Byla 2S-877-459/2019
Dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Brigita Tamkevičienė, S. P., kooperatinė bendrovė Palangos kredito unija

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1146-328/2019 pagal pareiškėjo V. Š. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Brigita Tamkevičienė, S. P., kooperatinė bendrovė Palangos kredito unija.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6pareiškėjas skundu prašo panaikinti antstolės Brigitos Tamkevičienės 2018 m. lapkričio 14 d. patvarkymą Nr. S-18-5-29029 ,,Dėl turto įkainojimo“. Nurodė, jog nesutinka su išvaržomo turto įkainojimu. Pažymėjo, jog teikė antstolei prieštaravimus dėl atliktos ekspertizės ir turto įvertinimo, antstolė prieštaravimus pripažino nepagrįstais ir jų netenkino. Išvaržomo turto vertė nustatyta remiantis UAB ,,Ober Haus“ 2018 m. lapkričio 5 d. ekspertizės akto išvadomis, tačiau ši išvada neatitinka tokiam dokumentui keliamų reikalavimų, todėl ja negalima buvo vadovautis.

72.

8Ekspertizės akte nurodoma, jog ekspertas naudojosi 2018 m. gegužės 21 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu bei 2018 m. birželio 7 d. kadastrinių matavimų byla. Ekspertizė atlikta su prielaida, kad nebus kliūčių gyvenamojo namo baigtumo ir 2018 m. birželio 7 d. kadastrinių matavimų bylos įregistravimui. Mano, jog turto vertintojas negalėjo vadovautis NTR neįregistruotais namo duomenimis, nes kol jie nėra viešai įregistruoti, negalima teigti, kad jie yra tikri bei teisingi ir atitinka teisės aktų reikalavimus. Pažymėjo, jog vykdymo proceso metu buvo imtasi priemonių, kad būtų įregistruoti nauji namo kadastriniai matavimai, tą net buvo įpareigotas atlikti pareiškėjas, tačiau jam to padaryti nepavyko. Visa tai rodo, kad turto vertintojas negalėjo vadovautis nepatikrintais bei neįregistruotais namo kadastriniais duomenimis, dėl to išvada apie išvaržomo turto vertę nėra objektyvi bei atitinkanti rinkos kainą. Pašalinus paminėtus trūkumus bei įregistravus naujus kadastrinius matavimus, turėtų būti atlikta nauja ekspertizė, atitinkanti teisės aktų reikalavimus.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

103.

11Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. vasario 4 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nutartį grindė šiais motyvais:

123.1.

13Byloje nėra duomenų, jog 2018 m. lapkričio 5 d. ekspertizės aktas, kuriuo rėmėsi antstolė, yra neteisingas ir / ar nuginčytas (ginčijamas) teisme. Turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme.

143.2.

15Aplinkybė, jog turto vertės nustatymo ekspertizėje, be kitų, buvo remtasi prielaida, jog kliūčių įregistruoti 2018 m. birželio 7 d. gyvenamojo namo kadastrinius matavimus nebus, įvertinus byloje esančius duomenis, nesudaro pagrindo išvadai, jog ekspertizės išvada nėra objektyvi ir / ar neatitinka rinkos vertės. Byloje nėra duomenų, jog dėl neįregistruotų kadastrinių matavimų turto vertė keistųsi.

163.3.

17Pareiškėjas nenurodė, kokią įtaką turto vertės nustatymo procesui bei rinkos vertei turi kadastriniai matavimai. Pagal viešajame registre įregistruotus kadastrinius matavimus, gyvenamojo namo baigtumas sudaro tik 60 proc., tačiau iš byloje pateiktos ekspertizės išvados ir joje esančių nuotraukų, kitų duomenų matyti, jog statinys yra baigtas bei įrengtas.

183.4.

19Byloje esantys duomenys bei nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė buvo atlikta įvertinus faktinę nekilnojamojo turto būklę, o antstolė Turtą įkainojo atsižvelgdama į ekspertizės išvadą, remdamasi Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 4 dalimi, numatančia, jog tuo atveju, jei turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė.

20III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

214.

22Atskiruoju skundu pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartimi, prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti antstolės 2018 m. lapkričio 14 d. patvarkymą dėl turto įkainojimo. Pagrindiniai skundo argumentai:

234.1.

24Turto vertinimo ataskaitoje turi būti nurodyti individualūs vertinamo turto požymiai, t. y. vertinamo nekilnojamojo turto duomenys, kurie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Tačiau Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti kadastriniai duomenys, kuriais rėmėsi turto vertinimą atlikęs ekspertas, o tik 1998 m. duomenys, iš kurių negalima nustatyti nei namo ploto, nei kitų parametrų. Nėra oficialių dokumentų, patvirtinančių išvaržomo turto individualius ir tikrovę atitinkančius duomenis, todėl išvaržomo turto kaina gali būti netiksli ir neatitikti rinkos kainos.

254.2.

26Teismo išvada, jog ekspertizės aktas yra teisingas, nes nenuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, yra pernelyg formali, nes ekspertizės aktą teismas privalėjo vertinti pagal CPK 218 straipsnio nuostatas.

274.3.

28Prašo pridėti išvaržomo turto savininkės S. P. 2018 m. rugsėjo 17 d. prašymą Palangos miesto savivaldybės administracijai bei 2018 m. spalio 5 d. atsakymą, kurie patvirtina, jog išvaržomo turto savininkė siekė įregistruoti kadastrinius matavimus, bet dėl objektyvių priežasčių to nepavyko padaryti. Nurodo, kad išvaržomo turto registracija Nekilnojamojo turto registre nėra galima, nes nėra išlikęs statinio projektas ir leidimas statybai. Taip pat prašo priimti 2019-07-04 pateiktus duomenis apie išvaržomo turto vertę bei internetinių skelbimų kopijas.

295.

30Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

31Teismas

konstatuoja:

32IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

33Atskirasis skundas netenkintinas.

346.

35Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

367.

37CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

38Dėl naujų įrodymų

398.

40Apeliantas prašo pridėti naujus įrodymus – išvaržomų patalpų savininkės S. P. 2018 m. rugsėjo 17 d. prašymą Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl statybos leidimo kopijos išdavimo ir Palangos savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 5 d. atsakymą. Apeliantas nurodo, kad šie dokumentai patvirtina, jog įkeistų patalpų savininkė ėmėsi veiksmų, kad įregistruotų kadastrinius matavimus, tačiau dėl objektyvių priežasčių (dokumentas neišlikęs) to padaryti negalėjo.

419.

42Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą.

4310.

44Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto pateiktus dokumentus, nes nustatė, jog aplinkybes, kurias, apeliantas teigimu, gali patvirtinti nauji įrodymai, apeliantas nurodė ir pirmosios instancijos teismui, tik nepateikė jas pagrindžiančių duomenų, nors apelianto pateikiami dokumentai yra ankstesnėmis datomis nei buvo teikiamas skundas dėl antstolio veiksmų. Taip pat prašo priimti 2019-07-04 pateiktus duomenis apie išvaržomo turto vertę bei internetinių skelbimų kopijas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad prašomus pridėti įrodymus apeliantas galėjo pateikti ir pirmosios instancijos teismui. Taip pat pažymėtina, kad prašomi pridėti nauji įrodymai neturi esminės įtakos ginčo esmei.

45Dėl ginčo esmės

4611.

47Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog turto vertinimas atliktas tinkamai. Apelianto teigimu, tokia išvada nepagrįsta, nes ekspertizės akte, kuriame įkainotas išvaržomas turtas, remiamasi kadastriniais matavimais, kurie nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

4812.

49Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018 m. kovo 13 d. patvarkymu Nr. S-15-8-7249 dėl areštuoto turto vertės nustatymo, atsižvelgiant į 2015 m. gruodžio 3 d. turto vertės nustatymo ataskaitą, nustatyta areštuoto turto vertė – 123 000 Eur (v. b. l. 32–33). 2018 m. balandžio 11 d. patvarkymu, atsižvelgus į apelianto prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės, antstolė nusprendė skirti pakartotinę ekspertizę ir įpareigojo pareiškėją sumokėti 250 Eur už pakartotinę ekspertizę. Pareiškėjas pateikė prašymą ekspertizės išlaidas įtraukti į bendrą išieškotiną sumą. Antstolė šį pareiškėjo prašymą tenkino ir nurodė ekspertizės išlaidas apmokėti iš antstolės depozitinės sąskaitos. 2018 m. lapkričio 14 d. patvarkymu antstolė, remdamasi 2018 m. lapkričio 5 d. pakartotinės ekspertizės aktu, nustatė areštuoto turto vertę – 125 000 Eur (v. b. l. 149–150). Pareiškėjas, nesutikdamas su pakartotinės ekspertizės išvadomis, teigia, kad turtas įvertintas atsižvelgus į neįregistruotus kadastrinius matavimus, dėl to turto rinkos vertė yra neobjektyvi.

5013.

51Turto pardavimas iš varžytynių yra skolininko nuosavybės teisių ribojimas, kuris turi būti atliekamas atsižvelgiant į privalomus reikalavimus. Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pakeitimu prieš savininko valią. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymas kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojamas kaip esminė varžytynių teisėtumo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009, 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009).

5214.

53Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti turi teisę skirti ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis).

5415.

55Įvertinus vykdomosios bylos medžiagą nustatyta, kad turtas buvo įvertintas pagal jo vertinimo metu buvusią faktinę situaciją. Ekspertizei atlikti buvo naudotas 2018 m. gegužės 21 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas Nr. 25/2322 ir 2018 m. birželio

567 d. kadastrinių matavimų byla (v. b. l. 112–118). Aplinkybė, jog 2018 m. birželio 7 d. VĮ Registrų centro matininkės atlikti kadastriniai matavimai nėra įregistruoti Nekilnojamo turto kadastre, nereiškia, kad turto vertė nustatyta netinkamai ar neobjektyviai. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas. Vykdomojoje byloje esančioje 2018 m. birželio 7 d. kadastrinių matavimų byloje buvo nurodyti visi vertinamo nekilnojamojo daikto duomenys, turintys reikšmės daikto vertei. Turto vertė buvo nustatyta pagal faktinę situaciją, o ne tik pagal formaliai įregistruotus duomenis. Tuo atveju, jeigu būtų vertinami tik rašytiniai oficialūs duomenys, turto vertė, tikėtina, būtų žymiai mažesnė, nei nustatyta nagrinėjamu atveju pagal realią situaciją.

5716.

58Pažymėtina ir tai, kad byloje esančiame nekilnojamojo daikto registro išraše nurodyta, kad vertinamo gyvenamojo namo baigtumas yra 60 proc., nors faktiškai namas yra užbaigtas ir tinkamas gyventi ir būtent pagal realią faktinę situaciją buvo nustatyta namo vertė. Atliekant vertinimą, objektas buvo apžiūrėtas, lyginamos panašių objektų kainos. Apeliantas teigdamas, jog nustatant turto vertę, buvo vertinami neįregistruoti kadastriniai duomenys, neginčija jų teisingumo ir niekaip nepagrindžia savo teiginio, kad įregistravus naujus kadastrinius duomenis turto rinkos vertė būtų kitokia, nei nustatyta pakartotinės ekspertizės metu. Įvertintina ir tai, kad pakartotinės ekspertizės metu turto vertė nuo pirminės ekspertizės vertės skyrėsi itin nežymiai, tik 2000 Eur. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai, kad ekspertas, atlikdamas ekspertizę, neteisingai nustatė turto rinkos vertę, nes rėmėsi neįregistruotais naujais kadastriniais matavimais, atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

5917.

60Apeliantas nurodo ir tai, kad teismo išvada, jog ekspertizės aktas yra teisingas, nes nenuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, yra pernelyg formali, nes ekspertizės aktą teismas privalėjo vertinti pagal CPK 218 straipsnio nuostatas. Ši skundo nuostata yra nepagrįsta, nes CPK 218 straipsnio nuostatos yra skirtos teismo paskirtos ekspertizės išvados vertinimui, o ne ekspertizės, kuri buvo paskirta antstolio patvarkymu, įvertinimui. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vykdomojoje byloje atliktą ekspertizės aktą vertino pagal jo atitiktį Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymui ir nenustatęs ekspertizės akto trūkumų, pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl netinkamai įkainoto išvaržomo turto.

6118.

62Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės ir proceso teisės normas, dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

63Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

64Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. pareiškėjas skundu prašo panaikinti antstolės Brigitos Tamkevičienės 2018... 7. 2.... 8. Ekspertizės akte nurodoma, jog ekspertas naudojosi 2018 m. gegužės 21 d.... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. 3.... 11. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. vasario 4 d. nutartimi pareiškėjo... 12. 3.1.... 13. Byloje nėra duomenų, jog 2018 m. lapkričio 5 d. ekspertizės aktas, kuriuo... 14. 3.2.... 15. Aplinkybė, jog turto vertės nustatymo ekspertizėje, be kitų, buvo remtasi... 16. 3.3.... 17. Pareiškėjas nenurodė, kokią įtaką turto vertės nustatymo procesui bei... 18. 3.4.... 19. Byloje esantys duomenys bei nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai,... 20. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 21. 4.... 22. Atskiruoju skundu pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2019... 23. 4.1.... 24. Turto vertinimo ataskaitoje turi būti nurodyti individualūs vertinamo turto... 25. 4.2.... 26. Teismo išvada, jog ekspertizės aktas yra teisingas, nes nenuginčytas... 27. 4.3.... 28. Prašo pridėti išvaržomo turto savininkės S. P. 2018 m. rugsėjo 17 d.... 29. 5.... 30. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.... 31. Teismas... 32. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 33. Atskirasis skundas netenkintinas.... 34. 6.... 35. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 36. 7.... 37. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas... 38. Dėl naujų įrodymų... 39. 8.... 40. Apeliantas prašo pridėti naujus įrodymus – išvaržomų patalpų... 41. 9.... 42. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako... 43. 10.... 44. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto pateiktus... 45. Dėl ginčo esmės... 46. 11.... 47. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, iš esmės... 48. 12.... 49. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018 m. kovo 13 d. patvarkymu Nr.... 50. 13.... 51. Turto pardavimas iš varžytynių yra skolininko nuosavybės teisių ribojimas,... 52. 14.... 53. Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681... 54. 15.... 55. Įvertinus vykdomosios bylos medžiagą nustatyta, kad turtas buvo įvertintas... 56. 7 d. kadastrinių matavimų byla (v. b. l. 112–118). Aplinkybė, jog 2018 m.... 57. 16.... 58. Pažymėtina ir tai, kad byloje esančiame nekilnojamojo daikto registro... 59. 17.... 60. Apeliantas nurodo ir tai, kad teismo išvada, jog ekspertizės aktas yra... 61. 18.... 62. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos... 63. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339... 64. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą....