Byla 3K-3-457/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Zigmo Levickio (pranešėjas) ir Vinco Versecko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. V., B. S., J. M. G., V. V. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. V., B. S., J. M., V. V. ieškinį atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Kretingos rajono savivaldybei, A. K., S. B. dėl individualaus pobūdžio administracinių teisės aktų panaikinimo iš dalies ir pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja V. V., V. V., S. V., Palangos miesto 1-ojo notarų biuro notarė A. B.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovai prašė: 1) iš dalies panaikinti Kretingos rajono Kretingos apylinkės Tarybos 1993 m. kovo 25 d. sprendimą ,,Dėl žemės suteikimo asmeniniam ūkiui 1993 m. patikslinimo“ ir 1994 m. kovo 9 d. sprendimą ,,Dėl žemės suteikimo asmeniniam ūkiui 1994 m. patikslinimo“, kiek tai liečia turėtos iki nacionalizacijos savininko J. V. nuosavybės dalį ir kuri yra paskirta A. K. ir S. B. kaip asmeninio ūkio žemės dalys, apimančios J. V. grąžintiną natūra žemės sklypą; 2) iš dalies panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. spalio 1 d. įsakymą Nr. 13.6-3188 ,,Dėl žemės, suteiktos asmeniniam naudojimui, pirkimo Palangos miestui priskirtoje teritorijoje“, kiek tai liečia J. V. turėtos nuosavybės ( - ) dalį; 3) pripažinti negaliojančia 2004 m. lapkričio 4 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir A. K., dalį dėl valstybinės žemės sklypo dalies pardavimo privačion nuosavybėn, kiek tai liečia J. V. turėtą nuosavybę ( - ).

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

7Palangos miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį patenkino; priteisė ieškovams iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos po 102 Lt bylinėjimosi išlaidų kiekvienam ir iš Kretingos rajono savivaldybės – po 102 Lt bylinėjimosi išlaidų kiekvienam.

8Teismas konstatavo, kad byloje keliama teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, ir teisės aktų, reglamentuojančių žemės asmeniniam ūkiui skyrimą, santykio problema; kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos esmė yra ta, jog asmenų, kuriems žemė buvo suteikta asmeninam ūkiui, interesai prioritetiškai ginami tik tuo atveju, jeigu ši žemė jiems buvo suteikta teisėtai. Teismas pažymėjo, kad tik tinkamai pamatuota ir išskirta žemė iki ieškovų prašymo pateikimo datos (1992 m. sausio 27 d.) laikytina teisėtai skirta kaip asmeninio ūkio ir tik tada tokių asmenų teisės turi būti ginamos prieš pretendentų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą teises. Teismas konstatavo, kad ginčijami Kretingos rajono Kretingos apylinkės Tarybos sprendimai buvo priimti ir žemės, skirtos asmeniniam ūkiui, pardavimas buvo atliktas po 1992 m. sausio 27 d., kai ieškovė J. M. kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl žemės sklypų asmeniniam ūkiui A. K. ir S. B. suteikimas neišsprendus ieškovų nuosavybės teisių atkūrimo klausimo prieštaravo Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 6 straipsnio 2 daliai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816 patvirtintos Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos 14 punktui. Teismas pažymėjo, kad dėl tų pačių motyvų naikintinas ir Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. spalio 1 d. įsakymas Nr. 13.6–3188.

9Dėl ieškinio senaties teismas nurodė, kad byloje neįrodyta, kada ieškovai sužinojo apie savo teisių pažeidimą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovus ir tik Klaipėdos apskrities viršininko administraciją sieja konkretus ir pagrindinis materialinis teisinis reikalavimas, nes tik ši institucija, o ne atsakovai fiziniai asmenys yra valstybės įgalioti spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą; kad ieškinio senaties terminas šioje byloje skaičiuojamas nuo ieškovų sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ar kitos tuo metu valstybės įgaliotos institucijos sprendimą dėl ieškovų nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo priėmimo ar atsisakymo tai padaryti. Teismas pažymėjo, kad iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus 2008 m. vasario 28 d. rašto matyti, kad pretendentų į J. V. turėtą žemę dokumentai buvo persiųsti Kretingos rajono žemėtvarkos tarnybai, taigi ieškovai galėjo suprasti, kad jų žemė yra užimta, tik po to, kai gavo informaciją iš Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus. Teismas konstatavo, kad ieškovai nepraleido ieškinio senaties termino savo pažeistai teisei ginti.

10Teismas pažymėjo, kad, panaikinus administracinius aktus, kurių pagrindu buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis, nėra pagrindo šio sklypo dalių įsigyti privačion nuosavybėn ir ši sutarties dalis pripažintina negaliojančia kaip neatitinkanti Žemės reformos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies (2003 m. liepos 15 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 12 straipsnio 8 punkto (1997 m. liepos 1 d. redakcija), nes asmeninio ūkio žemė galėjo būti suteikta tik išsprendus nuosavybės teisių atkūrimo klausimą. Teismas pažymėjo, kad sandorio negaliojimo padariniams taikytinos 2001 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos.

11Teismas konstatavo, kad, panaikinus valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties dalį, žemės sklypų dalys, įeinančios į buvusio savininko J. V. žemės sklypo teritoriją, grąžintinos valstybei. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju taikytinas restitucijos būdas – neteisėtai nusavinto turto vindikacija, nes, valstybei grąžinus ginčo žemę, jos įgaliotos institucijos privalės spręsti ir atsakovų asmeninės žemės suteikimo klausimą, nes atsakovai S. B. ir A. K. tokią teisę turi, ir ieškovų nuosavybės teisės atkūrimą, todėl atsakovui A. K. sumokėtų pagal panaikintą sutarties dalį pinigų grąžinimas iš esmės pažeistų jo teises, nes šiuo atveju liktų neįvertinta atsakovo turtinė teisė turėti asmeninio ūkio žemę (CK 6.145 straipsnis).

12Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. kovo 10 d. nutartimi panaikino Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. sprendimą, bylos dalį pagal reikalavimus atsakovui S. B. nutraukė, kitus ieškinio reikalavimus perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; iš ieškovų priteisė po 25 Lt atsakovui S. B. žyminio mokesčio išlaidų paduodant apeliacinį skundą.

13Teisėjų kolegija nustatė, kad valstybinio žemės sklypo 2004 m. lapkričio 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu atsakovo A. K. įgytam žemės sklypui Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2007 m. gegužės 29 d., t. y. dar iki ieškovų ieškinio pateikimo teismui, įregistravo hipoteką; konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas ginčo žemės sklypo įgijimo pagrindą ir grąžindamas įkeistą sklypą valstybei, nusprendė dėl įkaito turėtojo teisių ir pareigų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), todėl vien šiuo pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

14Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovai pareiškė reikalavimą panaikinti Kretingos rajono apylinkės Tarybos sprendimų dalis, kuriomis atsakovams A. K. ir S. B. paskirta asmeninio ūkio žemė, tačiau atsakovui S. B. nepareiškė jokių civilinių teisinių reikalavimų, S. B. pareikšti reikalavimai yra administracinio pobūdžio ir turi būti nagrinėjami Klaipėdos apygardos administraciniame teisme; kad pirmosios instancijos teismas ieškinio dalį atsakovui S. B. privalėjo atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl atsakovo S. B. naikintina dėl absoliutaus jos negaliojimo pagrindo ir ši bylos dalis nutrauktina (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

15Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, sprendžiant klausimą dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo administracinių procedūrų teisėtumo, yra reikšminga šiuo klausimu suformuota administracinių teismų praktika; kad Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose (Administracinių bylų praktika 8, 2006 m.) nurodyta, kad, vertinant, ar žemė asmeniniam ūkiui buvo suteikta pagal įstatymus, turi būti patikrinama keletas aplinkybių: ar konkretus asmuo priklausė asmenų grupei, turėjusiai teisę gauti atitinkamo dydžio asmeninio ūkio žemės sklypą, ar asmuo laiku pateikė prašymą dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, ar pagal šį prašymą iki 1994 m. sausio 1 d. buvo priimtas apylinkės tarybos sprendimas dėl žemės suteikimo asmeniniam ūkiui, ar skirta asmeniniam ūkiui žemė buvo atmatuota iki 1994 m. sausio 1 d. toje vietoje ir kt. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi taisyklės, kad kai žemės sklypas asmeniniam ūkiui buvo atmatuotas iki 1994 m. sausio 1 d. arba po šios datos, bet žemėje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ūkiui, toks žemės suteikimas yra teisėtas, nors iki žemės sklypo asmeniniam ūkiui atmatavimo asmenys, turėję teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į šią žemę grąžinant ją natūra. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad analogišką praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2007 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-289/2007).

16Teisėjų kolegija nurodė, kad, aiškinantis, ar asmeninio ūkio žemė atsakovams suteikta naudotis teisėtai, būtina išsiaiškinti ir aplinkybę, ar ieškovai su prašymu pateikė tuo metu galiojusio įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 9 straipsnyje nurodytus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, ar nebuvo kitų kliūčių atkūrimo procesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2008), tai pat įvertinti prašymo pateikimo faktą įstatymo 10 straipsnio 1 dalies požiūriu.

17Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, nustačius aplinkybes, kai atsakovams administraciniais aktais buvo sukurtos teisės tapti asmeninio ūkio žemės sklypų naudojimo subjektais ir šiuo faktu sukuriamų teisių ir pareigų turėtojais, bet šios teisės nebuvo konkretizuotos objekte, t. y. atsakovams nebuvo suteikta žemė konkrečioje vietoje, byloje nesant ginčo dėl atsakovų teisės į asmeninio ūkio žemę apskritai, ieškovų teisių pažeidimą gali lemti ne apylinkės tarybos sprendimų priėmimo faktas, bet netinkamas šių sprendimų įgyvendinimas vėlesniais administraciniais aktais suteikiant teisę valstybinę žemę įsigyti privačion nuosavybėn, todėl tokiomis aplinkybėmis naikinti apylinkės tarybos sprendimų nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2009).

18Teisėjų kolegija konstatavo, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovus ir tik Klaipėdos apskrities viršininko administraciją sieja pagrindinis materialinis teisinis reikalavimas. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad akivaizdu, jog materialinis teisinis reikalavimas sieja ieškovus ir su atsakovu A. K., nes prašoma panaikinti valstybinės žemės perleidimo sandorį, kurio šalis jis yra, ir kad į šią aplinkybę turi būti atsižvelgta sprendžiant taikytino ieškinio senaties termino klausimą.

19Teisėjų kolegija pažymėjo, kad jeigu valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sandoris būtų pripažintas negaliojančiu, sandorio padariniams turėtų būti taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos.

20III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

21Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 10 d. nutartį ir palikti galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. sprendimą. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

221. Šioje byloje keliami klausimai, susiję su teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą ir žemės asmeniniam ūkiui skyrimą, santykio problema, yra aptarti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (1999 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-363/1999; 1999 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/1999; 2001 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-665/2001). Šioje teismų praktikoje nurodyta, kad asmenų, kuriems žemės buvo suteikta asmeniniam ūkiui, interesai prioritetiškai ginami tik tuo atveju, jeigu ši žemė jiems buvo suteikta teisėtai, t. y. nepažeidžiant žemės suteikimo metu galiojusių teisės aktų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2003, nurodyta, kad, aiškinantis sklypų skyrimo teisėtumą, neginčijamai turi būti nustatyta, jog pagal Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. 1-411 ir Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. 308 5 punktą žemės sklypų ribas vietoje nustato įmonės sudaryta komisija, kad pildomos rajono ir įmonės kadastro knygos, kad tik tinkamai pamatuota ir išskirta žemė iki prašymų pateikimo dienos laikytina teisėtai skirta kaip asmeninio ūkio ir tik tada tokių asmenų teisės turi būti ginamos prieš pretendentų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą.

23Ginčijami Kretingos rajono apylinkės Tarybos sprendimai buvo priimti ir žemės, skirtos asmeniniam ūkiui, pardavimas buvo atliktas po 1991 m. gruodžio 27 d., t. y. po to, kai pretendentai į J. V. nuosavybę išreiškė valią atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Iš asmeninio ūkio paženklinimo aktų nustatyta, kad atsakovams fiziniams asmenims asmeninio ūkio žemė buvo paženklinta vietoje 2007 m. Taigi žemės, skirtos asmeniniam ūkiui, matavimo darbai buvo atlikti po 1992 m. sausio 27 d., kai pretendentai kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Žemės sklypų asmeniniam ūkiui atsakovams suteikimas, neišsprendus ieškovų nuosavybės teisių atkūrimo klausimo, prieštaravo Žemės reformos įstatymo 6 straipsnio 2 daliai ir Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. 816 14 punktui.

242. Kasatoriai nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada dėl restitucijos taikymo aiškinimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. kovo 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2003, rėmėsi Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužės 27 d. ir 2002 m. gegužės 10 d. nutarimais ir atkreipė teismų dėmesį į Konstitucinio Teismo patvirtintą taisyklę, kad, sprendžiant turto restitucijos klausimus, pirmenybė turi būti teikiama nuosavybės grąžinimui natūra ir kad išankstinio žemės išpirkimo pagal kaimo gyvenviečių statybos projektus būtinai gyvenamajai statybai, gyventojų bendram naudojimui ir kitoms visuomenės reikmėms negalima grįsti visuomenės poreikiu, nes išpirkus žemę atsiranda galimybė ją privatizuoti.

253. Kasatoriai nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada dėl ieškinio senaties taikymo. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus 2008 m. vasario 28 d. raštu patvirtinama, kad pretendentų į J. V. turėtą žemę dokumentai buvo persiųsti Kretingos rajono žemėtvarkos tarnybai, kurios suteikta informacija lėmė ieškovų pažeistos teisės gynimo senaties termino, kuris nėra praleistas, eigą.

264. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 225, 226, 227, 228, 229, 230, 231, 232 straipsnių normas. Įstatyme nustatyta proceso šalims pareiga bylos parengiamojoje stadijoje suformuoti savo reikalavimus, atsikirtimus. Atsakovas A. K. ir jo atstovas neteikė įrodymų, patvirtinančių hipoteką, bylos parengiamojoje stadijoje, apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pasisakė dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nesant tam įrodymų.

27IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

28Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas A. K. prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Atsiliepime teigiama, kad:

291. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. birželio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2009, nurodė, kad CPK 314 straipsnyje nustatytas draudimas pateikti apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, nėra absoliutus, kad apeliacinės instancijos teismas, net ir nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų CPK 314 straipsnyje išvardytoms išimtims taikyti ir šį įrodymą priimti. Klaipėdos apygardos teismas priėmė papildomus įrodymus, kurie turi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, ir pagrįstai nustatė, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė klausimus, kurie susiję su į bylą neįtraukto asmens teisėmis ir pareigomis.

302. Apeliacinės instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, neįsigilino į tam tikras aplinkybes, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą.

313. Apeliacinės instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų reikšmingų aplinkybių, susijusių su ieškinio senaties termino taikymu.

324. A. K. yra sąžiningas įgijėjas. Jis įsigijo žemės sklypą, į kurio dalį ieškovai pretenduoja atkurti nuosavybės teises.

33Teisėjų kolegija

konstatuoja:

34Dėl absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų

35Apeliacinės instancijos teismas absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažino tai, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, t. y. sugrąžinęs įkeistą žemės sklypą valstybei, nusprendė šio žemės sklypo įkaito turėtojo teisių ir pareigų klausimą. Vertindamas apeliacinės instancijos teismo išvadą, kasacinis teismas konstatuoja, kad pagal CPK 266 straipsnį teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Jeigu pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, toks atvejis pripažįstamas absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ar valstybei sugrąžinus įkeistą žemės sklypą buvo išspręstos įkaito turėtojo teisės ir pareigos, vertintina pagal materialiosios teisės nustatytą reglamentavimą.

36CK 4.171 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad daikto įkeitimas netrukdo perleisti jo kito asmens nuosavybėn. Perleidžiant įkeistą daiktą nuosavybėn kitam asmeniui, hipoteka seka paskui daiktą. Nagrinėjamu atveju nėra tiesioginio daikto (įkeisto žemės sklypo) perleidimo valstybei, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimą – jį sugrąžinti valstybei, negalima vertinti kaip prieštaraujantį įstatymo nuostatai, kad hipoteka seka paskui daiktą. Žemės sklypo sugrąžinimas valstybei taip pat nepaneigia įkaito turėtojo teisių ir nepanaikina hipotekos. Taigi apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl žemės sklypo įkaito turėtojo teisių ir pareigų.

37Dėl bylos dalies nutraukimo

38Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad reikalavimai, pareikšti atsakovui S. B., yra tik administracinio pobūdžio ir turi būti nagrinėjami Klaipėdos apygardos administraciniame teisme. Kasacinis teismas konstatuoja, kad tuo atveju, jeigu reikalavimas dėl administracinio akto būtų pareikštas vien tik atsakovui S. B., tai būtų galima daryti išvadą, jog ginčas yra administracinio pobūdžio ir jį išnagrinėjęs bendrosios kompetencijos teismas nesilaikė rūšinio teismingumo taisyklių. Šių taisyklių pažeidimas pripažįstamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Tačiau šioje byloje ieškovų reikalavimai pareikšti ir kitam atsakovui – A. K. Jam pareikšti reikalavimai yra susiję tiek su administraciniais, tiek su civiliniais teisiniais santykiais (CPK 26 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad reikalavimus atsakovui A. K. turi nagrinėti bendrosios kompetencijos teismas. Šio teismo išvadą, kad reikalavimas, pareikštas S. B., turi būti nagrinėjamas Klaipėdos apygardos administraciniame teisme, negalima laikyti pagrįsta, nes byloje konstatuota, jog ginčą lemiantis materialusis teisinis pagrindas yra tai, ar atsakovams A. K. ir S. B. teisėtai buvo suteikta žemė asmeniniam ūkiui. Ieškovai reikalavimus grindžia tuo, kad atsakovams neteisėtai suteikta žemė asmeniniam ūkiui, nes į tas žemės sklypo dalis jiems turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės, kurios yra prioritetinės. Taigi ieškovų reikalavimas abiem atsakovams grindžiamas tuo pačiu esminiu pagrindu, todėl šių ginčų nagrinėjimas skirtinguose teismuose – bendrosios kompetencijos ir administraciniame – neatitiktų CPK 7 straipsnyje nustatyto proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo. Be to, būtų itin formalus rūšinį teismingumą reglamentuojančių taisyklių taikymas. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria bylos dalis atsakovui S. B. nutraukta, naikintina.

39Dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo teisėtumo

40Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Ši apeliacinės instancijos teismo išvada yra pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, buvo neišaiškintos ir neįvertintos taikant įstatymus, reglamentuojančius žemės suteikimą asmeniniam ūkiui ir nuosavybės teisės į žemę atkūrimą.

41Kasatoriai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kuriose yra konstatuota nuosavybės teisių į žemę atkūrimo viršenybė prieš žemės suteikimą asmeniniam ūkiui. Tačiau tai yra nevisiškas formuojamos teismų praktikos pateikimas. Pažymėtina, kad ir pirmosios instancijos teismas rėmėsi ankstesnėmis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, priimtose bylose sprendžiant dėl žemės suteikimo asmeniniam ūkiui teisėtumo. Šios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vienoje paskutiniųjų teismo nutarčių konstatavo, kad asmenų, kuriems žemė buvo suteikta asmeniniam ūkiui, teisės ginamos, jeigu ši žemė jiems buvo suteikta nepažeidžiant tuo metu galiojusių teisės aktų. Tokiu atveju nesuteikiama pirmenybė nuosavybės teisės atkūrimui į tą žemę, kuri suteikta asmeniniam ūkiui. Kasacinis teismas plačiau dėl tokio įstatymų normų aiškinimo ir taikymo nepasisako, nes tai išsamiai išdėstyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. A. v. Panevėžio apskrities viršininko administracija, Panevėžio rajono savivaldybė, V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-345/2010.

42Apeliacinės instancijos teismas taip pat pagrįstai rėmėsi suformuota administracinių teismų praktika dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo administracinių procedūrų teisėtumo. Šis teismas kartu rėmėsi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vėlesnėse bylose formuojama teismų praktika. Kasacinis teismas sutinka su apeliacinės instancijos teismo išdėstytais motyvais, todėl plačiau dėl administracinių procedūrų teisėtumo nepasisako, nes tai turės padaryti pirmosios instancijos teismas.

43Kasacinis teismas šioje byloje taip pat nepasisako dėl to, kaip turi būti taikomi teisės aktai, reglamentuojantys žemės suteikimą asmeniniam ūkiui, ir įstatymai, reglamentuojantys nuosavybės teisių į žemę atkūrimą bei žemės reformą, nes pagal nustatytas bylos aplinkybes juos turės taikyti žemesniosios instancijos teismai. Kasacinis teismas konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl ieškovų kasacinis skundas netenkintinas.

44Dėl bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme

45Kasacinės instancijos teismas turėjo 192,48 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2010 m. lapkričio 16 d. pažyma. Kadangi byla, įskaitant ir jos nutrauktą dalį, grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, tai nurodytų išlaidų priteisti valstybės naudai šioje proceso stadijoje nėra galimybės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dėl jų priteisimo turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas.

46Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,

Nutarė

47Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 10 d. nutarties dalį, kuria bylos dalis pagal reikalavimus atsakovui S. B. nutraukta, panaikinti ir šią bylos dalį grąžinti iš naujo nagrinėti Palangos miesto apylinkės teismui.

48Kitą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 10 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

49Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.