Byla 2-1256-619/2017
Dėl neturtinės žalos atlyginimo sužalojus sveikatą bei atsakovių VšĮ Centro poliklinika, VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė, VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė priešinius ieškinius dėl Komisijos sprendimo panaikinimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Andrutė Kalinauskienė, sekretoriaujant V. Kamašinienei, dalyvaujant ieškovės atstovei adv. S. K., atsakovų atstovams: adv. padėjėjui M. V., adv. Aranauskui, B. A., V. G., J. V.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. V. patikslintą ieškinį atsakovams VšĮ Centro poliklinika, VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė, VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, „BTA Insurance Company“, AAS „Gjensidige Baltic“, tretieji asmenys L. L. – M., T. P., O. B., O. T., LR Sveikatos apsaugos ministerija dėl neturtinės žalos atlyginimo sužalojus sveikatą bei atsakovių VšĮ Centro poliklinika, VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė, VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė priešinius ieškinius dėl Komisijos sprendimo panaikinimo ir

Nustatė

3Byloje kilo ginčas dėl sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo už ieškovei netinkamai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sąlygas bei to pasekoje kilusį neturtinės žalos atlyginimą.

4Teismui pateiktu patikslintu ieškiniu (t.2, b.l. 125-131) ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų VšĮ Centro poliklinikos, VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės, VšĮ Respublikinės Vilniaus Universitetinės ligoninės 144 810 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš atsakovų – draudikų draudimo išmokas, priklausančias išmokėti pagal atsakovių sudarytas sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo sutartis bei 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

5Procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje ieškovė, jos atstovė nurodė, kad 2007-04-12 ieškovė kreipėsi į atsakovo VšĮ Centro poliklinikos gydytoją akušerę ginekologę R. K. dėl užsitęsusio kraujavimo ir skausmų apatinėje pilvo dalyje. Gydytoja gydymui paskyrė rutinoskorbiną, bendro kraujo tyrimo neatliko, kitos apsilankymo datos nepaskyrė. Pakartotinai ieškovė kreipėsi 2007-04-13, tačiau paaiškinta, kad pagal lyties organų išskyrų tepinėlio rezultatus viskas yra gerai. Nesiliovus skausmams, 2007-04-15 apie 2.30 val., ieškovė išsikvietė greitąją pagalbą. VšĮ Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje ją apžiūrėjęs akušeris ginekologas O. T. ligos neįžiūrėjo, išrašęs nuskausminamųjų vaistų išleido namo. 2007-04-17 dėl užsitęsusių skausmų ieškovė kreipėsi į VšĮ Centro poliklinikos vidaus ligų gydytoją O. B., kuri paskyrė tyrimus. 2007-04-19 skausmui atsinaujinus, kreipėsi į šeimos gydytoją S. V., kuri nustatė diagnozę - ūmus apendicitas ir nukreipė į VšĮ Respublikinę Vilniaus Universitetinę ligoninę, kurioje ieškovė buvo hospitalizuota, nustačius diagnozę – abipusis pūlingas kiaušintakių uždegimas, o videolaparoskopinės operacijos metu ieškovei pašalinti abiejų pusių kiaušintakiai. To pasekoje ieškovė negali natūraliai pastojant turėti vaikų, jai padaryta neturtinė žala, kilusi dėl visų trijų atsakovų – medicinos įstaigų suteiktų netinkamos kokybės sveikatos priežiūros paslaugų.

6Dėl pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimo nurodė, kad atsakovės VšĮ centro poliklinikos neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ši įstaiga pažeidė gydytojo pareigą teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui, ko pasekoje liga užsitęsė ir progresavo keletą dienų. Pažymėjo, kad atsakovės veiksmų neteisėtumas konstatuotas 2008-05-27 Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitoje Nr. 1A-129 (363-1K) ir 2008-05-27 sprendime Nr. 4A-126(363-1K), kuriame nurodyta, kad laikotarpiais nuo 2007-04-12 iki 2007-04-13 ir 2007-04-17 iki 2007-04-19 VšĮ Centro poliklinikoje ieškovei asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo netinkamos, teiktos pažeidžiant teisės aktuose ir vidaus dokumentuose nustatytus reikalavimus. SAM Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitoje Nr. 1A-129 (363-1K) nustatyta, kad „VšĮ Centro poliklinikoje A. V. buvo suteiktos nepakankamos ginekologinio profilio paslaugos, neciklinio kraujavimo priežasčiai nustatyti reikėjo ultragarsu ištirti vidines genitalijas, o netekto kraujo kiekiui ir galimai mažakraujystei bei infekcijai išaiškinti reikėjo atlikti klinikinį kraujo tyrimą. 2007-04-13 be kraujavimo dar atsiradus ir skausmams pilvo apačioje bei jiems stiprėjant, reikėjo pakartotinio klinikinio ir ultragarsinio vidinių genitalijų tyrimo“. SAM specialisto konsultanto gydytojo akušerio ginekologo KMU akušerijos ir ginekologijos klinikos doc. V. G. nuomone, VšĮ Centro poliklinikos gydytoja R. K. „nesiaiškino kiaušidžių funkcijos sutrikimo priežasties, <...> neatliko būtino ultragarsinio vidinių genitalijų tyrimo (LR SAM ministro 2002 03 19 įsakymo Nr. 136 105.3 punktas), <...>, neatliko C reaktyvinio baltymo tyrimo, šlapimo tyrimų“. Taigi, akivaizdu, kad buvo suteikta nekvalifikuota medicininė pagalba. Teismo paskirta ekspertizė taip pat nustatė neteisėtus, nerūpestingus gydytojų veiksmus.

7Dėl atsakovės VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės nurodė, kad 2008-06-02 Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitoje Nr. 1A-140 (363-2K) ir 2008-06-02 Sprendime Nr. 4A-141(363-2K) konstatuota, kad VšĮ Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje A. V. ginekologijos profilio sveikatos priežiūros paslaugos buvo atliktos netinkamai, teiktos pažeidžiant teisės aktuose ir įstaigos vidaus dokumentuose nustatytus reikalavimus. SAM Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitoje Nr. 1A-140 (363-2K) nustatyta, kad „VšĮ Vilniaus miesto Universitetinėje ligoninėje Ginekologinio skyriaus priėmimo kambaryje A. V. nebuvo suteiktos tinkamos ginekologijos profilio paslaugos – buvus necikliniam kraujavimui iš genitalijų ir nebe pirmą parą besitęsiant skausmui pilvo apačioje bei jam tiek sustiprėjus, kad pacientė nakties metu buvo priversta išsikviesti greitąją medicininę pagalbą, Ginekologinio skyriaus priėmimo kambaryje buvo būtina ištirti pacientę ultragarsu, atlikti laboratorinius tyrimus (bendrą kraujo, šlapimo tyrimus, nustatyti c reaktyvinio baltymo kiekį), nepaaiškėjus skausmų priežasčiai, pacientę reikėjo hospitalizuoti į Ginekologijos skyrių. Tiriamu atveju tai buvo būtinoji pagalba, kurią reikėjo suteikti“. Analogiškos nuostatos laikosi ir doc. V. G., pateikęs išvadą dėl ligoninėje suteiktos pagalbos kokybės. Taigi, ligoninėje buvo pažeista gydytojo pareiga teikti kvalifikuotą pagalbą, kas prisidėjo prie ligos progresavimo.

8Dėl atsakovės VšĮ Respublikinės Universitetinės ligoninės nurodė, kad nagrinėjant ieškovės pareiškimą LR SAM Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje, iš šiai komisijai pateiktos išvados 2010 m. rugsėjo 30 d. ieškovė sužinojo, kad universitetinėje ligoninėje ginekologijos profilio sveikatos priežiūros paslaugos ieškovei buvo suteiktos netinkamai. Doc. V. G. nustatė, kad netinkamai buvo įvertinta galimybė išsaugoti galimybę pastoti natūraliai. Jo nuomone, operacija nebuvo reikalinga, nes „būklė buvo patenkinama, procesas nebuvo išplitęs, temperatūra subferbrili, pilvaplėvės dirginimo nėra <...>, operacinį gydymą reikėjo taikyti tik po adekvataus gydymo antibiotikais ir susiformavus abscesui“. Pažymėjo, kad iš ieškovės nebuvo gautas sutikimas atlikti chirurginę operaciją ar gydomąją diagnostinę procedūrą – abiejų kiaušintakių videolaparoskopiją, be to, A. V. nebuvo informuota apie tai, kad šios diagnostinės procedūros metu gali būti priimtas sprendimas šalinti abiejų pusių kiaušintakius bei nebuvo paaiškintos šios procedūros bei operacijos pasekmės jos galimybei natūraliai pastoti ir susilaukti vaikų. Tuo įstaigoje buvo pažeista gydytojo pareiga teikti kvalifikuotą medicininę pagalbą.

9Dėl priežastinio ryšio nurodė, kad medicinos įstaigose nebuvo tinkamai suteiktos paslaugos, dėl ko liga užsitęsė ir progresavo. Universitetinė ligoninė netinkamai pasirinko pūlingo uždegiminio židinio sanavimo metodą. Mano, kad tik panaudojus visas konservatyvaus gydymo priemones bei ligai toliau progresuojant, t.y. susiformavus abscesui, gydoma operaciniu būdu. Tačiau gydymo taktika tokiu atveju ne kiaušintakių šalinimas, bet absceso drenavimas. Nesant pūlinio, operacijos metu rekomenduojama tik paimti pasėlį nuo kiaušintakių ir baigti operaciją, net ir laparatomijos metu (VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės 2010 06 02 raštas Nr. IS-812(210). Tvirtina, kad dėl nesavalaikio ir netinkamo gydymo ieškovei išsivystė uždegiminis procesas kiaušintakiuose, o vėliau pritaikius netinkamą gydymo taktiką jai buvo išoperuoti abu kiaušintakiai, dėl ko ji negali natūraliai pastojant turėti vaikų, ko pasekoje patiria žalą. Pažymėjo, kad ieškovės neturtinė žala pasireiškia išgyventu skausmu, nerimu dėl nepraeinančio skausmo bei kraujavimo priežasties, dėl atsakovų kaltės iššaukta operacija, kurios rezultate sutrikdyta sveikata bei atimta galimybė pilnavertiškai gyventi ir džiaugtis gyvenimu, apribota galimybė susirasti gyvenimo partnerį bei pastoti natūraliu būdu bei dėl būtinybės atlikti ateityje dirbtinio apvaisinimo procedūras. Ieškovės nuomone, kyla solidarioji atsakovų atsakomybė – atsakovų nesiejo bendri neteisėti veiksmai, jie vienas apie kito atliktus neteisėtus veiksmus nežinojo, bet kiekvienas prisidėjo prie žalos padarymo ir jų neteisėtų veiksmų pasekoje ieškovė patyrė neturtinę ir galimai ateityje turtinę žalą. Ieškovės nuomone, neįmanoma nustatyti ir įvertinti kiek kiekvieno atsakovo veiksmai įtakojo ir prisidėjo prie žalos atsiradimo, todėl žala priteistina solidariai.

10Dėl draudikų atsakomybės nurodė, kad atsakovai civilinę atsakomybę buvo apdraudę civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomuoju draudimu. Remiantis LR Draudimo įstatymo 94 str., CK 6.191 str., atsakovės atsako draudimo sutartyse nustatytomis draudikų atsakomybės ribose. Pažymėjo, kad AAS „Gjensidige Baltic“ nuo 2009-04-01 perėmusi ADB „Reso Europa“, apdraudusios VšĮ Centro poliklinikos civilinę atsakomybę sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomuoju draudimu, BTA Insurance Company SE apdraudė VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės, VšĮ Respublikinės Vilniaus Universitetinės ligoninės civilinę atsakomybę už pacientams padarytą žalą privalomuoju draudimu. Draudėjo atsakomybė prieš trečiuosius asmenis yra ribota, todėl pagal CK 6.254 str. 2 d., jeigu pagal atsakovių sudarytas draudimo sutartis draudimo atlyginimo nepakaks neturtinei žalai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumas išieškotinas iš medicinos įstaigų.

11Ieškovė nurodė, kad LR SAM Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 56-81 nustatė, kad visų trijų medicinos įstaigų jai suteiktos paslaugos buvo nekokybiškos, teiktos pažeidžiant maksimalaus rūpestingumo, atidumo, atsargumo ir kvalifikuotumo principus, todėl pažeista teisė į kokybišką sveikatos priežiūrą. Komisija nustatė 30 000 Lt neturtinę žalą ir įpareigojo atsakovus ją padengti lygiomis dalimis. Kadangi priteista suma ieškovės netenkina, o atsakovai su ja nesutinka, ieškovė savo teises gina teismine tvarka.

12Teismo posėdyje ieškovė, jos atstovė palaikė ieškinio reikalavimus pilna apimtimi. Su priešiniais ieškiniais ieškovė nesutiko ieškinyje nurodytais motyvais, prašė juos atmesti kaip neįrodytus. Dėl draudikų atsakomybės sutiko su pozicija, kad ginčo laikotarpiu neturtinė žala nebuvo draudimo sutarties dalyku, tačiau jų atžvilgiu ieškinio reikalavimus palaikė.

13Atsakovė VšĮ Centro poliklinika su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti kaip nepagrįstus, palaikė priešinį ieškinį. Nurodė, kad teikdama paslaugas ieškovei atsakovė nepažeidė sveikatos normų ir gydytojų pareiginių nuostatų. Gydytoja akušerė ginekologė R. K., priėmusi ieškovę kaip pirminio lygio gydytoja, pagal savo pareiginius nuostatus ir medicininę normą negalėjo atlikti echoskopinio tyrimo, o poliklinikos šeimos gydytoja O. B. ieškovės kraujo ir šlapimo tyrimus paskyrė, jie buvo padaryti. Ieškovė neįrodė, kad uždegiminis procesas išsivystė lankantis pas gydytojus, per dvi savaites galėjo pasiekti tą stadiją, kurią surado RVUL. Tvirtina, jog įtarti polikliniką delsimu ar vilkinimu nėra jokio pagrindo, ieškovė poliklinikos gydytojų žinioje buvo tik 4 dienas, t.y. balandžio 12, 13, 17 ir 19 dienomis vizitų metu, buvo atlikti visi tyrimai, kurie pagal indikacijas, medicinines normas ir nuostatus privalomi pirminio lygio gydytojams. Balandžio 15 d. ieškovė lankėsi VMUL pas ginekologą, balandžio 19 d. skubos tvarka nukreipta į tretinio lygio ligoninę. Daro prielaidą, jog ieškovės kiaušintakių uždegimas vystėsi panašia į kitus susirgimus forma, jeigu jo neįtarė 3 poliklinikos pirminio lygio gydytojai ir nediagnozavo ligoninės gydytojas akušeris ginekologas. Pabrėžė, jog ieškovė nesavalaikiai kreipėsi į gydytojus (tik po 2 savaičių) su ginekologinėmis problemomis, nors objektyvių kliūčių laiku kreiptis nebuvo. Poliklinika kaip pirminio lygio gydymo įstaiga atliko savo funkcijas: neturėdama galimybės pagydyti ieškovę nukreipė skubos tvarka į aukšto tretinio lygio ligoninę. Nurodė, kad ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp poliklinikos veiksmų ir galutinio rezultato - galimybės pastoti natūraliu būdu netekimo, painioja veiksmo priežastį su rezultato priežastimi. Kai ieškovė pateko į aukštesnio lygio gydymo įstaigas, galimas priežastinis ryšys tarp poliklinikos veiksmų ir žalos atsiradimo nutrūko, nėra poliklinikos veiksmų ryšio su ieškovės kiaušintakių pašalinimu. Poliklinikos tvirtinimu, gydytojai nagrinėjamu atveju nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, sietinų priežastiniu ryšiu su ieškovės deklaruojama žala.

14Atsakovas VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė su ieškiniu nesutiko, palaikė priešinį ieškinį. Nurodė, kad komisijai teiktose V. G. ir VMAI išvadose bei ieškovės procesiniuose dokumentuose nepagrįstai nurodoma, kad ieškovei ligoninėje buvo būtina suteikti būtinąją medicininę pagalbą ir užkirsti kelią ligos progresavimui. Pacientė į ligoninę atvežta 2007-04-15 nakties metu dėl užsitęsusių pilvo skausmų ir kraujavimo iš genitalijų, ją apžiūrėjo ginekologas O. T.. Gydytojas „diagnozės“ ir „paskirto gydymo“ grafoje nurodė, kad: ūmios ginekologinės patologijos nerasta, pilvas minkštas, nepapūstas, pilvaplėvės dirginimo reiškinių nėra, kūno temperatūra normali. Pacientei kambaryje atlikas ultragarsinis tyrimas diagnozei patikslinti, kurį atlikus jokių indikacijų atlikti papildomus tyrimus nebuvo rasta. Gydytojas nustatė diagnozę - ovuliacija, rekomendavo skausmo metu vartoti Dolmen tabletes bei priežiūrą pirminės sveikatos priežiūros centre, nurodė, jog pagalba ne būtinoji. Taigi, gydytojas indikacijų pacientės hospitalizacijai nenustatė. Pacientė siuntimo neturėjo, todėl suteiktos asmens priežiūros paslaugos buvo mokamos. Kadangi už paslaugas mokėti atsisakė, pakeltu tonu garsiai reiškė savo nepasitenkinimą ir pasiėmusi asmens dokumentus išėjo iš priėmimo kambario, nepasirašiusi asmens valios pareiškimo lape, nebuvo galima užpildyti ir kitų paciento priėmimo dokumentų. Šį faktą patvirtina bendrosios praktikos slaugytojos rašytinis paaiškinimas, gydytojo rašytinis paaiškinimas. Taigi, remiantis pateiktomis aplinkybėmis, pacientei priėmimo metu nebuvo ūminio salpingito indikacijų, todėl visiškai nepagrįstai nurodoma, jog gydytojas nepaskyrė tyrimų diagnozei patikslinti ir nediagnozavo susirgimo, pažeidė LR Sveikatos apsaugos ministro 1999-01-18 įsakymu Nr. 28 patvirtintą Lietuvos medicinos normą MN 64:1999 „Gydytojas akušeris – ginekologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 7.6.76.1 punkto reikalavimą – mokėti diagnozuoti salpingitą. Pažymėjo, jog ekspertų išvadoje nepagrįstai nurodoma (Ekspertų išvada Nr. 1, 10 klausimas), jog gydytojas be jau atliktos apžiūros turėjo atlikti ir laboratorinius tyrimus (bendrą kraujo, šlapimo, CRB), kaip tai numato Sveikatos ministro 2002-03-18 įsakymas Nr.136 Dėl ultragarsinių tyrimų skyrimo indikacijų, nes šis teisės aktas reglamentuoja tik ultragarsinio tyrimo skyrimo, o ne kitus laboratorinius tyrimus, todėl ekspertizėje pateikti argumentai dėl VMKL neatliktų laboratorinių tyrimų yra nepagrįsti ir atmestini. Pacientės nusiskundimai, surinkta anamnezė ir atliktas ultragarso tyrimas patvirtino, jog dubens uždegiminės ligos požymių nėra, todėl nėra pagrindo ir kitiems tyrimams atlikti. Pažymėjo, jog atvykusi pacientė skundėsi užsitęsusiu kraujavimu, tačiau jokių nukraujavimo požymių nebuvo, pilvo skausmai nebuvo tokie intensyvūs, jog būtų reikėję nedelsiant taikyti skubų nuskausminimą. Nepaisant to, kad pacientės skausmai nebuvo įvertinti balais, tačiau aplinkybių visuma patvirtino, jog indikacijų nedelsiant skirti skubią medicininę pagalbą nebuvo, todėl ir pareigos hospitalizuoti nebuvo. Nurodė, kad pacientė tik 2007-04-19 hospitalizuota VšĮ Greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje, operacija atlikta tik sekančią dieną. Faktas, jog tik po 4 parų buvo hospitalizuota sveikatos priežiūros įstaigoje neginčytinai patvirtina aplinkybę, jog apsilankymo ligoninėje metu jos būklė buvo patenkinama, nereikalavo skubios medicininės pagalbos suteikimo. Pažymėjo, jog ekspertizėje Nr. 1 į 24 klausimą nurodyta, kad „sunku pasakyti be tyrimų, apžiūros, ultragarso bei dokumentacijos, ar pacientei reikėjo teikti būtinąją pagalbą 2007-04-15, tačiau pacientę 2007-04-19 hospitalizuojant, jos būklė atitiko būtinosios pagalbos kriterijus, taigi, šiuo atveju ekspertai nenurodė ir nepatvirtino fakto, jog pacientei 2007-04-15 apsilankymo metu reikėjo teikti būtinąją medicininę pagalbą, ekspertai Tvarkos kriterijų (nukraujavimo, skausmo balų ar kt.), pagal kuriuos pacientė turėjo būti paguldyta į stacionarą nenurodė. Atsakovo tvirtinimu, ligoninė negali būti atsakinga, jog ūmus gimdos priedų uždegimas pacientei diagnozuotas tik po 4 parų po apsilankymo VMKL, t.y. 2007-04-19. Ekspertizėje nenurodyta, per kiek laiko konkrečiai pakito kiaušintakiai (vystėsi uždegiminis procesas), tuo tarpu pacientės priėmimo metu indikacijų, jog buvo uždegiminis gimdos priedų procesas nebuvo. Tai, kad gydytojas pažeidė formalius dokumentų pildymo reikalavimus, neprisidėjo prie pacientei atsiradusių neigiamų padarinių. Akivaizdu, kad esminis neigiamas padarinys yra abiejų kiaušintakių pašalinimas, ekspertizės išvadoje Nr. 1 aiškiai pasakyta, jog tarp VšĮ Centro poliklinikoje ir klinikinėje ligoninėje pacientei atliktų veiksmų ir kiaušintakių pašalinimo miesto universitetinėje ligoninėje, priežastinio ryšio nėra. Taip pat nurodė, jog ieškinio reikalavimas atmestinas dėl neturtinės žalos 144 810 Eur atlyginimo, o jeigu teismas vertintų priešingai, žalos dydis mažintinas, Komisijos sprendimas dalyje dėl žalos dydžio priteisimo yra objektyvus ir tinkamas. Nurodė, jog atsakovo finansinė padėtis yra sudėtinga pagal 2016 m. duomenis: ligoninės einamųjų metų deficitas yra 241 197 Eur, jeigu ieškovė taps kreditore, ligoninei grės bankrotas, net jeigu ieškovė reikalautų dalinai žalos atlyginimo, tokia suma įvertinus prastą ligoninės padėtį būtų laikytina pažeidžianti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus.

15Atsakovas VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė nurodė, kad ieškovė į ligoninę atvyko 2007-04-19 14 val. su VšĮ Centro poliklinikos siuntimu, įtariant ūmų apendicitą. Skundėsi skausmais pilvo apačioje, pykinimu, karščiavimu, sutrikusiu prieš 2 savaites mėnesinių ciklu. Ji buvo hospitalizuota į I –jį chirurgijos skyrių, pakartotinai būklę įvertino vyr. chirurgas. Įtarus ginekologinę patalogiją, 16 val. pacientę konsultavo gydytoja ginekologė ir remdamasi tyrimų duomenimis, nustatė preliminarią diagnozę – ūmus gimdos priedų uždegimas, įtariamas kairiojo kiaušintakio pūlinys. Pacientė perkelta į ginekologijos skyrių, paskirtas gydymas. 2007-04-20 7:30 val. apžiūrėta su ginekologinio skyriaus vedėja, dar kartą įvertinus klinikinius simptomus, nustatyta diagnozė – kairiojo kiaušintakio pūlinys, indikuotas operacinis gydymas, 14 val. atlikta videolaparoskopinė operacija. Operacijos metu rasta kiaušintakio paviršiaus hiperemija, kiaušintakio sienelės edema, pilvo ertmėje pūlingas skystis, akloji žarna ir plonžarnės kilpa priaugusios prie dešiniojo kiaušintakio, dešinysis kiaušintakis paraudęs, jo sienelė edemiška, kiaušintakis užakęs ir sudaro 6x4 pūlinį, kairysis kiaušintakis žymiai sustorėjęs, paraudęs per visą ilgį, beveik užakęs, iš jo bėga pūliai, fimbrijų nėra, abi kiaušidės edemiškos, minkštos. Įvertinus operacijos radinius ir prognozuojant išplitusio pūlingo uždegimo pasekmes, į operacinę iškviesta Ginekologijos skyriaus vedėja ir ex consilio aptarta operacijos apimtis, nutarta atlikti abiejų kiaušintakių pašalinimo operaciją. Operacija ir pooperacinis laikotarpis buvo be komplikacijų, operacija adekvati nustatytai patologijai. Pažymėjo, jog ieškovė atsakovės veiksmų neteisėtumą grindžia SAM specialisto konsultanto gydytojo V. G. išvada, pateikta Komisijai, kurias atsakovė vertina kaip nepagrįstas. Specialistas, vertindamas pacientės būklę kaip patenkinamą, nutyli simptomus, kurie nėra patenkinamos būklės vertinimo rodikliai (karščiavimas 38 C, liaukocitozė 15x10 9/L, trombocitozė 409x10 9/L), o atvirkščiai, patvirtina ryškų uždegiminį procesą. Įrašai ligos istorijoje patvirtina, kad ieškovei 24 val. buvo taikytas konservatyvus gydymas ir nustatytas susiformavęs pūlinys, t.y. nustatyta klinikinė diagnozė – Pyosalpinx sin., o ne Hydrosalpinx sin., kaip neteisingai rašo konsultantas. Indikacijos operacijai buvo tiek pagal literatūroje aprašomą „auksinį“ gydymo standartą, tiek pagal RVUL KVS procedūroje GS 05-2006 patvirtintus reikalavimus. Todėl nesuprantama, kuo grindžia konsultantas nuomonę, kad operacija nebuvo reikalinga, tokia išvada nėra pagrįsta jokios apimties dokumentais, nenustatyta kokiems reikalavimams nusižengta sprendžiant operacijos apimtį. Operuojanti gydytoja ginekologė, įvertinusi radinius operacijos metu, pūlingo proceso išplitimą bei matomus audinių morfologinius ir destrukcinius pokyčius, žinodama atsakomybę dėl galimų pasekmių, skubiai iškvietė į operacinę skyriaus vedėją aptarti operacijos apimtį. Įvertinus tai, kad visiškai negydytas uždegiminis procesas progresavo tris savaites ir pagal operacijos radinius, įvertinus riziką išplisti pūlingam procesui iki difuzinio peritonito ar pūlingo kiaušidžių uždegimo, negrįžtamai sutrinkant kiaušidžių funkcijai, nutarta radikaliai šalinti infekcijos židinius, nešalinti jų būtų nepateisinama rizika pacientės atžvilgiu. Pacientė išgydyta, tačiau neteko kiaušintakių ne dėl blogos gydymo taktikos, o dėl per daug užleistos negydytos ligos. Dėl informavimo pažeidimo, nurodė, kad ieškovė pasirašė sutikimą Formoje, kurioje įrašyta diagnozė ir numatoma operacija – videolaparoskopija, parašu patvirtino, kad gydytoja ginekologė paaiškino apie pasiūlytos operacijos reikalingumą, galimas komplikacijas, susijusias su diagnoze, kuri įrašyta sutikimo formoje. Paciento sutikimo formoje nėra detalizuotos operacijos metu galimos komplikacijos ar kiti nenumatyti atvejai, tačiau formos 4 punkte yra suformuluotas išaiškinimas apie operacijų arba procedūrų metu galinčias atsirasti kitas neplanuotas chirurgines operacijas ir procedūras ir apie paciento sutikimą, kad tokios operacijos ar procedūros būtų atliktos. Ieškovė į ligoninę atvyko jau su susiformavusiais abscesais, todėl ir buvo gydoma operaciniu būdu, ligoninėje pacientei negalėjo išsivystyti uždegiminis procesas, priešingai, šiam procesui buvo užkirstas kelias ir galimoms neigiamoms pasekmėms. Pažymėjo, kad atsakovės veiksmai teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ieškovei buvo adekvatūs tuo metu buvusiai pacientės ligos klinikinei situacijai ir atitiko gydytojams taikomus profesinio elgesio standartus, nėra kaltės dėl ieškovei padarytos žalos, priežastinio ryšio tarp gydytojų veiksmų ir žalos. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė praleido ieškinio senatį, operacija atlikta 2007-04-20, jos rezultatas – kiaušintakių pašalinimas buvo žinomas iš karto, su pareiškimu dėl žalos atlyginimo kreipėsi tik 2010-09-16, todėl senatis praleista (t. 2, b.l. 174-177).

16Atsakovas „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje nurodė, kad ieškinys nepagrįstas, nepateikta įrodymų dėl civilinės atsakomybės elementų buvimo fakto. Pažymėjo, kad ieškovė reikalavimą grindžia Komisijos sprendimu, VMAI išvadomis, tačiau pastarosios nėra skirtos konkretaus asmens pažeistos teisės gynybai. Nesutinka su doc. V. G. išvadomis, kad VKL ginekologijos skyriaus priėmimo kambaryje reikėjo suteikti būtinąją pagalbą, t.y. atlikti laboratorinius kraujo ir šlapimo tyrimus, ultragarsinį tyrimą, nes pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus minėtų tyrimų atlikimas jokiu būdu negali būti prilyginamas būtinąjai pagalbai. Tvirtina, kad gydytojas, teikdamas sveikatos priežiūros paslaugas ieškovei, vadovavosi teisės aktų, reglamentuojančių skubios medicinos pagalbos teikimo ir paguldymo į stacionarines asmens sveikatos priežiūros tvarkas, reikalavimais. Doc. V. G. išvados yra grindžiamos prielaidomis bei abejonėmis dėl operacijos tikslingumo, įrodymais pagrįstas pažeidimo faktas konstatuotas nebuvo. Be to, vertindamas medicininius dokumentus, jis padarė visą eilę esminių klaidų, todėl jo išvados kelia pagrįstų abejonių. Doc. V. G. konstatuoja, jog netgi kiaušintakių nepašalinus liktų galimo nevaisingumo problema. Taip pat pažymėjo, jog sprendžiant gydytojų atsakomybę reikšminga aplinkybė yra ir tai, jog gydytojas negali padaryti daugiau nei leidžia medicinos galimybės ir ligonio būklė. Palaiko RVUL priešinį ieškinį ir prašo jį tenkinti.

17Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, veikianti per Lietuvos filialą su ieškiniu nesutiko, priešinį ieškinį draudėjo palaikė (t.2, b.l. 188). Mano, jog nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad dėl atsakovų kaltės kilo operacijos būtinybė, kurios rezultate buvo sužalota jos sveikata. Mano, jog yra ieškovės kaltė dėl neigiamų pasekmių, t.y. ligos atsiradimo, gydymo, operacijos ir pašalintų kiaušintakių. Pažymėjo, kad būtent VšĮ Greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje buvo priimtas sprendimas taikyti videolaparoskopiją, o ne konservatyvų gydymą antibiotikais, šio sprendimo tiesioginė pasekmė buvo kiaušintakių pašalinimas, kas sukėlė ieškovei žalą. Ginčo atveju nustatyta, kad VšĮ Centro poliklinikos gydytoja R. K. 2007-04-13 lyties organų išskyrų tepinėlyje uždegimo požymių nerado, pacientė dėl pilvo skausmų nesiskundė, 2007-04-15 ieškovę apžiūrėjęs gydytojas V. T. taip pat nerado uždegimo požymių ir rekomendavo gydymą pirminės sveikatos priežiūros centre, tokie minėto aukštesnio lygmens sveikatos priežiūros gydytojo veiksmai iš esmės eliminuoja VšĮ Centro poliklinikos kaltę. Taip pat prašė taikyti ieškinio senatį, nes ieškovė praleido senaties terminą ieškiniui pateikti – operacija atlikta 2007-04-20, ieškinys pateiktas 2010-12-20 d. (CK 1.125 str. 8 d.). Nurodė, kad VšĮ Centro poliklinika civilinės atsakomybės draudimo sutarčiai SICA Nr. 006483 taikomos Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo taisyklės, patvirtintos LR SAM 2005-01-06 įsakymu Nr. V6. Pagal šių taisyklių 14.1 punktą nedraudiminiu įvykiu laikoma draudėjo veiksmai, kuriais padaryta tik neturtinė žala, jeigu draudimo sutartyje nėra numatyta kitaip. Tokios pozicijos laikosi ir teismai (žr. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 29 d. sprendimas c.b. Nr. 2A-683-640/2013).

18Atsakovė VšĮ Centro poliklinika priešiniu ieškiniu prašė panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2010-11-18 sprendimą Nr. 56-81, kuriuo iš dalies patenkintas pacientės A. V. prašymas, toje dalyje, kuria įpareigojama VšĮ Centro poliklinika atlyginti 10 000 Lt dydžio neturtinę žalą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad komisijos sprendimas nepagrįstas, jame nepakankamai įvertinos konsultanto doc. V. G. išvados ir VMUL vadovo nuomonė. Nurodė, kad 2007-04-12 ieškovė buvo konsultuojama bei tiriama poliklinikoje atsižvelgiant į jos išreikštą nusiskundimą – menstruacijų ciklo sutrikimą, o uždegiminiai procesai 2007 m. balandžio 12-15 dienomis nenustatyti ne tik poliklinikos gydytojų, bet ir Vilniaus miesto universitetinės ligoninės ginekologų. Tvirtina, kad ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp poliklinikos veiksmų ir galutinio rezultato - galimybės pastoti natūraliu būdu netekimo, kai ji pateko į aukštesnio lygio gydymo įstaigas, galimas priežastinis ryšys tarp poliklinikos veiksmų ir žalos atsiradimo nutrūko. Pažymėjo, jog iš Komisijos sprendimo darytina išvada, kad atsakovė atsakinga už tai, kad „teikiant paslaugas nebuvo įtartas kiaušintakių uždegimas, atlikti ne visi tyrimai“, šie trūkumai niekaip nesiejami su kiaušintakių pašalinimu. Pažymėjo, jog sprendimas suformuluotas nepakankamai konkrečiai, bendromis pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo nuostatomis. Ieškovė aiškiai nurodė, kuo pasireiškė neturtinė žala, būtent kiaušintakių operacijos išdavoje atsiradęs sveikatos sutrikimas, pasireiškiantis negrįžtamu praradimu galimybės natūraliu būdu pastoti. Tvirtina, kad doc. V. G. paneigė atsakovės atsakomybę dėl kiaušintakių pašalinimo, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių solidarios atsakomybės buvimą, nors tai įrodyti jos pareiga (CK 6.6 str. 1 d., CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju, jeigu buvo netinkamas pacientės ligos diagnozavimas pirminio lygio gydytojų poliklinikoje, jį privalėjo pataisyti aukštesnio tretinio lygio gydytojai ligoninėse, tačiau Vilniaus miesto klinikinė ligoninė, priešingai, tik suklaidino poliklinikos gydytojus, ką pastebėjo ir doc. V. G. (atsakymas į 11 klausimą). Atkreipė dėmesį, kad byloje nėra pakankamai duomenų apie pacientės ligos anamnezę, o poliklinika teikė tik pirminio lygio paslaugas. Pirminio lygio ginekologo medicinos normoje echoskopija nenumatyta (LR Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. V-1013 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 14:2005 „Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija, atsakomybė“ patvirtinimo 12.3.8, 26 p., 3 priedas. Pažymėjo, kad indikacijų paskirti tyrimus antriniame lygyje 2007 m. balandžio 12-13 dienomis nenustatyta. Kai tokias indikacijas pastebėjo 2007-04-19 gydytoja S. V., pacientė skubos tvarka buvo pasiųsta į tretinio lygio ligoninę. Tokio susirgimo diagnozavimas, atsižvelgiant į anamnezę ir paciento individualybę, poliklinikos sąlygomis yra netrumpas procesas, mažai tikėtina, kad ji būtų patekusi į ligoninę anksčiau, negu atsitiko šiuo atveju. Byloje nėra įrodymų, kurie kompetetingai įrodytų, jog poliklinikos veiksmai nulėmė ieškovės galimybes pastoti natūraliu būdu praradimą.

19Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai palaikė priešinį ieškinį.

20Atsakovė VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė priešiniu ieškiniu prašė panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2010-11-18 sprendimą Nr. 56-81, kuriuo iš dalies patenkintas pacientės A. V. prašymas, toje dalyje, kuria įpareigojama atsakovė atlyginti 10 000 Lt dydžio neturtinę žalą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pacientė į ligoninės Ginekologijos skyriaus priėmimo kambarį greitosios pagalbos brigados buvo atvežta 2007-04-15 nakties metu dėl užsitęsusių pilvo skausmų ir kraujavimo iš genitalijų. Atvykusią pacientę priėmimo kambaryje apžiūrėjo akušeris ginekologas O. T., kuris įvertinęs anamnezės duomenis, pacientės nusiskundimus, objektyvaus ištyrimo duomenis, indikacijų skubiosios medicinos pagalbos teikimui, o tuo pačiu ir indikacijų pacientės hospitalizavimui skubos tvarka nenustatė. Pacientei skirtas ir paaiškintas gydymas ambulatorinėmis sąlygomis, išrašytas receptas vaistams Dolmen, rekomenduota tolesnė priežiūra pirminėje asmens sveikatos priežiūros įtaigoje. Vaistus rekomenduota vartoti namuose pasikartojus skausmo epizodui pilvo srityje ir jų skyrimas nerodo, kad pacientei tuo metu reikėjo skubiosios pagalbos medicinos paslaugų teikimo. Esant skubiosios medicinos pagalbos būtinybei, nuskausminimui vaistai skiriami parenteraliai, jeigu būtų reikėję suteikti skubią pagalbą, ji būtų suteikta. Nesutinka su V. G. išvada, kad GMP iškvietimas yra objektyvus rodiklis, įrodantis sunkią paciento būklę bei gyvybei gręsiančius požymius. Atvykusi pacientė skundėsi užsitęsusiu kraujavimu, jokių nukraujavimo požymių nebuvo, pilvo skausmai taip pat nebuvo tokie intensyvūs, kad būtų reikėję taikyti skubų nuskausminimą, todėl pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą guldymo į stacionarines asmens sveikatos priežiūras įstaigas tvarką, pacientai, nesant indikacijų skubiosios medicinos pagalbos teikimui, į ligoninę guldomi tik turėdami siuntimą iš kitos gydymo įstaigos. Kaltinti gyd. O. T. tuo, kad jis nehospitalizavo siuntimo neturinčios pacientės, kurios būklė nereikalavo skubiosios medicinos pagalbos teikimo, negalima – gydytojas vadovavosi teisės aktų, reglamentuojančių skubiosios medicinos pagalbos teikimo ir guldymo į stacionarines asmens sveikatos priežiūros įstaigas tvarkas, reikalavimais. Neteigtina, kad pacientės iš viso nereikėjo hospitalizuoti, tačiau tai reikėjo daryti planine tvarka ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros siuntimu, išnaudojus visas ambulatorines ištyrimo aplinkybes. Pacientė į VGPUL hospitalizuota 2007-04-19, t.y. po 4 parų, hospitalizuojant būklė patenkinama, tai rodo, kad apsilankymo 15 d. metu būklė nereikalavo skubiosios medicinos pagalbos suteikimo, o kodėl sekančią dieną atlikta pacientės gyvybę išgelbėjusi operacija, kurios metu buvo pašalinti abu kiaušintakiai, nėra suprantama. Mano, kad tarp gydytojo O. T. veiksmų ir tolesnio pacientės gydymo bei dabartinės jos būklės nėra jokio ryšio. Pažymėjo, kad tiek gyd. V. G. nuomone, tiek VMUL nuomone, tokios apimties chirurginė intervencija – abiejų kiaušintakių pašalinimas nebuvo reikalinga, tai akivaizdžiai klaidingas gydymo veiksmas. Ligoninės veiksmuose nėra nei neteisėtų veiksmų, nei kaltės, nei priežastinio ryšio, todėl Komisijos sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

21Atsakovė VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė priešiniu ieškiniu prašė panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2010-11-18 sprendimą Nr. 56-81, kuriuo iš dalies patenkintas pacientės A. V. prašymas, toje dalyje, kuria įpareigojama ligoninė atlyginti 10 000 Lt dydžio neturtinę žalą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad komisija savo sprendimą grindė specialisto konsultanto, VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų gydytojo akušerio ginekologo V. G. išvadomis, su kuriomis atsakovas nesutinka, laiko jas nepagrįstomis. Nurodė, kad pacientė atvyko į ligoninę su siuntimu 2007-04-19 14 val. įtariant ūmų apendicitą, skundėsi skausmais pilvo apačioje, pykinimu, karščiavimu vakarais, mėnesinių ciklas sutriko prieš tris savaites. Ji hospitalizuota į I chirurgijos skyrių, įtarus ginekologinę patalogiją nustatyta preliminari diagnozė – ūmus gimdos priedų uždegimas, įtariamas kairiojo kiaušintakio pūlinys. Pacientė perkelta į Ginekologijos skyrių, paskirtas gydymas. 2007-04-20 7:30 val. pakartotinai apžiūrėta su skyriaus vedėja, dar kartą įvertinus klinikinius duomenis nustatyta kairiojo kiaušintakio pūlinys, indikuotas operacinis gydymas, 14 val. atlikta videolaparoskopinė operacija. Operacijos metu rasta kiaušintakio paviršiaus hiperemija, sienelės edema, pilvo ertmėje pūlingas skystis, akloji žarna ir plonžarnės kilpa priaugusios prie dešiniojo kiaušintakio, dešinysis kiaušintakis paraudęs, jo sienelė edemiška, kiaušintakis užakęs ir sudaro 6x4 pūlinį, kairysis žymiai sustorėjęs, paraudęs per visą ilgį, beveik užakęs, iš jo bėga tiršti pūliai, fimbrijų nėra, abi kiaušidės edemiškos, minkštos. Įvertinus operacijos radinius ir prognozuojant išplitusio pūlingo uždegimo pasekmes, į operacinę iškviesta Ginekologijos skyriaus vedėja ir ex consilio aptarta operacijos apimtis. Nutarta atlikti abiejų kiaušintakių operaciją. Operacija ir pooperacinis laikotarpis buvo be komplikacijų. Atsakovas V. G. atsakymus vertina kritiškai, nes 7 atsakyme į klausimą specialistas, išvardindamas ligos simptomus nutyli apie karščiavimą 38 C, liaukcitozę 15x10 9/L, trombocitozę 409x10 9/L, kas nesuderinama prie įvardintos pacientės būklės kaip patenkinamos. Pacientei pritaikytas konservatyvus gydymas 24 val. ir tik po to buvo nustatytas susiformavęs pūlinys, buvo indikacijos laparoskopinei operacijai, todėl nesuprantamos konsultanto abejonės, ar reikėjo atlikti operaciją. Pažymėjo, kad konsultanto nuomonė ir komentarai dėl atliktos operacijos radikalumo nėra pagrįsti jokiais atitikties dokumentais, nenurodyta, kokiems reikalavimams nusižengta, sprendžiant operacijos apimtį, taip pat mano, kad esamoje pacientės situacijoje nešalinti pūlingo proceso židinių, tikintis, kad procesas neišplis, būtų nepateisinama rizika pacientės sveikatos atžvilgiu. Konsultantas, detaliai aprašęs CP ir VMKL padarytas klaidas, nenustatytą diagnozę, nepaskirtą reikiamą gydymą, vistik daro išvadą, kad tai nenulėmė ligos baigties, taigi, kas tada nulėmė mažojo dubens uždegiminės ligos baigtį progresuojančiu pūliniu procesu. Pažymėjo, kad konservatyvus gydymas būtų klaida įvertinus 3 savaičių trukmės nediagnozuotos ir visiškai negydytos pacientės ligos. Komisijos sprendimas yra nepagrįstas, nes grindžiamas abejotinomis V. G. prielaidomis ir prieštaringomis išvadomis, todėl turi būti panaikintas.

22Ieškovė su atsakovų pateiktais priešiniais ieškiniais nesutiko (t.2, b.l. 164-170), atsikirtimai iš esmės nurodyti jos ieškinyje, todėl teismas dėl jų pakartotinai nepasisako.

23LR Sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime nurodė, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos komisija priėmė teisingą ir teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą (t.1, b.l. 81-86). Nurodė, kad Komisija kreipėsi į VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų Akušerijos skyriaus vadovą, Sveikatos apsaugos ministerijos specialistą konsultantą gydytoją akušerį ginekologą doc. V. G. ir priimtą sprendimą grindė jo kaip aukščiausios kvalifikacijos gydytojo specialisto išvadomis, kad atsakovų įstaigoje ieškovei buvo suteiktos paslaugos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Šie pažeidimai taip pat yra nustatyti ir Valstybinės medicinos audito inspekcijos prie SAM sprendimuose, kas suponuoja, kad teiktos paslaugos negali būti laikomos kokybiškomis.

24Ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies.

25Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

26Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė 2007-04-12 kreipėsi į gydytoją akušerę ginekologę R. K., kuri asmens sveikatos istorijoje įrašė, kad pacientė antra savaitė kraujavo, nurodė objektyvaus tyrimo duomenis – gimdos kaklelis su ektopija, gimda normalaus dydžio, gimdos priklausiniai be pakitimų, nustatė diagnozę: kiaušidžių disfunkcija, paėmė lyties organų išskyrų tepinėlį ir gydymui paskyrė rutinoskorbiną. 2007-04-13 gydytoja akušerė ginekologė R. K. asmens sveikatos istorijoje pažymėjo, kad lyties organų išskyrų tepinėlyje uždegimo požymių nėra.

27Bylos duomenimis, 2007-04-15 2.30 val. GPS buvo užfiksuotas iškvietimas pas A. V. dėl pilvo skausmo, slaugos specialistė O. Z. nustatė, jog pacientė apie tris savaites kraujavo iš gimdos, nėštumą neigė, pilvas skausmingas virš simfizio, kraujavo gausiai, nustatė kraujavimo iš gimdos diagnozę ir nuvežė pacientę į VMUL gydytojo akušerio ginekologo konsultacijai. 2007 m. Ambulatorinių ligonių registracijos žurnaluose Nr. 5 ir Nr. 6 (registracijos pradžia 2007-03-02, pabaiga 2007-05-05) pacientė užregistruota nebuvo. Iš Ambulatorinių ligonių registracijos žurnalo 2006 m. nustatyta, kad pacientė 2007-04-15 buvo atvežta GMP į ligoninę, ją apžiūrėjo Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojas akušeris ginekologas O. T., kuris nustatė diagnozę - ovuliacija, rekomendavo priežiūrą pirminės sveikatos priežiūros centre, rekomendavo nuo skausmo vartoti Dolmeno tabletes, nurodė, jog pagalba nebūtinoji, pacientė už apžiūrą mokėti atsisakė, pažymėjo apžiūros laiką 2.30 val. (t.y. laikas, kada greitoji medicinos pagalba buvo pacientės namuose).

282007-04-17 ieškovė kreipėsi į VšĮ Centro poliklinikos Senamiesčio filialo šeimos gydytoją O. B., kuri asmens sveikatos istorijoje įrašė nusiskundimus: dešinio šono skausmai, susiję su judesiais, sunku kvėpuoti, objektyvaus tyrimo duomenis: palpuojant buvo krūtinės paravertebralinių taškų skausmingumas, nustatė diagnozę: torakalgija, paskyrė atlikti bendrą kraujo, šlapimo, gliukozės kiekio kraujyje tyrimus, gydymui – diclaką po 1 tab. 2 k./d. 2007-04-19 ieškovė kreipėsi į VšĮ Centro poliklinikos šeimos gydytoją S. V., kuri sveikatos istorijoje nurodė, kad pacientė skundėsi skausmais nuo 2007-04-16 viršutiniame pilvo aukšte, nustatė diagnozę: ūmus apendicitas ir nukreipė į VšĮ Vilniaus universitetinę greitosios pagalbos ligoninę. Minėtoje ligoninėje ieškovė stacionarizuota 2007-04-19 - 2007-04-24, jai nustatyta diagnozė abipusis pūlingas kiaušintakių uždegimas, videolaparoskopinės operacijos metu pašalinti abiejų pusių kiaušintakiai.

29Pagal pareiškėjos pareiškimą LR SAM Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija atliko pareiškėjos pareiškimo tyrimą dėl netinkamai jai suteiktų paslaugų minėtose sveikatos priežiūros institucijose ir 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 56-81 pareiškėjos skundą tenkino iš dalies. Pripažino, kad A. V. VšĮ Centro poliklinikoje, VšĮ Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje, VšĮ Vilniaus Greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeista paciento teisė į kokybišką sveikatos priežiūrą, tenkino prašymą dėl žalos atlyginimo iš dalies bei nustatė 30 000 Lt neturtinę žalą, įpareigodama kiekvieną sveikatos įstaigą žalą atlyginti lygiomis dalimis po 10 000 Lt (t.1, b.l. 23-27). Komisijos sprendimas buvo grindžiamas Sveikatos apsaugos ministerijos konsultanto gydytojo akušerio ginekologo V. G. išvada, Valstybinės medicininės audito inspekcijos išvada, komisija konstatavo, kad A. V. sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant maksimalaus rūpestingumo, atidumo ir kvalifikuotumo principus. Teikiant paslaugas poliklinikoje nebuvo įtartas kiaušintakių uždegimas, atlikti ne visi tyrimai, VMUL nebuvo užtikrintas sveikatos priežiūros paslaugų tinkamumas, nebuvo apsvarstyta galimybė hospitalizuoti, VGPUL gydytojai specialistai neįvertino galimybės taikyti kitus gydymo metodus, kas galėjo leisti išsaugoti kiaušintakius.

30Su komisijos sprendimu nesutinka visos bylos šalys – ieškovė – dalyje dėl priteistos žalos dydžio, medicinos įstaigos priešiniu ieškiniu ir draudikai ginčija sprendimą iš esmės, neigdami civilinės atsakomybės sąlygų buvimą jų teiktų paslaugų apimtyje.

31Dėl veiksmų neteisėtumo

32Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktika, sprendžiant sveikatos priežiūros įstaigos civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų nustatymo kriterijus šiai dienai yra išplėtota ir nuosekli. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė atsakomybė, ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialiųjų žinių, specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją, žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos, bylos Nr. 3K-3-408/2009). Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui, ši prievolė turi būti vykdoma dedant maksimalias pastangas, o sprendžiant dėl gydytojų kaltės, turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos nuostatomis. Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad gydytojo veiksmų standartas apima ne tik medicinos ir kitų mokslų žinias, taikytinas medicinos praktikoje, profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisykles, bet ir gydytojo veiksmų vertinimą protingumo, sąžiningumo kriterijais, konkrečiomis aplinkybėmis. Ar asmuo konkrečioje situacijoje buvo sąžiningas ir turi būti laikomas nekaltu, vertinama pagal tai, ar jis viską padarė, ko iš jo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. ir V. K. v. viešoji įstaiga Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centras, Sveikatos apsaugos ministerija, bylos Nr. 3K-3-511/2004).

33Nurodyta kasacinio teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad, sprendžiant dėl gydytojo veiksmų neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, turi būti vertinama, ar konkrečiomis aplinkybėmis gydytojas teikė medicinos pagalbą, dėdamas maksimalias pastangas. Kartu kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta ir tai, kad maksimalių pastangų principas vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui, nereiškia, jog gydytojas turi atlikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus, tai reiškia, kad turi būti įvertinta, ar jis veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. VĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-59/2011). Taigi, vertinant ar gydytojo veiksmai buvo teisėti ar neteisėti, vadovaujantis pirmiau pateiktais standartais, reikia vertinti kiekvieną konkretų, individualų atvejį, nes tas pats veiksmas arba pasiektas rezultatas vienu atveju gali būti vertinamas kaip teisėtas ir padedantis išgelbėti paciento gyvybę, o kitu atveju toks pats veiksmas arba rezultatas gali būti įvertintas kaip prieštaraujantis teisei ir kenkiantis pacientui, sukeliantis jam žalą.

34Ieškovei šioje byloje tenka pareiga įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Ieškovė byloje taip pat įrodinėja atsakovų – gydymo įstaigų veiksmų solidarumą jai kilusios neturtinės žalos pasekoje.

35Ieškovės tvirtinimu, atsakovės – sveikatos priežiūros įstaigos savo veiksmais pažeidė pareigą teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą, o jų veiksmų neteisėtumas patvirtintas šiais byloje esančiais įrodymais: ieškovės paaiškinimais, 2008-05-27 Valstybinio medicininio audito inspekcijos prie SAM kontrolės sprendimais ir ataskaita Nr. 1A-129 (363-1K), SAM specialisto konsultanto gydytojo akušerio ginekologo KMU akušerijos ir ginekologijos klinikos doc. V. G. išvada, teismo byloje paskirtos ekspertizės aktais, kurie iš esmės kaip įrodymai neprieštarauja vieni kitiems bei patvirtina gydytojo pareigos teikti pagalbą pažeidimą. Ieškovės tvirtinimu, žala iš atsakovių priteistina solidariai, nes ji atsirado dėl pavienių atsakovų veiksmų, kurie buvo būtinoji patirtos neturtinės žalos atsiradimo priežastis.

36Šių aplinkybių nepripažįsta atsakovai, t.y. kiekvienas iš jų neigia savo veiksmų neteisėtumą bei priežastinio ryšio nebuvimą tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios neturtinės žalos, nesutinka ir kvestionuoja ieškovės įrodymų pagrįstumą ir sąsajumą.

37Dėl VšĮ Centro poliklinikos veiksmų neteisėtumo

38Kadangi tarp šalių kilęs ginčas reikalavo specialių žinių medicinos srityje, byloje šalių prašymu teismo paskirta medicininė deontologinė ekspertizė, kurią buvo pavesta atlikti Valstybinei teismo medicinos tarnybai prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ekspertizę atliko Kauno skyrius. Teismui į bylą pateiktas Deontologinės ekspertizės aktas Nr. EDG 69/12(02) (t.3, b.l. 91-110). Ekspertizė atlikta remiantis A. V. medicininiais duomenimis bei duomenimis, esančiais civilinėje byloje. Minėtame ekspertizės akte, atsakant į klausimus dėl atsakovo Centro poliklinikos gydytojų veiksmų yra konstatuota, kad: 1. Gyd. K. poliklinikoje neatliko visų reikalingų tyrimų, diagnozuojant ligos priežastį. Šiuo atveju, ekspertų nuomone, reikėjo pamatuoti temperatūrą, atlikti bendrą kraujo ir šlapimo tyrimą, CRB. Vaginalinę echoskopiją reikėjo atlikti, kadangi dvi savaites buvo užsitęsęs kraujavimas. Nenustačius tikrosios ligos priežasties, gydymas buvo paskirtas simptominis: rutinoaskorbinas. Tepinėlis iš makšties, paimtas kraujuojančiai moteriai, faktiškai buvo neinformatyvus. Ekspertų nuomone, gydytoja R. K. teikdama I lygio paslaugas šeimos gydytojo medicinos normos apimtyje privalėjo pati atlikti echoskopinį tyrimą arba nusiųsti echoskopuotojui. Ekspertų nuomone, gydytoja O. B. 2007-04-17 neatliko visų nuo jos priklausančių ir įmanomų veiksmų diagnozuojant ieškovės nusiskundimų priežastį, neišsamiai surinko pacientės ligos anamnezę, neįvertino šlapimo tyrime rastų pakitimų – liaukocitų daugiau 300 r/l ir bakterijų (NIT) du pliusai. Ekspertų vertinimu, ieškovei 2007-04-12, 2007-04-17, 2007-04-19 poliklinikoje gydytojams skundžiantis užsitęsusiu kraujavimu iš genitalijų bei stipriu skausmu apatinėje pilvo dalyje, buvo pakankama simptomatika įžvelgti kiaušidžių disfunkciją, nes simptomatikos pakako ir ji buvo išreikšta. Ekspertų vertinimu, pacientė turėjo būti nusiųsta konsultuotis pas gydytoją akušerį ginekologą II lygio įstaigoje. Ekspertai nurodė, kad esant kraujavimo ir skausmo simptomatikai ieškovės ligos diagnostika ir gydymas ikihospitaliniame periode nebuvo adekvatūs, neatlikta vaginalinė echoskopija ir laboratoriniai tyrimai. Neatlikus reikiamų tyrimų, gydytojai nenustatė tikslios diagnozės (32 klausimas). Taigi, ekspertų yra konstatuota, kad Centro poliklinikoje nebuvo atlikti reikalingi laboratoriniai tyrimai, ultragarsas, nebuvo nustatyta teisinga diagnozė. Dokumentacijoje ne viskas teisingai aprašyta. Jų vertinimu, jeigu būtų buvusi nustatyta tiksli diagnozė pirmo pacientės kreipimosi metu ir būtų paskirti antibiotikai, galbūt būtų galima išvengti operacinio gydymo (44 kl.). Ekspertų vertinimu, apie tris savaites negydyto uždegiminio proceso rezultate audiniai galėjo būti tiek pakitę, kad VGPUL gydytojų ginekologų konsiliumas operacijos metu priėmė sprendimą juos pašalinti (t.3, b.l. 206, 16 kl.).

39Atsakovė kvestionuoja eksperto išvadas, nesutikdama su jomis ir motyvuodama tuo, kad centro poliklinikos gydytojai pagal savo kompetenciją atliko visus įmanomus ir nuo jų priklausančius tyrimus, teismo vertinimu, tokie atsakovės atsikirtimai paneigiami ekspertizės akto ir kitų byloje esančių ieškovės nurodytų įrodymų visuma. Pažymėtina, kad ekspertizės išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, todėl ji turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis), tačiau kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje I. Ž. v. J. A. V., bylos Nr. 3K-3-733/2002). Teismas įvertina ekspertų išvadą, atsižvelgdamas į jos teiginių ryšį su kitais įrodymais; teismas privalo patikrinti, ar ekspertų atsakymai į teismo pateiktus klausimus yra pagrįsti ekspertizės akte aprašytais tyrimais, t. y. neturi apsiriboti vien ekspertizės akte esančiomis išvadomis, bet privalo vertinti ir tiriamojoje akto dalyje nurodytas aplinkybes ir patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Šiuo atveju teismas pažymi, kad aukščiau paminėta ekspertų išvada iš esmės atitinka SAM specialisto konsultanto gydytojo akušerio ginekologo KMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos doc. V. G. 2010-09-13 d. „Informacija dėl A. V. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų“ pagal savo kompetenciją nustatytus centro poliklinikos gydytojų atliktus pažeidimus. Specialistas yra nurodęs, kad „VšĮ Centro poliklinikoje A. V. kiaušintakių uždegimą buvo galima įtarti. Gydytoja R. K. „nesiaiškino kiaušidžių funkcijos sutrikimo priežasties, <...> neatliko būtino ultragarsinio vidinių genitalijų tyrimo (LR SAM ministro 2002-03-19 įsakymo Nr. 136 105.3 p.), bendro kraujo tyrimo, neatliko C reaktyvinio baltymo, šlapimo tyrimų. Nurodoma, kad gyd. K., būdama specialistė turėjo užduoti tikslinius klausimus, gautus atsakymus aprašyti istorijoje, tinkamai juos interpretuoti ir atlikti minimalius reikalingus tyrimus (1 kl.). Konstatuojama, kad poliklinikoje nebuvo atlikti visi reikiami tyrimai: gyd. R. K. dokumentacijoje nepažymėjo pacientės nusiskundimų, anamnezės ir objektyvios sveikatos būklės, nepamatavo temperatūros, neatliko visų būtinų tyrimų.

40Teismo vertinimu, sprendžiant dėl šios atsakovės veiksmų neteisėtumo reikšmingais pripažintini ir Valstybinės medicinos audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (dabar – Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos) 2008-05-27 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ataskaitoje Nr. 1A-129 (363-1K) bei bei Sprendime 2008-05-27 Nr. 4A-126 (363-1K) pateikta išvada, kad 2007-04-12-2007-04-13 ir 2007-04-17-2007-04-19 VšĮ Centro poliklinikoje A. V. asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo netinkamos, teiktos pažeidžiant teisės aktuose ir vidaus dokumentuose nustatytus reikalavimus. Konstatuoti šie pažeidimai: 2007-04-12 gydytoja ginekologė R. K., nustačiusi kiaušidžių disfunkciją, diagnozės patikslinimui nepaskyrė atlikti echoskopijos, kolpocitologijos ir hormonų tyrimų, tuo pažeisdama LR SAM 1996-05-10 įsakymu Nr.248 patvirtintų Sergančių ginekologinėmis ligomis moterų dispanserizacijos principų, III skyriaus reikalavimą – esant mėnesinių ciklo sutrikimams numatyti atlikti echoskopiją, kolpocitologiją ir hormonų tyrimus; nepaskyrė kito apsilankymo datos, tuo pažeisdama VšĮ Centro poliklinikos direktoriaus 2004-02-13 įsakymu Nr. V-19, 5.7 p. reikalavimą, nepažymėjo pacientės nusiskundimų, anamnezės ir objektyvios sveikatos būklės, tuo pažeidė Moters apsilankymo pas gydytoją procedūros, patvirtintos VšĮ Centro poliklinikos direktoriaus 2004-02-13 įsakymu Nr. V-19, 5.3 p. reikalavimus, Asmens sveikatos istorijos f Nr. 025/a pildymo ir saugojimo procedūros, patvirtintos VšĮ Centro poliklinikos direktoriaus 2004-02-09 įsakymu Nr. V-17, 5.4 p., 5.5 p. reikalavimus. 2007-04-17 vidaus ligų gydytoja O. B. sveikatos istorijoje nepažymėjo pacientės susirgimo anamnezės, tikslios skausmo lokalizacijos, pobūdžio, nevertino vidaus organų būklės, tuo pažeidė Asmens sveikatos istorijos f Nr. 025/a pildymo ir saugojimo procedūros, patvirtintos VšĮ Centro poliklinikos direktoriaus 2004-02-09 įsakymu Nr. V-17, 5.4 p., 5.4.1 p., 5.5 p. reikalavimus. 2007-04-19 šeimos gydytoja S. V. sveikatos istorijoje nevertino ir nepažymėjo A. V. atliktų šlapimo ir kraujo tyrimų rezultatų, tuo pažeidė LR SAM 2005-12-22 įsakymu Nr. V-1013 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 14:2005 „Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 11.3 p. reikalavimą. Teismas pažymi, kad nurodytos institucijos sprendimas atsakovo nebuvo skundžiamas teisės aktų nustatyta tvarka; kontrolės metu buvo vertinti ieškovės asmens sveikatos istorija, specialistų licencijos, pareigūnų instrukcijos, darbo sutartys, rašytiniai paaiškinimai, ginekologijos ir šeimos medicinos profilių sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojantys teisės aktai ir įstaigos vidaus dokumentai. Minėta išvada yra oficialus rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.), nes ji parengta pacientų teisių ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę vykdančios institucijos, kontroliuojančios kaip laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių sveikatos priežiūros paslaugų kokybę reikalavimų, kuri vykdo pacientų teisių priežiūrą. Tokia išvada iš esmės reiškia, kad medicinos dokumentuose nebuvo išsamios teisės aktuose reikalaujamos nurodyti informacijos apie paciento būklę bei neatlikti visi tyrimai tikslu diagnozuoti pacientės ligą ir paskirti tinkamą gydymą.

41Teismo vertinimu, nurodyta aukščiau aprašytų įrodymų visuma patvirtina faktą, kad yra nustatyti Centro poliklinikos neteisėti veiksmai teikiant ieškovei asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurie pasireiškė tuo, kad nebuvo suteikta kvalifikuota ir rūpestinga medicinos pagalba, šių įrodymų atsakovė leistinais įrodymais nenuneigė, iš esmės atsikirtinėjo tik paaiškinimais (CPK 178 str.).

42Dėl atsakovo VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė veiksmų neteisėtumo

43Apklausta teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad 2007-04-15 naktį ji išsikvietė greitąją pagalbą tikslu paguldyti į ligoninę ir išsiaiškinti skausmo priežastį, nes negalėjo kęsti skausmų, ją ligoninėje greitai apžiūrėjo ginekologas, pasakė jam, kad kamuoja stiprūs pilvo skausmai, nerimą keliantis užsitęsęs kraujavimas. Gydytojas O. T. pasakė, kad yra kažkoks sutrikimas, gali būti mėnesinių ciklo, išrašė nuskausminamųjų vaistų, dėl susimokėjimo už paslaugas nieko nesakė, liepė eiti namo, nerekomendavo atlikti ir neatliko jokių tyrimų (t.3, b.l. 26-31). Apklaustas ginekologas O. T. nurodė, kad ieškovė priėmime buvo apžiūrėta, nieko nerasta kliniškai patologinio, atliktas ultragarsinis tyrimas, kuris patalogijos nerodė, nežmoniško ūmaus skausmo nebuvo, įrašas kortelėje neatliktas todėl, kad pacientė nesusimokėjo už tyrimus, nebuvo būtinoji medicininė pagalba (t.3, b.l. 31-33).

44Ekspertizės akte dėl šio atsakovo vykdytų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo yra nurodyta, kad pacientę apžiūrėjęs gydytojas O. T. buvo neatidus, nerūpestingas, nes nedokumentavo nei pacientės anamnezės, nei nusiskundimų, neatliko laboratorinių tyrimų, neaprašė ultragarsinio tyrimo radinių. Nurodė, jog pagalba nebūtinoji, dėl „ovuliacijos“ skausmų rekomendavo vartoti dolmeno tabletes (21 kl.). Konstatuota, kad gydytojas įtarė patalogiją, tačiau be laboratorinių tyrimų ir ultragarso nenustatė tikros diagnozės, todėl liga progresavo toliau. Ekspertų vertinimu, gydytojas turėjo atlikti laboratorinius tyrimus, ultragarsą ir pagal davinius nuspręsti, kur ir kaip gydyti pacientę – ambulatoriškai ar stacionare, esant neaiškiai diagnozei, turėjo kviesti vyresnį konsultantą ar kitus specialistus, neįsitikinus diagnozės tikslumu, reikėjo pacientę hospitalizuoti tyrimams ir stebėjimui (10, 22-23 kl.). Ekspertų vertinimu, sunku atsakyti be tyrimų, apžiūros, ultragarso bei dokumentacijos ar reikėjo pacientei teikti būtinąją pagalbą (24 kl.). Šias ekspertizės akto išvadas iš esmės patvirtina ir Valstybinės medicinos audito inspekcijos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita 2008-06-02 Nr. 1A-140 (363-2K) bei sprendimas, kuriuose konstatuota, kad gydytojas O. T. nenurodė pacientės nusiskundimų, ligos anamnezės, ginekologinio tyrimo duomenų, nevertino skausmo ir kraujavimo intensyvumo, neatliko ultragarsinio tyrimo diagnozei patikslinti, nepaskyrė bendro kraujo ir šlapimo tyrimų užsitęsusiam kraujavimui iš gimdos ir pilvo skausmų priežasčiai nustatyti, tuo pažeisdamas LR SAM 1999-01-18 įsakymu Nr. 28 patvirtintos medicinos normos MN 64:19 6.2 punkto reikalavimus, 2004-04-28 įsakymo Nr. V-208 17 p. reikalavimą – vertinti skausmo intensyvumą, nedokumentavo konsultacijos LR SAM 1999-11-29 įsakymu Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ patvirtintoje formoje. Inspekcija pateikė išvadą, kad A. V. teiktos sveikatos priežiūros paslaugos be jos sutikimo, tuo pažeidžiant LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 8 str. 1 d.. Nurodoma, jog bendrosios praktikos slaugytoja A. S. pacientės neužregistravo Ambulatorinių ligonių registracijos žurnale, tuo pažeisdama Ginekologijos skyriaus darbo organizavimo procedūros, patvirtintos VšĮ Vilniaus miesto universitetinės ligoninės direktoriaus 2004-04-20 įsakymu Nr. 1-66 2 p. reikalavimą. Specialisto V. G. Komisijai teiktoje išvadoje iš esmės yra nurodomas analogiškas atsakovo ligoninės ginekologo O. T. veiksmų vertinimas, t.y. konstatuota, jog pacientę ginekologinio skyriaus priėmimo kambaryje buvo būtina ištirti ultragarsu (LR SA ministro įsakymo 2002-03-19 Nr. 136 105.1 ir 3 p., atlikti laboratorinius tyrimus, konstatuota, jog tai buvo būtinoji pagalba, kurią reikėjo suteikti, nurodoma, kad pacientės nebuvo galima nukreipti ambulatoriniam gydymui paskyrus vien skausmą malšinančius skausmus (5-6 atsakymai.). Klaidų pasekmė – ligos užsitęsimas ir jos progresavimas. Taigi, teismo aukščiau aprašytų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad ir šioje gydymo įstaigoje ieškovei buvo nekvalifikuotai teiktos medicininės paslaugos, pažeidžiant teisės aktų bei gydytojo standartų reikalavimus.

45Atsakovo atstovai šiuo atveju nesutinka su minėtuose įrodymuose nustatytomis aplinkybėmis, kad ligoninės ginekologijos skyriaus priėmimo kambaryje ieškovei reikėjo suteikti būtinąją medicininę pagalbą. Jų tvirtinimu, gyd. O. T., įvertinęs anamnezės duomenis, kurie užfiksuoti Ambulatorinių ligonių registracijos žurnale 2006 m., pacientės nusiskundimus, objektyvaus ištyrimo duomenis, indikacijų būtinosios pagalbos paslaugų teikimui bei pacientės hospitalizacijai skubos tvarka nenustatė. Tvirtina, jog būtinosios pagalbos teikimo nebuvo, pacientė neturėjo siuntimo, suteiktos paslaugos buvo mokamos, už jas pacientė kategoriškai atsisakė mokėti, reiškė nepasitenkinimus, pasiėmusi savo asmens dokumentus išėjo iš priėmimo kambario, nepasirašiusi asmens valios pareiškimo lape, ko pasekoje nebuvo galima užpildyti ir kitų paciento priėmimo dokumentų. Nurodė, jog pacientei priėmimo metu nebuvo ūminio salpingito indikacijų, todėl nepagrįstai nurodoma, jog gydytojas nepaskyrė tyrimų diagnozei patikslinti ir nediagnozavo susirgimo tuo pažeisdamas LR SAM 1999-01-18 įsakymu Nr. 28 patvirtintą Lietuvos medicinos normą MN 64:1999 „Gydytojas akušeris – ginekologas. Teisės, pareigos, atsakomybė“ 7.6.76.1 punkto reikalavimą. Tvirtina, jog pacientės nusiskundimai, surinkta anamnezė ir atliktas ultragarsas patvirtino, jog dubens uždegiminės ligos požymių nėra, todėl nėra pagrindo kitiems tyrimams atlikti. Kraujavimas nebuvo gausus, šį faktą rodo tai, kad jis truko net 17 parų, tokiu būdu pacientė jau daug anksčiau būtų patekusi į kitos sveikatos priežiūros įstaigą dėl nukraujavimo ir potencialios grėsmės gyvybei. Esant skausmui 7-8 balai ji būtų nedelsiant pasikreipusi į kitą sveikatos įstaigą, o ne lankytųsi pas šeimos gydytoją ir tik po 4 parų su šeimos gydytojo siuntimu nuvyktų į ligoninę. Atsakovo nuomone, ekspertas nenurodė ir nepatvirtino fakto, kas pacientei apsilankymo metu reikėjo teikti būtinąją medicininę pagalbą. Tai suponuoja aplinkybę, kad pacientei suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos tinkamos ir adekvačios, teiktos kvalifikuotai.

46Teismas nurodytų atsakovo argumentų nepripažįsta pagrįstais, teismo vertinimu, jie yra paneigiami eksperto išvadomis, Kontrolės išvada, specialisto V. G. išvada.

47Sprendžiant dėl atsakovo veiksmų teisėtumo tuo aspektu, ar gydytojas ginekologas privalėjo atlikti laboratorinius tyrimus, ar pacientę išleidus namo be atliktų tyrimų jai buvo tinkamai suteikta pagalba ar ją reikėjo hospitalizuoti, svarbu įvertinti tiek paciento būklės indikacijas, kurių pagrindu gydytojas sprendė dėl jai teiktinos medicininės pagalbos, tiek Priėmimo skyriaus veiklą reglamentuojančiuose aktuose įtvirtintų šio skyriaus darbuotojų pareigų laikymąsi konkrečiu atveju. Byloje nustatytos aplinkybės, kad GMP kortelės įrašų duomenimis (kortelė Nr. 40448), GMP slaugos specialistė O. Z. buvo iškviesta pas ieškovę naktį 2.30 val. dėl ūmaus pilvo skausmo, nustatė, kad pacientė kraujavo apie tris savaites iš gimdos, pilvas buvo skausmingas virš simfizio, kraujavo gausiai, nustatė kraujavimo iš gimdos diagnozę ir nuvežė pacientę akušerio ginekologo konsultacijai. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad buvo ūmus pilvo skausmas, užsitęsęs kraujavimas. Teismo vertinimu, tokia pacientės būklė, apžiūrėjus ją gydytojui ginekologui, esant savo srities profesionalui, elgiantis atidžiai ir rūpestingai, matant aukščiau aprašytas indikacijas ir nežinant tikslių jų atsiradimo aplinkybių, nekonstatavus aiškios diagnozės, privalėjo būti detaliau tiriama. Nustatyta aplinkybė, kad gydytojas nedokumentavo pacientės būklės, jos nusiskundimų, neaprašė ultragarsinio tyrimo duomenų, neatliko laboratorinių tyrimų negali būti pripažintina adekvačia ir profesionalaus gydytojo standartą atitinkančia priemone. Ir nors atsakovas nurodo, jog pacientės nusiskundimai, surinkta anamnezė ir atliktas ultragarsas patvirtino, jog dubens uždegiminės ligos požymių nėra, teismas šiuos paaiškinimus vertina kritiškai, nes nei pacientės nusiskundimai, nei ultragarso tyrimo duomenys nėra niekur užfiksuoti, todėl minėta pozicija vadovaujantis tikimybių teorijos pusiausvyros principu laikytina neįrodyta, ji taip pat paneigta Valstybinio medicininio audito išvada, t.y. institucijos, kontroliuojančios kaip laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, reikalavimų (CPK 178 str.). Teismo vertinimu, atsakovo darbuotojas kaip savo srities profesionalas neišnaudojo galimybių nustatyti A. V. ligos ir skausmo priežastį, o ją nustačius paskirti tinkamą gydymą ir taip pacientei suteikti (padidinti) galimybę pasveikti. Todėl negalima daryti išvados, kad atsakovo veiksmai šioje situacijoje buvo teisėti.

48Dėl atsakovo VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės neteisėtų veiksmų

49Ieškovė atsakovo veiksmų neteisėtumą kildina iš operacijos netikslingumo, netinkamo atlikimo (doc. V. G. išvada dėl operacijos tikslingumo tik po adekvataus gydymo antibiotikais; ekspertizės akto 39 p. nuostata, kad „buvo galima išdrenuoti ir palikti kairįjį kiaušintakį“, bei nepakankamo informavimo pareiga – nebuvo gautas sutikimas atlikti abiejų kiaušintakių videolaparaskopiją, be to, nebuvo informuota apie tai, kad diagnostinės procedūros metu gali būti priimtas sprendimas pašalinti abiejų pusių kiaušintakius.

50Teismo vertinimu, paskirta papildoma ekspertizė paneigia ieškovės teiginius dėl operacijos netikslingumo, 2015-09-01 ekspertizės akte Nr. pEDG 33/15(02) konstatuota, kad įvertinus histologinio tyrimo duomenis, galima teigti, kad kompleksiniam gydymui – t.y. chirurginei intervencijai, šalinant kiaušintakius ir antibiotiko terapijai buvo gyvybinės indikacijos. Vien antibiotiko terapija konservatyvus gydymas be chirurginės intervencijos, komisijos nuomone, nebūtų efektyvi (išvados 2 p.). Ekspertų nuomone, be chirurginės intervencijos šiuo atveju būtų didelė letalinės baigties tikimybė. Teismas atmeta specialisto V. G. išvadoje nurodytus teiginius, nes ekspertizės akto išvada yra grindžiama papildomais duomenimis - buvo tiriama biopsinė ir operacinė medžiaga, konstatuota, kad uždegiminės infiltracijos intensyvumas abiejuose kiaušintakiuose panašus, diagnozė: pūlingas kiaušintakių uždegimas. Pelviperitonitas. Kodai:N70.0; N73.3. Todėl šioje dalyje teismas nepripažįsta pagrįstais ieškovės ieškinio argumentų dėl operaciją atlikusių šio atsakovo gydytojų veiksmų neteisėtumo grindžiant operacijos netikslingumu.

51Teismo posėdyje apklausta ieškovė nurodė, kad sutikimą dėl operacijos atlikimo pasirašymui jai atnešė operacijos dieną sesutė, pasekmės nebuvo išaiškintos, ji nesuvokė kas tai yra laparoskopija, sutikime ėjo kalba tik apie kairįjį kiaušintakį, apie jokį organų pašalinimą nebuvo užsiminta, su gydytoja susitiko tik po operacijos, o išrašymo dieną jai paaiškino, kad negalės natūraliu būdu susilaukti vaikų (t.3, b.l. 26-28). Gydytoja T. P. nurodė, kad per „rytinį pasitarimą su chirurgais buvo pranešta, kad yra tokia pacientė ir ji bus operuojama, ji buvo sunkus ligonis, intoksikuota. Jai buvo pranešta, kad operacija nesibaigs trimis skylutėmis, galbūt bus išplitęs procesas ir reikės didesnės operacijos. Ji buvo apžiūrėta keturių gydytojų, čia pat jai buvo paaiškinta, kad procesas sunkus, yra pūlinys pilve, kad jį galima pašalinti ir užkirsti kelią sunkesnei būklei, nebuvo kalbama apie natūralų ar nenatūralų vaisingumą. Echoskopiškai atrodė, kad yra tik kairėje pusėje pūlinys. Po apžiūros jai atnešė sutikimą pasirašymui slaugytoja, ji turėjo laiko nuo 8 val. iki 14 val. klausinėti ar viskas aišku. Buvo paaiškinta, kad bus siekiama išsaugoti jos vaisingumą, kad gali būti pašalinti kiaušintakiai tokio žodžio nebuvo, nes nieks ir nesuruošė šalinti, jai buvo paaiškinta, kokios pasekmės bus, jeigu neoperuos ir nepašalins pūlinio. Gydytojos vertinimu, toje stadijoje prieš operaciją negalėjo būti žinoma, kad teks šalinti kiaušintakius. Pažymėjo, jog ieškovė turi galimybę pastoti dirbtinio apvaisinimo būdu, liko kiaušidės. Kitą dieną po operacijos jai buvo paaiškinta operacijos eiga ir pasekmės, ji viską suprato, klausimų iš jos pusės nebuvo“ (t.3, b.l. 38-39).

52Teismas ieškovės argumentus dėl informavimo pareigos pažeidimo nurodytoje medicinos įstaigoje iš dalies pripažįsta pagrįstais, laiko įrodytu, kad sutikimas atlikti chirurginę operaciją nebuvo tinkamas. Pažymėtina, kad vadovaujantis Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 17 str. 2 d., prieš atliekant pacientui chirurginę operaciją, invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą, turi būti gautas informacija pagrįstas paciento sutikimas, kad jam būtų atliekama konkreti chirurginė operacija, invazinė ir ar intervencinė procedūra. Toks sutikimas turi būti išreikštas raštu, pasirašant sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančią formą. Minėto įstatymo 3 ir 4 d. nustato, kad gaunant informacija pagrįstą sutikimą dėl chirurginės operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros, informacija laikoma tinkama, kai pacientui buvo išaiškinta chirurginės operacijos ar invazinės ir (ar) intervencinės procedūros esmė, jų alternatyvos, pobūdis, tikslai, žinomos ir galimos komplikacijos, kitos aplinkybės, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti arba atsisakyti numatomos chirurginės operacijos ar invazinės ir (ar) intervencinės procedūros, taip pat galimi padariniai atsisakius numatomos chirurginės operacijos ar invazinės ir (ar) intervencinės procedūros. Informaciją gydytojas pacientui turi pateikti atsižvelgdamas į jo amžių ir sveikatos būklę, jam suprantama forma, paaiškindamas specialius medicinos terminus. Kasacinio teismo praktikoje reikalavimas dėl paciento sutikimo paaiškinamas asmens autonomijos principu, pagal kurį tik pats pacientas turi teisę priimti sprendimus dėl jo gydymo. Asmens operacija be jo sutikimo galima tik išimtiniais ir įstatyme numatytais atvejais ir yra būtina gelbėti paciento gyvybę, o šis dėl savo sveikatos būklės nepajėgia išreikšti valios.

53Iš pacientės sutikimo atlikti chirurginę operaciją ar gydomąją procedūrą nustatyta, jog ieškovei paaiškinta, kad rekomenduojama ši operacija: kair. Kiaušintakio pūlinys, videolaparoskopija. Ieškovė yra davusi sutikimą tik šios operacijos atlikimui. Sutikimo lape 4 p. nurodyta, kad pacientė supranta, kad planuotų operacijų arba procedūrų metu gali atsirasti kitų neplanuotų chirurginių operacijų ir procedūrų būtinybė, ji sutinka, kad tokios operacijos ar procedūros būtų atliktos. Šiuo atveju pažymėtina tai, kad įpareigojimas gydytojui pateikti informaciją apie gydymo ar tyrimo būdus, galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį, gydymo prognozę ir kitas aplinkybes, pateikiamas pacientui atsižvelgiant į jo amžių, jam suprantama forma, paaiškinant specialius medicinos terminus. Kaip nustatyta iš ieškovės paaiškinimų, jai medicinos slaugytoja atnešė formą pasirašyti, operacijų komplikacijos, rizika nebuvo atskleista, operacijos esmės ji nesuprato. Gydytojas operacijos apimtį ieškovei išaiškino tik po atliktos operacijos. Šios nustatytos aplinkybės suponuoja, kad ieškovė neturėjo galimybių išreikšti abejonių dėl taikytinos operacijos apimties, gydymo metodo ar su juo nesutikti, byloje nenustatyta, kad pacientė būtų nebendradarbiavusi su gydytoja (CK 6.731 str.). Tai, kad buvo pažeista pacientės informavimo pareiga iš esmės konstatuota ir ekspertizės akte (36 kl.). Aukščiau išdėstytą įvertinus, konstatuotina, kad atsakovas kaip gydymo įstaiga pažeidė PTŽĮ reikalavimus dėl informacijos pacientui suteikimo, nes tinkamai nesupažindino su operacijos eiga, komplikacijomis ir pasekmėmis, negavo sutikimo abiejų kiaušintakių pašalinimui, todėl to nepadarius atsakovo veiksmai laikytini nepakankamu profesinės pareigos atlikimu. Šiuo atveju ieškovei eliminuota galimybė apsispręsti, o po atliktos operacijos ji patyrė neturtinę žalą.

54Dėl priežastinio ryšio

55Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovų neteisėti veiksmai iš dalies yra susiję priežastiniu ryšiu su pasekmėmis ieškovei, kurį privalu įrodyti. Yra ar ne priežastinis ryšys, sprendžia teismas, įvertinęs bylos faktus. Priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai ir netiesioginis, kai žala atsiranda netiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingomis pasekmėmis, t. y. asmens veiksmai nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda, tam tikru laipsniu lemia neigiamų padarinių atsiradimą. Nustatyta, kad ieškovei savalaikiai teisingai nediagnozuotos ligos pasekoje buvo pašalinti abiejų pusių kiaušintakiai. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad tinkamas ir savalaikis ligos nustatymas, jos diagnozavimas, tinkamo medikamentinio gydymo pritaikymas būtų padėjęs išvengti ligos progresavimo, kiaušintakių uždegimo ir jo pasekoje atsiradusios būtinybės taikyti chirurginį gydymą, todėl tokiu atveju laikytina, kad tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja netiesioginis teisinis priežastinis ryšys, nes gydytojų neveikimas tam tikra dalimi lėmė tokių padarinių atsiradimą – kiaušintakių pašalinimą. Šie aptarti argumentai leidžia teismui nesutikti su ekspertizės akto išvada, kad tarp gydymo įstaigų veiksmų ir kiaušintakių pašalinimo abejotinas ryšys (CPK 218 str.). Teismo vertinimu, didžia dalimi ekspertai vertino visą situaciją (taikytas diagnostines priemones bei teiktas gydymo paslaugas) rezultato, o ne gydymo proceso aspektu.

56Dėl solidariosios civilinės atsakomybės sąlygų

57Ieškovė atsakovų atsakomybę grindžia jų solidariais veiksmais. Teismas tokią poziciją pripažįsta pagrįsta tik iš dalies. Solidarioji prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis (CK 6.6 str. 1 d.). Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės, kildinamos iš delikto teisinių santykių, kaip iš esmės yra nagrinėjamu atveju, aktualus yra CK 6.279 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad bendrai padarę žalos nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik bendrai padaryta žala, bet tam tikru bendrumu, jis egzistuoja ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu. Nustatant priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007). Dalinės atsakomybės esmė yra ta, kad kiekvienas iš žalą padariusių asmenų atsako tik už žalos dalį, priklausomai nuo jo atliktų veiksmų, jų sukeltų pasekmių ir kaltės laipsnio. Dalinei atsakomybei pagrįsti turi būti protingas pagrindas ir galimybė nustatyti kiekvieno žalą padariusio asmens atsakomybės dydį. Teismo įsitikinimu, įvertinus kiekvienos iš medicininės įstaigos jų nustatytų neteisėtų veiksmų turinį, apimtį, konstatuotina solidarioji atsakomybė atsakovų VšĮ Centro poliklinika ir VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė – šių atsakovų nesiejo bendri neteisėti veiksmai, jie vienas apie kitą nieko nežinojo, bet padarė žalos ir šiuo atveju nėra įmanoma nustatyti kiek kiekvienas iš jų prisidėjo prie tos žalos atsiradimo ir nėra galimybių nustatyti, kokį žalos dydį turi atlyginti kiekvienas iš atsakovų. Teismo vertinimu, atsakovo VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė atžvilgiu taikytina dalinė atsakomybė, kuri kyla dėl konkretaus pažeidimo – operacija ieškovei buvo atlikta be jos raštiško sutikimo, ji nebuvo tinkamai informuota apie galimas komplikacijas ir gydymo eigą.

58Dėl reikalaujamo priteisti neturtinės žalos dydžio

59Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 144 810 Eur neturtinės žalos dydį dėl netinkamai suteikto medicininio gydymo. Motyvuoja tuo, kad laiku nesuteikus kvalifikuotos pagalbos, laiku nediagnozavus ligos išsivystė jos komplikacijos, ko pasekoje ieškovei buvo taikytas chirurginis gydymas, atimta galimybė natūraliai susilaukti vaikų, mano, kad visų gydymo institucijų kaltė vienoda. Atsakovai nesutinka su žalos dydžiu, tvirtina, jog prašomos priteisti žalos dydis yra neadekvatus.

60Pažymėtina, jog neturtinę žalą išreikštą pinigais, nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir lemiančiais pareigą įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sveikata yra viena iš svarbiausių neturtinių vertybių ir pakenkimas jai lemia didesnį priteistinos neturtinės žalos dydį, negu pažeidus kitus teisinius gėrius, pavyzdžiui, asmens garbę ir orumą, juolab kai sveikata sužalojama dėl profesionalo veiksmų. Pagal CK 6.250 str. 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. J. ir kt. v. VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-59/2010; kt.). Akivaizdu, kad ieškovė dėl tinkamai nediagnozuotos ir progresavusios ligos patyrė fizinį skausmą, jai buvo atlikta operacija, kurios pasekmė – kiaušintakių pašalinimas, operacija yra susijusi su natūralios motinystės, pilnaverčio šeimyninio gyvenimo sukūrimo galimybių praradimais. Šie praradimai yra gilūs, pažeidžia ieškovės psichologinę būseną ir tokio amžiaus moteriai be galo reikšmingi. Ieškovei pašalinus kiaušintakius, ji prarado galimybę natūraliu būdu pastoti. Ieškovė yra jauno amžiaus (buvo 19 m.), neturi vaikų, nėra ištekėjusi. Ji turi galimybę sulaukti vaikų tik dirbtinio apvaisinimo pagalba ir ta galimybė yra tik tikėtina. Taigi, vadovaudamasi bendraisiais neturtinės žalos atlyginimo kriterijais, įtvirtintais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus šiam konkrečiam atvejui aktualius kriterijus – ieškovės individalumą (jauną amžių, faktą, kad ji neturi vaikų), pažeidimo pobūdį – kiaušintakių pašalinimas, aktualią teismų praktiką sveikatos sužalojimo atveju, teismas sprendžia, jog teisinga ir adekvati kompensacija už praradimus būtų 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas iš solidarių atsakovų (CPK 185 str.). Teismas, priteisdamas tokį neturtinės žalos dydį kartu atsižvelgia ir į atsakovo VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės turtinę padėtį, duomenis apie tai, kad ši sveikatos priežiūros įstaiga veikia nuostolingai (t. 4, b.l. 54-56). Įvertinus teisminę praktiką dėl informuoto paciento pareigos pažeidimo neturtinės žalos atlyginimo atvejus ir nustačius dalinę atsakovo VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė atsakomybę, iš šio atsakovo neturtinei žalai priteistina 1000 Eur suma, kuri šioje situacijoje laikytina teisinga ir pagrįsta. Teismo vertinimu, toks priteistinas 26 000 Eur piniginės kompensacijos dydis yra teisingas neturtinės žalos atlyginimo principo realizavimas, adekvatus ieškovės patirtiems/patiriamiems išgyvenimams ir nepatogumams bei atitinka bendruosius neturtinės žalos atlyginimo kriterijus.

61Dėl ieškinio senaties termino

62Atsakovai byloje pareikštam reikalavimui dėl žalos atlyginimo prašo taikyti ieškinio senatį, motyvuodami tuo, kad ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2007-04-20 d. po operacijos atlikimo, todėl 3 m. ieškinio senaties terminas yra praleistas. Pagal kasacinio teismo praktiką, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nėra praleistas ir ar nėra priežasčių jį atnaujinti. Ieškovės tvirtinimu, apie savo teisių pažeidimą ji sužinojo tik nagrinėjant pareiškimą Komisijoje, gavus eksperto V. G. išvadą 2010 m. rugsėjo 30 d., kuriame konstatuotas gydymo įstaigų veiksmų neteisėtumas. Įvertinus ginčo specifiką, ieškovės individualias savybes, teismas šiuo atveju sutinka su jos pozicija, kad apie savo teisių pažeidimą ieškovė sužinojo tik gavus kvalifikuoto specialisto išvadą, todėl teismo vertinimu, ieškinio senatis nėra praleista (CK 1.127 str. 1 d.).

63Dėl draudikų civilinės atsakomybės

64Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų – draudikų draudimo išmokas, priklausančias išmokėti pagal atsakovių sudarytas sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo sutartis bei 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

65Byloje yra nustatyta, kad VšĮ Centro poliklinika savo civilinę atsakomybę buvo apdraudusi civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą draudimo sutartimi Gjensidige draudime 50 000 Lt sumai vienam draudiminiam įvykiui (t.3, b.l. 9) (draudimo polisas serija SICA Nr. 006483). Draudimas vykdomas pagal Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo taisykles, patvirtintas SAM 2005-01-06 įsakymu Nr. V-6.

66CK 6.1014 str. numato atvejus, kai draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo, nurodant konkrečius atvejus bei nukreipiant į specialius įstatymus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi LR Sveikatos apsaugos ministro 2005-01-06 įsakymu Nr.V-6 buvo patvirtintos sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo tvarkos aprašas ir privalomojo draudimo taisyklės. Todėl sprendžiant klausimą ar nagrinėjamu atveju kyla draudikui pareiga atlyginti padarytą žalą, vadovaujamasi minėtų taisyklių nuostatomis.

67Pagal draudimo sutarties metu galiojusių Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo taisyklių 14.1 punktą, nedraudiminiu įvykiu laikoma draudėjo veiksmai, kuriais padaryta tik neturtinė žala. Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų sutarusios kitaip, todėl taikytinos minėtose taisyklėse nustatytos nuostatos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog dėl atsakovo veiksmų ieškovei buvo padaryta neturtinė žala, kurią ji prašo priteisti, todėl draudiko atsakomybė pagal draudimo sutartį neatsiranda. Ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė patyrė ir turtinę žalą, ji kils neabejotinai ateityje, tik jos neprašo priteisti, tačiau šie argumentai nepagrįsti, nes jokių turtinių reikalavimų ieškovė byloje nekėlė. Be to, pažymėtina, kad draudimo taisyklės šioje dalyje nebuvo ginčijamos. Dėl nurodytų aplinkybių, šio atsakovo atžvilgiu ieškinys atmestinas.

68Atsakovas VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė civilinę atsakomybę 2006-10-14 – 2007-10-13 buvo apdraudęs civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą draudimo sutartimi BTA draudime 50 000 Lt (14 481 Eur sumai) sumai vienam draudiminiam įvykiui (t.3, b.l. 5-9) (draudimo polisas serija Nr. 005732), sudaryta Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo sutartis Nr. 11-202/SPIPLA1005732. Draudimas vykdomas pagal Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo taisykles, patvirtintas SAM 2005-01-06 įsakymu Nr. V-6. Pagal minėtas taisykles neturtinė žala nėra draudimo sutarties dalykas, todėl šio atsakovo atžvilgiu ieškovės ieškinys yra atmestinas.

69Atsakovas VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė savo civilinę atsakomybę 2006-07-13 – 2007-07-12 buvo apdraudęs civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą draudimo sutartimi BTA draudime 50 000 Lt (14 481 Eur sumai) sumai vienam draudiminiam įvykiui (t.3, b.l. 10) (draudimo polisas serija Nr. 005606), sudaryta Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo sutartis Nr. SPIPCA005606. Draudimas vykdomas pagal Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo taisykles, patvirtintas SAM 2005-01-06 įsakymu Nr. V-6. Nustatyta, kad pagal Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo paslaugų sutartį Nr. SPIPCA/005606-147/06 Draudimo dalykas – turtinė ir neturtinė pacientams padaryta žala. Taigi, konstatavus, kad šio atsakovo neteisėtais veiksmais padaryta 1000 Eur neturtinė žala, ieškovei šio atsakovo priteistina 1 000 Eur draudimo išmokos (LR Draudimo įstatymo 94 str., CK 6.191 str.).

70Tenkinus ieškovės ieškinį iš dalies, yra teisinis pagrindas atmesti atsakovų VšĮ Centro poliklinikos, VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė priešinius ieškinius dėl Komisijos sprendimo panaikinimo. Atsakovo VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės priešinis ieškinys tenkintinas iš dalies, nustatant, jog neturtinės žalos dydis sudaro 1 000 Eur.

71Dėl procesinių palūkanų

72Ieškovei iš atsakovų taip pat priteistinos 5 procentų procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. sausio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str.).

73Dėl bylinėjimosi išlaidų

74Pagal CPK 83 str. 1 d. 3 p., nuo žyminio mokesčio yra atleidžiami ieškovai bylose dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, susijusios su sveikatos sužalojimu. Byloje buvo pateiktas ieškinys bei atsakovų – gydymo įstaigų priešiniai ieškiniai. Ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista, todėl tenkinus iš dalies ieškovės ieškinį, iš atsakovų VšĮ Centro poliklinika, VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė į valstybės pajamas priteistina iš kiekvieno po 375 Eur žyminio mokesčio, iš atsakovo „BTA Insurance company“ priteistinas 30 Eur žyminis mokestis valstybei (CPK 96 str. 1 d.). Iš dalies tenkinus atsakovo VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė priešinį ieškinį, iš ieškovės šiai atsakovei priteistina 30 Eur žyminio mokesčio už priešinį ieškinį (CPK 93 str.).

75Byloje buvo paskirta ekspertizė, jos išlaidos sudarė 742 Eur (t. 3, b.l. 89, 198), papildoma ekspertizė – 765,46 Eur (t. 3, b.l. 224). Kiekviena iš šalių – ieškovė ir trys atsakovai už pirminę ekspertizę sumokėjo 159,79 Eur, papildomos ekspertizės išlaidas – 765,46 Eur apmokėjo atsakovas VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (t.4, b.l. 36). Atsakovas VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė patyrė išlaidų advokato pagalbai 449,97 Eur (t.4, b.l. 38-40). Įvertinus patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešinio ieškinio reikalavimų proporciją, iš ieškovės atsakovui VšĮ Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei priteistina 893 Eur bylinėjimosi išlaidų (ekspertizės išlaidos bei išlaidos advokato pagalbai).

76Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, teismas

Nutarė

77ieškovės A. V. ieškinį tenkinti iš dalies.

78Priteisti ieškovei A. V. solidariai iš atsakovų VšĮ Centro poliklinika, VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. sausio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

79Priteisti ieškovei A. V. iš atsakovo „BTA Insurance company“ 1 000 Eur draudimo išmokos bei 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. sausio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

80Kitoje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.

81Ieškovės ieškinį atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ atžvilgiu atmesti.

82Atsakovų VšĮ Centro poliklinika, VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė priešinius ieškinius panaikinti LR SAM Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. 56-8, atmesti.

83Atsakovo VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė priešinį ieškinį tenkinti iš dalies, pakeisti LR SAM Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. 56-8 3.3 punkto dalyje, nustatant, kad VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė turi atlyginti A. V. 1000 Eur neturtinę žalą.

84Priteisti iš atsakovų VšĮ Centro poliklinika, VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė į valstybės pajamas iš kiekvieno po 375 Eur žyminio mokesčio.

85Priteisti iš atsakovo „BTA Insurance company“ 30 Eur žyminį mokestį valstybei.

86Priteisti atsakovei VšĮ Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei iš ieškovės A. V. 923 Eur bylinėjimosi išlaidų.

87Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Andrutė Kalinauskienė, sekretoriaujant V.... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. Byloje kilo ginčas dėl sveikatos priežiūros įstaigų civilinės... 4. Teismui pateiktu patikslintu ieškiniu (t.2, b.l. 125-131) ieškovė prašė... 5. Procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje ieškovė, jos atstovė nurodė,... 6. Dėl pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimo nurodė,... 7. Dėl atsakovės VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės nurodė, kad... 8. Dėl atsakovės VšĮ Respublikinės Universitetinės ligoninės nurodė, kad... 9. Dėl priežastinio ryšio nurodė, kad medicinos įstaigose nebuvo tinkamai... 10. Dėl draudikų atsakomybės nurodė, kad atsakovai civilinę atsakomybę buvo... 11. Ieškovė nurodė, kad LR SAM Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo... 12. Teismo posėdyje ieškovė, jos atstovė palaikė ieškinio reikalavimus pilna... 13. Atsakovė VšĮ Centro poliklinika su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė... 14. Atsakovas VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė su ieškiniu nesutiko,... 15. Atsakovas VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė nurodė, kad... 16. Atsakovas „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje nurodė, kad... 17. Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, veikianti per Lietuvos filialą su... 18. Atsakovė VšĮ Centro poliklinika priešiniu ieškiniu prašė panaikinti... 19. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai palaikė priešinį ieškinį.... 20. Atsakovė VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė priešiniu ieškiniu... 21. Atsakovė VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė priešiniu... 22. Ieškovė su atsakovų pateiktais priešiniais ieškiniais nesutiko (t.2, b.l.... 23. LR Sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime nurodė, kad Pacientų sveikatai... 24. Ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies. ... 25. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės ... 26. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais... 27. Bylos duomenimis, 2007-04-15 2.30 val. GPS buvo užfiksuotas iškvietimas pas... 28. 2007-04-17 ieškovė kreipėsi į VšĮ Centro poliklinikos Senamiesčio... 29. Pagal pareiškėjos pareiškimą LR SAM Pacientų sveikatai padarytos žalos... 30. Su komisijos sprendimu nesutinka visos bylos šalys – ieškovė – dalyje... 31. Dėl veiksmų neteisėtumo ... 32. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktika, sprendžiant sveikatos... 33. Nurodyta kasacinio teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad, sprendžiant... 34. Ieškovei šioje byloje tenka pareiga įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos... 35. Ieškovės tvirtinimu, atsakovės – sveikatos priežiūros įstaigos savo... 36. Šių aplinkybių nepripažįsta atsakovai, t.y. kiekvienas iš jų neigia savo... 37. Dėl VšĮ Centro poliklinikos veiksmų neteisėtumo ... 38. Kadangi tarp šalių kilęs ginčas reikalavo specialių žinių medicinos... 39. Atsakovė kvestionuoja eksperto išvadas, nesutikdama su jomis ir motyvuodama... 40. Teismo vertinimu, sprendžiant dėl šios atsakovės veiksmų neteisėtumo... 41. Teismo vertinimu, nurodyta aukščiau aprašytų įrodymų visuma patvirtina... 42. Dėl atsakovo VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė veiksmų neteisėtumo ... 43. Apklausta teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad 2007-04-15 naktį ji... 44. Ekspertizės akte dėl šio atsakovo vykdytų sveikatos priežiūros paslaugų... 45. Atsakovo atstovai šiuo atveju nesutinka su minėtuose įrodymuose nustatytomis... 46. Teismas nurodytų atsakovo argumentų nepripažįsta pagrįstais, teismo... 47. Sprendžiant dėl atsakovo veiksmų teisėtumo tuo aspektu, ar gydytojas... 48. Dėl atsakovo VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės... 49. Ieškovė atsakovo veiksmų neteisėtumą kildina iš operacijos netikslingumo,... 50. Teismo vertinimu, paskirta papildoma ekspertizė paneigia ieškovės teiginius... 51. Teismo posėdyje apklausta ieškovė nurodė, kad sutikimą dėl operacijos... 52. Teismas ieškovės argumentus dėl informavimo pareigos pažeidimo nurodytoje... 53. Iš pacientės sutikimo atlikti chirurginę operaciją ar gydomąją... 54. Dėl priežastinio ryšio ... 55. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovų neteisėti veiksmai iš dalies... 56. Dėl solidariosios civilinės atsakomybės sąlygų... 57. Ieškovė atsakovų atsakomybę grindžia jų solidariais veiksmais. Teismas... 58. Dėl reikalaujamo priteisti neturtinės žalos dydžio ... 59. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 144 810 Eur neturtinės žalos dydį... 60. Pažymėtina, jog neturtinę žalą išreikštą pinigais, nustato teismas... 61. Dėl ieškinio senaties termino... 62. Atsakovai byloje pareikštam reikalavimui dėl žalos atlyginimo prašo taikyti... 63. Dėl draudikų civilinės atsakomybės ... 64. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų – draudikų draudimo išmokas,... 65. Byloje yra nustatyta, kad VšĮ Centro poliklinika savo civilinę atsakomybę... 66. CK 6.1014 str. numato atvejus, kai draudikas atleidžiamas nuo draudimo... 67. Pagal draudimo sutarties metu galiojusių Sveikatos priežiūros įstaigų... 68. Atsakovas VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė civilinę atsakomybę... 69. Atsakovas VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė savo civilinę... 70. Tenkinus ieškovės ieškinį iš dalies, yra teisinis pagrindas atmesti... 71. Dėl procesinių palūkanų ... 72. Ieškovei iš atsakovų taip pat priteistinos 5 procentų procesinės... 73. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 74. Pagal CPK 83 str. 1 d. 3 p., nuo žyminio mokesčio yra atleidžiami ieškovai... 75. Byloje buvo paskirta ekspertizė, jos išlaidos sudarė 742 Eur (t. 3, b.l. 89,... 76. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, teismas... 77. ieškovės A. V. ieškinį tenkinti iš dalies.... 78. Priteisti ieškovei A. V. solidariai iš atsakovų VšĮ... 79. Priteisti ieškovei A. V. iš atsakovo „BTA Insurance... 80. Kitoje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.... 81. Ieškovės ieškinį atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ atžvilgiu atmesti.... 82. Atsakovų VšĮ Centro poliklinika, VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė... 83. Atsakovo VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė priešinį... 84. Priteisti iš atsakovų VšĮ Centro poliklinika, VšĮ Vilniaus miesto... 85. Priteisti iš atsakovo „BTA Insurance company“ 30 Eur žyminį mokestį... 86. Priteisti atsakovei VšĮ Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei iš... 87. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos...