Byla e2A-728-431/2018
Dėl netesybų (baudos) priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ąžuolų pynė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ąžuolų pynė“ dėl netesybų (baudos) priteisimo,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 8 900 Eur sutartinių netesybų (baudos), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog šalys 2016 m. balandžio 27 d. sudarė taikos sutartį (toliau – Sutartis). Pagal Sutarties 3 punktą atsakovė (rangovė) įsipareigojo iki 2016 m. gegužės 31 d. pagaminti ir sumontuoti objekte vonios spintą pagal jau suderintus brėžinius, o pagal Sutarties 4 punktą atsakovė įsipareigojo iki 2016 m. birželio 30 d. pagaminti ir sumontuoti objekto garaže 4 žaliuzių tipo dureles iš ąžuolo masyvo.
  2. Atsakovė įsipareigojimus pagal Sutarties 3 punktą įvykdė tik 2016 m. liepos 7 d., o pagal Sutarties 4 punktą – tik 2016 m. rugpjūčio 29 d. Atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus pradelsė 89 dienas (nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 28 d.). Pagal Sutarties 8 punktą, jeigu rangovas daugiau negu 3 darbo dienas praleis Sutarties 3 ir (ar) 4 punkte įvardintą rangos darbų atlikimo terminą, tuomet už tokį termino praleidimą rangovas turės sumokėti užsakovei 100 Eur baudą už kiekvieną praleistą dieną. Todėl atsakovė privalo sumokėti ieškovei 8 900 Eur baudą.
  3. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog pagal Sutarties 6 punktą atliktų rangos darbų rezultatas įforminamas atskiru atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktu, o jeigu iškyla ginčas dėl tokio rezultato kokybės, tuomet kitų rangos darbų atlikimo terminai nukeliami tiek dienų, kiek buvo sprendžiamas iškilęs ginčas. Šiuo atveju ginčas iškilo dėl Sutarties 2 punkte numatytų rangos darbų dalies, t.y. garažo panelės C2. Dėl panelės kokybės iškilo ginčas. Darbai, kuriuos ieškovė įvardina kaip neįvykdytus nustatytu terminu, buvo atlikti anksčiau negu buvo išspręstas ginčas, o tai atitinkamai reiškia, kad terminas šiems darbams atlikti objektyviai negalėjo būti praleistas. Ieškovė nesutiko su atsakovės vienašališkai pasirašytu atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktu ir pasiūlė ne pašalinti rangos darbų trūkumus, o atlikti dar naujus papildomus rangos darbus, t.y. pagaminti ir sumontuoti žaliuzių tipo spintą. Šis ieškovės reikalavimas patvirtina, kad tiek dabartinės pretenzijos, tiek pati taikos sutartis buvo tik jos siekis pasipelnyti atsakovės sąskaita. Todėl ieškovė neturi teisės į prašomas priteisti netesybas.
  4. Prašomos priteisti netesybos yra neprotingai didelės, ieškovės nurodytas dienų skaičius, kurių pagrindu jos apskaičiuotos, yra klaidingas. Vonios spintos kaina yra 3 702,60 Eur. Žaliuzių tipo durelių kaina yra 2 178 Eur. Tai reiškia, kad 100 Eur dydžio delspinigiai skaičiuojami nuo vonios spintos kainos už kiekvieną termino praleidimo dieną sudaro net 2,7 proc. dydžio delspinigius per dieną, o 100 Eur delspinigiai skaičiuojami nuo žaliuzių tipo durelių kainos už kiekvieną termino praleisimo dieną sudaro net 4,6 proc. dydžio delspinigius per dieną. Toks delspinigių dydis akivaizdžiai per didelis, neprotingas, kadangi kasacinis teismas netgi 0,2 proc. dydžio delspinigius per dieną pripažįsta per didelius. Delspinigių dydis turėtų būti nustatomas pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytą palūkanų dydį. Tokiu atveju bendrą delspinigių dydį sudarytų tik 32,55 Eur.
  5. Pagal Sutarties 8 punktą delspinigiai pradedami skaičiuoti kuomet darbų atlikimo terminas praleistas daugiau nei 3 darbo dienos, t.y. šios trys darbo dienos neįskaičiuojamos į laikotarpį, už kurį mokami delspinigiai. Todėl ieškovė klaidingai nurodė pradelstų dienų skaičių. Tačiau šis skaičius yra klaidingas ir dėl to, kad ieškovė Sutarties vykdymo metu neįleisdavo darbuotojų į darbų atlikimo vietą, išvykdavo atostogų, per kurių laiką negalima buvo vykdyti rangos darbų.

3II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4

  1. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės UAB „Ąžuolų pynė“ ieškovei I. M. 5 340 Eur netesybų (baudos), 5 procentus palūkanų nuo priteistos skolos (5 340 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos 2016 m. spalio 13 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 840 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.
  2. Teismas nustatė, jog tarp šalių buvo susiklostę vartojimo rangos teisiniai santykiai (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). Darbo atlikimo terminai yra esminė rangos sutarties sąlyga (CK 6.652 straipsnis), todėl atsakovė – rangovė – privalėjo maksimaliai bendradarbiauti su ieškove, siekiant laiku įvykdyti sutartines prievoles, prisiimtas pagal Sutartį. Jei užsakovė kliudė laiku atlikti darbus ar buvo kitų aplinkybių, akivaizdžiai rodančių, kad ieškovė savo pareigų laiku nevykdo ar neįvykdys, atsakovė galėjo pasinaudoti teise sustabdyti darbus (CK 6.207 straipsnis, 6.659 straipsnio 1 dalies 2-3 punktai), apie tai pranešant ieškovei, atsisakyti sutarties ir reikalauti nuostolių atlyginimo (CK 6.661, 6.219 straipsniai). Atsakovė tokių įrodymų nepateikė.
  3. Tai, kad šalių pasirašytos Sutarties 3-4 punktuose nurodytų atlikti darbų terminai buvo pažeisti, pripažino ir atsakovės atstovas posėdžio metu. Taip pat jokių įrodymų nepateikta, kad pagal Sutarties 6 punktą dėl iškilusio ginčo dėl atsakovės nurodytos panelės C2, Sutarties 3-4 punktuose nurodytų atlikti darbų atlikimo terminai buvo pratęsti, nukelti ir pan., byloje nėra. Atsakovės atstovas taip pat pripažino, jog Sutarties 3-4 punktuose nurodytų darbų vykdymas nebuvo sustabdytas. Ieškovė jokių reikalavimų dėl Sutarties 1-2 punktuose nurodytų darbų atlikimo terminų pažeidimo, atsakovei nereiškia. Atsakovė taip pat nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad Sutarties 3-4 punktuose nurodytų darbų atlikimas nebuvo perduotas ieškovei ir dėl ieškovės atostogų laikotarpio. Atsakovės liudytojas D. V. parodė tik, kad ieškovė sakė, kad išvažiuoja 2 savaitėms atostogų, gal tai buvo pavasarį.
  4. Gaminių paslaugų perdavimo-priėmimo 2016 m. liepos 7 d. aktu (pagal 2016 m. balandžio 27 d. taikos sutartį), pasirašytu abiejų ginčo šalių, atsakovė perdavė ieškovei vonios spintą, o 2016 m. rugpjūčio 29 d. Gaminių paslaugų perdavimo-priėmimo aktu, pasirašytu abiejų ginčo šalių, atsakovė perdavė ieškovei žaliuzių tipo dureles garaže. Atsakovės atstovas pripažino, kad savo įsipareigojimus pagal Sutarties 3 punktą įvykdė tik 2016 m. liepos 7 d., o pagal Sutarties 4 punktą – tik 2016 m. rugpjūčio 29 d. Todėl vadovaujantis Sutarties 8 punkto nuostatomis, atsakovės prisiimtų laiku neįvykdytų įsipareigojimų praleistų dienų skaičius (neįskaitant pirmų praleistų 3 darbo dienų) pagal Sutarties 3 punktą sudaro 34 dienas, o pagal 4 punktą sudaro 55 dienas, iš viso praleista 89 dienų. Už kiekvieną praleistą dieną skaičiuojant po 100 Eur baudą pagal Sutarties 8 punktą atsakovė turi sumokėti ieškovei 8 900 Eur baudą.
  5. Teismas, atsižvelgdamas į ginčo šalių sutartinių santykių bei jas siejančių prievolių pobūdį, prievolių pažeidimo termino trukmę (1-1,5 mėnesio), Sutartyje nustatytų akivaizdžiai per didelių netesybų (baudos) dydį bei vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekdamas nepažeisti Sutarties šalių pusiausvyros ir lygiateisiškumo, ieškovės prašomų priteisti iš atsakovės netesybų (baudos) dydį pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, sumažino 40 procentų ir ieškovei iš atsakovės priteisė 5 340 Eur netesybų (baudos). Teismas nesivadovavo atsakovės atsiliepime nurodyta teismų praktika bei pateiktais skaičiavimais, kadangi nagrinėjamu atveju abi Sutarties šalys nėra verslininkai.
  6. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Todėl teismas iš atsakovės priteisė 5 procentų metines palūkanas už priteistą 5 340 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies, ieškovei, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovės priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 120 Eur žyminio mokesčio, 720 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, viso 840 Eur (CPK 79, 88, 93 straipsniai).

5III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6

  1. Atsakovė UAB „Ąžuolų pynė“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 gegužės 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas neatsižvelgė į atsakovės argumentus, patvirtinančius, kad ieškovė neturi teisės į prašomas priteisti netesybas. Taikos sutarties vykdymo metu iškilo ginčas dėl atsakovės atliktų rangos darbų kokybės. Pagal taikos sutarties 6 punktą nuo tokio pobūdžio ginčo buvimo (nebuvimo) priklauso taikos sutartyje numatytų rangos darbų atlikimo terminai. Ginčas iškilo dėl taikos sutarties 2 punkte numatytų rangos darbų dalies, t. y. garažo panelės C2. Ši panelė turėjo būti pagaminta ir sumontuota iki 2016 m. gegužės 13 d., t. y. iki vonios spintos ir žaliuzių tipo durelių pagaminimo pabaigos. Kadangi dėl panelės kokybės iškilo ginčas, todėl pagal taikos sutarties 6 punktą ginčo sprendimo laikotarpiu darbų atlikimo terminai turėjo būti nukelti tiek dienų, kiek buvo sprendžiamas ginčas. Taigi vonios spinta ir durelės buvo sumontuotos, nors ginčas dėl panelės dar nėra išspręstas. Todėl terminas šiems darbams atlikti objektyviai negalėjo būti praleistas.
    2. Aplinkybė, kad atsakovė nesustabdė rangos darbų vykdymo, nepaneigia rangos darbų atlikimo terminų nukėlimo, kadangi taikos sutarties 6 punkto nuostatos termino nukėlimą sieja būtent su ginčo atsiradimu, o ne darbų vykdymo sustabdymu. Jeigu rangos darbai būtų sustabdyti, tuomet darbų atlikimo terminai savaime būtų nukeliami. Šalys rangos darbų atlikimo terminų nukėlimą susiejo būtent su ginčo atsiradimu ir jo sprendimo laikotarpiu. Todėl nepagrįstas teismo teiginys, kad rangos darbų atlikimo terminai nukelti nebuvo, nes nebuvo sustabdytas pats rangos darbų vykdymas. Be to, nurodytas ginčas iki šios dienos nėra išspręstas. Ieškovė nesutiko su atsakovės vienašališkai pasirašytu atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktu ir pasiūlė jai ne pašalinti rangos darbų rezultato trūkumus, o atlikti dar naujus papildomus rangos darbus. Toks ieškovės reikalavimas sutampa su jos elgesiu rangos darbų pradžioje, todėl tiek taikos sutartis, tiek dabartinės pretenzijos buvo tik ieškovės siekis pasipelnyti atsakovės sąskaita. Todėl ieškovė neturi teisės į prašomas priteisti netesybas.
    3. Teismo priteistas 5 340 Eur netesybų dydis yra neprotingai didelis. Atsakovė teismui buvo pateikusi skaičiavimus, pagal kuriuos ieškovės prašomas priteisti delspinigių dydis už praleistą vonios spintos pagaminimo ir montavimo terminą per metus sudaro 985,5 (986) proc., o delspinigių dydis už praleistą žaliuzių tipo durelių pagaminimo ir montavimo terminą per metus sudaro 1679 proc. Teismas neatsižvelgė į šiuos atsakovės skaičiavimus. Teismas nedetalizavo priteistos sumos apskaičiavimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas netgi 0,2 proc. dydžio delspinigius per dieną, kas sudaro 73 proc. per metus, pripažįsta kaip aiškiai per dideles netesybas. Šiuo atveju delspinigių dydis per metus sudaro netgi ne 73 proc., o už praleistą vonios spintos pagaminimo ir montavimo terminą per metus sudaro 591,3 proc., o delspinigių dydis už praleistą žaliuzių tipo durelių pagaminimo ir montavimo terminą per metus sudaro 1003,8 proc.
    4. Nagrinėjamoje byloje turėtų būti aktualus kasacinio teismo išaiškinimas, susijęs su tuo, kad teismo vertinimui dėl sutartinių netesybų atitikties protingumo kriterijui gali būti reikšmingas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatos. Jeigu nagrinėjamoje byloje delspinigių dydis būtų nustatomas pagal šio įstatymo nuostatas, tuomet metinių delspinigių dydis už laiku nesumontuotą vonios spintą būtų 8,05 proc., o už laiku nesumontuotas žaliuzių tipo dureles būtų 8 proc. Tokiu atveju, bendrą delspinigių dydį už laiku neįvykdytus nurodytus darbus sudarytų tik 52,98 Eur. Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovė nėra verslininkė, delspinigių dydis turėtų būti nustatomas pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį.
    5. Atsakovas sąžiningai vykdė taikos sutartį, ši sutartis šiuo metu įvykdyta, ieškovė nepatyrė jokių nuostolių ir kt. Tokiu atveju bendrą delspinigių dydį už laiku neįvykdytus nurodytus darbus sudarytų tik 33,03 Eur. Teismas nepagrįstai neatėmė iš praleisto termino laikotarpio, kada ieškovė buvo išvykusi atostogų, nes šiuo metu nebuvo galima vykdyti rangos darbų. Aplinkybę, kad ieškovės atostogų metu nebuvo suteikta galimybė atlikti rangos darbų, aiškiai ir tiksliai patvirtino liudytojas 2017 m. gegužės 8 d. teismo posėdžio metu. Todėl bendras dienų skaičius, už kurį galėtų būti priteisimai delspinigiai, būtų ne ilgesnis negu 75 dienos.
    6. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovės bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą. Ieškovės atstovas pateikė tik sąskaitas už suteiktas paslaugas, tačiau byloje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad nurodytos sąskaitos iš tikrųjų buvo apmokėtos, o tai pagal kasacinio teismo išaiškinimą reiškia, jog teismas neturėjo teisės priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
  2. Atsiliepimu į atsakovės UAB „Ąžuolų pynė“ apeliacinį skundą ieškovė I. M. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Taikos sutarties 6 punkte šalys numatė, jog sutartyje sulygti rangos darbai užsakovei bus perduodami atskirais atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktais. Taip pat sutartyje buvo numatyta, jog tais atvejais, jeigu užsakovė atsisakytų pasirašyti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą arba akte būtų užfiksuoti darbų trūkumai, tuomet kiti rangos darbai nebus pradedami vykdyti, o jau pradėtų darbų vykdymas galėtų būti sustabdytas iki tol, kol sutarties šalys išspręs iškilusį ginčą. Ir kaip logiška darbų sustabdymo pasekmė – numatytas darbų atlikimo terminų pratęsimas tokiam laikotarpiui, kuriam buvo sustabdyti darbai. Atsakovės pateiktas 2016 m. rugpjūčio 29 d. Gaminių/paslaugų perdavimo-priėmimo aktas patvirtina, jog atsakovė garažo panelės C2 pagaminimo ir sumontavimo darbus pabaigė šio akto surašymo dieną. Taigi tik nuo nurodytos datos užsakovė turėjo galimybę vertinti šio darbo kokybę, reikšti pretenzijas vykdytojui dėl darbų kokybės ir t.t. Todėl ir ginčas dėl panelės galėjo kilti tik nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d. Tuo tarpu terminai darbams, dėl kurių yra kilęs ginčas šioje byloje, pasibaigė 2016 m. gegužės 31 d. ir 2016 m. birželio 30 d.
    2. Pagal Taikos sutarties 6 punktą, priešingai nei nurodo atsakovė, kilus šalių ginčui dėl rangos darbų kokybės, kitų darbų atlikimo terminai nėra automatiškai pratęsiami. Kilus ginčui šalys turėjo teisę sustabdyti pradėtų darbų vykdymą ir, tik sustabdžius darbus, jų įvykdymo terminai būtų pratęsti tam terminui, kuriam jie buvo sustabdyti. Tuo tarpu byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ginčo darbai būtų buvę sustabdyti. Atsakovės atstovas teismo posėdyje patvirtino, jog ginčo darbai buvo vykdomi ir nebuvo sustabdyti. Teismo išvada dėl to, jog Taikos sutarties 3, 4 punktuose nurodytų darbų atlikimo terminai nebuvo pratęsti, nukelti ir pan., yra visiškai pagrįsta, ją patvirtina byloje esantys įrodymai.
    3. Atsakovė nepagrįstai nurodo, jog sutartyje nustatytas netesybų dydis turėtų būti mažinamas. CK 6.210 straipsnio 1 dalis reglamentuoja įstatymines palūkanas, taikytinas skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą. Nagrinėjamos bylos atveju minėtas CK straipsnis netaikytinas, kadangi skolininkės prievolė nėra piniginė, o skolininkės įsipareigojimų įvykdymui sandorio šalys numatė ne palūkanas, o sutartines netesybas (delspinigius, baudą). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne tik pripažįstama teismo teisė ir pareiga kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, tačiau taip pat akcentuojama ir teismo pareiga sprendžiant netesybų mažinimo klausimus užtikrinti, jog nebūtų paneigtas sutarties laisvės principas, taip pat teismas privalo atsižvelgti į netesybų instituto paskirtį ir tikslus.
    4. Pagal CK 6.189 straipsnį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Ieškovė, turėjusi tikslą gauti užsakytus gaminius, leido rangovei, kuri pakankamai ilgą laiką verčiasi medžio baldų gamyba, pačiai įsivertinti ir nustatyti terminus, per kuriuos ji sugebės įvykdyti užsakymą. Ieškovei taip pat tiko pasiūlytos rangovės atsakomybės sąlygos – delspinigių dydis. Pačios rangovės pasiūlytą netesybų dydį užsakovė vertino kaip pakankamą padengti jos pagrindinius nuostolius ir kompensuoti nepatogumus, galinčius kilti rangovui nesilaikant darbų terminų. Teismui dar labiau sumažinus šalių nustatytą delspinigių dydį, būtų pažeistas sutarties laisvės principas, ieškovės teisinių lūkesčių principas, ieškovė atsidurtų daug blogesnėje padėtyje nei atsakovė.
    5. Teismo nustatytas 60 Eur delspinigių dydis už kiekvieną pradelstą dieną laikytinas minimaliu netesybų dydžiu, kuris leidžia bent jau iš dalies pasiekti tikslus, dėl kurių šalys nustatė netesybas. Nors atsakovė teigia, jog priteistų 5 430 Eur netesybų suma yra nepagrįstai didelė, tačiau nagrinėjamu atveju vertintina ne galutinė netesybų suma, o delspinigių dydis už kiekvieną termino parleidimo dieną. Tokia galutinė suma susidarė dėl to, jog atsakovė net 89 dienas vėlavo įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Tuo tarpu teismo nustatytas 60 Eur delspinigių dydis už kiekvieną pradelstą dieną verslininkui, atsižvelgiant į jo metinę apyvartą, nėra neprotingai didelė suma. Dar labiau sumažinus delspinigius, netesybos apskritai netektų prasmės.
    6. Ne visais atvejais užsakovės atžvilgiu yra sąžininga ir teisinga delspinigių dydį sieti su užsakymo verte. Kiekvieno užsakovo interesas laiku gauti užsakytus darbus, nepriklausomai nuo jų vertės, yra vienodai svarbus ir gintinas. Formaliai delspinigių dydį siejant tik su užsakymo suma, sąlyginai mažesnės vertės užsakymo atveju, užsakovo interesai nebūtų apginti, nebūtų pasiekti netesybų tikslai. Rangovas, žinodamas, jog jo atsakomybė už kiekvieną pradelstą dieną siekia tik keliasdešimt euro centų, nėra skatinimas laiku vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Taigi, nagrinėjamu atveju, 60 Eur už kiekvieną uždelstą dieną dydžio delspinigiai yra protingos ir sąžiningo netesybos už 5 580 Eur vertės užsakymą neįvykdymą laiku.
    7. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų nustatyti, dėl kokių ypatingų ir nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių ji nesugebėjo laikų įvykdyti sutartinių įsipareigojimų. Teismo teisė mažinti šalių tarpusavio sutarimu nustatytą netesybų dydį iš esmė grindžiama teismo pareiga ginti viešąjį interesą – padėti apsiginti silpnesnei sandorio pusei (dažniausiai vartotojui). Nagrinėjamoje byloje ieškovė, o ne atsakovė, yra vartotoja, tai yra silpnesnioji sandorio pusė. Todėl nagrinėjamos bylos atveju apskritai neegzistuoja prielaidos teismui koreguoti šalių sutarties sąlygas.

7IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

8

  1. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovės buvo priteistos 5 340 Eur dydžio netesybos už praleistą rangos darbų atlikimo terminą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
Dėl užsakovės teisės į sutartines netesybas
  1. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pagal 2016 m. balandžio 27 d. šalių sudarytos Taikos sutarties 3 punktą atsakovė įsipareigojo iki 2016 m. gegužės 31 d. pagaminti ir sumontuoti objekte vonios spintą pagal jau suderintus brėžinius, o pagal 4 punktą atsakovė įsipareigojo iki 2016 m. birželio 30 d. pagaminti ir sumontuoti objekto garaže 4 žaliuzių tipo dureles iš ąžuolo masyvo (el.b.l. 8). Atsakovė vonios spintą pagamino ir perdavė ieškovei 2016 m. liepos 7 d., o dureles pagamino 2016 m. rugpjūčio 29 d., tai yra savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė po 89 dienų (el.b.l. 10-11). Šalys Taikos sutarties 8 punktu susitarė, jog tuo atveju, jeigu rangovas daugiau negu 3 darbo dienas praleis Sutarties 1, 2, 3 ir (ar) 4 punkte įvardintą rangos darbų atlikimo terminą, tuomet už tokį termino praleidimą rangovas turės sumokėti užsakovei 100 Eur baudą už kiekvieną praleistą dieną.
  2. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog pagal Taikos sutarties 6 punkto sąlygas ieškovė neturi teisės į netesybas, kadangi tarp šalių kilus ginčui dėl Taikos sutarties 2 punkte numatytos garažo panelės C2 kokybės, visų kitų Sutartyje numatytų darbų atlikimo terminai buvo nukelti iki šio ginčo išsprendimo. Pagal Taikos sutarties 6 punktą taikos sutarties 1-5 punktuose numatytų rangos darbų rezultatai įforminami atskirais atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktais, kuriais užsakovė be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmusi, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Kiekvienas atskiras priėmimo-perdavimo aktas įforminamas per dvi darbo dienas po kiekvieno atskiro darbo atlikimo. Tuo atveju, jeigu užsakovė atsisakys pasirašyti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą arba akte bus užfiksuoti atliktų darbų trūkumai, tuomet kiti rangos darbai nebus pradedami atlikti, o jau pradėtų darbų vykdymas gali būti sustabdytas iki tol, kol sutarties šalys išspręs iškilusį ginčą. Taikos sutarties 1-5 punktuose numatytų rangos darbų atlikimo terminai nukeliami tiek darbo dienų, kiek buvo sprendžiamas iškilęs ginčas.
  3. Pagal Taikos sutarties 2 punktą atsakovė buvo įsipareigojusi iki 2016 m. gegužės 13 d. pagaminti ir sumontuoti garažo paneles A2 ir C2. Tam, kad kiti rangos darbai pagal taikos sutarties 6 punkto reikalavimus būtų sustabdyti, atsakovė turėjo pateikti ieškovei darbų pagal taikos sutarties 2 punktą priėmimo-perdavimo aktą, kurį ieškovė turėjo atsisakyti pasirašyti arba nurodyti jame atliktų darbų trūkumus. Tačiau atsakovė nepateikė teismui jokio garažo panelių A2 ir C2 priėmimo-perdavimo akto. Tuo tarpu tiek vonios spinta, tiek žaliuzių tipo durelės garaže buvo perduotos gaminių/paslaugų perdavimo-priėmimo aktais (el.b.l. 10-11).
  4. Ieškovės atstovas 2016 m. rugpjūčio 16 d. raštu kreipėsi į atsakovę, nurodydamas, jog yra pradelsti Taikos sutarties 2, 4, 5 punktuose numatyti darbų atlikimo terminai, taip pat nurodydamas, jog garažo panelė C2 yra nepagaminta ir nesumontuota (el.b.l. 12). Atsakovė 2016 m. rugpjūčio 29 d. pranešime nurodė, jog yra nesumontuota tik viena panelė C2 dėl pačios užsakovės veiksmų, kadangi užsakovė neleido sumontuoti šios panelės dėl to, kad ji nesiderina su kitomis, taip pat užsakovė vėliau nepriėmė ir kitų dviejų iš naujo atsakovės pagamintų panelių (el.b.l. 26). Ieškovės atstovas 2016 m. rugsėjo 1 d. raštu atsakė, jog užsakovė nepriima vykdytojo 2016 m. rugpjūčio 29 d. gaminių/paslaugų perdavimo priėmimo akte nurodytų: garažo panelės C2, durų varčios remonto ir pateikia atliktų darbų su trūkumais pastabas (el.b.l. 27).
  5. Aptartas šalių susirašinėjimas patvirtina, jog garažo panelė C2 buvo perduota Gaminių/paslaugų perdavimo-priėmimo aktu tik 2016 m. rugpjūčio 29 d. Tuo metu jau buvo pasibaigę vonios spintos bei garažo durelių pagamino terminai, be to šie Sutarties objektai jau buvo pagaminti. Jokių kitų duomenų, jog garažo panelė C2 būtų perduota pagal ankstesnį darbų priėmimo-perdavimo aktą, kurį ieškovė būtų atsisakiusi pasirašyti arba būtų jame nurodžiusi darbų trūkumus, atsakovė nepateikė. Pripažintina, jog atsakovė neįrodė, kad dėl garažo panelės C2 tarp šalių buvo kilęs ginčas. Todėl darytina išvada, jog atsakovė taip pat vėlavo pagaminti ir garažo panelę C2, o taikos sutarties 3 ir 4 punkte numatytų vonios spintos bei garažo durelių gaminimo terminai nebuvo sustabdyti ir nukelti. Taigi pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pagal taikos sutarties 8 punktą atsakovė privalo ieškovei mokėti 8 900 Eur baudą.
Dėl priteistų netesybų dydžio
  1. Pirmos instancijos teismas pripažino, jog Taikos sutartyje nustatytos netesybos yra akivaizdžiai per didelės, todėl sumažino jas 40 proc. ir priteisė ieškovei iš atsakovės 5 340 Eur dydžio netesybas. Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka ir su tokio dydžio netesybomis ir prašo jas mažinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas arba CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytu palūkanų dydžiu. Nors atsakovės nurodytos teisės normos nėra taikytinos nagrinėjamoje byloje, tačiau apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atsakove, jog ir priteistos 5 340 Eur dydžio netesybos yra per didelės.
  2. Bendroji taisyklė dėl netesybų mažinimo yra ta, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-578/2005).
  3. Netesybų žemiausioji mažinimo riba – realūs kreditoriaus patirti nuostoliai, t. y. netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Pagal kasacinio teismo praktiką minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos visais atvejais turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009). Kreditorius pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius privalo tik tuo atveju, jeigu pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį.
  4. Taigi CK 6.73 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas esminis netesybų mažinimo kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovė yra įvykdžiusi savo prievolę ieškovei, tai yra perdavusi vonios spintą ir garažo dureles. Taip pat atsakovė byloje ginčijo Taikos sutartyje nustatytos 100 Eur už praleistą dieną baudos dydį, todėl ieškovė turėjo pateikti teismui duomenis apie realiai patirtus nuostolius dėl praleisto termino. Pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog Sutartyje nustatytos netesybos yra nepagrįstai didelės, tačiau mažindamas jas, neatsižvelgė, kokie realiai yra ieškovės patirti ar galimi nuostoliai.
  5. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog priteistų 5 340 Eur netesybų suma vis tiek išlieka nepagrįstai didelė, lyginant ją su pavėluotai pagamintų baldų bendra kaina – 5 880,60 Eur. Ieškovė byloje nepateikė jokių duomenų apie jos realiai patirtus nuostolius dėl pavėluoto šių baldų pristatymo. Byloje nustatyta, jog dėl pavėluoto rangos darbų atlikimo ieškovė 89 dienas neturėjo, todėl ir negalėjo naudotis vonios spinta ir 4 garažo durelėmis. Pripažintina, jog 2 000 Eur dydžio netesybų suma yra pakankama ieškovei, kad atlygintų jos patirtus nepatogumus, taip pat ši suma nėra per didelė atsakovei, atsižvelgiant į jos praleisto termino trukmę. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pakeičiant pirmos instancijos teismo nutartį ir sumažinant priteistų delspinigių dydį iki 2 000 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
  1. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Ieškovė byloje sumokėjo 200 Eur žyminio mokesčio, taip pat pateikė advokato 2016 m. balandžio 29 d. ir 2016 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitas už teisines paslaugas, pagal kurias ieškovei suteikta teisinių paslaugų už 1 200 Eur (el.b.l. 49-50). Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat teigė, jog ieškovei jos bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą neturėtų būti priteisiamos, kadangi nėra duomenų, jog ji šias sąskaitas yra realiai apmokėjusi.
  2. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).
  3. Tačiau kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs ir išplėtojęs, jog CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatytų bylinėjimosi išlaidų pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo (toliau visi apibendrintai vadinami advokatų kontora) atsakingo asmens (pvz., vyr. finansininko) pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs. Advokatų kontoros patvirtinimas, jog klientas su ja yra atsiskaitęs, apima ir esminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų duomenų nurodymą. Konkrečiai, be formalaus patvirtinimo apie kliento atsiskaitymą su advokatų kontora, teismui adresuotoje pažymoje turi būti nurodyti visų pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų (sąskaitų, mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ar kt.) pavadinimai, numeriai, juose nurodytos sumos ir datos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).
  4. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, pripažintina, jog ieškovė pateikė tik advokato jai išrašytas sąskaitas, tačiau jokių duomenų, jog ji būtų atsiskaičiusi su advokatu bei kada atsiskaičiusi, byloje nepateikta. Pažymėtina, jog atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nepateikė jokių atsikirtimų į atsakovės ginčijamas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat papildomai nepateikė apeliacinės instancijos teismui jokių duomenų, jog advokato išrašytas sąskaitas būtų apmokėjusi. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovė nepagrindė savo bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Taigi šios išlaidos ieškovei iš atsakovės nepriteistinos.
  5. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Apeliacinės instancijos teismas patenkino 22,47 proc. ieškovės reikalavimų, todėl jai iš atsakovės priteisiama 44,94 Eur žyminio mokesčio. Atsakovė pateikė advokato išrašytas 1 400 Eur sąskaitas už teisines paslaugas bei jų apmokėjimą patvirtinančius mokėjimo nurodymus (el.b.l. 88-89; 107-108). Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 1085,42 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat atsakovei iš ieškovės priteistina 100,06 Eur dalis žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

9Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

10Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti jį taip:

11Ieškinį tenkinti iš dalies.

12Priteisti iš atsakovės UAB „Ąžuolų pynė“, j.a.k. ( - ), ieškovei I. M., a.k. ( - ) 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) netesybų (baudos), 5 procentus palūkanų nuo priteistos skolos (2 000 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos 2016 m. spalio 13 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 44,94 Eur (keturiasdešimt keturis eurus 94 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

13Priteisti atsakovei UAB „Ąžuolų pynė“, j.a.k. ( - ), iš ieškovės I. M., a.k. ( - ) 1 085,42 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt penkis eurus 42 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

14Kitą ieškinio dalį atmesti.

15Priteisti atsakovei UAB „Ąžuolų pynė“, j.a.k. ( - ), iš ieškovės I. M., a.k. ( - ) 100,06 Eur (vieną šimtą eurų 6 euro centus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai