Byla 2-296-178/2015
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pamario metalo konstrukcijos“ bankrotą pripažinti tyčiniu civilinėje byloje Nr. B2-483-123/2014 (Nr. B2-247-425/2015)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pamario metalo konstrukcijos“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pamario metalo konstrukcijos“ bankrotą pripažinti tyčiniu civilinėje byloje Nr. B2-483-123/2014 (Nr. B2-247-425/2015).

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartimi UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ iškelta bankroto byla (t. 1, b.l. 98-99).

5BUAB „Pamario metalo konstrukcijos“ bankroto administratorius kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su pareiškimu suinteresuotiems asmenims R. M. ir S. L., prašydamas pripažinti UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ bankrotą tyčiniu (t. 2, b.l. 183-185). Nurodė, kad išanalizavus 2011–2013 metų laikotarpio įmonės finansinius dokumentus matyti, jog jau 2011 metais UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ turėjo finansinių sunkumų, nes jos įsipareigojimai kreditoriams (2 734 270 Lt) viršijo pusę (76 proc.) į balansą įrašyto turto vertę (3 594 235 Lt), o tai sudarė pagrindo teigti, kad įmonė buvo nemoki ir jau 2011 metais jai turėjo būti iškelta bankroto byla. Tuo tarpu bankroto bylos iškėlimo metu pagal 2013 m. vasario 12 d. balansą įmonės įsiskolinimas kreditoriams sudarė 2 396 900 Lt, o turto vertė – 1 362 625 Lt. Iš nuostolių ataskaitos matyti, kad 2012 m. gruodžio 31 d. veiklos sąnaudos sudarė 1 342 908 Lt, t. y. 13,70 proc. nuo pardavimo pajamų. Tuo tarpu už 2011 m. dešimt mėnesių veiklos sąnaudos sudarė 3,6 proc. nuo pardavimo pajamų – 233 859 Lt. Didinant veiklos sąnaudas buvo mažinamas veiklos pelnas ir jau 2012 m. tapo minusiniu (240 724 Lt nuostolių), nors 2011 m. UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ užbaigė su 995 597 Lt pelnu. 2013 m. dviejų mėnesių pajamos minusinės, todėl, remiantis 10 ir 11 verslo apskaitos standartų nuostatais, savikainos neturėjo būti, o dokumentuose nurodyta – 240 684 Lt. 2013 m. dviejų mėnesių veiklos sąnaudos (396 900 Lt) didesnės apie 60 proc., o 2012 m. veiklos sąnaudos (1 342 908 Lt) didesnės apie 6 kartus negu 2011 m. veiklos sąnaudos už 10 mėn. (233 859 Lt). Pareiškėjas nurodo, kad 2011 m. UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ sėkmingai dirbo ir gavo pelną, o pagrindinis užsakovas buvo UAB „Birių krovinių terminalas“. Pareiškėjo teigimu, dėl įmonės 2 mln. litų lėšų netektų Snoro banke ji nebūtų bankrutavusi, nes UAB „Birių krovinių terminalas“ užsakymai buvo milijoninių verčių, tačiau 2012 m. visus užsakymus iš UAB „Birių krovinių terminalas“ perėmė UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ (savininkas ir vienintelis direktorius S. L.), nors darbus atliko UAB „Pamario metalo konstrukcijos“. Tarp UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ ir UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ buvo sudaryta sutartis, kad UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ suteiks darbus, o UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ juos vykdys. Iš darbų atlikimo aktų matyti, kad visi darbai yra atliekami UAB „Birių krovinių terminalas“ teritorijoje. 2012 m. UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ ženkliai padidėjo išlaidos, nes visos sąnaudos buvo perkeliamos į UAB „Pamario metalo konstrukcijos“. FNTT užbaigė ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 06-1-02039-12, kuriame atsakovams UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ ir UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ pareikšti įtarimai pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas nurodo, kad minėtų įmonių vadovai buvo tarpusavyje susiję, vykdė bendrą veiklą, buvo vedama iš esmės bendra buhalterija, todėl UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ sąmoningai buvo valdoma blogai, įmonės turtas buvo pasisavintas. R. M. ir S. L. blogas įmonės valdymas lėmė UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ bankrotą, vadovai suprato, jog įmonė bankrutuos, tačiau nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau sunkino UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ turtinę padėtį bei jos kreditorių galimybes patenkinti finansinius reikalavimus. Būtent šie veiksmai ir lėmė įmonės nemokumą.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi (toliau – skundžiama nutartis) prašymo pripažinti BUAB „Pamario metalo konstrukcijos“ bankrotą tyčiniu netenkino (t. 4, b.l. 15-18). Teismas nurodė, kad įmonė 2011 m. vasario 25 d. pradėjo veiklą metalų konstrukcijų gamyboje. 2011 metais per dešimt mėnesių uždirbo 6 439 926 Lt pajamų bei 849 965 Lt grynojo pelno. Pagrindinis darbų užsakovas 2011 metais buvo UAB „Birių krovinių terminalas“, kuris Klaipėdos uosto teritorijoje statė naujus sandėlius, šios statybos dar vyko ir 2012 bei 2013 metais. Visoje pajamų struktūroje pajamos iš UAB „Birių krovinių terminalas“ sudarė 5 753 608 Lt, t. y. 89,30 proc., už kitoms įmonėms atliekamus darbus įmonė gavo 686 318 Lt pajamų, kas sudarė 10,70 proc. visų 2011 metais uždirbtų pajamų. 2011 metais įmonė neturėjo užsakymų iš UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ ir iš šios įmonės pajamų neuždirbo. UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ 2011 metų pabaigoje AB bankas Snoras sąskaitoje turėjo 2 372 mln. litų, nes lapkričio, gruodžio mėnesiais UAB „Birių krovinių terminalas“ pervedė 2 439 mln. litų už padarytus darbus bei avansus. AB bankas Snoras grąžino tik 345 280 Lt, o 2 081 mln. litų liko užšaldyti. 2012 metais įmonė nemokumo problemų neturėjo, nes uždirbo 9 880 320 Lt pajamų. Teismas sprendė, kad UAB „Pamario metalo konstrukcijos“, UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ ir UAB „PMK Group“ buvo tarpusavyje susijusios įmonės, nes jas valdė ir joms vadovavo bei apskaitą tvarkė tie patys asmenys bei įmonės veiklą vykdė tose pačiose patalpose: „Pajūrio metalo konstrukcijos“ akcininku ir direktoriumi nuo 2009 metų iki 2013 metų pradžios buvo S. L., kurio sūnus V. L. taip pat dirbo UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ komercijos direktoriumi; buvo tie patys buhalteriai; įmonių veikla susijusi; įmonės naudojo tas pačias informacines technologijas. Pagal 2012 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis bendras įmonės turtas sudarė 3 430 523 Lt, atėmus AB bankas Snoras užšaldytas lėšas, visas turtas sudarė 1 347 238 Lt. Tačiau teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ užsakymu pagamino gaminį, skirtą Norvegijoje esantiems užsakovams, tačiau buvo nustatytas šio gaminio defektas. Norvegijoje esantys užsakovai pateikė oficialias išvadas apie gaminio defektus ir pareikalavo UAB „Pramasta“, o pastarasis pareikalavo UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ atlyginti defektų ištaisymo išlaidas. Nuostoliai buvo nukreipti į įmonę kaip rangovą, atsakingą už paslėptus gaminio defektus. Dėl gaminio broko nei viena iš įmonių negavo planuotų pajamų, tuo tarpu sąnaudas patyrė tik atsakovas, nes būtent jis kaip subrangovas vykdė užsakymą, o UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ veikė kaip generalinis rangovas (užsakovas UAB „Pramasta“, pas kuriuos gaminį užsakė Norvegijos įmonė). Dėl šios priežasties įmonė panaikino sąskaitą užsakymui. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. spalio 6 d. sprendimu šį ginčą tarp šalių išsprendė (civilinė byla Nr. 2-884-138/2014). Todėl, teismo vertinimu, negalima teigti, kad šis sandoris buvo sudarytas neteisėtai ar dėl jo yra įmonės vadovų tiesioginė kaltė ar tyčia. Teismas taip pat nurodė, kad įmonė neteisėtai išrašytas PVM sąskaitas faktūras anuliavo ir ištaisė buhalterinės apskaitos registrus. Administratoriaus nurodytus motyvus, kad UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ ir UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ naudojo tą pačią buhalterinės apskaitos programą ir tai, kad sumaišydavo įmonės pavadinimus pasirašant dokumentus, teismas laikė kaip neįrodančius siekį įmonę privesti prie bankroto. Teismas sprendė, kad BUAB „Pamario metalo konstrukcijos“ buhalterinė apskaita bei ūkinės veiklos aktas (2014 m. sausio 15 d.), kurį surašė įmonės kreditorių komiteto nariai, nesudaro pagrindo išvadai, kad įmonė prie bankroto privesta tyčia dėl kaltų vadovų veiksmų. Be to, teismas nurodė, kad siūlė kreditoriams atlikti įmonės finansinį auditą, specialistams įvertinti įmonės finansinius sandorius, tačiau kreditoriai atsisakė, o iš pateiktų rašytinių įrodymų nėra pagrindo teigti, jog tyčinį bankrotą sukėlė valdymo organų veiksmai siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, o ne dėl verslo rizikos faktorių (CPK 178 str., ĮBĮ 20 str.).

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai

9Bankrutavusios UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ bankroto administratorius UAB „Tamtamas“ (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartį panaikinti ir pripažinti BUAB „Pamario metalo konstrukcijos“ bankrotą tyčiniu (t. 4, b.l. 20-26). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. iškelta bankroto byla ir UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“, todėl dvi S. L. valdomos įmonės yra bankrutavusios. Klaipėdos apygardos teisme taip pat nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ ir UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ pareikšti kaltinimai pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį bei 222 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminio tyrimo byloje atliktu BUAB „Pamario metalo konstrukcijos“ ūkinės finansinės veiklos tyrimu nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. nustatyta, kad dėl įmonės padarytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti jos veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, todėl egzistuoja ne tik ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte, tačiau ir 5 punkte nurodytos sąlygos bankrotą pripažinti tyčiniu.
  2. Kreditorių komiteto nariai, bankroto administratorius, UAB „Optima auditas“ atliko BUAB „Pamario metalo konstrukcijos“ buhalterinės apskaitos ir ūkinės veiklos patikrinimą bei 2014 m. sausio 15 d. patikrinimo aktu nustatė, kad įmonė buvo tyčia privesta prie bankroto. Apelianto teigimu, ši išvada pagal savo esmę atitinka FNTT specialisto išvadą (CPK 177 str. 2 d.).
  3. UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ 2011 m. dirbo pelningai, turėjo pakankamai daug užsakymų, tačiau tapo nemoki. Apelianto teigimu, pagal finansinės atskaitomybės duomenis, įmonei jau 2011 metais turėjo būti iškelta bankroto byla, nes jos įsipareigojimai kreditoriams (2 734 270 Lt) viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės (3 594 235 Lt). Iš pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2012 m. gruodžio 31 d. veiklos sąnaudos sudarė 1 342 908 Lt, t. y. 13,70 proc. nuo pardavimo pajamų. Kai tuo tarpu už 2011 m. dešimt mėnesių veiklos sąnaudos sudarė 3,6 proc. nuo pardavimo pajamų – 233 859 Lt. Didinant veiklos sąnaudas buvo mažinamas veiklos pelnas ir jau 2012 m. tapo minusiniu (240 724 Lt nuostolių), nors 2011 m. UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ užbaigė su 995 597 Lt pelnu. 2013 m. dviejų mėnesių pajamos minusinės, todėl remiantis 10 ir 11 verslo apskaitos standartų nuostatais, savikainos neturėjo būti, o dokumentuose nurodyta 240 684 Lt. 2013 m. dviejų mėnesių veiklos sąnaudos (396 900 Lt) didesnės apie 60 proc., o 2012 m. veiklos sąnaudos (1 342 908 Lt) didesnės apie 6 kartus negu 2011 m. veiklos sąnaudos už dešimt mėnesių (233 859 Lt).
  4. Dėl 2 mln. litų įšaldytų AB bankas Snoras įmonė nebūtų bankrutavusi, nes pagrindinio užsakovo UAB „Birių krovinių terminalas“ užsakymai buvo milijoninių verčių, tačiau 2012 metais šiuos užsakymus perėmė UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ (savininkas ir direktorius S. L.), nors darbus atliko UAB „Pamario metalo konstrukcijos (faktinis savininkas ir vadovas S. L.). Visos sąnaudos buvo perkeliamos į UAB „Pamario metalo konstrukcijos“, o UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ pinigus apeliantui pervedinėjo tik tada, kai reikėjo atsiskaityti su tiekėjais arba darbo užmokesčiui. 2013 metais pajamų nedaug, tačiau išlaidos patiriamos labai didelės – dujos, elektra, ryšiai, mechanizmų nuoma. Taigi, susijusių įmonių išlaidos buvo perkeliamos UAB „Pamario metalo konstrukcijos“.
  5. 2013 m. sausio mėnesį anuliuoti UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ pardavimai už 239 204 Lt, kurie įvykdyti 2012 m. rugsėjo 17 d. Prie kreditinės sąskaitos yra pridėtos pretenzijos dėl nekokybiškai atliktų darbų. Nors remiantis šios operacijos panaikinimu, apskaitoje panaikintas UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ įsiskolinimas įmonei už 239 204 Lt, tačiau liko visos apskaitoje užfiksuotos išlaidos, todėl ir patyrė įmonė 2013 metais nuostolį.
  6. UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ ir UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ susijusios įmones, nes naujai įsteigta įmonė „PMK Group“ (savininkai S. L. ir jo sūnus) ir UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ nuomojasi iš UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ buhalterinę apskaitos programą. Be to, sudarant sutartis buvo sumaišomi įmonių pavadinimai.
  7. UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ buvo blogai valdoma sąmoningai, įmonės turtas pasisavintas. R. M. bei S. L. blogas įmonės valdymas lėmė UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ bankrotą. Be to, įmonės vadovai suprato, jog įmonė bankrutuos, tačiau nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau sunkino UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ turtinę padėtį bei jos kreditorių galimybes patenkinti finansinius reikalavimus. Tokie veiksmai lėmė įmonės nemokumą.
  8. AB bankas Snoras įmonės lėšos įšaldytos 2011 m. lapkričio mėnesį, tačiau 2011 m. rugpjūčio mėnesį S. L. jau pasisavino apie 700 000 Lt įmonės lėšų, kurie galėjo būti panaudoti įmonės veiklos plėtrai arba atsiskaitymui su kreditoriais.
  9. Teismas nevertino atliktų darbų UAB „Birių krovinių terminalas“ teritorijoje, kai visus darbus (minusines sąnaudas) atliko UAB „Pamario metalo konstrukcijos“, o pelnas už juos pervestas UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad produkcijos užsakymai iš kreditorių 2012 metų pabaigoje tęsiami tuo metu, kai buvo pradedama perrašyti automobilius, sudaromos nuostolingos UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ nuomos sutartys.
  10. Civilinėje byloje Nr. 2-884-138/2014 išspręstas ginčas iš dalies apelianto naudai. Be to, įmonės direktorius vengė reikalauti iš S. L. vadovaujamos UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ skolos. Teismas nevertino aplinkybių, susijusių su tuo, kad UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ nemokėjo nei avanso, nei už atliktus darbus. Minėtoje byloje nustatyta, kad UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ vadovai 2012 m. pabaigoje iš pradžių skolas padengdavo savo įmonėmis UAB „PMK Group“ ir UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“, o tik likusias lėšas kitiems kreditoriams.
  11. Apeliantas neturi lėšų sumokėti už buhalterinės finansinės ekspertizės atlikimą. Su 2014 m. sausio 15 d. patikrinimo aktu nesutinka S. L. ir R. M., tačiau jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių šį aktą, nepateikė. Vien tik jų nesutikimas su akte išdėstytomis išvadomis negali perkelti įrodinėjimo naštos apeliantui. Be to, S. L. ir R. M. neprašė atlikti įmonės buhalterinės finansinės ekspertizės, o byloje nėra pagrindo abejoti auditorės N. Z. kvalifikacija.

10Trečiasis asmuo R. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą (t. 4, b.l. 28-32). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ vadovu buvo S. L., o BUAB „Pamario metalo konstrukcijos“ – R. M.. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, nei vienoje civilinėje byloje neįrodyta, kad šioms įmonėms vadovavo vienas ir tas pats asmuo S. L.. Byloje nėra jokių duomenų, kad S. L. buvo faktinis BUAB „Pamario metalo konstrukcijos“ vadovas.
  2. 2013 m. kovo 26 d. FNTT specialistės išvada nesusijusi su nagrinėjamu dalyku, nes joje konstatuota tik tai, kad laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Be to, ši išvada pateikta ikiteisminio tyrimo metu, jos pagrįstumas dar nėra patikrintas priimant baudžiamojoje byloje galutinį sprendimą, baudžiamojoje byloje nebuvo keliami tyčinio ar nusikalstamo bankroto požymiai, išvadą atliko ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas, ji neatitinka įrodymams keliamo sąsajumo reikalavimo, nes nėra analizuojamas nei vienas su bankroto pripažinimu tyčiniu susijęs aspektas.
  3. 2014 m. sausio 15 d. patikrinimo aktas neįrodo tyčinio bankroto egzistavimo, nes jį sudarė materialiai suinteresuoti asmenys; šis aktas akivaizdžiai tendencingas, nutylima didelė dalis informacijos, klaidingai, subjektyviai ir nelogiškai interpretuojami buhalterinės apskaitos dokumentai; tai, kad buvo konsultuotasi su specialių žinių turinčiu asmeniu, nesudaro pagrindo teigti, jog aktas yra objektyvesnis ar profesionalesnis bei vertinti jį kaip didesnę įrodomąją reikšmę turintį rašytinį įrodymą. Aplinkybė, kad patys kreditorių komiteto nariai vėliau aktą patvirtino priimdami atitinkamą sprendimą, akto teisinės reikšmės nekeičia.
  4. UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ nemokumą nulėmė ne tariamas įmonės turto pasisavinimas ar kiti trečiojo asmens sąmoningi veiksmai, o būtent AB banke Snoras buvusių 2‘372‘00 Lt įšaldymas, užsakymų sumažėjimas ir brokuoto gaminio skirto Norvegijai pagaminimas.
  5. Vadovautis tik finansinės atskaitomybės dokumentais sprendžiant šį ginčą negalima, nes jie neatspindi tikrųjų pajamų ir pelno sumažėjimo priežasčių.
  6. Apeliantas įvardina tik vieną sandorį, kurio pagrindu pareiškime daro išvadas, tačiau teismas dėl šio sandorio išsamiai pasisakė civilinėje byloje Nr. 2-884-138/2014. Jokių kitų sandorių apeliantas nenurodo, nors disponuoja visais įmonės dokumentais. Teismas siūlė apeliantui inicijuoti ekspertizės paskyrimą, tačiau šia teise nepasinaudojo.
  7. UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ atsiskaitinėdavo su visais kreditoriais ir nepažeisdama atsiskaitymų eiliškumo, daliai jų įsiskolinimas buvo sumažintas labai ženkliai: UAB „Aldasta“ sumokėta beveik 600 000 Lt skola, UAB „Vilniaus rentinys“ 150 000 Lt.
  8. Teiginiai, kad įmonė sąmoningai pardavė automobilius, o vėliau šį turtą už per didelę kainą nuomojosi, yra nepagrįsti, nes tarp UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ ir UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ nebuvo sudaryti jokie sandoriai dėl automobilių perleidimo.
  9. Pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu paremtas tik prielaidomis ir pačių kreditorių rengtu vienašališku, nepagrįstu ir abejotinos įrodomosios vertės aktu. Trečiasis asmuo veikė įmonės interesais, sustabdžius AB bankas Snoras veiklą dėjo maksimalias pastangas atstatyti įmonės stabilią finansinę padėtį, derėjosi su kreditoriais, gerino darbuotojų kvalifikaciją, įgijo įvairius sertifikatus, todėl trečiojo asmens valdymas neturėtų būti laikomas sąmoningai blogu, privedusiu įmonę prie bankroto.

11Trečiasis asmuo S. L. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą (t. 4, b.l. 33-35). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Nėra pagrindo UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ bankrotą pripažinti tyčiniu, nes apeliantas neįrodė nei vieno konkretaus įmonės vadovo R. M. neteisėto arba nuostolingo bei įmonės veiklai prieštaraujančio veiksmo (sprendimo), kuris viršytų elementarią verslo riziką ir būtų susijęs su įmonės nemokumo sukėlimu ar padidinimu.
  2. Apeliantas neįvardino ir neįrodė nei vieno sandorio, kuris įmonei būtų buvęs nuostolingas ir turėtų reikšmės jos mokumui.
  3. Baudžiamoji byla neišnagrinėta, o pagal joje pateiktus kaltinimus matyti, kad įmonės lėšos tariamai buvo pasisavintos dar iki AB bankas Snoras bankroto ir įtakos įmonės mokumui neturėjo, nes mokumo problemas sukėlė būtent 2 mln. litų įšaldymas. Be to, net po lėšų tariamo neteisėto pasisavinimo, 2011 metai įmonei vis tiek buvo itin pelningi.
  4. Apelianto nurodytos aplinkybės, susijusios su rangos darbais, paneigtos Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-884-138/2014.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

13CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

14Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas BUAB „Pamario metalo konstrukcijos“ bankroto administratoriaus prašymas bankrotą pripažinti tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

16Dėl tyčinio bankroto normų taikymo

17CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, yra įtvirtinta teisės norma, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Taigi, Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalį bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Bankroto bylų procesinių taisyklių ypatumus lemia bankroto materialiųjų teisinių santykių prigimtis ir jų specifika, palyginus su kitais civiliniais teisiniais santykiais.

182013 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. XII-237 pakeitus Įmonių bankroto įstatymą, nuo 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojo ĮBĮ pasikeitimai, susiję ir su tyčiniu bankrotu. BUAB „Pamario metalo konstrukcijos“ bankroto administratoriaus pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu Klaipėdos apygardos teisme gautas 2013 m. lapkričio 11 d., t. y. jau galiojant naujai ĮBĮ redakcijai. Tai, kad nagrinėjamu atveju taikomi ĮBĮ pakeitimai, susiję su tyčiniu bankrotu, patvirtina ir 2013 m. balandžio 18 d. Įmonių bankroto įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo 13 straipsnis, kuriame nurodyta, kad vykdant bankroto procesus, pradėtus iki šio įstatymo įsigaliojimo, šio įstatymo nuostatos taikomos toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda šiam įstatymui įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo, bet yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, ir bankroto procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1128/2014; 2014 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1991/2014; 2014 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1372/2014). Vertinant teisinio reglamentavimo raidą, įstatymų leidėjas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtino tokius bankroto kilimo požymius, kurių bent vieną nustačius yra pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu, kokiais iš esmės ir buvo remiamasi teismų praktikoje. Įstatymų leidėjas tyčinio bankroto sąvoką ir jo požymius detalizavo teismų praktikoje susiformavusiais kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013). Taigi, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, privalėjo vadovautis ĮBĮ 20 straipsnio pakeitimais, įsigaliojusiais nuo 2013 m. spalio 1 d.

19Aktualioje ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalies redakcijoje nurodyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 straipsnyje įstatymų leidėjas nustatė bankroto kilimo požymius, kurių bent vienam esant, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 str. 2 d.), o šio straipsnio 3 dalyje nustatyti tam tikri požymiai, kuriems esant preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis.

20Dėl tyčinio bankroto nagrinėjimo procedūros

21Aktualioje ĮBĮ 20 straipsnio 4 dalies redakcijoje nurodyta, kad teismas, gavęs kreditoriaus (kreditorių) arba administratoriaus prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu, apie gautą prašymą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos praneša kitiems įmonės kreditoriams ir administratoriui (jeigu prašymą pateikė ne administratorius). Pranešime teismas nurodo, kad kreditoriai ir administratorius per teismo nustatytą, ne trumpesnį kaip 14 ir ne ilgesnį kaip 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos, terminą turi teisę pateikti jiems žinomą informaciją, galinčią turėti reikšmės šio straipsnio 2 dalyje nurodytų tyčinio bankroto požymių nustatymui ir bankroto pripažinimui tyčiniu. Kol nėra išnagrinėtas prašymas pripažinti bankrotą tyčiniu, negali būti atliekami šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodyti patikrinimai. Teismas gali šioje dalyje nurodytą pranešimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pripažinti bankrotą tyčiniu gavimo dienos pateikti administratoriui (neatsižvelgiant į tai, ar prašymą pateikė kreditorius (kreditoriai) ar administratorius) ir pavesti jam ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo teismo pranešimo gavimo dienos pranešti kreditoriams apie teismo gautą prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu ir kreditorių teisę pateikti teismui šioje dalyje nurodytą informaciją per teismo nustatytą terminą. Teismas, gavęs prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu, per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos prašymo kopiją ir kitus prie prašymo pridėtus dokumentus persiunčia netekusiems įgaliojimų įmonės valdymo organams ir kitiems šio įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytiems asmenims, kurie gali būti pripažinti kaltais dėl tyčinio bankroto.

22Iš paminėto naujo reglamentavimo yra pagrindas išvadai, kad įstatymų leidėjas nustato galimybę ir pareigą teismui, siekiant išsamiai išsiaiškinti susijusias su įmonės veikla aplinkybes, sudaryti sąlygas gauti kuo daugiau informacijos, galinčios turėti reikšmės išvadai apie galimą tyčinį bankrotą pagrįsti (arba paneigti), t.y. ne tik iš administratoriaus ar kreditoriaus(ių), inicijavusių prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, teikiamos informacijos, bet ir iš kitų kreditorių, o taip pat kitų ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytų asmenų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodytų ĮBĮ 20 straipsnio 4 dalyje reikalavimų nesilaikė. Teismas, gavęs bankroto administratoriaus pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, apie tai nei pats pranešė BUAB „Pamario metalo konstrukcijos“ kreditoriams, nustatant terminą žinomos informacijos, galinčios turėti reikšmės nagrinėjant bankroto administratoriaus pareiškimą, pateikimui, nei tai padaryti pavedė bankroto administratoriui.

23Procesinės teisės normos pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui (nutarčiai) panaikinti tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.). Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui kilusį ginčą išnagrinėjus nesivadovaujant aktualia ĮBĮ 20 straipsnio redakcija bei nesilaikius aukščiau nurodytų ĮBĮ 20 straipsnio 4 dalyje numatytų procedūrų, byla, t. y. klausimas dėl BUAB „Pamario metalo konstrukcijos“ bankroto pripažinimo tyčiniu, galėjo būti išspręsta neteisingai. Ištaisyti šio pažeidimo apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, nes tai faktiškai lemtų naują bylos nagrinėjimą iš esmės. Todėl skundžiama nutartis vien jau dėl to turi būti panaikinta (CPK 329 str. 1 d.).

24Dėl bylos esmės neatskleidimo

25Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaisant aukščiau paminėto skundžiamos nutarties naikinimo pagrindo, nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad neatskleista ir bylos esmė.

26Sprendžiant klausimą dėl įmonės tyčinio bankroto pripažinimo, reikia nustatyti, ar įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, nustatyti nebūtina. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių. Atsižvelgiant į skundžiamos nutarties motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pareiškimą dėl BUAB „Pamario metalo konstrukcijos“ bankroto pripažinimo tyčiniu išnagrinėjo formaliai ir nevertindamas reikšmingos dalies administratoriaus pateikiamų faktų bei aplinkybių.

27Apeliantas nurodo, kad pripažinti bankrotą tyčiniu buvo ne tik ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose, bet šio straipsnio 5 punkte nurodyti pagrindai. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasis ĮBĮ 20 straipsniu, turėjo išsamiai įvertinti jų visumą, ir jų pagrindu spręsti, ar yra bent vienas iš ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nurodytų požymių, dėl kurio bankrotas kilo, taip pat, ar nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, kurių pagrindu tyčinis bankrotas yra preziumuojamas (ĮBĮ 20 str. 3 d.). Tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, to nepadarė. Joje pirmosios instancijos teismas tik nurodė įmonės faktines veiklos pajamas, konstatavo dalies lėšų užšaldymą AB bankas Snoras, pasisakė dėl sandorio su Norvegijos bendrovės užsakymu ir dėl neteisėtai išrašytų sąskaitų faktūrų anuliavimo. Tuo tarpu konstatavęs, jog įmonės kreditoriai nurodo kaip nuostolingą įmonės veiklą tokias aplinkybes, kaip: dalį pajamų nuo pagrindinio užsakovo UAB „Birių krovinių terminalas“ užsakymų pasiimdavo UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“, bendrovėje užregistruotos bei bendrovės lėšomis apmokamos sąnaudos buvo patiriamos ne tik įmonės, bet ir susijusių UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ bei UAB „PMK Group“ naudai, šių aplinkybių iš esmės ir netyrė, taip pat nevertino, ar neteisėtai išrašytų sąskaitų faktūrų anuliavimas iš tikrųjų ir neturėjo jokios įtakos įmonės patirtoms išlaidoms. Pažymėtina ir tai, kad jeigu bankroto administratoriaus paduotas pareiškimas yra neišsamus bei neatitinkantis jo turiniui keliamų reikalavimų, teismas gali paprašyti jį sukonkretinti ir patikslinti, paaiškinant pareiškime nurodytas faktines aplinkybes bei jų sąsajumą su tyčiniu įmonės bankrotu Juolab, kad bankroto bylose vyraujantis viešasis interesas reikalauja, kad teismas bankroto bylose būtų aktyvus, o siekdamas išsiaiškinti, ar įmonė (ne)buvo tyčia privesta prie bankroto, gali įpareigoti proceso šalis pateikti konkrečius įrodymus, paaiškinimus taip pat gali savo iniciatyva rinkti įrodymus. Šiuo atveju galima manyti, kad tam tikros administratoriaus pareiškime nurodomos aplinkybės nėra pakankamai detalizuotos, pavyzdžiui, teigiant nepagrįstą veikos sąnaudų augimą konkrečiau nedetalizuojama, kokios ir kokia apimtimi sąnaudos laikytinos nepagrįstomis, kokios sąnaudos buvo patirtos bei neapmokėtos/perimtos UAB „Pajūrio metalų konstrukcijos“ atliekant darbus pagal užsakymus iš UAB „Birių krovinių terminalas“ ir kokią įtaką minėtos aplinkybės turėjo įmonės finansinei būklei bei/ar tapimui nemokia, kokios lėšos ir kieno buvo pasisavintos ir pan. Pažymėtina, kad teismas pats 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi konstatavo, jog byloje būtinas įmonės veiklos tinkamas finansinis įvertinimas bei pasiūlė BUAB „Pamario metalo konstrukcijos“ kreditoriams apsvarstyti klausimą dėl buhalterinės-finansinės ekspertizės paskyrimo (t. 3, b.l. 138-139). Tačiau šiems jos dėl lėšų stygiaus atsisakius, teismas, jau nebesvarstęs dėl minėtos ekspertizės skyrimo teismo iniciatyva (CPK 179 str. 2 d.), išnagrinėjo bylą nurodęs, jog vadovautis 2014 m. sausio 15 d. pačios įmonės buhalterinės apskaitos bei ūkinės veiklos aktu, pasirašytu kreditorių komiteto narių neturi teisinio pagrindo, nors, minėta, dalies aplinkybių ir netyrė. Byloje buvo duomenų ir apie tai, kad įmonėje buvo netinkamai vedama buhalterinė apskaita, dėl ko iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 3, b.l. 121-128), tačiau ir šiuo aspektu visiškai nepasisakyta.

28Taigi, pirmosios instancijos teismui netyrus ir nenustačius visų reikšmingų teisingam klausimo išsprendimui faktinių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, liko neatskleista bylos esmė. Dėl nurodytų pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų pagal byloje pateiktus įrodymus negalint bylos iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, skundžiama nutartis naikintina ir BUAB „Pamario metalo konstrukcijos“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 338 str.).

29Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Nutarė

30Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pamario metalo konstrukcijos“ bankroto pripažinimo tyčiniu pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartimi UAB „Pamario metalo... 5. BUAB „Pamario metalo konstrukcijos“ bankroto administratorius kreipėsi į... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi (toliau –... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai... 9. Bankrutavusios UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ bankroto administratorius... 10. Trečiasis asmuo R. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos... 11. Trečiasis asmuo S. L. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 13. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 14. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 15. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 16. Dėl tyčinio bankroto normų taikymo... 17. CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos... 18. 2013 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. XII-237 pakeitus Įmonių bankroto... 19. Aktualioje ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalies redakcijoje nurodyta, kad tyčinis... 20. Dėl tyčinio bankroto nagrinėjimo procedūros... 21. Aktualioje ĮBĮ 20 straipsnio 4 dalies redakcijoje nurodyta, kad teismas,... 22. Iš paminėto naujo reglamentavimo yra pagrindas išvadai, kad įstatymų... 23. Procesinės teisės normos pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra... 24. Dėl bylos esmės neatskleidimo... 25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaisant aukščiau paminėto... 26. Sprendžiant klausimą dėl įmonės tyčinio bankroto pripažinimo, reikia... 27. Apeliantas nurodo, kad pripažinti bankrotą tyčiniu buvo ne tik ĮBĮ 20... 28. Taigi, pirmosios instancijos teismui netyrus ir nenustačius visų reikšmingų... 29. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 -... 30. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartį panaikinti ir...