Byla 2A-184-653/2016
Dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės, Virginijaus Kairevičiaus rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Norfos mažmena“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui UAB „Norfos mažmena“ dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4ieškovas ieškiniu, prašė pripažinti negaliojančiais vienašalius atsakovo įskaitymus: 2014-03-18 pranešimu Nr. S-149-8 atliktą 2168,12 Lt įskaitymą pagal atsakovo 2014-02-28 išrašytą sąskaitą faktūrą PASL2014031806 kaip mokėjimą, kurį atsakovas turėjo sumokėti ieškovui pagal ieškovo išrašytą 2014-02-04 PVM sąskaitą faktūrą NTV20485; 2014-03-31 pranešimu Nr. S-171 atliktą 1931,14 Lt įskaitymą pagal atsakovo 2014-03-18 išrašytą sąskaitą faktūrą PASL2014031805 kaip mokėjimą, kurį atsakovas turėjo sumokėti ieškovui pagal ieškovo išrašytą 2014-03-12 PVM sąskaitą faktūrą NT4; 2014-05-05 pranešimu Nr. S-255-3 atliktą 2073,47 Lt įskaitymą pagal atsakovo 2014-04-23 išrašytą sąskaitą faktūrą PASL2014042307 kaip mokėjimą, kurį atsakovas turėjo sumokėti ieškovui pagal ieškovo išrašytą 2014-04-01 PVM sąskaitą faktūrą NT181. Priteisti iš atsakovo 6172,73 Lt skolą, 440,50 Lt delspinigių, 8,40 proc. procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2007-09-07 buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pagal kurią ieškovas išnuomojo atsakovui 2304 kv. m ploto patalpas, esančias ( - ). Ieškovas išrašė ir atsakovui pateikė PVM sąskaitas faktūras už nurodytose nuomojamose patalpose 2014 m. sausio-kovo mėnesiais suvartotą elektros energiją, kurias atsakovas apmokėjo dalinai, likdamas ieškovui skolingas. Atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai atliko priešpriešinius įskaitymus pagal dalį nurodytų sąskaitų, pateikdamas savo sąskaitas ir pranešimus dėl priešpriešinių reikalavimų už 2014 m. sausio – kovo mėnesiais nurodytose patalpose patirtus nuostolius įskaitymo. Ieškovas iš karto atsakovą informavo, jog nepripažįsta tokių įskaitymų, išrašytų sąskaitų ir jas grąžino atsakovui.

6Atsakovas UAB „Norfos mažmena“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas laiką nurodė klaidingą nuomojamų patalpų plotą, dėl ko atsakovas nuolat permokėdavo nuomos mokestį. Atsakovui nebuvo suteikta galimybė sudaryti tiesioginės sutarties dėl elektros teikimo ir gauti pigiau pirkti elektros energiją (kaip tai atsakovas daro kituose objektuose), todėl Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis nebuvo vykdoma kuo ekonomiškesnėmis sąlygomis ir dėl ko atsakovas už elektrą nuomojamose patalpose 2014 m. sausio-kovo mėnesiais patyrė 6 172,73 Lt dydžio nuostolius, juos įskaitė į ieškovui mokėtas išlaidas už elektros energiją.

7Nuomos sutartimi ieškovas įsipareigojo netrukdyti atsakovui tiesiogiai sudaryti elektros energijos pirkimo sutartį su elektros energijos tiekėjais, tačiau šios pareigos nevykdė. Nuostolius atsakovas paskaičiavo sulyginęs nepriklausomo elektros energijos tiekėjo AB „Inter Rao Lietuva“ elektros energijos kainas su UAB „Kardos“, kuris tiekia elektrą nuomojamam objektui, tiekiamomis elektros energijos kainomis. Kainų skirtumas, atsakovo teigimu, ir sudaro nuostolius, kurie buvo įskaityti ginčijamais įskaitymais į mokėtinas pagal ieškovo išrašytas sąskaitas už sunaudotą el. energiją sumas.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 5 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškinį. Pripažino negaliojančiais UAB „Norfos mažmena“ pranešimais atliktus įskaitymus 2 168,12 Lt 1931,14 Lt ir 2073,47 Lt sumoms, kaip mokėjimus, kuriuos UAB „Norfos mažmena“ turėjo atlikti pagal UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Priteisė iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“ ieškovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 1787,75 EUR (6172,73 Lt) skolą, 62,70 EUR (216,48 Lt) delspinigių, 7,23 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1850,45 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-07-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 55,07 EUR bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo valstybei 3 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

10Teismas nustatė, kad 2007-09-09 ieškovas su atsakovu sudarė negyvenamųjų patalpų, esančių adresu ( - ), unikalus pastato Nr. ( - ), nuomos sutartį, kurios pagrindu ieškovas (nuomotojas) įsipareigojo suteikti nuomininkui (atsakovui) sutartyje nurodytas patalpas, laikinai atlygintinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigojo atlyginti už tai nuomotojui sutartyje nustatyta tvarka. Iš Sutarties 1.2 p. matyti, kad atsakovas nėra vienintelis nuomininkas šiame objekte.). Pagal Sutarties 4.8 p., atsakovas, be nuomos mokesčio, įsipareigojo mokėti mokesčius už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, šiluminę energiją, komunalines ir ryšių paslaugas, pagal nuomotojo (ieškovo) pateiktas sąskaitas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po PVM sąskaitos-faktūros gavimo dienos. Pagal minėtą punktą buvo susitarta, kad mokesčių dydis apskaičiuojamas pagal faktinį resursų ir/arba paslaugų sunaudojimą vadovaujantis skaitiklių parodymais (nesant skaitiklių – proporcingai nuomojamam plotui) arba resursus ir/arba paslaugas teikiančių ūkio subjektų pateiktomis ataskaitomis (išklotinėmis ir pan.). Nuomotojas prie šiuos resursus ir paslaugas teikiančių ūkio subjektų nustatytų įkainių neturi teisės pridėti jokių papildomų antkainių bei mokesčių.

11Ieškovas už 2014 m. sausio, vasario, kovo mėnesiais suvartotą elektros energiją pateikė atsakovui PVM sąskaitas-faktūras, kurios nebuvo pilnai apmokėtos, atsakovui nurodžius, kad įskaitoma suma yra „žala, negautos pajamos už elektrą“, ir pranešimais informavo ieškovą apie atliekamą priešpriešinį įskaitymą.

12Nustatyta, jog atsakovas kelis kartus kreipėsi į ieškovą dėl galimybės tiesiogiai atsiskaityti su elektros energijos tiekėjais. Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-270-599/2014 duomenų matyti, kad UAB „Norfos mažmena“ ieškiniu, be kita ko, prašė leisti jam tiesiogiai sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su pasirinktu nepriklausomu elektros energijos tiekėju nuomojamose patalpose, įskaitant ir ( - ). Vėliau nurodytoje byloje pateiktas pareiškimas dėl dalies reikalavimų (leidimo sudaryti tiesiogiai sutartis dėl el. energijos tiekimo į nurodytus objektus, įskaitant ir ( - )) atsisakymo, atsižvelgiant į tai, kad reikės papildomų kaštų siekiant objektuose, kuriuose patalpas nuomojasi keletas nuomininkų, įrengti atskirą prisijungimą prie skirstomųjų tinklų. Teismas civilinėje byloje 2013-09-06 nutartimi priėmė atsisakymą nuo nurodyto reikalavimo ir nutraukė šioje dalyje bylą. Išnagrinėjęs bylą iš esmės, teismas 2014-03-10 įsiteisėjusiu sprendimu atmetė kitus ieškinio reikalavimus.

13Nustatyta, kad ieškovas 2014-04-24, 2014-05-07, 2014-05-14, 2014-05-27 pranešimuose atsakovui nurodė, kad. jis nepripažįsta atsakovo nurodytų aplinkybių dėl patirtų 6172,73 Lt nuostolių. Gautas atsakovo sąskaitas ieškovas grąžino atgal. Atsakovas į teismą su ieškiniu ieškovui dėl žalos (nuostolių) atlyginimo nesikreipė, o vienašališkai padarė išvadą, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos ir ieškovas besąlygiškai turi atlyginti atsakovui nuostolius, kurie, atsakovo tvirtinimu, yra 6172,73 Lt permokėta už elektros energiją suma. Atsakovas savo sutartinę prievolę ieškovui sumokėti 6172,73 Lt skolą už suvartotą el. energiją pabaigė įskaitymu, nors neginčijamas ieškovo reikalavimas dėl neapmokėtų elektros energijos mokesčių ir atsakovo reikalavimas dėl galimai patirtų nuostolių nėra lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo, aiškumo požymiais, kas būtina atliekant priešpriešinį įskaitymą. Atsakovo pateikti įrodymai apie savo reikalavimą ieškovui dėl „nuostolių, negautų pajamų už el. energiją“ nepatvirtina visų priešpriešinio reikalavimo įskaitymui būtinų sąlygų egzistavimo, o taip pat ir prievolės pagal nuomos sutartį mokėti už suvartotą el. energiją pasibaigimo šiuo pagrindu. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir CK 6.130 str. nuostatas dėl prievolės pabaigos įskaitymu, daro išvadą, jog įskaitymas nagrinėjamu atveju nebuvo galimas, nesant visų priešpriešiniam įskaitymui, kaip prievolės pasibaigimui, būtinų sąlygų. Atsakovo pateikti duomenys apie kituose nuomojamuose objektuose mokamas už elektros energiją sumas, kitų elektros energijos tiekėjų paslaugų kainas, nepatvirtina prievolės, kuri buvo įskaityta, akivaizdumo, aiškumo, apibrėžtumo ir vykdytinumo. Priešingai, skirtingos elektros energijos tiekimo kainos atskiruose objektuose ir rinkoje tik įrodo, jog reikalavimas (nurodytas kaip žala, negautos pajamos), kuris buvo priešpriešiais atsakovo įskaitytas, nėra nei akivaizdus, nei aiškus ir apibrėžtas, nei vykdytinas. Atsakovas šioje byloje nereiškė reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo ir šia galimybe tebeturi teisę pasinaudoti, todėl teismas, neišeidamas už ieškinio reikalavimo ribų, nesprendžia šioje nuostolių pagrįstumo klausimo. Teismas darė išvadą, kad atsakovas nepagrįstai įskaitė trimis ginčijamais pranešimais 6172,73 Lt sumą, kuri turi būti sumokėta ieškovui pagal nuomos sutartį už nuomojamame objekte faktiškai suvartotą el. energiją 2014 m. sausio-kovo mėnesiais.

14Ieškovas įrodė, pateikdamas UAB „Kardos“ jam išrašytas sąskaitas už elektros energiją ir elektros energijos suvartojimo skaičiuokles, jog jokie papildomi mokesčiai (atsakovo nurodomi 2 ct už kWh) į atsakovui išrašytas sąskaitas faktūras nėra įtraukti (CPK 178, 185 str.). Teigdamas priešingai, atsakovas nepaneigė pateiktų ieškovo ir išreikalautų iš UAB „Kardos“ įrodymų. Atsakovas neturėjo pagrindo teigti, kad ieškovas pažeidė Nuomos sutarties 4.10 ir 4.11 punktus, nes tiesiogiai pats įsiteisėjusia nutartimi užbaigtoje prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-270-599/2014 pripažino, jog nėra galimybės ginčo objekte sudaryti tiesioginės sutarties su el. energijos tiekėju arba tai lemtų dideles investicijas.

15Teismo vertinimu ieškinys dalyje dėl delspinigių priteisimo negali būti tenkinamas pilna apimtimi.

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

17Atsakovas UAB „Norfos mažmena“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria ieškovo naudai priteista 1 787,75 EUR skola, 62,70 EUR delspinigių, 7,23 proc. procesinių palūkanų; bei bylinėjimosi išlaidos ir priimti naują sprendimą –ieškinį atmesti. Jei teismas netenkintų apeliacinio skundo, prašo iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti pirmosios instancijos teismo teiginį „Taip pat, kaip jau nustatyta aukščiau, atsakovas neturėjo pagrindo teigti, kad ieškovas pažeidė Nuomos sutarties 4.10 ir

184.11 punktus, nes tiesiogiai pats įsiteisėjusia nutartimi užbaigtoje prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-270-599/2014 pripažino, jog nėra galimybės ginčo objekte sudaryti tiesioginės sutarties su el. energijos tiekėju arba tai lemtų dideles investicijas.“.

19Nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą rėmėsi teismų praktika, suformuota, esant kitokioms aplinkybėms. Sprendime teismas nurodė, kad atsakovo atlikti įskaitymai negalioja, nes šalių reikalavimai negali būti vertinami kaip lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Tačiau nei CK 6.130 str. 1 d., nei CK 6.134 str. nėra nuostatos, kad draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Teismas įskaitymus pripažino negaliojančiais remdamasis ne įstatymo - CK - nuostatomis, bet Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kur pasisakyta, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Tačiau teismų praktika dėl to, kokius reikalavimus laikyti nelygiaverčiais vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu dar tik formuojasi, o teismo sprendime paminėtos bylos, kuriose padaryta tokia išvada, ir šios bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, todėl teismas pažeidė Teismų įstatymo 33 str. 4 d.

20Vien tai, kad ieškovas nesutiko su atsakovo paskaičiuotų nuostolių dydžiu, nėra pagrindas pripažinti įskaitymus negaliojančiais. Teismas nenustatė nei vienos iš sąlygų, būtinų įskaitymui, nebuvimo. Ginčo dėl įskaitytų nuostolių įskaitymų metu nebuvo, apie įskaitymus ieškovui tinkamai pranešta. Įskaitymai atitinka CK 6.13 str. nustatytas sąlygas, atlikti laikantis CK 6.131 str. nustatytos tvarkos. Tai, kad ieškovas nurodė, jog nesutinka su išrašytomis sąskaitomis nuostolių atlyginimui, ir sąskaitas grąžino, teisinės reikšmės neturi.

21Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar buvo pagrindas atlikti įskaitymą ir kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos. Teismo atsisakymas nagrinėti ieškovo atsakovui atlygintinų nuostolių dydžio klausimą šioje byloje prieštarauja CPK įtvirtintiems ekonomiškumo, koncentruotumo principams.

22Nepagrįsta teismo išvada, jog atsakovas neturėjo pagrindo teigti, kad ieškovas pažeidė Nuomos sutarties 4.10 ir 4.11 p., nes esą tiesiogiai pats įsiteisėjusia teismo nutartimi užbaigtoje byloje pripažino, jog nėra galimybės ginčo objekte sudaryti tiesioginės sutarties su elektros energijos tiekėju arba tai lems dideles investicijas. Ginčo sutartyje suteikta teisė nuomininkui sudaryti sutartis su elektros energijos tiekėjais tiesiogiai. Tačiau kyla techninių kliūčių, kurias gali pašalinti tik pats nuomotojas (turi būti pertvarkyti tinklai ir įrengtas atskiras prisijungimas prie elektros skirstomojo tinklo). Kadangi kliūčių nuomotojas nepašalino, nuomininkas ir reikalavo atlyginti nuostolius, o šių neatlyginus, įskaitė juos į nuomotojui mokėtinas sumas. Todėl savo reikalavimo atsakovas minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-270-599/2014 atsisakė. Tačiau tokio reikalavimo atsisakymo teismas negalėjo vertinti kaip užkertančio kelią atsakovui reikalauti nuostolių atlyginimo iš ieškovo, dėl pastarojo netinkamo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo. Netenkinus apeliacinio skundo, pirmosios instancijos teismo neteisinga išvada neturėtų įgyti prejudicinės galios, todėl turėtų būti pašalinta iš sprendimo motyvuojamosios dalies.

23Atsakovas pateikė prašymą prijungti įrodymus apeliacinėje instancijoje – 2015-08-21 Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-2228-656/2015 bei Paaiškinimą dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo su AB „Lesto“ ir vertinti šiuos įrodymus kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

24Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą, prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad nors teismo sprendime ir nurodyta, kad teismas dėl nuostolių pagrįstumo klausimo nepasisako ir šalių nurodytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų nevertina, tačiau teismas pasisakė dėl visų atsakovo pateiktų argumentų, kuriais atsakovas įrodinėjo, kad sąskaitas už nuostolius išrašė pagrįstai. Atsakovas savo nesutikimą dėl ieškinio reikalavimų pripažinti negaliojančiais atliktus įskaitymus grindė tuo, kad ieškovas neva pažeidė nuomos sutarties 4.10 ir 4.11 punktų nuostatas bei civilinio kodekso 6.38 str. 3 d. ir 6.200 str. 2 d. įtvirtintą pareigą bendradarbiauti vykdant sutartį ir dėl tokio pažeidimo atsakovas patyrė nuostolius, kuriuos atsakovas turėjo teisę įskaityti atliekant mokėjimus ieškovui už nuomojamose patalpose suvartotą elektros energiją. Atsakovo nuomone, ieškovo padaryti pažeidimai neva pasireiškė tuo, kad jis nedavė atsakovui sutikimo pasirašyti tiesiogines sutartis su elektros energijos tiekėjais ir pažeidė sutarties nuostatą, kad nuomotojas prie energetinius resursus teikiančių ūkio subjektų (šiuo atveju elektros energijos tiekėjų) nustatytų įkainių neturi teisės pridėti jokių papildomų antkainių bei mokesčių. Sprendime teismas pasisakė dėl abiejų šių argumentų. Teismas padarė išvadą, jog atsakovas neįrodė, kad ieškovas padarė pažeidimus, kurie būtų pagrindas atsakomybei atsirasti.

25Nepagrįsti apelianto argumentai, jog teismas neteisingai vertino ieškinio dalies atsisakymo civilinėje byloje Nr. 2-270-599/2014 pasekmes bei 2014-03-10 sprendimo reikšmę šiam ginčui. Atsakovas reikalavimo dėl ginčo patalpų minėtoje byloje atsisakė todėl, kad techninių kliūčių pašalinimas būtų ekonomiškai nenaudingas.

26Apeliantas netinkamai aiškina nuomos sutarties 4.10 ir 4.11 p. turinį, nes sutarties nuostatos neįpareigoja nuomotojo besąlygiškai duoti atskirą sutikimą nuomininkui sudaryti tiesiogines sutartis su tiekėjais, nes toks susitarimas įtvirtintas pačiame tekste.

27Apeliantas neįrodė, kad dėl ieškovo padaryto sutarties pažeidimo, jis būtų patyręs nuostolių.

28Apeliaciniame skunde apeliantas jau nurodo, kad nuomos sutarties sąlygų pažeidimas pasireiškė ne tuo, kad ieškovas nedavė sutikimo sudaryti tiesiogines sutartis su elektros energijos tiekėjais, bet tuo, jog ieškovas nevykdė pareigos bendradarbiauti su nuomininku, siekiant pašalinti technines kliūtis nuomininko teisei sudaryti tiesiogines sutartis su elektros energijos tiekėjais. Tačiau apeliantas nepateikė įrodymų, jog būtų kreipęsis į ieškovą dėl tokių techninių kliūčių pašalinimo.

29IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30Apeliacinis skundas atmestinas.

31Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

32Byloje yra kilęs ginčas dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo. Atsakovas siekė įskaityti ieškovo reikalavimą priteisti nepilnai sumokėtus mokesčius už elektros energiją pagal 2007-09-09 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį į atsakovo reikalavimą priteisti nuostolius susidariusius dėl ieškovo veiksmų ir sprendimų, dėl kurių elektros energija pagal tą pačią nuomos sutartį atsakovui buvo tiekiama didesnėmis nei rinkos kainomis.

33Apeliantas prašo prijungti įrodymus apeliacinėje instancijoje – 2015-08-21 Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-2228-656/2015 bei Paaiškinimą dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo su AB „Lesto“ ir vertinti šiuos įrodymus kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Iš pateiktų paaiškinimų dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo su AB „Lesto“ matyti, kad jų data yra 2015-09-14, t.y. išduotas jau po skundžiamo sprendimo priėmimo, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kad šio dokumento negalėjo gauti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Kita vertus, šis įrodymas neįrodo jokių bylai reikšmingų aplinkybių šioje byloje, atsižvelgus į žemiau pateiktą dalies reikalavimų civilinėje byloje Nr. 2-270-599/2014 atsisakymo vertinimą. Dėl kito įrodymo – 2015-08-21 Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-2228-656/2015 – pažymėtina, kad iš šios nutarties turinio matyti, jog civilinės bylos Nr. 2A-2228-656/2015 ir nagrinėjamos bylos nagrinėtos aplinkybės nėra tapačios, nes nagrinėjamoje byloje buvo vertinama aplinkybė dėl atsakovo atsisakymo dalies reikalavimų įsiteisėjusia nutartimi užbaigtoje prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-270-599/2014, taigi nesutampa 2015-08-21 Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-2228-656/2015 ir nagrinėjamo atvejo ratio decidendi . Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija atsisako prijungti prie bylos apelianto pateiktus naujus įrodymus (CPK 180 str., 314 str.).

34Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais dėl įskaitymo galiojimo.

35Sutiktina, kad bendrąja prasme įskaitymas galimas nepriklausomai ar su juo sutinka kita šalis, tačiau, pažymėtina ir tai, jog kasacinio teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-458/2014 konstatuota, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012, apibendrindama įskaitymo sąlygų nuostatas ir vertindama jas sistemiškai, pažymėjo, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Šiuo aiškinimu kasacinis teismas nesukūrė naujos savarankiškos įskaitymo sąlygos, bet pabrėžė būtinybę kiekvieną kartą taikant įstatyme įtvirtintas įskaitymo sąlygas, įvertinti jų esmę, paskirtį ir įskaitomų reikalavimų pobūdį, kad nebūtų įskaitomi aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu reikalavimai, pvz., tokių, dėl kurių vykdymo šalys aiškiai nėra sutarę, kurie nėra patikimai pagrįsti, todėl yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas. Nors apeliantas teisus, teigdamas, jog nagrinėjamos bylos ir nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų faktinės aplinkybės nėra visiškai tapačios, tačiau bendro pobūdžio išaiškinimai apie įskaitymo sąlygas gali būti taikomi ir šioje byloje. Be to, apeliantas nenurodė argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo motyvuotos išvados, jog šiuo atveju prievolė atlyginti nuostolius nebuvo akivaizdi, aiški, apibrėžta ir vykdytina, tuo labiau, kad, skirtingai nuo reikalavimo sumokėti skolą pagal sutartį, reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo buvo netikėtas ieškovui, apie jį ieškovas sužinojo tuo pat metu, kai ir apie įskaitymą ir nedelsiant išreiškė savo nesutikimą; šioje situacijoje egzistavo didelė tikimybė, jog dėl atsakovo reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas. Dėl to aplinkybių visuma, o ne vien faktas, kad ieškovas nesutiko su įskaitymu, sudarė pagrindą pripažinti, jog priešpriešiniai reikalavimai buvo nelygiaverčiai.

36Kaip matyti iš sprendimo turinio, teismas pasisakė dėl visų esminių atsakovo pateiktų argumentų: teismas pažymėjo, jog atsakovas neturėjo pagrindo teigti, kad ieškovas atsakovas nurodytomis aplinkybėmis pažeidė Nuomos sutarties 4.10 ir 4.11 punktus, nes tiesiogiai pats įsiteisėjusia nutartimi užbaigtoje prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-270-599/2014 pripažino, jog ginčo objekte sudaryti tiesioginės sutarties su el. energijos tiekėju lemtų dideles investicijas. Nors apelianto teigimu, tokio reikalavimo atsisakymo teismas negalėjo vertinti kaip užkertančio kelią atsakovui reikalauti nuostolių atlyginimo iš ieškovo dėl pastarojo netinkamo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, tačiau pažymėtina, jog apeliantas atsisakydamas minėto reikalavimo dėl tiesioginių sutarčių sudarymo civilinėje byloje Nr. 2-270-599/2014, pats pripažino, jog tuo metu ginčo objekte nebuvo nei techninės, nei ekonominės galimybės sudaryti tiesiogines sutartis su el. energijos tiekėju, nes tam reikės papildomų kaštų (2 t. b.l. 76).

37Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, jog tik apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad nuomos sutarties sąlygų pažeidimas pasireiškė ne tuo, kad ieškovas nedavė sutikimo sudaryti tiesiogines sutartis su elektros energijos tiekėjais, bet tuo, jog ieškovas nevykdė pareigos bendradarbiauti su nuomininku, siekiant pašalinti technines kliūtis, todėl apeliantas negali remtis aplinkybėmis, nenagrinėtomis pirmosios instancijos teisme. Kita vertus, apeliantas nepateikė įrodymų, jog buvo kreipęsis į ieškovą dėl tokių techninių kliūčių pašalinimo, nagrinėjamoje byloje yra tik duomenys, kad atsakovas kelis kartus kreipėsi į ieškovą dėl sutikimo tiesiogiai atsiskaityti su elektros energijos tiekėjais (b.l. 168-169;170-171; 180-181).

38Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas vertino byloje Nr. 2-270-599/2014 atsakovo dalies ieškinio reikalavimų atsisakymą retrospektyviai pagal bylos Nr. 2-270-599/2014 nagrinėjimo metu buvusias bei šioje byloje ieškovo nurodytas aplinkybes apie sutarties pažeidimą ieškovui nedavus sutikimo sudaryti tiesiogines sutartis su elektros energijos tiekėjais, todėl toks ieškinio dalies atsisakymo bei 2014-03-10 sprendimo vertinimas neužkerta kelią atsakovui ateityje reikalauti nuostolių atlyginimo kitu pagrindu. Dėl to nėra pagrindo iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies šalinti pirmosios instancijos teismo motyvus „Taip pat, kaip jau nustatyta aukščiau, atsakovas neturėjo pagrindo teigti, kad ieškovas pažeidė Nuomos sutarties 4.10 ir 4.11 punktus, nes tiesiogiai pats įsiteisėjusia nutartimi užbaigtoje prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-270-599/2014 pripažino, jog nėra galimybės ginčo objekte sudaryti tiesioginės sutarties su el. energijos tiekėju arba tai lemtų dideles investicijas “.

39Teismas skundžiamame sprendime taip pat analizavo atsakovo argumentus, jog ieškovo padaryti pažeidimai pasireiškė tuo, kad jis pažeidė sutarties nuostatą nuomotojui prie energetinius resursus teikiančių ūkio subjektų nustatytų įkainių draudžiančių pridėti kokius nors papildomus antkainius bei mokesčius. Ginčijamame sprendime teismas nurodė, kad iš pateiktų UAB „Kardos“ elektros energijos suvartojimo išplėstinių skaičiuoklių už 2014 m. sausio- kovo mėn. (II t, b.l.34-42) matyti, kad šiose UAB „Kardos“ parengtose skaičiuoklėse apskaičiuota suma už suvartotą elektros energiją ginčo patalpose atitinka sumą, nurodytą ieškovo atsakovui išrašytose PVM sąskaitose faktūrose. Atsižvelgiant į paminėtus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas įrodė, kad pateikdamas UAB „Kardos“ jam išrašytas sąskaitas už elektros energiją ir elektros energijos suvartojimo skaičiuokles, jokių papildomų mokesčių į atsakovui išrašytas sąskaitas faktūras neįtraukė (CPK 178, 185 str.).

40Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

41Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl naikinti ar keisti priimtą skundžiamą teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

42Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

43Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. ieškovas ieškiniu, prašė pripažinti negaliojančiais vienašalius atsakovo... 5. Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2007-09-07 buvo sudaryta negyvenamųjų... 6. Atsakovas UAB „Norfos mažmena“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį... 7. Nuomos sutartimi ieškovas įsipareigojo netrukdyti atsakovui tiesiogiai... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 5 d. sprendimu iš dalies... 10. Teismas nustatė, kad 2007-09-09 ieškovas su atsakovu sudarė negyvenamųjų... 11. Ieškovas už 2014 m. sausio, vasario, kovo mėnesiais suvartotą elektros... 12. Nustatyta, jog atsakovas kelis kartus kreipėsi į ieškovą dėl galimybės... 13. Nustatyta, kad ieškovas 2014-04-24, 2014-05-07, 2014-05-14, 2014-05-27... 14. Ieškovas įrodė, pateikdamas UAB „Kardos“ jam išrašytas sąskaitas už... 15. Teismo vertinimu ieškinys dalyje dėl delspinigių priteisimo negali būti... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 17. Atsakovas UAB „Norfos mažmena“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo... 18. 4.11 punktus, nes tiesiogiai pats įsiteisėjusia nutartimi užbaigtoje... 19. Nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą rėmėsi teismų praktika,... 20. Vien tai, kad ieškovas nesutiko su atsakovo paskaičiuotų nuostolių dydžiu,... 21. Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar buvo pagrindas atlikti įskaitymą... 22. Nepagrįsta teismo išvada, jog atsakovas neturėjo pagrindo teigti, kad... 23. Atsakovas pateikė prašymą prijungti įrodymus apeliacinėje instancijoje –... 24. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą, prašo apeliacinį skundą... 25. Nepagrįsti apelianto argumentai, jog teismas neteisingai vertino ieškinio... 26. Apeliantas netinkamai aiškina nuomos sutarties 4.10 ir 4.11 p. turinį, nes... 27. Apeliantas neįrodė, kad dėl ieškovo padaryto sutarties pažeidimo, jis... 28. Apeliaciniame skunde apeliantas jau nurodo, kad nuomos sutarties sąlygų... 29. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 30. Apeliacinis skundas atmestinas.... 31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 32. Byloje yra kilęs ginčas dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo.... 33. Apeliantas prašo prijungti įrodymus apeliacinėje instancijoje – 2015-08-21... 34. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais dėl... 35. Sutiktina, kad bendrąja prasme įskaitymas galimas nepriklausomai ar su juo... 36. Kaip matyti iš sprendimo turinio, teismas pasisakė dėl visų esminių... 37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, jog tik apeliaciniame... 38. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas vertino byloje Nr.... 39. Teismas skundžiamame sprendime taip pat analizavo atsakovo argumentus, jog... 40. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas... 41. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus,... 42. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1... 43. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimą palikti...