Byla 2A-683-640/2013
Dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretysis asmuo G. Š

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,

3kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko ir Neringos Švedienės,

4sekretoriaujant I. G., A. L.,

5dalyvaujant ieškovei J. R., jos atstovui advokatui I. D.,

6atsakovo V. Š. stomatologijos kabinetas atstovui advokatui A. Z.,

7atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ atstovui D. J.,

8trečiajam asmeniui G. Š.,

9kolegijos posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovams V. Š. stomatologijos kabinetas bei AAS „Gjensidige Baltic“ dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretysis asmuo G. Š..

10Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

11

  1. Ginčo esmė

12Ieškovė J. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 50 000 Lt neturtinės žalos, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-09-07 dieną ji atvyko į atsakovo stomatologijos kabinetą dantų taisymui, be to, perspėjo gydytoją, kad ji gali būti nėščia, tačiau tretysis asmuo gydytoja V. Š. atliko 17 danties plombavimą ir pasiūlė ieškovei išrauti protinį 18 dantį, tačiau ieškovė su tuo nesutiko ir vėliau tretysis asmuo gydytoja V. Š. atliko rentgeno nuotraukas ir pradėjo 18 danties rovimą be ieškovės sutikimo. Ieškovė taip pat nurodė, kad minėto danties rovimas vyko apie penkias valandas ir dvidešimt minučių, tačiau išrauti pilnai danties nepavyko, todėl ieškovei buvo išrašytas siuntimas į Žalgirio stomatologijos kliniką, be to, ieškovė visą naktį kankinosi nuo didžiulio skausmo ir padarytos žaizdos kraujavimo bei sužaloto žando, o 2010-09-08 dieną ji nuvyko į Žalgirio stomatologijos kliniką, kur jai buvo bandoma pašalinti likusį danties šaknies fragmentą, tačiau to padaryti nepavyko dėl didelio pavojaus įstumti likusią šaknį į sinusą. Ieškiniu bei patikslintu ieškiniu ieškovė prašė teismo išieškoti solidariai iš atsakovų 50 000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti, t.y. iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo tiek, kiek Draudikas privalo išmokėti pagal draudimo sutartį, ir iš atsakovo V. Š. stomatologijos kabineto „32 dantys“ – tiek, kiek nepakanka draudimo išmokos žalai visiškai atlyginti bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-13, 71-78, 158-172, 1 tomas).

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-06-30 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas padarė išvadą, jog ieškovės ieškinys yra nepagrįstas ir netenkintinas, kadangi iš visos šios civilinės bylos medžiagos matyti, kad ieškovė šioje civilinėje byloje neįrodė visų atsakovo civilinei atsakomybei kilti sąlygų, t. y. atsakovo neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio asmens kaltę (LR CPK 176 str. - 179 str.). Teismas taip pat padarė išvadą, kad šiuo atveju atsakovo darbuotojų veiksmai yra netraktuotini kaip neteisėti, t.y. kurie tariamai pasireiškė ieškovės 18 danties šalinimu be ieškovės raštiško sutikimo, nes kaip matyti iš visos šios civilinės bylos medžiagos, ieškovė visgi žodžiu bei savo konkliudentiniais veiksmais buvo davusi atsakovui sutikimą rauti 18 dantį ir tai įrodo byloje esančių įrodymų seka, t. y. pačios ieškovės paaiškinimai, trečiojo asmens G. Š. paaiškinimai, liudytojų parodymai, ieškovės sutikimu prieš rovimą darytos rentgeno nuotraukos ir kt. (LR CPK 176 str. - 179 str.). Darytina išvada, kad rašytinio ieškovės sutikimo nebuvimas šiuo konkrečiu atveju nesuponuoja atsakovo veiksmų neteisėtumo, iš kurių kildinama neva tai padaryta ieškovei žala, nes iš visos šios civilinės bylos medžiagos matyti, kad apie 18 danties šalinimą ieškovė buvo informuota dar 2010-08-04 dieną, sudarant ieškovės preliminarų gydymo planą, ir ieškovė paties danties rovimo metu davė savo žodinį sutikimą atsakovui minėtam veiksmui atlikti, t. y. su ieškoves sutikimu buvo daromos rentgeno nuotraukos, diskutuojama ir kt. (LR CPK 176 str. - 179 str.). Teismas taip pat padarė išvadą, kad ieškovė šioje civilinėje byloje neįrodė ir ieškovei padarytos žalos dydžio, priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio asmens kaltės.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15Apeliantė J. R. apeliaciniu skundu (b.l. 102-113, 2 tomas) prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą priimtą c. b. Nr. 2-1974-599/2012 ir priimti naują sprendimą – solidariai priteisti ieškovei iš V. Š. stomatologijos kabinetas „32 dantys“ ir draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvoje veikiančios per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą 50 000 litų neturtinės žalos atlyginimą: iš draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ tiek, kiek Draudikas privalo išmokėti pagal draudimo sutartį, o iš Atsakovės V. Š. stomatologijos kabinetas „32 dantys“ – tiek, kiek nepakanka draudimo išmokos Ieškovės žalai visiškai atlygint, liudytoja kviesti G. A. bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad joks gydymo planas nei 2010-08-04 nei 2010-09-07 rovimo dieną Ieškovei nebuvo pasiūlytas. Be to, joks rašytinis gydymo planas Ieškovei taip pat nebuvo pateiktas. Byloje nėra rašytinių įrodymų apie Ieškovės supažindinimą su gydymo planu, kaip nėra ir Ieškovės parašo ambulatorinėje kortelėje. Teisėja neatsižvelgė į ypatingai svarbų pačios G. Š. Teisme liudijimo faktą, kad rovimo dieną numatyto vizito metu ji nebuvo suplanavusi rovimo (b. t. I, b. l. 195), tad jokio plano net negalėjo rodyti. Nurodo, kad Ieškovė aiškiai ir kategoriškai atsisakė rauti dantį ir jai toliau buvo tęsiamas 17 danties plombos šlifavimas. Nurodo, kad Atsakovės veiksmų neteisėtumas pirmiausia pasireiškia tuo, jog Atsakovė pažeidė esminę Ieškovės teisę gauti informaciją apie taikytinus gydymo metodus bei Ieškovės teisę pasirinkti taikomus diagnostikos ir gydymo metodus (arba su jais nesutikti). Nurodo, kad teismo posėdžio metu, trečiasis asmuo G. Š. pripažino, kad negavo ieškovės rašytinio sutikimo. Nurodo, kad teismas neturėjo jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų daryti prielaidą, jog Ieškovė buvo davusi įstatymo reikalavimus atitinkantį sutikimą atlikti 18 danties šalinimo procedūrą. Nurodė, kad ieškovės konkliudentiniais veiksmais, kuriais ji neva sutinka rauti dantį, negali būti laikomas Ieškovės gulėjimas stomatologo kėdėje dėl kito nei buvo išrautas danties gydymo, rentgeno nuotraukų darymas ar stebėjimas, kaip gydytojas ruošia vienokius ar kitokius medicininius įrankius. Nurodo, kad PTŽSAĮ 15 str. 3 d. yra įtvirtintos sąlygos, kurių visuma leidžia daryti išvadą, jog paciento duotas sutikimas laikomas tinkamu, todėl teismo padaryta išvada kad ieškovė sutikimą davė konkliudentiniais veiksmais yra netinkama ir nepagrįsta. Nurodo, kad padarius žalą, gydytojui taikoma deliktinė civilinė atsakomybė; žala, padaryta pacientams gydytojo ar slaugos darbuotojo kaltais veiksmais, atlyginama CK nustatyta tvarka (PTŽSAĮ 14 str. 3 d.). Teismas Sprendime nepagrįstai nevertino Atsakovo darbuotojų kaltės kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos. Nurodo, kad gydytojo veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. Taip pat nurodo, kad sveikatos priežiūros įstaigų veiklą reglamentuojantys teisės aktai įtvirtina šių įstaigų pareigą atlyginti teikiant paslaugas paciento sveikatai padarytą žalą. Taip pat nurodo, kad Teismas nenurodė motyvų dėl Atsakovės kaltės nebuvimo, todėl nepagrįstai ir neteisėtai Sprendime nurodė, kad nėra Atsakovės kaltės. Nurodo, kad akivaizdu, jog 5 val. 20 min. trukęs neteisėtas (be Ieškovės sutikimo) 18 danties ir užlūžusios šaknies rovimas Ieškovei sukėlė nepakeliamą fizinį skausmą. Be to, ieškovė patyrė didžiulį sukrėtimą jau vien dėl to, kad prieš jos valią buvo atliktas 18 danties rovimas. Nurodo, kad reali grėsmė kilo ir ieškovės kūdikiui, dėl ko ieškovė taip pat patyrė psichologinį sukrėtimą. Taip pat, teismas neįvertino ir to, jog Ieškovė neigiamus išgyvenimus patyrė ne tik neteisėtų veiksmų atlikimo metu, bet ir vėliau. Nurodo, kad jei nebūtų pradėtas rauti 18 dantis, Klinikoje 2011-09-07 procedūros nebūtų užsitęsę, nebūtų reikėję taikyti gydymą Žalgirio klinikose ir užsiūti nepašalintą šaknies lūžgalį, papildomai naudoti medikamentus. Todėl konstatuotina, kad nepagrįstas ir neteisėtas 18 danties pašalinimas padarė žalą Ieškovės sveikatai, ko teismas nepagrįstai nevertino. Nurodo, kad teismo apklausti liudytojai patvirtino kad ieškovė savo neigiamus išgyvenimus siejo būtent su danties rovimu. Nurodo, kad teismo sprendimas surašytas, atkartojant Ieškovės bei Atsakovės procesinių dokumentų argumentus, bet jų tinkamai neįvertinus. Taip pat nurodo, kad teismų praktikoje taip pat yra įtvirtinta, jog įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Nurodo, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Taip pat nurodo, kad kitoje stomatologijos gydykloje 28-tas dantis buvo sugydytas netaikant rovimo. Kitų gydymo įstaigų (A. G. stomatologijos gydyklos, VšĮ Vilniaus Universiteto ligoninės Žalgirio klinikos) surašytuose medicininiuose dokumentuose tiek prie gydymo plano, tiek prie sudėtingas procedūras žyminčių grafų yra Ieškovės parašai.

16Atsakovas V. Š. stomatologijos kabinetas atsiliepimu (b.l. 130-135, 2 tomas) į apeliacinį skundą, prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sutartį ne toje grafoje apeliantė pasirašė dėl techninės klaidos. Apeliantė bendraudama su I. K., o vėliau su V. Š. nereiškė jokių pastabų ar pretenzijų dėl sutarties nuostatų ar informacijos trūkumo. Priešingai, apeliantė pasirašė informacinį lapą „Informacija pacientui“, kuriuo patvirtino, kad perskaitė ir suprato informaciją apie anestezijos ir odontologijos procedūrų riziką, kad į jos užduotus klausimus buvo paaiškinta suprantamai ir išsamiai. Vykdydama gydymo planą apeliantė dar tris kartus atvyko pas atsakovą, kur jai buvo suteiktos odontologinės paslaugos, o apeliantė už jas atsiskaitė. Apeliantė taip pat nepaaiškina kodėl ji nesutikdama su odontologinių paslaugų teikimu 2010 m. rugpjūčio 4 d. atsisėdo į odontologinę kėdę, leidosi gydytojos apžiūrima ir konsultuojama, vėliau dar tris kartus atvyko į kliniką, vėl sėsdavosi į odontologinę kėdę, neprieštaraudavo odontologinių paslaugų suteikimui ir už suteiktas paslaugas susimokėdavo. Nurodo, kad teisės aktai nereikalauja Odontologijos ir/ar burnos priežiūros paslaugų teikimo sutarties privalomos rašytinės formos. Ji gali būti sudaryta žodžiu ir/ar konkliudentiniais veiksmais. Nurodo, kad danties šalinimo procedūra truko 2,5 val. Nurodo, kad dėl savo medicinos dokumentų kopijų apeliantė kreipėsi tik 2011-02-14 ir kopijos buvo nedelsiant pateiktos. Taip pat nurodo, kad 2010-08-04 buvo sudarytas preliminarus gydymo planas. Pradėjus gydymą gydymo planas yra koreguojamas. Prieš šalinant 18 dantį buvo atlikti išsamūs tyrimai, kurie patvirtino, kad dantį šalinti yra būtina. Taip pat nurodo, kad apeliantė apie planuojamą nėštumą informavo burnos higienistę tik 2010-08-23, kai preliminarus gydymo planas jau buvo sudarytas. Pati apeliantė nurodo, kad nėščia tapo tik 2010-11-17, nors gydymas pas atsakovą buvo baigtas 2010-09-07. Gydytojos A. G. odontologijos kabinete pati apeliantė gydėsi būtent pirmo trimestro metu. Taip pat nurodo, kad šioje byloje svarbiausia yra nustatyti kokia buvo tikroji apeliantės valia dėl 18 danties šalinimo. Nustačius, kad apeliantė pareiškė valią šalinti 18 dantį, vien raštiškos sutikimo formos nebuvimas nedarytų duoto sutikimo negaliojančiu, nes tokios nuostatos nėra teisės aktų imperatyviose nuostatose. Rašytinės sutikimo formos nebuvimas tokiu atveju turėtų būti prilyginamas formaliam teisės aktų pažeidimui, nesukėlusiam apeliantei jokios žalos. Nurodo, kad labiau tikėtina, kad apeliantė, turėdama visą reikalingą informaciją, davė sutikimą 18 danties rovimui, buvo visos indikacijos 18 danties šalinimui. Nurodo, kad apeliantė tarėsi su gydytoja dėl 18 danties šalinimo, savo sutikimą dėl danties šalinimo išreiškė girdint R. L.. Apeliantė nenurodo kokios informacijos jai trūko. Taip pat nurodo, kad rentgeno nuotraukų negalima atlikti prieš paciento valią, nes pacientas turi ramiai sėdėti kurį laiką vienas patalpoje. Nurodo, kad pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2011-08-18 sprendimu Nr. 56-57 nusprendė, kad teikiant ieškovei asmens sveikatos priežiūros paslaugas pas atsakovą nebuvo padaryta žala ieškovės sveikatai ir netenkino ieškovės prašymo dėl žalos atlyginimo. Taip pat nurodo, kad prie ieškinio ir apeliacinio skundo nėra pridėta jokių įrodymų pagrindžiančių apeliantės patirtus ilgalaikius skausmus, tinimus. Jokių nusiskundimų ieškovė gyd. A. G. neišsakė ir 2010-11-17, 2010-11-27 ir 2010-12-01 vizitų metu. Apeliantė nepateikia jokių įrodymų dėl jai skirtų ir vartotų nuskausminančių vaistų kiekio ir jų vartojimo trukmės. Nurodo, kad visi liudytojais apklausti gydytojai specialistai nurodė, kad išrautas 18 dantis kramtymo efektyvumui įtakos neturi. Taip pat nurodo, kad komplikacija danties šalinimo metu įvyko dėl anatominių ieškovės ypatumų, o ne dėl gydytojų kaltės. Dėl tos pačios priežasties net ir Vilniaus Universiteto Žalgirio klinikoje nepavyko pašalinti šaknies lūžgalio. Lūžgalio palikimas nesukėlė jokių neigiamų pasekmių.

17Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ atsiliepimu (b.l. 137-138, 2 tomas) į apeliacinė skundą, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas. Taip pat nurodo, kad tai, jog teismas tinkamai ištyręs byloje surinktus įrodymus, pagal savo vidinį įsitikinimą juos įvertinęs, priėmė ieškovei nepalankų sprendimą, jokiu būdu nereiškia kad įrodymų vertinimas buvo netinkamas.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Apeliacinis skundas tenkintinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas bei priimtinas naujas sprendimas.

20CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektu. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

21CK 6.727 straipsnio 1 dalyje nustatyti tokie patys, kaip ir išvardyti, reikalavimai dėl paciento teisės gauti informaciją. CK 6.729 str. nustato, jog pacientas negali būti gydomas ar jam teikiama kita asmens sveikatos priežiūra ar (ir) slauga prieš jo valią, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Įstatymai gali numatyti, atvejus, kai sveikatos priežiūrai atlikti yra būtinas paciento sutikimas.

22Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 5 str. 3 d. (toliau-PTŽĮ) pacientas, pateikęs asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, turi teisę gauti informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, sveikatos priežiūros įstaigoje taikomus ar gydytojui žinomus kitus gydymo ar tyrimo būdus, galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį, gydymo prognozę ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo, taip pat apie padarinius atsisakius siūlomo gydymo. Šią informaciją pacientui gydytojas turi pateikti atsižvelgdamas į jo amžių ir sveikatos būklę, jam suprantama forma, paaiškindamas specialius medicinos terminus. Informuodamas apie gydymą, gydytojas turi paaiškinti pacientui gydymo eigą, galimus gydymo rezultatus, galimus alternatyvius gydymo metodus ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento sveikatai ir jo apsisprendimui sutikti su siūlomu gydymu ar jo atsisakyti, taip pat apie padarinius atsisakant siūlomo gydymo.

23PTŽĮ 17 str. 2 d. įtvirtina norma, jog prieš atliekant pacientui chirurginę operaciją, invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą, turi būti gautas informacija pagrįstas paciento sutikimas, kad jam būtų atliekama konkreti chirurginė operacija, invazinė ir (ar) intervencinė procedūra. Toks sutikimas turi būti išreikštas raštu, pasirašant sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančią formą. Be to, minėto įstatymo 3 ir 4 dalys nustato, jog gaunant informacija pagrįstą sutikimą dėl chirurginės operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros, informacija laikoma tinkama, kai pacientui buvo išaiškinta chirurginės operacijos ar invazinės ir (ar) intervencinės procedūros esmė, jų alternatyvos, pobūdis, tikslai, žinomos ir galimos komplikacijos (nepageidaujami padariniai), kitos aplinkybės, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti arba atsisakyti numatomos chirurginės operacijos ar invazinės ir (ar) intervencinės procedūros, taip pat galimi padariniai atsisakius numatomos chirurginės operacijos ar invazinės ir (ar) intervencinės procedūros; o prieš atlikdamas pacientui chirurginę operaciją, invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą, šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją gydytojas pacientui turi pateikti atsižvelgdamas į jo amžių ir sveikatos būklę, jam suprantama forma, paaiškindamas specialius medicinos terminus.

24Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje reikalavimas dėl paciento sutikimo paaiškinamas asmens autonomijos principu, pagal kurį tik pats pacientas turi teisę priimti sprendimus dėl jo gydymo. Gydymas be paciento sutikimo yra neteisėtas veiksmas, sukeliantis teisinę atsakomybę. Asmens operacija be jo sutikimo galima tik išimtiniais ir įstatyme numatytais atvejais, pvz., kai medicinos pagalba teikiama būtinojo reikalingumo atveju (avarijos, nelaimingo atsitikimo ir pan.) ir yra būtina gelbėti paciento gyvybę, o šis dėl savo sveikatos būklės nepajėgia išreikšti valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis J., Z. R. v. Všį Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos).

25Byloje nustatyta, kad 2010-08-04 ieškovė su atsakovu V. Š. stomatologijos kabinetas 2010-08-04 sudarė odontologijos ir /ar burnos priežiūros paslaugų teikimo sutartį (b.l. 21, 1 tomas). Iš ambulatorinės kortelės kopijos matyti, kad buvo surašytas gydymo planas, kuriame yra įrašytas 18 danties šalinimas, tačiau ieškovės parašo po juo nėra. Taip pat byloje nustatyta, jog ieškovės sutikimo danties šalinimo procedūrai nėra. 2010-09-07 ieškovei buvo atliekama 17 danties plombavimo procedūra ir po jos buvo šalinamas 18 dantis. Be to, danties šalinimo metu gydymo įstaigai buvo žinoma, jog ieškovė planuoja nėštumą (b.l. 25, 1 tomas). Danties šalinimo metu nulūžo danties šaknies viršūnė ir gydytoja nesugebėjo jos pašalinti, todėl ieškovė buvo nusiųsta į Žalgirio ligoninę (b.l. 27, 1 tomas). Tretysis asmuo G. Š. neginčijo fakto, jog rašytinio sutikimo danties šalinimo procedūrai nebuvo ir pripažino, jog nepaėmė visų reikiamų parašų. Iš G. Š. paaiškinimų matyti, kad apie 18 danties šalinimo reikalingumą paaiškėjo tik iš valius 17 dantį, todėl konstatuotina, jog apie 18 danties šalinimą ieškovės pirminio apsilankymo metu nebuvo kalbama ir planuojama. Taip pat iš ambulatorinės kortelės kopijos nėra aišku, kada įrašas apie danties rovimą kortelėje buvo padarytas (b.l. 22-32, 1 tomas). Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovei buvo išsamiai išaiškinta danties rovimo procedūros eiga, galimos pasekmės ir gydymo metodai bei trukmė. Vien tas faktas, jog ieškovė pasirašė bendrame informacijos pacientui lape (b.l. 20, 1 tomas), nesudaro pagrindo teigti, jog jai buvo išaiškintos minėtos aplinkybės. Be to, kaip matyti iš informacijos pacientui lapo, ieškovė jį pasirašė 2010-08-04, kai apie danties šalinimą dar nebuvo žinoma ir ketinama jo atlikti, todėl akivaizdu, jog ieškovei tuo metu nebuvo aiškinama detaliai jos 18 danties rovimo procedūra ir galimi padariniai bei komplikacijos.

26Pažymėtina tai, kad paciento sutikimas dėl jo gydymo laikytinas tinkamu, jeigu jis buvo tinkamai informuotas su gydymo metodikomis ir gydymosi pasirinkimo galimybėmis. Pareigą informuoti pacientą ir gauti jo sutikimą gydytojas gali perleisti šią pareigą vykdyti kitam asmeniui, tačiau ir tokiu atveju gydytojas lieka atsakingas už tinkamą šios pareigos įvykdymą. Netinkamai įvykdžiusiam informavimo pareigą gydytojui gali atsirasti atsakomybė už dėl tokios pareigos nevykdymo ir paciento nepakankamo supratimo dėl taikomo gydymo poveikio jo sveikatai atsiradusią žalą net ir tais atvejais, jeigu atlikdamas medicinos procedūrą gydytojas veikė rūpestingai. Pacientas gali reikalauti žalos atlyginimo, nes, nepateikus visos informacijos, jis gali neturėti galimybės žinoti gydymo rizikas ir jų išvengti, atsisakydamas nuo tam tikro gydymo būdo. Kita vertus, paciento informavimas apie tam tikrą riziką, galimus padarinius ir jo sutikimas atlikti siūlomą medicinos procedūrą nereiškia, kad gydytojo atsakomybė neatsiras tais atvejais, kai paciento sveikatai kyla neigiamų padarinių dėl gydytojo nerūpestingumo ar neatidumo.

27Byloje nustatyta, jog rašytinio ieškovės sutikimo atlikti jai danties rovimo operaciją nebuvo gauta. Pati G. Š. patvirtino, jog iš anksto danties rovimas nebuvo aptartas ir suplanuotas, nes buvo planuojamas 17 danties plombavimas ir tik jį išvalius paaiškėjo, kad reikalingas 18 danties šalinimas. Atsakovai nurodo, kad visa informacija ieškovei buvo suteikta, nes ji pasirašė informaciniame lape 2010-08-04. Tačiau iš ieškovės paaiškinimų ir tų aplinkybių, jog ieškovė nebuvo supažindinta su gydymo planu ir danties šalinimo procedūrą buvo nuspręsta atlikti iš karto tą pačią dieną, kuomet buvo taisomas 17 dantis, konstatuotina, jog ieškovei nebuvo suteikta visa reikiama informacija apie danties šalinimo operaciją, jos galimas pasekmes ir komplikacijas. Todėl ieškovė neturėjo galimybės išreikšti abejonių dėl taikomo gydymo metodo ar su juo nesutikti. CK 6.731 straipsnyje nustatyta paciento pareiga bendradarbiauti su sveikatos paslaugų teikėju, suteikti jam informacijos ir pagalbos, kuri pagrįstai yra reikalinga. Byloje nekonstatuota, kad pacientė būtų nebendradarbiavusi su gydymo paslaugas teikusia gydytoja.

28LR Sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2011-08-18 sprendime (b.l.. 15-17, 1 tomas) išnagrinėjusi ieškovės skundą, nurodė, jog pacientė nebuvo pasirašytinai supažindinta su gydymo planu, gydymo planas kelia abejonių dėl jo sudarymo aplinkybių ir tikslumo, nėra raštiško pacientės sutikimo rauti dantį.

29Aukščiau išdėstytą įvertinus, konstatuotina, kad atsakovas kaip gydymo įstaiga pažeidė PTŽĮ reikalavimus dėl informacijos pacientui suteikimo ir nesant raštiško jo sutikimo atliko danties šalinimo operaciją (PTŽĮ 5 ir 17 str.). Gydytojo atsakomybė pacientui yra profesinės atsakomybės rūšis, kuriai taikomi griežtesni atidumo, dėmesingumo, rūpestingumo kriterijai. Gydytojo profesijai būdingai tai, kad profesinė veikla susijusi su didesne rizika padaryti žalą kitiems asmenims. Dėl šios priežasties gydytojo civilinę atsakomybę gali lemti bet kuri kaltės forma, net pati lengviausia, bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. ir kt. v. Všį Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-3-77/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis V. D. v. VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras, VšĮ Kėdainių ligoninė byloje Nr. 3K-3-170/2010).

30Vien aukščiau minėtų teisės aktų pažeidimas nesuponuoja gydymo įstaigos ar jų darbuotojo kaltės sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą. Todėl reikia įvertinti ir aplinkybes, ar padaryti pažeidimai tai nulėmė paciento sveikatos pablogėjimą. Taip pat laikoma, kad yra sveikatos priežiūros įstaigos ir jos darbuotojų kaltė, jei nurodyti reikalavimai nebuvo pažeisti, bet paciento sveikatos pablogėjimą ar mirtį sukėlė sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių asmenų tyčia arba šie asmenys nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Todėl kolegija nurodo, kad atsakovo darbuotoja G. Š. kaip gydytoja turėjo išsamiai ir aiškiai, ieškovei suprantama kalba ir terminais informuoti ir išaiškinti visas danties šalinimo operacijos pasekmes, komplikacijas ir gydymo būdus, o to nepadarius jos veiksmai laikytini neatidumu, nerūpestingumu, nepakankamu profesinės pareigos atlikimu. Kolegija nurodo, kad gydyta turėjo įvertinti savo patirtį (nurodė, jog dirba 1,5 metų), sugebėjimus ir galimybes bei galimas komplikacijas, prieš nuspręsdama danties šalinimo operaciją. Suteikus visą reikiamą informaciją, ieškovė būtų turėjusi galimybę apsispręsti ir galimai atidėti procedūrą, o to nepadarius, po nesėkmingos danties šalinimo operacijos, ieškovė patyrė sveikatos pablogėjimą. Todėl darytina išvada, jog ieškovės sukeltos komplikacijos nulėmė ieškovės sveikatos pablogėjimą.

31Atsakovai nurodo, kad ieškovei kilusios komplikacijos yra įprastos ir jų gydymas nėra išskirtinis ir praktikoje gana dažnas reiškinys. Be to, atsakovai remiasi aukščiu minėta komisijos išvada, į bylą pateiktais prof. R. K. bei LR Odontologų rūmų komisijos išvadomis, kuriose nurodo, jog komplikacijos įvyko nepriklausomai nuo medikų pastangų jų išvengti, G. Š. stengėsi pašalinti komplikacijos padarinius, todėl savo veiksmais ieškovės sveikatos žalos nepadarė. Tačiau kolegija nesutinka su tokiais argumentais. Kolegija nurodo, kad nors Pacientų sveikatos padarytos žalos nustatymo komisija nurodė, kad ieškovė nepatyrė žalos sveikatai, ši komisijos išvada neturi prejudicinės galios nagrinėjant bylą. Kaip matyti, po danties šalinimo operacijos, ieškovei kilo komplikacijos ir dėl jų gydymas užtruko gana ilgą laikotarpį. Sekančią dieną ieškovė turėjo kreiptis į kitą gydymo įstaigą, kad ji pašalintų likusią danties šaknį (b.l. 28-32, 1 tomas). Ieškovė turėjo pakankamai ilgai gydytis komplikacijas, o įvertinant tai, jog ji planavo nėštumą, tai sukėlė papildomą stresą ir išgyvenimus. Ieškovė 2010-11-08 kreipėsi į gydymo įstaigą dėl diskomforto 17 danties srityje ir gydėsi (b.l. 44-45, 1 tomas). Viena jau tas faktas, jog pati danties rovimo procedūra buvo atliekama daugiau nei dvi valandas, sudaro pagrindą teigti, jog ieškovė patyrė nepatogumus ir išgyvenimus. Be to, pacientė 20 val. buvo išleista namo ir tik kitą rytą buvo nusiųsta į Žalgirio klinikas pašalinti nulūžusios šaknies. Kolegija įvertina tai, jog tretysis asmuo būdamas profesionalas ir žinodamas apie galimą ir planuojamą ieškovės nėštumą, turėjo išaiškinti ieškovei visas su tuo susijusias rizikas, kad ieškovė galėtų apsispręsti dėl jai siūlomų procedūrų, tačiau byloje tokių duomenų, kad tretysis asmuo suteikė visą reikiamą informaciją ieškovei, nėra.

32Vien tas faktas, jog ieškovė buvo sumokėjusi už jai suteiktas paslaugas, nesudaro pagrindo teigti, jog paslaugos jai buvo suteiktos nepažeidžiant įstatymų reikalavimų.

33Kolegija konstatuoja, jog gydymo paslaugos ieškovei buvo suteiktos nesilaikant gydytojo elgesio standartų: pacientė nepakankamai informuota, negautas jos sutikimas, todėl pacientė nepakankamai gerai suprato atliekamos procedūros pasekmes ir galimas komplikacijas, dėl ko ieškovė patyrė neturtinę žalą.

34CK 6.283 str. nustato, jog jei fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą atsakovo civilinę atsakomybę mažinti ar nuo jos atleisti (CK 6.253 str., 6.270 str. 1 d.).

35Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir lemiančiais pareigą įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai lemia būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad, nustatant neturtinės žalos dydį, būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, t.y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai, taip pat proporcingumo principo. Dėl šios priežasties nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, taip įgyvendindami teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis).

36Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. specialios paskirties UAB „Vilniaus troleibusai”, bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3k-3-394/2006; kt.). Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia. Nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005; 2013 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. V. ir kt. v. L. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-81/2013; kt.).

37Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas; atsižvelgęs į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad turi būti įvertinta kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, visuma ir neturi būti sureikšminamas nė vienas jų atskirai. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą, kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. V.-K. v. Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas, bylos Nr. 3K-3-416/2009; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. ir kt. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-539/2012; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Z. ir kt. v. Alytaus rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-90/2013; kt.).

38Šioje byloje nustatyta, kad 2010-09-07 ieškovei buvo atliekama danties šalinimo procedūra, nesant jos raštiško sutikimo, ji nebuvo tinkamai informuota apie galimas komplikacijas ir gydymo eigą. Procedūra tęsėsi gana ilgą laiką, po jos kilo komplikacijos, dėl kurių ieškovė kentė fizinį skausmą, taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus ir stresą, nes tuo metu planavo nėštumą ir baiminosi dėl galimų neigiamų pasekmių. Todėl įvertinusi visas išvardintas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovės neturtinei žalai atlyginti priteistina suma sudaro 5000 Lt.

39Atsakovas V. Š. stomatologijos kabinetas savo civilinę atsakomybės 2010-01-09 – 2011-01-08 laikotarpiu buvo apsidraudęs ir sudaręs su atsakovu AAS Gjensidige Baltic Lietuvos filialu draudimo sutartį 50 000 Lt sumai (b.l. 65, 1 tomas). Atsakovas AAS Gjensidige Baltic nurodo, kad net ir tuo atveju, jei būtų nustatyta atsakovo V. Š. stomatologijos kabineto kaltė, civilinė atsakomybė draudikui nekiltų, nes draudikas neatsako, jei draudėjo veiksmai, kuriais padaryta tik neturtinė žala, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip. Kadangi ieškovė prašo atlyginti tik neturtinę žalą, tai yra nedraudiminis įvykis.

40Kolegija atkreipia dėmesį, jog šis argumentas nebuvo nurodytas atsakovo nei atsiliepime į ieškinį, nei atsiliepime į apeliacinį skundą ir išsakytas tik nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Tačiau kolegija šį argumentą vertina ir dėl jo pasisako, nes šis argumentas turi esminės reikšmės atsakovo AAS Gjensidge Baltic atsakomybei pagal privalomos civilinės atsakomybės draudimo sutartį (b.l. 65).

41CK 6.1014 str. numato atvejus, kai draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo, nurodant konkrečiu atvejus bei nukreipiant į specialius įstatymus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi LR Sveikatos apsaugos ministro 2005-01-06 įsakymu Nr.V-6 buvo patvirtintos sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo tvarkos aprašas ir privalomojo draudimo taisyklės. Todėl sprendžiant klausimą, ar nagrinėjamu atveju kyla draudikui pareiga atlyginti padarytą žalą, vadovaujamasi minėtų taisyklių nuostatomis.

42Iš draudimo liudijimo kopijos matyti, kad privalomos civilinės atsakomybės sutartis buvo sudaryta remiantis LR SAM 2005-01-06 įsakymu Nr.V-6 patvirtintomis taisyklėmis. Minėtų taisyklių 14. 1 p. nustato, jog nedraudiminis įvykis yra draudėjo veiksmai, kuriais padaryta tik neturtinė žala, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip. Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų sutarusios kitaip, todėl taikytinos minėtose taisyklėse nustatytos nuostatos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog dėl atsakovo V. Š. stomatologijos kabineto veiksmų ieškovei buvo padaryta neturtinė žala, kurios ji prašo priteisti, todėl draudiko atsakomybė pagal draudimo sutartį neatsiranda. Atsakovo atstovas nurodė, kad ieškovė patyrė ir turtinę žalą, tik jos neprašo priteisti, tačiau šie argumentai visiškai nepagrįsti, nes jokių turtinių reikalavimų ieškovė byloje nekėlė. Be to, pažymėtina, kad atsakovas draudimo taisyklių šioje dalyje neginčijo. Tokiu būdu ieškinys atsakovui AAS Gjensidige Baltic atžvilgiu atmestinas kaip nepagrįstas.

43Įvertinus aukščiau išdėstytą kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus byloje ir padarė nepagrįstą išvadą dėl ieškinio pagrįstumo, todėl priėmė neteisingą sprendimą, kuris naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.

44Iš atsakovo V. Š. stomatologijos kabinetas ieškovės J. R. naudai priteistina 5000 Lt neturtinės žalos. Byloje yra duomenys, jog ieškovė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patyrė 15660,52 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 10-21, 2 tomas). Tačiau kolegija prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas mažina atsižvelgdama į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius.

45Kadangi iš esmės ieškovės reikalavimas yra patenkintas, kolegija nurodo, kad priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis sudaro – 4640 Lt (už ieškinio parengimą – 2400 Lt, už dubliko parengimą – 1400 Lt ir dalyvavimą teismo posėdžiuose – 840 Lt), o bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės atsakovo naudai nepriteistinos.

46Taip pat ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme 9 905,98 Lt, kurias kolegija mažina atsižvelgdama į rekomenduotinų maksimaliai priteistinų išlaidų dydžius ir nurodo, kad ieškovės naudai priteistina 2600 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme – 2000 Lt už apeliacinį skundą ir 600 Lt už dalyvavimą teismo posėdžiuose (CPK 93 str., 98 str.).

47Iš atsakovo V. Š. stomatologijos kabinetas valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis – 150 Lt (CPK 93 str., 96 str.).

48Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., kolegija

Nutarė

49Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 04 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

50Ieškovės J. R. ieškinį tenkinti iš dalies.

51Priteisti iš atsakovo V. Š. stomatologijos kabineto ieškovės J. R. naudai 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 4640 Lt bylinėjimosi išlaidų.

52Priteisti iš atsakovo V. Š. stomatologijos kabineto 150 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.

53Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

54Ieškinį atsakovo AAS Gjensidige Baltic atžvilgiu atmesti.

55Priteisti iš atsakovo V. Š. stomatologijos kabinetas 2600 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovės J. R. naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,... 3. kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko ir Neringos Švedienės,... 4. sekretoriaujant I. G., A. L.,... 5. dalyvaujant ieškovei J. R., jos atstovui advokatui I. D.,... 6. atsakovo V. Š. stomatologijos kabinetas atstovui advokatui A. Z.,... 7. atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ atstovui D. J.,... 8. trečiajam asmeniui G. Š.,... 9. kolegijos posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. R.... 10. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 11.
  1. Ginčo esmė
...
12. Ieškovė J. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš... 13. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-06-30 sprendimu ieškinį atmetė.... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 15. Apeliantė J. R. apeliaciniu skundu (b.l. 102-113, 2 tomas) prašo panaikinti... 16. Atsakovas V. Š. stomatologijos kabinetas atsiliepimu (b.l. 130-135, 2 tomas)... 17. Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ atsiliepimu (b.l. 137-138, 2 tomas) į... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 19. Apeliacinis skundas tenkintinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas... 20. CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą,... 21. CK 6.727 straipsnio 1 dalyje nustatyti tokie patys, kaip ir išvardyti,... 22. Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 5 str. 3 d. (toliau-PTŽĮ)... 23. PTŽĮ 17 str. 2 d. įtvirtina norma, jog prieš atliekant pacientui... 24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje... 25. Byloje nustatyta, kad 2010-08-04 ieškovė su atsakovu V. Š. stomatologijos... 26. Pažymėtina tai, kad paciento sutikimas dėl jo gydymo laikytinas tinkamu,... 27. Byloje nustatyta, jog rašytinio ieškovės sutikimo atlikti jai danties rovimo... 28. LR Sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos... 29. Aukščiau išdėstytą įvertinus, konstatuotina, kad atsakovas kaip gydymo... 30. Vien aukščiau minėtų teisės aktų pažeidimas nesuponuoja gydymo įstaigos... 31. Atsakovai nurodo, kad ieškovei kilusios komplikacijos yra įprastos ir jų... 32. Vien tas faktas, jog ieškovė buvo sumokėjusi už jai suteiktas paslaugas,... 33. Kolegija konstatuoja, jog gydymo paslaugos ieškovei buvo suteiktos nesilaikant... 34. CK 6.283 str. nustato, jog jei fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota... 35. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis... 36. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant... 37. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti CK 6.250 straipsnio... 38. Šioje byloje nustatyta, kad 2010-09-07 ieškovei buvo atliekama danties... 39. Atsakovas V. Š. stomatologijos kabinetas savo civilinę atsakomybės... 40. Kolegija atkreipia dėmesį, jog šis argumentas nebuvo nurodytas atsakovo nei... 41. CK 6.1014 str. numato atvejus, kai draudikas atleidžiamas nuo draudimo... 42. Iš draudimo liudijimo kopijos matyti, kad privalomos civilinės atsakomybės... 43. Įvertinus aukščiau išdėstytą kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 44. Iš atsakovo V. Š. stomatologijos kabinetas ieškovės J. R. naudai... 45. Kadangi iš esmės ieškovės reikalavimas yra patenkintas, kolegija nurodo,... 46. Taip pat ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos... 47. Iš atsakovo V. Š. stomatologijos kabinetas valstybės naudai priteistinas... 48. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., kolegija... 49. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 04 d. sprendimą... 50. Ieškovės J. R. ieškinį tenkinti iš dalies.... 51. Priteisti iš atsakovo V. Š. stomatologijos kabineto ieškovės J. R. naudai... 52. Priteisti iš atsakovo V. Š. stomatologijos kabineto 150 Lt žyminio mokesčio... 53. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 54. Ieškinį atsakovo AAS Gjensidige Baltic atžvilgiu atmesti.... 55. Priteisti iš atsakovo V. Š. stomatologijos kabinetas 2600 Lt bylinėjimosi...