Byla 2A-598-560/2020
Dėl įsakymų panaikinimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Neringos Švedienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Komeksimas” apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Komeksimas“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus, dėl įsakymų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir NŽT) 2016 m. sausio 18 d. įsakymą Nr. 49VĮ-55-(14.49.2.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), pastatų eksploatacijai tenkančių žemės sklypo dalių nustatymo“; panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. gegužės 23 d. įsakymą Nr. 49VĮ-659-(14.49.2.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - )., pastatų eksploatacijai tenkančių žemės sklypo dalių nustatymo“ ir priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2.

7Ieškovė nurodė, kad yra nekilnojamojo daikto – geležinkelio – privažiuojamojo geležinkelio kelio Nr. 46, esančio ( - ), savininkė. UAB „Prioritetas“ 2014 m. rugsėjo 23 d. pasirašė su ieškove susitarimą, kuriuo atsisakė ieškovės naudai 36,24 arų ir 10 arų apsauginio ploto dydžio nuomos teisės į ginčo žemės sklypo dalis. Ant UAB „Prioritetas“ perleistos žemės sklypo dalies yra sumontuotas ieškovei nuosavybės teisėmis priklausantis inžinierinis statinys – ožinis kranas KKS-10T, turintis pokraninį kelią. Ginčijamais įsakymais jai nesuteiktos ginčo žemės sklypo dalys šiems inžinieriniams statiniams eksploatuoti. Be to, pastatui – gamybos pastatui, unikalus Nr. ( - ), buvo neteisėtai priskirta žemės sklypo dalis, kurios UAB „Prioritetas“, kaip minėta, atsisakė ieškovės naudai. Ieškovė 2016 m. gegužės 20 d. įsigijo kiemo statinius – kiemo aikštelę, tvorą, baseiną, esančius ginčo žemės sklype, tačiau ir šiam nekilnojamam turtui eksploatuoti neskirta jokia žemės sklypo dalis; ginčo sklypo dalis, esanti po nurodytais statiniais, priskirta kitiems asmenims. Faktiškai šiuo atveju tik pasikeitė nurodytų statinių savininkas. Taigi, ieškovės nekilnojamam turtui eksploatuoti neskirta jokia žemės sklypo dalis, todėl ginčijami įsakymai yra neteisėti, nepagrįsti ir turi būti panaikinti. 3.

8Joks teisės aktas neįpareigoja ieškovės sudaryti nuomos sutartį su valstybe dėl žemės sklypo nuomos po ieškovei nuosavybės teisėmis priklausančiais statiniais, tačiau, nepaisant to, plane turi būti išskirtos kiekvienam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Nesant ieškovei nuosavybės teisėmis priklausantiems statiniams priskirtos žemės sklypo dalies, ieškovei užkertamas kelias tinkamai eksploatuoti jai nuosavybės teisėmis priklausančius statinius ginčo žemės sklype ir tokiu būdu ribojama teisė į nuosavybės neliečiamumą. Ieškovei nebuvo pateikta žemės sklypo suprojektavimo byla. Ginčijamuose įsakymuose nenurodyta, kokiu teisiniu pagrindu atsakovė juos priėmė, nes, anot ieškovės, įsakymuose nurodytos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 32 straipsnio nuostatos šiam atvejui yra netinkamos. Byloje nepateikta įrodymų, jog ginčo žemės sklypui būtų buvęs parengtas ir patvirtintas detalusis planas, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas arba žemės reformos žemėtvarkos projektas, todėl, nesant šitų dokumentų, joks procesas konkrečiu atveju nebuvo galimas. 4.

9Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus, atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė nutraukti nagrinėjamą bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti 2016 m. sausio 18 d. įsakymą, kitoje dalyje ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, o nusprendus nagrinėti bylą pagal visus ieškovės reikalavimus – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Ginčijamu 2016 m. gegužės 23 d. įsakymu 2016 m. sausio 18 d. įsakymas pripažintas netekusiu galios, todėl teisiškai nepagrįstu vertintinas ieškovės reikalavimas panaikinti jau negaliojantį įsakymą, todėl atsakovė prašo šioje dalyje bylą nutraukti, nes tokio reikalavimo tenkinimas nesukeltų jokių teisių ir pareigų šalims. 5.

10Privažiuojamajam geležinkelio keliui Nr. 46 buvo išskirta žemės sklypo dalis iš bendro naudojimo žemės sklypo dalies. UAB „Prioritetas“ išsinuomojo iš valstybės 7,9366 ha ploto sklypą, tačiau negalėjo pernuomoti to sklypo dalies, nes nėra žemės savininkas. Pernuomojant žemės sklypo dalį UAB „Prioritetas“ privalėjo kreiptis į NŽT ir gauti rašytinį sutikimą, o nesant tokio sutikimo, 2014 m. rugsėjo 23 d. susitarimas, pagal kurį ieškovei faktiškai subnuomojama ginčo žemės sklypo dalis, jokių teisių ir pareigų šalims nesukuria. Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke nėra duomenų, jog ožinis kranas būtų registruotas kaip nekilnojamas daiktas, todėl tokiam objektui eksploatuoti pagrįstai neišskirta ir žemės dalis. Ieškovei nustatyta tvarka įregistravus nekilnojamąjį daiktą – ožinį kraną, ir kreipusis į NŽT, būtų galimas išskyrimas teritorijos, kuri reikalinga kranui eksploatuoti, tuo pačiu sumažinant kitam objektui skirtą bendro naudojimo teritoriją. 2016 m. gegužės 23 d. įsakymas priimtas kitą darbo dieną po to, kai ieškovė įsigijo inžinierinius statinius, todėl ieškovė turi teisę kreiptis į NŽT dėl žemės sklypo dalies nuomai išskyrimo ir toks prašymas būtų sprendžiamas teisės aktuose nustatyta tvarka. Reikėtų vertinti ar nurodyti inžinieriniai statiniai yra savarankiški, kuriems teisės aktai garantuoja galimybę išskirti atskirą žemės sklypo dalį pastato eksploatacijai. Ieškovė nagrinėjamu atveju bando nesilaikyti/apeiti nustatytą tvarką, nerengti plano, kitų reikalingų dokumentų, o teismine tvarka nustatyti tam tikrą ginčo žemės sklypo dalį.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

126.

13Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės valstybės naudai 19,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Teismas nurodė, kad privalomos sąlygos, kurioms esant valstybinė žemė gali būti nuomojama ne aukciono būdu, yra pakankamai aiškiai suformuluotos nurodytose teisės normose ir teisminė praktika, jas aiškinant, yra nuosekliai plėtojama. Asmeniui prašant išnuomoti valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu, valstybės įgaliota institucija, atsakinga už valstybinės žemės nuomą, privalo kiekvienu konkrečiu atveju tikrinti, ar toks asmuo atitinka įstatymo nustatytus privalomus reikalavimus ir turi teisę prašomu būdu išsinuomoti žemės sklypą, ir, priklausomai nuo nustatytų aplinkybių, sudaryti arba atsisakyti sudaryti žemės nuomos sutartį. Tiek ieškovė, tiek atsakovė iš esmės pripažįsta, kad susiklosčiusiai situacijai taikytinos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, nors faktiškai ginčas kilęs ne dėl nuomos ar pardavimo valstybinės žemės sklypo dalies(-ių), o dėl valstybinės žemės sklypo dalių nustatymo ir jų priskyrimo statinių eksploatacijai. Teismas pažymėjo, kad ieškovei priklausančiam privažiuojamajam geležinkelio keliui Nr. 46 tiek ginčijamais įsakymais buvo išskirta žemės sklypo dalis (1 199 kv. m) iš bendro naudojimo ginčo žemės sklypo dalies (4 870 kv. m). Teismas sprendė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, jog minėtam objektui nėra išskirta jokios ginčo žemės sklypo dalies, neatitinka tikrovės ir jas vertintino kritiškai. Nors minėtam objektui ir nėra išskirta atskiros ginčo žemės sklypo dalies, tačiau ieškovė neįrodė (ir neįrodinėjo), kad nurodytam objektui išskirta žemės sklypo dalis iš bendro naudojimo ginčo žemės sklypo dalies ieškovei netiktų, pažeistų jos teises ir interesus, bei pan. 7.

14Teismas taip pat kritiškai vertino ieškovės argumentus, kad ginčijamais įsakymais jai nepagrįstai nepriskirta jokia ginčo žemės sklypo dalis ožiniam kranui (ir pokraniniam keliui) eksploatuoti, kurią, anot ieškovės, UAB „Prioritetas“ perleido 2014 m. rugsėjo 23 d. susitarimu, kuriuo atsisakė ieškovės naudai 36,24 arų ir 10 arų apsauginio ploto dydžio nuomos teisės į ginčo žemės sklypo dalis. Teismas pažymėjo, kad, remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais, UAB „Prioritetas“ nevaldė/nevaldo ginčo žemės sklypo nuosavybės teisėmis, ji žemės sklypo dalį išsinuomojo iš valstybės, todėl, remiantis Taisyklių 43 punktu, kuriame nustatyta, jog žemės nuomininkas subnuomoti (kas nagrinėjamu atveju iš esmės ir įvyko) valstybinės žemės sklypą kitiems asmenims gali tik gavęs rašytinį valstybinės žemės nuomotojo sutikimą, UAB „Prioritetas“ negalėjo subnuomoti ginčo žemės sklypo dalies, nes nebuvo/nėra žemės savininkė ir nebuvo/nėra gavusi valstybinės žemės nuomotojo sutikimo. Nurodytas ožinis kranas (taip pat ir pokraninis kelias) nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre, kaip nekilnojamojo turto objektas, todėl vien dėl šios priežasties tokiam objektui, remiantis Taisyklių 8, 32-34 punktais, valstybinės žemės sklypo dalis neišskiriama. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovei po 2016 m. sausio 18 d. įsakymo priėmimo nurodžius NŽT, jog gamybos pastatui buvo neteisėtai priskirta žemės sklypo dalis, kurios UAB „Prioritetas“ atsisakė ieškovės naudai, priimtame 2016 m. gegužės 23 d. įsakyme minėto pastato neliko. Atsakovė paaiškino, kad ieškovės nurodoma ginčo žemės sklypo dalis, kurios išskyrimo iš esmės ir siekia ieškovė, 2016 m. gegužės 23 d. įsakymu palikta nepaskirstyta, išaiškinus ieškovei, jog ji įstatymų nustatyta tvarka turi kreiptis į NŽT dėl minėto ginčo žemės sklypo dalių priskyrimo ir tik gavus tokį prašymą su atitinkamais dokumentais būtų sprendžiamas klausimas dėl atitinkamų ginčo žemės sklypo dalių išskyrimo ieškovei. Byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė nebuvo kreipusis į NŽT dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo ar dėl valstybinės žemės dalies naudojimosi teisės suteikimo suformuojant sklypą ieškovės turimo turto, apie kurį nurodyta ieškinyje, eksploatavimo reikmėms. 8.

15Ieškovei nuo 2016 m. gegužės 10 d. priklauso kiemo statiniai – kiemo aikštelė, tvora, baseinas, esantys ginčo žemės sklype, tačiau įrašas Nekilnojamojo turto registre apie nuosavybę į minėtus statinius padarytas tik 2016 m. gegužės 23 d., t. y. ginčijamo įsakymo priėmimo dieną, kas reiškia, jog priimant ginčijamą įsakymą atsakovė negalėjo žinoti apie ieškovės minėtų statinių įsigijimą. Ieškovės nurodomi kiemo statiniai (kiemo aikštelė, tvora, baseinas) nepriskirtini prie savarankiškai funkcionuojančių statinių ir turinčių apibrėžtą naudojimo paskirtį, todėl atsakovė pagrįstai neprivalėjo jiems automatiškai išskirti tam tikros ginčo žemės sklypo dalies. Ieškovė nurodo, kad ginčo sklypo dalis, esanti po nurodytais kiemo statiniais, priskirta kitiems asmenims, tačiau ji nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų ir (ar) objektyvių paaiškinimų, apsiribodama tik minėtais deklaratyviais teiginiais. Teismas iš dalies sutiko su ieškovės pozicija, kad ieškovė negali būti priversta kreiptis dėl nuomos sutarties sudarymo, tačiau, kaip jau paaiškinta, ne kiekvienam statiniui ar įrenginiui automatiškai privalo būti išskirtos eksploatuoti tam tikros valstybinės žemės sklypo dalys, todėl ieškovė, siekdama, jog jai būtų suprojektuoti valstybinės žemės sklypai naudojimui, privalėjo laikytis Taisyklių nuostatų, kurias pati nurodė ir ieškinyje, bei kreiptis į NŽT – jeigu ne dėl nuomos ar pirkimo ginčo žemės sklypo dalių, tai dėl jų išskyrimo naudojimui, servituto nustatymo ir pan. Ginčijamais įsakymais nebuvo sprendžiamas klausimas dėl valstybinės žemės sklypo nuomos ar pardavimo, o tik dėl valstybinės žemės sklypo dalių nustatymo ir jų priskyrimo statinių eksploatacijai, o tokiems veiksmams atlikti įstatymai nenumato privalomų reikalavimų dėl ieškovės nurodomų planų ir projektų parengimo bei patvirtinimo. Vien ta aplinkybė, jog ieškovė nesutinka su ginčijamais įsakymais ir jose nurodyta motyvacija, nesudaro pagrindo spręsti, jog buvo nesilaikyta Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatų. Teismo vertinimu, ginčijami įsakymai iš esmės atitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytus imperatyvius administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl šis jų panaikinimo pagrindas nenustatytas. Vien ta aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju ginčijamuose įsakymuose buvo nurodyta ŽĮ 32 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostata, kuri galimai šiuo atveju ir nėra taikytina, toks formalus pažeidimas nesudaro pagrindo naikinti ginčijamų įsakymų. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė ginčijamų įsakymų neteisėtumo, todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

179.

18Ieškovė UAB „Komeksimas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ginčijamu įsakymu Nr. 659 buvo patvirtintas UAB „Orkanas” parengtas žemės sklypo, esančio ( - ), dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti, planas M1:1000. Pagal ginčijamo įsakymo Nr. 659 turinį šis planas yra sudėtinė ginčijamo įsakymo Nr. 659 dalis. Tačiau šis planas prieštarauja LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 34.3 p. Jokie statiniai jokiam asmeniui, kuriam priskirta ginčijamu įsakymu Nr. 659 patvirtintu planu žemės sklypo dalis po ieškovei priklausančiais statiniais, niekam neišnuomoti, todėl jie nuomotis žemės sklypo dalį po ieškovei priklausančiais statiniais neturi jokio teisinio pagrindo. Turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas šių dalių plotas nepriklausomai nuo to ar ieškovė kreipėsi dėl žemės nuomos sutarties sudarymo, ar ne. Ginčo žemės sklype yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai ir dėl to ginčo nėra. Žemės sklypo dalis, kuri yra užstatyta ieškovei priklausančiais statiniais, negali būti priskirta naudotis kitam asmeniui, nes joks kitas asmuo, išskyrus ieškovę, šia žemės sklypo dalimi nesinaudoja ir neturi galimybių naudotis, kadangi kitiems asmenims priskirta žemės sklypo dalis yra po ieškovei priklausančiais statiniais. Tačiau pagal prie įsakymo Nr. 659 pateiktą planą, jokia žemės sklypo dalis ieškovės statinių eksploatacijai nepriskirta, o tai patvirtina, jog tokio plano patvirtinimas aiškiai prieštarauja LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatoms. 10.

19Apeliantė yra įsitikinusi, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir iš esmės spendimo nemotyvavo, tik deklaratyviai nurodė, jog ieškovė neva neįrodė visų būtinų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas turi perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nesant ieškovei nuosavybės teise priklausantiems statiniams priskirtos žemės sklypo dalies, ieškovei yra užkertamas kelias tinkamai eksploatuoti jai nuosavybės teise priklausančius statinius ginčo žemės sklype ir tokiu būdu ribojama teisė į nuosavybės neliečiamumą – dėl šių aplinkybių teismas sprendime nepasisakė. Pagal tokį teismo sprendimą susiklosto ydinga situacija kai žemės sklypo dalys, kurios yra po apeliantei priklausančiais statiniai, priskiriamos kitiems asmenims priklausantiems statiniams, neva šių statinių eksploatacijai, tačiau faktiškai šios žemės tretieji asmenys, net ir norėdami, negali naudoti jiems priklausančių statinių ir įrenginių eksploatacijai, nes ši žemė yra po apeliantei priklausančiais statiniais bei įrenginiais. Ieškovės įsigytas turtas buvo įregistruotas ir atsakovei turėjo būti žinomas, aplinkybė, jog įregistruota registre buvo įsakymo priėmimo dieną neturi jokios teisinės reikšmės. Apeliantė nesutinka su teismo sprendime padaryta išvada, jog ieškovei priklausantys kiemo statiniai (kiemo aikštelė, tvoros ir baseinas) nepriskiriami prie savarankiškai funkcionuojančių statinių, turinčių apibrėžtą naudojimo paskirtį. Sprendime nenurodyta konkrečiai kokiame straipsnyje ir kokioje jo dalyje neva įtvirtina tokia teismo nuostata. Ieškovei priklausantys statiniai nekilnojamojo turto registre registruoti kaip atskiri statiniai, o ne priklausiniai. 11.

20Ieškovei buvo užkirstas kelias pateikti įrodymus ir paaiškinimus įrodinėjant teiginį, kad dalis žemės sklypo, esanti po ieškovės statiniais yra priskirta kitiems asmenims, nes ieškovei nebuvo žinoma, kad šias aplinkybes teismas tirs ir vertins, o teismo posėdis įvyko ieškovės atstovo atostogų metu (buvo pateiktas prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir bylą išnagrinėjo ieškovės atstovui nedalyvaujant). Atsakovė turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius, jog tokie ieškovės teiginiai neatitinka tikrovės, tačiau to nepadarė. Ginčijami įsakymai Nr. 55 ir Nr. 659 prieštarauja LR Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. bei 2 d. nuostatoms. Apeliantei nesuprantama teismo išvada, kad ginčijamuose įsakymuose iš esmės nesprendžiama dėl ieškovės teisių ir pareigų. Visame sprendime tik ir sprendžiama ar turėjo atsakovė priskirti ieškovės statiniams žemės sklypo dalį ar ne. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, jog šiam žemės sklypui būtų buvęs parengtas ir patvirtintas detalusis planas. Ginčijamuose įsakymuose apskritai nenurodyta kokiu teisiniu pagrindu atsakovė priėmė ginčijamus įsakymus. Todėl, ginčijami įsakymai neatitinka LR Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies. 12.

21Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, kuriai atstovauja Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atskira žemės sklypo dalis geležinkeliui - privažiuojamajam geležinkelio keliui Nr. 46 2016 m. sausio 18 d. įsakymu nebuvo išskirta. Dėl UAB „Komeksimas“ turimo ožinio krano (KKS-10T 25) tenkančios ginčo žemės sklypo dalies 2016 m. gegužės 23 d. įsakyme nėra sprendžiama. Apeliaciniame skunde teigiama, kad gamybos pastatui (4Plb) buvo neteisėtai priskirta žemės sklypo dalis, kurios UAB „Prioritetas“ 2014 m. rugsėjo 23 d. susitarimu Nr. 2309/01/S01 atsisakė ieškovės naudai. UAB „Prioritetas“ neturi žemės sklypo nuosavybės teisės. UAB „Prioritetas“ norėdamas subnuomoti dalį žemės sklypo turėjo kreiptis į NŽT ir gauti jos rašytinį sutikimą. Negavus minėto rašytinio sutikimo, sudarytas 2014 m. rugsėjo 23 d. Susitarimas Nr. 2309/14/S01 subnuomoti žemės sklypo dalį realių teisių ir pareigų šalims nesukuria. Antras ginčijamas įsakymas buvo priimtas 2016 m. gegužės 23 d., t. y. kitą darbo dieną po ieškovės nurodytų inžinerinių statinių įsigijimo. Jeigu ieškovė įstatymų nustatyta tvarka yra išviešinusi savo nuosavybės teises į atitinkamus statinius Nekilnojamo turto duomenų registre, ji turi teisę kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą, kuri įvertinusi teisės aktų reikalavimus galimai išskirtų atitinkamas ginčo žemės sklypo dalis statiniams eksploatuoti ir 2016 m. gegužės 23 d. įsakymas būtų tikslinamas. 13.

22Apeliantė nurodo, kad UAB „Orkanas“ parengta žemės sklypo byla jai nebuvo pateikta ir mano, kad NŽT, be jos pritarimo, negalėjo patvirtinti UAB „Orkanas“ parengto žemės sklypo plano; žemės sklypo dalyje, kuri priskirta gamybos pastatui yra ieškovei priklausantis inžinerinis statinys - ožinis kranas. Nekilnojamojo turto registro centriniam duomenų banke nėra informacijos, kad ožinis kranas būtų registruotas kaip nekilnojamasis daiktas žemės sklype. Priimant ginčijamus įsakymus, viešajame registre duomenų apie registruotą nekilnojamąjį daiktą - ožinį kraną nebuvo, todėl Vilniaus miesto skyrius priimdamas ginčijamą 2016 m. sausio 18 d. įsakymą pagrįstai neišskyrė dalies žemės sklypo minėtam kranui eksploatuoti. 2016 m. gegužės 23 d. įsakyme dėl ieškovės turimo ožinio krano ir kiemo statiniams tenkančios ginčo žemės sklypo dalies apskritai nėra sprendžiama. Ieškovei įstatymų nustatyta tvarka įregistravus ožinį kraną kaip nekilnojamąjį daiktą ir kreipusis į Nacionalinę žemės tarnybą, būtų svarstomas galimos teritorijos išskyrimas, kuri reikalinga minėtam kranui eksploatuoti, tuo pačiu sumažinant gamybos pastatui skirtą bendro naudojimo teritoriją. Aplinkybė, kad statiniui yra suteiktas unikalus numeris ir jis registruotas Nekilnojamojo turto registre dar nereiškia, kad statinys yra savarankiškas. Taigi, lengvatinėmis sąlygomis nuomoti valstybinę žemę asmeniui galima turint žemės sklype pastatus, atitinkančius Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ nurodomus kvalifikacinius reikalavimus, šie pastatai turi būti naudojami pagal jų funkcinę paskirtį, o nuomojamas žemės sklypas yra būtinas pastatų eksploatacijai. 2016 m. gegužės 23 d. įsakymas buvo priimtas teisėtai, remiantis tuometiniais teisės aktais, bei galiojančia informacija, esančia viešosiose duomenų bazėse ir nėra teisinio pagrindo jo naikinti. Apeliantė teikdama apeliacinį skundą prašo prijungti naujus dokumentus - planus iš kadastrinių matavimų. Apeliaciniame skunde iš esmės nėra motyvuojama, kodėl šiuos dokumentus yra būtina prijungti prie nagrinėjamos bylos, taip pat nėra nurodoma, kada tokia būtinybė atsirado.

23IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Apeliacinis skundas netenkinamas. 14.

25Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

26Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka 15.

27Apeliantė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi teismo posėdyje nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti ieškovės atstovui ir pateikti paaiškinimus. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Įstatymu taip pat nustatyta teismo diskrecijos teisė nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, kai tai yra būtina (CPK 322 straipsnis). Šalis gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis teismui nėra privalomas. Būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą egzistavimo aspektu įvertinusi nagrinėjamą bylą bei šioje byloje pateiktą nurodytą ieškovės prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad toks būtinumas nenustatytas. Apeliantė teigia, jog žodinio teismo posėdžio metu parodytų kurios žemės sklypo dalys, užstatytos ieškovės statiniais, yra priskirtos kitiems asmenims. Teisėjų kolegijos vertinimu, visą informaciją apie žemės sklypo dalis ir jų priskirtinumą asmenims bei kitas, apeliantės manymu, bylai svarbias aplinkybes, ieškovė gali pateikti procesiniuose dokumentuose. Nors apeliantės atstovas nedalyvavo teismo posėdyje bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teisme, tačiau tai nereiškia, jog jis negalėjo teikti į bylą paaiškinimų ir papildomų įrodymų. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą nėra, bei, jog dalyvaujančių byloje asmenų teisės būti išklausytiems pakankamu įgyvendinimu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme traktuotina šalių galimybė teismui teikti procesinius dokumentus. Dėl to nurodytas apeliantės prašymas atmetamas, byla pagal CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę apeliaciniame teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

28Dėl naujų įrodymų 16.

29Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė naujus įrodymus – kadastrinių matavimų planų kopijas ir prašo šiuos rašytinius įrodymus prijungti prie bylos. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Šiuo atveju apeliantė į bylą teikiamą kadastrinių matavimų planą galėjo pateikti ją nagrinėjant pirmosios instancijos teismui, apeliantė nenurodo, kodėl būtinybė teikti šiuos duomenis iškilo vėliau, ir kodėl ji jų neteikė pirmos instancijos teismui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pagrindo priimti apeliantės teikiamus naujus įrodymus nėra.

30Dėl byloje nustatytų aplinkybių 17.

31Byloje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2016 m. sausio 18 d. priėmė įsakymą Nr. 49VĮ-55-(14.49.2.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - )., pastatų eksploatacijai tenkančių žemės sklypo dalių nustatymo“. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad minėtu įsakymu ieškovei nebuvo priskirta jokių ginčo žemės sklypo dalių ieškovei priklausančių statinių eksploatavimui. Ieškovė 2016 m. balandžio 15 d. pateikė NŽT Vilniaus miesto skyriui 2016 m. balandžio 14 d. prieštaravimą dėl sklypo ( - ), paskirstymo, kuriame iš esmės nurodė, jog pastatui – gamybos pastatui, unikalus Nr. ( - ), buvo neteisėtai priskirta žemės sklypo dalis, kurios UAB „Prioritetas“ atsisakė ieškovės naudai, ant kurios yra ieškovei priklausantis ožinis kranas. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2016 m. gegužės 23 d. priėmė įsakymą Nr. 49VĮ-659-(14.49.2.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), pastatų eksploatacijai tenkančių žemės sklypo dalių nustatymo“, kuriuo pripažino netekusiu galios 2016 m. sausio 18 d. įsakymą Nr. 49VĮ-55-(14.49.2.). Iš 2016 m. gegužės 23 d. įsakymo turinio matyti, kad jame iš esmės neliko pastato – gamybos pastato, unikalus Nr. ( - ), kuriam 2016 m. sausio 18 d. įsakymu buvo išskirta 18 240 kv. m ploto žemės sklypo dalis, ieškovei taip pat nebuvo priskirta ginčo žemės sklypo dalių ieškovei priklausančių statinių eksploatavimui. Ieškovei priklauso geležinkelis – privažiuojamasis geležinkelio kelias Nr. 46, unikalus Nr. ( - ). Ieškovei nuo 2016 m. gegužės 10 d. priklauso kiemo statiniai – kiemo aikštelė, tvora, baseinas, unikalus Nr. ( - ), esantys ginčo žemės sklype; įrašas NTR apie nuosavybę į minėtus statinius padarytas 2016 m. gegužės 23 d. UAB „Prioritetas“ ir UAB „Komeksimas“ 2014 m. rugsėjo 23 d. pasirašė susitarimą Nr. 2309/14/S01, kuriame UAB „Prioritetas“ patvirtino, jog atsisako UAB „Komeksimas“ naudai 36,24 arų ir 10 arų apsauginio ploto dydžio nuomos teisės į žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), dalį. Ožinis kranas KKS-10T 25, priklausantis UAB „Komeksimas“, 2016 m. vasario 4 d. buvo įregistruotas Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre.

32Dėl apeliacinio skundo argumentų 18.

33Byloje yra kilęs ginčas dėl atsakovės priimtų įsakymų, kuriais buvo nustatytos valstybei priklausančio žemės sklypo dalys, skirtos pastatų eksploatacijai. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Jis riboja šių santykių šalių galimybę tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina imperatyviosios įstatymų nuostatos. Viešojoje teisėje yra įtvirtintas teisėtumo principas, kuris reikalauja, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų bei kad jų sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pagal teisėtumo principą reikalaujama atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bendriesiems teisės principams, įstatymo galią turintiems ir įstatymų įgyvendinamiesiems teisės aktams bei kt. Viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai teritorijų planavimo srityje turi atitikti teisėtumo principo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1357-520/2018). 19.

34Apeliaciniu skundu apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, jog šioje byloje ginčijami įsakymai prieštarauja LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 34.3 p. Šių taisyklių redakcijos, galiojusios ginčo įsakymų priėmimo metu, 34.3 punkte yra nurodyta, kad kai žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), pateikiamame naudojamo žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas šių dalių plotas pagal Taisyklių 8 punktą. Taisyklių 8 punkte yra nurodyta, jog kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, – statinio ar įrenginio bendraturčiams parduodama žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais (jeigu jų yra) eksploatuoti. 20.

35Apeliantė teigia, jog pastatui - gamybos pastatui (4P1b) buvo neteisėtai priskirta žemės sklypo dalis, kurios UAB „Prioritetas“ susitarimu Nr. 2309/14/S01 atsisakė ieškovės naudai. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ši ginčo žemės sklypo dalis 2016 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 49VĮ-659-(14.49.2.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), pastatų eksploatacijai tenkančių žemės sklypo dalių nustatymo“ palikta nepaskirstyta, išaiškinus ieškovei, jog ji įstatymų nustatyta tvarka turi kreiptis į NŽT dėl minėto ginčo žemės sklypo dalių priskyrimo ir tik gavus tokį prašymą su atitinkamais dokumentais būtų sprendžiamas klausimas dėl atitinkamų ginčo žemės sklypo dalių išskyrimo ieškovei. Apeliantė teigia, jog jai nepagrįstai nepriskirta jokia ginčo žemės sklypo dalis ožiniam kranui (ir po juo esančiam pokraniniam keliui) eksploatuoti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad UAB „Prioritetas“ nevaldo šio žemės sklypo nuosavybės teisėmis, ji žemės sklypo dalį (7,9366 h ploto sklypą) išsinuomojo iš valstybės, todėl negalėjo subnuomoti ginčo žemės sklypo dalies ieškovei, nes nėra žemės savininkė ir nėra gavusi valstybinės žemės nuomotojo sutikimo. Taip pat byloje nustatyta, jog ožinis kranas (ir pokraninis kelias) nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre. Dėl ieškovei priklausančių kiemo statinių pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad kadangi įrašas apie nuosavybę į šiuos statinius Nekilnojamojo turto registre padarytas tą pačią dieną, kai NŽT priėmė skundžiamą 2016 m. gegužės 23 d. įsakymą, tai ši aplinkybė negalėjo būti žinoma atsakovei iki įsakymo priėmimo. Duomenų, jog ieškovė būtų informavusi apeliantę apie įsigytus pastatus iki įsakymo priėmimo, byloje nėra. Apeliantė turi teisę kreiptis į NŽT dėl įsakymo patikslinimo, atsižvelgiant į naujai įgytą turtą ir, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, būtų sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo dalies išskyrimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog ieškovei yra užkertamas kelias eksploatuoti statinius, kadangi, kaip jau minėta, apeliantė, įregistravusi statinius įstatymų nustatyta tvarka, turi teisę kreiptis į atsakovę dėl įsakymo patikslinimo. 21.

36Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ieškovės argumentu nesutinka bei pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008-12-16 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2011-08-23 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; kt.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas išsprendė visus ieškovės reikštus reikalavimus ir pasisakė dėl jų pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra ne tik motyvuotas, bet motyvuotas pakankamai. Iš teismo motyvų yra aišku, kokiais argumentais teismas atmetė ieškovės ieškinį. Aplinkybės, jog pirmosios instancijos teismas sprendime neaptarė kiekvieno byloje esančio įrodymo ar nepasisakė dėl kiekvieno ieškovės argumento, nereiškia, jos toks teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Teismas, vertindamas įrodymų visetą, nebūtinai turi pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo atskirai. 22.

37Apeliantė apeliaciniame skundė teigia, jog ginčo įsakymai prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog aplinkybė, kad įsakymuose galimai nepagrįstai buvo nurodyta Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostata, yra laikytina formaliu pažeidimu, kuris nesudaro pagrindo naikinti šių įsakymų. Apeliantė nurodo, jog skundžiamuose įsakymuose nėra nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu remiantis jie yra priimti, tačiau iš skundžiamų įsakymų matyti, jog jie priimti remiantis LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, kuriomis šioje byloje remiasi ir pati apeliantė. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiami įsakymai atitinka bendruosius individualaus administracinio akto reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuos įsakymus panaikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, jog apeliantė nesutinka su ginčijamu įsakymų turiniu, nesudaro pagrindo spręsti, jog jie buvo priimti nesilaikant VAĮ 8 straipsnio nuostatų. 23.

38Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, kadangi jai buvo užkirstas kelias pateikti įrodymus. Nors pirmosios instancijos teismas bylą žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės atstovui nedalyvaujant (netenkinus jo prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo), tačiau tai nereiškia, jog ieškovė negalėjo į bylą pateikti visų norimų įrodymų ir paaiškinimų. Byloje nėra nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas būtų atsisakęs priimti kokius nors ieškovės į bylą teikiamus įrodymus ar paaiškinimus, todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. 24.

39Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). 25.

40Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais dėl ginčo esmės, todėl sprendžia, jog ieškovės apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimą nėra teisinio pagrindo.

41Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

Nutarė

42Ieškovės UAB „Komeksimas“ apeliacinį skundą atmesti.

43Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti... 7. Ieškovė nurodė, kad yra nekilnojamojo daikto – geležinkelio –... 8. Joks teisės aktas neįpareigoja ieškovės sudaryti nuomos sutartį su... 9. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio... 10. Privažiuojamajam geležinkelio keliui Nr. 46 buvo išskirta žemės sklypo... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 6.... 13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimu ieškovės... 14. Teismas taip pat kritiškai vertino ieškovės argumentus, kad ginčijamais... 15. Ieškovei nuo 2016 m. gegužės 10 d. priklauso kiemo statiniai – kiemo... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 17. 9.... 18. Ieškovė UAB „Komeksimas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo... 19. Apeliantė yra įsitikinusi, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė... 20. Ieškovei buvo užkirstas kelias pateikti įrodymus ir paaiškinimus... 21. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio... 22. Apeliantė nurodo, kad UAB „Orkanas“ parengta žemės sklypo byla jai... 23. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 24. Apeliacinis skundas netenkinamas. 14.... 25. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės... 26. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka 15.... 27. Apeliantė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi teismo... 28. Dėl naujų įrodymų 16.... 29. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė naujus įrodymus –... 30. Dėl byloje nustatytų aplinkybių 17.... 31. Byloje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius... 32. Dėl apeliacinio skundo argumentų 18.... 33. Byloje yra kilęs ginčas dėl atsakovės priimtų įsakymų, kuriais buvo... 34. Apeliaciniu skundu apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 35. Apeliantė teigia, jog pastatui - gamybos pastatui (4P1b) buvo neteisėtai... 36. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės... 37. Apeliantė apeliaciniame skundė teigia, jog ginčo įsakymai prieštarauja... 38. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti... 39. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos... 40. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas... 41. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 42. Ieškovės UAB „Komeksimas“ apeliacinį skundą atmesti.... 43. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimą palikti...