Byla 3K-3-241/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Jungtinis dujų centras“ kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. sprendimo ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Esveras“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Jungtinis dujų centras“ dėl juridinio asmens veiksmų pripažinimo nesąžiningais bei žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių kreditorių teisių gynimą, proceso teisės normų dėl ieškinio ribų peržengimo aiškinimo ir taikymo.

6Panevėžio apygardos teismas 2010 m. spalio 7 d. nutartimi iškėlė ieškovui UAB „Esveras“ bankroto bylą. Administratorius, patikrinęs bankrutuojančios įmonės sandorius, nustatė, kad atsakovas – ieškovo kreditorius – 2009 m. lapkričio 17 d. sudarė su įmonės akcininkais N. K. , V. S., E. S. balsavimo teisės perleidimo sutartis, pagal kurias atsakovas iki 2010 m. gegužės 17 d. įsigijo visas neturtines ieškovo akcijų suteikiamas teises, ir jas panaudojo savo skolai padengti. 2009 m. gruodžio 1 d. įvyko UAB „Esveras“ visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame atsakovas, turėdamas UAB „Esveras“ akcininkų balsus, priėmė nutarimą parduoti šiai bendrovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Atsakovas už ieškovo skolą 2009 m. gruodžio 10 d. pagal PVM sąskaitas–faktūras perėmė beveik visą neįkeistą bendrovės turtą už 97 442,17 Lt. Šis turtas pagal turto perdavimo aktą perduotas nebuvo, jokių įskaitymų atlikta nebuvo. Turto perėmimo laikotarpiu ieškovas kreditoriams buvo skolingas 1 554 817,06 Lt. Po turto perėmimo bendrovė veiklos nebevykdė, atleido darbuotojus. Ieškovo vertinimu, tokie atsakovo veiksmai pripažintini nesąžiningais, ieškovas patyrė 97 442,17 Lt žalos. Ieškovas prašė teismo pripažinti nesąžiningais UAB „Jungtinis dujų centras“ veiksmus: 2009 m. lapkričio 17 d. balsavimo teisės perleidimo sutarčių sudarymą, 2009 m. gruodžio 1 d. UAB „Esveras“ visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo parduoti UAB „Esveras“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą priėmimą, beveik viso neįkeisto turto perėmimą už skolą pagal 2009 m. gruodžio 10 d. PVM sąskaitas–faktūras; priteisti 97 442,17 Lt žalai atlyginti, šešių procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovas veiksmais dėl balsavimo teisės perleidimo sutarčių sudarymo, visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo parduoti UAB „Esveras“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą priėmimą, turto perėmimą už skolą pažeidė ieškovo interesus ir viešąjį interesą, pažeidimo padarinių negalima pašalinti niekaip kitaip, kaip tik pripažįstant nutarimus negaliojančiais bei priteisiant padarytą žalą, lygią atsakovui perduoto turto vertei. Teismo teigimu, pagal CK 1.137 straipsnyje įtvirtintą asmenų pareigą laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų bendrovės valdymo organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti veiksmų, kurie akivaizdžiai viršija normalią gamybinę–ūkinę riziką, yra nuostolingi ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi. Teismas pažymėjo, kad atsakovas pripažino, jog balsavimo teisės perleidimas buvo reikalingas tam, kad jis galėtų tinkamai kontroliuoti bendrovės „Esveras“ ūkinę veiklą ir priimti savo įmonei finansiškai naudingus sprendimus. Taigi atsakovo sprendimas parduoti ieškovo turtą pripažintas kaip viršijęs normalią gamybinę–ūkinę riziką, buvo nuostolingas, nes po ginčijamų atsakovo veiksmų ieškovas nebevykdė ūkinės veiklos. Atsakovui nurodžius, kad ieškovo turto pirkimo–pardavimo sandoris buvo atlygintinis, teismas, remdamasis CK 6.66 straipsniu, sprendė, kad atsakovas, pažeisdamas kitų kreditorių teises ir interesus, turėjo tikslą tokiu būdu susimažinti įmonės nuostolius ir tokius atsakovo veiksmus pripažino nesąžiningais, pažeidžiančiais viešąjį interesą, nes jais buvo pažeisti ne tik ieškovo, bet ir kitų kreditorių interesai. Teismas, remdamasis bankroto byloje esančia medžiaga, nustatė, kad ieškovas 2008 m. gruodžio 31 d. buvo nemokus ir nemokumas didėjo. Dėl to turto įgijėjas prieinamomis priemonėmis turėjo pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Teismo teigimu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio l dalis). Žala įmonei gali pasireikšti tuo, kad suprastėja jos turtinė padėtis, išauga skolos ar sumažėja turto ir jo nepakanka didžiajai daliai įmonės skolų apmokėti. Kreditorių patiriama žala yra laikoma išvestine iš įmonės patirtos žalos, t. y. dėl išaugusių įmonės skolų ar sumažėjusio turto atitinkamai sumažėja kreditorių galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo. Civilinės atsakomybės paskirtis yra kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą, t. y. asmuo turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokioje buvo iki žalos jam padarymo. Teismas pagal 2009 m. gruodžio 10 d. PVM sąskaitas–faktūras nustatė, kad atsakovui perduoto turto vertė yra 97 442,17 Lt; šalys turto vertės neginčijo. Teismas konstatavo, kad šia suma sumažėjo bendrovės „Esveras“ turto, taip pat kreditorių galimybė tenkinti savo reikalavimus.

9Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegija, vertindama apelianto argumentus dėl proceso teisės normų pažeidimo, nagrinėjant bylą išeinant už ieškinio ribų, nurodė, kad kai ieškovas, išdėstęs faktinį ieškinio pagrindą, klaidingai nurodo materialiosios teisės normą, teismas turi pritaikyti normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą. Kolegija, remdamasi CK 2.89 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad balsavimo teisę įgijusiam asmeniui tenka pareigos, nustatytos turto administratoriui CK ketvirtosios knygos XIV skyriuje, jeigu balsavimo teisės perleidimo sutartyje nenustatyta kitaip. CK 4.242 straipsnyje nustatytos turto administratoriaus prievolės: turto administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais (2 dalis); turto administratoriui netinkamai vykdant savo prievoles, taikytina civilinė atsakomybė (5 dalis). Kadangi turto administravimas gali būti nustatomas sandoriu (CK 4.236 straipsnio 2 dalis), tai nagrinėjamoje byloje atsakovo teisė administruoti ieškovo turtą nustatyta 2009 m. lapkričio 17 d. balsavimo teisės perleidimo sutartyse, ir atsakovui, netinkamai atlikus prievoles, taikytina sutartinė atsakomybė (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Kolegija, vertindama atsakovo veiksmus neteisėtumo aspektu, atsižvelgė į bylos aplinkybes ir sprendė, kad atsakovas, kaip ieškovo turto administratorius, vykdydamas savo prievoles, elgėsi nesąžiningai ir veikė ne ieškovo interesais, buvo pažeistas paritas creditorum principas, užtikrinantis, kad, skolininkui faktiškai esant nemokiam, kreditoriai traktuotini vienodai. Kolegija nustatė, kad ieškovas 2009 m. gruodžio 31 d. turėjo turto už 1 483 940 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos siekė 1 533 463 Lt; įmonės nuostoliai sudarė 302 764 Lt. Panevėžio apygardos teismas 2010 m. spalio 7 d. nutartimi konstatavo, jog ieškovas 2008 m. gruodžio 31 d. buvo nemokus. Ginčijamų veiksmų atlikimo metu ieškovas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams. Ieškovui 2010 m. spalio 7 d. buvo iškelta bankroto byla. Pagal šias aplinkybes kolegija sprendė, kad, jau atliekant ginčijamus veiksmus, ieškovas faktiškai buvo nemokus, o ginčijamais veiksmais atsakovas be pagrindo suteikė sau pirmenybę prieš kitus kreditorius, taip pažeisdamas jų teises, t. y. elgėsi nesąžiningai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Kolegija atmetė apelianto argumentus, kad, ieškovui perdavus atsakovui 97 442,17 Lt vertės turtą, šia suma sumažėjo ieškovo skola atsakovui, todėl nebuvo padaryta žalos; motyvavo, jog, perleidus PVM sąskaitose–faktūrose nurodytą turtą, ieškovas praktiškai nebeturėjo turto, į kurį kiti ieškovo kreditoriai būtų galėję nukreipti išieškojimą, todėl atsakovas nesąžiningai įgijo ieškovo visiško valdymo teises ir jas panaudojo savo skolai padengti.

10III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

11Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Dėl išėjimo už ieškinio ribų. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai išėjo už ieškinio ribų, pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šiuo klausimu teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, todėl buvo netinkamai išspręsta byla. Teismas sprendime negali savo iniciatyva keisti ar plėsti ieškinio pagrindo, dalyko; šis draudimas yra laikomas vienu iš klasikinių dispozityvumo principo aspektų, užtikrinančių rungimosi, šalių lygiateisiškumo, teismo nepriklausomumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės taryba v. D. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-282/2004, 2007 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. Č. v. AB bankas „Hansabankas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-114/2007; 2008 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-74/2008; kt.). Ieškovas suformulavo pagrindinius reikalavimus: pripažinti atsakovo veiksmus nesąžiningais ir priteisti 97 442,17 Lt nuostoliams atlyginti, t. y. neprašė pripažinti negaliojančiais nė vieno atsakovo sudarytų sandorių ar kitokių veiksmų. O pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, vadovavosi CK 6.66 straipsnio nuostatomis, nors jos negalėjo būti taikomos, nes ieškovas prašė nepripažinti sudarytų sutarčių ir akcininkų sprendimo negaliojančiais, bet priteisti žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, skundžiamoje nutartyje nurodė dar kitokius teisinius ir faktinius ieškinio tenkinimo pagrindus, kurie nebuvo nagrinėti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
  2. Dėl CK 6.249 straipsnio netinkamo taikymo. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas patyrė 97 442,17 Lt žalos. Pagal teismų praktiką žala, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga, reiškiasi vienu iš CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatytų būdų: asmens turto netekimu arba sužalojimu, jo turėtomis išlaidomis (tiesioginiais nuostoliai), taip pat negautomis pajamomis. Tenkindamas reikalavimą atlyginti žalą, teismas turi nustatyti konkrečią skolininko padarytą žalą ir jos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Omė“ v. antstolis D. J., bylos Nr. 3K-3-328/2008). Pervedus lėšas vienam iš įmonės kreditorių sumažėjo įmonės turimų lėšų, tačiau lygiai tiek pat sumažėjo ir jos kreditorių reikalavimų (skolų). Tai reiškia, kad bendra įmonės turtinė padėtis nepablogėjo ir žalos bankrutuojančiai įmonei nepadaryta, nes ieškovo turtas atsakovui buvo ne padovanotas, o parduotas atsižvelgiant į ieškovo skolos atsakovui dydį. Įrodyti žalos faktą ir dydį pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles turėjo kreditorius (ieškovas), tačiau to nepadarė, todėl ieškinys turėjo būti atmestas. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad ieškovas praktiškai neturėjo turto, į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nepagrįstai konstatavo, kad, ieškovui sudarius atlygintinį sandorį, pagal kurį sumažėjo turtas (aktyvas), taip pat ir skola (pasyvas), ieškovui buvo padaryta žala.
  3. Dėl paritas creditorum principo pažeidimo. Šio principo pažeidimas suteikia teisę kreditoriams ginčyti sandorius, sudarytus pažeidžiant paritas creditorum principą, tačiau nesuteikia teisės reikalauti atlyginti žalą iš jį pažeidusio asmens. Civiliniame kodekse, siekiant apsaugoti paritas creditorium principą, yra numatytas specialus teisinis institutas – actio Pauliana ieškinys (CK 6.66, 6.67 straipsniai), kuriuo gali gintis kreditoriai nuo nesąžiningo skolininko ir kreditoriaus. Taigi ieškovas, gindamas visų kreditorių teises, manydamas, kad jos buvo pažeistos, turėjo reikšti actio Pauliana ieškinį ir prašyti pripažinti negaliojančiomis sutartis bei taikyti restituciją, o ne reikalauti atlyginti nuostolius. O ieškovas šioje byloje pareiškė tik reikalavimą pripažinti sutartis nesąžiningomis, tačiau tokio teisių gynimo būdo nenustatyta įstatymuose. Aplinkybę, kad buvo netinkamai taikytas paritas creditorum principas, patvirtina CK 6.245 straipsnio 3 ir 4 dalių pažeidimas. Sutartinė civilinė atsakomybė kyla tik sutarties šalims, taigi reikalavimą atlyginti nuostolį turi tik sutarties šalis. Ieškovas (kreditorius) nėra sutarties šalis, todėl negalėjo reikšti reikalavimo atlyginti nuostolius. Šioje byloje negalėjo būti taikoma ir deliktinė atsakomybė, nes atsakovas tiek balsavimo teises, tiek ir atitinkamą turtą įgijo sutarčių pagrindu, todėl dėl šių atsakovo veiksmų, kurie kilo sutarčių pagrindu, negalima atsakovo deliktinė atsakomybė. Be to, norint, kad būtų tenkintas reikalavimas atlyginti žalą, turėjo būti konstatuoti ir neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis). Paritas creditorum principas paprastai gali būti pažeidžiamas sudarant kreditoriaus teises pažeidžiančias sutartis, tačiau civilinėje teisėje galioja teisėtumo prezumpcija ir atitinkama sutartis laikoma teisėta, kol ji nėra nuginčijama. Dėl to, taikant pirmiau nurodytą principą, būtina pareikšti reikalavimą pripažinti kreditoriaus reikalavimus pažeidžiančią sutartį negaliojančia, o tenkinus tokį reikalavimą, turi būti taikoma restitucija, o ne žalos atlyginimas. Dėl to ginčijamas principas ginamas specialiai tam CK nustatytu actio Pauliana institutu.
  4. Dėl CPK 331 straipsnio ir proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl apeliaciniame skunde iškelto klausimo dėl CK 1.138 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo, kad pirmosios instancijos teismas, rezoliucinėje sprendimo dalyje pripažindamas sandorius nesąžiningais, gynė teises įstatymuose nenustatytu būdu, neatskleidė, kuo pasireiškė kiekvieno iš pripažintų nesąžiningais veiksmais nesąžiningumas, nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su netinkamu CK 6.66 straipsnio taikymu. Teismas nepasisakė ir dėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kad, vertinant atsakovo sąžiningumą, turėjo būti ištirtos visos bylos aplinkybės. Priešingai nei nustatė teismas, dėl atsakovo veiksmų jo finansinė padėtis nepagerėjo, ieškovo skola atsakovui ir po ginčo sandorių sudarymo iš esmės nepakito, o bendra kreditorių reikalavimų suma sumažėjo apie 15 procentų. Bankroto byla ieškovui buvo iškelta ne dėl atsakovo, o dėl ieškovo akcininkų veiksmų. Juolab kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog po atsakovo veiksmų ieškovas nebevykdė ūkinės veiklos. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad atsakovas pripažino, jog balsavimo teisės perleidimas buvo reikalingas tam, kad galėtų tinkamai kontroliuoti bendrovės ūkinę veiklą, tačiau balsavimo teisės perleidimas buvo reikalingas tam, kad ieškovas be atsakovo žinios nepriimtų sprendimų parduoti bendrovės turtą. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad, ieškovui perleidus PVM sąskaitose–faktūrose nurodytą turtą, jis nebeturėjo turto, į kurį kiti kreditoriai būtų galėję nukreipti išieškojimą, yra nepagrįsta, nes, perleidus PVM sąskaitose–faktūrose nurodytą turtą, ieškovas turėjo penkiolika kartų daugiau turto nei sąskaitomis perleisto turto vertė. Teismai, neįvertinę šių aplinkybių, pažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

12Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Jis nurodo, kad kasatorius skunde nepagrįstai dėsto, jog teismai išėjo už ieškinio ribų. Ieškinys buvo pareikštas pripažinti nesąžiningais UAB „Jungtinis dujų centras“ veiksmus: 2009 m. lapkričio 17 d. balsavimo teisės perleidimo sutarčių sudarymą, 2009 m. gruodžio 1 d. UAB „Esveras“ visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo parduoti UAB „Esveras“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą priėmimą, beveik viso neįkeisto turto perėmimą už skolą pagal 2009 m. gruodžio 10 d. PVM sąskaitas–faktūras ir atlyginti padarytą žalą. Teismams ieškinį tenkinus, nebuvo pagrindo pripažinti, kad buvo išeita už ieškinio ribų. Kasatoriaus argumentai dėl CK 6.249 straipsnio netinkamo taikymo nepagrįsti, nes buvo visos būtinos sąlygos kasatoriaus civilinei atsakomybei atsirasti. Ieškovas nesutinka, kad paritas creditorium principas taikytinas tik reiškiant actio Pauliana ieškinį. Šis principas taikomas ginant kreditorių teises, pripažįstant konkrečius kreditoriaus veiksmus nesąžiningais, todėl šis principas byloje buvo taikytas pagrįstai. Kasatoriaus argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimo nepagrįsti, nes CPK 331 straipsnyje neįtvirtinta reikalavimo teismui sprendime pasisakyti dėl visų šalių pateiktų argumentų; teismas, įvertindamas įrodymus pagal CPK 185 straipsnį, nutarties motyvuojamojoje dalyje pasisakė dėl reikšmingų bylai aplinkybių. Juolab kad bylos aplinkybių konstatavimas yra fakto, o ne teisės klausimas.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

15Dėl ieškovo pareigos suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką ir ieškinio nagrinėjimo ribų

16Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida.

17Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų. Tai negali būti vertinama kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio faktinis pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Ūkio bankas v. B. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-124/2005; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Dujų ūkio prekės“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-338/2008; 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Telegausa“ v. UAB ,,TELE2“, bylos Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „X servisas“ v. UAB „Autorealybė“, bylos Nr. 3K-3-457/2011). Tačiau, minėta, teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė. Vis dėlto teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) bei atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis).

18Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ieškiniu iš esmės ginamos ieškovo kreditorių teisės. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad ieškinys reiškiamas bankrutavusios įmonės kreditorių interesais, pažymint, kad bankrutavusios įmonės bankroto administratoriui tokią teisę suteikia Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas. Byloje pareikštas ieškinys pagal savo faktinį pagrindą turi actio Pauliana institutui būdingų bruožų ir atitinka šio instituto tikslą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012). Nagrinėjamoje byloje ieškovas nurodė tokias esmines faktines aplinkybes: atsakovas, žinodamas apie faktinį ieškovo nemokumą, su ieškovo akcininkais sudarė balsavimo teisės perleidimo sutartis, naudodamasis balsavimo teise priėmė sprendimą parduoti ieškovo turtą, o vėliau – šį turtą perleisti atsakovui, kaip dalies įsiskolinimo padengimą; šiais atsakovo veiksmais buvo sumažintos kitų jo kreditorių galimybės tenkinti savo reikalavimus, pažeistas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas; reikalavimas grindžiamas kreditoriaus (atsakovo šioje byloje) nesąžiningumu, pasireiškusiu tuo, kad jis žinojo, jog sandoris pažeidžia kitų skolininko kreditorių interesus. Nurodžius tokį faktinį ieškinio pagrindą, ieškovo reikalavimas suformuluotas taip: pripažinti nesąžiningais 2009 m. lapkričio 17 d. balsavimo teisės perleidimo sutarčių sudarymą, 2009 m. gruodžio 1 d. UAB „Esveras“ visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo parduoti UAB „Esveras“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą priėmimą, beveik viso neįkeisto turto perėmimą už skolą pagal 2009 m. gruodžio 10 d. PVM sąskaitas–faktūras; priteisti iš atsakovo 97442,17 Lt nuostoliams atlyginti. Teisiniu reikalavimo pagrindu nurodė CK 2.50 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad tais atvejais, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai bei deliktinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas.

19Reikalavimo pripažinti tam tikrus atsakovo veiksmus nesąžiningais patenkinimas neužtikrina ieškovo teisių apgynimo ir toks reikalavimas negalėtų būti laikomas savarankišku reikalavimu. Iš ieškinio neaišku, ar ieškovas, prašydamas sandorius ir visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą pripažinti nesąžiningais, siekia pripažinti juos negaliojančiais, ar tik nurodo kaip kito reikalavimo – atlyginti žalą tenkinimo sąlygą. Taigi ieškinyje tiesiogiai nesuformuluotas reikalavimas, atitinkantis CK 6.66 straipsnio reikalavimus – sandorį pripažinti negaliojančiu ir taikyti iš to kylančias teisinius padarinius – restituciją, nors galutinis rezultatas, kurio siekiama ieškiniu – grąžinti sutarties šalis į padėtį, buvusią iki turto perleidimo sandorio sudarymo, atitinka actio Pauliana instituto esmę ir paskirtį. Esant tokiai situacijai bylą nagrinėjęs teismas pagal savo įgaliojimų ribas turėjo veikti taip, kad ieškinio dalykas būtų patikslintas, atitiktų faktinį pagrindą, būtų aiškios bylos nagrinėjimo ribos, juolab kad ieškiniu ginami bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai, byla susijusi su viešojo intereso apsauga, tokiose bylose šalių dispozityvumo laipsnis santykinai mažesnis, o teismo diskrecija – platesnė. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas šioje byloje jau teikdamas atsiliepimą į ieškinį nurodė, jog ieškinys yra nekonkretus, neaiškus ir neatitinka įstatymo reikalavimų.

20Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad šis teismas turto perleidimo sandoriui taikė actio Pauliana institutą, tačiau kartu pasisakė ir dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, todėl iš teismo sprendimo neaišku, kokiu teisiniu pagrindu tenkintas ieškinys. Nors sprendimo motyvuojamojoje dalyje pažymėta, kad yra pagrindas sandorius ir visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą pripažinti negaliojančiais, rezoliucinė sprendimo dalis suformuluota taip, kaip buvo prašoma ieškinyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą actio Pauliana pagrindu ir nagrinėjant ginčą dėl civilinės atsakomybės taikymo nustatinėtinos skirtingos faktinės aplinkybės, nes tai yra skirtingi teisių gynimo būdai ir įstatymai nustato skirtingas tokių ieškinių tenkinimo sąlygas. Civilinės atsakomybės taikymo atveju turi būti nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp veiksmų bei žalos ir kaltė, jei įstatymai dėl pastarosios sąlygos nenustato išimties (CK 6.246–6.249 straipsniai). Actio Pauliana ieškinys tenkinamas, nustačius tokias būtinas sąlygas: 1) kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (CK 6.66–6.67 straipsniai). Pirmosios instancijos teismo sprendime nėra argumentuotai pasisakyta nei dėl vieno iš pirmiau išvardytų institutų visų sąlygų egzistavimo.

21Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl prieštaringo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentavimo bei galimybės ginčo santykius kvalifikuoti kaip actio Pauliana, ieškinį tenkino kitu teisiniu pagrindu – ieškovo prašomą sumą jam priteisė sutartinės civilinės atsakomybės pagrindu, konstatavęs, kad atsakovas netinkamai vykdė balsavimo teisės perleidimo sutarčių pagrindu įgytas turto administratoriaus pareigas, nustatytas CK ketvirtosios knygos XIV skyriuje.

22Nors, kaip pirmiau nurodyta nutartyje, teisinis ginčo kvalifikavimas yra teismo prerogatyva ir aplinkybė, kad teismas ieškovo reiškiamiems reikalavimams pritaikė ieškovo nenurodytas teisės normas, nėra pagrindas spręsti, kad teismas pakeitė ieškinio pagrindą, tačiau, ieškovui reikalavimą ir faktinį pagrindą suformulavus neaiškiai, nepakankamai apibrėžtai, kad dėl jų nekiltų abejonių, toks kvalifikavimas gali būti staigmena atsakovui. Šis argumentas nurodomas ir kasaciniame skunde, pažymint, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu neturėjo galimybės atsikirsti į apeliacinio teismo nutartyje konstatuotas aplinkybes, nes jos nebuvo nurodytos nei ieškinyje, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jos nekonstatuotos ir pirmosios instancijos teismo sprendime.

23Teisėjų kolegija vertina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismui nesiėmus priemonių ieškinio pagrindui ir dalykui patikslinti, ir dėl to tiksliai neapibrėžus bylos nagrinėjimo ribų, pasunkėjo bylos nagrinėjimas, suvaržyta atsakovo teisė teikti argumentus ir įrodymus, todėl neatskleista bylos esmė. Dėl šių priežasčių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo sprendimai naikintini ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 360 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako.

24Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

25Kasacinis teismas patyrė 69,49 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus atsakovo kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

26Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

27Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

28Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Jungtinis dujų centras“ (juridinio asmens kodas 145633456) 69,49 Lt (šešiasdešimt devynis litus 49 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (priteistą sumą mokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įstaigos kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

29Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 6. Panevėžio apygardos teismas 2010 m. spalio 7 d. nutartimi iškėlė ieškovui... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 4 d. sprendimu... 9. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 10. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė... 11. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo... 12. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo atmesti kasacinį skundą ir... 13. Teisėjų kolegija... 14. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 15. Dėl ieškovo pareigos suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką ir ieškinio... 16. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13... 17. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo... 18. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ieškiniu iš esmės... 19. Reikalavimo pripažinti tam tikrus atsakovo veiksmus nesąžiningais... 20. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad šis teismas turto... 21. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl prieštaringo pirmosios... 22. Nors, kaip pirmiau nurodyta nutartyje, teisinis ginčo kvalifikavimas yra... 23. Teisėjų kolegija vertina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismui... 24. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 25. Kasacinis teismas patyrė 69,49 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 27. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 28. Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Jungtinis dujų... 29. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...