniu reikalavimu administratoriui pateikė dvi sąskaitas, kurios nėra įtrauktos į atsakovo finansinę apskaitą. Teismo vertinimu, įmonės tarpusavio susitarimai nepateisina atliekamų operacijų neįtraukimo į įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus. Todėl, teismo vertinimu, UAB „Lithuanian glass recycling“ buhalterinė apskaita galimai buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai, o dėl tokių veiksmų negalima buvo iš dalies nustatyti įmonės turto bei įsipareigojimų (ĮBĮ 20 str. 2 d. 5 p.).

11Teismas, įvertinęs aplinkybių visumą, sprendė, kad UAB „Lithuanian glass recycling“ bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmės, o sąmoninga valdymo organų veikla. Byloje nustatyti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 5 punktuose nurodyti tyčinio bankroto požymiai, todėl UAB „Lithuanian glass recycling“ bankrotą teismas pripažino tyčiniu (ĮBĮ 2 str. 12 d., 20 str. 2 d.).

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

13Suinteresuotas asmuo V. Č. (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išnagrinėti iš esmės – prašymą atmesti; skirti byloje žodinį nagrinėjimą bei liudytoja apklausti apskaitininkę. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

141.

15Teismas nepasisakė dėl visų pateiktų argumentų, selektyviai pasisakė tik dėl kelių ir, paviršutiniškai išnagrinėjęs tyčinio bankroto nustatymo klausimą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

162.

17Administratoriaus teiginys, kad kreditinė PVM sąskaita-faktūra įmonei UAB „Glassget" išrašyta be jokio teisinio pagrindo, o tik su tikslu pabloginti įmonės finansinę padėtį, yra nepagrįstas. Įmonė dalinai neįvykdė savo prisiimtų įsipareigojimų, t. y. neapdirbo tiek stiklo pakuočių atliekų, kiek privalėjo, todėl sumažėjo ir UAB „Glassget“ mokėtina pinigų suma. Dėl to buvo išrašyta kreditinė PVM sąskaita - faktūra tokiai sumai, kuriai nebuvo apdirbtos stiklo pakuočių atliekos. Apeliantas nurodo, kad UAB „Lithuanian glass recycling“ prisiimdavo įsipareigojimą per kalendorinius metus apdirbti tam tikrą kiekį stiklo atliekų, o klientas apmokėdavo išrašytas PVM sąskaitas-faktūras visai sumai. Kalendoriniams metams pasibaigus, būdavo sutikrinami įvykdyti įsipareigojimai ir apmokėjimai už juos ir esant permokoms/nepriemokoms atitinkamai išrašomi kreditiniai/debetiniai dokumentai. Todėl kreditinė PVM sąskaita - faktūra išrašyta 2013 m. sausio 31 d. Be to, UAB „Glassget“ įmonei pateikė debetinį dokumentą, kurio pagrindu išrašyta kreditinė PVM sąskaita-faktūra Nr. KRED 003.

183.

19UAB „Bioservice“ kreditinės PVM sąskaitos-faktūros išrašytos taip pat dėl to, kad įmonė nepilnai įvykdė savo prisiimtus įsipareigojimus. UAB „Bioservice“ ir UAB „Lithuanian glass recycling“ pasirašė tarpusavio suderinimo aktą, kuriame UAB „Bioservice" reikalavo, kad atsakovas, esant UAB „Bioservice" permokai už paslaugas, išrašytų kreditines PVM sąskaitas-faktūras esamos permokos sumai. Todėl ir buvo išrašytos kreditinės PVM sąskaitos-faktūros Nr. KRED 004, KRED 0005. Įstatymai nereglamentuoja termino, per kurį būtina išrašyti kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą, todėl šalys tokį dokumentą gali išrašyti tada, kada yra toks poreikis. Kreditinės PVM sąskaitos-faktūros Nr. KRED 004, KRED 005 buvo deklaruotos 2013 m. lapkričio 6 d., jos įtrauktos į PVM deklaraciją už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d. ir ši deklaracija į Valstybinę mokesčių inspekciją nusiųsta 2013 m. liepos 25 d.

204.

21Administratorius neginčijo nei sudarytų sutarčių su UAB „Glassget“ ir UAB „Bioservice“, nei faktų kurie buvo apskaityti, todėl neturi jokio teisinio pagrindo teigti, kad kreditinės PVM sąskaitos- faktūros išrašytos nepagrįstai, nesilaikant įstatymais nustatytos tvarkos ar siekiant pabloginti finansinę įmonės situaciją.

225.

23Visos sudarytos paskolos sutartys ir visi kasos pajamų orderiai perduoti administratoriui. Prie atsiliepimo pateiktos paskolos sutartys, kuriomis įmonei paskolinta bendra 101 000 Lt suma. Pridėjus 2012 m. gegužės 18 d. paskolos sutartimi paskolintą 15 000 Lt paskolos sumą, gaunama, administratoriaus teigimu, nepagrįsta 116 000 Lt suma. Taip pat pateikti ir visi kasos pajamų orderiai, kurie patvirtina pinigų priėmimo faktą. Apelianto teigimu, nelogiška būtų nepateikti dokumentų bankroto administratoriui, o paskolos sutartys tik patvirtina aplinkybę, kad įmonėje buvo gauti pinigai, kurie vėliau įmonėje ir panaudoti.

246.

25Paskolos sutartys sudarytos daug anksčiau nei UAB „Lithuanian glass recycling“ iškelta bankroto byla. Įmonė gavo paskolos sutartimi jai paskolintus pinigus, todėl neaišku, kuo remiantis ir kokiu pagrindu tokie sandoriai gali būti traktuojami kaip nenaudingi sprendimai. Suteikiant paskolas buvo didinamas įmonės turtas, kas pagerina jos kreditorių padėtį. Be to, teismas nepagrindė išvados, kad suteiktos paskolos įmonei buvo ekonomiškai nenaudingos.

267.

27Teismas nepagrįstai pripažino, kad įmonės vadovas V. Č. neperdavė duomenų bazės, kuri kaip materialus daiktas neegzistuoja. UAB „Finalsa“ taip pat savarankiškai nevaldė duomenų bazės, o buhalterinę programą ir kitus įrankius reikalingus vesti įmonės buhalterinę apskaitą nuomojosi iš UAB „eLit sistema“. Apeliantas neturėjo galimybės pateikti bankroto administratoriui trūkstamų dokumentų, nes jie tiesiog neegzistuoja materialioje išraiškos formoje, o tėra kompiuterinėje programoje. Bankroto administratoriui buvo perduota visa informacija, kur ir kokiu būdu jis gali gauti visus reikalaujamus dokumentus, tačiau jis net nebandė jų gauti. Be to, apeliantas niekada nebuvo ir nėra kaltinamas nei apgaulingos, nei aplaidžios buhalterinės apskaitos tvarkymu.

288.

29Bankroto administratorius pateikė teismui nuomos sutartį su Krynicki Recycling S. A., kurios 4 punkte nurodyta, kad sutartis gali būti pratęsiama nuomotojo sutikimu. Nei viena iš sutarties šalių, pasibaigus nuomos terminui, nepareiškė noro nutraukti įrenginio nuomos sutarties, todėl ji tapo neterminuota iki nuomotojas pareikš norą nuomos sutartį nutraukti. Įrenginys nuosavybes teise priklausė Krynicki Recycling S. A., todėl galimai sužinojusi apie įmonei iškeltą bankroto bylą, siekdama apsaugoti savo turtą ir turėdama teisę nutraukti nuomos sutartį, tokia teise Krynicki Recycling S. A. pasinaudojo.

309.

31Nepagrįstas administratoriaus argumentas, kad nuomos mokestis buvo dengiamas pigiai Krynicki Recycling S. A. parduodamu stiklu. Apeliantas nurodo, kad konkreti kaina labai priklausė nuo tuo metu parduodamos produkcijos. Įmonė parduodavo Krynicki Recycling S. A. nekondicinį stiklą, kurio pati negalėdavo tinkamai apdirbti. Krynicki Recycling S. A., būdamas vienu iš įmonės akcininkų ir vienu iš didžiausių kreditorių, mokėdamas įmonei, priešingai nei teigia administratorius, gerindavo įmonės finansinę padėtį.

3210.

33UAB „Lithuanian glass recycling“ stiklo atliekas parduodavo UAB „Ymax“, ši jas perparduodavo AB „Guartis“, kuris už gautas stiklo atliekas sumokėdavo UAB „Ymax“, o pastaroji tais pinigais padengdavo atsakovo įsiskolinimus. Nepagrįsti administratoriaus argumentai, kad AB „Guartis“ realiai už įmonės atsakovo atliekas sumokėdavo UAB „Ymax“ ir tai galimai pažeidė kitų kreditorių teises. UAB „Ymax“ už gautus pinigus padenginėdavo atsakovo įsiskolinimus, taip mažindama bendrą skolos dydį ir iš esmės didindama kreditorių galimybes išsiieškoti skolas.

3411.

35Teismas nenagrinėjo apelianto lojalumo įmonei klausimo, rūpestingumo ir kitų būtinų klausimų, norint nustatyti ar bankrotas buvo tyčinis ar ne. UAB „Lithuanian glass recycling“ nesudarė jokių jai finansiškai nenaudingų, įtartinų sandorių, vykdė veiklą taip pat, kaip ją vykdė nuo pat jos įsteigimo pradžios. Dėl to, kad sudarytas sandoris ar sandoriai nebuvo pelningi kaip buvo tikėtasi, negalima bankroto pripažinti tyčiniu.

36Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes tokiu būdu tik galima išsamiai suformuluoti poziciją bei pateikti išsamius ir detalius paaiškinimus kiekvienu konkrečiu klausimu ir dėl kiekvieno įmonės veiklos epizodo. Apeliantas taip pat mano, kad yra prasminga liudytoja apklausti apskaitininkę, kuri išsamiai gali paaiškinti kiekvieno buhalterinio įrašo teisingumą ir atsiradimo aplinkybes.

37Pareiškėjas UAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto administratorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ji atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Nesutiktina su apelianto argumentu, kad su UAB „Glassget“ ir UAB „Bioservice“ santykiai atitiko „normalią praktiką“, nes pasak apelianto PVM sąskaitos – faktūros buvo išrašomos dar nesuteikus paslaugos (nesutvarkius stiklo), t. y. neįvykus ūkinei operacijai. Todėl PVM sąskaitų - faktūrų išrašymas prieš suteikiant paslaugas prieštarauja įstatymams (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 str. 2 d. 1 p.). Be to, UAB „Glassget“ ir UAB „Bioservice“ išrašytose kreditinėse PVM sąskaitose - faktūrose nenurodyta tikslinamos PVM sąskaitos - faktūros išrašymo data, serija, numeris, nepateikiami kiti duomenys apie tikslinamus apskaitos dokumentus, taip pat nenurodyta, kokiu laikotarpiu buvo suteiktos arba nesuteiktos paslaugos, taip pat nenurodytos kreditinės sąskaitos išrašymo priežastys (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 83 str. 1 d., 3 d.).
  2. Kreditinės PVM sąskaitos - faktūros įmonei UAB „Bioservice“ išrašytos 2013 m. gegužės mėnesį, tačiau 2012 ir 2013 metais tarp UAB „Bioservice“ ir BUAB „Lithuanian glass recycling“ nebuvo ūkinių operacijų, susijusių su stiklo pakuotės sutvarkymą patvirtinančių pažymų pardavimu, todėl išrašytos kreditinės PVM sąskaitos - faktūros prieštarauja įstatymams. Todėl egzistuoja savarankiškas pagrindas atsakovo bankrotą pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.
  3. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 3 dalį iki 2013 m. sausio 1 d. apskaitos duomenis kompiuterinėse laikmenose (duomenų bazėse) buvo galima saugoti tik tuo atveju, kai yra atspausdinti apskaitos registrai, o apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu. Bankroto administratoriui pateikti nevisi apskaitos registrai, kurie privalėjo būti sudaryti iki 2013 m. sausio 1 d., t.y. neperduoti: Didžioji knyga už 2010, 2011, 2012, 2013 metus; buhalterinių sąskaitų apyvartos registrai už 2010, 2011, 2013 metus, išskyrus 2010, 2011 metų bankų registrus; už 2012 metus: buhalterinės apskaitos registrai už kiekvieną buhalterinį įrašą, išskyrus buhalterinės sąskaitos Nr. 44221 „Suteiktos paskolos (fizinių asmenų)", buhalterinės apskaitos registrai, kuriuose matytųsi atliktos užskaitos. Perduoti visus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus bankroto administratoriui yra įmonės valdymo organų pareiga, todėl apeliantas privalėjo perduoti visus įmonės registrus sudarytus iki 2013 m. sausio 1 d. popieriniame variante, o registrus sudarytus nuo 2013 m. įmonės vadovo pasirinktu formatu, t. y. ar juos pateikti popieriniame variante ar pasirašius kvalifikuotu elektroniniu parašu pateikti elektroniniame variante (išsaugotus CD, DVD, USB ar kitose laikmenose). Apelianto teiginiai, jog jis neturėjo galimybės pateikti bankroto administratoriui trūkstamų dokumentų, nes jų nebuvo materialioje išraiškos formoje tik patvirtina tai, kad apeliantas kaip įmonės valdymo organas nesielgė sąžiningai bei rūpestingai, neatliko savo pareigos tinkamai tvarkyti apskaitą ir taip pažeidė įstatymų reikalavimus.
  4. Kartu su buhalterinės apskaitos dokumentais administratoriui nebuvo pateiktos ir paskolos sutartys, sudarytos tarp UAB „Lithuanian glass recycling“ ir įmonės direktoriaus V. Č. ir įmonės buhalterės S. K.. Šias sutartis pateikus tik su atsiliepimu, darytina išvada, kad iki tol jų net nebuvo.
  5. Pasirašytas dokumentas, kuriame būtų išreikšta UAB „Lithuanian glass recycling“ ar Krynicki Recycling S. A. kaip nuomotojo ar nuomininko valia pratęsti nuomos sutartį, administratoriui nepateiktas, o pasirašytos nuomos sutarties 4 punktas nurodo, jog sutartis gali būti pratęsiama tik esant nuomotojo sutikimui. Be to, pagal administratoriui pateiktus dokumentus, nuomos mokestis už nuomojamą įrenginį buvo mokamas iki 2011 m. gruodžio mėnesio t. y. iki tada kai baigėsi pirminė sutartis. Todėl 2012 ir 2013 metais linija buvo nuomojama nesudarius / nepratęsus sutarties, o linijos nuomos kainą buvo bandoma padengti kitais būdais, konkrečiai šiuo atveju Krynicki Recycling S.A. buvo parduodamas stiklas (stiklo atliekos) mažesnėmis kainomis negu kitiems pirkėjams.
  6. Lenkijos įmonės atstovai pasiimdami įrenginį nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kokiu pagrindu įrenginys buvo nuomojamas 2012 ir 2013 metais. Taip pat iš Krynicki Recycling S.A. administratorius negavo jokių išankstinių pranešimų apie ketinimą nutraukti nuomos sutartį, t. y. įrenginys buvo išvežtas be jokio išankstinio perspėjimo.
  7. Administratoriui pateiktuose dokumentuose nėra registrų, kuriuose buvo fiksuojamos visos finansinės operacijos, susijusios su UAB „Ymax Lt“ ir BUAB „Lithuanian glass recycling“ kreditoriais, todėl neįmanoma nustatyti, kokią dalį gautų pinigų UAB „Ymax LT“ pervesdavo BUAB „Lithuanian glass recycling“ kreditoriams. Tokia situacija, kai pinigai už parduotą produkciją patenka ne į įmonės sąskaitą ar kasą, o yra pervedami kitai įmonei, prieštarauja įstatymams, taip pat tokiu būdu pažeidžiama atsiskaitymų su kreditoriais tvarka. Administratoriaus teigimu, atsakovo turtas neteisėtai buvo perleistas UAB „Ymax LT“ taip pažeidžiant kitų kreditorių interesus ir siekiant patenkinti tik tam tikrų kreditorių reikalavimus.
  8. Teismas nustatė ne vieną požymį, kaip to reikalauja ĮBĮ, o net tris požymius, dėl kurių BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p., 2 p., 5 p.). Apeliantas nepagrįstai remiasi taikytina verslo sprendimo taisyklės teikiama apsauga, nes verslo sprendimo taisyklė negali pateisinti ir nepateisina netinkamo apskaitos tvarkymo. Siekiant bankroto pripažinimo tyčiniu, teisės aktai nereikalauja, kad asmuo būtų praeityje nuteistas dėl apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo.

38Apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti liudytoją yra nepagrįstas ir nesavalaikis. ĮBĮ nenumato, kad klausimas dėl tyčinio bankroto privalo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, apeliantas tokio prašymo nekėlė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir neprašė kviesti liudytoja apskaitininkės. Apelianto teisė būti išklausytam buvo užtikrinta jam suteikus galimybę pateikti atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

39IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

40CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Pažymėtina, kad teisminėje praktikoje pripažįstama, jog bankroto bylos yra susijusios su viešuoju interesu. Todėl šiame ir žemiau nurodomų faktinių aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas akcentuoja jau paminėtą įstatyminę nuostatą, kad, esant byloje viešajam interesui, apeliacinio (atskirojo) skundo ribos gali būti peržengtos, t.y. pasisakoma dėl tų aspektų, kurie skunde nėra keliami.

41Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

42Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

43CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, yra įtvirtinta teisės norma, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Taigi, ĮBĮ normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalį bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Bankroto bylų procesinių taisyklių ypatumus lemia bankroto materialiųjų teisinių santykių prigimtis ir jų specifika, palyginus su kitais civiliniais teisiniais santykiais.

442013 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. XII-237 pakeitus Įmonių bankroto įstatymą, nuo 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojo ĮBĮ pasikeitimai, susiję ir su tyčiniu bankrotu. Aktualioje ĮBĮ 20 straipsnio 4 dalies redakcijoje nurodyta, kad teismas, gavęs kreditoriaus (kreditorių) arba administratoriaus prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu, apie gautą prašymą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos praneša kitiems įmonės kreditoriams ir administratoriui (jeigu prašymą pateikė ne administratorius). Pranešime teismas nurodo, kad kreditoriai ir administratorius per teismo nustatytą, ne trumpesnį kaip 14 ir ne ilgesnį kaip 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos, terminą turi teisę pateikti jiems žinomą informaciją, galinčią turėti reikšmės šio straipsnio 2 dalyje nurodytų tyčinio bankroto požymių nustatymui ir bankroto pripažinimui tyčiniu. Teismas gali šioje dalyje nurodytą pranešimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pripažinti bankrotą tyčiniu gavimo dienos pateikti administratoriui (neatsižvelgiant į tai, ar prašymą pateikė kreditorius (kreditoriai) ar administratorius) ir pavesti jam ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo teismo pranešimo gavimo dienos pranešti kreditoriams apie teismo gautą prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu ir kreditorių teisę pateikti teismui šioje dalyje nurodytą informaciją per teismo nustatytą terminą. Teismas, gavęs prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu, per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos prašymo kopiją ir kitus prie prašymo pridėtus dokumentus persiunčia netekusiems įgaliojimų įmonės valdymo organams ir kitiems šio įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytiems asmenims, kurie gali būti pripažinti kaltais dėl tyčinio bankroto.

45Iš paminėto naujo reglamentavimo yra pagrindas išvadai, kad įstatymų leidėjas nustato galimybę ir pareigą teismui, siekiant išsamiai išsiaiškinti susijusias su įmonės veikla aplinkybes, sudaryti sąlygas gauti kuo daugiau informacijos, galinčios turėti reikšmės išvadai apie galimą tyčinį bankrotą pagrįsti (arba paneigti), t. y. ne tik iš administratoriaus ar kreditoriaus (-ių), inicijavusių prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, teikiamos informacijos, bet ir iš kitų kreditorių, taip pat kitų ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytų asmenų. Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas reikalavimų, nurodytų ĮBĮ 20 straipsnio 4 dalyje, reglamentuojančioje minėtą parengiamąjį klausimui dėl tyčinio bankroto nagrinėjimo iš esmės procesinį veiksmą, nesilaikė - gavęs bankroto administratoriaus pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, apie tai nei pats pranešė BUAB „Lithuanian glass recycling“ kreditoriams, nustatant terminą žinomos informacijos, galinčios turėti reikšmės nagrinėjant bankroto administratoriaus pareiškimą, pateikimui, nei tai padaryti pavedė bankroto administratoriui. Šiame kontekste pastebėtina, kad vienas iš byloje nagrinėjamų klausimų yra ir tiesiogiai susijęs su Krynicki Recykling S.A, kuris yra įtrauktas į kreditorių sąrašą (t. 4, b.l. 95-96).

46Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad klausimas dėl BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto pripažinimo tyčiniu, pirmosios instancijos teismui kilusį ginčą išnagrinėjus nesilaikius aukščiau nurodytų ĮBĮ 20 straipsnio 4 dalyje numatytų procedūrų, galėjo būti išspręstas neteisingai. Procesinės normos pažeidimas arba netinkamas jos pritaikymas, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, yra pagrindas sprendimui (nutarčiai) panaikinti (CPK 329 str. 1 d.). Ištaisyti šio pažeidimo apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, nes tai faktiškai lemtų naują bylos procesą nuo parengiamosios stadijos.

47Dėl nurodytų pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų ir pagal byloje pateiktus įrodymus negalint bylos iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme skundžiama nutartis naikintina ir BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

48Atsižvelgiant į tai, kad tyčinio bankroto klausimo nagrinėjimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

49Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Nutarė

50Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lithuanian glass recycling“ bankroto pripažinimo tyčiniu pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Sprendžiamas klausimas dėl BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto... 5. BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto administratorius UAB „Verslo... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 7 d. nutartimi administratoriaus... 8. Teismo vertinimu, UAB „Lithuanian glass recycling“ vadovo, savininkų... 9. Iš administratoriaus pateiktų paaiškinimų matyti, kad nuostolingi ir... 10. Teismas, įvertinęs byloje pateiktą medžiagą ir administratoriaus pateiktus... 11. Teismas, įvertinęs aplinkybių visumą, sprendė, kad UAB „Lithuanian glass... 12. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai... 13. Suinteresuotas asmuo V. Č. (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo... 14. 1.... 15. Teismas nepasisakė dėl visų pateiktų argumentų, selektyviai pasisakė tik... 16. 2.... 17. Administratoriaus teiginys, kad kreditinė PVM sąskaita-faktūra įmonei UAB... 18. 3.... 19. UAB „Bioservice“ kreditinės PVM sąskaitos-faktūros išrašytos taip pat... 20. 4.... 21. Administratorius neginčijo nei sudarytų sutarčių su UAB „Glassget“ ir... 22. 5.... 23. Visos sudarytos paskolos sutartys ir visi kasos pajamų orderiai perduoti... 24. 6.... 25. Paskolos sutartys sudarytos daug anksčiau nei UAB „Lithuanian glass... 26. 7.... 27. Teismas nepagrįstai pripažino, kad įmonės vadovas V. Č. neperdavė... 28. 8.... 29. Bankroto administratorius pateikė teismui nuomos sutartį su Krynicki... 30. 9.... 31. Nepagrįstas administratoriaus argumentas, kad nuomos mokestis buvo dengiamas... 32. 10.... 33. UAB „Lithuanian glass recycling“ stiklo atliekas parduodavo UAB „Ymax“,... 34. 11.... 35. Teismas nenagrinėjo apelianto lojalumo įmonei klausimo, rūpestingumo ir... 36. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes tokiu būdu tik... 37. Pareiškėjas UAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto administratorius... 38. Apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti... 39. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 40. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 41. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria BUAB... 42. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 43. CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos... 44. 2013 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. XII-237 pakeitus Įmonių bankroto... 45. Iš paminėto naujo reglamentavimo yra pagrindas išvadai, kad įstatymų... 46. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad... 47. Dėl nurodytų pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų ir pagal... 48. Atsižvelgiant į tai, kad tyčinio bankroto klausimo nagrinėjimas perduodamas... 49. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 50. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti...