Byla e2S-1548-577/2015
Dėl reikalavimų pripažinimo nepagrįstais

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Vingriai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal AB „Vingriai“ patikslintą ieškinį atsakovams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, AB SEB bankui ir VĮ Turto bankui dėl reikalavimų pripažinimo nepagrįstais.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas AB „Vingriai“ patikslintu ieškiniu prašo: 1) pripažinti, kad VMI prie LR finansų ministerijos neturi galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės į ieškovą 1 100 058,80 EUR sumai, kildinamai iš mokesčių; 2) pripažinti, kad AB SEB bankas neturi galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės į ieškovą 2 039 004,59 EUR sumai, kildinamai iš finansinio lizingo, laidavimo sutarčių ir už naudojimąsi šiam atsakovui priklausančiomis patalpomis; 3) pripažinti, kad VĮ Turto bankas neturi galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės į ieškovą 1 934 860,90 EUR sumai, kildinamai iš 1999-05-05 Taikos sutarties ir 2002-03-13 Papildomo susitarimo Nr. 1 prie Taikos sutarties. Taip pat ieškovas paaiškino, kad jis rengiasi restruktūrizavimo bylos iniciavimui, todėl teikia teismui ieškinį, kuriuo prašo pripažinti, kad kreditoriai neturi galiojančių ir vykdytinų reikalavimo teisių į ieškovą ieškinio reikalavimuose nurodytoms sumoms.

5II.

6Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 15 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo AB „Vingriai“ ieškinį atsakovams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, AB SEB bankui ir VĮ Turto bankui dėl reikalavimų pripažinimo nepagrįstais. Pirmos instancijos teismo vertinimu, pripažinimas, kad atsakovai neturi galiojančių ir vykdytinų reikalavimo teisių į ieškovą nesukels jokių objektyvių teisinių padarinių ieškovui. Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškinys dėl pripažinimo sukelia padarinius, jei reikalaujama pripažinti civilines teises ar teisinius santykius, o nagrinėjamu atveju ieškovas nereikalauja nei pripažinti kokią nors ginčijamą savo teisę, nei teisinius santykius. Be to, nurodė, kad prašant pripažinti, jog atsakovai neturi galiojančių ir vykdytinų reikalavimo teisių į ieškovą, nesiekiama materialaus teisinio efekto, toks pripažinimas nesukeltų materialiųjų teisinių padarinių, todėl sprendė, kad ieškovo reikalavimai negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku.

8III.

9Atskirojo skundo argumentai

10Ieškovas AB „Vingriai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą gražinti spręsti pirmos instancijos teismui. Tvirtina, kad patikslintame ieškinyje aiškiai suformuluoti reikalavimai atskleidžia, kokio teisinio rezultato yra siekiama patikslintu ieškiniu šioje byloje, t.y. pripažinimo, jog atsakovai neturi galiojančių ir vykdytinų reikalavimo teisių į AB „Vingriai“. Tokie reikalavimai, apelianto įsitikinimu, neabejotinai sukurtų jam objektyvius teisinius padarinius – turtinių prievolių atsakovo atžvilgiu pasibaigimą ieškinyje nurodytoms sumoms. Be to, apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, o ne nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

13Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmos instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumas ir pagrįstumas.

14Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas AB „Vingriai“ pateiktu ieškiniu prašė pripažinti, kad nėra skolingas Valstybinei Mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos 4 595 253,35 Lt sumos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-18 nutartimi ieškinį buvo atsisakyta priimti, išaiškinant teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Vilniaus apygardos teismas 2015-04-14 nutartimi šią nutartį panaikino, nurodydamas, kad tiek ieškinio faktinis pagrindas, tiek reikalavimas suformuluoti ydingai, todėl turi būti taikomas trūkumų šalinimo institutas, kad būtų galima identifikuoti ginčo teisinius santykius. Ieškinio priėmimo klausimas buvo perduotas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašo: 1) pripažinti, kad VMI prie LR finansų ministerijos neturi galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės į ieškovą 1 100 058,80 EUR sumai, kildinamai iš mokesčių; 2) pripažinti, kad AB SEB bankas neturi galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės į ieškovą 2 039 004,59 EUR sumai, kildinamai iš finansinio lizingo, laidavimo sutarčių ir už naudojimąsi šiam atsakovui priklausančiomis patalpomis; 3) pripažinti, kad VĮ Turto bankas neturi galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės į ieškovą 1 934 860,90 EUR sumai, kildinamai iš 1999-05-05 Taikos sutarties ir 2002-03-13 Papildomo susitarimo Nr. 1 prie Taikos sutarties. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs ieškinyje suformuluotus reikalavimus, padarė išvadą, kad prašant pripažinti, jog atsakovai neturi galiojančių ir vykdytinų reikalavimo teisių į ieškovą, nesiekiama materialaus teisinio efekto, o toks pripažinimas nesukeltų materialiųjų teisinių padarinių, todėl ieškinį atsisakė priimti. Ieškovas su tokia pirmos instancijos teismo nutartimi nesutinka, tvirtina, kad patikslintu ieškiniu šioje byloje yra siekiama aiškaus rezultato, t.y. pripažinimo, jog atsakovai neturi galiojančių ir vykdytinų reikalavimo teisių į AB „Vingriai“.

15Teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Pažymėtina, kad teisės kreiptis į teismą tinkamas įgyvendinimas siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, jog būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą turi būti pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovo reikalavimas pripažinti nepagrįstais Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos, AB SEB banko ir VĮ Turto banko reikalavimus nesukeltų jokių materialiųjų teisinių padarinių, o, kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Pastebėtina, kad tokios pozicijos nuosekliai laikomasis ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.).

16Sutiktina ir su pirmos instancijos teismo nuomone, kad reikalavimai pripažinti, jog atsakovai neturi reikalavimo teisių į ieškovą yra civiliniai procesiniai reikalavimai, kuriais ieškovas galėtų tik atsikirsti į atsakovų pareikštus reikalavimus jam, todėl konstatuotina, kad patikslintu ieškiniu pareikšti reikalavimai negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad ginčydamas atsakovo AB SEB banko dalies reikalavimo teises, jis pats nurodo, kad dėl šių reikalavimo teisių vyksta teisminiai ginčai. Pritartina pirmos instancijos teismui, kad esant tokioms aplinkybėms, AB SEB banko reikalavimo teisės į ieškovą tikslinga būtų ginčyti tose bylose, kuriose ir vyksta ieškovo nurodyti teisminiai ginčai.

17Be to, įvertinant tai, kad ieškovas, atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį, jau buvo patikslinęs savo ieškinio reikalavimus, atmestinas ir apelianto argumentas, jog pirmos instancijos teismas turėjo nustatyti terminą patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti, o ne atsisakyti jį priimti.

18Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas sprendžiamam klausimui reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo išvadomis bei motyvais ir pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

19Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

20Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas

Nutarė

21Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai