Byla 2A-305/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Gintaro Pečiulio ir D. Š. (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų J. I. B., N. Š. , A. M. , A. P. , D. P. , Kauno rajono savivaldybės, akcinės bendrovės SEB banko apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 17 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-775-260/2010 pagal ieškovių A. P. ir A. S. ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, kurios teises perėmė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybei, Kauno rajono savivaldybei, akcinei bendrovei SEB bankui, O. G. D., V. D. , L. A. D., J. D. , N. Š. , A. P. , J. I. B., J. V. , V. V. , A. M. ir D. P. dėl administracinių aktų panaikinimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais. Tretieji asmenys: D. G. , M. P. , R. K. , M. R. , A. R. , V. R. , D. D. , Kauno 5-ojo notarų biuro notarė R. P. , Kauno m. 1-ojo notarų biuro notarė R. L. , Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarė D. K. bei Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovės A. P. ir A. S. (2009 m. liepos 19 d. jai mirus, jos teises perėmė D. S. ) kreipėsi į teismą su ieškiniu (33-36 l., 1 t.) ir patikslintais ieškiniais (58-61, 108-111, 173-177 l. 2 t., 153-158 l., 5 t., 75-81 l., 7 t., 52-59 l., 10 t.) atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, kurios teises perėmė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybei, Kauno rajono savivaldybei, AB SEB bankui, O. G. D., V. D. , L. A. D., J. D. , N. Š. , A. P. , J. I. B., J. V. , V. V. , A. M. ir D. P. , prašydamos:

  1. Panaikinti 1994 m. gegužės 13 d. Kauno rajono Rokų apylinkės tarybos 1-ojo šaukimo 37 sesijos sprendimo „Dėl asmeninio naudojimo žemės sąrašų patvirtinimo“ 1491 p., kuriuo A. P. buvo skirta 1,55 ha asmeninio naudojimo žemės sklypas;
  2. Panaikinti 1994 m. gegužės 13 d. Kauno rajono Rokų apylinkės tarybos 1-ojo šaukimo 37 sesijos sprendimo „Dėl asmeninio naudojimo žemės sąrašų patvirtinimo“ 1494 p., kuriuo L. D. buvo skirtas 1 ha asmeninio naudojimo žemės sklypas;
  3. Panaikinti 1994 m. gegužės 13 d. Kauno rajono Rokų apylinkės tarybos 1-ojo šaukimo 37 sesijos sprendimo „Dėl asmeninio naudojimo žemės sąrašų patvirtinimo“ 1249 p., kuriuo N. Š. buvo skirtas 1 ha asmeninio naudojimo žemės sklypas;
  4. Panaikinti 1994 m. gegužės 13 d. Kauno rajono Rokų apylinkės tarybos 1-ojo šaukimo 37 sesijos sprendimo „Dėl asmeninio naudojimo žemės sąrašų patvirtinimo“ 1453 p., kuriuo A. M. buvo skirtas 2 ha asmeninio naudojimo žemės sklypas;
  5. Panaikinti 1996 m. gruodžio 17 d. Kauno apskrities valdytojo administracijos įsakymo Nr. 05-6401, 25 punkto, kuriuo buvo patvirtintas 1,52 ha žemės sklypo, esančio Armališkių kaime, naudojimo teisėtumas J. I. B., dalį dėl 1,07 ha žemės sklypo naudojimo teisėtumo patvirtinimo;

56.

6Panaikinti 2002 m. vasario 22 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-01-818(19-3877 p), kuriuo J. I. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę ir suteiktas neatlygintinai asmeninio ūkio žemės sklypas, 1,36 ha dydžio, esantis Armališkėse, Kaune, dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 1,07 ha žemės sklypo dalį;

  1. Panaikinti 2002 m. vasario 22 d. Kauno apskrities viršininko sprendimo Nr. 19/3877, kuriuo J. I. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,36 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeniniam ūkiui 1,36 ha žemės sklypą, esantį Armališkėse, dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 1,07 ha žemės sklypo dalį;
  2. Panaikinti 1996 m. gruodžio 17 d. Kauno apskrities valdytojo administracijos įsakymo Nr. 05-6487 94 punkto, kuriuo buvo patvirtintas 2,17 ha žemės sklypo, esančio Armališkėse, naudojimo teisėtumas L. D. , dalį dėl 0,95 ha žemės sklypo naudojimo teisėtumo patvirtinimo;
  3. Panaikinti 1996 m. gruodžio 17 d. Kauno apskrities valdytojo įsakymo Nr. 05-6582 111 punkto, kuriuo L. D. leista pirkti asmeninio ūkio žemę, dalį dėl 0,95 ha žemės pirkimo;

710. Pripažinti negaliojančiu 2004 m. vasario 12 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr.02-01-907 1.2. punktą, kuriuo buvo nutarta parduoti L. D. 0,95 ha žemės sklypą, esantį Armališkėse, Kaune;

  1. Pripažinti negaliojančia 0,95 ha žemės sklypo, esančio Armališkėse, Kaune, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį (2004 m. kovo 5 d., reg. Nr. l-RL-1049, sutarties kaina 62,24 Lt), sudarytą tarp Kauno apskrities viršininko administracijos ir L. D. ;
  2. Panaikinti 1996 m. gruodžio 17 d. Kauno apskrities valdytojo administracijos įsakymo Nr. 05-6487 97 punkto, kuriuo buvo patvirtintas 1,69 ha žemės sklypo, esančio Armališkėse, naudojimo teisėtumas A. P. , dalį dėl 1,52 ha žemės sklypo naudojimo teisėtumo patvirtinimo;
  3. Panaikinti 1996 m. gruodžio 17 d. Kauno apskrities valdytojo įsakymo Nr. 05-6582 112 punktą, kuriuo A. P. leista pirkti 1,52 ha asmeninio ūkio žemę;
  4. Pripažinti negaliojančiu 2004 m. vasario 12 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-01-890, kuriuo buvo nutarta parduoti A. P. 1,52 ha žemės sklypą, esantį Armališkėse, Kaune.
  1. Pripažinti negaliojančia 1,52 ha žemės, esančios Armališkėse, Kauno rajone, 2004 m. kovo 5 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį (reg. Nr. l-RL-1043, sutarties kaina 99,15 Lt), sudarytą tarp Kauno apskrities viršininko administracijos ir A. P. ;
  2. Panaikinti 1996 m. gruodžio 17 d. Kauno apskrities valdytojo administracijos įsakymo Nr. 05-6487 99 punkto, kuriuo buvo patvirtintas 2 ha žemės sklypo, esančio Armališkėse, naudojimo teisėtumas N. Š. , dalį dėl 0,63 ha žemės sklypo dalies naudojimo teisėtumo patvirtinimo;
  3. Panaikinti 1996 m. gruodžio 17 d. Kauno apskrities valdytojo įsakymo Nr. 05-6582 120 punktą, kuriuo N. Š. leista pirkti 1 ha asmeninio ūkio žemę;
  4. Panaikinti 2003 m. gegužės 12 d. Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymo Nr. 02-01- 2999 (Nr. 1-4245) dalies, kurios pagrindu N. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2 ha žemę, perduodant neatlygintinai asmeninio ūkio 1,42 ha žemės sklypą, dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 0,63 ha žemės ir perdavimo neatlygintinai asmeniniam ūkiui;
  5. Panaikinti 2003 m. gegužės 12 d. Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 19/4245, kuriuo N. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2 ha, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 2,00 ha žemės sklypo, dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 0,63 ha žemės sklypą;
  6. Panaikinti 1996 m. gruodžio 17 d. Kauno apskrities valdytojo administracijos įsakymo Nr. 05-6487 77 punkto, kuriuo buvo patvirtintas 2,56 ha žemės sklypo, esančio Armališkėse, Kaune, naudojimo teisėtumas A. M. , dalį dėl 0,56 ha žemės sklypo dalies naudojimo teisėtumo patvirtinimo;
  7. Panaikinti 2003 m. rugpjūčio 14 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr.02-01-5418 (Nr.19-4355), kuriuo buvo atkurtos A. M. nuosavybės teisės į 2 ha žemę, esančią Armališkėse, perduodant neatlygintinai asmeninio ūkio žemės sklypą - 0,56 ha Armališkėse, dalį dėl 0,56 ha nuosavybės teisių atkūrimo ir 0,56 ha asmeninio ūkio žemės sklypo perdavimo neatlygintinai;

822.

9Panaikinti 2003 m. rugpjūčio 14 d. Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 19/4355, kuriuo buvo nuspręsta atkurti nuosavybės teises A. M. į 2,00 ha žemę, esančią Armališkėse, perduodant neatlygintinai asmeniniam ūkiui šį žemės sklypą, dalį dėl 0,56 ha žemės nuosavybės teisių atkūrimo;

1023.

11Panaikinti 1999 m. birželio 29 d. Kauno apskrities valdytojo sprendimo Nr. 19/1710, kuriuo A. E. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 4 ha žemės Armališkėse, Kaune, dalį dėl 0,80 ha nuosavybės teisių atkūrimo;

  1. Panaikinti 1999 m. birželio 29 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-01-3571 (Nr. l9-1710) 1 priedo 4 punkto, kuriuo A. E. V. buvo atkurtos nuosavybės teises į 4 ha žemės sklypą, esantį Armališkėse, dalį dėl 0,80 ha nuosavybės teisių atkūrimo, bei to paties įsakymo 2 priedo 4 punkto, kuriuo A. E. V. buvo suteiktas 4 ha žemės sklypas, esantis Armališkėse, dalį dėl 0,80 ha žemės suteikimo;
  2. Pripažinti negaliojančiu 2004 m. sausio 29 d. paveldėjimo teisės liudijimo (reg. Nr. 5-344), kuriuo J. V. paveldėjo 4 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį Armališkėse, dalį dėl 0,80 ha žemės paveldėjimo;
  3. Panaikinti 2004 m. liepos 8 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr.02-01-5815, registro Nr. 19/16150;
  4. Panaikinti 2004 m. gruodžio 23 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-705;
  5. Panaikinti 2007 m. birželio 13 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-01-6845;

1229. Pripažinti negaliojančia 2007 m. spalio 26 d. dovanojimo sutartį, reg. Nr.8946, kurios pagrindu J. V. padovanojo V. V. žemės sklypą, esantį ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) Kauno m. kv. m.; 30.Pripažinti negaliojančiu 2007 m. kovo 16 d. susitarimą Nr. 2 pakeisti 2006 m. spalio 17 d. kredito sutartį Nr. 0350618074167-13, sudarytą tarp AB SEB Vilniaus banko (dabar - AB SEB bankas) ir D. P. ;

1331. Pripažinti negaliojančiu 2007 m. rugpjūčio 3 d. susitarimo Nr. 4 pakeisti 2006 m. spalio 17 d. kredito sutarties Nr. 0350618074167-13, sudarytos tarp AB SEB Vilniaus banko (dabar - AB SEB bankas) ir D. P. , 7.2. punktą;

1432. Pripažinti negaliojančia 2007 m. kovo 19 d. sudarytą hipotekos sutartį (lakštą), patvirtintą Kauno m. 6-ojo notarų biuro notarės J. R. tvirtinamuoju įrašu, notarinio registro Nr. 2643, hipotekos kodas 02120070004241, įregistravimo data 2007 m. kovo 21 d., kuriuo buvo įkeistas atsakovės A. M. žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ) Kauno m. kv. m.;

1533. Pripažinti negaliojančia 2007 m. balandžio 19 d. hipotekos sutarties (lakšto), patvirtintos Kauno m. 6-jo notarų biuro notarės J. R. tvirtinamuoju įrašu, notarinio registro Nr. 3922 hipotekos pakeitimo kodas 02120070005968, hipotekos pakeitimo įregistravimo data 2004 m. balandžio 23, dalį dėl A. M. priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ) Kauno m. kv.m., įkeitimo,

1634. Pripažinti negaliojančia 2007 m. rugsėjo 19 d. hipotekos sutarties (lakšto), patvirtintos Kauno m. 6-jo notarų biuro notarės tvirtinamuoju įrašu, notarinio registro Nr. 9235, hipotekos pakeitimo kodas 02120070015978, hipotekos pakeitimo įregistravimo data 2007 m. rugsėjo 25 d., dalį dėl atsakovei A. M. priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ) Kauno m. kv. m., įkeitimo.

17Ieškovės nurodė, kad jų tėvas J. R. iki 1940 metų nuosavybės teise valdė 9,79 ha žemės, esančios Armališkėse, Kaune (tuo metu - Panemunės valsčius, Kauno apskritis). 1991-1992 metais ieškovės ir kiti pretendentai (M. L. , O. P. , K. R. , B. R. , A. R. , U. R. ) Kauno rajono Rokų agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į tėvo nuosavybės teise valdytą žemę. Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimais nuosavybės teisės į dalį tėvo valdytos žemės buvo atkurtos natūra: 1998 m. gegužės 12 d. Kauno apskrities viršininko administracijos (toliau - KAVA) sprendimu Nr. 52/7102 R. K. (kuriai O. P. perleido teises į nuosavybės teisių atkūrimą) buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,33 ha žemės, esančios Armališkių kaime; 1999 m. birželio 29 d. KAVA sprendimu Nr. 19/1716 M. L. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,33 ha žemės; J. R. 1998 m. gegužės 18 d. KAVA sprendimu Nr. 52/7202 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,33 ha žemės; U. R. 1998 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 52/7201 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,33 ha žemės; 1998 m. gegužės 18 KAVA sprendimu Nr. 52/7203 B. R. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,33 ha žemės; A. R. 1998 m. gegužės 18 d. KAVA sprendimu Nr. 52/7199 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,33 ha žemės, bei ieškovėms buvo atkurtos nuosavybės teisės taip pat į 0,33 ha žemės, esančios Armališkių kaime: A. P. 1999 m. gegužės 5 KAVA sprendimu Nr. 19/1707, A. S. - 1998 m. gegužės 18 d. KAVA sprendimu Nr. 52/7200. Iš viso natūra visiems pretendentams buvo grąžinta 2.64 ha žemės. 2007 metų gegužės mėnesį Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimais ieškovėms buvo papildomai grąžinta natūra dar 0,70 ha žemės. Ieškovės nurodė, jog jos ne kartą kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administraciją, prašydamos išspręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto Žemėtvarkos skyrius 2004 m. balandžio 21 d. raštu ieškoves informavo, jog likusi žemė nebus grąžinta, kadangi pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnį ji priskiriama valstybės išperkamai žemei.

18Ieškovės nurodė, kad išreikalavus iš KAVA Kauno miesto Žemėtvarkos skyriaus visus reikalingus dokumentus, paaiškėjo, jog šią žemę Kauno apskrities viršininko administracija priskiria valstybės išperkamai žemei, nes 1994-1996 metais ji buvo išdalinta asmeniniams ūkiams, į žemės sklypą Nr. 717 nuosavybės teisės yra atkurtos kitam asmeniui: 1994 m. gegužės 13 d. Kauno rajono Rokų apylinkės tarybos 1-ojo šaukimo 37 sesijos sprendimo „Dėl asmeninio naudojimo žemės sąrašų patvirtinimo“ 1491 punktu atsakovui A. P. buvo skirta 1,55 ha asmeninio naudojimo žemės sklypas; to paties sprendimo 1494 punktu L. D. buvo skirtas 1 ha asmeninio naudojimo žemės sklypas, to paties sprendimo 1453 punktu A. M. buvo skirtas 2 ha asmeninio naudojimo žemės sklypas, 1249 punktu N. Š. buvo skirtas 1 ha asmeninio naudojimo žemės sklypas. 1996 m. gruodžio 12 d. Kauno apskrities valdytojo administracijos įsakymu Nr. 05-6401 buvo patvirtintas 1,52 ha asmeninio ūkio žemės sklypo, esančio Armališkių kaime, naudojimo teisėtumas J. I. B.. Kauno apskrities viršininkas 2002 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 02-01-818 (Nr. 19-3877 p.) J. I. B. atkūrė nuosavybės teisę į žemę ir suteikė neatlygintinai asmeninio ūkio 1,36 ha dydžio žemės sklypą, esantį Armališkėse, Kaune. Kauno apskrities viršininko 2002 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. 19/3877 pagrindu J. I. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,36 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeniniam ūkiui 1,36 ha žemės sklypo, esančio Armališkėse, Kaune. Šiuo metu VĮ Registrų centre šis sklypas teisiškai registruotas J. I. B. vardu, jo unikalus Nr. ( - ). Anot ieškovių, Iš Kauno m. Žemėtvarkos tarnybos pažymos matyti, kad 1,07 ha J. I. B. grąžintos žemės patenka į buvusio savininko J. R. nuosavybės teise valdytą žemę. Todėl jų nuomone, visos minėtos sandorių dalys dėl 1,07 ha žemės, esančios Armališkėse, Kaune, suteikimo turi būti naikinamos (ginčijamo turto rinkos vertė – 44.940 Lt).

19Ieškovės taip pat nurodė, kad 1996 m. gruodžio 17 d. Kauno apskrities valdytojo administracijos įsakymu Nr. 05-6487 buvo patvirtintas 2,17 ha žemės sklypo, esančio Armališkėse, naudojimo teisėtumas L. D. . Kauno apskrities viršininko 2004 m. vasario 12 d. įsakymo Nr.02-01-907 1.2. punktu buvo nutarta parduoti L. D. 0,95 ha žėmės sklypo, esančio Armališkėse, Kaune. Šis žemės sklypas (0,95 ha) valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi (2004 m. kovo 5 d. reg. Nr. l-RL-1041) buvo įgytas nuosavybėn (sklypo kaina nustatyta sutartimi yra 62,24 Lt). Šiuo metu šis žemės sklypas yra teisiškai registruotas L. D. vardu, jo unikalus Nr. ( - ). Pasak ieškovų, visas šis L. D. parduotas žemės sklypas yra įmatuotas į J. R. žemę (ginčijamo turto rinkos vertė 87.184 Lt).

20Nurodė, kad Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 05-6487 buvo patvirtintas 1,69 ha žemės sklypo, esančio Armališkėse, naudojimo teisėtumas A. P. . Kauno apskrities viršininko 2004 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 02-01-890 buvo nutarta parduoti A. P. 1,52 ha žemės sklypo, esančio Armališkėse, Kaune. 2004 m. kovo 5 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (reg. Nr. l-RL-1043) A. P. įsigijo nuosavybėn 1,52 ha žemės sklypo (sutarties kaina 99,15 Lt). Pasak ieškovių, visas šis žemės sklypas taip pat yra įmatuotas į joms grąžintiną žemę. Šiuo metu šis žemės sklypas yra teisiškai registruotas A. P. vardu, jo unikalus Nr. ( - ) (ginčijamo turto rinkos vertė yra 41.800 Lt).

21Nurodė, kad Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 05-6487 buvo patvirtintas 2 ha žemės sklypo, esančio Armališkėse, naudojimo teisėtumas N. Š. . N. Š. 1,42 ha žemės sklypą įgijo nuosavybėn 2003 m. gegužės 12 d. Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymo Nr. 02-01-2999 (Nr.1-4245) pagrindu, kuriuo N. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2 ha žemę, perduodant neatlygintinai asmeninio ūkio 1,42 ha žemės sklypą, bei 0,58 ha žemės sklypą, esantį Armališkėse, bei 2003 m. gegužės 12 d. Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr.19/4245, kuriuo N. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2 ha, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 2,00 ha žemės sklypą (1,42 ha - Armališkėse, 0,58 ha - Vaišvydavoje). Šiuo metu 1,42 ha žemės sklypas yra teisiškai registruotas N. Š. vardu, jo unikalus Nr. ( - ). Pasak ieškovių, N. Š. suteiktos 0,63 ha žemės patenka į buvusio savininko J. R. nuosavybės teise valdytą žemę. Todėl anot jų, visos minėtų sandorių dalys dėl 0,63 ha žemės Armališkėse suteikimo N. Š. turi būti naikinamos (ginčijamo turto rinkos vertė yra 11.088 Lt).

22Nurodė, kad Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr.05-6487 buvo patvirtintas 2,56 ha žemės sklypo, esančio Armališkėse, Kaune, naudojimo teisėtumas A. M. . Kauno apskrities viršininko 2003 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. 02-01-5418 (Nr. 19-4355) buvo atkurtos A. M. nuosavybės teisės į žemę, perduodant neatlygintinai asmeninio ūkio žemės sklypus: 0,56 ha Armališkėse, 0,98 ha Armališkėse, 0,46 ha Armališkėse, Kaune. Kauno apskrities viršininko administracijos 2003 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 19/4355 buvo nuspręsta atkurti nuosavybės teises A. M. tenkančią 2,00 ha žemės dalį, perduodant neatlygintinai asmeniniam ūkiui šį žemės sklypą. Kaip matyti iš nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, 0,56 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), yra įmatuotas į ieškovėms grąžintiną žemę (ginčijamo turto rinkos vertė yra 61.339 Lt).

23Nurodė, kad Kauno apskrities valdytojo 1999 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 19/1710 ir Kauno apskrities viršininko 1999 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 02-01-3571 A. E. V. buvo grąžinta 4 ha žemės, esančios Armališkėse, iš kurių apie 0,80 ha žemės yra įmatuota į ieškovėms grąžintiną žemę. A. E. V. mirus, šį žemės sklypą paveldėjo J. V. (2004 m. sausio 29 d. paveldėjimo teisės liudijimas, reg. Nr. 5-344). Šiuo metu 4 ha žemės sklypas yra registruotas J. V. vardu, jo unikalus Nr. ( - ). Todėl visos minėtos sandorių dalys dėl 0,80 ha žemės grąžinimo A. E. V. ir šio turto paveldėjimo naikintos (ginčijamo turto rinkos vertė 10.507 Lt).

24Nurodė, kad Kauno apskrities viršininko 2004 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 02-01-5815 buvo patikslinti žemės sklypo (registro Nr. 19/16150) kadastro duomenys. Kauno miesto Savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T-705 „Dėl žemės sklypo Armališkėse (kadastro Nr. 1901/0294:58) detaliojo plano patvirtinimo“ Kauno miesto Savivaldybės taryba patvirtino detalųjį planą, pagal kurį 40 294 kv. m. žemės ūkio paskirties žemės sklypas Armališkėse (kadastro Nr. 1901/0294:58) buvo padalintas į šiuos sklypus: apie 1 498 kv. m. sklypą Nr. 1, apie 1 497 kv. m. sklypą Nr. 2, apie 1 920 kv.m. sklypą Nr. 3, apie 2 004 kv. m. sklypą Nr. 4, apie 2 079 kv. m. sklypą Nr. 5, apie 2 151 kv. m. sklypą Nr. 6, apie 2 225 kv. m Nr. 7, apie 2 295 kv. m. sklypą Nr. 8, apie 1 636 kv. m. sklypą Nr. 9, apie 1 685 kv. m. sklypą Nr. 10, apie 1 933 kv. m. sklypą Nr. 11, apie 1 781 kv. m. sklypą Nr. 12, apie 1 829 kv. m. sklypą Nr. 13, apie 1 873 kv. m. sklypą Nr. 14, apie 14 088 kv. m. sklypą Nr. 15. Kauno apskrities viršininko 2007 m. birželio 13 d. įsakymu „Dėl žemės sklypų Gubojų g. 7, 9, 11, 13, 15, 17, Žeimelių g. 8, 10, 12, 14, 16, 18, 20, 22 ir skl. Nr. 517-15 kadastro duomenų nustatymo ir paskirties pakeitimo (Kauno m.) Nr. 02-01-6845“ buvo nustatyti J. V. nuosavybės teise valdomų žemės sklypų (kadastrinis Nr. 1901/0294:58), padalintų pagal detalųjį planą, kadastro duomenys ir keista jų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis (pagrindinė minimų priede žemės naudojimo paskirtis, būdas, naudojimo pobūdis kita, gyvenamoji teritorija, mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba). 2007 m. spalio 26 d. dovanojimo sutartimi (reg. Nr. 8946) atsakovas J. V. padovanojo savo sutuoktinei V. V. 0,1920 ha žemės sklypą, esantį ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ). Kadangi šis žemės sklypas randasi ieškovėms grąžintinoje žemėje, pripažinus pirminius turto įgijimo sandorius bei administracinius aktus negaliojančiais, anot ieškovių, turėtų būti pripažinta negaliojančia dovanojimo sutartis.

25Ieškovių vertinimu, visi minėti administraciniai aktai ir sandoriai yra neteisėti, pažeidžiantys imperatyvias įstatymo normas. Ieškovės pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovai būtų dirbę žemės ūkio bendrovėse ar kaimo vietovėje, taip pat dalis atsakovų apskritai nebuvo šio kaimo gyventojai, todėl, anot jų, skiriant atsakovams asmeninio ūkio žemės sklypus buvo pažeistos teisės normos, reglamentuojančios asmeninio ūkio suteikimą ir naudojimą, o būtent, Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. 1-411 „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“ 1 punkto nuostatos bei 1993 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 816 1.1.1 ir 1.1.3 punktų normos, kadangi atsakovai neatitiko sąlygų, keliamų asmeninio ūkio suteikimui.

26Ieškovių nuomone, minėti administraciniai aktai ir sandoriai taip pat pažeidžia Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą, taip pat Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio reikalavimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos reikalavimus. Pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tol, kol asmens nuosavybės teisės atkūrimo į konkretų išlikusį nekilnojamąjį turtą klausimas nėra galutinai išspręstas, disponavimas tokiu turtu yra ribotas. Kol nėra galutinai išspręstas klausimas dėl nuosavybės teisės atkūrimo vienu ar kitu įstatyme numatytu būdu, negalima pripažinti, kad pažeista nuosavybės teisė yra realiai apginta. Nacionalizuotas nekilnojamasis turtas, į kurį pretenduojantysis nori atkurti nuosavybės teisę, išlieka neteisėtai nusavintu prieš savininko valią iki to momento, kol nėra įstatymo nustatyta tvarka priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisės atkūrimo į tą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/1999). Nustačius, jog asmuo turi teisę atkurti nuosavybės teisę į žemės sklypą natūra, anot ieškovių, ginčijamų sandorių teisėtumo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu.

27Ieškovės, prašydamos pripažinti negaliojančiais sandorius, kurie susiję su atsakovei A. M. priklausančio žemės sklypo įkeitimu, nurodė, kad atsakovas D. P. 2006 m. spalio 17 d. sudarė kredito sutartį Nr. 0350618074167-13 su AB SEB Vilniaus banku dėl 150 000 Lt kredito gavimo, įkeičiant jam priklausantį butą, esantį ( - ). 2007 m. sausio 16 d. buvo sudarytas susitarimas pakeisti 2006 m. spalio 17 d. kredito sutarties sąlygas, papildomai suteikiant D. P. 357 000 Lt kreditą. Bankui papildomai buvo įkeistas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), su gyvenamuoju namu, kurio unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ). 2007 m. kovo 16 d. buvo sudarytas naujas susitarimas pakeisti 2006 m. spalio 17 d. kredito sutarties sąlygas, numatant, jog sutarties šalys pakeičia Sutarties Specialiosios dalies 7.2 punktą, papildo sutartį 9.3 punktą ir išdėstyti juos taip: bankui įkeičiamas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), turto vertė litais - 325 000 Lt, kredito gavėjas įsipareigoja įstatymų nustatyta tvarka įkeisti šį nekilnojamąjį turtą ne vėliau kaip iki 2007 m. kovo 30 d. 2007 m. kovo 30 d. susitarimu pakeitus 2006 m. spalio 17 d. sutarties sąlygas Nr. 3, papildomai buvo suteikta 85 000 Lt kredito dalis, skirta nekilnojamojo turto vystymui (bendra kredito suma 269,783,53 Lt). 2007 m. rugpjūčio 3 d. susitarimu pakeitus 2006 m. spalio 17 d. kredito sutarties sąlygas Nr. 4, D. P. papildomai buvo suteikta 75 000 Lt kredito dalis, skirta nekilnojamojo turto vystymui (bendra kredito suma -342 797,83 Lt). 2007 m. kovo 19 d. hipotekos lakštu, patvirtintu Kauno m. 6-ojo notarų biuro notarės J. R. , tvirtinamuoju įrašu, notarinio registro Nr. 2643, hipotekos kodas 02120070004241, įregistravimo data 2007 m. kovo 21 d., skolininko D. P. turimos prievolės, kurios dydis 185 430,02 Lt, užtikrinimui kreditoriui AB SEB Vilniaus bankui buvo įkeistas atsakovės A. M. žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ). 2007 m. balandžio 19 d. hipotekos lakštu, patvirtintu Kauno m. 6-jo notarų biuro notarės J. R. tvirtinamuoju įrašu, notarinio registro Nr. 3922, hipotekos pakeitimo kodas 02120070005968, hipotekos pakeitimo įregistravimo data 2004 m. balandžio 23 d., D. P. , A. M. ir AB SEB Vilniaus bankas susitarė padidinti prievolės dydį iki 269 783,53 Lt. 2007 m. rugsėjo 19 d. hipotekos lakštu, patvirtintu Kauno m. 6-jo Notarų biuro notarės tvirtinamuoju įrašu, notarinio registro Nr. 9235, hipotekos pakeitimo kodas 02120070015978, hipotekos pakeitimo įregistravimo data 2007 m. rugsėjo 25 d., D. P. , A. M. ir AB SEB Vilniaus bankas susitarė padidinti prievolės dydį iki 342 797,83 Lt.

28Ieškovių nuomone, 2007 m. kovo 16 d. susitarimas Nr. 2 pakeisti 2006 m. spalio 17 d. kredito sutarties Nr. 0350618074167-13 sąlygas, 2007 m. rugpjūčio 3 d. susitarimo Nr. 4 7.2 punktas, 2009 m. kovo 19 d. hipotekos lakštas, kurio hipotekos kodas 02120070004241, 2007 m. balandžio 19 d. hipotekos lakšto, kurio hipotekos pakeitimo kodas 02120070005968, dalis dėl A. M. priklausančio turto - žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ) Kauno m. kv. m., įkeitimo, 2007 m. rugsėjo 19 d. hipotekos lakšto, kurio hipotekos pakeitimo kodas 02120070015978, dalis dėl atsakovei A. M. priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ) Kauno m. kv. m., įkeitimo, pripažintini negaliojančiais.

29Ieškovių vertinimu, atsakovai A. M. , D. P. ir AB SEB bankas, sudarydami aukščiau išvardintus sandorius, veikė nesąžiningai. Anot jų, atsakovei A. M. apie nagrinėjamą civilinę bylą buvo žinoma, o kitiems atsakovams: D. P. ir ypač AB SEB bankui, apie galimą sandorio įtaką kitų asmenų teisėms buvo privalu pasidomėti. Pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai įrodo, kad 2007 m. kovo 16 d. susitarimas Nr. 2 pakeisti 2006 m. spalio 17 d. kredito sutarties Nr. 0350618074167-13 sąlygas, 2009 m. kovo 19 d. hipotekos lakštas, hipotekos kodas 02120070004241, įregistravimo data 2007 m. kovo 21 d., buvo sudarytas jau esant apskųstai nagrinėjamoje byloje teismo nutarčiai, kuria buvo panaikintas areštas žemės sklypui, t. y. esant ginčui dėl arešto panaikinimo teisėtumo. Pasak ieškovių, vėlesni susitarimai ir hipotekos pakeitimai buvo sudaryti tada, kai byla jau buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taigi, atsakovams buvo akivaizdu, jog teisminis ginčas dėl sklypų, įskaitant ir atsakovės A. M. žemės sklypą, tęsiasi. Ieškovių nuomone, AB SEB bankas, tvirtinant hipotekos lakštą, privalėjo susipažinti su pažyma turto perleidimui, iš kurios buvo matyti, jog žemės sklypui, kurio unikalus Nr. ( - ), tik prieš keletą dienų yra panaikintas areštas. Atsakovui AB SEB bankui privalėjo būti žinoma, kad nutartis minimų susitarimų sudarymo metu jau buvo apskųsta apeliacine tvarka, taigi, kilo rizika, kad turto arešto panaikinimas gali būti pripažintas neteisėtu, įkeičiamo turto buvimas ginčo objektu civilinėje byloje reiškia, kad asmuo, sutinkantis būti tokio įkeitimo sandorio šalimi, prisiima didelę riziką dėl galimo sandorio užginčijimo pasekmių. Todėl, ieškovių vertinimu, nei D. P. , nei AB SEB bankas negali būti laikomi sąžininga sandorių šalimi, kadangi šie atsakovai galėjo ir privalėjo žinoti apie esamus teisminius procesus.

30Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 18 d. priėmė dalinį sprendimą, kuriuo nusprendė:

31ieškinio reikalavimus, susijusius su atsakovų J. V. ir V. V. žemės valdymu, t. y. panaikinti 1999 m. birželio 29 d. Kauno apskrities valdytojo sprendimo Nr. 19/1710, kuriuo A. E. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 4 ha žemės Armališkėse, Kaune, dalį dėl 0,80 ha nuosavybės teisių atkūrimo, panaikinti 1999 m. birželio 29 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-01-3571(Nr.l9-1710) 1 priedo 4 p., kuriuo A. E. V. buvo atkurtos nuosavybės teises į 4 ha žemės sklypą Armališkėse, dalį dėl 0,80 ha nuosavybės teisių atkūrimo, bei to paties įsakymo 2 priedo 4 p., kuriuo A. E. V. buvo suteiktas 4 ha žemės sklypas Armališkėse, dalį dėl 0,80 ha žemės suteikimo, pripažinti negaliojančiu 2004 m. sausio 29 d. paveldėjimo teisės liudijimo (reg. Nr.5-344), kuriuo J. V. paveldėjo 4 ha žemės sklypą (unikalus Nr.( - )) Armališkėse, dalį dėl 0,80 ha žemės paveldėjimo, panaikinti 2004 m. liepos 8 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr.02-01-5815, registro Nr. 19/16150, panaikinti 2004 m. gruodžio 23 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-705, panaikinti 2007 m. birželio 13 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-01-6845, pripažinti negaliojančia 2007 m. spalio 26 d. dovanojimo sutartį (reg. Nr.8946) , kurios pagrindu J. V. padovanojo V. V. žemės sklypą ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) Kauno m. k.v. (patikslintame ieškinyje nurodyti reikalavimai nuo Nr. 23 iki Nr.29), atmesti;

32Likusios bylos dalies (dėl reikalavimų, susijusių su atsakovų A. P. , A. M. , N. Š. , J. I. B. , O. G. D., V. D. , L. A. D. ir J. D. žemės valdymu) nagrinėjimą atnaujinti;

33Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartimi.

34II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

35Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 17 d. galutiniu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir :

361. Panaikino 1994 m. gegužės 13 d. Kauno rajono Rokų apylinkės tarybos 1-ojo šaukimo 37 sesijos sprendimo „Dėl asmeninio naudojimo žemės sąrašų patvirtinimo“ 1491 punkto, kuriuo A. P. buvo skirta 1,55 ha asmeninio naudojimo žemės sklypas, dalį dėl 1,52 ha;

372. Panaikino 1994 m. gegužės 13 d. Kauno rajono Rokų apylinkės tarybos 1-ojo šaukimo 37 sesijos sprendimo „Dėl asmeninio naudojimo žemės sąrašų patvirtinimo“ 1494 punkto, kuriuo L. D. buvo skirtas 1 ha asmeninio naudojimo žemės sklypas, dalį dėl 0,95 ha;

383. Panaikino 1994 m. gegužės 13 d. Kauno rajono Rokų apylinkės tarybos 1-ojo šaukimo 37 sesijos sprendimo „Dėl asmeninio naudojimo žemės sąrašų patvirtinimo“ 1249 punkto, kuriuo N. Š. buvo skirtas 1 ha asmeninio naudojimo žemės sklypas, dalį dėl 0,63 ha.

394. Panaikino 1994 m. gegužės 13 d. Kauno rajono Rokų apylinkės tarybos 1-ojo šaukimo 37 sesijos sprendimo „Dėl asmeninio naudojimo žemės sąrašų patvirtinimo“ 1453 punkto, kuriuo A. M. buvo skirtas 2 ha asmeninio naudojimo žemės sklypas, dalį dėl 0,56 ha.

405. Panaikino 1996 m. gruodžio 17 d. Kauno apskrities valdytojo administracijos įsakymo Nr. 05-6401, 25 punkto, kuriuo buvo patvirtintas 1,52 ha žemės sklypo, esančio Armališkių kaime, naudojimo teisėtumas J. I. B., dalį dėl 1,07 ha žemės sklypo naudojimo teisėtumo patvirtinimo;

416. Panaikino 2002 m. vasario 22 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-01-818 (19-3877 p.), kuriuo J. I. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę ir suteiktas neatlygintinai 1,36 ha dydžio asmeninio ūkio žemės sklypas, esantis Armališkėse, Kaune, dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 1,07 ha žemės sklypo dalį;

427. Panaikino 2002 m. vasario 22 d. Kauno apskrities viršininko sprendimo Nr. 19/3877, kuriuo J. I. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,36 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeniniam ūkiui 1,36 ha žemės sklypą, esantį Armališkėse, dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 1,07 ha žemės sklypo dalį, šią 1,07 ha žemės sklypo dalį grąžinant valstybės valdymui;

438. Panaikino 1996 m. gruodžio 17 d. Kauno apskrities valdytojo administracijos įsakymo Nr. 05-6487 94 punkto, kuriuo buvo patvirtintas 2,17 ha žemės sklypo, esančio Armališkėse, naudojimo teisėtumas L. D. , dalį dėl 0,95 ha žemės sklypo naudojimo teisėtumo patvirtinimo.

449. Panaikino 1996 m. gruodžio 17 d. Kauno apskrities valdytojo įsakymo Nr. 05-6582 111 punkto, kuriuo L. D. leista pirkti asmeninio ūkio žemę, dalį dėl 0,95 ha žemės pirkimo;

4510. Pripažino negaliojančiu 2004 m. vasario 12 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr.02-01-907 1.2.punktą, kuriuo buvo nutarta parduoti L. D. 0,95 ha žemės sklypą, esantį Armališkėse, Kaune;

4611. Pripažino negaliojančia 0,95 ha žemės sklypo, esančio Armališkėse, Kaune, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį (2004 m. kovo 5 d., reg. Nr. l-RL-1049, sutarties kaina 62,24 Lt), sudarytą tarp Kauno apskrities viršininko administracijos ir L. D. ; nutarė taikyti restituciją - priteisė iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 62,24 Lt L. D. įpėdiniams, 0,95 ha žemės sklypo dalį grąžino valstybės valdymui;

4712. Panaikino 1996 m. gruodžio 17 d. Kauno apskrities valdytojo administracijos įsakymo Nr. 05-6487 97 punkto, kuriuo buvo patvirtintas 1,69 ha žemės sklypo, esančio Armališkėse, naudojimo teisėtumas A. P. , dalį dėl 1,52 ha žemės sklypo naudojimo teisėtumo patvirtinimo;

4813. Panaikino 1996 m. gruodžio 17 d. Kauno apskrities valdytojo įsakymo Nr. 05-6582 112 punktą, kuriuo A. P. leista pirkti 1,52 ha asmeninio ūkio žemę;

4914. Pripažino negaliojančiu 2004 m. vasario 12 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-01-890, kuriuo buvo nutarta parduoti A. P. 1,52 ha žemės sklypą, esantį Armališkėse, Kaune;

5015. Pripažino negaliojančia 1,52 ha žemės, esančios Armališkėse, Kauno rajone, 2004 m. kovo 5 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį (reg. Nr. l-RL-1043, sutarties kaina 99,15 Lt), sudarytą tarp Kauno apskrities viršininko administracijos ir A. P. ; nutarė taikyti restituciją - priteisė iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 99,15 Lt A. P. , 1,52 ha žemės sklypą grąžino valstybės valdymui;

5116. Panaikino 1996 m. gruodžio 17 d. Kauno apskrities valdytojo administracijos įsakymo Nr. 05-6487 99 punkto, kuriuo buvo patvirtintas 2 ha žemės sklypo, esančio Armališkėse, naudojimo teisėtumas N. Š. , dalį dėl 0,63 ha žemės sklypo dalies naudojimo teisėtumo patvirtinimo;

5217. Panaikino 1996 m. gruodžio 17 d. Kauno apskrities valdytojo įsakymo Nr. 05-6582 120 punktą, kuriuo N. Š. leista pirkti 1 ha asmeninio ūkio žemę;

5318. Panaikino 2003 m. gegužės 12 d. Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymo Nr. 02-01- 2999 (Nr. 1-4245) dalies, kurios pagrindu N. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2 ha žemę perduodant neatlygintinai asmeninio ūkio 1,42 ha žemės sklypą, dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimą į 0,63 ha žemės ir perdavimo neatlygintinai asmeniniam ūkiui;

5419. Panaikino 2003 m. gegužės 12 d. Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 19/4245, kuriuo N. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2 ha, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 2.00 ha žemės sklypą, dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 0,63 ha žemės sklypą, ir nutarė 0,63 ha žemės sklypą grąžinti valstybės valdymui;

5520. Panaikino 1996 m. gruodžio 17 d. Kauno apskrities valdytojo administracijos įsakymo Nr. 05-6487 77 punkto, kuriuo buvo patvirtintas 2,56 ha žemės sklypo, esančio Armališkėse, Kaune, naudojimo teisėtumas A. M. , dalį dėl 0,56 ha žemės sklypo dalies naudojimo teisėtumo patvirtinimo;

5621. Panaikino 2003 m. rugpjūčio 14 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-01-5418 (Nr.19-4355), kuriuo buvo atkurtos A. M. nuosavybės teisės į 2 ha žemę Armališkėse, perduodant neatlygintinai asmeninio ūkio žemės sklypą - 0,56 ha Armališkėse, dalį dėl 0,56 ha nuosavybės teisių atkūrimo ir 0,56 ha asmeninio ūkio žemės sklypo perdavimo neatlygintinai;

5722. Panaikino 2003 m. rugpjūčio 14 d. Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 19/4355, kuriuo buvo nuspręsta atkurti nuosavybės teises A. M. į 2,00 ha žemę, esančią Armališkėse, perduodant neatlygintinai asmeniniam ūkiui šį žemės sklypą, dalį dėl 0,56 ha žemės nuosavybės teisių atkūrimo, ir nutarė 0,56 ha žemės sklypą grąžinti valstybės valdymui;

5823. Panaikino 2007 m. kovo 19 d. sudarytą hipotekos lakštą (įkeitimo sutartį), patvirtintą Kauno m. 6-ojo notarų biuro notarės J. R. tvirtinamuoju įrašu, notarinio registro Nr. 2643, hipotekos kodas 02120070004241, įregistravimo data 2007 m. kovo 21 d., kuriuo skolininko D. P. kreditoriui AB SEB bankui buvo įkeistas atsakovės A. M. žemės sklypas (kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ) Kauno m. k. v.), taip pat panaikino šio hipotekos lakšto įregistravimą Hipotekos registre;

5924. Panaikino 2007 m. balandžio 19 d. hipotekos lakšto (sutartis dėl hipotekos lakšto duomenų pakeitimo), patvirtinto Kauno m. 6-jo notarų biuro notarės J. R. tvirtinamuoju įrašu, notarinio registro Nr. 3922 hipotekos pakeitimo kodas 02120070005968, hipotekos pakeitimo įregistravimo data 2004 m. balandžio 23 d., dalį dėl A. M. priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ) Kauno m. k. v., įkeitimo, taip pat panaikino šio hipotekos lakšto įregistravimą Hipotekos registre;

6025. Panaikino 2007 m. rugsėjo 19 d. hipotekos lakšto (sutartį dėl hipotekos lakšto duomenų pakeitimo), patvirtinto Kauno m. 6-jo notarų biuro notarės J. R. tvirtinamuoju įrašu, notarinio registro Nr. 9235, hipotekos pakeitimo kodas 02120070015978, hipotekos pakeitimo įregistravimo data 2007 m. rugsėjo 25 d., dalį dėl atsakovei A. M. priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ) Kauno m. k. v., įkeitimo, taip pat panaikino šio hipotekos lakšto įregistravimą Hipotekos registre;

61Likusią ieškinio dalį atmetė;

62Priteisė ieškovei D. S. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 750 Lt bylinėjimosi išlaidų;

63Priteisė ieškovei A. P. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1 485,45 Lt bylinėjimosi išlaidų;

64Įpareigojo Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovei D. S. 50 Lt žyminio mokesčio, jos sumokėto 2004 m. rugpjūčio 6 d. į sąskaitą Nr. LT907300010002231764;

65Įpareigojo Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovės A. P. atstovui V. P. 100 Lt žyminio mokesčio, jo sumokėto 2004 m. rugpjūčio 23 d. į sąskaitą Nr. LT907300010002231764.

66Teismas, atižvelgęs į atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos atsiliepime į ieškinį pateiktą informaciją, vėliau pateiktus rašytinius įrodymus ir planą, pripažino, jog į buvusio savininko J. R. nuosavybės teise valdytą 9,79 ha žemės sklypą patenka atsakovų šiuo metu valdoma žemė : L. D. įpėdinių – visas 0,95 ha žemės sklypas Nr. 1494-1; A. P. – visas 1,52 ha žemės sklypas Nr. 1491; A. M. – visas 0,56 ha žemės sklypas Nr. 1453-2; N. Š. – 0,63 ha sklypo Nr. 1249-1, kurio bendras plotas 1,42 ha, dalis; J. I. B. – 1,07 ha sklypo Nr. 1191, kurio bendras plotas 1,36 ha, dalis; J. V. (A. E. V. įpėdinio) – 0,80 ha sklypo Nr. 517, kurio bendras plotas - 4,00 ha, dalis. Teismas, nurodęs, kad tai – oficialiuose rašytiniuose įrodymuose nurodytos aplinkybės, kurios nepaneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, o liudytojo M. G. parodymais remtis teismas negali (CPK 197 str. 2 d.) pripažino, kad tokie duomenys yra teisingi. Teismo vertinimu, nėra pagrindo manyti, jog pagal nustatytą Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarką Valstybinis žemėtvarkos institutas būtų parengęs neteisingus planus. Be to, Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyrius nepatvirtino 2001 m. parengtose pažymose, esančiose šių atsakovių Nuosavybės teisės atkūrimo bylose, nurodytų aplinkybių, jog atsakovių N. Š. ir J. I. B. naudoti žemės sklypai nepateko į J. R. valdytos žemės ribas.

67Teismas nustatė, jog byloje nėra duomenų, įrodančių, kad atsakovams žemės sklypai asmeniniam ūkiui buvo suteikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 308 patvirtinta Žemės asmeniniam ūkiui suteikimo įforminimo ir apskaitos tvarka. Byloje esančių duomenų (Kauno apskrities viršininko administracijos 2003 m. balandžio 1 d. rašto, adresuoto ieškovei A. P. ; Kauno apskrities viršininko administracijos atsiliepime į ieškinį pateiktų duomenų; Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktų teismui duomenų), atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos bei atsakovės A. M. paaiškinimų pagrindu teismas sprendė, kad žemės sklypai A. P. , L. D. , N. Š. ir A. M. buvo paskirti Kauno rajono Rokų apylinkės tarybos I-ojo šaukimo 37 sesijos 1994 m. gegužės 13 d. sprendimu „Dėl asmeninio naudojimo žemės sąrašų patvirtinimo“, t. y. jau galiojant 1993 m. spalio 29 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 816 patvirtintai Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkai. Nors atsakovai ir nenurodė, kad tuo pačiu Rokų apylinkės tarybos 1994 m. gegužės 13 d. sprendimu asmeninio naudojimo 0,15 ha žemės sklypas paskirtas taip pat ir atsakovei J. I. B., teismas, remdamasis Rokų apylinkės tarybos sprendimo priedu Nr. 1191 ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktais duomenimis, pripažino ir šį faktą.

68Nors ieškovės ir neprašė panaikinti Rokų apylinkės tarybos 1994 m. gegužės 13 d. sprendimo dalies, kuria asmeniniam ūkiui suteikta šiai atsakovei, teismas pripažino, jog ši aplinkybė yra reikšminga nagrinėjant bylą. Anot teismo, 0,15 ha žemės asmeniniam ūkiui suteikimas I. J. B. parodo, kad ši atsakovė buvo priskiriama prie asmenų, kuriuos numatė Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos 1.1.5. punktas. Teismas taip pat vertino, kad byloje nepateikta įrodymų, jog ši atsakovė savalaikiai pateikė agrarinės reformos tarnybai dokumentus, kad ji turi teisę naudotis didesniu asmeninio naudojimo žemės sklypu.

69Teismas sutiko su ieškovėmis, jog skiriant žemės sklypus asmeniniam ūkiui A. P. , L. D. , N. Š. ir A. M. buvo pažeista sklypų skyrimo tvarka. Nurodė, jog byloje nėra duomenų, įrodančių, jog šie asmenys Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816 patvirtintoje Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkoje (toliau – Tvarka) nustatyta tvarka būtų teikę prašymus, kitus dokumentus, tinkamai būtų parengtos asmeninės bylos, parengti pasiūlymai apylinkės tarybai. Teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovams paskirti asmeniniam ūkiui žemės sklypai nebuvo pamatuoti ir paženklinti. Tokią išvadą teismas padarė, atsižvelgęs į tai, kad Rokų apylinkės tarybos sprendimo, kuriuo suteikti asmeninio naudojimo sklypai, priede buvo numatyta grafa „Atmatuotas plotas“, tačiau ji, skiriant žemę asmeniniam naudojimui paminėtiems asmenims, neužpildyta.

70Teismas, įvertinęs tai, kad Tvarkos 14 punkte buvo įtvirtinta nuostata, jog žemės sklypų asmeniniam ūkiui matavimo darbai organizuojami kartu sprendžiant klausimus, susijusius su grąžinamų privatinėn nuosavybėn žemės sklypų išdėstymu Vyriausybės 1993 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 785 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje, iki bus parengti kompleksiniai žemės reformos žemėtvarkos projektai“ nustatyta tvarka, taip pat atsižvelgęs į tai, kad prašymus atkurti nuosavybės teises ieškovės buvo padavusios dar 1992 metais, sprendė, jog atliekant žemės sklypų asmeniniam ūkiui matavimus, privalėjo būti įvertinti visų šių asmenų interesai. To nepadarius, anot teismo, buvo pažeista žemės suteikimo asmeniniams ūkiams tvarka ir pažeistos ieškovių teisės. Todėl teismas tenkino ieškovių reikalavimą panaikinti 1994 m. gegužės 13 d. Kauno rajono Rokų apylinkės tarybos 1-ojo šaukimo 37 sesijos sprendimo „Dėl asmeninio naudojimo žemės sąrašų patvirtinimo“ dalis, kuriomis A. P. suteiktas asmeninio naudojimo 1,55 ha žemės sklypas, L. D. suteiktas asmeninio naudojimo 1,00 ha žemės sklypas, A. M. suteiktas asmeninio naudojimo 2,00 ha žemės sklypas ir N. Š. suteiktas asmeninio naudojimo 1,0 ha žemės sklypas, ta apimtimi, kiek jos pažeidžia ieškovių interesus.

71Teismas taip pat sprendė, jog taip pat buvo pažeista Tvarka, suteikiant 0,15 ha sklypą asmeniniam naudojimui J. I. B., tačiau, anot jo, nepanaikinus šios apylinkės tarybos sprendimo dalies, tai neturės įtakos ieškovių teisėms, nes ne visa šios atsakovės įgyta žemė patenka į J. R. iki nacionalizacijos valdyto žemės sklypo ribas, be to, nėra įrodymų, kad paminėti 0,15 ha žemės šiai atsakovei paskirta būtent toje vietoje, kur pageidauja žemę susigrąžinti ieškovės.

72Teismas tenkino ieškovių reikalavimą panaikinti 1996 m. gruodžio 17 d. Kauno apskrities valdytojo administracijos įsakymo Nr. 05-6487 atskiras dalis, kuriomis buvo patvirtintas žemės sklypų, esančių Armališkėse, naudojimo teisėtumas A. P. , L. D. , N. Š. ir A. M. , ir 1996 m. gruodžio 17 d. Kauno apskrities valdytojo administracijos įsakymo Nr. 05-6401 25 punkto, kuriuo buvo patvirtintas 1,52 ha žemės sklypo, esančio Armališkių kaime, naudojimo teisėtumas J. I. B., dalį dėl 1,07 ha žemės sklypo naudojimo teisėtumo patvirtinimo.

73Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 8 punktas (nuo 1995 m. gruodžio 21 d. galiojusi įstatymo redakcija) nustatė, jog apskrities valdytojui buvo suteikta teisė priimti sprendimą, patvirtinantį, kad teisėtai naudojamasi asmeninio ūkio žeme tik tais atvejais, kada dėl tokios žemės suteikimo nebuvo priimti sprendimai apylinkių tarybose, ir įvertinęs tai, kad L. D. , atsakovams A. P. , N. Š. , A. M. ir J. I. B. žemės sklypai buvo suteikti 1994 m. gegužės 13 d. Rokų apylinkės tarybos sprendimu, pripažino nepagrįsta Rokų agrarinės reformos tarnybos 1996 m. lapkričio 29 d. rašte Nr. 463 pateiktą informaciją apie tai, kad Rokų apylinkės taryba nepriėmė sprendimo suteikti asmeninio naudojimo žemės sklypus paminėtiems penkiems asmenims. Kadangi ieškovių prašomi panaikinti Kauno apskrities valdytojo administracijos įsakymai buvo parengti remiantis šiuo Rokų agrarinės reformos tarnybos raštu, teismas nusprendė ieškovių nurodytas įsakymų dalis panaikinti.

74Naikindamas ieškovių nurodytas Kauno apskrities valdytojo administracijos įsakymų dalis teismas atsižvelgė ir į tai, kad atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija nepateikė 2010 m. kovo 18 d. nutartimi reikalautų įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų įvertinti ir pačių įsakymų pagrįstumą, t. y. duomenų, įrodančių, jog L. D. ir atsakovai A. P. , N. Š. , A. M. ir I. J. B. tikrai pateikė atitinkamus prašymus įteisinti naudojamus žemės sklypus, kad jie tikrai turėjo teisę gauti žemę asmeniniams ūkiams iki 1994 m. liepos 1 d., jei taip, tai kokio dydžio žemės sklypai jiems galėjo būti suteikti, kad žemės sklypais jie tikrai naudojosi ir kad būtent tie žemės sklypai jiems buvo pamatuoti ir paženklinti. Tai, kad nebuvo pateikti tokie įrodymai, pasak teismo, nepašalino kilusių abejonių, jog Kauno apskrities valdytojas 2006 m. gruodžio 17 d. įsakymais galėjo ir nepagrįstai įteisinti asmeninių žemės sklypų naudojimą.

75Tai, kad asmeninių žemės sklypų naudojimas buvo įteisintas nepagrįstai, anot teismo, leidžia manyti ir kitos byloje nustatytos aplinkybės. Teismas nustatė, kad atsakovei N. Š. Rokų apylinkės tarybos sprendimu buvo suteiktas 1 ha asmeninio naudojimo žemės sklypas, ginčijamu Kauno apskrities valdytojo įsakymu įteisinta, kad ji naudojasi 2 ha žemės. Tačiau įvertinęs Nuosavybės teisės atkūrimo byloje Nr. 3777 pažymą ir kitus pateiktus duomenis, teismas nustatė, jog ši atsakovė naudojasi dviem 1,42 ha ir 0,58 ha žemės sklypais, bet ne 1 ha ir 1 ha žemės sklypais. Nesant duomenų apie žemės sklypų apmatavimus tiek prieš priimant 1994 sprendimą, tiek prieš priimant 1996 m. įsakymą, teismas padarė išvadą, jog įrodymais nepagrįsta, kad 1 ha žemės nuo 1994 m. N. Š. tikrai naudojosi, nes nenustatyta, kad toks sklypas buvo jai apmatuotas pagal tuo metu galiojusią Žemės suteikimo asmeniniams ūkiams tvarką. Anot teismo, taip pat nenustatyta, kad ši atsakovė naudojosi žemės sklypais, kurių kiekvieno plotas buvo po 1 ha ir 1996 metais.

76Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė I. J. B. nuo 1994 m. naudojosi 0,15 ha dydžio žemės ūkio paskirties žeme, nes už tokio dydžio sklypą mokėjo mokesčius. Anot teismo, įrodymų, kad ji 1993 m. turėjo teisę naudotis 2 ha dydžio žeme, nepateikta. Nustatė, kad nuo 1999 metų ji mokėjo mokesčius už 1,36 ha žemės sklypą, nors apskrities valdytojo buvo pripažinta, kad ji teisėtai naudojasi 1,52 ha dydžio žeme, iš kurios 1,42 ha žemės ūkio naudmenų. Kur toks sklypas jai buvo atmatuotas 1996 metais, įrodymų nepateikta. Todėl teismas vertino, kad 1996 m. Apskrities valdytojo įsakymu nepagrįstai buvo įteisintas jos naudojimasis 1,52 ha asmeninio ūkio žemės sklypu.

77Teismas konstatavo, jog L. D. ir atsakovams A. P. , N. Š. , A. M. ir J. I. B. suteikus ginčo objektu esančią asmeninio ūkio žemę pažeidžiant teisės norminiais aktais nustatytą tvarką, joks paskesnis viešojo administravimo subjekto valinis sprendimas negali įteisinti neteisėto žemės skyrimo. Pasak teismo, atitinkamai nebuvo pagrindo priskirti tokios žemės valstybės išperkamai, vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 8 punktu. Teismo vertinimu, neišsprendus nuosavybės teisių atkūrimo klausimo pagal ieškovių 1992 metais pateiktus prašymus, ginčo žemė negalėjo būti parduota ar kitaip perleista atsakovams.

78Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas pripažino neteisėtomis ir naikintinomis Kauno apskrities valdytojo 1996 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. 05-6582 dalių (111 p. ir 112 p.), kuriomis leista L. D. pirkti asmeninio ūkio žemę, dalį dėl 0,95 ha žemės pirkimo ir A. P. leista pirkti 1,52 ha asmeninio ūkio žemę, taip pat Kauno apskrities viršininko 2004 m. vasario 12 d. įsakymai, kuriais nuspręsta parduoti tokią žemę šiems asmenims. Panaikinus tokius administracinius aktus, anot teismo, pripažintinos negaliojančiomis ir žemės pardavimo L. D. bei A. P. sutartys, sudarytos tarp šių asmenų ir Kauno apskrities viršininko administracijos. Anot teismo, šie sandoriai prieštaravo imperatyvioms įstatymų normoms, t. y. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsniui, 12 straipsnio 8 punktui, Žemės reformos įstatymo 6 straipsniui (CK 1.80 str. 1 d.), o pripažinus negaliojančiomis žemės pirkimo-pardavimo sutartis, taikytina restitucija. Taikydamas restituciją, teismas nusprendė žemę grąžinti valstybei, o pirkėjams iš pardavėjo teisių perėmėjo priteisė sutarties kainą.

79Pripažinęs, kad asmeninio ūkio žemė atsakovėms I. J. B., A. M. ir N. Š. buvo paskirta neteisėtai, teismas taip pat pripažino neteisėtais ir panaikino Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymų dalis atkurti joms nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai asmeninio ūkio sklypus, tiek, kiek tai pažeidžia ieškovių teises ir kiek jos prašo. Teismo vertinimu, pripažinus negaliojančiais administracinius aktus, išnyksta pagrindas, kuriuo įgyta nuosavybė, todėl jis panaikino ir jo pagrindu atsiradusias teisines pasekmes bei taikė restituciją.

80Teismas, išnagrinėjęs ieškovės reikalavimą panaikinti atsakovės A. M. žemės sklypo, kuris yra ginčo objektas, įkeitimą, sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu 2007 m. kovo 16 d. susitarimą Nr. 2 pakeisti 2006 m. spalio 17 d. kredito sutartį Nr. 0350618074167-13, sudarytą tarp AB SEB Vilniaus banko (dabar - AB SEB banko) ir D. P. , bei pripažinti negaliojančiu 2007 m. rugpjūčio 3 d. susitarimo Nr. 4 pakeisti 2006 m. spalio 17 d. kredito sutarties Nr. 0350618074167-13, sudarytos tarp AB SEB Vilniaus banko (dabar - AB SEB banko) ir D. P. , 7.2. punktą. Teismas nustatė, kad sudarant šiuos sandorius atsakovė A. M. nedalyvavo, savo valios neišreiškė, todėl nelaikė, kad šiais sandoriais buvo sudarytas ieškovių teises pažeidžiantis įkeitimo sandoris. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad A. M. dėl žemės įkeitimo savo valią išreiškė tik pasirašydama hipotekos lakštą, vertino, jog tik hipotekos lakšto ir sutarčių, kuriomis šalys keitė hipotekos lakšto duomenis, panaikinimu gali būti ginamos ieškovių teisės.

81Teismas tenkino ieškovių reikalavimą panaikinti hipotekos lakštą ir sutartis, kuriomis keičiami hipotekos lakšto duomenys. Kadangi turtas, kurio teisinė priklausomybė atsakovei A. M. nuginčyta, pripažinus negaliojančiu apskrities viršininko įsakymą, teismo vertinimu, 0,56 ha žemės sklypas, į kurio nuosavybės teisės atkūrimą pretenduoja ieškovės, negali būti trečiojo asmens skolinių įsipareigojimų užtikrinimo objektas. Teismo nuomone, įkeisti daiktą hipotekos sutartimi (lakštu) gali tik to daikto savininkas. Todėl nuginčijus daikto savininko A. M. nuosavybės teisę į dalį ginčo žemės sklypo, tais pačiais argumentais ir pagrindu naikintinas hipotekos lakštas.

82Teismo nuomone, neteisėtai perduota atsakovei A. M. žemė privalo būti grąžinta valstybei tokia, kokia ji buvo perduota, t. y. be jokių suvaržymų. Anot teismo, administraciniu aktu, prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymų normoms, perleistas valstybės turtas negalėjo tapti teisėtu vėlesnio sandorio objektu, todėl tokiu atveju nėra pagrindo teigti, jog hipoteka seka paskui daiktą. Atitinkamai teismas panaikino ir hipotekos lakšto bei susitarimų pakeisti hipotekos lakšto registraciją.

83Teismas sprendė, jog Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnyje nustatytas institucijų sprendimų dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo 30 dienų apskundimo terminas nagrinėjamu atveju galėtų būti taikomas tik dėl Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimų, priimtų ieškovių atžvilgiu, kuriais buvo atkurtos joms nuosavybės teisės ar atsisakyta tą padaryti. Tačiau, anot teismo, nagrinėjamu atveju tokie sprendimai nepriimti ir ginčų dėl jų nėra, todėl atmestini atsakovų argumentai, jog ieškovės praleido 30 dienų ieškinio senaties terminą.

84Pasak teismo, nagrinėjamu atveju taip pat netaikytinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas skundui dėl individualaus akto paduoti, nes šis terminas taikomas, kai ginčas nagrinėjamas administraciniame teisme Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka pagal suinteresuotų asmenų pareiškimus dėl individualaus akto teisėtumo, o ne civilinėje byloje, nagrinėjamoje bendrosios kompetencijos teisme. Teismo vertinimu, šiuo atveju privalu atsižvelgti į CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytą dešimties metų ieškinio senaties terminą, tačiau, anot jo, jis nebuvo praleistas.

85III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

86Apeliaciniu skundu atsakovė J. I. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 17 d. galutinio teismo sprendimo dalį, kuria buvo panaikinta: 1996 m. gruodžio 17 d. Kauno apskrities valdytojo administracijos įsakymo Nr. 05-6401, 25 punkto, kuriuo buvo patvirtintas 1,52 ha žemės sklypo Armališkių kaime naudojimo teisėtumas J. I. B., dalis dėl 1,07 ha žemės sklypo naudojimo teisėtumo patvirtinimo; 2002 m. vasario 22 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-01-818(19-3877 p), kuriuo J. I. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę ir suteiktas neatlygintinai 1,36 ha dydžio asmeninio ūkio žemės sklypas Armališkėse, Kaune, dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 1,07 ha žemės sklypo dalį; 2002 m. vasario 22 d. Kauno apskrities viršininko sprendimo Nr. 19/3877, kuriuo J. I. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,36 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeniniam ūkiui 1,36 ha žemės sklypą Armališkėse, dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 1,07 ha žemės sklypo dalį, bei ši 1,07 ha žemės sklypo dalis grąžinta valstybės valdymui; ir ieškinio dalį dėl minėtų įsakymų ir sprendimo dalių panaikinimo atmesti.

87Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Nagrinėjamu atveju Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytas ieškinio senaties terminas taikytinas 2002 m. vasario 22 d. Kauno apskrities sprendimui Nr. 19/3877 bei 2002 m. vasario 22 d. Kauno apskrities viršininko įsakymui Nr. 02-01-818 apskųsti, kadangi jų pagrindu atsakovei J. I. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypus. Be to, J. R. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantys dokumentai patvirtina, jog apie tai, kad žemė buvo suteikta asmeniniam ūkiui atsakovams, ieškovėms tapo žinoma dar 1997 m. lapkričio 26 d., todėl ieškovės praleido minėtame įstatyme nustatytą 30 dienų senaties terminą ieškiniui dėl minėtų administracinių aktų panaikinimo paduoti.
  2. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje nustatytas terminas taikytinas tik reikalavimams panaikinti 1996 m. gruodžio 12 d. Kauno apskrities valdytojo administracinio įsakymo Nr. 05-6401 25 punkto, kuriuo buvo patvirtintas 1,52 ha žemės sklypo Armališkių kaime naudojimo teisėtumas apeliantei, atitinkamą dalį. Šis terminas, anot apeliantės, buvo praleistas, todėl šie ieškovių reikalavimai atmestini.
  3. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad ieškovių reikalavimams taikytinas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, netinkamai taikė materialinės teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.
  4. Pirmosios instancijos teismas, 2010 m. kovo 18 d. nutartimi Kauno apskrities viršininko administracijos reikalaudamas pateikti atsakovų prašymus suteikti asmeninio ūkio žemę, neatsižvelgė į tai, kad tokių prašymų saugojimo terminas yra 10 metų, todėl atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija neturėjo galimybių jų pateikti. Be to, teismo išreikalautame Rokų agrarinės tarnybos viršininkės 1996 m. lapkričio 29 d. rašte Nr. 463, kuriuo prašoma priimti sprendimą dėl asmeninio ūkio žemės įteisinimo, yra nurodoma, kad agrarinės reformos tarnybai yra pateikti asmenų prašymai, bei šie prašymai pridedami Kauno rajono žemės ūkio valdybai.
  5. Rokų apylinkės tarybos 1994 m. gegužės 13 d. sprendimo dalimi J. I. B. paskirtas 0,15 ha asmeninio naudojimo žemės sklypas yra namų valdos žemės sklypas ir jis yra visiškai kitoje vietoje, negu J. R. iki 1940 metų valdyta žemė, todėl ieškovės neturėjo reikalavimo teisės ginčyti tokį sprendimą, nes jis nepažeidžia ieškovių teisių. Aplinkybę, jog 0,15 ha asmeninio naudojimo žemės sklypas buvo namų valdos žemės sklypas, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai.
  6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė I. J. B. nuo 1994 m. naudojosi 0,15 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypu, nes už tokio dydžio sklypą mokėjo mokesčius. Šis sklypas, anot apeliantės, buvo kitos paskirties žemės sklypas. Asmeninio ūkio žemės ūkio paskirties žemės sklypas buvo kitoje vietoje, nei namų valdos žemės sklypas, kurio dalis patenka į J. R. iki 1940 metų valdytos žemės ribas. Būtent dėl šio asmeninio ūkio žemės sklypo ir buvo priimtas 1996 metų gruodžio 12 d. Kauno apskrities valdytojo įsakymas Nr. 05-6401, kurio 25 punktu buvo patvirtintas 1,52 ha žemės sklypo Armališkių kaime naudojimo teisėtumas J. I. B. Kadangi J. I. B. atžvilgiu nebuvo priimtas apylinkės tarybos sprendimas suteikti jai asmeninio ūkio žemės ūkio paskirties žemę, anksčiau, nei buvo priimtas įsakymas, patvirtinantis žemės ūkio žemės naudojimo teisėtumą, žemės nuomos mokesčio už asmeninio ūkio žemę ji ir negalėjo mokėti. Be to, teismas, nurodydamas, kad atsakovė nuo 1999 metų mokėjo mokesčius už 1,36 ha žemės sklypą, nevertino jos pateikto Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento Kauno gyventojų skyriaus 2010 m. birželio 17 d. rašto Nr. (22.5-32.2)-G-818, patvirtinančio, kad nuomos mokestis už 1,36 ha žemės sklypą yra sumokėtas ir už 1997-1998 metus. Anot apeliantės, šios aplinkybės patvirtina, kad priėmus Kauno apskrities valdytojo1996 m. gruodžio 12 d. įsakymą, patvirtinantį asmeninio ūkio žemės suteikimo teisėtumą, atsakovė J. I. B. mokėjo žemės nuomos mokestį už minėtą sklypą.
  7. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodytų aplinkybių, kad I. J. B. Rokų apylinkės tarybos 1994 m. gegužės 13 d. sprendimu buvo paskirtas 0,15 ha asmeninio naudojimo žemės sklypas, teismo posėdžio metu netyrė, dėl jų šalių neapklausė, todėl sprendimas dėl šių išvadų priimtas pažeidžiant CPK 185 straipsnį.
  8. Teismas, nurodydamas, kad atsakovė J. I. B. nepateikė įrodymų, jog ji 1993 m. turėjo teisę naudotis 2 ha žemės, visiškai neanalizavo ir nevertino teisės aktų, reglamentuojančių asmeninio ūkio suteikimą 1996 m. gruodžio 12 d. Kauno apskrities valdytojo įsakymo Nr. 05-6401 priėmimo metu, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas. Anot apeliantės, ji turėjo teisę gauti asmeninio ūkio žemės sklypą Žemės reformos įstatymo (1994 m. gegužės 24 d. įstatymo Nr. 1-476 redakcija, kuri įsigaliojo nuo 1994 m. birželio 8 d. ir galiojo iki 1995 m. birželio 28 d.) 16 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi ji turėjo ūkinius pastatus gyvuliams laikyti, asmeninio ūkio žemės sklype laikė ir prižiūrėjo gyvulius - ožkas, o žemės sklypą naudojo nuo 1992 m. pavasario.
  9. Nors žemės sklypas asmeniniam ūkiui buvo atmatuotas po 1994 m. sausio 1 d., tačiau jis buvo atmatuotas žemėje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ūkiui, o pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktas, jog asmeninio ūkio sklypų ribos nebuvo paženklintos asmeninio ūkio suteikimo momentu, nesudaro pagrindo vėlesnį tokio veiksmo atlikimą laikyti neteisėtu, jeigu paženklinimo aktu užbaigiama suteiktos ir naudojamos asmeninio ūkio žemės įteisinimo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2004). Be to, kasacinis teismas yra pasisakęs, jog kai žemės sklypas asmeniniam ūkiui buvo atmatuotas iki 1994 m. sausio 1 d. arba po 1994 m. sausio 1 d., bet žemėje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ūkiui, toks žemės suteikimas yra teisėtas, nors iki žemės sklypo asmeniniam ūkiui atmatavimo asmenys, turėję teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į šią žemę grąžinant ją natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7- 289/2007). Teismas neatsižvelgė ir netyrė atsakovo Kauno rajono savivaldybės atstovo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, kad preliminarus žemėtvarkos projektas, pagal kurį ginčo žemė buvo pažymėta kaip asmeninio ūkio žemė, buvo patvirtintas dar 1992 metais (tas pačias aplinkybes nurodė ir Kauno apskrities viršininko administracijos atstovė).
  10. Teismas netyrė atsakovės argumentų, kad ji yra sąžininga turto įgijėja. Jos sąžiningumą patvirtina Kauno apskrities viršininko administracijos 2001 m. birželio 5 d. pažyma Nr. 58 ir 2002 m. vasario 1 d. pažyma dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo.
  11. Nagrinėjamoje byloje negali būti prioritetiškai ginami ieškovių interesai, nes apeliantei buvo atkurtos nuosavybės teisės į V. D. iki 1940 metų valdytą žemės sklypą, perduodant neatlygintinai naudojamą asmeninio ūkio žemės sklypą. Tokiu būdu buvo vykdoma žemės reforma atkuriant nuosavybės teises į iki 1940 metų turėtą žemę.
  12. Teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimą, nes liko neįvertinta dalis įrodymų.

88Apeliaciniu skundu atsakovė N. Š. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 17 d. galutinio teismo sprendimo dalis, kuriomis ieškovių A. P. ir D. S. ieškinys tenkintas, t. y. panaikinti: 1) Kauno rajono Rokų apylinkės tarybos 1-ojo šaukimo 37 sesijos 1994 m. gegužės 13 d. sprendimo „Dėl asmeninio naudojimo žemės sąrašų patvirtinimo“ 1249 punkto, kuriuo N. Š. buvo skirtas 1 ha asmeninio naudojimo žemės sklypas, dalis dėl 0,63 ha; 2) 1996 m. gruodžio 17 d. Kauno apskrities valdytojo administracijos įsakymo Nr. 05-6487 99 punkto, kuriuo buvo patvirtintas 2 ha žemės sklypo, esančio Armališkėse, naudojimo teisėtumas N. Š. , dalis dėl 0,63 ha žemės sklypo dalies naudojimo teisėtumo patvirtinimo; 3) 1996 m. gruodžio 17 d. Kauno apskrities valdytojo įsakymo Nr. 05-6582, 120 punktas, kuriuo N. Š. leista pirkti 1 ha asmeninio ūkio žemę; 4) 2003 m. gegužės 12 d. Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymo Nr. 03-01-2999 (Nr. 1-4245) dalies, kurios pagrindu N. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2 ha žemę perduodant neatlygintinai asmeninio ūkio 1,42 ha žemės sklypą, dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimą į 0,63 ha žemės ir perdavimo neatlygintinai asmeniniam ūkiui; 5) 2003 m. gegužės 12 d. Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 19/4245, kuriuo N. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2 ha, perduodant neatlygintinai nuosavybės 2,00 ha žemės sklypą, dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 0,63 ha žemės sklypą, 0,63 ha žemės sklypą grąžinti valstybės valdymui. Dėl šių reikalavimų apeliantė prašo priimti naują sprendimą - juos atmesti. Apeliantė taip pat prašo iš ieškovių jai priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

89Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

  1. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog N. Š. (kaip ir kitiems atsakovams) skiriant žemės sklypus asmeniniam ūkiui, buvo pažeista sklypų skyrimo tvarka, t. y. kad ji nepateikė apylinkės agrarinės reformos tarnybai prašymo suteikti žemės sklypą asmeniniam ūkiui bei dokumentų, patvirtinančių teisę šį žemės sklypą gauti, o taip pat apylinkės agrarinės reformos tarnyboje nebuvo suformuota asmens, siekiančio įgyti žemės sklypą, byla, o skiriant asmeniniam ūkiui žemės sklypus, jie teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo matuojami ir paženklinami. Anot apeliantės, byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių, jog ji atliko visus veiksmus, kuriuos nustatė tuo metu galiojęs teisinis reglamentavimas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinio reikalavimus, susijusius su N. Š. žemės valdymu, vertino tik atskiras bylos aplinkybes, o ne surinktų įrodymų visumą, todėl pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas.
  2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad skiriant žemės sklypą N. Š. asmeniniam ūkiui, Kauno rajono Rokų apylinkės taryba privalėjo nagrinėti ir ieškovių prašymus atkurti nuosavybės teises. 1993 m. liepos 15 d. Žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo (Nr. 1-230) 10 straipsnis nustatė pretendentų įsigyti žemės ūkio paskirties žemę eilę, pagal kurią pirmojoje eilėje buvo asmenys, turintys teisę įsigyti asmeninio ūkio žemę, o ketvirtojoje - asmenys, susigrąžinantys žemę natūra. Byloje nebuvo pateikta duomenų, kad ieškovės ar kiti pretendentai į žemę rengėsi ūkininkauti ir tuo tikslu siekė atkurti nuosavybės teises į tėvų turėtą žemę. Todėl ieškovės neturėjo pirmumo teisės į ginčo sklypą, o pats žemės grąžinimo natūra klausimas galėjo būti sprendžiamas tik tuo atveju, jei įstatyme nustatytose pirmesnėse eilėse esantiems asmenims nebūtų pagrindo žemę gauti.
  3. Byloje nėra pateikta duomenų, įrodančių, jog ieškovės atitiko LR AT 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (Zin., 1991. Nr. 21-545) 4 straipsnio 5 ir 7 dalyse nurodytus reikalavimus, todėl joms negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės į žemės ūkio paskirties žemę.
  4. N. Š. priklausantis žemės sklypas atitinka Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje numatytus kriterijus, todėl valstybės išperkamas ir pretendentams negrąžinamas.

90Apeliaciniu skundu atsakovai A. M. ir A. P. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 17 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovių ieškinį atmesti visiškai.

91Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė ir aiškino materialinės ir proceso teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
  2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties termino. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnis nustato, kad institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Taigi, šis terminas taikytinas ir sprendimams, kuriais atsisakoma atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, nepriklausomai nuo to, koks teismas (specializuotas ar bendrosios kompetencijos) nagrinėja ginčą dėl institucijų sprendimų, priimtų sprendžiant nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo klausimą. Iš bylos medžiagos akivaizdu, jog ieškovėms 2004 m. rugpjūčio 23 d. kreipiantis į teismą buvo praleistas įstatymo nustatytas 30 dienų terminas, nes jos nurodė, kad Kauno apskrities viršininko administracija jas 2004 m. balandžio 21 d. raštu informavo, jog žemė joms nebus grąžinta.
  3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą bei nukrypo nuo suformuotos teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose. Byloje nėra duomenų, įrodančių, jog ieškovės ar kiti pretendentai į žemę rengėsi ūkininkauti ir tuo tikslu siekė atkurti nuosavbės teises į tėvų turėtą žemę, t. y. jos neturėjo pirmumo teisės į ginčo sklypą pagal 1993 m. liepos 15 d. Žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo (Nr. 1-230) 10 straipsnį. Byloje taip pat nesurinkta duomenų, jog ieškovės atitiko reikalavimus, nurodytus 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ Nr. 1-1454 4 straipsnio 5 ir 7 dalyse (redakcija galiojusi iki 1997 m. spalio 3 d., t. y. iki buvo priimti panaikinti 1994 m. Kauno rajono Rokų apylinkės tarybos sprendimai), todėl joms negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės į žemės ūkio paskirties žemę 1994 m. Tuo tarpu atsakovams A. P. , L. D. , N. Š. ir A. M. žemės sklypai, esantys Armališkių kaime, buvo paskirti po Rokų kolūkio panaikinimo ir nuo 1992 m. šie asmenys šią žemę naudoja asmeniniam ūkiui, moka mokesčius. Šie atsakovai kolūkyje dirbo nuo darbo kolūkyje pradžios iki kolūkio panaikinimo. Taigi, suteikiant, įforminant ir apskaitant atsakovams suteiktus (grąžintus) žemės sklypus, nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 308 patvirtinta „Žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarka“ ir kiti tuo metu galioję teisės aktai.
  4. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnis nustato, kad valstybės išperkama žemė, jeigu ji yra užimta namų valdų (sodybų) sklypų (1 d. 2 p.), pagal įstatymus įsigyta privačion nuosavybėn (1 d. 6 p.), pagal įstatymus suteikta ir naudojama gyventojų asmeniniam ūkiui, taip pat suteikta tarnybinėms daloms (1 d. 7 p.). Atsakovų žemės sklypai atitinka šiuos kriterijus, todėl negrąžintini pretendentams.
  5. Byloje nepateikta įrodymų, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą ar net prielaidą, jog atsakovams žemės sklypai skirti neteisėtai, o ieškovės turėjo pirmumo teisę atkurti nuosavybės teisę į žemę, kuri buvo suteikta atsakovams.
  6. Ieškovės privalėjo pateikti įrodymus ir įrodyti, jog jos turi reikalavimo teisę ginčyti administracinius aktus, t. y. priimant 1994 m. Kauno rajono Rokų apylinkės tarybos sprendimus, turėjo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (atstatymą) minėtu laikotarpiu.

92Apeliaciniu skundu atsakovė Kauno rajono savivaldybė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 17 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai.

93Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad skiriant asmeniniam ūkiui žemės sklypus A. P. , L. D. , N. Š. ir A. M. buvo pažeista tokių sklypų skyrimo tvarka. Kauno rajono Rokų apylinkės taryba, I-ojo šaukimo 37 sesijos metu priėmusi sprendimą „Dėl asmeninio naudojimo žemės sąrašų patvirtinimo“, kurio 1491 p. A. P. buvo skirta 1,55 ha; 1494 p. L. D. - 1 ha, 1249 p. N. Š. - 1 ha, 1453 p. A. M. - 2 ha žemės sklypai, vadovavosi tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimais. Nors teismas nustatė, jog duomenų, kad A. P. , L. D. , N. Š. , A. M. būtų teikę prašymus ir kitus dokumentus, tinkamai būtų parengtos asmeninės bylos, parengti pasiūlymai apylinkės tarybai byloje nepateikta, tačiau tai nepaneigia galimybės, kad dokumentai neišliko ir leidžia manyti, jog Kauno rajono Rokų apylinkės taryba negalėjo savo nuožiūra ir iniciatyva priimti 1994 m. gegužės 13 d. sprendimo dėl minėtų keturių asmenų be jų pateiktų prašymų, bei kitų teisės aktų reikalaujamų dokumentų.
  2. Teismas nevertino argumento, kad Konstitucinis teismas 1995 m. kovo 8 d. savo nutarime yra nurodęs, jog asmeninio ūkio žemėnaudos iš esmės susiformavo pagal tai, kaip kaimo gyventojai faktiškai naudojosi žeme.
  3. Nepagrįstai teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju asmeniniam ūkiui paskirti žemės sklypai nebuvo matuojami ir paženklinti. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Kauno rajono savivaldybės atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad preliminarus žemėtvarkos projektas, kuriuo remiantis ginčo žemė buvo pažymėta kaip asmeninio ūkio žemė, buvo patvirtintas dar 1992 metais, tas pačias aplinkybes nurodė ir Kauno apskrities viršininko administracijos atstovė. Be to, Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad faktas, jog asmeninio ūkio sklypų ribos nebuvo paženklintos asmeninio ūkio žemės suteikimo momentu, nesudaro pagrindo vėlesnį tokio veiksmo atlikimą laikyti neteisėtu, jeigu paženklinimo aktu užbaigiama suteiktos ir naudojamos asmeninio ūkio žemės įteisinimo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2004; 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 345/2010). Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad kai žemės sklypas asmeniniam ūkiui buvo atmatuotas iki 1994 m. sausio 1 d. arba po 1994 m. sausio 1 d., bet žemėje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ūkiui, toks žemės suteikimas yra teisėtas, nors iki žemės sklypo asmeniniam ūkiui atmatavimo asmenys, turėję teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į šią žemę grąžinant ją natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-289/2007). Be to, teismas nepaisė fakto, kad nei Aukščiausiosios Tarybos, nei Vyriausybės nutarimai nereikalavo, kad prieš suteikiant žemę asmeniniam ūkiui būtų aiškinamasi, kam ši žemė priklausė anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/1999).
  4. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. 1-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (Žin., 1991, Nr. 21-545) 4 straipsnio 1-3, 7 dalių ir 1993 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo Nr. 1-230 10 straipsnio teisinį reglamentavimą, bei nevertino to, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovai ar kiti pretendentai į žemę rengėsi ūkininkauti ar užsiimti kita žemės ūkio veikla, gyveno kaime ir tuo tikslu siekė atkurti nuosavybės teises į tėvų turėtą žemę.

94Apeliaciniu skundu atsakovas D. P. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 17 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovių ieškinį atsakovo D. P. atžvilgiu atmesti.

95Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas.
  2. Ieškovės nepagrįstai teigia, jog D. P. , sudarydamas hipotekos lakštus, buvo nesąžiningas. Prieš užtikrindamas Kredito sutarties vykdymą žemės sklypo hipoteka, bankas gavo ir išanalizavo visą jam prieinamą informaciją apie žemės sklypą - išrašus iš viešų registrų, žemės sklypo savininko pažymėjimą, žemės sklypo įsigijimo ir kitus būtinus dokumentus. Kaip patvirtina pačios ieškovės, sandorių sudarymo metu turtas nebuvo suvaržytas, jo savininkė buvo ir yra atsakovė A. M. . Sandoriai sudaryti teisėtai, hipotekos lakštai įregistruoti įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, nėra jokio pagrindo naikinti sandorius.
  3. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2007 m. sausio 31 d. ieškovių ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, 2007 m. vasario 13 d. atsakovė A. M. pateikė prašymą dėl arešto panaikinimo. 2007 m. vasario 13 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi areštas ginčo žemės sklypui, kurio unikalus Nr. ( - ), buvo panaikintas. Taigi, sandorių sudarymo metu nebuvo jokių teisinių ar faktinių aplinkybių, kurių pagrindu atsakovas galėtų suabejoti A. M. žemės sklypo nuosavybės teise.
  4. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatymas gina sąžiningo trečiojo asmens, įgijusio turtą, teises, tarp jų ne tik nuosavybės, bet ir kitas daiktines teises, tame tarpe ir įkeitimo.
  5. Nesudarytų teisinio pagrindo naikinti sandorius ir tai, jei teismas nuspręstų panaikinti administracinius aktus, kuriais atsakovei A. M. atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą ir būtų taikoma restitucija. Tokiu atveju tik pasikeistų įkeisto turto savininkas, nes pagal teismų praktiką nepriklausomai nuo nuosavybės teisių į įkeistą daiktą perleidimo, hipoteka lieka galioti; hipotekos kreditoriaus teisių nepažeidžia įkeisto daikto perleidimas nuosavybėn kitiems asmenims, nes hipoteka seka paskui daiktą (CK 4.171 str. 9 d.).

96Apeliaciniu skundu atsakovas AB SEB bankas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 17 d. galutinio sprendimo dalį, kuria: 1) panaikintas 2007 m. kovo 19 d. hipotekos lakštas (įkeitimo sutartis), kuriuo skolininko D. P. kreditoriui AB SEB bankas buvo įkeistas atsakovės A. M. žemės sklypas (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ) Kauno m., k. v.), taip pat panaikintas šio hipotekos lakšto įregistravimas Hipotekos registre; 2) panaikintas 2007 m. balandžio 19 d. hipotekos lakšto (sutartis dėl hipotekos lakšto duomenų pakeitimo) dalis dėl atsakovei A. M. priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ), Kauno m. k. v., įkeitimo, taip pat panaikintas šio hipotekos lakšto įregistravimas Hipotekos registre; 3) panaikintas 2007 m. rugsėjo 19 d. hipotekos lakšto (sutartis dėl hipotekos lakšto duomenų pakeitimo) dalis dėl atsakovei A. M. priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ) Kauno m. k. v., įkeitimo, taip pat panaikintas šio hipotekos lakšto įregistravimas Hipotekos registre; ir priimti naują sprendimą –ieškinio reikalavimus, susijusius su minėtų hipotekos lakštų ir jų registracijos panaikinimu atmesti. Apeliantas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

97Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas, naikindamas hipotekos lakštą ir ją keičiančias sutartis neįvertino aplinkybės, jog bankas yra sąžininga sutarties šalis. Bankas nežinojo ir negalėjo žinoti, jog 2003 m. rugpjūčio 14 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-01-5418 ir 2003 m. rugpjūčio 14 d. Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 19/4355 dalys dėl 0,56 ha nuosavybės teisių atkūrimo ir 0,56 ha asmeninio ūkio žemės sklypo perdavimo neatlygintinai, prieštaravo imperatyvioms teisės normoms. Bankas gavo ir išanalizavo visą jam prieinamą informaciją apie žemės sklypą ir nenustatė aplinkybių, leidžiančių abejoti A. M. žemės sklypo nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, jeigu įkeitimo teisė, kaip daiktinė teisė, yra įgyta sąžiningai, tai sąžiningo įkaito turėtojo teisė turi būti ginama. Nei sandorio pripažinimas negaliojančiu, nei restitucijos taikymas negali turėti įtakos sąžiningo įgijėjo interesams (2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2004).
  2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias restituciją, nepagrįstai konstatavo, jog administraciniu aktu, prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymų normoms, perleistas valstybės turtas negalėjo tapti teisėtu vėlesnio sandorio objektu. Anot apelianto, administraciniu aktu, prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymų normoms, perleistas valstybės turtas gali tapti teisėtu vėlesnio sandorio objektu, jei trečiasis asmuo – vėlesnio sandorio šalis, yra sąžininga (CK 1.80 str. 4 d., 6.153 str. 1 d.). Banko įsitikinimu, nėra pagrindo manyti, jog teisės normos, reglamentuojančios sąžiningo įgijėjo interesų gynimą, turėtų būti taikomos tik tokiam sąžiningam įgijėjui, kuris turtą įgijo nuosavybės teise.
  3. Teismas, nustatydamas, kad negalima pripažinti, jog hipoteka seka paskui daiktą, nes valstybės turtas buvo perleistas administraciniu aktu, prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymų normoms, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias hipoteką. Pagal Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą žemės sklypo sugrąžinimas valstybei nepaneigia įkaito turėtojo teisių ir nepanaikina hipotekos, o sprendimo žemės sklypą sugrąžinti valstybei negalima vertinti kaip prieštaraujantį įstatymo nuostatai, kad hipoteka seka paskui daiktą (2010 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2010).
  4. Teismas, panaikindamas D. P. suteikto kredito grąžinimą užtikrinančią priemonę, pažeidė banko interesus, kadangi skolininkas neturi kito vertingo turto, iš kurio galėtų būti padengta negrąžinta kredito suma, o šiuo metu jis jau yra skolingas bankui.

98Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo teismo apeliacinius skundus nagrinėti savo nuožiūra, nurodydamas, kad daliniu sprendimu atnaujinus bylos nagrinėjimą, ieškovės patikslintu ieškiniu nebereikalavo panaikinti 2004 m. gruodžio 23 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-705 „Dėl žemės sklypo Armališkėse (kadastro Nr. 1901/0294:53) detaliojo plano patvirtinimo“, todėl 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimas nebeturi jokios įtakos Kauno miesto savivaldybės teisėms ir pareigoms.

99Atsiliepimu į atsakovės J. I. B. apeliacinį skundą atsakovė N. Š. prašo atsakovės apeliacinį skundą tenkinti.

100Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Apeliantė J. I. B. pagrįstai nurodo, jog ieškovės praleido Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytą ieškinio senaties terminą, todėl pirmosios instancijos teismas ieškinį turėjo atmesti.
  2. Apeliantė pagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas nevertino visų byloje surinktų įrodymų, o būtent IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ pateikto plano ir liudytojo M. G. parodymų. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ parengtas planas, kuriame buvo nurodyta, kad atsakovės J. I. B. turimo 1,36 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo į buvusią J. R. valdytą žemę patenka tik 0,70 ha, o ne 1,07 ha. Liudytojas G. paaiškino, kad skirtumas tarp jo atlikto plano ir Kauno apskrities viršininko administracijos kartografuotų žemės sklypo ribų galėjo susidaryti dėl skirtingų matavimo prietaisų, o pastarasis matavimus atliko naudodamas naujausias aplinkybes. Šių aplinkybių nepaneigė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė. Šiuo atveju minėtuoju klausimu byloje buvo surinkti prieštaringi duomenys, todėl teismas dėl to turėjo pasisakyti. Tačiau pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas tik dėl kai kurių įrodymų, šio savo pasirinkimo nemotyvavo ir taip pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto ir 185 straipsnio reikalavimus.
  3. Pagrįsti apeliantės motyvai, susiję su asmeninio ūkio žemės suteikimu, kuriais yra remiamasi, ginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimą.

101Atsiliepimu į atsakovų A. M. ir A. P. apeliacinius skundus atsakovė N. Š. prašo atsakovų apeliacinius skundus tenkinti.

102Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Apeliantai pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Kaip teisingai nurodė apeliantai, ieškovės praleido Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytą ieškinio senaties terminą, todėl pirmosios instancijos teismas ieškinį turėjo atmesti.
  2. Pagrįsti apeliantų motyvai, susiję su asmeninio ūkio žemės suteikimu.

103Atsiliepimu į atsakovo D. P. apeliacinį skundą atsakovė N. Š. prašo atsakovo apeliacinį skundą patenkinti, nurodydama, jog ji palaiko apelianto apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

104Atsiliepimu į atsakovo AB SEB banko apeliacinį skundą atsakovė N. Š. prašo atsakovo apeliacinį skundą patenkinti, nurodydama, jog ji palaiko apelianto apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

105Atsiliepimu į atsakovo Kauno rajono savivaldybės apeliacinį skundą atsakovė N. Š. prašo atsakovo apeliacinį skundą patenkinti.

106Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

  1. Kauno rajono savivaldybė pagrįstai teigia, jog skiriant asmeninio ūkio žemės sklypus, buvo laikomasi tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų, todėl A. P. , L. D. , N. Š. ir a. M. žemės sklypai buvo paskirti pagrįstai.
  2. Pagrįstai apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių, kad buvo įgyvendintos visos įstatymų keliamos sąlygos, kurioms esant buvo galima paskirti asmeninio ūkio žemės sklypus. Aplinkybė, jog nėra išlikusių dokumentų, patvirtinančių, kad minėti asmenys teikė prašymus, o taip pat tai, kad apylinkės taryba parengė minėtų asmenų bylas, negali būti vertinama kaip įrodanti, jog pirmosios instancijos teismo panaikinti administraciniai aktai buvo priimti pažeidžiant tuo metu galiojusią tvarką.

107Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovas Kauno rajono savivaldybė prašo teismo: 1) apeliantų N. Š. , J. I. B. , A. M. apeliacinius skundus patenkinti, nurodydama, jog ji palaiko jų apeliaciniuose skunduose nurodytus motyvus; 2) dėl AB SEB Vilniaus banko ir D. P. apeliacinių skundų spręsti savo nuožiūra; 3) panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 17 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovių ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

108Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovė J. I. B. prašo kitų atsakovų apeliacinius skundus patenkinti. Teigia, jog sutinka su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisių atkūrimą, asmeninio ūkio žemės suteikimą. Sutinka, kad atsakovams asmeninio ūkio žemė buvo suteikta, vadovaujantis tuo metu galiojančiais įstatymais, jie turėjo pirmumo teisę žemę įsigyti, ši žemė buvo ir yra priskiriama valstybės išperkamai žemei. Anot atsakovės, atsakovų D. P. ir SEB banko skundai tenkintini, nes teismo sprendimas jų atžvilgiu buvo priimtas vadovaujantis prielaidomis.

109Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovės A. P. ir D. S. prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 17 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

110Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Skirtingai nei teigia apeliantai AB SEB bankas ir D. P. , sudarydami hipotekos sandorius, jie veikė nesąžiningai. Akivaizdu, jog A. M. apie nagrinėjamą civilinę bylą buvo žinoma, o kitiems atsakovams D. P. ir ypač AB SEB bankui apie galimą sandorio įtaką kitų asmenų teisėms buvo privalu pasidomėti. AB SEB bankas, tvirtindamas hipotekos lakštą, privalėjo susipažinti su pažyma turto perleidimui, iš kurios buvo matyti, jog žemės sklypui, kurio unikalus Nr. ( - ), tik prieš keletą dienų yra panaikintas areštas. Bet koks įprastai rūpestingas ir atidus asmuo, ypač juridinis, privalėtų pasidomėti, ar tokia teismo nutartis įsiteisėjusi, ar ji buvo įteikta kitoms šalims, bei kada įteikta, ar dar yra galimybė ją apskųsti apeliacine tvarka.
  2. Administracinio akto panaikinimas dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms sukelia tuos pačius padarinius, kaip ir pripažinus sandorį niekiniu. CK 1.95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Dėl to turtas, kurio teisinė priklausomybė atsakovei A. M. nuginčyta pripažinus negaliojančiu apskrities viršininko įsakymą dėl imperatyvių įstatymo normų pažeidimo, 0,56 ha žemės sklypas, į kurio nuosavybės teisės atkūrimą pretenduoja ieškovės, negali būti trečiojo asmens skolinių įsipareigojimų užtikrinimo objektas. Įkeisti daiktą hipotekos sutartimi (lakštu) gali tik to daikto savininkas.
  3. J. I. B. , A. M. , A. P. ir N. Š. nepagrįstai teigia, kad ieškovės praleido ieškinio senaties terminą. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnyje numatytas terminas galėtų būti taikomas tik dėl Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimų, kurie priimti ieškovių atžvilgiu, ir kada jo priimtais sprendimais būtų atkurtos nuosavybės teisės, ar atsisakyta tą padaryti. Iš bylos duomenų matyti, kad tokie sprendimai nepriimti iki šiol ir ginčų dėl jų nėra. Šioje civilinėje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl civilinių teisių ir pareigų, be kitų pagrindų, atsiradusių ir individualių administracinių aktų pagrindu. Tačiau byloje pareikšti reikalavimai dėl individualių administravimo aktų galiojimo nekeičia civilinės teisinės ginčų prigimties ir esmės. Ginčams esant civiliniams, taikytini CK numatyti ieškinio senaties terminai (CK 1.125 str. 1 d.). Byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų ar įrodymų, kad 2004 m. rugpjūčio 23 d. ieškovėms kreipiantis į teismą, toks terminas būtų praleistas. Priešingai, 2004 m. balandžio 21 d. Kauno apskrities raštu ieškovės buvo informuotos, jog žemė nebus grąžinta, dėl ko jos iš karto ir kreipėsi į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo teismine tvarka.
  4. Nepagrįstai apeliantai teigia, jog teismas netinkamai aiškino Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ir nukrypo nuo suformuotos teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose. Teisminė praktika iš esmės keitėsi. Ilgą laiką buvo suformuota nuostata, kad jei asmuo yra pateikęs prašymą nuosavybės teisėms atkurti, minima žemės dalis negali būti laikoma laisva ir joje negali būti sprendžiami jokie žemės sklypų suteikimo kitiems asmenims klausimai (Nr. 3K-3-398/2003, 3-3K-341/2004). Analogiška teisminė praktika buvo formuojama ir po išplėstinės teisėjų kolegijos nutarties (3K-7-289/2007). Teismo praktika buvo suformuota, jog pirmiausia svarbu nustatyti, ar konkretus asmuo priklausė asmenų grupei, turėjusiai teisę gauti atitinkamo dydžio asmeninio ūkio žemės sklypą. Anot ieškovių, vertinant asmeninio ūkio žemės suteikimą atsakovams, teismas nustatė akivaizdžius teisės normų pažeidimus. Nepaisant apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų, nei vienas iš atsakovų neturėjo teisės gauti asmeninio ūkio žemės sklypo, kadangi byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad asmeninio ūkio žemės sklypų skyrimo metu jie būtų buvę dirbantys žemės ūkio bendrovėse ar kitose kaimo įstaigose ir būtų gyvenę toje vietovėje. Nors asmeninio ūkio žemės sklypai privalėjo būti paženklinti būtent tuo metu, kai jie buvo skiriami, iš bylos duomenų matyti, kad žemė kai kuriems buvo paženklinta net po 6 metų po sklypų suteikimo.
  5. Byloje nėra duomenų, įrodančių, jog atsakovai Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816 patvirtinta Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarka (toliau - Tvarka), galiojusia nuo 1993 m. lapkričio 4 d., būtų pateikę prašymus, kitus dokumentus, tinkamai būtų parengtos asmeninės bylos, parengti pasiūlymai apylinkės tarybai. Be to, skiriami asmeniniam ūkiui žemės sklypai privalėjo būti matuojami ir paženklinami, bet tai nebuvo padaryta.
  6. Kadangi prašymus atkurti nuosavybės teises ieškovės buvo padavusios dar 1992 metais, 1994 metais, suteikiant žemės sklypus asmeniniam ūkiui, atliekant tokių sklypų matavimus, privalėjo būti įvertinti visų asmenų interesai, tai yra abu klausimai sprendžiami kartu. To nepadarius, suteikiant žemės sklypus A. P. , L. D. , N. Š. ir A. M. , buvo pažeista žemės suteikimo asmeniniams ūkiams tvarka ir ieškovių teisės.
  7. Apeliantai Kauno miesto savivaldybė ir Kauno rajono savivaldybė nepagrįstai teigia, jog skiriant asmeniniam ūkiui žemės sklypus atsakovams, Kauno rajono Rokų apylinkės taryba, 1 – ojo šaukimo 37 sesijos metu priėmusi sprendimą „Dėl asmeninio naudojimo sąrašų patvirtinimo“, vadovavosi tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimais.

111Atsiliepimu į atsakovų Kauno rajono savivaldybės, N. Š. , D. P. , J. I. B. ir A. M. apeliacinius skundus atsakovas AB SEB bankas prašo apeliacinius skundus tenkinti, nurodydamas, jog jis palaiko apeliantų argumentus, susijusius su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo panaikinti hipotekos lakštai ir jų įregistravimai.

112Atsiliepimu į atsakovų Kauno rajono savivaldybės, AB SEB banko, N. Š. , D. P. , J. I. B. apeliacinius skundus atsakovas A. P. prašo apeliacinius skundus tenkinti.

113Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Pagrįsti Kauno rajono savivaldybė nurodyti teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos“, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, kad kai žemės sklypas asmeniniam ūkiui buvo atmatuotas iki 1994 m. sausio 1 d. arba po 1994 m. sausio 1 d., bet žemėje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ūkiui, toks žemės suteikimas yra teisėtas, nors iki žemės sklypo asmeniniam ūkiui atmatavimo asmenys, turėję teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į šią žemę, grąžinant ją natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 7-289/2007).
  2. Pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo nustatyta, kad preliminarus žemėtvarkos projektas, kurio pagrindu ginčo žemė buvo pažymėta kaip asmeninio ūkio žemė, buvo patvirtintas dar 1992 metais. Tas pačias aplinkybes nurodė ir Kauno apskrities viršininko administracijos atstovė. Šių aplinkybių teismas iš viso netyrė ir dėl jų nepasisakė, nors jos yra reikšmingos nagrinėjamoje byloje.
  3. Pagrįsta Kauno rajono savivaldybės išdėstyta pozicija, jog pirmosios instancijos teismas nepaisė to fakto, kad nei Aukščiausiosios Tarybos, nei Vyriausybės nutarimai nereikalavo, kad prieš suteikiant žemę asmeniniam, ūkiui būtų aiškinamasi, kam ši žemė priklausė anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 363/1999).
  4. Pagrįstai apeliantai teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovai ar kiti pretendentai į žemę rengėsi ūkininkauti ar užsiimti kita žemės ūkio veikla, gyveno kaime ir tuo tikslu siekė atkurti nuosavybės teises į tėvų turėtą žemę, t. y. jie neturėjo pirmumo teisės į ginčo sklypą.
  5. Pagrįsti J. I. B. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad Kauno apygardos teismas be pagrindo netaikė ieškinio senaties. Iš bylos medžiagos akivaizdu, jog jau 1998 m. ieškovėms buvo žinoma, kad buvusio savininko J. R. žemėje yra suformuoti ir išdalinti pasodybiniai sklypai, tad ieškovės, pareikšdamos ieškinį dėl administracinių aktų panaikinimo, pažeidė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsniu nustatytą 30 dienų terminą.
  6. Kauno apygardos teismas, panaikindamas hipotekos lakštus dėl atsakovei A. M. priklausančio žemės sklypo įkeitimo, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, todėl pagrįsta atsakovo AB SEB banko pozicija bei motyvai, išdėstyti apeliaciniame skunde.
  7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog apeliantai D. P. ir A. M. , sudarydami hipotekos įkeitimo lakštus, buvo nesąžiningi.

114Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 17 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovių ieškinį atmesti.

115Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

  1. Pagrįsti Kauno rajono savivaldybės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad skiriant sklypus asmeniniam ūkiui A. P. , L. D. , N. Š. ir A. M. , nebuvo pažeista tokių sklypų skyrimo tvarka ir minėtiems piliečiams asmeninio ūkio žemės sklypai skirti vadovaujantis tuo metu galiojančiais teisės aktais.
  2. Pagrįsti N. Š. , D. P. , J. I. B. , A. M. ir A. P. apeliaciniuose skunduose išdėstyti motyvai, kad jiems asmeninio ūkio žemė Kauno rajono Rokų apylinkės tarybos 1-ojo šaukimo 37 sesijos sprendimu „Dėl asmeninio naudojimo sąrašų patvirtinimo“ buvo suteikta teisės aktų nustatyta tvarka.
  3. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neatsižvelgė į nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus bei asmeninio ūkio žemės teisėtų valdytojų interesus, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą.
  4. Kauno apygardos teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad nepaisant to, jog administraciniai aktai yra ginčijami bendrosios kompetencijos teisme, vis vien administraciniams teisės aktams ginčyti galioja Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytas administraciniam teisės aktui apskųsti vieno mėnesio terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2008, 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2010). Todėl nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad esant civiliniams ginčams, taikytini CK numatyti ieškinio senaties terminai.

116Teisėjų kolegija konstatuoja:

117Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 17 d. galutinis sprendimas paliktinas nepakeistas.

118IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

119Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

120Byloje nustatyta ir neginčijama, kad J. R. iki nacionalizacijos Armališkių kaime, A. Panemunės valsčiuje nuosavybės teise valdė 9,79 ha žemės. Šią aplinkybę patvirtina Nuosavybės teisių į J. R. žemę atkūrimo byloje esantis Kauno valstybinio archyvo pažymėjimas (prijungtos Nuosavybės teisių į J. R. žemę atkūrimo bylos 9 l.).

1211992 m. rugsėjo 29 ir 1991 m. spalio 16 dienomis Kauno rajono Rokų apylinkės Agrarinės reformos tarnybai prašymus grąžinti J. R. priklausiusią žemę padavė jo dukros M. L., O. P., A. P. ir A S., sūnūs K. R., B. R. ir A. R., o taip pat marti U. R. (toliau nutartyje vadinami pretendentais). Šie asmenys 1992 m. rugsėjo 25 d. susitarimu susitarė, kaip jiems turi būti atstatyta nuosavybės teisė į žemę (47-55 b. l., 1 t.; prijungtos Nuosavybės teisių į J. R. žemę atkūrimo bylos 1-10 l.).

1221996 m. lapkričio 28 d. sutartimi O. P. perleido teisę į išlikusio nekilnojamojo turto (0,41 ha žemės sklypo, esančio Armališkių kaime, Rokų apylinkėje, Kauno rajone) nuosavybės teisės atstatymą savo dukrai R. K. (prijungtos Nuosavybės teisių į J. R. žemę atkūrimo bylos 31 l.).

123Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimais nuosavybės teisės į dalį J. R. valdytos žemės Armališkių kaime minėtiems pretendentams buvo atkurtos natūra: ieškovei A. S. 1998 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 52/7200 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,33 ha žemės, ieškovei A. P. 1999 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. 19/1707 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,33 ha žemės, R. K. (kuriai O. P. perleido teises į nuosavybės teisių atkūrimą) 1998 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. 52/7102 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,33 ha žemės, M. L. 1999 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 19/1716 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,33 ha žemės, U. R. 1998 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 52/7201 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,33 ha žemės, K. R. 1998 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 52/7202 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,33 ha žemės, B. R. 1998 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 52/7203 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,33 ha žemės, A. R. 1998 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 52/7199 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,33 ha žemės (39-46 b. l., 1 t.; prijungtos Nuosavybės teisių į J. R. žemę atkūrimo bylos 51-57, 62 l.).

124Kauno apskrities viršininko 2007 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 02-01-5605 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2004 m. gegužės 5 d. išvados Nr. 131 pripažinimo netekusia galios, nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo“ ir Kauno apskrities viršininko administracijos tos pačios dienos sprendimais M. L., A. S., A. P., K. R., B. R. ir A. R. atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto dalis – 0,10 ha žemės kiekvienam, U. R. – 0,09 ha žemės ir R K. – 0,01 ha žemės, grąžinant visiems jiems natūra 0,70 ha žemės sklypą (39-51 b. l., 5 t.). Šiuose Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimuose nurodyta, kad nuosavybės teisės į piliečiams tenkančias žemės dalis (M. L. – į 0,79 ha, A. S. – į 0,80 ha, U. R. – į 0,80 ha, A. P. – į 0,79 ha, K. R. – į 0,79 ha, B. R. – į 0,79 ha, A. R. – į 0,81 ha, R. K. – į 0,07 ha) bus atkurtos vėliau, rengiant žemės reformos projektą kitame etape. Aplinkybę, kad liko atkurti nuosavybės teises į šiems piliečiams tenkančias J. R. iki nacionalizacijos turėtos žemės dalis, patvirtina ir Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2009 m. gruodžio 22 d. informacija (5 b. l., 9 t.).

125Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. balandžio 1 d. rašte Nr. 116, adresuotame ieškovei A. P., (56 b. l., 1 t.) nurodė, jog iš viso natūra visiems pretendentams buvo grąžinta 2,64 ha žemės, o likusi žemė yra užimta buvusios Rokų apylinkės gyventojų asmeninio ūkio žemės sklypais ir namų valdų, asmeninio žemės ūkio žemė yra paskirta Rokų apylinkės tarybos 1994 m. gegužės 13 d. sprendimu, taip pat įteisinta Kauno apskrities viršininko administracijos 1996 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 05-6487 ir 1996 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 05-6401.

126Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2004 m. balandžio 21 d. rašte Nr. 03-610 (58-59 b. l., 1 t.) nurodyta, kad iš viso natūra visiems pretendentams buvo grąžinta 2,64 ha žemės, liko atkurti nuosavybės teises į 7,15 ha žemės, o likusi negrąžinta J. R. valdyta žemė buvo priskirta valstybės išperkamai žemei (piliečiams suteikta ir jų naudojama asmeninio ūkio žemė). Tame pačiame rašte taip pat nurodyta, kad asmeninio ūkio naudotojams: L. D., N. Š., A. P., A. P. žemė skirta Kauno apskrities valdytojo 1996 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 05-6487, I. J. B. – Kauno apskrities valdytojo 1996 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 05-6401, o V. Ž. (K.) Kauno rajono Rokų apylinkės tarybos 1994 m. gegužės 13 d. 1-ojo šaukimo 37 sesijos sprendimu, į žemės sklypą Nr. 517 nuosavybės teisės atkurtos E. A. V.

127Nagrinėjamoje byloje ieškovės reiškia reikalavimus, motyvuodamos tuo, kad minėti asmenys J. R. valdytą žemę valdo neteisėtai ir tokiu būdu pažeidžia jų teises.

128Dėl 1994 m. gegužės 13 d. Kauno rajono Rokų apylinkės tarybos 1-ojo šaukimo 37 sesijos sprendimo „Dėl asmeninio naudojimo žemės sąrašų patvirtinimo“ ginčijamų dalių teisėtumo

129Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Kauno apskrities viršininko administracijos atsiliepime į ieškinį pateiktą informaciją, vėliau pateiktus rašytinius įrodymus ir planą (132-134 b. l., 1 t., 28 ir 104 b. l., 2 t.), pripažino, jog į buvusio savininko J. R. nuosavybės teise valdytą 9,79 ha žemės sklypą patenka atsakovų šiuo metu valdoma žemė: L. D. įpėdinių – visas 0,95 ha žemės sklypas Nr. 1494-1; A. P. – visas 1,52 ha žemės sklypas Nr. 1491; A. M. – visas 0,56 ha žemės sklypas Nr. 1453-2; N. Š. – 0,63 ha sklypo Nr. 1249-1, kurio bendras plotas 1,42 ha, dalis; J. I. B. – 1,07 ha sklypo Nr. 1191, kurio bendras plotas 1,36 ha, dalis; J. V. (A. E. V. įpėdinio) – 0,80 ha sklypo Nr. 517, kurio bendras plotas - 4,00 ha, dalis. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog L. D., A. P., N. Š., A. M. ir J. I. B. asmeninio ūkio žemės sklypai buvo suteikti 1994 m. gegužės 13 d. Kauno rajono Rokų apylinkės tarybos 1-ojo šaukimo 37 sesijos sprendimu „Dėl asmeninio naudojimo žemės sąrašų patvirtinimo“. Teismas taip pat konstatavo, jog 1994 m. gegužės 13 d. Kauno rajono Rokų apylinkės tarybos 1-ojo šaukimo 37 sesijos sprendimu „Dėl asmeninio naudojimo žemės sąrašų patvirtinimo“ suteikiant atsakovams asmeniniam naudojimui atitinkamas J. R. priklausiusios žemės dalis, buvo pažeista minėto sprendimo priėmimo momentu galiojusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816 patvirtinta Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarka.

130Vertinant minėto administracinio akto teisėtumą, svarbu apžvelgti tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmeninio ūkio žemės suteikimas buvo įteisintas Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimu „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“, jame buvo įtvirtinta nuostata, kad išplečiant sodybinius sklypus, žemė suteikiama daugiausia prie kaimo gyvenviečių ir vienkiemių, t. y. atsižvelgiant į asmenų, kurie šią žemę dirbs, interesus. Detalesnė tokios žemės suteikimo tvarka nustatyta Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 308. Jame be kita ko, nustatytos asmenų grupės, turinčios teisę gauti asmeninio ūkio žemes, taip pat tai, kad žemę asmeniniam ūkiui suteikia apylinkių tarybos. 1993 m. spalio 29 d. dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo tvarkos buvo priimtas naujas Vyriausybės nutarimas Nr. 816. Šio nutarimo 16 punkte buvo įtvirtinta nuostata, kad žemės sklypai asmeniniam ūkiui prie gyvenviečių matuojami žemėje, kuri pagal nustatyta tvarka apsvarstytus rajono valdyboje žemės reformos žemėtvarkos projektus numatyta naudoti asmeniniam ūkiui. Nauji žemės sklypai asmeniniam ūkiui po 1994 m. sausio 1 d. turi būti matuojami tik žemėje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ūkiui, arba laisvoje valstybinio žemės fondo žemėje, kuri numatyta naudoti gyventojų asmeniniam ūkiui pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus.

131Žemės reformos įstatymo (1991 m. liepos 25 d. įstatymo Nr. I-1607 redakcija) 16 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad žemė asmeniniam ūkiui išnuomojama iš apylinkės (miesto) savivaldybės disponuojamo valstybinės žemės fondo. Pagal to paties įstatymo 14 straipsnio 1 dalį valstybinės žemės fondas buvo apibrėžtas kaip įstatymo 13 straipsnyje nurodyta neprivatizuotina, nesugrąžinta nuosavybėn ir neišparduota žemė, taip pat šio įstatymo 11 straipsnio antrajame punkte ir 12 straipsnio trečiajame punkte nurodytais atvejais paimta į šį fondą žemė. Tokia nuostata, buvusi pradinėje Žemės reformos įstatymo redakcijoje, reiškė, kad kol žemė nesugrąžinta nuosavybėn, tol priskiriama valstybinės žemės fondui ir nustatyta tvarka galėjo būti naudojama asmeninių ūkių žemės skyrimui. Tokia nuostata reiškė, kad kol žemė nesugrąžinta nuosavybėn, tol priskiriama valstybinės žemės fondui ir nustatyta tvarka galėjo būti naudojama asmeninių ūkių žemės skyrimui. Sprendimus suteikti žemę gyventojų asmeniniam ūkiui apylinkių tarybos turėjo priimti ne vėliau kaip iki 1994 m. liepos 1 d. (Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 11 dalis – 1994 m. gegužės 24 d. įstatymo Nr. I-476 redakcija).

132Žemės reformos įstatymo (1993 m. liepos 15 d. įstatymo Nr. I-230 redakcija) 10 straipsnyje buvo nustatytas visų pretendentų įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, o ne tik pageidaujančių ją pirkti, eiliškumas. Šiame straipsnyje buvo nustatyta, kad, vykdant žemės reformą, žemės ūkio paskirties žemė įsigyjama pagal suprojektuotas žemėnaudas laikantis tokios pretendentų įsigyti žemę eilės: 1) asmenys, turintys teisę įsigyti žemę asmeniniam ūkiui; 2) kaime gyvenantys asmenys, susigrąžinantys toje vietovėje esančią žemę natūra;<...> 4) kiti asmenys, susigrąžinantys žemę natūra. Taigi pirmenybė buvo suteikta asmeninio ūkio žemės naudotojams, o buvę žemės savininkai ir kiti pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą nurodyti paskesnėje eilėje. Tik nuo 1997 m. liepos 23 d. įsigaliojusioje Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad pirmąja eile žemė, miškas ir vandens telkiniai sugrąžinami savininkams natūra. Taigi, minėtuose teisės aktuose, reglamentavusiuose žemės asmeniniam ūkiui suteikimą, nebuvo reikalaujama atsižvelgti į buvusio žemės savininko interesus, suteikiant naudoti jo žemę kitiems asmenims. Žemė asmeniniam ūkiui buvo suteikiama, atsižvelgiant tik į žemės ūkio ar kitų įmonių ir pretendento į asmeninį ūkį interesus. Tokios kitiems asmenims asmeniniam ūkiui naudoti suteiktos žemės išpirkimas iš asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, bei nustatymas galimybės asmeninio ūkio žemės naudotojams šią žemę neterminuotai naudoti ir netgi įstatymų nustatyta tvarka įsigyti privačion nuosavybėn Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d. nutarimu buvo pripažintas neprieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2010). Apibendrinant visa tai galima pasakyti, kad pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatos, galiojusios tuo metu, kai 1991-1992 metais buvo pateikti prašymai dėl išlikusio nekilnojamojo turto – žemės ūkio paskirties žemės – sugrąžinimo, nebuvo kliūtis suteikti žemę kitiems asmenims asmeniniam ūkiui.

133Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog nagrinėjant ginčą tarp pretendento atkurti nuosavybės teisę į žemę natūra ir asmenų, kuriems ginčo žemė buvo suteikta asmeniniam ūkiui, turi būti atsižvelgiama ir derinami šių abiejų gyventojų grupių interesai. Tokios pat pozicijos laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2008 ir kt.).

134Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad žemė asmeniniam gyventojų ūkiui galėjo būti skiriama tik tuose žemės plotuose, į kuriuos nepretendavo atkurti nuosavybės teisę natūra specialiajame įstatyme išvardinti asmenys; asmeninio ūkio žemė galėjo būti suteikta tik išsprendus nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, iki to laiko tokia žeme asmenys galėjo tik naudotis; kol neišspręstas asmens nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą klausimas, tol šis turtas yra ginčo objektas ir negali būti perleistas nuosavybėn kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/1999; 2005 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2005; 2005 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2005; 2006 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2006; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2008). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pretendentai prašymus grąžinti išlikusią ginčo žemę pateikė 1992 m. rugsėjo 29 ir 1991 m. spalio 16 dienomis (47-55 b. l., 1 t.; prijungtos Nuosavybės teisių į J. R. žemę atkūrimo bylos 1-8 l.), t. y. anksčiau, nei buvo priimtas ginčijamas Kauno rajono Rokų apylinkės tarybos apylinkės tarybos 1994 m. gegužės 13 d. 1-ojo šaukimo 37 sesijos sprendimas.

135Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, jog asmenų, kuriems žemė buvo suteikta asmeniniam ūkiui, interesai prioritetiškai ginami prieš asmenis, kurie į šią žemę pageidauja atkurti nuosavybės teises natūra, tik tuo atveju, jeigu ši žemė asmeniniam ūkiui buvo suteikta teisėtai, t. y. nepažeidžiant žemės suteikimo metu galiojusių teisės aktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-665/2001; 2007 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-289/2007; 2007 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2010; 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2010; kt.). Vadinasi, nagrinėjant bylas, kuriose turi būti išspręstas asmeninio ūkio žemės suteikimo teisėtumo klausimas, svarbu nustatyti, ar žemė asmeniniam ūkiui buvo suteikta pagal galiojusį teisinį reglamentavimą ir ar ji tikrai naudojama asmeniniam ūkiui. Vertinant asmeninio ūkio žemės suteikimo teisėtumą, turi būti tikrinama, ar konkretus asmuo priklausė asmenų grupei, turėjusiai teisę gauti atitinkamo dydžio asmeninio ūkio žemės sklypą; ar pagal ne vėliau kaip iki 1993 m. gruodžio 1 d. pateiktą asmens prašymą ne vėliau kaip iki 1994 m. liepos 1 d. buvo priimtas apylinkės tarybos sprendimas dėl žemės suteikimo asmeniniam ūkiui; jei žemės sklypas asmeniniam ūkiui buvo pamatuotas po 1994 m. sausio 1 d., turi būti patikrinama, ar jis buvo atmatuotas žemėje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ūkiui, arba laisvoje valstybinio fondo žemėje, kuri numatyta naudoti gyventojų asmeniniam ūkiui pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus. Kita asmeninio ūkio žemės priskyrimo prie valstybės išperkamos žemės sąlyga, minėta, yra jos naudojimas asmeniniam ūkiui, todėl tai taip pat turi būti patikrinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2010).

136Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė panaikinti 1994 m. gegužės 13 d. Kauno rajono Rokų apylinkės tarybos 1-ojo šaukimo 37 sesijos sprendimo „Dėl asmeninio naudojimo žemės sąrašų patvirtinimo“: 1) 1491 punkto, kuriuo A. P. suteiktas asmeninio naudojimo 1,55 ha žemės sklypas, dalį dėl 1,52 ha; 2) 1494 punkto, kuriuo L. D. suteiktas asmeninio naudojimo 1,00 ha žemės sklypas, dalį dėl 0,95 ha; 3) 1453 punkto, kuriuo A. M. suteiktas asmeninio naudojimo 2,00 ha žemės sklypas, dalį dėl 0,56 ha; 4) 1249 punkto, kuriuo N. Š. suteiktas asmeninio naudojimo 1,00 ha žemės sklypas, dalį dėl 0,63 ha. Tokį sprendimą teismas pagrindė išvada, kad atsakovams žemės sklypai asmeniniam naudojimui buvo suteikti pažeidžiant žemės suteikimo asmeniniams ūkiams tvarką. Teisėjų kolegija sprendžia, jog su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutikti nėra pagrindo.

137Pirmosios instancijos teismas, vertindamas 1994 m. gegužės 13 d. Kauno rajono Rokų apylinkės tarybos 1-ojo šaukimo 37 sesijos sprendimo ginčijamų dalių teisėtumą, pagrįstai atsižvelgė į sprendimo priėmimo metu galiojusią žemės suteikimo asmeniniams ūkiams tvarką, nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816 „Dėl žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Tvarka).

138Minėtos Tvarkos 1 punkte išvardintas asmenų, kurie turi teisę gauti žemės sklypus asmeniniam ūkui, sąrašas; 5 punkte nustatyta, kad asmenų, kuriems žemės sklypai asmeniniam ūkiui jau suteikti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos“ (Žin., 1990, Nr. 30-375), jeigu šios žemės gavimo sąlygos nėra pakitusios, naudojamas asmeniniam ūkiui žemės plotas negali būti mažinamas. Kiti asmenys, kuriems žemės sklypai asmeniniam ūkiui dar nesuteikti, tačiau kurie turi teisę juos gauti, iki 1993 m. gruodžio 1 d. turi pateikti prašymus suteikti žemės sklypą asmeniniam ūkiui apylinkės agrarinės reformos tarnybai (Tvarkos 6 p.). Taigi, atsižvelgiant į Tvarkos 6 punkto reglamentavimą, darytina išvada, jog atsakovai prašymus suteikti žemės sklypą asmeniniam ūkiui apylinkės agrarinės reformos tarnybai turėjo pateiki iki 1993 m. gruodžio 1 d., ką ir pripažino pirmosios instancijos teismas.

139Ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusioje Tvarkoje taip pat buvo išvardinta, kokie teisę gauti žemės sklypus asmeniniam ūkiui patvirtinantys dokumentai turėjo būti pateikti su prašymais suteikti tokius žemės sklypus (7 p.), buvo numatyta, jog apylinkės agrarinės reformos tarnyba, gavusi asmenų prašymus suteikti žemės sklypą asmeniniam ūkiui bei dokumentus, suformuoja asmenų bylas, parengia pasiūlymus ir perduoda medžiagą svarstyti apylinkės tarybai (8 p.). Be to, Tvarkoje buvo nustatyta, jog skiriami asmeniniam ūkiui žemės sklypai privalėjo būti matuojami ir paženklinami (16-21 p.).

140Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, įrodančių, jog minėti atsakovai nustatyta tvarka būtų teikę prašymus, kitus dokumentus, tinkamai būtų parengtos asmeninės bylos, parengti pasiūlymai apylinkės tarybai, taip pat nustatė, kad atsakovams skiriami asmeniniam ūkiui žemės sklypai nebuvo pamatuoti ir paženklinti, kaip tai nustatyta Tvarkoje.

141Anot apeliantės Kauno rajono savivaldybės, nors ir nebuvo pateikti minėti duomenys, tačiau tai nepaneigia galimybės, kad dokumentai neišliko, be to, Kauno rajono Rokų apylinkės taryba negalėjo savo nuožiūra ir iniciatyva priimti 1994 m. gegužės 13 d. sprendimo dėl minėtų keturių asmenų be jų pateiktų prašymų bei kitų teisės aktų reikalaujamų dokumentų. Be to, anot jos, dokumentų neišlikimas savaime negali būti laikomas pagrindu pripažinti, kad šių dokumentų nebuvo. Pasak apeliantės, šių dokumentų ir faktinių aplinkybių įrodymas yra užfiksuotas kitais įrodymais, t. y. tarybos sprendimu.

142Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (LR CPK 185 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

143Taigi, teisėjų kolegija pažymi, jog ta aplinkybė, kad tam tikros institucijos neturėjo galimybės pateikti teismo reikalaujamus dokumentus (25 b. l., 2 t., 124-125 b. l., 9 t.) dėl pasibaigusio jų saugojimo termino ar kitų aplinkybių, neeliminuoja šalių (šiuo atveju atsakovų) pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus (CPK 178 str.). Šiuo atveju atsakovai nepateikė duomenų (net ir netiesioginių rašytinių įrodymų), leidžiančių pagrįstai manyti, jog ginčijamas 1994 m. gegužės 13 d. administracinis aktas buvo priimtas laikantis tuo metu galiojančios tvarkos.

144Atsakovė N. Š. apeliaciniu skundu nesutinka, jog jai skiriant asmeniniam ūkiui žemės sklypą buvo pažeista tuo metu galiojanti tvarka, ir teigia, kad byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių, jog ji atliko visus veiksmus, kuriuos nustatė tuo metu galiojęs teisinis reglamentavimas. Šią aplinkybę apeliantė grindžia tuo, kad jai žemės sklypas asmeniniam ūkiui buvo paskirtas, nes jos vyras dirbo žemės ūkio įmonėje, taip pat įrodinėja byloje esančiais rašytiniais įrodymais: darbo knygutės įrašais (125 b. l., 9 t.), Kauno rajono savivaldybės administracijos Rokų seniūnijos 2010 m. kovo 25 d. pažyma Nr. 46 (123 b. l., 9 t.), patvirtinančia, jog jos šeima gyveno ūkiškai, ir 1994 m. sausio 5 d. kasos pajamų orderiu Nr. 189138 (124 b. l., 9 t.), kuriuo, anot apeliantės, Rokų agrarinės reformos tarybai buvo apmokėta už jai paskirto asmeninio ūkio žemės sklypo permatavimą ir dokumentų parengimą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės N. Š. įrašymas į ūkio knygą, kaip tai nurodyta Kauno rajono savivaldybės administracijos Rokų seniūnijos 2010 m. kovo 25 d. pažymoje Nr. 46, ar jos vyro darbas žemės ūkio įmonėje turi tik teisinę reikšmę, vertinant ar ginčijamo administracinio akto metu ji turėjo teisę į žemės sklypą asmeniniam ūkiui, tačiau ši faktinė aplinkybė nepatvirtina, jog apeliantė tikrai buvo pateikusi dokumentus, įrodančius jos teisę į asmeninio ūkio žemę, institucijai kartu su prašymu (duomenų, jog prašymą apeliantė pateikė iki 1993 m. gruodžio 1 d., byloje taipogi nėra). Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju teisinę reikšmę turi tai, kad apeliantė savo teises privalėjo realizuoti įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau šiuo atveju, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė šios aplinkybės neįrodė – byloje nebuvo pateikta duomenų, įrodančių, jog buvo laikytasi Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarime Nr. 816 įtvirtintos tvarkos. Pažymėtina, kad byloje pateiktas 1994 m. sausio 5 d. kasos pajamų orderis Nr. 189138 taip pat neįrodo, jog Rokų agrarinės reformos taryba permatavo būtent 1994 m. gegužės 13 d. Kauno rajono Rokų apylinkės tarybos 1-ojo šaukimo 37 sesijos sprendimu paskirtą jai asmeninio ūkio žemės sklypą ir parengė dokumentus.

145Atsakovai A. M. ir A. P. apeliaciniame skunde teigia, kad žemės sklypai, esantys Armališkių kaime, jiems buvo paskirti po Rokų kolūkio panaikinimo ir nuo 1992 m. jie šią žemę naudoja asmeniniam ūkiui, moka mokesčius. Šie apeliantai taip pat pažymi, kad jie kolūkyje dirbo nuo kolūkio įsteigimo iki jo panaikinimo ir jiems žemė buvo paskirta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. I-411 „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos“, pagrįstai ir teisėtai. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra pateikta duomenų, jog ginčijamas 1994 m. gegužės 13 d. Kauno rajono Rokų apylinkės tarybos 1-ojo šaukimo 37 sesijos sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 308, ką skundžiamame sprendime konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Apeliantai taip pat neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, jog, vertinant minėto administracinio akto atitinkamų dalių teisėtumą, turi būti vadovaujamasi administracinio akto priėmimo metu galiojusiu Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816. Atkreiptinas dėmesys, jog šios aplinkybės neginčija ir kiti apeliantai.

146Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog byloje nėra duomenų, įrodančių, kad šiems apeliantams žemės sklypai Armališkių kaime asmeniniam ūkiui buvo paskirti dar iki ginčijamo administracinio akto priėmimo ir jais naudojosi, mokėjo mokesčius nuo 1992 m. Piešingai, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateikti duomenys (165 b. l., 9 t.) patvirtina, kad šie ir kiti paminėti atsakovai valstybinės žemės nuomos mokesčius mokėjo nuo 1994 m. ir šiuos mokesčius mokėjo būtent už tokius žemės plotus, kokie jiems buvo suteikti Rokų apylinkės tarybos I-ojo šaukimo 37 sesijos 1994 m. gegužės 13 d. sprendimu. Nors mokesčių inspekcija yra nurodžiusi, jog ankstesnių metų archyvinių duomenų neturima, tačiau aplinkybės, jog mokesčiai už asmeniniam ūkiui skirtus žemės sklypus buvo mokami nuo 1992 metų, apeliantai taip pat neįrodė. Byloje esantys duomenys apie A. P. mokėtus mokesčius už žemę (81-91 b. l., 10 t.) nepatvirtina apeliantų nurodytos aplinkybės, jog jie naudojosi žemės sklypais Armališkių kaime jau nuo 1992 metų, kadangi pateikti duomenys patvirtina, jog buvo atliekami mokėjimai jau po ginčijamo administracinio akto priėmimo (po 1994 m.), be to, dalyje pateiktų duomenų nėra nurodyta už kokį žemės sklypą buvo mokėti mokesčiai. Duomenų, kad Angelė M. mokėjo mokesčius už žemės sklypus, esančius Armališkių kaime, nuo 1992 metų, byloje taip pat nėra.

147Duomenys apie tai, kad apeliantai anksčiau dirbo kolūkyje (19, 22-26 b. l., 9 t., 73-75, 77-79 b. l., 9 t.) taip pat nesudaro pakankamo pagrindo teigti, jog 1994 m. gegužės 13 d. sprendimas buvo priimtas teisėtai – laikantis žemės sklypų asmeniniam ūkiui suteikimo tvarkos.

148Kauno rajono savivaldybė ir N. Š. teigia, jog 1993 m. liepos 15 d. Žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo (Nr. 1-230) 10 straipsnis nustatė pretendentų įsigyti žemės paskirties žemę eilę, pagal kurią pirmojoje eilėje buvo asmenys, turintys teisę įsigyti asmeninio ūkio žemę, o ketvirtojoje eilėje - asmenys, susigrąžinantys žemę natūra. Pasak A. M. ir A. P., skundžiamo Kauno rajono Rokų apylinkės tarybos 1994 m. gegužės 13 d. sprendimo priėmimo metu jokie teisės aktai nesuteikė pirmenybės teisės asmenims, norintiems atkurti (atstatyti) nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą prieš asmenis, gyvenančius kaimo vietovėse ir dirbančius žemės ūkio paskirties žemę. Apeliantai A. M., A. P. ir Kauno rajono savivaldybė apeliaciniuose skunduose taip pat pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovės atitiko Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. birželio 18 įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ Nr. 1-1454 4 straipsnio 1-3, 5 ir 7 dalyse (redakcija, galiojusi iki 1997 m. spalio 3 d.) nurodytus reikalavimus, t. y. kad ieškovės ar kiti pretendentai rengėsi ūkininkauti ir todėl siekė atkurti nuosavybės teises į tėvų turėtą žemę. Tačiau šiuo atveju ieškovės neturėjo įrodinėti, jog jos rengėsi ūkininkauti. Šiuo atveju teisinę reikšmę turi tas faktas, jog ginčo žemė buvo skirta asmeniniam ūkiui, o vėliau ir perduota nuosavybėn, jau esant pretendentų prašymams atkurti nuosavybės teisę natūra, o atsakovų, kuriems neteisėtai buvo suteikta žemė asmeniniam naudojimui, interesai negali būti prioritetiškai ginami prieš asmenų, kurie į šią žemę pageidauja atkurti nuosavybės teises natūra, interesus.

149Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Tvarkos 14 punkte buvo įtvirtinta nuostata, kad žemės sklypų asmeniniam ūkiui matavimo darbai organizuojami kartu sprendžiant klausimus, susijusius su grąžinamų privatinėn nuosavybėn žemės sklypų išdėstymu Vyriausybės 1993 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 785 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje, iki bus parengti kompleksiniai žemės reformos žemėtvarkos projektai“ nustatyta tvarka.

150Byloje nustatyta, kad pretendentai M. L., O. P., A. P. ir A. S., sūnūs K. R., B. R. ir A. R., o taip pat marti U. R. jau 1992 m. rugsėjo 29 ir 1991 m. spalio 16 dienomis Kauno rajono Rokų apylinkės Agrarinės reformos tarnybai buvo pateikę prašymus grąžinti J. R. priklausiusią žemę. Kaip jau minėta, šie asmenys 1992 m. rugsėjo 25 d. susitarimu susitarė, kaip jiems bus atstatyta teisė į žemę (47-55 b. l., 1 t.; prijungtos Nuosavybės teisių į J. R. žemę atkūrimo bylos 1-10 l.). Taigi, jau 1991-1992 metais tapo žinoma, kad yra pretendentų atkurti nuosavybės teises į ginčo žemę natūra, todėl nuo prašymų pateikimo momento ši žemė nebuvo laisva valstybinio žemės fondo žemė, kol nebuvo išspręsti pretendentų prašymai (tokios pačios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2009; 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-837/2003; 2004 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2004; 2005 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2005; ir kt.). Tokia žemė galėjo būti suteikiama asmeniniam ūkiui, bet tik naudotis, siekiant, kad žemės ūkio paskirties žemė būtų tinkamai naudojama pagal ūkinę paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2009). Šiuo atveju ginčijamu 1994 m. gegužės 13 d. sprendimu tai ir buvo padaryta. Tačiau byloje nebuvo pateikta duomenų, įrodančių, jog atsakovams žemės sklypai asmeniniam ūkiui buvo suteikti teisėtai, t. y. laikantis jo priėmimo metu galiojančio teisinio reglamentavimo, taip pat nustatyta, jog nebuvo derinti tiek pretendentų, tiek atsakovų interesai kartu. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tokiu būdu buvo pažeistos ieškovių teisės. Atitinkamai, nėra pagrindo prioritetiškai ginti atsakovų, kuriems žemė buvo neteisėtai suteikta asmeniniam ūkiui, interesus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovių reikalavimus panaikinti 1994 m. gegužės 13 d. Kauno rajono Rokų apylinkės tarybos 1-ojo šaukimo 37 sesijos sprendimo „Dėl asmeninio naudojimo žemės sąrašų patvirtinimo“ dalis, kuriomis A. P. suteiktas asmeninio naudojimo 1,55 ha žemės sklypas, L. D. suteiktas asmeninio naudojimo 1,00 ha žemės sklypas, A. M. suteiktas asmeninio naudojimo 2,00 ha žemės sklypas ir N. Š. suteiktas asmeninio naudojimo 1,0 ha žemės sklypas, ta apimtimi, kiek tai pažeidė ieškovių interesus.

151Kauno rajono savivaldybė ir I. J. B., nesutikdami su teismo išvada, jog skiriami žemės sklypai asmeniniam ūkiui nebuvo matuojami ir paženklinti, teigia, kad Kauno rajono savivaldybės atstovas teismo posėdyje patvirtino, jog preliminarus žemėtvarkos projektas, kurio pagrindu ginčo žemė buvo pažymėta kaip asmeninio ūkio žemė, buvo patvirtintas dar 1992 metais, tas pačias aplinkybes nurodė ir Kauno apskrities viršininko administracijos atstovė (72-73 b. l., 9 t.).

152Tvarkos 8 punkte buvo nurodyta, kad skiriama žemė turėjo būti pažymėta žemės reformos žemėtvarkos projekte kaip asmeniniam ūkiui skirta žemė. Byloje yra pateikta ištrauka iš 1992 m. sudaryto Kauno rajono Rokų Kolūkio žemės reformos žemėtvarkos preliminaraus projekto (6 b. l., 9 t.). Tačiau tai tik preliminaraus projekto ištrauka, o duomenų, įrodančių, jog šis projektas administraciniu aktu buvo patvirtintas kaip galutinis, byloje nėra. Byloje yra pateiktas Kauno apskrities Kauno miesto (buv. Rokų) 1901 kadastro vietovės dalies žemės reformos žemėtvarkos projektas, patvirtintas tik 1999 m. gruodžio 28 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-01-8246 (79 b. l., 2 t.). Tačiau byloje nėra duomenų, įrodančių, ar buvo patvirtinti ir, jeigu buvo, tai kada ir kokiais administraciniais aktais žemės reformos žemėtvarkos projektai, kuriais remiantis žemė skirta asmeniniam ūkiui 1994 m.

153Tvarkos 16 punktas nustatė, kad nauji žemės sklypai asmeniniam ūkiui po 1994-01-01 turi būti matuojami tik žemėje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ūkiui, arba laisvoje valstybinio žemės fondo žemėje, kuri numatyta naudoti gyventojų asmeniniam ūkiui pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus. Kaip jau konstatuota aukščiau, esant pretendentų prašymams atkurti nuosavybės teises į ginčo žemę natūra, ginčo žemė negalėjo būti laikoma laisva valstybinio žemės fondo žemė, kol nebuvo išspręsti pretendentų prašymai, tačiau tokia žemė galėjo būti suteikta asmeniniam ūkiui.

154Kaip matyti iš 1994 m. gegužės 13 d. Rokų apylinkės tarybos sprendimo, kuriuo suteikti asmeninio naudojimo sklypai, šio sprendimo priede buvo numatyta grafa „Atmatuotas plotas“, tačiau ji, skiriant žemę asmeniniam naudojimui paminėtiems asmenims nebuvo užpildyta (138-166 b. l., 2 t.). Iš prijungtų atsakovų N. Š., A. P., L. D., A. M. nuosavybės teisės atkūrimo bylų matyti, jog N. Š. asmeninio ūkio žemė pamatuota ir paženklinta buvo 1996 m. (žr. 1996 m. balandžio 15 d. Armališkių kaimo N. Š. asmeninio ūkio žemės sklypo abrisą, 1996 m. gruodžio 27 d. asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktą, kuriame nurodyta, jog suteikta žemė paženklinta vietovėje 1994 m. rugsėjo 4 d.), A. P. asmeninio ūkio žemė pamatuota ir paženklinta 1996 m. (žr. 1996 m. lapkričio 20 d. asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktą, 1996 m. lapkričio 18 d. Armališkių kaimo A. P. asmeninio ūkio žemės sklypo abrisą), tuo tarpu L. D. žemės sklypo ribos nustatytos ir paženklintos tik 2003 m. (žr. 2003 m. gegužės 8 d. Armališkių kaime L. D. žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abrisus, 2003 m. gegužės 8 d. Asmeninio ūkio žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktą), Angelei M. – 2001 m. (žr. 2001 m. birželio 19 d. Asmeninio ūkio žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktą, 2001 m. birželio 19 d. Armališkių kaime A. M. žemės sklypų ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abrisą), t. y. atsakovams pripažįstant žemės sklypų asmeniniam ūkiui naudojimo teisėtumą ar po tokio pripažinimo. Kad atsakovams skirti asmeniniam ūkiui naudoti žemės sklypai buvo atmatuoti anksčiau, t. y. jų suteikimo metu (1994 m.), duomenų byloje nėra (išskyrus įrašą N. Š. nuosavybės teisės atkūrimo byloje esančiame 1996 m. gruodžio 27 d. asmeninio ūkio žemės paženklinimo akte). Taip pat byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog buvo laikytasi tuo metu nustatytos asmeniniam ūkiui suteiktų žemės sklypų pamatavimo ir paženklinimo tvarkos, ką teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas.

155Apeliantai cituoja kasacinio teismo suformuotą praktiką, pagal kurią faktas, jog asmeninio ūkio sklypų ribos nebuvo paženklintos asmeninio ūkio žemės suteikimo momentu, nesudaro pagrindo vėlesnį tokio veiksmo atlikimą laikyti neteisėtu, jeigu paženklinimo aktu užbaigiama suteiktos ir naudojamos asmeninio ūkio žemės įteisinimo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2004; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2010). Tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta, jog atsakovams asmeniniam ūkiui žemės sklypai buvo suteikti, laikantis tuo metu galiojančio teisinio reglamentavimo, todėl šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, ar asmeniniam ūkiui suteikti žemės sklypai buvo pamatuoti ir paženklinti jų suteikimo momentu, ar ne, nes bet kuriuo atveju toks pamatavimas ir paženklinimas negalėtų įteisinti neteisėto asmeninio ūkio žemės suteikimo ir naudojimo (be to, nebuvo pateikta duomenų, įrodančių, jog vėlesnis žemės sklypų pamatavimas ir paženklinimas buvo įvykdytas, vadovaujantis teisės aktuose nustatyta tvarka).

156Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Rokų apylinkės tarybos I-ojo šaukimo 37 sesijos 1994 m. gegužės 13 d. sprendimu asmeniniam naudojimui I. J. B. buvo paskirtas 0,15 ha žemės sklypas (žr. sprendimo 1191 punktą, 75 b. l., 2 t.).

157I. J. B. apeliaciniame skunde teigia, kad Rokų apylinkės tarybos 1994 m. gegužės 13 d. sprendimu jai paskirtas 0,15 ha asmeninio naudojimo žemės sklypas yra namų valdos žemės sklypas ir jis yra visiškai kitoje vietoje, negu J. R. iki 1940 metų valdyta žemė, todėl ieškovės neturėjo reikalavimo teisės ginčyti sprendimo dalį, kadangi jų teisės nebuvo pažeistos. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovės neprašo panaikinti aptariamo administracinio akto dalies, kuria apeliantei asmeniniam naudojimui paskirta 0,15 ha žemės, sprendžia, jog šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, ar šiuo administraciniu aktu apeliantei suteiktas asmeniniam naudojimui žemės sklypas įėjo (įeina) į J. R. valdytą ir ieškovių pretenduotą žemę, ar ne. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nekonstatavo, jog šiuo administraciniu aktu I. J. B. asmeniniam naudojimui buvo suteikta 0,15 ha dydžio į J. R. valdytą žemę patenkantis žemės sklypas. Priešingai, teismas nurodė, jog nėra įrodymų, patvirtinančių, jog 0,15 ha žemės šiai atsakovei paskirta būtent toje vietoje, kur pageidauja žemę susigrąžinti ieškovės. Kadangi ieškovės neprašė panaikinti 1994 m. gegužės 13 d. sprendimo 1191 punkto, pirmosios instancijos teismas neprivalėjo dėl jo teisėtumo apklausti byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo posėdžio metu.

158Dėl Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. 05-6401 ir 1996 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. 05-648 ir kitų administracinių aktų ginčijamų dalių bei sandorių teisėtumo

159Teisėjų kolegija pažymi, kad nors ieškovės ieškiniuose nurodė, jog jos prašo panaikinti 1997 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. 05-6401 atitinkamas dalis, o pirmosios instancijos teismas tiek motyvuojamojoje dalyje, tiek rezoliucinėje dalyse nurodė, jog yra pripažįstamos negaliojančiomis ir naikintinos 1997 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. 05-6401 ginčijamos dalys, sprendžia, jog dėl rašymo apsirikimo buvo neteisingai nurodyta įsakymo Nr. 05-6401 priėmimo diena. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šis įsakymas buvo priimtas 1997 m. gruodžio 12 d. (135 b. l., 9 t.), o ne 17 d., kaip tai nurodė ieškovės ir pirmosios instancijos teismas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog šis netikslumas turi būti ištaisytas. Atitinkamai, vertindama šio įsakymo ginčijamų dalių teisėtumą, teisėjų kolegija motyvuojamojoje dalyje nurodys teisingą ginčijamo įsakymo datą.

160Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino ieškovių reikalavimus panaikinti Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. 05-6401 (135-138 b. l., 9 t.) 25 punkto, kuriuo buvo patvirtintas 1,52 ha žemės sklypo, esančio Armališkių kaime, naudojimo teisėtumas J. I. B., dalį dėl 1,07 ha žemės sklypo naudojimo teisėtumo patvirtinimo, 1996 m. gruodžio 17 d. Kauno apskrities valdytojo administracijos įsakymo Nr. 05-6487 (139-144 b. l., 92 t.) 94 punkto, kuriuo buvo patvirtintas 2,17 ha žemės sklypo, esančio Armališkėse, naudojimo teisėtumas L. D. , dalį dėl 0,95 ha žemės sklypo naudojimo teisėtumo patvirtinimo, 97 punkto, kuriuo buvo patvirtintas 1,69 ha žemės sklypo, esančio Armališkėse, naudojimo teisėtumas A. P. , dalį dėl 1,52 ha žemės sklypo naudojimo teisėtumo patvirtinimo, 99 punkto, kuriuo buvo patvirtintas 2 ha žemės sklypo, esančio Armališkėse, naudojimo teisėtumas N. Š. , dalį dėl 0,63 ha žemės sklypo dalies naudojimo teisėtumo patvirtinimo, 77 punkto, kuriuo buvo patvirtintas 2,56 ha žemės sklypo, esančio Armališkėse, Kaune, naudojimo teisėtumas A. M. , dalį dėl 0,56 ha žemės sklypo dalies naudojimo teisėtumo patvirtinimo.

161Kaip matyti iš pačių įsakymų turinio, šie administraciniai aktai buvo priimti, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 8 punktu, Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimu

162Nr. 816 „Dėl žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos patvirtinimo“ ir, skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, Vyriausybės 1996 m. vasario 26 d. (o ne 1996 m. vasario 2 d., kaip nurodė pirmosios instancijos teismas) nutarimu Nr. 282 „Dėl kai kurių LR Vyriausybės nutarimų žemės reformos ir valstybinės žemės pardavimo klausimai dalinio pakeitimo“.

163Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 8 dalis (šios dalies redakcija, galiojusi nuo 1995 m. gruodžio 21 d.) nustatė, kad jei apylinkių tarybos pagal anksčiau galiojusius įstatymus nepriėmė sprendimo suteikti asmeninio ūkio žemę piliečiams, turėjusiems teisę šią žemę gauti, apskrities valdytojas, remdamasis agrarinės reformos tarnybos pateikta medžiaga, gali priimti sprendimą, patvirtinantį, kad šie piliečiai teisėtai naudojasi asmeninio ūkio žeme (bet ne daugiau kaip 2-3 ha faktiškai naudojamų žemės ūkio naudmenų); apskrities valdytojui priėmus tokį sprendimą, šie asmeninio ūkio žemės naudotojai gali tą žemę įsigyti privatinėn nuosavybėn šio straipsnio nustatyta tvarka. Vadinasi, apskrities valdytojui buvo suteikta teisė priimti sprendimą, patvirtinantį, kad teisėtai naudojamasi asmeninio ūkio žeme tik tais atvejais, kada dėl tokios žemės suteikimo nebuvo priimti sprendimai apylinkių tarybose.

164Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 8 dalies normos įgyvendinimo tvarka buvo detalizuota Vyriausybės 1996 m. vasario 26 d. nutarime Nr. 282, kuris galiojo iki 1999 m. birželio 10 d. Jo 1 punkte nustatyta, kad piliečių, kuriems suteikti asmeninio ūkio žemę apylinkių tarybos pagal anksčiau galiojusius įstatymus sprendimo nepriėmė, prašymai patvirtinti šios žemės naudojimo teisėtumą svarstomi ir sprendimai priimami šia tvarka: piliečiai, kurie turėjo teisę gauti žemę asmeniniam ūkiui iki 1994 m. liepos 1 d., paduoda apskrities valdytojo administracijos agrarinės reformos tarnybai prašymus patvirtinti asmeninio ūkio žemės naudojimo teisėtumą (1.1 punktas); agrarinės reformos tarnybos nustato piliečių naudojamų žemės sklypų dydį bei ribas ir pateikia raštu apskrities valdytojui pasiūlymus dėl šių žemės sklypų naudojimo teisėtumo patvirtinimo; prie pasiūlymų pridedami žemės sklypų planai (asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktai) ir kiti šiame punkte nurodyti dokumentai (1.2 punktas); pasiūlymus apskrities valdytojui ir prie jų pridedamą medžiagą agrarinės reformos tarnybos suderina su apskrities valdytojo administracijos žemės ūkio departamento rajono žemės ūkio valdyba (1.3 punktas); apskrities valdytojas, remdamasis agrarinės reformos tarnybos pasiūlymais, per mėnesį priima sprendimą dėl piliečių asmeninio ūkio žemės naudojimo teisėtumo. Sprendime patvirtinama, kad pilietis teisėtai naudojasi asmeninio ūkio žeme, nurodomas piliečio vardas ir pavardė, gyvenamoji vieta, vietovės, kurioje yra asmeniniam ūkiui naudojamos žemės sklypai, pavadinimas, asmeniniam ūkiui teisėtai naudojamos žemės bendras plotas, iš jo žemės ūkio naudmenų plotas. Apskrities valdytojas, nepatenkinęs piliečio prašymo patvirtinti asmeninio ūkio žemės naudojimo teisėtumą, raštu išdėsto priežastis (1.4 punktas).

165Į bylą yra pateiktas Kauno apskrities valdytojo administracijai adresuotas Kauno rajono žemės ūkio valdybos 1996 m. rugsėjo 13 d. raštas „Dėl asmeninio ūkio žemės sklypų naudojimo teisėtumo“ Nr. 1010, kuriame nurodyta, jog valdyba, peržiūrėjusi Zapyškio, Vandžiogalos, Raudondvario ir Rokų ART pateiktą medžiagą apie piliečių naudojamos asmeninio ūkio žemės naudojimo teisėtumą, pritarė šių agrarinės reformos tarnybos pasiūlymams (145 b. l., 9 t.). Kauno apskrities valdytojui adresuotame Kauno rajono žemės ūkio valdybos (Rokų agrarinės reformos tarnyba) 1996 m. lapkričio 29 d. rašte Nr. 463 nurodyta, jog Rokų Agrarinės reformos tarnyba prašo įteisinti Rokų seniūnijos gyventojams asmeninio ūkio žemę. Taip pat nurodyta, jog pagal anksčiau galiojusius įstatymus Rokų apyl. taryba sprendimo nepriėmė, o gyventojai turėjo teisę gauti žemę asmeniniam ūkiui iki 1994 m. liepos 1 d. (rašte nurodyta, kad pridedami asmeninio ūkio žemės naudotojų prašymai, paženklinimo aktai ir abrisai) (146 b. l., 9 t.). Kauno rajono žemės ūkio valdyba 1996 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. 1381 pritarė agrarinės reformos tarnybų pasiūlymams (147 b. l., 9 t.).

166Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog 1994 m. gegužės 13 d. Kauno rajono Rokų apylinkės tarybos 1-ojo šaukimo 37 sesijos sprendimo „dėl asmeninio naudojimo žemės sąrašų patvirtinimo“ 1491 punktu A. P. buvo skirtas 1,55 ha asmeninio naudojimo žemės sklypas, 1494 punktu L. D. buvo skirtas 1 ha asmeninio naudojimo žemės sklypas, 1249 punktu N. Š. skirtas 1 ha asmeninio naudojimo žemės sklypas, o 1453 punktu A. M. skirtas 2 ha asmeninio naudojimo žemės sklypas. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog Rokų agrarinės reformos tarnybos 1996 m. lapkričio 29 d. rašte Nr. 463 pateikta informacija, apie tai, kad suteikti asmeninio naudojimo žemės sklypai paminėtiems penkiems asmenims Rokų apylinkės taryba nepriėmė, yra akivaizdžiai nepagrįsta.

167Šios nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog ginčijamomis Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. 05-6401 ir Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. 05-6487 dalimis buvo patvirtintas naudojimo teisėtumas žemės sklypams, kurie jau buvo skirti asmeniniam ūkiui 1994 m. gegužės 13 d. Kauno rajono Rokų apylinkės tarybos 1-ojo šaukimo 37 sesijos sprendimu.

168Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti, ar teisėtai ir pagrįstai buvo priimtos ginčijamos Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. 05-6401 ir 1996 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. 05-6487 dalys, 2010 m. kovo 18 d. nutartimi (114-115 b. l., 9 t.) buvo įpareigojęs Kauno apskrities viršininko administraciją pateikti visus dokumentus, kurie buvo pagrindas šiems įsakymams priimti. Teisėjų kolegijos nuomone, Kauno apskrities viršininko administracijos pateiktų dokumentų (135-169 b. l., 9 t.) pagrindu negalima daryti išvados jog ginčijami aktai buvo priimti teisėtai, vadovaujantis tuo metu galiojančiais aktais. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad Kauno rajono žemės ūkio valdybos rašte Nr. 1996 m. lapkričio 29 d. Nr. 463 nurodyta, jog pridedami asmeninio ūkio žemės naudotojų prašymai, paženklinimo aktai ir abrisai, nelaikytini pakankamais duomenimis, įrodančiais, jog būtent atsakovai L. D. , A. P. , N. Š. , A. M. ir I. J. B. pateikė atitinkamus prašymus (įteisinti naudojamus žemės sklypus), kad būtent jų atžvilgiu buvo svarstoma dėl asmeninio ūkio žemės naudojimo teisėtumo, nes iš byloje pateiktų raštų turinio to negalima nustatyti (145, 146, 147 b. l., 9 t.). Pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra duomenų, įrodančių, kad atsakovai turėjo teisę gauti žemę asmeniniams ūkiams iki 1994 m. liepos 1 d., kokio dydžio žemės sklypai jiems galėjo būti suteikti. Iš bylos medžiagos ir prijungtų atsakovų nuosavybės teisės atkūrimo bylų taip pat negalima nustatyti, ar atsakovams buvo paženklinti ir pamatuoti būtent tokie žemės sklypai, kuriais jie iki tol naudojosi, ką pagrįstai ir nurodė pirmosios instancijos teismas sprendime. Be to, aplinkybė, kad institucijos nepateikė tam tikrų dokumentų, neeliminuoja pačių šalių pareigos įrodyti, jog sklypai buvo suteikti teisėtai. Tačiau šiuo atveju atsakovai to neįrodė. Kita vertus, Kauno apskrities viršininko administracija, pateikdama duomenis, susijusius su 1996 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. 05-6401 ir 1996 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. 05-6487 priėmimu, nenurodė, jog dalis dokumentų nėra išsaugota, pasibaigus saugojimo terminui (133-134 b. l., 9 t.).

169Taip pat pažymėtina, kad aplinkybė, jog atsakovai nebuvo įrašyti į 1998 m. rugpjūčio 10 d. Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 05-4897(148-164 b. l., 9 t.) patvirtintus asmenų neteisėtai naudojusių žemės sklypą sąrašus, nesudaro pagrindo teigti, jog ginčijami administraciniai aktai buvo priimti teisėtai.

170Kadangi atsakovai apeliaciniuose skunduose svarių argumentų dėl ginčijamų 1996 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. 05-6487 dalių teisėtumo nenurodė, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių pakako daryti išvadą, jog ginčijamos administracinio akto dalys buvo priimtos neteisėtai, t. y. nesilaikant tuo metu galiojusios žemės sklypo naudojimo įteisinimą reglamentuojančios tvarkos.

171Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog 1996 m. apskrities valdytojas įsakymu I. J. B. neteisėtai įteisino 1,52 ha asmeninio ūkio žemės sklypo naudojimą, taip pat atsižvelgė į šias aplinkybes: kad ši atsakovė nuo 1994 m. naudojosi 0,15 ha žemės ūkio paskirties žeme, nes už tokio dydžio sklypą mokėjo mokesčius; į tai, kad įrodymų, jog ji 1993 m. turėjo teisę naudotis 2 ha žemės, nepateikta; nuo 1999 metų ji mokėjo mokesčius už 1,36 ha žemės sklypą, nors apskrities valdytojo buvo pripažinta, kad ji teisėtai naudojasi 1,52 ha žemės, iš kurios 1,42 ha žemės ūkio naudmenų; kur toks sklypas jai buvo atmatuotas 1996 metais, įrodymų nepateikta.

172Apeliantės I. J. B. teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ji (I. J. B.) nuo 1994 m. naudojosi 0,15 ha žemės ūkio paskirties žeme, nes už tokio dydžio sklypą mokėjo mokesčius. Šis sklypas, anot apeliantės, buvo kitos paskirties žemės sklypas. Asmeninio ūkio žemės ūkio paskirties žemės sklypas buvo kitoje vietoje, nei namų valdos žemės sklypas, kurio dalis patenka į J. R. iki 1940 metų valdytos žemės ribas. Būtent dėl šio asmeninio ūkio žemės sklypo ir buvo priimtas 1996 metų gruodžio 12 d. Kauno apskrities valdytojo įsakymas Nr. 05-6401, kurio 25 punktu jai buvo patvirtintas 1,52 ha žemės sklypo Armališkių kaime naudojimo teisėtumas.

173Su šiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti. Visų pirma, aplinkybę, jog nuo 1994 metų apeliantė naudojosi žemės ūkio paskirties žeme, patvirtina oficialūs duomenys – Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. balandžio 13 d. raštas Nr. (22.5-32.2)-K-5232 (165-166 b. l., 9 t.). Be to, iš šių duomenų, kaip jau aptarta aukščiau, galima pagrįstai daryti išvadą, jog ši žemė apeliantei suteikta asmeniniam naudojimui Rokų apylinkės tarybos I-ojo šaukimo 37 sesijos 1994 m. gegužės 13 d. sprendimu.

174Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog vadovaujantis Kauno apskrities viršininko administracijos atsiliepime į ieškinį pateikta informacija, vėliau pateiktais rašytiniais įrodymais ir planu (132-134 b. l., 1 t., 28, 104 b. l., 2 t.), buvo nustatyta, jog į buvusio savininko J. R. nuosavybės teise valdytą 9,79 ha žemės sklypą patenka J. I. B. valdomo 1,07 ha sklypo Nr. 1191, kurio bendras plotas 1,36 ha, dalis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog nėra pagrindo netikėti oficialiais rašytiniais įrodymais (CPK 197 str. 2 d.). Tai, kad byloje yra pateiktas IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ sudarytas planas (16 b. l., 9 t.), iš kurio, anot J. I. B. matyti, jog jos turimo 1,36 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo į buvusią J. R. valdytą žemę patenka tik 0,70 ha, negali paneigti pagal nustatytą Žemės reforomos žemėtvarkos projektų rengimo tvarką Valstybinio žemėtvarkos instituto parengto plano (104 b. l., 2 t.).

175J. I. B. apeliaciniame skunde minimas 2010 m. birželio 17 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento Kauno gyventojų skyriaus raštas Nr. (22.5-32.2)-G-818 (rašte nurodyta, jog apeliantė už laikotarpį nuo 1997 metų iki 1998 metų mokėjo mokesčius už 1,36 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą) (100 b. l., 10 t.) nepaneigia, o tik patvirtina, kad nuomos mokestį apeliantė mokėjo tik už 1,36 ha žemės sklypą, nors 1996 m. apskrities valdytojas įsakymu jai buvo įteisintas didesnio ploto žemės naudojimas.

176Nepagrįstai atsakovė J. I. B. teigia, jog teismas, nurodydamas, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog ji 1993 metais turėjo teisę naudotis 2 ha žemės, neatsižvelgė į tuo metu galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius asmeninio ūkio suteikimą, o būtent Žemės reformos įstatymo (1994 m. gegužės 24 d. įstatymo Nr. 1-476 redakcija, kuri įsigaliojo nuo 1994 m. birželio 8 d. ir galiojo iki 1995 m. birželio 28 d.) 16 straipsnio 1 dalį. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog vien apeliantės nurodyta aplinkybė, kad ji nuo 1992 metų ūkininkavo asmeninio ūkio žemės sklype nepatvirtina, jog ji turėjo teisę naudotis būtent 2 ha žemės. Be to, byloje nėra pateikta duomenų, iš kurių būtų galima daryti neabejotiną išvadą, jog ji ūkininkavo būtent tame žemės sklype, kurio naudojimas buvo įteisintas ginčijamu apskrities valdytojo įsakymu.

177Kiti apeliantės J. I. B. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog ginčijama 1996 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. 05-6401 25 punkto dalis buvo priimta, laikantis tuo metu galiojančių teisės aktų (Žemės reformos įstatymo 16 str. 8 d., Vyriausybės 1996 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 282 teisės normų).

178Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas daryti išvadą, jog Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. 05-6401 25 punkto, kuriuo buvo patvirtintas 1,52 ha žemės sklypo, esančio Armališkių kaime, naudojimo teisėtumas J. I. B., dalis dėl 1,07 ha žemės sklypo naudojimo teisėtumo patvirtinimo taip pat buvo priimta, pažeidžiant akto priėmimo metu galiojančią tvarką.

179Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepateikė visų byloje surinktų rašytinių įrodymų, apklaustų liudytojų parodymų išsamios analizės, nelemia sprendimo neteisėtumo ir nesudaro pagrindo teigti, jog jų teismas neįvertino. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog dėl didelės bylos medžiagos apimties yra logiška ir protinga akcentuoti svarbiausius byloje surinktus įrodymus, detaliau neaptariant kitų, nekeičiančių sprendimo esmės ir rezultatų, kaip šiuo atveju pagrįstai ir padarė pirmosios instancijos teismas. Be to, teisėjų kolegija, vertindama apeliantų argumentus, nustatė, jog ir kiti byloje surinkti įrodymai nesudaro pagrindo daryti priešingas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, išvadas. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantų teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 180 straipsnio ir 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus.

180Lietuvos Respublikos 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 12 straipsnio 3 punktas nustatė, kad nuosavybės teisės natūra neatkuriamos į žemę, kuri pagal galiojusius įstatymus suteikta gyventojų asmeniniam ūkiui (1993 m. liepos 15 d. redakcija). Tokia pat nuostata įtvirtinta ir 1997 m. liepos 1 d. įstatyme „Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme“. Kaip jau nurodyta aukščiau, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teisminę praktiką, kad tuo atveju, jeigu žemė asmeniniam ūkiui buvo suteikta pažeidžiant nustatytą tvarką, o apeliacinės instancijos teismas būtent tai šioje byloje konstatavo, prioritetiškai turi būti ginamos asmenų, kurie pretenduoja atkurti nuosavybės teisę į žemę, teisės. Taigi, kol nebuvo išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo į J. R. turėtą žemę pretendentams klausimas, ši žemė negalėjo būti suteikiama ir parduodama kitiems asmenims, nes tai jau yra tolesnis buvusio savininko nuosavybės teisių pažeidimas. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad žemės sklypų atsakovams suteikimas asmeniniams ūkiams ir perleidimas, neišsprendus nuosavybės teisės atkūrimo klausimo pretendentams, yra neteisėtas. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino neteisėtomis ir naikintinomis Kauno apskrities valdytojo 1996 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. 05-6582 (45 b. l., 2 t.) 111 punkto, kuria leista L. D. pirkti asmeninio ūkio žemę, dalį dėl 0,95 ha žemės pirkimo ir 112 punkto dalį, kuriuo A. P. leista pirkti 1,52 ha asmeninio ūkio žemę, taip pat Kauno apskrities viršininko 2004 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. 02-01-907 1.2 punktą ir įsakymą Nr. 02-01-890, kuriais nuspręsta parduoti žemę šiems asmenims (36, 43 b. l., 2 t.). Panaikinus minėtus administracinius aktus, pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino negaliojančiomis ir žemės pardavimo L. D. bei A. P. sutartis (37, 44 b. l., 2 t.), sudarytas tarp šių asmenų ir Kauno apskrities viršininko administracijos, kaip prieštaraujančias imperatyvioms įstatymų normoms (CK 1.80 str. 1 d.).

181Nors pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje atskirai nenurodė, jog dėl tų pačių motyvų yra naikinimas Kauno apskrities valdytojo 1996 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. 05-6582 120 punktas, kuriuo N. Š. buvo leista pirkti 1 ha asmeninio ūkio žemę, tačiau iš sprendimo rezoliucinės dalies matyti, jog buvo panaikintas ir šis įsakymo punktas.

182Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies, pirmosios instancijos teismas taip pat panaikino: 1) 2002 m. vasario 22 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-01-818 (27 b. l., 2 t.), kuriuo J. I. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę ir suteiktas neatlygintinai 1,36 ha dydžio asmeninio ūkio žemės sklypas Armališkėse, Kaune, dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 1,07 ha žemės sklypo dalį (27, 31 b. l., 2 t.); 2) 2002 m. vasario 22 d. Kauno apskrities viršininko sprendimo Nr. 19/3877 (31 b. l., 2 t.), kuriuo J. I. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,36 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeniniam ūkiui 1,36 ha žemės sklypą, esantį Armališkėse, dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 1,07 ha žemės sklypo dalį; 3) 2003 m. gegužės 12 d. Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymo Nr. 02-01-2999 (32 b. l., 2 t.) dalies, kurios pagrindu N. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2 ha žemę perduodant neatlygintinai asmeninio ūkio 1,42 ha žemės sklypą, dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 0,63 ha žemės ir perdavimo neatlygintinai asmeniniam ūkiui; 4) 2003 m. gegužės 12 d. Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 19/4245 (34 b. l., 2 t.), kuriuo N. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2 ha, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 2.00 ha žemės sklypą, dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 0,63 ha žemės sklypą; 5) 2003 m. rugpjūčio 14 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-01-5418 (Nr.19-4355), kuriuo A. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2 ha žemę Armališkėse, perduodant neatlygintinai asmeninio ūkio žemės sklypą - 0,56 ha Armališkėse, dalį dėl 0,56 ha nuosavybės teisių atkūrimo ir 0,56 ha asmeninio ūkio žemės sklypo perdavimo neatlygintinai; 6) 2003 m. rugpjūčio 14 d. Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 19/4355, kuriuo buvo nuspręsta atkurti nuosavybės teises A. M. į 2,00 ha žemę, esančią Armališkėse, perduodant neatlygintinai asmeniniam ūkiui šį žemės sklypą, dalį dėl 0,56 ha žemės nuosavybės teisių atkūrimo. Su tokiu teismo sprendimu nėra pagrindo nesutikti dėl jau aukščiau aptartų argumentų, kad asmeninio ūkio žemė šiems atsakovams buvo paskirta neteisėtai.

183Pasak I. J. B., nagrinėjamoje byloje negali būti prioritetiškai ginami ieškovių interesai, nes jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į V. D. iki 1940 metų valdytą žemės sklypą, perduodant neatlygintinai naudojamą asmeninio ūkio žemės sklypą. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atkuriant nuosavybės teises apeliantei į jai tenkantį buvusio savininko V. D. nuosavybės teisėmis valdytą Vilniaus apskrities Ukmergės rajono Šiliūnų kaime esantį 5,17 ha žemės sklypą, Kauno apskrities viršininko 2002 m. vasario 22 d. sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,36 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeniniam ūkiui 1,36 ha žemės sklypą, esantį Armališkėse, Kaune (150 b. l., 1 t.). Nors apeliantei buvo atkuriamos nuosavybės teisės į V. D. valdytą žemę, tačiau jai buvo perduotos kitoje vietoje esantis žemės sklypas, kurio dalis, kaip jau nustatyta, pateko į J. R. iki 1940 metų valdytą žemę, į kurį pretendentai dar 1991-1992 metais buvo pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog I. J. B. asmeninio ūkio žemė buvo paskirta neteisėtai, pagrįstai panaikino ir Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymą atkurti jai nuosavybės teisę, perduodant neatlygintinai asmeninio ūkio žemės sklypą toje dalyje, kiek tai pažeidžia ieškovių teises. Tas pats pasakytina ir apie Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymus, kuriais buvo atkurtos A. M. ir N. Š. nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai ginčijamus asmeninio ūkio sklypus.

184I. J. B. apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas netyrė, jog ji buvo sąžininga turto įgijėja. Jos sąžiningumą, pasak jos, patvirtina 2001 m. birželio 5 d. Kauno apskrities viršininko administracijos pažyma Nr. 58 ir 2002 m. vasario 1 d. pažyma dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo (žr. J. I. B. nuosavybės teisės atkūrimo bylą).

185Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog asmuo, ketinantis įsigyti nuosavybėn jo naudojamą asmeniniams poreikiams išskirtą žemės sklypą, privalo elgtis apdairiai ir rūpestingai bei žinoti ir vykdyti įstatymų reikalavimus. Todėl jam tenka pareiga įsitikinti, kad pagal įstatymą nėra kliūčių valstybinės žemės sklypui pirkti, t. y. kad į sklypą nėra pretendentų, siekiančių atkurti nuosavybės teises natūra. Asmuo turi teikti įrodymus, kad padarė viską, siekdamas išsiaiškinti, ar žemės sklypas yra laisvas, arba kad jis sąžiningai klydo dėl kitų asmenų kaltės (pavyzdžiui, valstybinės institucijos suteikė klaidingą informaciją ar reikalaujant duomenų nuslėpė pretendentus). Informacijos negavimas ar jos neišsamus pobūdis neturėtų būti vertinamas kaip asmens pareigos išsiaiškinti perkamo žemės sklypo teisinį statusą tinkamas įvykdymas. Iki galo šios pareigos neatlikęs asmuo turėtų prisiimti neigiamas savo veiksmų pasekmes, nes neaiškioje situacijoje rizikuotų. Ta aplinkybė, kad valstybinė institucija pardavinėjo žemę, kurios neturėjo teisės parduoti, nesudaro pagrindo valstybinio žemės sklypo pirkėjo laikyti sąžiningu įgijėju vien dėl to, kad jis žemę pirko iš valstybinės institucijos. Jeigu valstybinėse institucijose iš tikrųjų buvo pretendentų pareiškimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra, o perkantis valstybinę žemę asmuo šios aplinkybės nesiaiškino ir žemės sklypą nupirko, tai jis negali būti traktuojamas sąžiningu įgijėju pagal CK 4.96 straipsnį. Sutartimi įgiję nuosavybės teisę į valstybinės žemės sklypą, į kurį pretenduojama atkurti nuosavybės teises natūra, teismui pripažinus sandorio neatitiktį imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, traktuojami nesąžiningais įgijėjais, jeigu neįrodo, kad valstybinės institucijos juos suklaidino, nuslėpdamos informaciją apie pretendentus. Kartu tai nereiškia, kad jų teisės yra neginamos, nes dėl informacijos neteikimo ar klaidinimo – neteisėtų veiksmų – padaryti nuostoliai gali būti atlyginami. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2007).

186Vadinasi, ir nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog valstybinės institucijos buvo suteikusios klaidingą informaciją, jog nėra J. I. B. asmeninio ūkio naudojimui suteikto žemės sklypo Amališkėse savininko, nesudaro pagrindo laikyti apeliantę sąžininga įgijėja, tuo labiau, kaip paaiškėjo, žemės sklypai asmeniniam naudojimui buvo suteikti pažeidžiant tuometinį teisinį reglamentavimą.

187Pripažinus aukščiau paminėtus įsakymus, sprendimus ir sandorius negaliojančiais, pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė restituciją.

188Dėl reikalavimų, susijusių su A. M. žemės sklypo įkeitimu

189Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nusprendė panaikinti: 1) 2007 m. kovo 19 d. sudarytą hipotekos lakštą (įkeitimo sutartį), patvirtintą Kauno m. 6-ojo notarų biuro notarės J. R. tvirtinamuoju įrašu, notarinio registro Nr. 2643, hipotekos kodas 02120070004241, įregistravimo data 2007 m. kovo 21 d., kuriuo skolininko D. P. kreditoriui AB SEB bankui buvo įkeistas atsakovės A. M. žemės sklypas (kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ) Kauno m. k. v.), taip pat šio hipotekos lakšto įregistravimą Hipotekos registre; 2) 2007 m. balandžio 19 d. hipotekos lakšto (sutartis dėl hipotekos lakšto duomenų pakeitimo), patvirtinto Kauno m. 6-jo notarų biuro notarės J. R. tvirtinamuoju įrašu, notarinio registro Nr. 3922 hipotekos pakeitimo kodas 02120070005968, hipotekos pakeitimo įregistravimo data 2004 m. balandžio 23 d., dalį dėl A. M. priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ) Kauno m. k. v., įkeitimo, taip pat panaikino šio hipotekos lakšto įregistravimą Hipotekos registre; 3) 2007 m. rugsėjo 19 d. hipotekos lakšto (sutartį dėl hipotekos lakšto duomenų pakeitimo), patvirtinto Kauno m. 6-jo notarų biuro notarės J. R. tvirtinamuoju įrašu, notarinio registro Nr. 9235, hipotekos pakeitimo kodas 02120070015978, hipotekos pakeitimo įregistravimo data 2007 m. rugsėjo 25 d., dalį dėl atsakovei A. M. priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ) Kauno m. k. v., įkeitimo, taip pat panaikino šio hipotekos lakšto įregistravimą Hipotekos registre.

190Byloje nustatyta, kad atsakovas D. P. 2006 m. spalio 17 d. sudarė kredito sutartį Nr. 0350618074167-13 su AB SEB Vilniaus banku dėl 150 000 Lt kredito suteikimo, įkeičiant jam priklausantį butą, esantį ( - ) (33-35 b. l., 10 t.). 2007 m. sausio 16 d. tarp tų pačių šalių buvo sudarytas susitarimas pakeisti 2006 m. spalio 17 d. kredito sutarties sąlygas, papildomai suteikiant D. P. 357 000 Lt kreditą ir papildomai įkeičiant bankui žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ) (36-37 b. l., 10 t.). 2007 m. kovo 16 d. tarp AB SEB banko ir D. P. buvo sudarytas naujas susitarimas pakeisti 2006 m. spalio 17 d. kredito sutarties sąlygas, numatant, jog sutarties šalys pakeičia Sutarties Specialiosios dalies 7.2 punktą, papildo sutartį 9.3 p. ir išdėsto juos taip: bankui įkeičiamas žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), ( - ), turto vertė litais 325 000 Lt, kredito gavėjas įsipareigoja įstatymų nustatyta tvarka įkeisti šį nekilnojamąjį turtą ne vėliau kaip iki 2007 m. kovo 30 dienos (38 b. l., 10 t.).

1912007 m. kovo 19 d. skolininkas D. P. , įkeičiamo daikto savininkas A. M. ir kreditoriaus AB SEB banko atstovė pasirašė hipotekos lakštą, kurį patvirtino Kauno m. 6-ojo notarų biuro notarė J. R. ir kuris 2007 m. kovo 21 d. buvo įregistruotas Hipotekos registre (hipotekos kodas 02/1/20070004241) (b.l. 20-22, 10 t.). Šiuo įkeitimo sandoriu skolininko D. P. turimos prievolės, kurios dydis 185 430,02 Lt užtikrinimui kreditoriui AB SEB Vilniaus bankui buvo įkeistas atsakovės A. M. žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ). 2007 m. balandžio 19 d. hipotekos lakštu, patvirtintu Kauno m. 6-jo notarų biuro notarės J. R. tvirtinamuoju įrašu, notarinio registro Nr. 3922, hipotekos pakeitimo kodas 02120070005968, hipotekos pakeitimo įregistravimo data 2004 m. balandžio 23 d., D. P. , A. M. ir AB SEB Vilniaus bankas susitarė padidinti prievolės dydį iki 269 783,53 Lt, o 2007 m. rugsėjo 19 d. hipotekos lakštu, patvirtintu Kauno m. 6-jo Notarų biuro notarės tvirtinamuoju įrašu, notarinio registro Nr. 9235, hipotekos pakeitimo kodas 02120070015978, hipotekos pakeitimo įregistravimo data - 2007 m. rugsėjo 25 d., šalys D. P. , A. M. ir AB SEB Vilniaus bankas susitarė padidinti prievolės dydį iki 342 797,83 Lt (23-26 b. l., 10 t.).

192Pirmosios instancijos teismas ieškovių reikalavimą panaikinti hipotekos lakštą ir sutartis, kuriomis keičiami hipotekos lakšto duomenys, patenkino, motyvuodamas tuo, kad turtas, kurio teisinė priklausomybė atsakovei A. M. nuginčyta, pripažinus negaliojančiu apskrities viršininko įsakymą dėl imperatyviųjų įstatymo normų pažeidimo ir į kurio nuosavybės teisės atkūrimą pretenduoja ieškovės, negali būti atsakovės A. M. sutikimu trečiojo asmens skolinių įsipareigojimų užtikrinimo objektas. Teismas nurodė, kad įkeisti daiktą hipotekos sutartimi (lakštu) gali tik to daikto savininkas, todėl nuginčijus daikto savininko A. M. nuosavybės teisę į dalį ginčo žemės sklypo, teismas tais pačiais argumentais ir pagrindu panaikino hipotekos lakštą.

193Apeliantai D. P. ir AB SEB bankas apeliaciniais skundais iš esmės ginčija aptariamą sprendimo dalį tuo pagrindu, kad jie buvo sąžiningos sutarties šalys. Bankas taip pat teigia, kad administraciniu aktu, prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymų normoms, perleistas valstybės turtas gali tapti teisėtu vėlesnio sandorio objektu, jei trečiasis asmuo – vėlesnio sandorio šalis sąžininga (CK 1.80 str. 4 d., 6.153 str. 1 d.). Banko įsitikinimu, nėra pagrindo manyti, jog teisės normos, reglamentuojančios sąžiningo įgijėjo interesų gynimą, turėtų būti taikomos tik tokiam sąžiningam įgijėjui, kuris turtą įgijo nuosavybės teise.

194Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 1.80 straipsnio 4 dalies ir 6.153 straipsnių taikymo, išaiškino, kad pirmiausia turi būti atsižvelgiama į savininko, kurio žemė buvo neteisėtai nacionalizuota, t. y paimta valstybės nuosavybėn, interesus. CK normos, reglamentuojančios sąžiningo įgijėjo interesų gynimą, taikomos tik tokiam sąžiningam įgijėjui, kuris turtą įgijo nuosavybės teise. Nagrinėjamoje byloje hipotekos kreditorius ginčijamo turto nuosavybės teise neįgijo (tas pats pasakytina ir apie mūsų atveju nagrinėjamą bylą). CK 4.215 straipsnyje sąžiningo įgijėjo teisėms prilygintos tik įkaito turėtojo teisės. Sąžiningo įgijėjo teisių institutas (CK 4.95–4.97 straipsniai) turi būti taikomas tik kilnojamųjų daiktų ir turtinių teisių turėtojui, bet ne hipotekos kreditoriui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad CK 1.95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Dėl to turtas, kurio teisinė priklausomybė atsakovui nuginčyta pripažinus sandorį iš dalies negaliojančiu dėl imperatyviųjų įstatymo normų pažeidimo, žemės sklypas, į kurio nuosavybės teisės atkūrimą pretenduoja ieškovas, negali būti atsakovo skolinių įsipareigojimų užtikrinimo objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2006).

195Atsižvelgus į šį kasacinio teismo išaiškinimą, yra pagrindas daryti išvadą, jog ir šiuo atveju negali būti taikomos CK 1.80 straipsnio 4 dalis ir 6.153 straipsnio 1 dalis, o pripažinus negaliojančiais aukščiau aptartus administracinius aktus, priimtus A. M. atžvilgiu, daroma išvada, kad žemės sklypas, į kurio nuosavybės teisės atkūrimą pretenduoja ieškovės, negalėjo būti ne tik atsakovės, bet ir atsakovės sutikimu trečiojo asmens skolinių įsipareigojimų užtikrinimo objektas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 4400-0082-2671, hipoteką (hipotekos lakštą, sutartis, kuriomis keičiami hipotekos lakšto duomenys ir hipotekos registraciją).

196Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog nagrinėjamu atveju negalima vadovautis D. P. ir AB SEB banko cituojamomis kasacinio teismo nutartimis, kadangi jose nurodytos faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis.

197Dėl ieškinio senaties

198Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovės nepraleido ieškinio senaties termino kreiptis į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo. Teismas sprendė, jog šiuo atveju reikia vadovautis CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytu bendruoju ieškinio senaties terminu. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju netaikytinas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnyje numatytas terminas, kadangi šis terminas galėtų būti taikomas tik dėl administracinių aktų, kurie priimti ieškovių atžvilgiu ir jais būtų atkurtos joms nuosavybės teisės ar atsisakyta tai padaryti, o šiuo atveju, anot teismo, tokie sprendimai nėra priimti ir ginčų dėl jų nėra. Pasak teismo, nagrinėjamu atveju taip pat netaikytinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas skundui dėl individualaus akto paduoti, kadangi ši įstatymo nuostata taikytina, kai ginčas nagrinėjamas administraciniame teisme Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka pagal suinteresuotų asmenų pareiškimus dėl individualaus akto teisėtumo, o ne civilinėje byloje, nagrinėjamoje bendrosios kompetencijos teisme. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo išaiškinimu.

199Sprendžiant ieškinio senaties taikymo klausimą, būtina atkreipti dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2006; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2010). Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas taikomas tik ginčą nagrinėjant administraciniame teisme.

200Taigi, nagrinėjamu atveju sprendimui, kuriuo buvo nutarta atsakovams suteikti žemės sklypus asmeniniam naudojimui, įsakymams, kuriais buvo patvirtintas žemės sklypų naudojimo teisėtumas atsakovams, įsakymams, kuriais buvo leista atsakovams pirkti asmeninio ūkio žemę, apskundimui taikomas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas.

201Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio išaiškinimu, nes jis prieštarauja teismų suformuotai praktikai.

202Minėtame Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo straipsnyje nustatyta, jog sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad minėta termino skundui paduoti pradžia taikoma tik asmenų, kuriems sprendimu atkurtos nuosavybės teisės, atžvilgiu. Teismas taip pat nurodė, jog tokius sprendimus turi teisę apskųsti ir kiti asmenys, kurių interesus sprendimai liečia, tačiau tokiems asmenims kreipimosi į teismą terminas prasideda ne nuo sprendimo įteikimo, o nuo akto paskelbimo (ABTĮ 33 str. 1 d.). Tokiu atveju skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A7-301/2006; 2005 m. kovo 24 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A7-100/2005; 2011 m. balandžio 15 d. nutartį, priimta administracinėje byloje Nr. AS525-184/2011).

203Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosavybės teisių atkūrimo procese svarbus yra pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą interesų derinimo principas, kuris reiškia, kad vieno pretendento teisių negalima atkurti pažeidžiant kito teisę, ir šio principo įgyvendinimas yra valstybės institucijų, vykdančių nuosavybės teisių atkūrimą, pareiga. Interesų derinimo principu paremtas teisinis santykis tarp pretenduojančio atkurti nuosavybės teises asmens ir institucijos reiškia, kad tokio principo nesilaikymą asmuo suvokia, kai dėl jo priimamas atitinkamas administracinis aktas, tačiau jis nežino, kokie aktai ir kada priimami dėl nuosavybės teisių atkūrimo kitiems asmenims. Kita vertus, tokių aktų priėmimas savaime nesuponuoja asmens teisės pažeidimo, kol jis nesužino, kad jam nebus atkurtos nuosavybės teisės jo prašomu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. 3K-3-27/2011).

204Todėl atsižvelgiant į tai, kas paminėta, darytina išvada, jog įsakymams, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, o būtent: Kauno apskrities viršininko 2002 m. vasario 22 d. įsakymui Nr. 02-01-818(19-3877 p), 2002 m. vasario 22 d. sprendimui Nr. 19/3877, 2003 m. gegužės 12 d. įsakymui Nr. 02-01-2999 (Nr. 1-4245), 2003 m. gegužės 12 d. sprendimui Nr. 19/4245, 2003 m. rugpjūčio 14 d. įsakymui Nr. 02-01-5418 (Nr. 19-4355), 2003 m. rugpjūčio 14 d. sprendimui Nr. 19/4355, apskųsti taikomas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnyje numatytas 30 dienų apskundimo terminas.

205Anot apeliantės I. J. B., apie tai, kad žemė buvo suteikta asmeniniam ūkiui atsakovams, ieškovėms tapo žinoma dar 1997 m. lapkričio 26 d. Šią aplinkybę apeliantė įrodinėja J. R. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančiais šiais rašytiniais įrodymais: U. R. 1998 m. rašytu pareiškimu, kad jai žinoma, jog jos žemė yra išdalinta posodybiniams sklypams (100 b. l.); atsakymu U. R. , kuriame yra nurodyta, kad atsakovei J. I. B. J. R. sklype pamatuota 0,64 ha ir kad rengiama sklypus privatizuoti (99 b. l.); raštas U. R. , kad J. R. žemė yra užimta asmeninio ūkio sklypais (98 b. l.); raštas P., kuriame nurodyta, kad J. R. žemė yra suteikta gyventojų asmeniniams ūkiams (92 b. l.); ieškovių atstovei advokatei R. G. buvo pateikti duomenys apie asmeninio ūkio žemės naudotojus (72 b. l.).

206Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiu, jog jau 1997 m. ieškovėms tapo žinoma apie jų teises pažeidžiančių aktų priėmimą. U. R. pareiškimas ir jai siųsti atsakymai įrodo, jog apie tai, kad atsakovams buvo išdalinta J. R. priklausiusi žemė buvo žinoma būtent U. R. , o ne ieškovėms. A. P. apie jos pažeistas teises tapo žinoma gavus 2003 m. balandžio 1 d. raštą (J. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylos 92 b. l.), o ir kitai ieškovei 2004 m. balandžio 21 d. (J. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylos 72 b. l.). Taigi, atsižvelgiant į specialiuose įstatymuose numatytus sutrumpintus administracinių aktų apskundimo terminus (1 mėnesio ir 30 dienų) ir į tai, kad ieškovės į teismą dėl pažeistų teisių gynimo kreipėsi 2004 m. rugpjūčio 6 d., darytina išvada, jog įstatymų numatyti apskundimo terminai buvo praleisti.

207Tuo atveju, jeigu pripažįstama, kad terminai buvo praleisti dėl svarbių priežasčių, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleisti terminai atnaujinami (CK 1.131 str. 2 d.).

208Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad jei teismas konstatuoja, jog pareikštu ieškiniu siekiama apginti visuomenei svarbius interesus, ieškiniui pareikšti sudėtinga per įstatyme nustatytą terminą surinkti reikiamus duomenis, ar egzistavo kitos aplinkybės, sukliudžiusios jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų ginti pažeistas teises, o praleistas terminas nėra neprotingai ilgas, pareikšto ieškinio atmetimas dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo neatitiktų ieškinio senaties instituto paskirties. Tokiu atveju viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1123/2002, ir kt). Atsižvelgiant į išvardintus kriterijus ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas turi būti sprendžiamas bylose, kuriose ginamas viešasis interesas, ginčijant galimai neteisėtus aktus, kuriems likus galioti būtų paneigta kito asmens teisė ir iš ne teisės atsirastų teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007).

209Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovės po sužinojimo apie pažeistas savo teises ėmėsi aktyvių veiksmų išspręsti šį klausimą kitokiais būdais (J. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylos 80, 87-88 b. l.), į tai, kad ieškovėms reikėjo pakankamai laiko surinkti reikiamus duomenis apie kiekvieno atsakovo atžvilgiu priimtus administracinius aktus, pažeidusius (ir šiuo metu pažeidžiančius) ieškovių interesus, ir kitokią informaciją (J. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylos 64, 76, 84 b. l.) sprendžia, jog yra pagrindas praleistus terminus atnaujinti.

210Teisėjų kolegija sprendžia, jog ir kiti apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai dėl ginčijamo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo taip pat nesudaro pagrindo daryti kitokias, nei aukščiau padarytos, išvadas, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

211Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nors ir netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties terminus, tačiau iš esmės teisingai išsprendė ginčą ir padarė pagrįstą išvadą, kad ginčijami administraciniai aktai ir sandoriai buvo priimti neteisėtai, todėl jie privalėjo būti panaikinti. Pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

212Teisėjų kolegija, atmesdama AB SEB banko ir N. Š. apeliacinius skundus, taip pat netenkina jų prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

213Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276, 302 straipsniais ir 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

214Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 17 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

215Ištaisyti Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 17 d. priimtame galutiniame sprendime padarytą rašymo apsirikimą, galutinio sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodant teisingą ginčijamo Kauno apskrities valdytojo administracijos įsakymo Nr. 05-6401 priėmimo datą – t. y. vietoje 1996 m. gruodžio 17 d. nurodant 1996 m. gruodžio 12 d.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovės A. P. ir A. S. (2009 m. liepos 19 d. jai mirus, jos teises perėmė... 5. 6.... 6. Panaikinti 2002 m. vasario 22 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr.... 7. 10. Pripažinti negaliojančiu 2004 m. vasario 12 d. Kauno apskrities... 8. 22.... 9. Panaikinti 2003 m. rugpjūčio 14 d. Kauno apskrities viršininko... 10. 23.... 11. Panaikinti 1999 m. birželio 29 d. Kauno apskrities valdytojo sprendimo Nr.... 12. 29. Pripažinti negaliojančia 2007 m. spalio 26 d. dovanojimo sutartį, reg.... 13. 31. Pripažinti negaliojančiu 2007 m. rugpjūčio 3 d. susitarimo Nr. 4... 14. 32. Pripažinti negaliojančia 2007 m. kovo 19 d. sudarytą hipotekos sutartį... 15. 33. Pripažinti negaliojančia 2007 m. balandžio 19 d. hipotekos sutarties... 16. 34. Pripažinti negaliojančia 2007 m. rugsėjo 19 d. hipotekos sutarties... 17. Ieškovės nurodė, kad jų tėvas J. R. iki 1940 metų nuosavybės teise... 18. Ieškovės nurodė, kad išreikalavus iš KAVA Kauno miesto Žemėtvarkos... 19. Ieškovės taip pat nurodė, kad 1996 m. gruodžio 17 d. Kauno apskrities... 20. Nurodė, kad Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. gruodžio 17 d.... 21. Nurodė, kad Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. gruodžio 17 d.... 22. Nurodė, kad Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. gruodžio 17 d.... 23. Nurodė, kad Kauno apskrities valdytojo 1999 m. birželio 29 d. sprendimu Nr.... 24. Nurodė, kad Kauno apskrities viršininko 2004 m. liepos 8 d. įsakymu Nr.... 25. Ieškovių vertinimu, visi minėti administraciniai aktai ir sandoriai yra... 26. Ieškovių nuomone, minėti administraciniai aktai ir sandoriai taip pat... 27. Ieškovės, prašydamos pripažinti negaliojančiais sandorius, kurie susiję... 28. Ieškovių nuomone, 2007 m. kovo 16 d. susitarimas Nr. 2 pakeisti 2006 m.... 29. Ieškovių vertinimu, atsakovai A. M. , D. P. ir AB SEB bankas, sudarydami... 30. Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 18 d. priėmė dalinį sprendimą, kuriuo... 31. ieškinio reikalavimus, susijusius su atsakovų J. V. ir V. V. žemės valdymu,... 32. Likusios bylos dalies (dėl reikalavimų, susijusių su atsakovų A. P. , A. M.... 33. Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Kauno miesto apylinkės... 34. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 35. Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 17 d. galutiniu sprendimu ieškinį... 36. 1. Panaikino 1994 m. gegužės 13 d. Kauno rajono Rokų apylinkės tarybos... 37. 2. Panaikino 1994 m. gegužės 13 d. Kauno rajono Rokų apylinkės tarybos... 38. 3. Panaikino 1994 m. gegužės 13 d. Kauno rajono Rokų apylinkės tarybos... 39. 4. Panaikino 1994 m. gegužės 13 d. Kauno rajono Rokų apylinkės tarybos... 40. 5. Panaikino 1996 m. gruodžio 17 d. Kauno apskrities valdytojo administracijos... 41. 6. Panaikino 2002 m. vasario 22 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr.... 42. 7. Panaikino 2002 m. vasario 22 d. Kauno apskrities viršininko sprendimo Nr.... 43. 8. Panaikino 1996 m. gruodžio 17 d. Kauno apskrities valdytojo administracijos... 44. 9. Panaikino 1996 m. gruodžio 17 d. Kauno apskrities valdytojo įsakymo Nr.... 45. 10. Pripažino negaliojančiu 2004 m. vasario 12 d. Kauno apskrities... 46. 11. Pripažino negaliojančia 0,95 ha žemės sklypo, esančio Armališkėse,... 47. 12. Panaikino 1996 m. gruodžio 17 d. Kauno apskrities valdytojo... 48. 13. Panaikino 1996 m. gruodžio 17 d. Kauno apskrities valdytojo įsakymo Nr.... 49. 14. Pripažino negaliojančiu 2004 m. vasario 12 d. Kauno apskrities... 50. 15. Pripažino negaliojančia 1,52 ha žemės, esančios Armališkėse, Kauno... 51. 16. Panaikino 1996 m. gruodžio 17 d. Kauno apskrities valdytojo... 52. 17. Panaikino 1996 m. gruodžio 17 d. Kauno apskrities valdytojo įsakymo Nr.... 53. 18. Panaikino 2003 m. gegužės 12 d. Kauno apskrities viršininko... 54. 19. Panaikino 2003 m. gegužės 12 d. Kauno apskrities viršininko... 55. 20. Panaikino 1996 m. gruodžio 17 d. Kauno apskrities valdytojo... 56. 21. Panaikino 2003 m. rugpjūčio 14 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo... 57. 22. Panaikino 2003 m. rugpjūčio 14 d. Kauno apskrities viršininko... 58. 23. Panaikino 2007 m. kovo 19 d. sudarytą hipotekos lakštą (įkeitimo... 59. 24. Panaikino 2007 m. balandžio 19 d. hipotekos lakšto (sutartis dėl... 60. 25. Panaikino 2007 m. rugsėjo 19 d. hipotekos lakšto (sutartį dėl hipotekos... 61. Likusią ieškinio dalį atmetė;... 62. Priteisė ieškovei D. S. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie... 63. Priteisė ieškovei A. P. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie... 64. Įpareigojo Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti... 65. Įpareigojo Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti... 66. Teismas, atižvelgęs į atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos... 67. Teismas nustatė, jog byloje nėra duomenų, įrodančių, kad atsakovams... 68. Nors ieškovės ir neprašė panaikinti Rokų apylinkės tarybos 1994 m.... 69. Teismas sutiko su ieškovėmis, jog skiriant žemės sklypus asmeniniam ūkiui... 70. Teismas, įvertinęs tai, kad Tvarkos 14 punkte buvo įtvirtinta nuostata, jog... 71. Teismas taip pat sprendė, jog taip pat buvo pažeista Tvarka, suteikiant 0,15... 72. Teismas tenkino ieškovių reikalavimą panaikinti 1996 m. gruodžio 17 d.... 73. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos Respublikos žemės reformos... 74. Naikindamas ieškovių nurodytas Kauno apskrities valdytojo administracijos... 75. Tai, kad asmeninių žemės sklypų naudojimas buvo įteisintas nepagrįstai,... 76. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė I. J. B. nuo 1994 m. naudojosi 0,15 ha... 77. Teismas konstatavo, jog L. D. ir atsakovams A. P. , N. Š. , A. M. ir J. I. B.... 78. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas pripažino neteisėtomis ir... 79. Pripažinęs, kad asmeninio ūkio žemė atsakovėms I. J. B., A. M. ir N. Š.... 80. Teismas, išnagrinėjęs ieškovės reikalavimą panaikinti atsakovės A. M.... 81. Teismas tenkino ieškovių reikalavimą panaikinti hipotekos lakštą ir... 82. Teismo nuomone, neteisėtai perduota atsakovei A. M. žemė privalo būti... 83. Teismas sprendė, jog Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į... 84. Pasak teismo, nagrinėjamu atveju taip pat netaikytinas Administracinių bylų... 85. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 86. Apeliaciniu skundu atsakovė J. I. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 87. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
    88. Apeliaciniu skundu atsakovė N. Š. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 89. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
      90. Apeliaciniu skundu atsakovai A. M. ir A. P. prašo panaikinti Kauno apygardos... 91. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
      1. Pirmosios... 92. Apeliaciniu skundu atsakovė Kauno rajono savivaldybė prašo panaikinti Kauno... 93. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
        1. Pirmosios... 94. Apeliaciniu skundu atsakovas D. P. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 95. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
          1. Pirmosios... 96. Apeliaciniu skundu atsakovas AB SEB bankas prašo panaikinti Kauno apygardos... 97. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
            1. Pirmosios... 98. Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo... 99. Atsiliepimu į atsakovės J. I. B. apeliacinį skundą atsakovė N. Š. prašo... 100. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
              1. Apeliantė J. I.... 101. Atsiliepimu į atsakovų A. M. ir A. P. apeliacinius skundus atsakovė N. Š.... 102. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
                1. Apeliantai... 103. Atsiliepimu į atsakovo D. P. apeliacinį skundą atsakovė N. Š. prašo... 104. Atsiliepimu į atsakovo AB SEB banko apeliacinį skundą atsakovė N. Š.... 105. Atsiliepimu į atsakovo Kauno rajono savivaldybės apeliacinį skundą... 106. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:
                  1. Kauno rajono... 107. Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovas Kauno rajono savivaldybė prašo... 108. Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovė J. I. B. prašo kitų atsakovų... 109. Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovės A. P. ir D. S. prašo Kauno... 110. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
                    1. Skirtingai nei... 111. Atsiliepimu į atsakovų Kauno rajono savivaldybės, N. Š. , D. P. , J. I. B.... 112. Atsiliepimu į atsakovų Kauno rajono savivaldybės, AB SEB banko, N. Š. , D.... 113. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
                      1. Pagrįsti Kauno... 114. Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie... 115. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:
                        1. Pagrįsti Kauno... 116. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 117. Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 17 d. galutinis sprendimas paliktinas... 118. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 119. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2... 120. Byloje nustatyta ir neginčijama, kad J. R. iki nacionalizacijos Armališkių... 121. 1992 m. rugsėjo 29 ir 1991 m. spalio 16 dienomis Kauno rajono Rokų apylinkės... 122. 1996 m. lapkričio 28 d. sutartimi O. P. perleido teisę į išlikusio... 123. Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimais nuosavybės teisės į... 124. Kauno apskrities viršininko 2007 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 02-01-5605... 125. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Kauno apskrities viršininko... 126. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento... 127. Nagrinėjamoje byloje ieškovės reiškia reikalavimus, motyvuodamos tuo, kad... 128. Dėl 1994 m. gegužės 13 d. Kauno rajono Rokų apylinkės tarybos 1-ojo... 129. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas,... 130. Vertinant minėto administracinio akto teisėtumą, svarbu apžvelgti tuo metu... 131. Žemės reformos įstatymo (1991 m. liepos 25 d. įstatymo Nr. I-1607... 132. Žemės reformos įstatymo (1993 m. liepos 15 d. įstatymo Nr. I-230 redakcija)... 133. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog... 134. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat... 135. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos... 136. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė panaikinti 1994... 137. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas 1994 m. gegužės 13 d. Kauno rajono... 138. Minėtos Tvarkos 1 punkte išvardintas asmenų, kurie turi teisę gauti žemės... 139. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusioje Tvarkoje taip pat buvo... 140. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų,... 141. Anot apeliantės Kauno rajono savivaldybės, nors ir nebuvo pateikti minėti... 142. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo... 143. Taigi, teisėjų kolegija pažymi, jog ta aplinkybė, kad tam tikros... 144. Atsakovė N. Š. apeliaciniu skundu nesutinka, jog jai skiriant asmeniniam... 145. Atsakovai A. M. ir A. P. apeliaciniame skunde teigia, kad žemės sklypai,... 146. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog byloje nėra duomenų, įrodančių,... 147. Duomenys apie tai, kad apeliantai anksčiau dirbo kolūkyje (19, 22-26 b. l., 9... 148. Kauno rajono savivaldybė ir N. Š. teigia, jog 1993 m. liepos 15 d. Žemės... 149. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Tvarkos 14 punkte buvo įtvirtinta... 150. Byloje nustatyta, kad pretendentai M. L., O. P., A. P. ir A. S., sūnūs K. R.,... 151. Kauno rajono savivaldybė ir I. J. B., nesutikdami su teismo išvada, jog... 152. Tvarkos 8 punkte buvo nurodyta, kad skiriama žemė turėjo būti pažymėta... 153. Tvarkos 16 punktas nustatė, kad nauji žemės sklypai asmeniniam ūkiui po... 154. Kaip matyti iš 1994 m. gegužės 13 d. Rokų apylinkės tarybos sprendimo,... 155. Apeliantai cituoja kasacinio teismo suformuotą praktiką, pagal kurią faktas,... 156. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Rokų apylinkės tarybos I-ojo... 157. I. J. B. apeliaciniame skunde teigia, kad Rokų apylinkės tarybos 1994 m.... 158. Dėl Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. gruodžio 12 d.... 159. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors ieškovės ieškiniuose nurodė, jog jos... 160. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino ieškovių... 161. Kaip matyti iš pačių įsakymų turinio, šie administraciniai aktai buvo... 162. Nr. 816 „Dėl žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms... 163. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 8 dalis (šios... 164. Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 8 dalies normos įgyvendinimo tvarka... 165. Į bylą yra pateiktas Kauno apskrities valdytojo administracijai adresuotas... 166. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog 1994 m. gegužės 13 d.... 167. Šios nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą išvadai,... 168. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas, siekdamas... 169. Taip pat pažymėtina, kad aplinkybė, jog atsakovai nebuvo įrašyti į 1998... 170. Kadangi atsakovai apeliaciniuose skunduose svarių argumentų dėl ginčijamų... 171. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog 1996 m. apskrities... 172. Apeliantės I. J. B. teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 173. Su šiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti. Visų pirma,... 174. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog vadovaujantis Kauno... 175. J. I. B. apeliaciniame skunde minimas 2010 m. birželio 17 d. Kauno apskrities... 176. Nepagrįstai atsakovė J. I. B. teigia, jog teismas, nurodydamas, kad byloje... 177. Kiti apeliantės J. I. B. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai taip pat... 178. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija... 179. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas... 180. Lietuvos Respublikos 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių... 181. Nors pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje atskirai... 182. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies, pirmosios... 183. Pasak I. J. B., nagrinėjamoje byloje negali būti prioritetiškai ginami... 184. I. J. B. apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog pirmosios instancijos... 185. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog asmuo, ketinantis... 186. Vadinasi, ir nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog valstybinės institucijos buvo... 187. Pripažinus aukščiau paminėtus įsakymus, sprendimus ir sandorius... 188. Dėl reikalavimų, susijusių su A. M. žemės sklypo įkeitimu... 189. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nusprendė panaikinti: 1)... 190. Byloje nustatyta, kad atsakovas D. P. 2006 m. spalio 17 d. sudarė kredito... 191. 2007 m. kovo 19 d. skolininkas D. P. , įkeičiamo daikto savininkas A. M. ir... 192. Pirmosios instancijos teismas ieškovių reikalavimą panaikinti hipotekos... 193. Apeliantai D. P. ir AB SEB bankas apeliaciniais skundais iš esmės ginčija... 194. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas,... 195. Atsižvelgus į šį kasacinio teismo išaiškinimą, yra pagrindas daryti... 196. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog nagrinėjamu atveju negalima... 197. Dėl ieškinio senaties... 198. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovės nepraleido ieškinio... 199. Sprendžiant ieškinio senaties taikymo klausimą, būtina atkreipti dėmesį... 200. Taigi, nagrinėjamu atveju sprendimui, kuriuo buvo nutarta atsakovams suteikti... 201. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu... 202. Minėtame Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą... 203. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosavybės teisių atkūrimo procese svarbus... 204. Todėl atsižvelgiant į tai, kas paminėta, darytina išvada, jog įsakymams,... 205. Anot apeliantės I. J. B., apie tai, kad žemė buvo suteikta asmeniniam ūkiui... 206. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiu, jog jau 1997 m.... 207. Tuo atveju, jeigu pripažįstama, kad terminai buvo praleisti dėl svarbių... 208. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad jei teismas konstatuoja,... 209. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovės po sužinojimo apie... 210. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ir kiti apeliaciniuose skunduose nurodyti... 211. Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų... 212. Teisėjų kolegija, atmesdama AB SEB banko ir N. Š. apeliacinius skundus, taip... 213. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 214. Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 17 d. galutinį sprendimą palikti... 215. Ištaisyti Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 17 d. priimtame galutiniame...