Byla e2-1146-979/2018
Dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „IPF Digital Lietuva“, UAB „Litesko“ filialas „Alytaus šiluma“

1Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, sekretoriaujant L. R., R. S., R. Š., dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai M. Š., atsakovui R. P.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. P. patikslintą ieškinį ir atsakovo R. P. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „IPF Digital Lietuva“, UAB „Litesko“ filialas „Alytaus šiluma“.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovė S. P. patikslintu ieškiniu prašė: 1) nutraukti ( - ) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką tarp R. P. ir S. P. (įrašo Nr. ( - )) dėl sutuoktinio kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes – P., P.; 3) pripažinti ieškovės S. P. asmenine nuosavybe 7 000 Eur vertės 2 kambarių butą su rūsiu, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ); 4) priteisti atsakovui R. P. transporto priemonę Renault Kangoo, valst Nr. ( - ), vertė 2 200 Eur; 5) priteisti ieškovei S. P. iš atsakovo R. P. 1 100 Eur piniginę kompensaciją už tenkančia didesnę santuokoje įgyto turto dalį, įpareigojant išmokėti per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; 6) pripažinti atsakovo R. P. asmenine prievole kreditorinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui UAB „IPF Digital Lietuva“ pagal 2016 m. spalio 5 d. kredito sutartį Nr. ( - ); 7) priteisti iš atsakovo R. P. bylinėjimosi išlaidas.

5Atsakovas R. P. priešieškiniu prašė: 1) nutraukti ( - ) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką tarp R. P. ir S. P. (įrašo Nr. ( - )) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) priteisti ieškovei ir atsakovui asmenine nuosavybe po ½ buto, esančio ( - ), unikalus Nr. Nr. ( - ); 3) po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes – P., P.; 4) pripažinti atsakovo R. P. asmenine prievole kreditorinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui UAB „IPF Digital Lietuva“ pagal 2016 m. spalio 5 d. kredito sutartį Nr. ( - ).

6Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu prašė patikslintą ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovės santuoka su atsakovu iširo dėl atsakovo kaltės, kuris bendro gyvenimo metu nesirūpino šeima, neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, piktnaudžiavo alkoholiu, naudojo ieškovės ir jų sūnaus D. V. atžvilgiu fizinį smurtą, tyčiojosi, baugino ir psichologiškai traumuodavo, dėl ko bijojo kreiptis pagalbos į artimuosius, policiją. Ne kartą yra atėmęs pinigus, telefoną ir sumuštą palikęs vieną. 2017 metais kovo mėnesį nutrūko bendras sutuoktinių gyvenimas, po atsakovo smurto sūnaus ir draugės padedama išvyko gydytis į ligoninę ir vėliau apsigyveno atskirai nuo atsakovo. Dėl sutuoktinio ilgamečio žiauraus elgesio pašlijo ieškovės sveikata, yra nedarbinga, beveik akla, paskutinius ketverius metus sunkiai vaikšto. Atsakovas po 2017 m. kovo mėnesio nesidomėjo ieškovės sveikata, gydymu ir prognozėmis, nedėjo pastangų bendram šeimyniniam gyvenimui atkurti. Laiko, kad tokie atsakovo veiksmais pažeidė sutuoktinio pareigas, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas ir tai yra pakankama pripažinti kaltę dėl santuokos iširimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalį, todėl atsakovas nepagrįstai prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pažymėjo, kad santuokoje šalys įgijo butą, Nurodo, kad butas, esantis ( - ), yra įgytas už asmenines ieškovės lėšas, viešame registre buvo registruotas ieškovės vardu. Atsakovas bendro gyvenimo metu neturėjo pastovaus ilgalaikio darbo, pastovių pajamų ir jokių santaupų nesukaupė. Buto išlaikymu ir priežiūra rūpinosi viena ieškovė, nuo įsigijimo atlikti tik smulkūs remonto darbai, buto vertė nėra didesnė nei 7 000 Eur. Ieškovės darbinis stažas didesnis nei ( - ) metai, gaunamos pastovios pajamos leido įsigyti ir išlaikyti butą. Atsakovas nepagrįstai prašo pripažinti butą bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe ir po santuokos nutraukimo dalinti po ½ kiekvienam bendros dalinės nuosavybės teise. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad prisidėjo prie buto įsigijimo ir išlaikymo. Be kita ko, atsakovo prašymas butą dalinti po ½ buto yra absoliučiai neįmanomas dėl netinkamo atsakovo elgesio, pažeidžiantis ieškovės teises. Atsakovas santuokos metu įgijo transporto priemonę Renault Kangoo, valst Nr. ( - ), kurios vertė pagal viešus pirkimo pardavimo skelbimus yra apie 2 200 Eur. Ieškovei transporto priemonė nėra reikalinga, neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl tikslingiausia po santuokos nutraukimo palikti atsakovui, ieškovei priteisinat kompensaciją pinigais. Santuokoje šalys bendrų kreditorių neturi. Atsakovo turimi kreditoriniai įsipareigojimai trečiajam asmeniui UAB „IPF Digital Lietuva“ yra asmeniniai, nebuvo skirti šeimos poreikių tenkinimui, todėl po santuokos lieka asmeninė prievolė. Bylos nagrinėjimo metu teisme paaiškėjo, kad pagal mokėjimui gaunamas sąskaitas už butui, esančiam ( - ), tiekiamą šilumą ir karštą vandenį susidarė įsiskolinimas trečiajam asmeniui UAB „Litesko“. Ieškovė sąskaitas apmoka, įsiskolinimus mažina, dėl skolos priteisimo nebuvo kreiptasi į teismą. Nepilnamečių vaikų, kuriems reikalingas išlaikymas, šalys neturi, sūnus yra suaugęs, dirba ir gyvena atskirai.

7Atsakovas prašė tenkinti priešieškinio reikalavimus. Nurodė, kad šalių santuoka yra iširusi, atkurti galimybių nėra, turi būti nutraukta dėl abiejų kaltės. Nurodė, kad smurto prieš ieškovę, sūnų nėra naudojęs, tačiau nesutarimų šeimoje pasitaikė. Ieškovė išvyko iš namų 2017 m. kovo mėn. ir negrįžo, apie tai kur gyvena nežino, sūnus nebendrauja, informacijos apie ieškovę neteikia. Pažymėjo, kad butas buvo įsigytas už investicinius čekius, eilėje butui buvo įrašyti abu, tačiau ieškovei greičiau buvo pasiūlyta. Pirko pagal nustatytą tvarką, buvo nurašyti abiejų investiciniai čekiai įsigyjant, prie šeimos gerovės prisidėjo, mokėjo mokesčius, santuokos metu dirbo, gavo pastovias pajamas. Nesutinka, kad butas būtų priteistas ieškovei kaip asmeninė nuosavybė, nes įgytas santuokos metu abiejų, turi būti dalijamas po ½ kiekvienam. Dirbo pagal sutartį, individualiai statybininku, buvo laikotarpis kai registravosi darbo biržoje, dėl ko gavo kompensaciją šildymui. Pažymėjo, kad įsipareigojimus trečiajam asmeniui UAB „IPF Digital Lietuva“ vykdo, po santuokos nutraukimo vykdys toliau, sutinka, kad būtų laikoma asmenine prievole. Atkreipė dėmesį, kad transporto priemonė nėra ieškovės nurodytos vertės, prašoma priteisti kompensacija ieškovei už ją yra neprotinga.

8Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „IPF Digital Lietuva“ informuotas apie bylos dėl santuokos nutraukimą iškėlimą ir nagrinėjimą, nuomonės dėl kreditorinių įsipareigojimų pagal 2016 m. spalio 5 d. kredito sutartį Nr. 269179 po santuokos nutraukimo nepateikė, atstovas į teismo posėdį neatvyko.

9Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Litesko“ filialas „Alytaus šiluma“ informuotas apie bylos dėl santuokos nutraukimą iškėlimą ir nagrinėjimą, nuomonės dėl įsipareigojimų vykdymo po santuokos nutraukimo nepateikė, atstovas į teismo posėdį neatvyko.

10Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. V., šalių sūnus, parodė, kad santykiai su motina visada buvo geri ir artimi, apie tėvą negali nieko gero pasakyti. Motina rūpinosi visais ūkio reikalais, namų ruoša. Tėvas nuo visko buvo atsiribojęs, nevengė vartoti alkoholio ir būdamas neblaivus konfliktuoti, vartoti smurtą motinos atžvilgiu, nuolat priekaištaudavo, įžeidinėdavo, vartodavo necenzūrinius žodžius. Tėvas dirbdavo, eidavo į darbą, bet pinigų motinai nelabai duodavo, prie išlaikymo neprisidėdavo. Tėvų namuose gyveno iki 2003 metų, matė viską savo akimis, girdėjo. Išsikrausčius gyventi atskirai tėvo elgesys nesikeitė, toliau vartojo smurtą motinos atžvilgiu, ją baugindavo, todėl motina niekada nesikreipė dėl smurto. Yra kalbėjęs su abiem, kad toliau gyventi nuolatiniame konflikte nėra prasminga, būtina skirtis, parduoti butą, padalinti pinigus ir gyventi atskirai. Motina pasirūpintų pats, o tėvas gali gyventi toliau atskirai. Pokalbiai nebuvo rezultatyvūs, tėvas savo elgesio nekeitė, motinos sveikata blogėjo. 2017 m. kovo mėnesį ypač pablogėjo sveikata, kartu su D. D. išvežė į Kauno klinikas, ten gydė, diagnozavo įvairias ligas. Po gydymo motina negrįžo į bendrus namus, gyvena atskirai. Tėvas nuo to laiko nesidomi motinos sveikata, būdamas išgėręs, skambina ir priekaištauja, grasina, nesąmones kalba. Tarpusavio tolimesnis jų normalus gyvenimas nėra įmanomas, santykiai priešiški. Motina nenori su juo dalintis turto po lygiai. Butas normaliai neprižiūrimas, nemokami mokesčiai, po motinos išvykimo atsirado skolų, kurias apmokėjo.

11Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta D. D., parodė, kad S. pažįsta nuo 2004 metų, kartu dirbo ( - ), bendraudavo po darbo, lankydavosi namie. Iš S. pasakojimų žino, kad vyras R. naudodavo fizinį smurtą, ne kartą darbe yra pastebėjusi S. su mėlynėmis, sumušimais. Pačio smurto nėra mačiusi. Kalbėjo, kad toks gyvenimas neturi būti, jeigu nepavyksta gyventi kartu, ragino skirtis, eiti gyventi pas sūnų. Bendravo tuo pačiu ir su R., tarpais elgesys keisdavosi, bet per tuos metus kiek pažįsta S., jos gyvenimas nepagerėjo. Nuolatiniai konfliktai, R. agresija ir smurtas pavartojus alkoholio. 2017 m. kovo mėnesį kartu su sūnumi D. lydėjo S. pas daktarus į Kauno klinikas, sveikatos būklė buvo prasta, darė rentgeną ir magnetinį rezonansą, gydė stacionare. Po gydymo peršnekėjo negrįžti į namus pas R.. Gyvena atskirai, sveikata taisosi. S. buvo įbauginta vyro, kad nesikreiptų pagalbos į policiją.

12Teismas

konstatuoja:

13Ieškinys tenkintinas iš dalies.

14Priešieškinys tenkintinas iš dalies.

15Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuoką sudarė ( - ) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. ( - ). Šalys nepilnamečių vaikų neturi. Ieškovė prašo nutraukti su atsakovu sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, atsakovas – dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

16Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.60 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos nutartys, priimtos 2007 m. vasario 7 d. civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis). Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 straipsnis).

17Ieškovės atstovės, atsakovo paaiškinimais šalys kartu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2017 m. kovo mėn. Sutuoktiniai skirtingai aiškina santuokos iširimo priežastis. Ieškovė kaip priežastį nurodė – atsakovo alkoholio vartojimą, šeimyninio gyvenimo ignoravimą, smurto naudojimą ir savo interesų tenkinimą. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių aplinkybes dėl fizinio smurto naudojimo ieškovės bei sūnaus D. V. atžvilgiu. Apie smurto naudojimą šeimoje nebuvo informuotos atitinkamos institucijos (policija, gydymo įstaigos). Teisminio nagrinėjimo metu smurto naudojimą patvirtino liudytojais apklausti sūnus D. V. ir ieškovės draugė D. D.. Įvertinus tai, kad liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi (teismo posėdžio metu akivaizdžiai teikė subjektyvius vertinimus apie ieškovės ir atsakovo bendrą gyvenimą, akcentavo tarpusavio konfliktiškus santykius ir neigiamą nusistatymą atsakovo atžvilgiu), todėl teismo posėdžio metu duoti parodymai yra galimai neobjektyvūs ir vertintini kritiškai, jais nesiremtina vertinant smurto naudojimo momentą (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 185 straipsnis). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nuo 2017 m. kovo mėnesio šalys negyvena kartu ir neveda bendro ūkio. Ieškovės atstovės paaiškinimais susidariusią situaciją lėmė netinkamas atsakovo elgesys (nesirūpinimas šeima, alkoholio vartojimas, smurtas, konfliktai, nepagarba sutuoktinei, ir pan.), atsakovo teigimu, abiejų sutuoktinių nepakankamos pastangos išsaugoti santuoką. Nagrinėjamu atveju, neteisinga būtų teigti, kad išimtinai vienas iš sutuoktinių netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokinio lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas (CK 3.26–3.30 straipsniai).

18Byloje nėra pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad šeima iširo išimtinai tik dėl kito sutuoktinio (atsakovo) kaltės. Viena iš bendro šeimos gyvenimo ypatybių yra sugebėjimas derinti sutuoktinio ir savo interesus, abipusių kompromisų būdu priimti tarpusavio susitarimą, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių interesų, prisiimti atsakomybę už šeimos išsaugojimą. Teismo vertinimu, faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo skirtingas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, į šeimos narių teises ir tarpusavio pareigas, ilgainiui atsiradusi nepagarba vienas kitam, nenoras dėti pastangas, kad būtų išsaugota šeima. Esminė šalių santuokos iširimo priežastis yra ne vienos kurios nors iš jų absoliuti kaltė, o skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą, negalėjimas ir nenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje, rasti bendrą kompromisą. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog šalys ilgainiui tapo nelojalios ir nebegerbė viena kitos, neprisidėjo prie kito sutuoktinio visapusiškų poreikių tenkinimo ir tai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nerėmė vienas kito moraliai, todėl sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, dėl to bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas (CK 3.27 straipsnis).

19Teismas, remdamasis aptartų aplinkybių visuma, sprendžia, kad abi šalys netinkamai vykdė sutuoktinių pareigas: nebuvo lojalios viena kitai, nevykdė pareigų viena kitą gerbti, remti moraliai, prisidėti prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, nesiekė atkurti (realiai, o ne formaliai) šeiminių ryšių, nesistengė, kad šeima būtų išsaugota, todėl pripažintina, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Aplinkybė, jog vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, nesudaro pagrindo spręsti, kad santuoka iširo tik dėl vieno sutuoktinio, o ne dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).

20Ieškovė po santuokos nutraukimo prašo palikti santuokines pavardes – „P.“, „P.“. Atsakovas prieštaravimų dėl to nereiškė. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ginčo tarp šalių dėl pavardžių po santuokos nutraukimo nėra, todėl paliekamos santuokinės pavardės –„P.“, „P.“ (CK 3.31, 3.69 straipsniai).

21Šalys viena iš kitos išlaikymo priteisti neprašo, todėl šis klausimas nespręstinas (CK 3.72 straipsnis).

22Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti klausimą dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.100 straipsnio 4 punktas). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.118, 3.127 straipsniai). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia turi būti sudarytas turto balansas, nustatomas bendras sutuoktinų turtas ir vieno, ir kito asmeninis turtas.

23Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės vardu registruoti nekilnojamieji daiktai: butas, esantis ( - ); ( - ), (t. y. gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), viralinės, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato , unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), kiemo rūsio, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ). Atsakovo vardu registruotas kilnojamasis daiktas – transporto priemonė Renault Kangoo, valst. Nr. ( - ).

24Žemės sklypo ir pastatų dalys, esantys ( - ), nuosavybės ieškovės vardu registravimo pagrindas yra ( - ) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. ( - ), yra asmeninė nuosavybė, todėl nėra dalintinas nutraukiant santuoką.

25Butas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), 46,87 kv. m, vertė – 13 700 Eur, nuosavybės teisės registruotos ieškovės vardu, įgijimo pagrindas ( - ) pirkimo pardavimo sutartis. Ieškovė prašo butą laikyti asmenine nuosavybe, atsakovas – vadovautis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija ir priteisti kiekvienam po ½ buto asmeninės nuosavybės teise.

26Pažymėtina, kad turto registracija vieno iš sutuoktinių vardu nėra pakankamas pagrindas priskirti turtą bendrajai jungtinei ar asmeninei kurio sutuoktinio nuosavybei. Turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 straipsnio 1 dalis), nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą tam, kad viešajame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), būtinas bent vienas iš atitinkamų įrašų – įregistravimas turto abiejų sutuoktinių vardu arba pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Turtas, įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Nurodyta taisyklė taikytina turtui, kuris registruotas galiojant 2000 m. CK, t. y. iki 2000 m. liepos 1 d., tuo tarpu iki CK įsigaliojimo įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis Santuokos ir šeimos kodeksu (toliau – SŠK). Turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus (SŠK 21 straipsnio 3 dalis). Ši prezumpcija gali būti nuginčyta, įrodžius vienam iš sutuoktinių, kad turtas yra asmeninė nuosavybė (SŠK 22 straipsnis, CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnis).

27Ginčo turtas – butas, įgytas ( - ) pirkimo pardavimo sutartimi pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą (toliau – BPĮ). Iš byloje esančių buto privatizavimo dokumentų matyti, kad Alytaus miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto ( - ) išduotas orderis S. P. apsigyventi bute, ( - ). S. P. 1991 m. lapkričio 5 d. pareiškimu kreipėsi į Alytaus miesto valdybą dėl buto, esančio ( - ), pirkimo, pateikė R. P. sutikimą įforminti buto pirkimo pardavimo sutartį notarinėje kontoroje S. P. vardu. Pagal įkainojimo aktą nuo 1991 m. vasario 15 d. nuo S. P. nebalansinės sąskaitos nurašyta 10 000 rub investiciniais čekiais, atitinkamai nuo R. P. – 2 566 rub investiciniais čekiais ir 1 746 rub grynais įmokėta. Buto pirkimo pardavimo sutartis ( - ) sudaryta su S. P..

28Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad butas buvo įgytas pasinaudojus valstybės suteikta lengvata įsigyti gyvenamąjį plotą buto privatizavimo būdu pagal BPĮ (Butų kodekso 54 straipsnis, 1964 m. CK 330 straipsnis). Pagal teisinį reguliavimą pasinaudoti valstybės lengvatomis įsigyti gyvenamąjį plotą buto privatizavimo būdu viena šeima galėjo tik vieną kartą (BPĮ 4 straipsnis). Pažymėtina, kad vadovaujantis BPĮ 5 straipsniu ir SŠK 21 straipsniu, butai, sutuoktinių įsigyti pagal BPĮ santuokos metu, pripažįstami bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iš sutuoktinių vardu, ir nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-311/2002). Nurodytas teisinis reglamentavimas bei bylos duomenimis nustatytos aplinkybės, paneigia ieškovės argumentus dėl buto pripažinimo asmenine nuosavybe.

29Pagal ieškovės reikalavimus nepripažinus buto asmenine nuosavybe, nutraukiant šalių santuoką privalu spręsti klausimą dėl jo padalijimo (CK 3.59 straipsnis). Teismas šeimos bylose, spręsdamas turto padalijimo klausimus, nėra suvaržytas sutuoktinių reikalavimų, nes turi užtikrinti visų bylos dalyvių teisėtų interesų pusiausvyrą, maksimaliai eliminuoti galimybę sutuoktiniams siekti palankesnio turto padalijimo rezultato vienas kito atžvilgiu ar kreditorių sąskaita. Pagrindinė bendro sutuoktinių turto padalijimo taisyklė, nustatyta CK 3.127 straipsnio 3 dalyje, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti, o kompensacija pinigais priteisiama tik tuo atveju, jei turto padalyti natūra negalima. Sprendžiant dėl santuokinio turto padalijimo būdo, pirmiausia atsižvelgiam į sutuoktinių pageidavimus, nesant sutarimo, santuokinio turto padalijimo būdas parenkamas atsižvelgiant į konkrečios bylos nustatytas faktines aplinkybes bei įvertinant galimybę nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių ir turto dalijimo natūra principą pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2006 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006).

30Dalintinas turtas – dviejų kambarių butas iš esmės nėra nedalus daiktas, tačiau galima naudotis atskirais kambariais, kitomis patalpomis naudotis bendrai. Atsižvelgiant į tai, kad nors šalių tarpusavio santykiai nėra geranoriški, negalima daryti išvados, kad sutuoktiniai neturi galimybių bendrai valdyti ir naudoti buto taip, kad nebūtų pažeisti jų interesai. Pagrindo nukrypti nuo prioritetinio turto padalijimo natūra principo nėra. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju įvertinus šalių pajamas, galimybė vienam iš sutuoktinių priteisti butą natūrą, kitam – kompensaciją, nėra objektyviai įmanoma. Byloje esantys duomenys apie šalių pajamas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nė vieno iš sutuoktinių turimos pajamos yra pakankamos realiai mokėti kompensaciją. Pažymėtina, kad ieškovė į teismą kreipėsi pasinaudodama valstybės garantuojama teisine pagalba, tuo tarpu atsakovui buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas byloje už priešieškinį. Pažymėtina, kad negalėjimas vykdyti sprendimo priteisti kompensaciją, automatiškai sąlygotų tokio sprendimo vykdymo nukreipimą į ginčo butą. Aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, pagal CK 3.123 straipsnį, nenustatyta. Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis butas, esantis ( - ), po santuokos nutraukimo padalintinas lygiomis dalimis natūra, kiekvienam iš sutuoktinių priteisiant po ½ dalį šio turto (CPK 185 straipsnis).

31Transporto priemonė Renault Kangoo, valst. Nr. ( - ), registruota atsakovo R. P. vardu. Ieškovė prašo transporto priemonę priteisti atsakovui ir atsižvelgiant į vertę – 2 200 Eur, priteisti 1 000 Eur kompensaciją. Nurodė, kad pagal VĮ „Regitra“ duomenis transporto priemonės dalyvavimas eisme galimas, laikytina, kad techniškai tvarkinga. Atsakovas nesutiko su nurodyta transporto priemonės verte, kadangi transporto priemonei būtinas remontas. Šalys transporto priemonės vertei pagrįsti pateikė skelbimus iš www.autoplius.lt, iš kurių matyti, analogiškų transporto priemonių vertė yra nuo 700 Eur iki 2 500 Eur. Nesant duomenų apie transporto priemonės realų techninės būklės stovį (pvz.: apžiūros akto), atsižvelgiant į šalių nurodytą transporto priemonių verčių vidurkį ir internetinėje erdvėje viešai prieinamus – www.autoplius.lt skelbimų duomenis, laikytina, kad 2004 m. balandžio mėnesio gamybos automobilio „Renault Kangoo“, valst. Nr. ( - ) vertė – 1 450 Eur. Įvertinus tai, kad transporto priemonė nėra dalus daiktas, po santuokos nutraukimo priteistina atsakovui, įpareigojant sumokėti ieškovei kompensaciją – 725 Eur per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

32Dalijant santuokoje įgytą turtą negali būti pažeidžiamos kreditorių teisės (CK 3.126 straipsnis). Ieškovė nurodė, kad kreditorių neturi. Atsakovas turi kreditorinį įsiskolinimą trečiajam asmeniui UAB „IPF Digital Lietuva“. Tarp šalių ginčo, kad kreditas buvo paimtas ir naudotas atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti, nekilo, todėl yra atsakovo asmeninė prievolė (CK 3.109 straipsnio 3 dalis, 3.112 straipsnis).

33Teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjo apie šalių įsiskolinimą trečiajam asmeniui UAB „Litesko“ filialas „Alytaus šiluma“. Nuomonės dėl įsipareigojimų, pagal prievoles kylančias iš bendrąją jungtine nuosavybes teise priklausančio turto naudojimo, vykdymo po santuokos nutraukimo trečiasis asmuo nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimu šalių turtas šalims padalijamas lygiomis dalimis, nėra pagrindo konstatuoti, kad šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise santuokoje įgyto turto padalijimas lygiomis dalimis po santuokos nutraukimo galėtų pažeisti šio trečiojo asmens teises. Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra atsakingi dėl galimo įsiskolinimo susidarymo, skola yra solidari jų abiejų prievolė, todėl pobūdis (solidari prievolė) nemodifikuotinas.

34Byloje nenustatyta ir šalys nenurodė, kad turi kitų (asmeninių ar bendrų) prievolių kreditoriams.

35CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

36Ieškovės ieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies – 21,66 proc. ((0 proc. + 0 proc. + 65 proc.)/3), atsakovo priešieškinio reikalavimai – 91,42proc. ((100 proc. +100 proc. + 74,25 proc.)/3).

37Ieškovė atleista 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.1.(NTP-2)17-T-5533-22196 4 punktas). Antrinės teisinės pagalbos išlaidos byloje pagal 2018 m. spalio 2 d. pažymą Nr. NTP-7-5838 sudarė 1 218,23 Eur. Pagal pateiktą paskaičiavimą, bylos sudėtingumą, advokato padėjėjos atstovavimą teismo posėdžiuose, rengtus procesinius dokumentus, įvertinus Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus maksimalaus užmokesčio už advokato teisinę pagalbą dydžius, pagrindo abejoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskaičiavimo pagrįstumu nėra. Pagal ieškovės tenkintus ieškinio reikalavimus iš atsakovo valstybės naudai priteisina 263,87 Eur (1 218,23 Eur x 21,66 proc.) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

38Alytaus apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartimi atsakovui R. P. buvo atidėta dalies žyminio mokesčio –190 Eur sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo byloje. Pagal pareikštus ieškinio reikalavimus mokėtina žyminio mokesčio suma – 256,68 Eur ((100 Eur (už santuokos nutraukimą) + 220,50 Eur (buto padalijimą)+21,75 Eur (transporto priemonę)) x 75 proc.). Pažymėtina, kad atitinkamai pagal bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusią aplinkybę dėl transporto priemonės, papildoma žyminio mokesčio dalis – 21,75 Eur x 75 proc.) už reikalavimą dėl transporto priemonės priteisimo, kompensacijos atlyginimo už didesnės vertės turto priteisimą. Atsižvelgiant į teismo sprendimu tenkintus ir atmestus atsakovo ieškinio reikalavimus, papildomai iš atsakovo priteistina 59,98 Eur žyminio mokesčio ((256,68 Eur x (100-91,42 proc.))-50 Eur)). Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl atsakovo tenkintų reikalavimų dalyje išlaidos valstybei neatlyginamos (CPK 96 straipsnis).

39Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, sudarė 7,00 Eur. Ieškovė atleista nuo šių išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl proporcingai atmestų priešieškinio reikalavimų dalyje atlyginamos iš atsakovo valstybei priteisiant 60,58 Eur (59,98 Eur + (7 Eur x (100 proc-91,42 proc)) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnio 3 dalis),

40Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260, 263, 270 straipsniais, 275 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 385 straipsniu,

Nutarė

41Ieškinį tenkinti iš dalies.

42Priešieškinį tenkinti iš dalies.

43Nutraukti santuoką tarp S. P. (a. k. ( - ) ir R. P. (a. k. ( - ) sudarytą ( - ) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 551), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

44Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes – P., P.

45Padalinti santuokoje įgytą turtą ir po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei S. P. (a. k. ( - ) ½ dalį buto, esančio ( - ) (unikalus Nr. ( - )).

46Padalinti santuokoje įgytą turtą ir po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui R. P. (a. k. ( - ) ½ dalį buto, esančio ( - ) (unikalus Nr. ( - )).

47Priteisti atsakovui R. P. (a. k. ( - ) asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę Renault Kangoo, valst. Nr. ( - ),

48Priteisti ieškovei S. P. (a. k. ( - ) iš R. P. (a. k. ( - ) 725 Eur kompensaciją už atsakovui tenkantį santuokoje įgytą didesnės vertės turtą, įpareigojant sumokėti per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

49Priteisti iš atsakovo R. P. 60,58 Eur (šešiasdešimt eurų 58 centus) bylinėjimosi išlaidos valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti teismo civilinių bylų raštinei, kab. Nr. 206.

50Priteisti iš atsakovo R. P. 263,87 Eur (du šimtus šešiasdešimt tris eurus 87 centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5630. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti teismo civilinių bylų raštinei, kab. Nr. 206.

51Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

52Likusioje dalyje priešieškinį atmesti

53Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis Alytaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui, valstybės įmonei Registrų centrui.

54Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Jūratė... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Ieškovė S. P. patikslintu ieškiniu prašė: 1) nutraukti ( - ) Alytaus... 5. Atsakovas R. P. priešieškiniu prašė: 1) nutraukti ( - ) Alytaus miesto... 6. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu prašė patikslintą ieškinį... 7. Atsakovas prašė tenkinti priešieškinio reikalavimus. Nurodė, kad šalių... 8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „IPF... 9. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB... 10. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. V., šalių sūnus, parodė, kad... 11. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta D. D., parodė, kad S. pažįsta nuo... 12. Teismas... 13. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 14. Priešieškinys tenkintinas iš dalies.... 15. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuoką sudarė ( - )... 16. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.60 straipsnyje... 17. Ieškovės atstovės, atsakovo paaiškinimais šalys kartu negyvena ir bendro... 18. Byloje nėra pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad šeima... 19. Teismas, remdamasis aptartų aplinkybių visuma, sprendžia, kad abi šalys... 20. Ieškovė po santuokos nutraukimo prašo palikti santuokines pavardes –... 21. Šalys viena iš kitos išlaikymo priteisti neprašo, todėl šis klausimas... 22. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti klausimą dėl sutuoktinių... 23. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės vardu registruoti nekilnojamieji... 24. Žemės sklypo ir pastatų dalys, esantys ( - ), nuosavybės ieškovės vardu... 25. Butas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), 46,87 kv. m, vertė – 13 700 Eur,... 26. Pažymėtina, kad turto registracija vieno iš sutuoktinių vardu nėra... 27. Ginčo turtas – butas, įgytas ( - ) pirkimo pardavimo sutartimi pagal... 28. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad butas buvo įgytas pasinaudojus... 29. Pagal ieškovės reikalavimus nepripažinus buto asmenine nuosavybe,... 30. Dalintinas turtas – dviejų kambarių butas iš esmės nėra nedalus daiktas,... 31. Transporto priemonė Renault Kangoo, valst. Nr. ( - ), registruota atsakovo R.... 32. Dalijant santuokoje įgytą turtą negali būti pažeidžiamos kreditorių... 33. Teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjo apie šalių įsiskolinimą trečiajam... 34. Byloje nenustatyta ir šalys nenurodė, kad turi kitų (asmeninių ar bendrų)... 35. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 36. Ieškovės ieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies – 21,66 proc. ((0 proc.... 37. Ieškovė atleista 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi... 38. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartimi atsakovui R. P. buvo... 39. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, sudarė... 40. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 –... 41. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 42. Priešieškinį tenkinti iš dalies.... 43. Nutraukti santuoką tarp S. P. (a. k. ( - ) ir R. P. (a. k. ( - ) sudarytą ( -... 44. Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes – P., P.... 45. Padalinti santuokoje įgytą turtą ir po santuokos nutraukimo priteisti... 46. Padalinti santuokoje įgytą turtą ir po santuokos nutraukimo priteisti... 47. Priteisti atsakovui R. P. (a. k. ( - ) asmeninės nuosavybės teise transporto... 48. Priteisti ieškovei S. P. (a. k. ( - ) iš R. P. (a. k. ( - ) 725 Eur... 49. Priteisti iš atsakovo R. P. 60,58 Eur (šešiasdešimt eurų 58 centus)... 50. Priteisti iš atsakovo R. P. 263,87 Eur (du šimtus šešiasdešimt tris eurus... 51. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 52. Likusioje dalyje priešieškinį atmesti... 53. Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną... 54. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti...