Byla 2A-647/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės, sekretoriaujant Dianai Lavrinovičiūtei, dalyvaujant ieškovo UAB „Smulkus urmas“ atstovui advokatui Ramūnui Audzevičiui, trečiajam asmeniui VšĮ „Kretingos maistas“ atstovui advokatui Kęstučiui Švirinui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Smulkus urmas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-679-253/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Smulkus urmas“ ieškinį atsakovui Šilutės rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims viešajai įstaigai „Kretingos maistas“, uždarajai akcinei bendrovei „Niklita“, I. Birbalienės įmonei, Ramutės Tarailienės įmonei dėl Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų pažeidimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas UAB „Smulkus urmas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimai buvo patikslinti, atsakovui Šilutės rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims VšĮ „Kretingos maistas“, UAB „Niklita“, I. Birbalienės įmonei, Ramutės Tarailienės įmonei, prašydamas panaikinti Šilutės rajono savivaldybės administracijos sprendimus dėl preliminariosios pasiūlymų eilės konkurse nustatymo, dėl tiekėjų, kurių konkurso pasiūlymų kainos pripažintos neįprastai mažomis, tokios kainos pagrindimų pripažinimo tinkamais, ir dėl konkurso laimėtojų nustatymo ir įpareigoti Šilutės rajono savivaldybės administraciją arba jos viešųjų pirkimų komisiją iš naujo svarstyti tiekėjų pasiūlymus bei sudaryti naują preliminariąją pasiūlymų eilę konkurse bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad Šilutės rajono savivaldybės administracija 2009 m. liepos 1 d. paskelbė supaprastintą atvirą mokinių maitinimo paslaugų pirkimo konkursą (pirkimo Nr. 76872). Ieškovas nurodė, kad 2009 m. liepos 3 d. pateikė savo pasiūlymą dalyvauti konkurse, tačiau 2009 m. liepos 24 d. gavo atsakovo raštą, kuriame pirmosios vietos preliminarioje pasiūlymų eilėje visose pirkimo dalyse skirtos kitiems konkurse dalyvavusiems tiekėjams. Ieškovas, nesutikdamas su 2009 m. liepos 24 d. atsakymu, kreipėsi į atsakovą su pretenzija, ja prašė persvarstyti ir atmesti trečiųjų asmenų, nurodytų preliminariojoje pasiūlymų eilėje prieš ieškovą, pasiūlymus kaip neatitinkančius konkurso reikalavimų bei iš naujo sudaryti preliminariąją eilę. Ieškovas nurodė, kad 2009 m. liepos 29 d. gavo atsakymą, jog pretenzija nebus tenkinama. Ieškovas pažymėjo, kad kreipėsi su pakartotine pretenzija, kuri 2009 m. rugpjūčio 3 d. buvo taip pat atmesta. Ieškovas nesutiko su atsakovo sudaryta preliminariąja pasiūlymų eile, atsakovo atsakymais į pretenziją, nes, ieškovo nuomone, nebuvo tinkamai įvertinti tiekėjų pasiūlymai pagal konkurso sąlygas. Ieškovas dėl maitinimo organizavimo administravimo išlaidoms skiriamos minimalios sumos pagal konkurso sąlygas nurodė, jog konkurso sąlygų 21.1 punkte numatyta, kad maitinimo organizavimo administravimo išlaidos negali būti didesnės kaip 40 procentų maisto produktų kainos su PVM, mažiausia riba nėra nustatyta, tačiau 2009 m. liepos 8 d. ieškovas gavo iš atsakovo 2009 m. liepos 7 d. paaiškinimą, kuriame buvo nurodyta, kad atsakovo skaičiavimais maitinimo organizavimo išlaidų minimali priimtina procentinė riba yra 24 procentai. Ieškovo teigimu, šiuo paaiškinimu atsakovas pakeitė konkurso sąlygų 21.1 punktą, nustatydamas minimalią atsakovui priimtiną maitinimo organizavimo išlaidų procentinę ribą. Ieškovo nuomone, visi pasiūlymai, neatitinkantys šios ribos, turėjo būti atsakovo atmesti. Ieškovas nesutiko su atsakovo atsakymu į pretenziją, jog paaiškinimu buvo numatyta minimali riba, nuo kurios skaičiuojama neįprastai maža kaina, nes paklausimo esmė buvo ne tai, kokia kaina bus neįprastai maža, o tai, kokia apskritai minimali procentinė riba, priimtina atsakovui, tam, kad pasiūlymas nebūtų atmestas. Ieškovo teigimu, atsakovo paaiškinimą kaip konkurso sąlygų pakeitimą suprato ne tik ieškovas, bet ir kiti konkurse dalyvavę asmenys – R. Tarailienės įmonė, I. Birbalienės įmonė, t. y. 3 iš 6 konkurse dalyvavusių asmenų. Ieškovas dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo pažymėjo, kad VPĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu pateiktame pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina yra neįprastai maža, perkančioji organizacija privalo pareikalauti dalyvio pagrįsti siūlomą kainą, o jei dalyvis nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų, pasiūlymą privalo atmesti. Ieškovas nurodė, kad trečiojo asmens VšĮ „Kretingos maistas“ pasiūlyme nurodyta kaina už pusryčius buvo 0 Lt, todėl akivaizdu, jog tokia kaina yra ekonomiškai neįmanoma ir nesiderina su protingumo, vaiko teisių ir interesų prioritetiškumo principais bei VPĮ 40 straipsniu. Ieškovo nuomone, nepagrįsti yra VšĮ „Kretingos maistas“ neįprastai mažos kainos pagrindime nurodyti motyvai, jog pusryčių gamybą ir tolesnį jų pateikimą vykdo tie patys darbuotojai su ta pačia įranga, dėl ko sumažėja sąnaudos, tačiau ir ruošiant pusryčius yra patiriami gamybos kaštai, todėl bet kokie 0 ct kainos paaiškinimai turėjo būti atmesti, tačiau atsakovas to nepadarė ir tuo pažeidė imperatyvias VPĮ normas ir skaidrumo principą. Ieškovo nuomone, nulinė pelno norma iškreipia sąžiningos konkurencijos sąlygas tarp tiekėjų, iš kurių visi, išskyrus konkurso laimėtoją, yra pelno siekiantys juridiniai asmenys, kadangi faktiškai tai yra kainų dempingavimas, o tai draudžia Konkurencijos įstatymas. Ieškovas pažymėjo, kad nei VšĮ „Kretingos maistas“, nei kiti tiekėjai, kurių pasiūlyta kaina pripažinta neįrastai maža, nepateikė kainos sudėtinių dalių skaičiavimų, be kurių neįmanoma nustatyti, kokiu pagrindu gaunama kiekvienos kainą sudarančios išlaidų eilutės skaitinė vertė. Ieškovo nuomone, iš esmės nesutampa visų trečiųjų asmenų nurodomos patalpų ir įrangos nuomos išlaidų eilutė, nors šios išlaidos turėjo būti apskaičiuotos konkurso sąlygų 3 priedo Techninės specifikacijos nurodyta tvarka.

4Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo UAB „Smulkus urmas“ atsakovui Šilutės rajono savivaldybės administracijai 4 200 Lt, trečiajam asmeniui UAB VšĮ „Kretingos maistas“ – 7 880 Lt išlaidų advokato pagalbai atlyginimo; priteisė iš ieškovo UAB „Smulkus urmas“ į valstybės biudžetą 77,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo.

5Dėl konkurso sąlygų 21.1 p. pakeitimo teismas nurodė, kad paskelbus konkursą perkančioji organizacija gavo ieškovo 2009 m. liepos 2 d. paklausimą dėl konkurso sąlygų, kuriame klausimas buvo suformuluotas taip: „Prašome išaiškinti: kokia žemiausia maitinimo organizavimo administravimo išlaidoms siūloma minimali procentinė riba yra priimtina perkančiajai organizacijai, kad maitinimo paslaugos teikėjo pasiūlymas nebūtų atmestas remiantis konkurso sąlygų IX dalies 55.6 punkte, dėl pasiūlytos neįprastai mažos kainos“. Teismas nurodė, kad konkurso sąlygų IX dalies 55.6 punktas numato, jog komisija atmeta pasiūlymą, jeigu buvo pasiūlyta neįprastai maža kaina ir tiekėjas komisijos prašymu nepateikė raštiško kainos sudėtinių dalių pagrindimo arba kitaip nepagrindė neįprastai mažos kainos. Teismas pažymėjo, kad paklausimas buvo svarstytas ir priimto nutarimo pagrindu visiems paslaugų teikėjams išsiųsti pranešimai nenurodant paklausimą pateikusio asmens, kad perkančiosios organizacijos skaičiavimais maitinimo organizavimo išlaidų minimali priimtina procentinė riba yra 24 procentai, vadinasi, po 2009 m. liepos 7 d. daugiau neaiškumų dėl konkurso sąlygų nebuvo, nes daugiau paklausimų nepateikta.

6Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus, konstatavo, kad ieškovas nepagrįstai perkančiosios organizacijos paaiškinimą vertina izoliuotai nuo savo suformuluoto klausimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovo klausimo nuoroda į konkurso sąlygų IX dalies 55.6 punktą leidžia daryti išvadą, kad klausimo esmė yra minimalios maitinimo organizavimo išlaidų procentinės ribos nustatymas, kurios nesilaikant perkančioji organizacija pateiktą pasiūlymo kainą laikys neįprastai maža ir prašys tiekėjų ją pagrįsti, o to nepadarius – atmes pasiūlymą konkurso sąlygų 55.6 punkto pagrindu. Teismo teigimu, ieškovo klausimą ir perkančiosios organizacijos paaiškinimą vertinant ne izoliuotai, o kaip visumą, matyti, kad konkurso sąlygų 21.1 punktas nebuvo pakeistas ir nebuvo nustatyta minimali pasiūlymo kainos procentinė riba.

7Teismas nurodė, kad konkurse dalyvavę 4 iš 7 paslaugų teikėjų, įskaitant trečiąjį asmenį Ramutės Tarailienės įmonę, nurodė maitinimo organizavimo išlaidų minimalią procentinę ribą – nuo 22 procentų (VšĮ „Kretingos maistas“) iki 23,9 procentų (Ramutės Tarailienės įmonė). Todėl, teismo nuomone, konkurse dalyvavę tiekėjai perkančiosios organizacijos išaiškinimą suprato ir vertino ne kaip ieškovo nurodomą konkurso sąlygų pakeitimą, bet kaip minimalios maitinimo organizavimo administravimo išlaidų ribos orientacinį kriterijų, kurį peržengus tiekėjo pasiūlyta kaina bus laikoma neįprastai maža ir tiekėjai privalės ją pagrįsti. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog perkančioji organizacija paaiškinimu pakeitė konkurso sąlygų 21.1 punktą, todėl ieškinio dalis yra nepagrįsta ir atmestina.

8Dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo teismas nurodė, kad atsakovo Viešųjų pirkimų komisija, tiekėjų VšĮ „Kretingos maistas“, UAB „Niklita“ ir Ramutės Tarailienės įmonės pasiūlytas kainas pripažino neįprastai mažomis, todėl, vadovaudamasi VPĮ 40 straipsnio 1 dalimi, 2009 m. liepos 15 d. nutarė prašyti jų pagrįsti neįprastai mažą siūlomą kainą atskiroms pirkimo dalims pinigine išraiška pagal nurodytą išlaidų grupavimą ir atsakovo viešųjų pirkimų komisija, 2009 m. liepos 24 d. įvertinusi papildomai gautus dokumentus, konstatavo, jog tretieji asmenys pateikė tinkamus kainos pagrįstumo įrodymus, todėl nutarė šių tiekėjų pasiūlymus svarstyti tolimesnėse pirkimo procedūrose. Teismas nurodė, jog ieškovas savo argumentus dėl trečiųjų asmenų pasiūlytos nepagrįstai mažos kainos grindžia argumentais, kad VšĮ „Kretingos maistas“ negalėjo vaikų pusryčių maitinimo kainos nurodyti 0 ct, kadangi gaminant pusryčius taip pat yra patiriamos gamybos sąnaudos. Teismas pažymėjo, kad ieškovo bendra pasiūlymo suminė kaina pagal atskiras pirkimo dalis nuo trečiųjų asmenų, kurių kainos buvo pripažintos neįprastai mažomis, skiriasi maždaug 3-6 procentais. Teismo nuomone, komisija, įvertinusi šių tiekėjų papildomai pateiktus dokumentus ir skaičiavimus, pagrįstai pripažino, jog visos įmonės tinkamai pagrindė neįprastai mažą kainą.

9Teismas konstatavo, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės, jog trečiųjų asmenų, įskaitant VšĮ „Kretingos maistas“, pateiktas pasiūlymas negalėjo laimėti vien dėl to, kad pasiūlyta konkursui kaina yra ekonomiškai nepagrįsta, atmestina. Teismo nuomone, ieškovas tinkamais įrodymais savo nurodytų aplinkybių neįrodė ir nepaneigė atsakovo pateiktoje konkurso medžiagoje turimos rašytinės medžiagos, iš kurios matyti, kad komisija nuosekliai įsigilino į trečiųjų asmenų pateiktus duomenis ir padarė pagrįstą išvadą ne tik kad neatmesti pateiktų pasiūlymų, bet ir mažiausios kainos kriterijaus pagrindu VšĮ „Kretingos maistas“ pripažinti laimėjusia konkursą. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepaneigė trečiojo asmens argumentų, kad kainą sudarė atsižvelgdamas į visus esminius faktorius, t. y. į konkurso sąlygas, teikiamų paslaugų ekonomiškumą, pasirinktus techninius sprendimus ir pan. bei atsižvelgė į jau turimą verslo praktiką. Teismas nurodė, kad pateikti įrodymai patvirtina, jog trečiasis asmuo, nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. teikiantis mokinių maitinimo paslaugas 5 Šilutės rajono bendrojo lavinimo mokyklose, pasiūlytomis sąlygomis tinkamai vykdo savo įsipareigojimus.

10Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad ieškinys atmestinas.

11Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Smulkus urmas“ prašo apeliacinės instancijos teismą Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

121. Teismas klaidingai vertino aplinkybes dėl atsakovo paaiškinimo. Teismas nepagrįstai vertino, jog atsakovo paaiškinimo nuostatos buvo aiškios ir nedviprasmiškos vien dėl to, jog nebuvo gauta konkurso dalyvių paklausimų ar pretenzijų dėl paaiškinimo nuostatų. Be to, teismas sprendime nepagrįstai nurodė, jog atsakovo paaiškinimą reikia traktuoti ir suprasti neatsiejamai nuo ieškovo paklausimo. Aplinkybę, kad šis paaiškinimas buvo suprastas kai kurių dalyvių kaip nustatantis apskritai minimalią priimtiną kainos procentine ribą, patvirtina bylos medžiaga – trečiojo asmens R. Tarailienės įmonės pretenzija, atsiliepimas, R. Tarailienės ir I. Birbalienės paaiškinimai posėdžio metu. Teismas rėmėsi tik tiekėjų pasiūlytomis kainomis, neatsižvelgdamas į tiekėjų rašytinius ir žodinius paaiškinimus. Paaiškinimo nuostatos buvo netikslios ir dviprasmiškos ir buvo suprastos dalies tiekėjų kaip nustatančios minimalią priimtiną procentinę kainos ribą konkurse, žemiau kurios pasiūlymai bus atmesti. Teismas nevisapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo aplinkybes, netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl pateikė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, netinkamai pritaikydamas ir pakeisdamas CPK 185, 263 straipsnių normas bei nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

132. Teismas klaidingai vertino trečiųjų asmenų pateiktus neįprastai mažos kainos pagrindimus. Teismo argumentai, jog ieškovas nepagrindė, kad pasiūlyta konkursui kaina yra ekonomiškai nepagrįsta ir nepaneigė trečiojo asmens VšĮ „Kretingos maistas“ argumentų, jog kaina buvo sudaryta atsižvelgiant į visus esminius faktorius, taip pat turimą verslo praktiką bei į dabartinį tinkamą paslaugos teikimą Šilutės rajono bendrojo lavinimo mokyklose, yra neatitinkantys bylos medžiagos ir pažeidžiantys materialinės ir procesinės teisės normas bei formuojama teismu praktiką. Esant ieškovo nurodomų faktų dėl VšĮ „Kretingos maistas“ kaštų už pusryčius patyrimo ir prisiėmimo sau pripažinimui, teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo pareigą ieškovui ir nepagristai konstatavo, jog ieškovas neįrodė trečiojo asmens VšĮ „Kretingos maistas“ kainos nepagrįstumo. Dėl to teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai taikė CPK 178 ir 182 straipsnių nuostatas.

143. Trečiojo asmens VšĮ „Kretingos maistas“ pasiūlymas neatitiko konkurso sąlygų 27 punkto reikalavimų, todėl turėjo būti atmestas. To nepadarius, buvo pažeistas VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punktas, ko pasėkoje teismas, atmesdamas ieškinį ir pateisindamas pažeidžiančią imperatyvias VPĮ normas situaciją, neteisingai pritaikė materialinės teisės normas.

154. Aplinkybė, kad tretysis asmuo VšĮ „Kretingos maistas“ dabar tinkamai teikia paslaugą už pasiūlytą kainą, kuri yra žemesnė nei paslaugos savikaina, negali būti pakankamu argumentu pateisinti konkurso sąlygų 27 punkto ir VPĮ 39 bei 3 straipsniuose įtvirtintų principų ir sąžiningos konkurencijos principo reikalavimų. Dėl to teismas, spręsdamas priešingai, netinkamai taikė VPĮ nuostatas.

165. Teismas nenurodė jokių motyvų, dėl kurių buvo atmesta dalis ieškovo argumentų ir apskritai dalies ieškovo argumentų netyrė, nevertino ir dėl jų nepasisakė. Dėl to laikytina, kad teismas pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkto ir 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

176. Ieškovas nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nekelia reikalavimo pripažinti Šilutės rajono savivaldybės administracijos ir VšĮ „Kretingos maistas“ sudarytą mokinių maitinimo sutartį negaliojančia, kadangi tokią sutartį kaip niekinę turėtų pripažinti negaliojančia teismas ex officio (CK 1.80 str.)

18Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Šilutės rajono savivaldybės administracija prašo apeliacinės instancijos teismą Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad su skunde išdėstytais argumentais nesutinka. Atsakovo teigimu, teismas visapusiškai išnagrinėjo visas aplinkybes, susijusias su ieškovo paklausimo ir atsakovo paaiškinimo formulavimu bei vertinimu ir padarė teisingą išvadą, jog konkurso sąlygų 21.1 punktas nebuvo pakeistas ir nebuvo nustatyta minimali pasiūlymo kainos procentinė riba. Atsakovo teigimu, taip pat pagrįstos ir teismo išvados dėl neįprastai mažos pasiūlymo kainos vertinimo.

19Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo VšĮ „Kretingos maistas“ prašo apeliacinės instancijos teismą apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tretysis asmuo nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu ir jo motyvais, laiko skundo motyvus ir reikalavimus nepagrįstais ir todėl skundą atmestinu. Tretysis asmuo nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, esą bylos medžiaga rodo, jog perkančioji organizacija savo 2009 m. liepos 7 d. paaiškinimu pakeitė konkurso sąlygų 21.1 punkto nuostatas, ar kad toks paaiškinimas turi būti aiškinamas būtent taip, kaip jį suprato ieškovas. Trečiojo asmens nuomone, teismas išsamiai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir būtent įrodymų visuma remdamasis atmetė minėtos ieškinio argumentus. Tretysis asmuo pažymi, kad apeliantas nepagrįstai nurodo, jog teismas suklydo, perkeldamas ieškovui pareigą įrodyti trečiojo asmens VšĮ „Kretingos maistas“ kainos netinkamumą ir konstatuodamas, jog ieškovas neįrodė, kad šio tiekėjo kaina sudaryta atsižvelgus į visus esminius faktorius. Trečiojo asmens nuomone, apeliantas taip pat nepagrįstai nurodo, kad teismas nepagrįstai priėmė trečiųjų asmenų pateiktus kainos pagrindimus kaip tinkamus, nors jie esą neatitiko reikalavimų.

20Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimas panaikintinas, priimtinas naujas sprendimas ir ieškinys tenkintinas iš dalies.

21Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Smulkus urmas“ dalyvavo atsakovo Šilutės rajono savivaldybės administracijos supaprastintame atvirame konkurse „Mokinių maitinimo paslaugos“, paskelbtame 2009 m. liepos 1 d. „Valstybės žinių“ priede Nr. 51 „Informaciniai pranešimai“, pirkimo Nr. 76872. Perkamų paslaugų apimtys: teikti maitinimo paslaugą mokiniams penkiose Šilutės rajono savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklose. Konkursas buvo vykdomas ir konkurso laimėtojai nustatomi remiantis mažiausios kainos kriterijumi (Konkurso sąlygų 57 p.). Skelbimas apie viešąjį pirkimą, nepažeidžiant VPĮ reglamentuotos tvarkos, laiku registruotas Viešųjų pirkimų tarnyboje ir publikuotas leidinyje „Valstybės žinios“.

22Šiam supaprastintam atviram konkursui pasiūlymus pateikė septyni dalyviai: R. Birbalienės įmonė, UAB „Smulkus urmas“, Ramutės Tarailienės įmonė, UAB „Niklita“, VšĮ „Kretingos maistas“, Z. Balčinienės įmonė, UAB „Šilutės prekyba“. Visi jie dalyvavo 2009 m. liepos 14 d. konkurso vokų atplėšimo procedūroje. 2009 m. liepos 15 d. atsakovo viešųjų pirkimų komisijos posėdyje buvo Zofijos Balčiūnienės įmonės pasiūlymą, kaip neatitinkantį pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, atmesti, o VšĮ „Kretingos maistas“, UAB „Niklita“, Ramutės Tarailienės įmonės paprašyti pateikti raštišką neįprastai mažos kainos pagrindimą atskiroms pirkimo dalims pinigine išraiška pagal nurodytą išlaidų grupavimą, kadangi maitinimo organizavimo administravimo išlaidos nesiekė 24 procentų maisto produktų kainos. 2009 m. liepos 24 d. atsakovo viešųjų pirkimų komisijos posėdyje, įvertinus papildomą medžiagą, buvo , kad visi trys tiekėjai tinkamai pagrindė neįprastai mažą kainą. Šiame posėdyje sudaryti preliminarias pasiūlymų eiles kiekvienai pirkimo daliai. Atsakovo viešųjų pirkimų komisija 2009 m. liepos 24 d. ieškovui ir kitiems konkurse dalyvavusiems asmenims išsiuntė pranešimus apie pasiūlymų eilę.

232009 m. liepos 28 d. ir 2009 m. liepos 30 d. ieškovas pateikė atsakovo viešųjų pirkimų komisijai pretenzijas, reikalaudamas pripažinti visų tiekėjų, kurie preliminariojoje eilėje visose konkurso pirkimo dalyse nurodyti aukščiau už UAB „Smulkus urmas“, pasiūlymus neatitinkančiais konkurso sąlygų reikalavimų ir juos atmesti bei sudaryti naują preliminariąją pasiūlymų eilę iš neatmestų tiekėjų pasiūlymų. Atsakovo viešųjų pirkimų komisija 2009 m. liepos 29 ir 2009 m. rugpjūčio 3 d. pretenzijas išnagrinėjo, jas atmetė ir apie tai informavo ieškovą.

24Byloje kilo ginčas, ar perkančiosios organizacijos 2009 m. liepos 7 d. paaiškinimas į ieškovo užklausimą, kuriame buvo nurodyta, kad atsakovo skaičiavimais maitinimo organizavimo išlaidų minimali priimtina procentinė riba yra 24 procentai, laikytinas konkurso sąlygų 21.1 punkto pakeitimu ir ar tretieji asmenys, dalyvavę konkurse, tinkamai pagrindė neįprastai mažą pasiūlymo kainą.

25Dėl neįprastai mažos kainos viešuosiuose pirkimuose instituto nuostatų aiškinimo ir taikymo

26VPĮ 3 straipsnis nustato pagrindinius pirkimų principus ir jų laikymosi sąlygas. Minėto straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, o 2 dalis – pirkimo tikslą – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

27Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gegužės 17 d. nutartyje civilinėje byloje VšĮ „Kretingos maistas“ v. Akmenės rajono savivaldybės administracija ir kiti Nr. 3K-3-216/2010 nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nėra suformavęs neįprastai mažos kainos institutą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos, vienintelėje kasacinio teismo nutartyje šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Bijusta“ v. Vilniaus miesto Vyriausiasis policijos komisariatas, bylos Nr. 3K-3-502/2007) nepateikta išsamesnės neįprastai mažos kainos instituto sampratos ir jo reikšmės viešuosiuose pirkimuose, todėl teisėjų kolegija dėl to pasisakė šioje nutartyje.

28Neįprastai mažos kainos institutas įtvirtintas VPĮ 40 straipsnyje, kurio nuostatos taikytinos tiek tarptautiniams, tiek supaprastintiems pirkimams (VPĮ 98 straipsnio 2 dalis). Remiantis tokiu Lietuvos įstatymų leidėjo nustatytu reglamentavimu, taikant VPĮ 40 straipsnio nuostatas, atsižvelgtina į Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. kovo 31 d. direktyvą Nr. 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (toliau – Direktyva Nr. 2004/18/EB), kurios 55 straipsnio nuostatos iš esmės pakartojamos VPĮ 40 straipsnyje, taip pat į atitinkamą Europos Teisingumo Teismo praktiką (toliau – Teisingumo Teismas).

29Neįprastai mažos kainos institutas glaudžiai susijęs su tiekėjų pasiūlymų vertinimu ir laimėtojo išrinkimu. Tiekėjo, atitinkančio minimalius kvalifikacijos reikalavimus ir siūlančio techninius reikalavimus atitinkantį pirkimo objektą, pasiūlymas, atsižvelgiant į jo siūlomą (mažiausią) kainą, nėra per se priimtiniausias. Pirma, tiekėjo siūloma mažiausia kaina (taikant tiek mažiausios kainos, tiek ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus) gali būti ekonomiškai nepagrįsta ir lemti jo nesugebėjimą laiku ir tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį arba būti jo nesąžiningų veiksmų padarinys. Antra, viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas lemia tai, kad kainos, kaip vienos iš pagrindinių tiekėjo pasiūlymo ir viešojo pirkimo sutarties sąlygų, nebegalima keisti nei sudarant viešojo pirkimo sutartį, nei ją vykdant (išimtis numatyta tik iš anksto nustatytoms kainodaros taisyklėms).

30Neįprastai mažos kainos institutas, kaip papildoma galimybė po to, kai jau įvertina tiekėjo kvalifikacija ir jo pasiūlymo atitiktis techniniams pirkimo objekto reikalavimams, įsitikinti tiekėjo pasiūlymo pagrįstumu bei gebėjimu įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, ir yra skirtas perkančiajai organizacijai apsisaugoti nuo pirmiau išvardytų grėsmių. Kita vertus, šis institutas taikytinas tik siekiant įsitikinti tiekėjo pasiūlymo pagrįstumu ir realumu. Teisingumo Teismas yra nustatęs, kad pasiūlymų vertinimo procedūroje negalima atsižvelgti į pasiūlymų kainos „normalumą“, t y. perkančiajai organizacijai draudžiama skirti papildomus balus tokiam tiekėjo pasiūlymui, kurio kaina atitinka perkančiosios organizacijos nustatytąją kaip tikėtiną arba kuri atitinka visų pasiūlymų vidurkį (Teisingumo Teismo 1985 m. kovo 28 d. Sprendimas Komisija prieš Italiją, 274/83, Rink. 1985, p. 1077).

31Be siekio apginti perkančiąją organizaciją nuo nesąžiningų tiekėjų veiksmų ar grėsmės, kad viešojo pirkinio sutartis nebus įvykdyta laiku ar bus įvykdyta netinkamai, tiek ES (Direktyvos Nr. 2004/18/EB 55 straipsnis), tiek nacionalinės teisės normose (VPĮ 40 straipsnis) įtvirtintu neįprastai mažos kainos instituto teisiniu reglamentavimu siekiama apsaugoti ir patį konkurso dalyvį, pasiūliusį neįprastai mažą kainą, nuo vienašališko perkančiosios organizacija sprendimo atmesti jo pasiūlymą dėl neįprastai mažos pasiūlytos kainos, prieš tai nesuteikus jam galimybės pateikti savo pasiūlymo pagrįstumo paaiškinimų.

32Pagal neįprastai mažos kainos instituto teisinį reglamentavimą perkančioji organizacija visada privalo pareikalauti dalyvio, pasiūliusio neįprastai mažą kainą, pagrįsti šį pasiūlymą.

33Teisingumo Teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad tiekėjų paaiškinimų tikrinimo procedūra turi būti taikoma visais atvejais, kai perkančioji organizacija siekia pašalinti pasiūlymą dėl neįprastai mažos kainos. Dėl to, nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu (perkančiajai organizacija apsibrėžus ar teisės normose nustačius, kokia kaina pripažintina neįprastai maža) atsiranda perkančiosios organizacijos pareiga tikrinti neįprastai mažos kainos pasiūlymus, tiekėjams turi būti užtikrinta, kad jie nebus pašalinti iš konkurso, vykdomo konkurencijos skatinimo sąlygomis, be galimybės paaiškinti jų pasiūlymo rimtumą (Teisingumo Teismo 1989 m. birželio 22 d. Sprendimas Fratelli Costanzo/Comune di Milano, 103/88, Rink. 1989, p. 1839).

34Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad perkančiosios organizacijos formalūs veiksmai, kuriais ji iš tikrųjų nesiekia patikrinti tiekėjo, pasiūliusio neįprastai mažą kainą, pasiūlymo rimtumo arba apskritai nesudaro jam sąlygų pateikti paaiškinimus, pagrindžiančius tokį pasiūlymą, pripažintini per se neteisėtais ir pažeidžiančiais viešųjų pirkimų teisiniame reglamentavime įtvirtintas jos pareigas bei viešojo pirkimo principus.

35Ar perkančioji organizacija, taikydama neįprastai mažos kainos institutą, tinkamai, nepažeisdama viešojo pirkimo principų, įgyvendino VPĮ 40 straipsnyje įtvirtintas pareigas, spręstina, nustatant, ar ji (Teisingumo Teismo 2001 m. lapkričio 27 d. Sprendimas sujungtose bylose Impresa Lombardini ir Mantovani, C-285/99 ir 286/99, Rink. 2001, p. 1-9233): 1) įvertinusi visų dalyvių pateiktus pasiūlymus, identifikavo, kuriuose iš jų nurodytos kainos yra neįprastai mažos; 2) sudarė dalyviams, pasiūliusiems neįprastai mažą kainą, galimybę (pareikalavo raštu per protingą terminą) pateikti paaiškinimus dėl abejonių sukėlusių pasiūlymo elementų (dalių); 3) ištyrė ir įvertino pateiktus paaiškinimus; 4) priėmė sprendimą – dalyvio, nepagrindusio pasiūlytos neįprastai mažos kainos, pasiūlymą atmesti arba, jeigu dalyvis nurodytą kainą pagrindė, leisti jam toliau dalyvauti viešojo pirkimo procedūroje.

36Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nurodytoje nutartyje pažymėjo, kad visos išvardytos perkančiosios organizacijos pareigos turi būti, be kita ko, vykdomos nepažeidžiant viešųjų pirkimų principų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį. Viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas yra pakankamas pagrindas, nesiremiant jokia papildoma teisės norma, reikalauti teismo pripažinti perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais. Taigi viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, pagal kurias vertinama daugelis viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis ginant viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujančių asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Lemminkainen Lietuva“ v. VĮ „Kauno aerouostas“, bylos Nr. 3K-3-150/2010, ir joje nurodyta praktika). VPĮ 40 straipsnio nuostatų taikymo kontekste tai reiškia, kad perkančioji organizacija turi visiems tiekėjams tinkamai ir objektyviai nustatyti, kokie neįprastai mažos kainos pasiūlymai yra įtartini, visus šiuos pasiūlymus vienodai patikrinti ir priimti dėl jų atitinkamus sprendimus, taikant tuos pačius vertinimo kriterijus.

37VPĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pateiktame pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina yra neįprastai maža, perkančioji organizacija privalo pareikalauti dalyvio pagrįsti siūlomą kainą, o jeigu dalyvis nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų, pasiūlymą privalo atmesti.

38Remdamasi šia VPĮ nuostata bei pirmiau aptartais neįprastai mažos kainos instituto tikslais, neįprastai maža pasiūlyta kaina per se nėra kliūtis viešojo pirkimo sutarčiai sudaryti. Tik tokia neįprastai maža kaina, kurios tiekėjas negali pagrįsti, t. y. įrodyti, kad pasiūlyta kaina jis galės tinkamai ir laiku įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, suponuoja perkančiosios organizacijos pareigą atmesti tokį tiekėjo pasiūlymą. Atsižvelgiant į tai, taip pat remiantis racionalaus lėšų panaudojimo imperatyvu, perkančioji organizacija pagal VPĮ 40 straipsnį privalo atmesti dalyvio pasiūlymą tik dėl nepagrįstos neįprastai mažos kainos. Pasiūlymo atmetimas dėl neįprastai mažos kainos, kurios tiekėjas perkančiajai organizacijai nepagrindė, yra atskiras pasiūlymų atmetimo pagrindas VPĮ 39 straipsnio prasme. Dėl to, net jei keli tiekėjai pasiūlė vienodas neįprastai mažas kainas, vieno iš jų pasiūlymo, įskaitant ir paaiškinimus, atmetimas kaip nepagrindžiančio siūlomos kainos, nereiškia tiekėjų lygiateisiškumo principo pažeidimo, jei tiekėjai skirtingu patikimumo lygiu grindė savo pasiūlymus. Dėl to neįprastai mažos kainos pagrindimas ir jo vertinamas – individuali kategorija. Tuo tarpu neįprastai mažos pasiūlytos kainos identifikavimas yra bendra kategorija, priklausanti nuo objektyvių kriterijų ir taikytina visiems konkurse dalyvaujantiems tiekėjams vienodai.

39Taigi, remiantis VPĮ 40 straipsniu, išskirtini du pagrindiniai neįprastai mažos kainos instituto taikymo etapai: neįprastai mažų kainų (įtartinų pasiūlymų) nustatymas ir tokių kainų pagrindimo įvertinimas.

40Dėl to, ar kaina neįprastai maža, sprendžia pati perkančioji organizacija, atsižvelgdama į VPĮ reikalavimus ir konkrečius objektyvius kriterijus: rinkos kainas, tiekėjų konkurse pasiūlytas kainas, analogiškas sutartis ir pan.

41Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija minėtoje nutartyje atkreipė dėmesį, kad tiek ankstesnėje VPĮ redakcijoje buvo, tiek dabartinėje VPĮ redakcijoje yra tiesiogiai ar netiesiogiai įtvirtinta pasiūlyme nurodytos neįprastai mažos kainos sąvoka. 2002 m. gegužės 2 d. įstatymo Nr. IX-865 redakcijos (Žin., 2002, Nr. 49-1885) 2 straipsnio 30 dalyje buvo nurodyta, kad labai maža kaina pripažintina pasiūlyta prekių, paslaugų ar darbų kaina, kuri daugiau kaip 15 procentų mažesnė už visų tiekėjų (rangovų) pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį. 2009 m. liepos 22 d. įstatymo Nr. XI-395 redakcijos (Žin., 2009, Nr. 93-3986) 40 straipsnio dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi teisę apibrėžti pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos sąvoką. Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorius 2009 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1S- 96 patvirtino neįprastai mažos kainos sąvoką. Pagal šį teisės aktą pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina pripažintina neįprastai maža tuo atveju, kai perkančioji organizacija vertina ją kaip nepakankamą viešojo pirkimo sutarčiai tinkamai įvykdyti (1 punktas). Nurodyto įsakymo punkte įtvirtinta neįprastai mažos kainos prezumpcija, pagal kurią pasiūlyme nurodyta kaina visais atvejais pripažintina neįprastai maža, jeigu ji atitinka bent vieną iš šių sąlygų: yra 15 ir daugiau procentų mažesnė už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį (2.1 punktas); yra 30 ir daugiau procentų mažesnė nuo suplanuotų viešajam pirkimui skirtų lėšų (2.2 punktas).

42Pažymėtina, kad perkančioji organizacija, nesant įstatyminio reglamentavimo arba jam neprieštaraujant, pirkimo dokumentuose gali pati apibrėžti, kokia kaina jos organizuojamame konkrečiame konkurse bus vertinama kaip neįprastai maža, ir dėl to papildomai tikrinama. Tokią poziciją patvirtina ir Teisingumo Teismo praktika, pagal kurią perkančiosios organizacijos tiek supaprastintų, tiek tarptautinių pirkimų atvejais pirkimo dokumentuose, remdamosi objektyviais ir nediskriminuojančiais kriterijais, gali apsibrėžti savo neįprastai mažos kainos sampratą (nurodytas Sprendimas Impresa Lombardini ir Mantovani).

43Tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principas suponuoja tai, kad tiekėjų pasiūlymų vertinimas turi būti atliekamas pagal iš anksto visiems žinomas sąlygas. Tai besąlyginė tiekėjų teisėtų lūkesčių ir konkurencijos skatinimo prielaida. Pagal Teisingumo Teismo praktiką perkančiosios organizacijos veiksmai, kuriais ji tiekėjų pasiūlymus vertina ne pagal iš anksto paskelbtas sąlygas, pripažįstami ne tik neskaidriais ir pažeidžiančiais tiekėjų lygiateisiškumą, bet ir vertinami kaip perkančiosios organizacijos neribotos diskrecijos, kurią draudžia viešųjų pirkimų teisės normos, išraiška (žr. Europos Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 18 d. Sprendimą SIAC Construction, C-19/00, Rink. 2001, p. 1-7725).

44Perkančioji organizacija, vertindama tiekėjų pasiūlymus, turi teisę identifikuoti, kuriuose iš jų pateikta kaina yra neįprastai maža, net ir tuo atveju, kai tokio identifikavimo kriterijų ji nebuvo paskelbusi viešojo pirkimo dokumentuose. Tokia išvada darytina, atsižvelgiant į tai, kad, nustatydama, kurie pasiūlymai yra įtartini dėl per itin mažos kainos, perkančioji organizacija dėl tokių pasiūlymų nepriima galutinio sprendimo. Kitaip tariant, tiekėjo pasiūlytos kainos pripažinimas neįprastai maža per se nelemia jokio galutinio sprendimo dėl šio tiekėjo tolesnio dalyvavimo pirkimo procedūroje.

45Kita vertus, perkančioji organizacija, pripažinusi, kad tiekėjo pasiūlyme nurodyta kaina yra neįprastai maža, privalo kreiptis į tiekėją, prašydama pagrįsti šį pasiūlymą. Dėl to, nesant, pirkimo dokumentuose ar norminiuose teisės aktuose nustatytų neįprastai mažos kainos nustatymo kriterijų, perkančioji organizacija įtarimų sukėlusius pasiūlymus privalo identifikuoti ne pagal savo subjektyvų įsivaizdavimą, o pagal kuo objektyvesnius ir skaidresnius kriterijus (pvz., visų neatmestų pasiūlymų kainų aritmetinį vidurkį, plačiai žinomą ar autoritetingo subjekto nustatytą rinkos kainą ir pan.), taip užtikrindama, kad palyginti panašių kainų pasiūlymai nebūtų tarpusavyje išskiriami ir vienam iš tiekėjų nepagrįstai nebūtų apsunkintas varžymasis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo.

46VPĮ 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija, siekdama, jog neįprastai mažos kainos būtų pagrįstos, raštu kreipiasi į tokią kainą pasiūliusį dalyvį ir prašo pateikti, jos manymu, reikalingas pasiūlymo detales, kainos sudėtines dalis ir skaičiavimus. Toje pačioje straipsnio dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija, vertindama kainos pagrindimą, atsižvelgia į pavyzdinį tam tikrų kriterijų sąrašą (pvz., siūlomo pirkimo objekto originalumą, galimybę gauti valstybės pagalbą ir pan.).

47Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gegužės 17 d. nutartyje nurodė, kad tiek pagal nacionalinių teismų, tiek pagal Teisingumo Teismo praktiką kainos pagrindimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Esama ir daugiau tokio vertinimo kriterijų. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad perkančioji organizacija, vertindama neįprastai mažą kainą bei jos sudėtines dalis, atsižvelgia į teikiamų paslaugų ekonomiškumą, pasirinktus techninius sprendimus ir (ar) išskirtinai palankias sąlygas teikti paslaugas, dalyvio siūlomų paslaugų originalumą, norminių dokumentų dėl darbų saugos ir darbo sąlygų, galiojančių paslaugų pateikimo ar darbų atlikimo vietoje, laikymąsi bei dalyvio galimybę gauti valstybės pagalbą ir pan.

48Pagal Teisingumo Teismo praktiką perkančioji organizacija gali, bet neprivalo remtis nacionaliniame įstatyme (VPĮ 40 straipsnio 2 dalis) nurodytais neįprastais mažos kainos pagrįstumo vertinimo kriterijais (nurodytas Sprendimas Impresa Lombardini ir Montovani). Perkančiajai organizacijai yra suteikta teisė nuspręsti, kokie, jos manymu, pasiūlymo aspektai, sudėtinės kainos dalys ir skaičiavimai turi būti pagrįsti. Vis dėlto VPĮ 40 straipsnio 2 dalyje (Direktyvos 2004/18/EB 55 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa) įtvirtintas kriterijų sąrašas, nors ir nebaigtinis, nėra tik pavyzdinis. Taigi šio sąrašo pobūdis nereiškia visiškos perkančiųjų organizacijų laisvės nuspręsti, į kokius pasiūlymo sudedamuosius elementus reikia atsižvelgti, prieš joms atmetant neįprastai mažos kainos pasiūlymus (Teisingumo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. Sprendimas Komisija prieš Belgiją, C-292/07, nepaskelbtas Rinkinyje).

49Minėta, kad perkančiosios organizacijos teisė atmesti tiekėjo paaiškinimus dėl siūlomos neįprastai mažos kainos jokiu būdu nereiškia jos teisės atmesti pasiūlymo nesuteikiant galimybių tiekėjui pateikti savo paaiškinimų (Teisingumo Teismo 1982 m. vasario 10 d. Sprendimas Transporoute/Ministere des travaux publics, 76/81, Rink. 1982, p. 417). Neįpratai mažos kainos instituto tikslas – apsaugoti tiekėją nuo nesąžiningų perkančiosios organizacijos veiksmų – negalėtų būti pasiektas, jeigu perkančioji organizacija pati spręstų, ar būtina, kad tiekėjas pateiktų paaiškinimus. Be to, perkančioji organizacija privalo suteikti protingus terminus, per kuriuos turi būti pateikti šie paaiškinimai. Perkančioji organizacija taip pat privalo informuoti tiekėją, jeigu jo paaiškinimai buvo atmesti, kartu nurodydama tokio savo sprendimo motyvus.

50Neįprastai mažos kainos instituto nuostatų nustatyta privaloma tokio pasiūlymo vertinimo procedūra pagrįsta rungtyniškumo principu, reiškiančiu perkančiosios organizacijos pareigą, susipažinus su visais pasiūlymais ir prieš nusprendžiant sudaryti viešojo pirkimo sutartį, iš pradžių raštu paprašyti patikslinimų dėl pasiūlymo kainos, įtariamos esant neįprastai maža, elementų, kurių pagrindu perkančiajai organizacijai konkrečiai ir kilo abejonių, bei pareigą vėliau įvertinti šį tiekėjo pasiūlymą pagal jo pateiktus paaiškinimus. Atsižvelgiant į veiksmingos konkurencijos skatinimo viešuosiuose pirkimuose tikslą, būtina, kad ši galimybė būtų kaip galima platesnė ir visapusiškesnė, o tiekėjui turi būti leidžiama be jokių apribojimų pateikti visus paaiškinimus, kurie, jo manymu, yra tinkami, atsižvelgiant į viešojo pirkimo pobūdį (nurodytas Sprendimas Impresa Lopmbardini ir Mantovani). Pasiūlymų paaiškinimo galimybė neturi būti ribojama jokiais formaliais reikalavimais. Minėta, VPĮ 40 straipsnio 2 dalis neriboja tiekėjų paaiškinimų, todėl tiekėjai gali pateikti kitokių, nei VPĮ įtvirtintų, paaiškinimų. Perkančioji organizacija privalo priimti ir išnagrinėti visus paaiškinimus. Priešingas neįprastai mažos kainos tikrinimo procedūros aiškinimas ir taikymas prieštarautų tikslui skatinti tiekėjų konkurenciją (nurodytas Sprendimas Impresa Lombardini ir Mantovani).

51Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija minėtoje 2010 m. gegužės 17 d. nutartyje nurodė, kad neįprastai mažos pasiūlytos kainos vertinimo rungtyniškumo pobūdis turi būti suprantamas ir taip, kad perkančioji organizacija turi teisę prašyti, o tiekėjas – pateikti kuo išsamesnius kainos pagrindimo duomenis. Pažymėtina, kad tiekėjai, atsakydami į perkančiųjų organizacijų prašymą pateikti kainos pagrindimą, privalo atsakyti tiek, kiek yra prašomi, tačiau turi teisę pateikti platesnius paaiškinimus, papildomas aplinkybes ar dokumentus. Ar tiekėjas tinkamai įvykdė pareigą pateikti „raštišką neįprastai mažos kainos pagrindimą (jos sudėtinių dalių skaičiavimus)“ yra fakto klausimas (CPK 353 str. 1 d.).

52Iš esmės neturi reikšmės, ar tiekėjas nepatirs išlaidų de jure (įstatyme nenustatyta tokios pareigos) ar de facto (išlaidos jau yra patirtos (pvz., spec. drabužiai) arba patiriamos iš kitų šaltinių). Jis negali būti verčiamas įtraukti jas į pasiūlymo kainą, jei realiai jų nepatirs, t. y. įprastinės tiekėjo sąnaudos nevirs faktinėmis jo išlaidomis.

53Dėl to negali būti reikalaujama, kad tiekėjas, įsigijęs tam tikrų sutarčiai vykdyti reikalingų priemonių ir šių priemonių išlaidas įtraukęs į savo bendrąją apskaitą, vėl jas įtrauktų į konkurse siūlomą kainą. Šiuo aspektu svarbu yra tai, kad tiekėjas perkančiajai organizacijai tai įrodytų, tinkamai pagrįsdamas išlaidų nepatiriamumą ar padengimą bendrosiomis įmonės išlaidomis.

54Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija minėtoje nutartyje nurodė, kad byloje iš esmės sprendžiama ne dėl tinkamo kainos pagrindimo, o būtent dėl jos pagrindimo leistinumo. Pasiūlymas buvo atmestas ne VPĮ 39 straipsnio (neįtrauktos visos išlaidos kaip pirkimo sąlygos, t. y. pasiūlymas neatitinka konkurso sąlygų), o 40 straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad perkančioji organizacija neleido tiekėjui kainos grįsti jo pasirinktu būdu, nors nei VPĮ to nedraudžiama, nei tokio pobūdžio pagrindimas per se nesudaro grėsmės perkančiajai organizacijai, ieškovui nebuvo užtikrinta teisė į veiksmingą savo pasiūlytos kainos pagrindimą. Dėl to perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 40 straipsnio 2 dalies jai įtvirtintas pareigas.

55Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija minėtoje nutartyje dėl kainos dengimo lėšomis, gaunamomis iš teikiamų mokamo maitinimo paslaugų pažymėjo, kad tiek mokamas, tiek nemokamas vaikų ir pedagogų maitinimas yra vienos paslaugos sudėtinės dalys. Konkursas, minėta, paskelbtas tik dėl nemokamo maitinimo paslaugų pirkimo. Tačiau akivaizdu, kad kiekvienos pirkimo dalies laimėtoju pripažintas tiekėjas teiks ir mokamas paslaugas. Šią teisę jis gaus be jokio atskiro varžymosi, pavyzdžiui, nebus rengiamas koncesijos konkursas. Dėl to, nors VPĮ nuostatų prasme nagrinėtina tik viena (mažesnioji) bendros paslaugos dalis, tačiau, vertinant neįpratai mažos kainos pagrindimą, t. y. sprendžiant pagrindimo leistinumo klausimą, tiekėjas neturėtų būti varžomas savo siūlomą kainą grįsti ir kita bendros paslaugos dalimi. Atsižvelgiant į tai, atskirti tam tikras išlaidas pagal sudėtines maitinimo paslaugų dalis sudėtinga, nes išlaidos yra bendros (pvz., visos komunalinės išlaidos). Atsakovo pateiktame „Lėšų, reikalingų produktams nemokamam mokinių maitinimui pagaminti, apskaičiavime“ nurodomas šildomų patalpų (valgyklų) dydis. Tačiau šiluma naudojama ne tik maistui nemokamai valgydinamiems vaikams, bet ir kitiems asmenims, kurie naudosis tiekėjo tiekiama maitinimo paslauga, gaminti. Dėl tos pačios priežasties elektros ir vandens sąnaudų išlaidos maistui pagaminti taip pat sunkiai išskiriamos.

56 Minėtoje nutartyje nurodyta, kad teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo nuomone, kad dėl iš tiekėjų gautų neįprastai mažų kainų pagrindimų perkančioji organizacija gali būti pernelyg apsunkinta pateiktų skaičiavimų tikrinimu. Tai ypač aktualu, kai perkančiosios organizacijos numatytos sutarties vykdymo sąnaudos yra didesnės, nei tiekėjo deklaruojamos išlaidos, t. y. kai tiekėjo faktinės išlaidos yra mažesnės, nei turėtų būti pagal pirkimo dokumentus ar kitų tiekėjų pasiūlymus, arba kai šios išlaidos yra dengiamos kitomis pajamomis.

57

58Atsižvelgiant į tai, tokiais atvejais (taip pat ir nagrinėjamoje byloje) tiekėjams gali būti keliami didesni jų pateikiamos informacijos aiškumo, detalumo, suprantamumo reikalavimai. Kita vertus, neįprastai mažos kainos pagrindimo procedūros rungtyniškumas suponuoja ne tik tiekėjo, bet ir perkančiosios organizacijos aktyvumą. Pagal VPĮ ir viešojo pirkimo principus perkančiajai organizacijai nedraudžiama kreiptis kelis kartus į tiekėją, kad jis pateiktų papildomus duomenis, patvirtinančius jo siūlomos kainos pagrįstumą.

59Nutartyje taip pat nurodyta, kad teisėjų kolegija nesutinka su Lietuvos apeliacinio teismo pozicija, kad galimybė siūlomą kainą grįsti kitomis pajamomis ar remtis tų išlaidų patyrimo faktu pažeistų sąžiningą konkurenciją. Nekvestionuotina, kad tiekėjas negali nukrypti nuo pirkimo objekto kokybinių ir kitų svarbių reikalavimų. Tačiau tai, kad vienas iš tiekėjų perkančiajai organizacijai įrodo, jog siūloma maža kaina neturės įtakos teikiamos paslaugos kokybei, sutarties vykdymo terminams ir kitoms su paslaugos esme susijusioms aplinkybėmis, ne pažeidžia, o atspindi tiekėjų konkurenciją.

60Nutartyje atkreiptas dėmesys į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje buvo spręsta dėl tokių atvejų, kai siūloma pirkimo kaina buvo minusinė (nuolaidų suma viršijo paslaugos kainą), t. y. iš esmės viešojo pirkimo sutartis buvo neatlygintinė, tačiau konkurencijos pažeidimų tais atvejais teismas nekonstatavo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-592/2009). Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad tiekėjas viešojo pirkimo sutartimi gali siekti ne tik piniginės ir ne tik tiesioginės finansinės naudos, jis taip pat gali turėti tikslą didinti konkurencingumą ar savo žinomumą, iš viešojo pirkimo sutarties vykdymo gauti netiesioginių pajamų. Apskritai iki šiol suformuotoje teismų praktikoje pasiūlytos kainos neįprastumas inter alia grindžiamas tiekėjo, kaip viešojo pirkimo sutarties kontrahento, patikimumu.

61Sąžiningos tiekėjų konkurencijos pažeidimas galėtų būti pripažintas tik tada, kai tiekėjas, pasiūlęs nepelningą ar net nuostolingą kainą, atitinkamoje produkto ar geografinėje rinkoje naudojasi vyraujama padėtimi, kuri per se yra draudžiama (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnis). Be to, tiekėjai gali pasiūlyti mažesnę, nei įprasta, kainą, jei teisėtai gauna valstybės pagalbą (VPĮ 40 straipsnio 3 dalis). Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad vienintelė aplinkybė, jog viešaisiais ištekliais subsidijuojami tiekėjai dalyvauja viešojo pirkimo procedūrose ir gali pasiūlyti prekių už mažesnę kainą, nėra lygiateisiškumo principo pažeidimas, tačiau tam tikrais atvejais perkančios organizacijos privalo arba mažų mažiausiai joms yra leidžiama atsižvelgti į šių tiekėjų gaunamas subsidijas, pavyzdžiui, kilus įtarimų dėl neteisėtai suteiktos valstybės pagalbos ir dėl to šiam tiekėjui kylančios pareigos ją grąžinti. Tokiu atveju perkančioji organizacija pagrįstai gali manyti, kad tai daro šio tiekėjo finansinę būklę grėsmingą ir neužtikrinančią prisiimtų įsipareigojimų (Europos Teisingumo Teismo 2000 m. gruodžio 7 d. Sprendimas ARGE, C-94/99, Rink. 2000, p. I-11037).

62Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų dėl konkurso sąlygų pakeitimo dėl toliau nurodomų motyvų.

63Pagal UAB „Smulkus urmas“ 2009 m. liepos 2 d. rašto Nr. 05-09-220 dėl informacijos patikslinimo, Šilutės rajono savivaldybės administracijos 2009 m. liepos 7 d. rašto Nr. R3-(5.23) – 2364 dėl supaprastinto atviro konkurso „Moksleivių maitinimo paslaugos“ turinį ir bylos duomenis teisėjų kolegija sprendžia, kad konkurso sąlygos pakeistos nebuvo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl nepakeistų konkurso sąlygų yra pagrįstos teisingai nustatytomis bylos aplinkybėmis ir tinkamu teisės normų taikymu.

64Tačiau teisėjų kolegija pripažįsta iš dalies pagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo ir jo įvertinimo.

65

66Dėl trečiųjų asmenų pateiktų neįprastai mažos kainos pagrindimų nepagrįstumo ir netinkamumo

67Taisyklė, kad į konkurso dalyvių siūlomas kainas turi būti įskaičiuotos visos tiekėjo išlaidos, yra sąlygota ne tik konkurso sąlygų 27 punkto, bet ir Konkurencijos įstatymo 9 straipsnyje ir EB sutarties 82 straipsnyje įtvirtintų nuostatų dėl draudimo piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi, kurio vienas iš esminių požymių yra draudimas pardavinėti produktus (paslaugas) kainomis, žemesnėmis nei jų savikaina. Trečiojo asmens VšĮ „Kretingos maistas“ 2009 m. liepos 17 d. neįprastai mažos kainos pagrindimas Nr. 878 patvirtina, kad trečiojo asmens VšĮ „Kretingos maistas“ nurodoma pelno norma yra 0 Lt. Tuo pačiu pats tretysis asmuo VšĮ „Kretingos maistas“ pripažino, jog net ir į šią kainą, kuri pasiūlyta su 0 Lt pelno marža, nėra įtrauktos visos trečiojo asmens VšĮ „Kretingos maistas“ išlaidos, patiriamos teikiant paslaugą už pasiūlytą kainą. Šios aplinkybės rodo, kad tretysis asmuo VšĮ „Kretingos maistas“ pasiūlė konkurse kainas, žemesnes nei paslaugos teikimo savikaina. Aplinkybė, kad tretysis asmuo VšĮ „Kretingos maistas“ šiuo metu tinkamai teikia paslaugą už pasiūlytą kainą, kuri yra žemesnė nei paslaugos savikaina, negali būti pakankamu argumentu tam, kad pateisinti konkurso sąlygų 27 punkto ir VPĮ 39 straipsnio bei VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintų principų ir sąžiningos konkurencijos principo pažeidimų. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, visapusiškai bei tinkamai neišaiškinęs ir nenustatęs, ar VšĮ „Kretingos maistas“ pasiūlyta kaina buvo tinkamai pagrįsta, netinkamai pritaikė VPĮ 3 straipsnio ir 40 straipsnio normas.

68Ieškovas UAB „Smulkus urmas“ ieškinyje nurodė, jog trečiųjų asmenų VšĮ „Kretingos maistas“, UAB „Niklita“ ir Ramutės Tarailienės įmonės pasiūlytų neįprastai mažų kainų pagrindimai buvo netinkami, o atsakovas ir tretieji asmenys pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose nepaneigė bylos duomenimis nurodyto ieškinio teiginio. Tretysis asmuo VšĮ „Kretingos maistas“ bei kiti tretieji asmenys UAB „Niklita“ ir Ramutės Tarailienės įmonė pagrindimuose pateikė kainos sudėtines dalis, tačiau nepateikė kainos sudėtinių dalių skaičiavimų. Nesutapo trečiųjų asmenų VšĮ „Kretingos maistas“, UAB „Niklita“ ir Ramutės Tarailienės įmonės pagrindimuose nurodomos patalpų ir įrangos nuomos išlaidos, nors šios išlaidos turėjo būti paskaičiuotos konkurso sąlygų 3 priedo – Techninės specifikacijos – nurodyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir finansų ministro 2007 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. D1-322/1K-206 patvirtintomis Nuompinigių už valstybės materialiojo turto nuomą skaičiavimo taisyklėmis. Duomenų lentelėje, pridėtoje prie Techninės specifikacijos jau yra apskaičiuotos patalpų ir įrangos nuomos išlaidos kiekvienai pirkimo daliai (ties skiltimi „Mokestis už patalpą ir įrangos nuomą, Lt/mėn.“), todėl tiekėjams tereikėjo sudėti šias išlaidas (kiekvienai pirkimo daliai) ir padauginti iš 12 mėnesių, t. y. tiek, kokia yra nurodyta konkurso sąlygų 9 punkte sutarties trukmė. Todėl sumos, nurodytos kainos pagrindimo atitinkamoje grupėje (eilutėje) dėl patalpų ir įrangos nuomos išlaidų analogiškoms pirkimo dalims VšĮ „Kretingos maistas“, UAB „Niklita“ ir Ramunės Tarailienės įmonės turėjo sutapti, tačiau taip nėra. Vien nesutapimo faktas turėjo atkreipti atsakovo dėmesį, kad pagrindimai yra netinkamai ar nepakankamai tinkamai pagrįsti. Nė viename atsakovui pateiktame pagrindime nurodyta suma už nuomą neatitinka sumos, gaunamos sudėjus pirkimo daliai priskirtas anksčiau nurodytoje lentelėje pateiktas sumas bei jas padauginus iš 12. Atsakovas turėjo pareigą reikalauti tiekėjus papildomai pagrįsti tokius tiekėjų neįprastai mažos kainos pagrindimus. Atsakovas pripažino visų tiekėjų pateiktus pagrindimus tinkamais – tai rodo, jog neįprastai mažos kainos pagrindimo procedūra buvo atlikta netinkamai, nesiimant priemonių išsiaiškinti, ar pateikti pagrindimai tinkamai pagrindžia siūlomas kainas ir atitinka konkurso sąlygų reikalavimus dėl kainos.

69Byloje nustatyta, kad trečiojo asmens VšĮ „Kretingos maistas“ neįprastai mažos kainos pagrindime nurodyta, jog pirmajai pirkimo daliai (Rusnės pagrindinė mokykla) patalpų ir įrangos nuomos išlaidos yra 0 Lt, tačiau duomenų lentelėje, pridėtoje prie konkurso sąlygų 3 priedo – Techninės specifikacijos, prie pastabų nurodyta, jog pirmoje pirkimo dalyje (Rusnės pagrindinė mokykla) tinkamomis patalpomis mokinių maitinimui turės pasirūpinti konkursą laimėjęs tiekėjas. Todėl pagal konkurso pirmąją pirkimo dalį tiekėjai turėtų patirti naudojimosi patalpomis išlaidas ir dėl to tokios išlaidos arba tokių išlaidų neturėjimo pagrindimas turėjo būti nurodyti neįprastai mažos kainos pagrindime, tačiau to nebuvo padaryta nei VšĮ „Kretingos maistas“, nei UAB „Niklita“ pagrindimuose. Atsakovas turėjo pareigą reikalauti papildomai pagrįsti tokius tiekėjų neįprastai mažos kainos pagrindimus, paprašyti papildomų paaiškinimų, tačiau to nepadarė.

70Pateiktos trečiųjų asmenų, kaip tiekėjų, neįprastai mažų kainų sudėtinės dalys be jų skaičiavimų kelia pagrįstų abejonių. VšĮ „Kretingos maistas“ trečiajai pirkimo daliai nurodo, jog transporto ir ryšių išlaidos yra 0 Lt, tačiau nesant paaiškinimo, kodėl vienose pirkimo dalyse šios išlaidos patiriamos, o trečioje pirkimo dalyje – nepatiriamos, toks išlaidų dydis yra neaiškus, todėl atsakovui pagrįstai turėjo kilti abejonių dėl tokių išlaidų dydžio ir atsakovas turėjo reikalauti paaiškinti bei pagrįsti tokį išlaidų dydį.

71Trečiojo asmens UAB „Niklita“ neįprastai mažos kainos pagrindime nėra išskirtas PVM, nenurodyta, kad bendrovė nėra PVM mokėtoja, nors atsakovo prašyme dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo buvo aiškiai nurodyta atskirai išskirti PVM. Atsakovas neatkreipė į tai dėmesio ir pripažino pagrindimą tinkamu, nesiėmė priemonių išsiaiškinti tiekėjų pateiktuose pagrindimuose esančių aiškių trūkumų ir neatitikimų.

72Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, jog VPĮ normos neįprastai mažos kainos skaičiavimo nesieja su jos konkrečiais materialiniais skaičiavimas. Pirmosios instancijos teismo nuomone, sprendžiant klausimą, ar kaina yra neįprastai maža, reikia nustatyti pasiūlytos kainos dydį, atsižvelgiant į įvairius kriterijus ir konkrečias pirkimo aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas sprendime apsiribojo konstatavimu, jog tai, kad ieškovo pasiūlyta kaina nuo trečiųjų asmenų VšĮ „Kretingos maistas“, UAB „Niklita“ ir Ramunės Tarailienės įmonės pasiūlytų kainų skiriasi maždaug 3-6 procentais, reiškia, jog atsakovas, įvertinęs paminėtų trečiųjų asmenų papildomai pateiktus duomenis ir skaičiavimus, pagrįstai pripažino, jog visos įmonės tinkamai pagrindė neįprastai mažą kainą. Teisėjų kolegijos nuomone, tokie pirmosios instancijos teismo argumentai prieštarauja VPĮ 40 straipsnio 2 dalies nuostatoms, kuriose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, jog siekiant neįprastai mažos kainos pagrindimo, perkančioji organizacija, be kita ko, prašo ir tokios kainos sudėtinių dalių ir jų skaičiavimų. Be tokių kainos sudėtinių dalių skaičiavimų neįmanoma nustatyti, kokiu pagrindu gaunama kiekvienos kainą sudarančios išlaidų grupės (eilutės) skaitinė išraiška, nurodoma tiekėjų pagrindimuose, taip pat neaišku, kokie konkretūs duomenys nurodomi kai kuriomis grupėmis (eilutėmis), pavyzdžiui, grupėmis (eilutėmis) „kitos išlaidos“ arba „komunalinės išlaidos“, Be tokių konkrečių skaičiavimų vien tik sudėtinių kainos dalių pateikimas yra beprasmis.

73Neįprastai mažos kainos pagrindimo instituto esmė – tiekėjų teisė pagrįsti jų pasiūlytą kainą, atsižvelgiant į tų konkrečių dalyvių turimus pajėgumus, išskirtines sąlygas teikti paslaugas ir kitus kriterijus. Todėl atsižvelgti į kitų tiekėjų pasiūlytą kainą yra prasmės tik nustatant, ar kaina apskritai yra neįprastai maža, o ne vertinant, ar neįprastai maža kaina yra tinkamai pagrįsta.

74VPĮ 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta, į kokias aplinkybes gali atsižvelgti perkančioji organizacija, vertindama, ar neįprastai maža kaina yra tinkamai pagrįsta. Aplinkybės dėl kitų tiekėjų pasiūlytos kainos nėra VPĮ 40 straipsnio 2 dalyje nurodytame sąraše. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog į VPĮ 40 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes atsakovas turėjo atsižvelgti, svarstydamas neįprastai mažų kainų pagrindimo pagrįstumą, tačiau atsakovo viešųjų pirkimų komisijos 2009 m. liepos 24 d. posėdžio protokolas patvirtina, kad šiame protokole nėra nurodyta, į kokias VPĮ 40 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes atsižvelgė atsakovo viešųjų pirkimų komisija, vertindama trečiųjų asmenų pateiktus pagrindimus kaip tinkamus. Todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, nurodyti sprendime, neatitinka bylos medžiagos. CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtina teismo pareiga nurodyti ne tik įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, bet ir argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta, atsiranda iš kitos pareigos – pasisakyti dėl visų byloje esančių įrodymų ir šalių argumentų, įtvirtintos CPK 185 straipsnio 1 dalyje. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir išklausyti byloje dalyvaujančių asmenų argumentais apie to įrodymo įrodomąją reikšmę, taip pat įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje yra pripažįstama, jog teismas, vertindamas tik kai kuriuos įrodymus ir savo sprendime nepasisakydamas, kad atmetė kitus įrodymus, pažeidžia įrodymų vertinimo taisykles.

75Pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai nepasisakė bei nemotyvavo, kodėl atmetė ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytus ieškovo argumentus, kurie rodo, jog trečiųjų asmenų pateikti atsakovui neįprastai mažų kainų pagrindimai buvo su dideliais trūkumais ir sudarė pagrindą atsakovui prašyti papildomos informacijos. Pirmosios instancijos teismas sprendime ne tik kad nenurodė motyvų, dėl kurių paminėti ieškovo argumentai buvo atmesti, bet ir šių ieškovo argumentų netyrė, nevertino ir nepasisakė dėl jų.

76Tretysis asmuo VšĮ „Kretingos maistas“ atsiliepime į ieškinį, atsikirsdamas į nurodytus ieškovo argumentus dėl patalpų ir įrangos nuomos išlaidų nurodė, jog sulyginus konkurso sąlygų Techninės specifikacijos duomenų lentelėje pateiktus dydžius (skaičius) su trečiojo asmens VšĮ „Kretingos maistas“ kainos pagrindime nurodytais dydžiais (skaičiais) matyti, jog šie dydžiai (skaičiai) vieni kitus atitinka, kaip atitinka ir ieškovo ieškinyje išdėstytą metodiką. Tačiau byloje nustatyta, kad tretysis asmuo VšĮ „Kretingos maistas“, skaičiuodamas išlaidas patalpų ir įrangos nuomai pagal Techninės specifikacijos lentelėje nurodytą mėnesinį mokestį, apskaičiuodavo šį mokestį vienai dienai kiekvienai pirkimo daliai ir gautą rezultatą daugindavo iš 180 dienų. Šį skaičių VšĮ „Kretingos maistas“ atstovas paaiškino kaip apimantį tik tas dienas, kai moksleiviai faktiškai maitinamai. Toks skaičiavimas nėra teisingas bei pagrįstas, kadangi Techninėje specifikacijoje nurodomas nuomos mokesčio už mėnesį dydis, kas reiškia, jog atsakovas konkurso sąlygomis nustatė, jog mėnesinis mokestis bus mokamas nepriklausomai nuo to, kiek dienų atitinkamą mėnesį bus teikiamos maitinimo paslaugos. Konkurso sąlygų 9 punkte nurodyta sutarties trukmė yra 12 mėnesių su galimybe pratęsti ją du kartus po 12 mėnesių. Todėl mokesčio patalpų ir įrangos nuomai apskaičiavimui turėjo būti naudojamas ne 180 dienų (6 mėnesių) skaičius, o 360 dienų (12 mėnesių) skaičius.

77Šią aplinkybę patvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir finansų ministro 2007 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. D1-322/1K-206 patvirtintų Nuompinigių už valstybės materialiojo turto nuomą skaičiavimo taisyklių 4 punktas, kuriame nurodyta, jog mėnesinis negyvenamųjų pastatų ir patalpų mėnesinis vieno kubinio metro nuompinigių dydis apskaičiuojamas pagal formulę Nmk = N/12, kur Nmk – mėnesinis negyvenamųjų pastatų ir patalpų vieno kubinio metro nuompinigių dydis, o N – metinis negyvenamųjų pastatų ir patalpų vieno kubinio metro nuompinigių dydis.

78Bylos duomenys rodo, kad trečiojo asmens VšĮ „Kretingos maistas“ neįprastai mažos kainos pagrindime nurodytos sumos už patalpų ir įrangos nuomą yra apskaičiuotos neteisingai, todėl toks pagrindimas nėra pakankamas. Trečiojo asmens VšĮ „Kretingos maistas“ atsiliepime į nurodytą ieškinio argumentą dėl išlaidų patalpoms pirmajai pirkimo daliai (Rusnės pagrindinė mokykla) nurodyta, jog konkurso pirmosios dalies atveju tiekėjai turi laisvę pasirinkti patalpų naudojimo būdą ir laisvę spręsti, ar šiuo būdu patiriamus kaštus įkalkuliuoti į kainos pagrindimą, t. y. atitinkama dalimi padidinti perkančiajai organizacijai teikiamą pasiūlymo kainą, ar prisiimti sau. Tokie trečiojo asmens VšĮ „Kretingos maistas“ argumentai iš esmės analogiški argumentams dėl tiekėjo diskrecijos teisės neįtraukti tam tikrų paslaugos teikimo metu patiriamų kaštų į siūlomą kainą. Šie argumentai reiškia trečiojo asmens VšĮ „Kretingos maistas“ pripažinimą, jog kaštai pasirūpinant patalpomis Rusnėje patiriami, tačiau juos tretysis asmuo VšĮ „Kretingos maistas“ prisiėmė sau, bet nenurodė jų savo neįprastos mažos kainos pagrindime atsakovui. Patiriamų išlaidų neįtraukimas į tiekėjo siūlomą kainą turi būti visapusiškai, aiškiai ir suprantamai pagrįstas.

79Ėjimas į rinką taikant žemesnes kainas yra neabejotinai teisėtas, kai jo siekiama teisėtomis priemonėmis. Europos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, jog produktų (prekių ar paslaugų) pardavinėjimo žemiau šių produktų vidutinių kintamų kaštų faktas (kai parduodamas kiekvienas paskesnis prekės ar paslaugos vienetas nemažina įmonės nuostolio) yra piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi įrodymas, rodantis ūkio subjekto ketinimą eliminuoti konkurentus iš rinkos, nepriklausomai nuo ūkio subjekto užimamos geografinės rinkos ar produkto rinkos dalies (Europos Teisingumo Teismo 1978 m. vasario 14 d. sprendimas byloje United Brands prieš Komisiją Nr. C 27/76, 1991 m. liepos 3 d. sprendimas byloje AK20 Chemie BV prieš Komisiją Nr. C62/86). Europos Teisingumo Teismas draudžia vadinamąjį kryžminį subsidijavimą, kai veikla sektoriuje, kuriame įmonė neturi monopolio (dominuojančios padėties) ir siekia konkuruoti rinkos sąlygomis, finansuojama iš veiklos sektorių, kuriuose įmonė turi monopolį ar užima dominuojančią padėtį, ar įėjimas į to sektoriaus rinką yra apribotas (2008 m. liepos 1 d. sprendimas byloje T-266/02 Deutsche Post AG prieš Komisiją). Todėl viešajame pirkime neįprastai mažos kainos pagrindimas ir visapusiškas bei tinkamas tokio pagrindimo patikrinimas bei įvertinimas yra svarbūs bei reikšmingi.

80Teisėjų kolegijos nuomone, Šilutės rajono savivaldybės administracijos supaprastinto atviro konkurso dėl mokinių maitinimo paslaugų pirkimo komisijos 2009 m. liepos 15 d. protokolinis nutarimas (2009 m. liepos 15 d. protokolas Nr. 2009/38-2), kuriuo , vadovaujantis VPĮ 40 straipsnio 1 dalimi, prašyti VšĮ „Kretingos maistas“, UAB „Niklita“, Ramutės Tarailienės įmonės pagrįsti neįprastai mažą siūlomą kainą atskiroms dalims pinigine išraiška pagal nurodytą išlaidų grupavimą, nepakankamai konkretus ir neatitinka įstatymo reikalavimams, kadangi pagal VPĮ 40 straipsnio 2 dalį perkančioji organizacija, siekdama, kad neįprastai mažos kainos būtų pagrįstos, raštu kreipiasi į tokią kainą pasiūliusį dalyvį ir prašo pateikti, jos manymu, reikalingas pasiūlymo detales, kainos sudėtines dalis ir skaičiavimus, o protokoliniame nutarime tai nėra nurodyta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šilutės rajono savivaldybės administracijos supaprastinto atviro konkurso dėl maitinimo paslaugų pirkimo komisijos 2009 m. liepos 24 d. protokoliniai nutarimai (2009 m. liepos 24 d. protokolas Nr. 38-3), kuriais , kad VšĮ „Kretingos maistas“, UAB „Niklita“, Ramutės Tarailienės įmonė kainas pagrindė tinkamai ir pasiūlymus svarstyti tolesnėse pirkimo procedūrose, nustatyti pasiūlymų eilę atskiroms pirkimo objekto dalims, laimėjusiu pasiūlymu pripažinti „Kretingos maistas“ pateiktą pasiūlymą ir pakviesti šią bendrovę pasirašyti pirkimo sutartį, yra aiškiai nemotyvuoti, t. y. be konkrečių motyvų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010 išaiškinimus, kad kai perkančiosios organizacijos numatytos sutarties vykdymo sąnaudos yra didesnės, nei tiekėjo deklaruojamos išlaidos, t. y. kai tiekėjo faktinės išlaidos yra mažesnės, nei turėtų būti pagal pirkimo dokumentus ar kitų tiekėjų pasiūlymus, arba kai šios išlaidos yra dengiamos kitomis pajamomis, atsižvelgiant į tai, tokiais atvejais tiekėjams gali būti keliami didesni jų pateikiamos informacijos aiškumo, detalumo, suprantamumo reikalavimai, kad neįprastai mažos kainos pagrindimo procedūros rungtyniškumas suponuoja ne tik tiekėjo, bet ir perkančiosios organizacijos aktyvumą, ir pagal byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, kad Šilutės rajono savivaldybės administracijos supaprastinto atviro konkurso dėl mokinių maitinimo paslaugų pirkimo komisija netinkamai atliko tiekėjų pasiūlytos neįprastai mažos kainos pagrindimų patikrinimą bei įvertinimą, priėmė nurodytus 2009 m. liepos 24 d. nemotyvuotus protokolinius nutarimus, todėl minėti protokoliniai nutarimai nėra teisėti bei pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neteisingai įvertino nurodytus atsakovo viešųjų pirkimų komisijos veiksmus ir protokolinius nutarimus. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas negali pakeisti viešųjų pirkimų komisijos ir atlikti viešųjų pirkimų komisijos funkcijų bei pareigų, kai jų neatlieka viešųjų pirkimų komisija. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į nurodyto konkurso pobūdį bei konkurso dalyvių pasiūlymus kai patiriamos išlaidos neįtraukiamos į pasiūlymuose nurodytą kainą ar dengiamos kitomis pajamomis, šio konkurso dalyviams (tiekėjams) taikytini didesni jų pateikiamos informacijos aiškumo, detalumo, suprantamumo reikalavimai dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad minėto konkurso dalyvių pateikti neįprastai mažos kainos pagrindimai neatitinka nurodytų reikalavimų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos duomenys, įskaitant atsakovo ir trečiųjų asmenų atsiliepimus į apeliacinį skundą, nepaneigia apeliacinio skundo argumentų dėl neįprastai mažos kainos netinkamo pagrindimo. Kaip minėta, atsakovo viešųjų pirkimų komisija netinkamai tikrino konkurso dalyvių neįprastai mažos kainos pagrindimus ir nutarimo šiuo klausimu nemotyvavo. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, dėl nurodytų VPĮ imperatyvių normų pažeidimo yra pagrindas panaikinti Šilutės rajono savivaldybės administracijos supaprastinto atviro konkurso dėl mokinių maitinimo paslaugų pirkimo komisijos 2009 m. liepos 24 d. protokolinius nutarimus (2009 m. liepos 24 d. protokolas Nr. 2009/38-3), kuriais , kad VšĮ „Kretingos maistas“, UAB „Niklita“, Ramutės Tarailienės įmonė kainas pagrindė tinkamai ir pasiūlymus svarstyti tolesnėse pirkimo procedūrose, nustatyti pasiūlymų eilę atskiroms pirkimo objekto dalims, laimėjusiu pasiūlymu pripažinti VšĮ „Kretingos maistas“ pateiktą pasiūlymą ir pakviesti šią bendrovę pasirašyti pirkimo sutartį ir įpareigoti atsakovą Šilutės rajono savivaldybės administraciją įvertinti supaprastinto atviro konkurso „Mokinių maitinimo paslaugos“ dalyvių pateiktus pasiūlymus ir nustatyti pasiūlymų eilę. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisėjų kolegijos nurodytos išvados nereiškia, kad Šilutės rajono savivaldybės administracijos supaprastinto atviro konkurso „Mokinių maitinimo paslaugos“ dalyviai VšĮ „Kretingos maistas“, UAB „Niklita“, Ramutės Tarailienės įmonė bei kiti dalyviai neturi galimybės visapusiškai ir tinkamai pagrįsti pagrindimuose neįprastai mažą kainą, laimėti konkursą, o Šilutės rajono savivaldybės administracijos supaprastinto atviro konkurso dėl maitinimo paslaugų pirkimo komisija visapusiškai, tinkamai bei teisingai patikrinti pagrindimus, įvertinti pasiūlymus bei priimti motyvuotus bei pagrįstus nutarimus viešojo pirkimo klausimais.

81Dėl viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia

82

83Teisėjų kolegija pažymi, kad pateikta į bylą Šilutės rajono savivaldybės administracijos ir VšĮ „Kretingos maistas“ 2009 m. rugpjūčio 31 d. mokinių maitinimo paslaugų teikimo sutartis (t. 2, b. l. 71-74) sudaryta kito Šilutės rajono savivaldybės administracijos supaprastinto pirkimo apklausos būdu pagrindu bei sąlygomis ir nėra nei ieškinio, nei bylos nagrinėjimo dalykas.

84Viešai skelbiamais Viešųjų pirkimo tarnybos Centrinio viešųjų pirkimų portalo (http://www.cpp.lt/) duomenimis Šilutės rajono savivaldybės administracija ir VšĮ „Kretingos maistas“ sudarė 2009 m. gruodžio 31 d. mokinių maitinimo paslaugų pirkimo sutartį paskelbto 2009 m. liepos 1 d. „Valstybės žinių“ priede Nr. 51 „Informaciniai pranešimai“ Šilutės rajono savivaldybės administracijos supaprastinto atviro konkurso „Mokinių maitinimo paslaugos“ pagrindu ir sąlygomis. Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Smulkus urmas“ nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nepareiškė reikalavimo pripažinti atsakovo ir trečiojo asmens VšĮ „Kretingos maistas“ sudarytą mokinių maitinimo sutartį negaliojančia, kadangi laikosi pozicijos, jog tokią sutartį kaip niekinę turėtų pripažinti negaliojančia teismas ex officio (CK 1.80 str.).

85Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą CK 1.78 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką šios teisės normos nuostata, jog niekinio sandorio negaliojimo teisinius padarinius teismas taiko savo iniciatyva (ex officio), reiškia, kad teismas, nustatęs, jog sandoris prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, turi ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu, nepriklausomai nuo to, pareikštas toks reikalavimas byloje ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-325/2009; kt.).

86Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2002 m. kovo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2002 konstatavo, jog iš bet kokių neteisėtų veiksmų negali atsirasti jokių teisines pasekmes sukuriančių teisinių pasekmių. Kadangi viešojo pirkimo konkurso procedūros ir imperatyvūs viešųjų pirkimų principai buvo pažeisti, konkurso rezultatai yra neteisėti. Iš neteisėtų konkurso rezultatų negalėjo kilti jokios teisėtos pasekmės, todėl sutartis sudaryta su neteisėtu konkurso laimėtoju yra laikytina nesukuriančia jokių teisėtų ir vykdytinų pasekmių. Dėl paminėtų imperatyvių VPĮ normų ir principų pažeidimų panaikinus konkurso rezultatus, atsiranda pagrindas iš naujo spręsti klausimą dėl konkurso laimėtojo. Kadangi nėra aiškus konkurso laimėtojas, todėl nebelieka pagrindo sutarties sudarymui, ko pasėkoje atsiranda pagrindas CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu pripažinti atsakovo ir trečiojo asmens sudarytą sutartį niekine ir negaliojančia ab initio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009 nurodyta Europos Bendrijų Teisingumo Teismo suformuluota taisyklė, jog nustačius viešųjų pirkimų principų ir teisės normų esminius pažeidimus sutartis gali būti nepripažinta negaliojančia tik tuo atveju, jei nustatoma, jog išimtinėmis aplinkybėmis sutarties negaliojimas turėtų neproporcingų ekonominių padarinių. Paminėtoje nutartyje yra nurodyta, jog tiesiogiai su sutartimi susiję ekonominiai interesai (tokie kaip išlaidos, susidariusios dėl negaliojimo atsiradusių teisinių pareigų) nelaikomi viršenybę turinčiomis priežastimis, susijusiomis su bendru interesu, todėl jie negali būti pagrindu nepripažinti sutarties negaliojančia.

87Teisėjų kolegija konstatavo šioje nutartyje VPĮ imperatyvių teisės normų reikalavimų pažeidimus atliekant viešojo pirkimo procedūras nurodytame konkurse. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas teismui ex officio pripažinti nurodytą Šilutės rajono savivaldybės administracijos ir VšĮ „Kretingos maistas“ 2009 m. gruodžio 31 d. sutartį niekine ir negaliojančia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija taip pat 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005 nurodė, kad panaikinus sprendimą dėl imperatyvių teisės normų pažeidimo pirkimų komisijos sprendimo pagrindu sudarytos naujų pirkimų sutarties galiojimas negali būti pateisinamas, nes iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės (ex iniuria ius non oritur), todėl nustačius, kad pirkimų komisijos sprendimas priimtas pažeidus viešųjų pirkimų įstatyme nustatytus principus, bylą nagrinėjęs teismas galėjo ir ex officio privalėjo pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį, konstatuoti niekinio sandorio faktą ir taikyti jo negaliojimo padarinius, nes sandoriai, prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekiniai ir negalioja ab inittio, todėl negali sukelti teisinių pasekmių. Teisėjų kolegija atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl restitucijos taikymo pripažinus viešųjų pirkimų sutartį negaliojančia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005, 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 6.145 straipsnio 2 dalimi, konstatuodama, kad minėta Šilutės rajono savivaldybės administracijos ir VšĮ „Kretingos maistas“ 2009 m. gruodžio 31 d. sutartis įvykdyta iš dalies ir sutarties šalių grąžinimas į pirminę padėtį būtų susijęs su didelėmis papildomomis bei neprotingomis išlaidomis, sprendžia, kad restitucija netaikytina. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmenų, kurių teisėti interesai vykdant viešąjį pirkimą, įskaitant viešojo pirkimo sutarties įvykdymą iš dalies, buvo pažeisti, pagal VPĮ turi teisę į patirtos žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad minėta sutartis įvykdyta tik iš dalies. Šiuo atveju taip pat nėra jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima ieškovo ir trečiojo asmens kainų skirtumą traktuoti kaip pagrindą išlaikyti sutarties galiojimą.

88Teisėjų kolegija sprendžia, kad atmestina ieškinio dalis dėl ieškinio reikalavimų tenkinimo konkurso sąlygų pakeitimo pagrindu, kadangi konkurso sąlygos nebuvo pakeistos. Ieškinio reikalavimai tenkintini kitais pagrindais, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies ir nurodyta ieškinio dalis atmestina.

89Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies – panaikintinas Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimas ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintinas iš dalies, panaikintini Šilutės rajono savivaldybės administracijos supaprastinto atviro konkurso dėl mokinių maitinimo paslaugų pirkimo komisijos 2009 m. liepos 24 d. protokoliniai nutarimai dėl viešojo pirkimo, įpareigotinas atsakovas Šilutės rajono savivaldybės administracija įvertinti supaprastinto atviro konkurso „Mokinių maitinimo paslaugos“ dalyvių pateiktus pasiūlymus ir nustatyti preliminarią pasiūlymų eilę, pripažintina niekine ir negaliojančia Šilutės rajono savivaldybės administracijos ir VšĮ „Kretingos maistas“ 2009 m. gruodžio 31 d. mokinių maitinimo paslaugų pirkimo sutartis netaikant restitucijos. Kita ieškinio dalis atmestina ir išspręstinas bylinėjimosi išlaidų klausimas.

90Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsniu sprendžia, kad priteistina iš atsakovo Šilutės rajono savivaldybės administracijos ieškovui UAB „Smulkus urmas“ 134 Lt žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme išlaidų.

91Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 92, 96 straipsniais sprendžia, kad priteistina iš atsakovo Šilutės rajono savivaldybės administracijos į valstybės biudžetą 77, 50 Lt procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme išlaidų.

92Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsniu, sprendžia, kad priteistina iš atsakovo Šilutės rajono savivaldybės administracijos ieškovui UAB „Smulkus urmas“ 134 Lt žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

93Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 92, 96 straipsniais sprendžia, kad priteistina iš atsakovo Šilutės rajono savivaldybės administracijos į valstybės biudžetą 12,15 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

94Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, sprendžia, kad ieškovas neturi pareigos atlyginti atsakovui ir tretiesiems asmenims bylinėjimosi išlaidų, kadangi teismo sprendimas priimamas ieškovo naudai.

95Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a:

96Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

97Ieškinį tenkinti iš dalies.

98Panaikinti Šilutės rajono savivaldybės administracijos supaprastinto atviro konkurso dėl mokinių maitinimo paslaugų pirkimo komisijos 2009 m. liepos 24 d. protokolinius nutarimus (2009 m. liepos 24 d. protokolas Nr. 2009/38-3), kuriais

Nutarė

99, kad VšĮ „Kretingos maistas“, UAB „Niklita“, Ramutės Tarailienės įmonė kainas pagrindė tinkamai ir pasiūlymus svarstyti tolesnėse pirkimo procedūrose, nustatyti pasiūlymų eilę atskiroms pirkimo objekto dalims, laimėjusiu pasiūlymu pripažinti VšĮ „Kretingos maistas“ pateiktą pasiūlymą ir pakviesti šią bendrovę pasirašyti pirkimo sutartį.

100Įpareigoti atsakovą Šilutės rajono savivaldybės administraciją įvertinti supaprastinto atviro konkurso „Mokinių maitinimo paslaugos“ dalyvių pateiktus pasiūlymus ir nustatyti pasiūlymų eilę.

101Pripažinti niekine ir negaliojančia Šilutės rajono savivaldybės administracijos ir Viešosios įstaigos „Kretingos maistas“ 2009 m. gruodžio 31 d. mokinių maitinimo paslaugų pirkimo sutartį, sudarytą paskelbto 2009 m. liepos 1 d. „Valstybės žinių“ priede Nr. 51 „Informaciniai pranešimai“ Šilutės rajono savivaldybės administracijos supaprastinto atviro konkurso „Mokinių maitinimo paslaugos“ pagrindu, netaikant restitucijos.

102Kitą ieškinio dalį atmesti.

103Priteisti iš atsakovo Šilutės rajono savivaldybės administracijos ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Smulkus urmas“ 134 Lt (vieną šimtą trisdešimt keturis litus) žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme išlaidų.

104Priteisti iš atsakovo Šilutės rajono savivaldybės administracijos į valstybės biudžetą 77,50 Lt (septyniasdešimt septynis litus penkiasdešimt centų) procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme išlaidų.

105Priteisti iš atsakovo Šilutės rajono savivaldybės administracijos ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Smulkus urmas“ 134 Lt (vieną šimtą trisdešimt keturis litus) žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

106Priteisti iš atsakovo Šilutės rajono savivaldybės administracijos į valstybės biudžetą 12,15 Lt (dvylika litų penkiolika centų) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Ieškovas UAB „Smulkus urmas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio... 4. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį atmetė;... 5. Dėl konkurso sąlygų 21.1 p. pakeitimo teismas nurodė, kad paskelbus... 6. Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus,... 7. Teismas nurodė, kad konkurse dalyvavę 4 iš 7 paslaugų teikėjų, įskaitant... 8. Dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo teismas nurodė, kad atsakovo... 9. Teismas konstatavo, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės, jog trečiųjų... 10. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad ieškinys atmestinas.... 11. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Smulkus urmas“ prašo apeliacinės... 12. 1. Teismas klaidingai vertino aplinkybes dėl atsakovo paaiškinimo. Teismas... 13. 2. Teismas klaidingai vertino trečiųjų asmenų pateiktus neįprastai mažos... 14. 3. Trečiojo asmens VšĮ „Kretingos maistas“ pasiūlymas neatitiko... 15. 4. Aplinkybė, kad tretysis asmuo VšĮ „Kretingos maistas“ dabar tinkamai... 16. 5. Teismas nenurodė jokių motyvų, dėl kurių buvo atmesta dalis ieškovo... 17. 6. Ieškovas nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nekelia reikalavimo... 18. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Šilutės rajono savivaldybės... 19. Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo VšĮ „Kretingos maistas“... 20. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Klaipėdos apygardos teismo 2010 m.... 21. Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Smulkus urmas“ dalyvavo atsakovo... 22. Šiam supaprastintam atviram konkursui pasiūlymus pateikė septyni dalyviai:... 23. 2009 m. liepos 28 d. ir 2009 m. liepos 30 d. ieškovas pateikė atsakovo... 24. Byloje kilo ginčas, ar perkančiosios organizacijos 2009 m. liepos 7 d.... 25. Dėl neįprastai mažos kainos viešuosiuose pirkimuose instituto nuostatų... 26. VPĮ 3 straipsnis nustato pagrindinius pirkimų principus ir jų laikymosi... 27. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 28. Neįprastai mažos kainos institutas įtvirtintas VPĮ 40 straipsnyje, kurio... 29. Neįprastai mažos kainos institutas glaudžiai susijęs su tiekėjų... 30. Neįprastai mažos kainos institutas, kaip papildoma galimybė po to, kai jau... 31. Be siekio apginti perkančiąją organizaciją nuo nesąžiningų tiekėjų... 32. Pagal neįprastai mažos kainos instituto teisinį reglamentavimą perkančioji... 33. Teisingumo Teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad tiekėjų paaiškinimų... 34. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad perkančiosios organizacijos... 35. Ar perkančioji organizacija, taikydama neįprastai mažos kainos institutą,... 36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 37. VPĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pateiktame pasiūlyme nurodyta... 38. Remdamasi šia VPĮ nuostata bei pirmiau aptartais neįprastai mažos kainos... 39. Taigi, remiantis VPĮ 40 straipsniu, išskirtini du pagrindiniai neįprastai... 40. Dėl to, ar kaina neįprastai maža, sprendžia pati perkančioji organizacija,... 41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 42. Pažymėtina, kad perkančioji organizacija, nesant įstatyminio reglamentavimo... 43. Tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principas suponuoja tai, kad tiekėjų... 44. Perkančioji organizacija, vertindama tiekėjų pasiūlymus, turi teisę... 45. Kita vertus, perkančioji organizacija, pripažinusi, kad tiekėjo pasiūlyme... 46. VPĮ 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija, siekdama,... 47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 48. Pagal Teisingumo Teismo praktiką perkančioji organizacija gali, bet neprivalo... 49. Minėta, kad perkančiosios organizacijos teisė atmesti tiekėjo paaiškinimus... 50. Neįprastai mažos kainos instituto nuostatų nustatyta privaloma tokio... 51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 52. Iš esmės neturi reikšmės, ar tiekėjas nepatirs išlaidų de jure... 53. Dėl to negali būti reikalaujama, kad tiekėjas, įsigijęs tam tikrų... 54. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 55. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 56. Minėtoje nutartyje nurodyta, kad teisėjų kolegija sutinka su... 57. ... 58. Atsižvelgiant į tai, tokiais atvejais (taip pat ir nagrinėjamoje byloje)... 59. Nutartyje taip pat nurodyta, kad teisėjų kolegija nesutinka su Lietuvos... 60. Nutartyje atkreiptas dėmesys į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo... 61. Sąžiningos tiekėjų konkurencijos pažeidimas galėtų būti pripažintas... 62. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų... 63. Pagal UAB „Smulkus urmas“ 2009 m. liepos 2 d. rašto Nr. 05-09-220 dėl... 64. Tačiau teisėjų kolegija pripažįsta iš dalies pagrįstais apeliacinio... 65. ... 66. Dėl trečiųjų asmenų pateiktų neįprastai mažos kainos pagrindimų... 67. Taisyklė, kad į konkurso dalyvių siūlomas kainas turi būti įskaičiuotos... 68. Ieškovas UAB „Smulkus urmas“ ieškinyje nurodė, jog trečiųjų asmenų... 69. Byloje nustatyta, kad trečiojo asmens VšĮ „Kretingos maistas“... 70. Pateiktos trečiųjų asmenų, kaip tiekėjų, neįprastai mažų kainų... 71. Trečiojo asmens UAB „Niklita“ neįprastai mažos kainos pagrindime nėra... 72. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, jog VPĮ normos neįprastai... 73. Neįprastai mažos kainos pagrindimo instituto esmė – tiekėjų teisė... 74. VPĮ 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta, į kokias aplinkybes gali atsižvelgti... 75. Pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai nepasisakė bei nemotyvavo,... 76. Tretysis asmuo VšĮ „Kretingos maistas“ atsiliepime į ieškinį,... 77. Šią aplinkybę patvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir finansų... 78. Bylos duomenys rodo, kad trečiojo asmens VšĮ „Kretingos maistas“... 79. Ėjimas į rinką taikant žemesnes kainas yra neabejotinai teisėtas, kai jo... 80. Teisėjų kolegijos nuomone, Šilutės rajono savivaldybės administracijos... 81. Dėl viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia... 82. ... 83. Teisėjų kolegija pažymi, kad pateikta į bylą Šilutės rajono... 84. Viešai skelbiamais Viešųjų pirkimo tarnybos Centrinio viešųjų pirkimų... 85. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą CK 1.78 straipsnio 5 dalies... 86. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 87. Teisėjų kolegija konstatavo šioje nutartyje VPĮ imperatyvių teisės normų... 88. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atmestina ieškinio dalis dėl ieškinio... 89. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas... 90. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsniu sprendžia, kad priteistina... 91. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 92, 96 straipsniais sprendžia,... 92. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsniu, sprendžia, kad... 93. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 92, 96 straipsniais sprendžia,... 94. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, sprendžia, kad... 95. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 96. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimą ir... 97. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 98. Panaikinti Šilutės rajono savivaldybės administracijos supaprastinto atviro... 99. , kad VšĮ „Kretingos maistas“, UAB „Niklita“, Ramutės Tarailienės... 100. Įpareigoti atsakovą Šilutės rajono savivaldybės administraciją įvertinti... 101. Pripažinti niekine ir negaliojančia Šilutės rajono savivaldybės... 102. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 103. Priteisti iš atsakovo Šilutės rajono savivaldybės administracijos ieškovui... 104. Priteisti iš atsakovo Šilutės rajono savivaldybės administracijos į... 105. Priteisti iš atsakovo Šilutės rajono savivaldybės administracijos ieškovui... 106. Priteisti iš atsakovo Šilutės rajono savivaldybės administracijos į...