Byla 2A-91-259/2013

Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkės) ir Arvydo Žibo (pranešėjo), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alfatransa“ atstovo advokato Žilvino Stašaičio apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1689-179/2012 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Autovira“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alfatransa“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė ieškiniu (b.l.1-2) prašė priteisti iš atsakovės 62 635,73 Lt už suteiktas vežimo paslaugas ir 6 proc. metinių palūkanų nuo ieškinio padavimo dienos iki pilno atsiskaitymo. Nurodė, kad 2007-10-01 tarp šalių buvo sudaryta krovinių pervežimo sutartis (b.l.5), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovei (užsakovui) pervežti automobilius, o atsakovė - per 60 dienų apmokėti sąskaitas. Vykdydama krovinių pervežimo sutartį ir suteikusi paslaugas, ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitas-faktūras (b.l.6-7a). Atsakovės skola pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras ieškovei sudaro 62635,73 Lt. Šalys šį atsakovės įsiskolinimą ieškovei patvirtino, pasirašydamos 2010-11-15 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą (b.l.8). 2011-04-29 ieškovei Kauno apygardos teisme buvo iškelta bankroto byla (b.l.3).

5Atsiliepime į ieškinį (b.l.34-36) atsakovė nurodė, kad 2010-07-19 Prancūzijoje ieškovei priklausančiu automobiliu pervežant krovinį, kilo gaisras, kurio metu vežamas krovinys sudegė. Dėl prarasto užsakovo krovinio atsakovė patyrė 616 721,85 Lt nuostolių, kuriuos reikalavo atlyginti ieškovę. Kadangi šalys turėjo viena kitai priešpriešinių piniginių reikalavimų (atsakovė buvo skolinga ieškovei 62 635,71 Lt už suteiktas vežimo paslaugas, o ieškovė atsakovei - 616 721,85 Lt žalos atlyginimo), 2010-11-30 Tarpusavio atsiskaitymų – užskaitos aktu (b.l.17) atsakovė įskaitė ieškovei mokėtiną 62 635,71 Lt dydžio skolą ir atitinkamai sumažino ieškovės atsakovei mokėtiną sumą už patirtą žalą iki 554 086,12 Lt. Jokių pretenzijų per akte nurodytą 10 dienų terminą ieškovė nepareiškė. Tokiu būdu atsakovės prievolė ieškovei baigėsi CK 6.130 straipsnio 1 dalies ir 6.131 straipsnio 1 dalies pagrindu. Atsakovė tai pat teigė, kad ieškovė praleido įstatymo numatytą 1 metų ieškinio senaties terminą (LR CK 1.125 str. 11 d., LAT 2010 10 04 nutartis c.b. Nr.3k-3-379/2010), o tai sudaro teisinį pagrindą atmesti ieškinį (LR CPK 1.131 str. 1 d.).

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 12 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 62 635,73 Lt skolą už atliktas pervežimo paslaugas ir 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos (2012-04-11) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, taip pat priteisė iš atsakovės valstybei 1879 Lt žyminio mokesčio ir 16 Lt turėtų pašto išlaidų. Teismas nustatė, kad laiku ir tinkamai neatsiskaitydama už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas, atsakovė pažeidė savo įsipareigojimus sumokėti už suteiktas transporto paslaugas nustatyto dydžio kainą (CK 6.1 str., 6.38 str.). Atsakovės argumentus dėl priešpriešinių piniginių reikalavimų įskaitymo teismas atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nustatė, kad Prancūzijos Nanterre komerciniame teisme šiuo metu vyksta ginčas tarp draudėjo UAB „BTA draudimas“ ir atsakovės, kadangi draudėjas atsisakė kompensuoti atsakovės patirtą žalą, vertindamas įvykį kaip nedraudiminį. Ieškovė šios bylos šalimi nėra. Teismas nurodė, jog atsakovei padaryta žala nėra priešpriešinis vienarūšis reikalavimas ir negali būti įskaitytas vienos šalies pareiškimu, nes byloje nėra prejudicinio fakto, nustatančio ieškovės kaltę, įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme, draudžiama (CK 6.134 str. 1 d 1 p.), taip pat negalima įskaityti reikalavimo, kurį viena šalis turi ne kitai šaliai, o trečiajam asmeniui, ieškovė tokio vienašališko užskaitos akto nepripažino ir nepasirašė, nes atlikti pervežimai nesusiję su 2010-07-19 pervežimu, kuomet įvyko gaisras ir sudegė krovinys. Teismas pripažino, jog tiek ieškovės, tiek atsakovės reikalavimai yra ginčijami teismuose, todėl jie nėra akivaizdūs ir jų įskaityti negalima. Iškėlus ieškovei bankroto bylą, jokios užskaitos negalimos, atsakovė gali tik įstatymo nustatyta tvarka pareikšti kreditorinius reikalavimus. Iš Kauno apygardos teismo 2011-07-18 nutarties teismas nustatė, kad atsakovė kreditorinio reikalavimo ieškovei nepareiškė (b.l.23). Teismas taip pat sprendė, jog ieškovė nepraleido nustatyto termino ieškiniui pareikšti.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Atsakovės UAB „Alfatransa“ atstovas advokatas Žilvinas Stašaitis apeliaciniu skundu (b.l.122-129) prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-07-12 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovės 4 686,20 Lt bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Spręsdamas, kad šalių reikalavimai nėra vienarūšiai ir priešpriešiniai, teismas netinkamai taikė CK 6.131 straipsnį ir neteisingai nustatė faktines aplinkybes. Tiek ieškovės, tiek atsakovės reikalavimai yra piniginiai, todėl teismo privalėjo būti įvertinti kaip vienarūšiai. Priimdamas sprendimą, teismas privalėjo vadovautis galiojančia prezumpcija, jog vežėjas (ieškovė) yra kaltas ir atsakingas už prarastą ar sugadintą krovinį (LAT Senato 2001-06-15 nutarimo Nr. 31 „Dėl Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR)“ 23 punktas, CMR konvencijos 17 straipsnis ir CK 6.820 straipsnio 1 dalis), kadangi ši prezumpcija nebuvo paneigta. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog ji nėra atsakinga už atsakovei sukeltą žalą. Atsakovės pateikta nepriklausomo Prancūzijos eksperto ekspertizės ataskaita (b.l.74-91) paneigia ieškovės teiginius, jog gaisras kilo dėl vežamo automobilio elektros instaliacijos gedimo. Kadangi byloje šalių pateiktos ekspertizės yra vienodos įrodomosios galios ir priešingos viena kitai, jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių ieškovės atsakomybės už žalą nebuvimą, nėra, laikytina, kad ieškovė neįrodė, jog ji nėra atsakinga už gaisro sukeltą žalą, t. y. vežėjo atsakomybės už vežamo krovinio praradimą prezumpcijos nepaneigė. Tinkamai įvertinęs šias aplinkybes, teismas turėjo konstatuoti, kad už atsakovei sukeltą žalą dėl krovinio praradimo yra atsakinga ieškovė, todėl atsakovės reikalavimas ieškovei atlyginti žalą buvo pagrįstas ir teisėtas bei vėliau teisėtai įskaitytas į ieškovei mokėtiną sumą už kitų krovinių pervežimą kaip vienarūšis priepriešinis reikalavimas.

112. Nurodydamas, jog atsakovė neturėjo teisės vienašališkai atlikti reikalavimų užskaitymo, kadangi ieškovė ant akto nepasirašė ir su juo nesutiko, teismas neteisingai taikė CK 6.131 straipsnį, reglamentuojantį įskaitymo tvarką. Pagal CK 6.131 straipsnio 1 dalį įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Todėl šiuo atveju visiškai pakako, jog Tarpusavio atsiskaitymų – užskaitos aktą pasirašė atsakovė. Aktas buvo pateiktas ieškovei, ji jokių pretenzijų dėl įskaitymo atsakovei nereiškė. Įstatymų nustatyta tvarka nenuginčijus atsakovės atlikto reikalavimų įskaitymo akto, kaip atsakovės vienašalio sandorio, atsakovės prievolė sumokėti ieškovei 62 635,71 Lt dydžio buvusią skolą pasibaigė CK 6.130 straipsnio pagrindu.

123. Nurodydamas, kad vienašalis reikalavimų įskaitymas negalimas, kadangi atsakovei atliekant vienašalį reikalavimų užskaitymą, reikalavimai buvo ginčijami teisme, teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Atsakovė įskaitymą atliko 2010-11-30, kuomet jokių teisminių ginčų nebuvo. Ieškinys Prancūzijoje Nanterre komerciniame teisme registruotas 2011-12-02, t. y. praėjus metams po įskaitymo atlikimo. Bankroto byla ieškovei iškelta tik 2011-04-29, t. y. po pusės metų nuo įskaitymo atlikimo. Ieškovė ieškinį dėl skolos pritesimo Alytaus rajono apylinkės teisme pateikė tik 2012-04-05. Todėl darytina išvada, jog atsakovė turėjo teisę įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus.

134. Ieškinyje ieškovė reiškė tik reikalavimą priteisti iš atsakovės skolą. Atsakovės reikalavimo įskaitymo sandorio ieškovė neginčijo. Todėl teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo spręsti įskaitymo teisėtumo klausimą, o nurodydamas, jog įskaitymas yra neteisėtas, teismas peržengė ieškinio ribas ir pažeidė CPK 135 straipsnį.

145. Atmesdamas atsakovės prašymą dėl bylos sustabdymo, teismas pažeidė CPK 163 straipsnį, reglamentuojantį privalomą bylos sustabdymą. Prancūzijos Respublikos komercinių bylų teisme nagrinėjamos bylos pagal UAB „Alfatransa“ ieškinį BUAB „Autovira“ draudikui UAB „BTA draudimas“ dėl nuostolių, patirtų sudegus atsakovės kroviniui, atlyginimo baigtis, joje nustatyti faktai bei išspręsti žalos ir kaltės klausimai turės tiesioginės įtakos teismo sprendimo šioje byloje priėmimui. Prancūzijos teisme nagrinėjamoje byloje bus išspręstas tiek ieškovės kaltės dėl krovinio sugadinimo, tiek likusios žalos atlyginimo atsakovei klausimas. Šių faktų nustatymas teismui padės įvertinti, ar įskaitymas buvo padarytas pagrįstai, kadangi ieškovė ginčija įskaitymą būtent tuo pagrindu, jog nėra jos kaltės dėl krovinio sugadinimo. Jeigu Prancūzijos teismas pripažins šį įvykį draudiminiu, atitinkamai bus pripažinta ir ieškovės kaltė dėl krovinio sugadinimo, todėl ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ji nėra atsakinga už krovinio sugadinimą, bus visiškai paneigta, o atsakovės įvykdytas įskaitymas turės būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

15Ieškovė BUAB „Autovira“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.137-138) prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

161. Atsakovei 2010-11-15 surašius tarpusavio atsiskaitymų - užskaitos aktą, ieškovė šios žalos nepripažino ir 2011-03-21 išrašė debitinę sąskaitą Nr. ŽAL/2011/001 - 616 721,85 Lt sumai (b.l.18), taip pat 2011-03-29 raštu informavo atsakovę, jog žalos nepripažįsta (b.l.19), laikėsi pozicijos, kad galioja 2010-11-15 tarpusavio skolų suderinimo aktas, pagal kurį atsakovė skolinga ieškovei 62 635,71 Lt. Po bankroto bylos ieškovei iškėlimo, vykdant bankroto procedūrą, iš debitorių, tarp jų ir atsakovės, buvo pareikalauta apmokėti skolas. Tuomet 2011-11-22 atsakovė atsiuntė atsiskaitymų - užskaitos aktą (b.l.22), kuriuo siekė, kad ieškovė pripažintų 616 721,85 Lt žalą bei atliktų užskaitą. Darytina išvada, jog tarp šalių dėl žalos atlyginimo vyko ginčas ir vienašališkai užskaityti žalos atlyginimo atsakovė negalėjo.

172. Ieškovė savo kaltės nepripažino. Vežėjo kaltės nenustatė nei UAB „BTA draudimas“ ekspertai, nei nepriklausomas techninis konsultantas A. S.. 2010-07-20 ekspertizės ataskaitoje jis padarė išvadą, kad aktyvavimo energija, būtina šio gaisro sukėlimui, nekilo dėl pačių transporto priemonių gedimo. Ieškovė krovinį gabeno techniškai tvarkinga transporto priemone. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovė dėl žalos atlyginimo į teismą nesikreipė, priešieškinio šioje byloje nepareiškė. Dėl šios žalos atlyginimo atsakovė Prancūzijoje bylinėjasi su UAB „BTA draudimas“.

183. Dėl žalos atlyginimo atsakovė turi teisę pareikšti kreditorinį reikalavimą bankroto byloje. Šis kreditorinis reikalavimas turėtų būti tenkinamas Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 35 straipsnyje numatyta tvarka. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo. Tai, kad iki bankroto bylos iškėlimo nebuvo atliktas įskaitymas, patvirtina ir atsakovės 2011-11-22 Tarpusavio atsiskaitymų-užskaitos aktas, kuriuo atsakovė pripažįsta 62 635,73 Lt skolą.

194. Skundo argumentas, kad teismas privalėjo stabdyti bylą, kol Prancūzijoje vyksta byla dėl žalos atlyginimo, nepagrįstas. Atsakovė savo teises turi ginti pareikšdama reikalavimą bankroto byloje.

205. Teismas už ieškinio ribų neišėjo. Ginčyti sandorio ieškovei nereikėjo, kadangi pagal 2010 m. tarpusavio atsiskaitymo - užskaitos aktą Nr. 2010/11-2 (b.l.17) užskaita nebuvo atlikta. Šiai užskaitai buvo išrašyta debitinė sąskaita. Dėl žalos atlyginimo vyko ginčas, o įskaityti reikalavimo, dėl kurio vyksta ginčas, negalima. Tai, kad užskaita nebuvo atlikta, patvirtina ir atsakovės 2011 m. surašytas tarpusavio atsiskaitymų-užskaitos aktas Nr. 2011/11-1 (b.l.22). Šio užskaitos akto ieškovei ginčyti taip pat nereikia. Šis sandoris yra niekinis, prieštarauja ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktui.

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių prievolės pasibaigimą įskaitymu aiškinimo ir taikymo (LR CK 6.130 str., 6.131 str.), sprendžiamas šalių ginčas dėl sudaryto įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymo tvarkos ir taikymo sąlygų galimumo.

23Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė savo materialinį reikalavimą priteisti skolą už atliktas pervežimo paslaugas grindžia krovinių pervežimo sutartimi, PVM sąskaitomis faktūromis (b.l. 5-7a), skolų suderinimo aktu (b.l. 8) ir ta faktine aplinkybe, jog atsakovė nėra apmokėjusi už pervežtą krovinį. Byloje atsakovė nesutikimą su ieškinio reikalavimais grindė ta aplinkybe, kad 2010-11-30 Tarpusavio atsiskaitymų – užskaitos aktu (b.l.17) atsakovė įskaitė ieškovei mokėtiną 62 635,71 Lt dydžio skolą ir atitinkamai sumažino ieškovės atsakovei mokėtiną sumą už patirtą žalą dėl gaisro iki 554 086,12 Lt. Atsakovė teigia, kad jokių pretenzijų per akte nurodytą 10 dienų terminą ieškovė nepareiškė. Tokiu būdu atsakovės prievolė ieškovei baigėsi CK 6.130 straipsnio 1 dalies ir 6.131 straipsnio 1 dalies pagrindu.

24Teisėjų kolegija nustatė, jog skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teismas konstatavo, jog atsakovės nurodomas įskaitymas nebuvo galimas, nes neatitiko įstatymo nustatytų taikymo sąlygų reikalavimų, todėl prievolė sumokėti skolą už atliktus pervežimus atsakovei nėra pasibaigusi, laiku ir tinkamai neatsiskaitydama už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas, atsakovė pažeidė savo įsipareigojimus sumokėti už suteiktas transporto paslaugas nustatyto dydžio kainą (CK 6.1 str., 6.38 str.), todėl šių motyvų pagrindu teismas ieškinį patenkino visiškai.

25Esminiai svarbūs apeliacinio skundo motyvai yra susiję su tomis nurodomomis aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo nekonstatavo ieškovės kaltės dėl atsakovei atsiradusios žalos kilus gaisrui, ko pasekoje buvo prarastas krovinys, teismas neteisingai taikė įstatymo nuostatas, reglamentuojančias įskaitymo tvarką, nes šalys tinkamai atliko įskaitymą, jis buvo galimas, todėl atsakovės prievolė sumokėti ieškovei 62 635,71 Lt dydžio buvusią skolą pasibaigė CK 6.130 straipsnio pagrindu. Apeliantas taip pat įrodinėja, kad teismas išėjo už ieškinio ribų, nes įskaitymo sandorio ieškovė neginčijo, o teismas sprendė dėl įskaitymo teisėtumo ir pagrįstumo.

26Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. LR CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnis 1 dalis). Pagal šias įstatymo nuostatas įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymas nustato tam tikras sąlygas. Iš LR CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti.

27Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo surašytas 2010-11-30 Tarpusavio atsiskaitymų užskaitos aktas ir to pagrindu nurodomas įskaitymas buvo negalimas. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2010 11 30 surašant tarpusavio atsiskaitymų užskaitos aktą neturėjo galiojančio vykdytino reikalavimo ieškovei, kurį atsakovė kildina iš to fakto, jog gaisro metu buvo sunaikintas atsakovės turtas, dėl ko ji patyrė materialinę žalą. Išvadą, jog atsakovė užskaitos akto surašymo metu neturėjo galiojančio vykdytino reikalavimo ieškovei, patvirtina ir ta bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusi aplinkybė, jog atsakovė Prancūzijos teisme yra pareiškusi ieškinio reikalavimą draudimo bendrovei atlyginti atsakovei patirtą žalą dėl sunaikinto gaisro metu turto (b.l.97). Ši aplinkybė taip pat leidžia daryti išvadą, kad atsakovės užskaitos akte nurodomi jos ir ieškovės reikalavimai nebuvo priešpriešiniai, o atsakovės reikalavimas dar ir neapibrėžtas. Visų šių nustatytų faktinių aplinkybių visuma pagrindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadą, jog atsakovės surašytas tarpusavio užskaitos 2010 11 30 aktas neatitiko įstatymo leidėjo nustatytų jo taikymo imperatyvių sąlygų (LR CK 6.130 str.), dėl ko jis nesukėlė jokių teisinių pasekmių, t. y. atsakovės prievolė sumokėti BUAB „Autovira“ 62 635,73 Lt už suteiktas vežimo paslaugas įskaitymu nepasibaigė.

28Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo motyvus, kuriuose nurodoma, jog teismas išėjo už ieškinio ribų, nes sprendė dėl reikalavimo, kurio ieškovas nebuvo pareiškęs. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, jog teismas skundžiamo apeliacine tvarka sprendimo rezoliucinėje dalyje nepasisakė dėl 2010 11 30 tarpusavio atsiskaitymų užskaitos akto galiojimo, jo panaikinimo ar pan.. Teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl skolos priteisimo, pagrįstai sprendė ir vertino ar surašytas tarpusavio atsiskaitymų užskaitos aktas sukėlė teisines pasekmes ar ne ir kokią tai faktinę ir teisinę reikšmę turi pareikšto ieškinio pagrįstumui dėl skolos priteisimo. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, apelianto teiginys, jog teismas išsprendė ieškovo nepareikštą reikalavimą, yra nepagrįstas.

29Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, jog ieškovė nėra praleidusi vienerių metų ieškinio senaties termino tokio pobūdžio reikalavimui teisme pareikšti, nes ieškovo įmonės bankroto administratoriui BUAB „Autovira“ dokumentai buvo perduoti 2011 05 16 d. (b.l. 69), o ieškinys teisme pareikštas 2012 04 05 d. (b.l. 1).

30Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo motyvus, jog skundžiamame teismo sprendime teismas privalėjo pasisakyti ir spręsti dėl ieškovės kaltės, atsakovei atsiradus žalai dėl kilusio gaisro (skundo 1 p.). Bylos nagrinėjimo ribas nustato bylos šalys pačios, suformuluodamos ir pareikšdamos tam tikrus materialinius reikalavimus (LR CPK 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.). Nagrinėjamoje byloje atsakovė nereiškė ieškovei reikalavimų atlyginti atsakovei padarytą žalą, atsiradusią kilus gaisrui kelte. Todėl Alytaus rajono apylinkės teismas neturėjo prievolės spręsti dėl atsakovei atlygintinos žalos, asmenų kaltės ir atsakomybės dėl atsakovės patirtos žalos.

31Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo motyvų, kuriuose nurodoma, jog teismas, atmesdamas atsakovės prašymą dėl bylos sustabdymo, pažeidė LR CPK 163 straipsnį, reglamentuojantį privalomą bylos sustabdymą. Byloje nustatyta, kad prašymą sustabdyti bylą atsakovė grinė ta aplinkybe, jog atsakovė pareiškė ieškinį Prancūzijos teisme ieškovės draudikui „BTA draudimas“ (b.l.94, 95). Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimas atmesti prašymą sustabdyti bylą nėra skundžiamas, tai yra teismo diskrecijos teisė. Byloje atsakovė nenurodė privalomojo bylos sustabdymo pagrindo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (b.l.96, 97) spręstina, kad teisinio ir faktinio pagrindo sustabdyti nagrinėjamą bylą nebuvo (LR CPK 1623 str., 164 str.).

32Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (LR CPK 178 str.), o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).

33Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 331 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

34Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.