Byla 3K-3-545/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Egidijaus Laužiko ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. K. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį ir atsakovo M. K. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų su tuo susijusių reikalavimų; institucija, teikianti išvadą, – Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės (CK 3.60 straipsnis), vaiko gyvenamosios vietos nustatymą teismo sprendimu, tėvams gyvenant skyrium (CK 3.174 straipsnis), bei proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo taisykles (CPK 185 straipsnis), aiškinimo ir taikymo.

6Ginčo šalys kreipėsi dėl santuokos nutraukimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovės teigimu, santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis vartojo alkoholį, prieš ją naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, neišlaikė šeimos, išvarė ją iš namų ir atskyrė nuo sūnaus; atsakovas ir jo artimieji trukdė jai bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Ieškovė prašė teismo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę, nustatyti nepilnamečio sūnaus N. K. , gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ja bei priteisti iš atsakovo sūnui išlaikyti po 400 Lt kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę, išspręsti turtinius ginčo šalių santykius.

7Atsakovas pateikė priešieškinį ir prašė teismo nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą kartu su juo, priteisti iš ieškovės sūnui išlaikyti kas mėnesį po 300 Lt periodinių išmokų, jas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti atsakovą, priteisti iš ieškovės nepilnamečiam sūnui išlaikyti skolą už 12 mėnesių – 3600 Lt nuo 2010 m. balandžio mėnesio, išspręsti ginčo šalių turtinius klausimus.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Utenos rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: ginčo šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio sūnaus nuolatinę gyvenamąją vietą nustatė kartu su atsakovu, sūnui išlaikyti priteisė iš ieškovės nuo 2011 m. balandžio 20 d. iki vaiko pilnametystės periodinių išmokų po 300 Lt, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė atsakovą; priteisė atsakovui iš ieškovės 2792,33 Lt išlaikymo skolą už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 15 d. iki 2011 m. balandžio 19 d.; nustatė ieškovės bendravimo ir dalyvavimo auklėjant nepilnametį sūnų tvarką, taikytiną nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, padalijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą ir išsprendė kitus ginčo šalių turtinius klausimus. Teismas iš šalių paaiškinimų nustatė, kad sutuoktiniai kartu nebegyveno ir netvarkė bendro ūkio nuo 2010 m. birželio. Ieškovė nurodė, kad atsakovas vartojo alkoholį, būdamas neblaivus – triukšmaudavo, keldavo nepagrįstus konfliktus, ją įžeidinėjo, terorizavo, naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, neteko darbo ir jo neieškojo, tingėjo dirbti, šeimos neišlaikė, nepagrįstai priekaištaudavo jai dėl vykimo į komandiruotes bei dėl to, kad vėlai grįždavo iš darbo, nevertino to, jog ji buvo vienintelė šeimos maitintoja, 2010 m. birželį ją išvarė iš namų, atskyrė nuo sūnaus, kliudė bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jį auklėjant. Atsakovas ir liudytojai paaiškino, kad ieškovė, nuvedusi vaiką į darželį, visą dieną būdavo nežinia kur, o įsidarbinusi UAB „Timbervita“ nebesirūpino šeima, darbo užmokesčio nenaudojo šeimai, nuolat būdavo užimta darbe; nors pagal darbo sutartį privalėjo dirbti tik keturias dienas per savaitę, ji ėmė važinėti, jos teigimu, į komandiruotes, nors atsakovo aptiktos ieškovės darytos nuotraukos liudija, kad ji laiką leisdavo vyrų kompanijoje, su jais buvo prie jūros, į namus ėmė negrįžti net po keletą dienų, atsivesdavo vyrus į jų bendrus namus. Teismas įvertino VSDFV Utenos skyriaus pažymas dėl ieškovės darbo užmokesčio ir darbo laikotarpio ir nurodė, kad šios nepatvirtino ieškovės nurodyto teiginio, jog ji buvo vienintelė šeimos maitintoja, be to, liudytojai B. ir L. K. parodė, kad jie rėmė ginčo šalių šeimą, davė pinigų ne tik šeimai išgyventi, bet ir paskolai grąžinti, apmokėjo už ieškovės vairavimo kursus. Nors atsakovas teigė, kad ieškovė tuo laikotarpiu, kai įsidarbino UAB „Tembervita“, lėšų šeimai neskyrė, tačiau byloje buvo rašytinių įrodymų, jog 2008–2010 metais ieškovės vardu buvo apmokama už vaiko maitinimą lopšelyje–darželyje. Įrašas laikmenoje patvirtino, kad ieškovė lankėsi Palangoje kartu su atsakovui nepažįstamais dviem vyrais; UAB „Timbervita“ atsakymas patvirtino, kad ieškovė jos darbo laikotarpiu nebuvo komandiruojama dirbti į kitą darbo vietą, darbo sutartis nutraukta DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu. Liudytojai B. ir L. K. , N. Č. patvirtino, o ieškovė to neneigė, kad ji atsakovo namuose lankėsi kartu su kitais vyrais, tačiau neigė tai, jog buvo atsakovui neištikima. Nors ieškovės išėjimo iš šeimos gyvenamojo būsto aplinkybes ginčo šalys aiškino skirtingai, tačiau teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad šalių santuoka iro pamažu, o ieškovės išėjimas buvo tik to padarinys. 2006 m. kovo 6 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas patvirtino, kad atsakovas padarė pažeidimą, nurodytą ATPK 130 straipsnyje, t.y. vairavo transporto priemonę neblaivus; iš Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarko skyriaus Prevencijos poskyrio pateiktų duomenų teismas nustatė, kad ieškovė kreipėsi į šią instituciją dėl nederamo atsakovo motinos elgesio prieš ją, B. K. buvo įspėta; Utenos vaikų lopšelio–darželio „Gandrelis“ darbuotoja paaiškino, kad atsakovas ar vaiko senelis stengėsi vaiką pasiimti iš darželio pirmiau nei ieškovė, ji stebėjo negražų atsakovo elgesį, kada jis neleido ieškovei vaiko paimti už rankos, vedėsi vaiką pats, darželio darbuotojų prašė, kad ieškovei neleistų vaiką pasiimti, atsakovo motina jai negražiai kalbėjo apie ieškovę. Taigi teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, liudytojų paaiškinimus, rašytinius įrodymus, sprendė, kad nė viena iš šalių neįrodė konkretaus vieno sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo, įrodymai taip pat nepatvirtino šio fakto, todėl konstatavo, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

10Teismas, spręsdamas nepilnamečio vaiko, tėvams gyvenant skyrium, gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, nustatė, kad nuo gimimo šalių sūnus gyveno kartu su atsakovu, kuris, padedamas jo tėvų, tinkamai rūpinosi vaiku. Institucija, teikianti išvadą, siūlė nekeisti vaiko gyvenamosios vietos ir vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su atsakovu, nes jo gyvenimo materialiosios sąlygos geresnės nei ieškovės; nurodė, kad šalių sūnaus psichinė raida sulėtėjusi, jam nuo 2011 m. balandžio 21 d. iki 2013 m. balandžio 20 d. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, vaiką ugdyti būtina pagal ikimokyklinio ugdymo programą, pritaikant ją vaiko gebėjimams, teikti jam specialiojo pedagogo, logopedo, psichologo pagalbą. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė turi gyvenamąjį būstą, tačiau neturi darbo ir pajamų, gyvena tik iš santaupų, kaime, kur nėra vaikų darželio, mokyklos, todėl vaiką tektų vežioti į mieste esančią ikimokyklinio ugdymo įstaigą ar mokyklą, tačiau ji neturi transporto priemonės ir teisės vairuoti. Be to, vaikui diagnozuoti ne tik jo raidos sutrikimai, bet ir judėjimo funkcijos sutrikimas, jam sunku vaikščioti. Išvardytos aplinkybės taip pat turėjo įtakos sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos klausimą. Teismas nurodė, kad ieškovė, žinodama apie sūnaus negalę, prioritetą teikė savo interesams – išvyko į užsienį pas savo globėjos giminaičius, atsakovo teigimu, vaikui išlaikyti lėšų neteikė, todėl konstatavo, jog neįrodyta, kad vaikui nesaugu gyventi kartu su tėvu, be to, nuo 2010 m. birželio mėn. vaikas augo be kasdienio motinos dalyvavimo jo gyvenime. Dėl to teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, gyvenamąją vietą nustatė su atsakovu, o nustatė bendravimo tvarką su ieškove.

11Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2012 m. kovo 1 d. nutartimi jį tenkino, pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, ir konstatavo, kad ginčo šalių santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės; nepilnamečio sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta kartu su ieškove; iš atsakovo priteista sūnui išlaikyti nuo 2012 m. kovo 1 d. iki sūnaus pilnametystės periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymo, skirto nepilnamečiam vaikui, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta ieškovė; iš ieškovės priteista atsakovui 1500 Lt išlaikymo skola ir po 150 Lt periodinių išmokų kas mėnesį už 2011 m. balandžio 20 d.-2012 m. kovo 1 d. laikotarpį; nustatyta atsakovo bendravimo ir dalyvavimo auklėjant nepilnametį sūnų tvarka, kita teismo sprendimo dalis palikta nepakeista. Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis dėl sutuoktinių kaltės iširus santuokai ir nurodė, kad byloje nesurinkta neginčijamų duomenų, jog dėl santuokos iširimo buvo kalta ieškovė. Kolegija, įvertinusi įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovė, nuvedusi sūnų į darželį, negrįždavo į namus, o įsidarbinus UAB „Timbervita“, nutrūko santuokinis gyvenimas, sutuoktinė nustojo rūpintis šeima, iš darbo grįždavo vėlai, jo nesant namuose, lankydavosi nepažįstami asmenys; be to, ieškovė teigė, kad ji, sūnų nuvedusi į darželį–lopšelį, ieškodavo darbo, o įsidarbinusi UAB „Timbervita“, dirbdavo iki vėlumos, vykdavo į komandiruotes, todėl kolegija sprendė, jog sunkus ir ilgas darbo laikas miške turėjo įtakos šalių bendravimui, ieškovės sveikatos būklei, tačiau atsakovas, nebūdamas patenkintas ieškovės turimu darbu, teismui nenurodė, jog būtų padėjęs jai ieškoti kito darbo. Kolegijos teigimu, aplinkybės, kad nuotraukose ieškovė nufotografuota su atsakovui nepažįstamais asmenimis, jog į namus atvykdavo svetimi asmenys, neįrodė, kad ieškovė buvo neištikima. Tai, kad namuose lankėsi svetimi asmenys, kad ieškovė melavo, jog tai yra jos giminaičiai, teismui patvirtino tik atsakovo tėvai ir jų pažįstama liudytoja, kurių parodymus kolegija vertino kritiškai. Juolab kad atsakovo motina dėl netinkamo elgesio su ieškove buvo įspėta Utenos apskrities policijos komisariate. Kolegija, nustačiusi, kad ieškovė gyveno uošviams priklausančiame name, atsakovui ją įpareigojus išeiti iš jų, neabejotinai nutrūko šalių ryšys; atsakovui buvo žinoma, kad ieškovė neturėjo artimųjų giminaičių, galinčių jai padėti, todėl net ir tai, jog ieškovė su sūnumi buvo išvykusi ir negrįžo į namus nakvoti, nepateisino atsakovo elgesio. Administracinio teisės pažeidimo protokolas patvirtino, kad atsakovas padarė pažeidimą, nurodytą ATPK 130 straipsnyje, tai, jog atsakovas nėra abstinentas, iš dalies patvirtino ir jo tėvo paaiškinimai pirmosios instancijos teisme. Nepaneigti liko byloje esantys liudytojų O. J., B. S. parodymai dėl atsakovo netinkamo elgesio, todėl kolegija pripažino pagrįstais ieškovės teiginius, kad ginčo šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

12Kolegija, pasisakydama dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nurodė, kad ginčo šalių nepilnametis sūnus tik nuo 2010 m. birželio mėnesio liko gyventi su atsakovu; atsakovas nepateikė teismui duomenų, kad ieškovė nesirūpino sūnumi, nesilankė su juo pas gydytojus iki 2010 m. birželio mėnesio. Priešingai, iš Utenos vaikų lopšelio–darželio „Voveraitė“ N. K. charakteristikos matyti, kad ieškovė rūpinosi sūnumi, nuolat bendraudavo su grupės auklėtojomis bei logopede, domėjosi sūnaus pasiekimais, elgesiu, sveikata, 2010 m. vasarą, išvykusi į užsienį, skambindavo į darželį, aiškinosi sūnaus sveikatos būklę. Byloje nebuvo duomenų, kad ieškovė, augindama sūnų nuo gimimo, netinkamai būtų vykdžiusi savo kaip motinos pareigas, jog ji būtų įspėta dėl netinkamo elgesio su vaiku. Iš byloje esančių 2010 m. liepos 30 d. ir kitų ieškovės kreipimųsi į Utenos miesto savivaldybės vaikų teisių apsaugos skyrių, Utenos vaikų lopšelio darželio „Gandrelis“ duomenų, šio darželio darbuotojų paaiškinimų kolegija padarė išvadą, kad ieškovei nuo 2010 m. vasaros atsakovas ir jo tėvai trukdė visapusiškai bendrauti su sūnumi ir tai galbūt turėjo įtakos vaiko neigiamiems elgesio pokyčiams, pastebėtiems darželyje. Be to, liudytojų parodymai apie atsakovo elgesį su ieškove, neleidžiant motinai paimti vaiko už rankos ir kt., leido daryti išvadą, kad atsakovas piktnaudžiavo tėvo teisėmis ir darė žalą vaikui. Juolab kad iš bylos duomenų kolegija nustatė, kad nuo 2010 m. birželio mėnesio mažamečio vaiko sveikatos būkle iš esmės rūpinosi ne atsakovas, o jo motina. Kolegija pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieškovė, žinodama apie sūnaus negalę, išvyko į užsienį pas savo globėjos giminaičius, nebuvo pagrindas konstatuoti, jog ji neskyrė dėmesio sūnui, nenorėjo su juo bendrauti, nes iš bylos duomenų matyti, kad jai nebuvo leista išsivežti sūnaus su savimi, jis buvo iš motinos paimtas, o išvykusi iš Lietuvos, ieškovė dirbo, būdama užsienyje domėjosi sūnaus sveikata. Bylos duomenys patvirtino, kad, šalims gyvenant atskirai, skirtingais 2010 m. rugsėjo – 2011 m. vasario mėn. laikotarpiais ieškovė mokėjo už sūnaus lankomą vaikų lopšelį–darželį, pirko vitaminus, žaislus, drabužius. Taigi kolegija nenustatė aplinkybių ir ieškovės asmenybės bruožų, kurie keltų grėsmę vaiko sveikatai, gyvybei, sudarytų pagrindą abejoti netinkamu vaiko auklėjimu ir kad atsakovo ryšys su vaiku artimesnis, todėl vien ta aplinkybė, jog atsakovas turi galimybę suteikti sūnui geresnes socialines ir raidos sąlygas nei ieškovė negali būti lemiamas veiksnys sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Juolab kad atsakovas nuosavybės teise gyvenamojo ploto neturi, gyvena jo tėvams priklausančiame name, naudojasi gyvenamosiomis patalpomis antrame namo aukšte, tačiau nepaneigta, jog ir ieškovė turi gana geras gyvenimo ir buities sąlygas, nors ir ne tokias kaip atsakovo.

13III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

14Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 1 d. nutartį ir palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas argumentais dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimo (CPK 185 straipsnis):

  1. Dėl sutuoktinio kaltės iširus santuokai (CK 3.60 straipsnis). Kasatorius sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, tačiau apeliacinės instancijos tesimas, pripažindamas tik kasatoriaus kaltę, tyrė ir įvertino tik dalį byloje pateiktų įrodymų, kitus įrodymus vertino neišsamiai ir neobjektyviai, t. y. teismas neteisingai nurodė, kad ieškovė, nuvedusi sūnų į lopšelį–darželį, ieškodavo darbo, o įsidarbinusi UAB „Timbervita“, dirbdavo iki vėlumos, vykdavo į komandiruotes, todėl neabejotinai sunkus ir ilgas darbo laikas miške turėjo įtakos šalių bendravimui, ieškovės sveikatos būklei. Šių faktų kasatorius nepripažino. Ieškovė nepateikė jokių neginčijamų duomenų, kad ieškojo darbo ar kad įsidarbinusi turėjo dirbti iki vėlumos; šios aplinkybės buvo paneigtos pirmosios instancijos teisme. Juolab kad apie pablogėjusią sveikatos būklę ieškovė nenurodė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijų teismuose, todėl neaišku, kuo rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, darydamas tokią išvadą. Byloje pateiktas UAB „Timbervita“ raštas patvirtino, kad ieškovė dirbo keturias dienas ir po to turėjo keturias poilsio dienas, jos darbo laikotarpiu ji nebuvo komandiruojama dirbti į kitą darbo vietą, todėl ieškovės teiginiai, jog ji vykdavo į komandiruotes, yra melagingi.
  2. Dėl mažamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tėvams gyvenant atskirai (CK 3.174 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadą turėjo vertinti kaip prima facie įrodymą (CPK 197 straipsnis). Be to, teismas nebuvo aktyvus šioje šeimos byloje, neužtikrino Vaikų teisių apsaugos skyriaus dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nepareikalavo papildomos išvados bylos nagrinėjimo metu, t. y. nuo patikslintos išvados pateikimo Utenos rajono apylinkės teismui 2011 m. rugsėjo 27 d. iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme atsirado pasikeitusių ar paaiškėjusių naujų aplinkybių. Kasatorius apeliacinės instancijos teismui pateikė antstolės patvarkymą ir Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro pažymą, kuriuose nurodyta, kad ieškovė neteikia teismo priteisto išlaikymo nepilnamečiam sūnui, neužtikrina saugių bei sveikų vaiko gyvenimo sąlygų, nes po savaitgalio, kurį sūnus praleido su motina, vaikas grįžo sukandžiotas vabzdžių (blakių). Be to, teismui buvo nurodyta, kad ieškovė gyvena su draugu, o sūnui būnant pas motiną, tenka miegoti ant grindų, tačiau apeliacinės instancijos teismas nepasisakė ir nevertino šių naujų įrodymų. Teismas, nustatydamas mažamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškove, nenustatė, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitiko reikalavimų vaiko normaliai raidai ar kad tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą ir ją nustačius su motina. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas šališkai ištyrė faktines aplinkybes, abiejų tėvų santykius, materialinę padėtį, gebėjimą atlikti tėvų pareigas, nepagrįstai ir neteisingai nusprendė pakeisti mažamečio vaiko nuo jo gimimo buvusią šeimos aplinką. Kilus ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, šis turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į vaiko interesus, jo norus. Nors ginčo šalių sūnus yra neįgalus, tačiau jis aiškiai išreiškė norą gyventi kartu su kasatoriumi. Be to, apeliacinės instancijos teismui nesiaiškinant vaiko norų, jis tai turėjo pavesti atlikti Vaikų teisių apsaugos skyriui arba skirti psichologinę ekspertizę. Teismas, spręsdamas šį ginčą, turėjo nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Siekiant tinkamai užtikrinti vaiko teises į saugią aplinką, kuri sudarytų galimybes visapusiškai vystytis, atsižvelgtina į objektyvias gyvenimo sąlygas, kurias gali suteikti kiekvienas iš atskirai gyvenančių tėvų, įvertinant, kad vaiko interesai reikalauja suteikti vaikui galimybę turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaikui reikalingais dalykais, žaisti, būtų apsaugotas nuo suaugusiųjų kasdienių rūpesčių ir problemų bei pan.

15Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti ir palikti nepakeistus skundžiamus teismų procesinius sprendimus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus, nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, padarė pagrįstas ir teisingas išvadas dėl kasatoriaus elgesio su ieškove. Kasatoriaus nurodyti argumentai nesudaro įstatyme išvardytų pagrindų tenkinti kasacinį skundą.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

18Dėl teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, aiškinimo ir taikymo

19CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).

20Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. G. S. , bylos Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B. , bylos Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K. , bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

21Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Teismų praktikoje nurodyta, kad, siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Tokia prezumpcija yra nuginčijama, kai kitas sutuoktinis ją paneigia, įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių, arba nurodęs faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. N. S. , bylos Nr. 3K-3-42/2012).

22Bylą nagrinėję teismai, skirtingai įvertinę ginčo šalių pateiktų įrodymų visumą, priėmė skirtingus procesinius sprendimus dėl sutuoktinių kaltės iširus santuokai nustatymo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčo šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas. Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus argumentu, kad sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo nustatymo klausimas spręstinas taikant proceso teisės normas dėl įrodymų įvertinimo, ir nurodo, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; kt.).

23Kasatorius skunde akcentuoja, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino įrodymų, patvirtinusių ieškovės elgesį, taip pat turėjusį įtakos dėl santuokos iširimo. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo argumentu ir pažymi, kad nagrinėjama šeimos byla, kurioje kilęs ginčas dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką, ir įrodinėjimo dalykas (faktinės aplinkybės) šioje byloje susijęs su duomenimis ir faktais apie šalių šeimos gyvenimą, jų elgesį šeimoje (santuokoje) bei sutuoktinių pareigų pažeidimą, ir šios aplinkybės yra labai tarpusavyje susijusios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius, įvertinta jų visuma, kiekvieno iš sutuoktinių elgesys dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitos reikšmingos objektyvios ir subjektyvios aplinkybės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. P. D. , bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K. , bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Kasacinis teismas netiria faktų (CPK 353 straipsnio 1 dalis), o įrodymų turinio vertinimas yra fakto klausimas, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl to, ar nebuvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

24Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu peržiūrėjusi priimtus teismų procesinius sprendimus ir įvertinusi, kaip pagal nustatytas bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus buvo taikytos proceso teisės normos dėl įrodymų vertinimo, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus, reglamentuojančius byloje surinktų įrodymų vertinimą, nes tyrė tik dalį byloje esančių įrodymų, įvertino tik tuos įrodymus, kurie buvo susiję su kasatoriaus elgesiu, o pirmosios instancijos teismas atliko išsamų bylai reikšmingų aplinkybių visumos tyrimą. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas ištyrė ir įvertino šioje byloje esančius įrodymus, kuriuos nustatė iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų (administracinio teisės pažeidimo 2006 m. kovo 6 d. protokolo, VSDFV Utenos skyriaus pažymų apie ginčo šalių darbo vietas ir pajamas, UAB „Timbervita“ pažymos, įrašo laikmenoje) ir kurių visuma leido daryti išvadą, jog dėl ginčo šalių santuokos iširimo buvo kalti abu sutuoktiniai, netinkamai atlikę sutuoktinių pareigas, nesiėmę visų reikiamų priemonių santuokai išsaugoti, t. y. pirmosios instancijos teismo išvada dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teisėjų kolegijos vertinimu, padaryta ne tik įvertinus įrodymų visumą, bet ir atsižvelgus į įstatyme įtvirtintus teisiškai reikšmingus kriterijus – sutuoktinių lojalumą vienas kitam, pagarbą, moralinę bei materialiąją paramą, prisidėjimą prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Dėl to teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo įrodyta, konstatavus abiejų šalių pažeistas iš esmės savo kaip sutuoktinių pareigas, kasatorius skunde pagrįstai nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nes neteisingai tyrė ir vertino visus byloje esančius įrodymus (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytais motyvais, palieka galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo.

25Dėl mažamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tėvams gyvenant atskirai (CK 3.174 straipsnis)

26Kasatorius skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadą turėjo vertinti kaip prima facie įrodymą (CPK 197 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad, nepaisant to, jog šis dokumentas išduotas valstybės institucijos, tačiau jame pateiktos informacijos nepakanka nustatyti įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes, todėl jis vertintinas kaip rašytinis įrodymas kartu su visais kitais įrodymais, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadoje esančią informaciją ir joje nurodytas aplinkybes papildomai įrodinėjant kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Juolab kad pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį aplinkybės, nurodytos oficialiuosiuose rašytiniuose įrodymuose, gali būti paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais (išskyrus liudytojų parodymus), todėl teisėjų kolegija nurodo, kad byloje turėjo būti vertinama surinktų rašytinių duomenų visuma, leidusi teismui turėti pakankamą įsitikinimą dėl mažamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

27Kasatoriaus argumentai dėl neteisingo vaiko gyvenamosios vietos nustatymo grindžiami iš esmės įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu. Teisėjų kolegija nekartoja pirmiau išdėstytų motyvų dėl įrodymų vertinimo, tik papildomai pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas ištyrė tik įrodymų, reikšmingų vaiko gyvenamajai vietai nustatyti, dalį.

28Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vadovaujamasi teisiniu reglamentavimu, kuris grindžiamas prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), t. y. teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Dėl to įvertinamos kiekvieno iš tėvų pastangos bei galimybės užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvo ir motinos asmeniniai bruožai ir kiekvieno iš jų reali galimybė sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. K. v. G. K. , bylos Nr. 3K-3-411/2008; 2008 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. D. v. V. D., bylos Nr. 3K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta. Be to, sprendžiant ginčą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, pagal šalių pateiktus duomenis būtina įvertinti kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas – tiek tas, kuriose vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, tiek tas, kuriose jam tektų gyventi, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su kitu tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T. , bylos Nr. 3K-3-195/2011).

29Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino, kurio iš tėvų šeimos aplinkos bei materialinės sąlygos tinkamesnės mažamečiam vaikui augti, su kuriuo iš jų gyvendamas berniukas bus geriau prižiūrėtas, kuris iš tėvų turi realias galimybes vaiko dvasiniams, psichologiniams, socialiniams, turtiniams bei kitokiems poreikiams patenkinti. Be to, teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad vaikas neįgalus, todėl jam reikia atidesnės priežiūros, vaiko gyvenamosios vietos, kur jis gyveno nuo pat gimimo, pakeitimas gali turėti neigiamos įtakos vaiko psichologinei būsenai, taip pat pagrįstai buvo įvertinta, kokiomis aplinkybėmis vaikui tektų gyventi nustačius jo gyvenamąją vietą su ieškove (ji gyvena užmiestyje, neturi transporto priemonės, todėl gali pasunkėti vaiko, turinčio judėjimo funkcijos sutrikimą, nuvykimas į darželį bei gydymo įstaigas kituose miestuose). Be to, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadoje taip pat siūloma mažamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su kasatoriumi. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje teismų nustatytos aplinkybės: ieškovės išvykimas 2010 m. rugpjūčio mėnesį į užsienį, kai vaiką augino ir prižiūrėjo kasatorius, kasatoriaus ir jo tėvų buitinės gyvenimo sąlygos ir jo, kaip tėvo, tinkamas pareigų atlikimas, tiek materialiai išlaikant berniuką, tiek jį auklėjant; ieškovės materialių gyvenimo sąlygų neapibrėžtumas, nuolatinio pajamų šaltinio neturėjimas buvo pakankamas pagrindas pripažinti, kad mažamečio vaiko interesams neprieštarautų gyvenamosios vietos su kasatoriumi nustatymas. Teisėjų kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentai, kuriais ginčijama apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl CPK 185 straipsnio pažeidimo, pripažinti teisiškai pagrįstais. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atsižvelgdamas į mažamečio vaiko interesus, sprendimą dėl jo gyvenamosios vietos nustatymo priėmė remdamasis byloje surinktų įrodymų visuma (CPK 185 straipsnis), įvertinęs ginčo šalių galimybes auklėti vaiką bei materialiai jį išlaikyti, vaiko ryšį su kiekvienu iš tėvų ir šiam turėjusių įtakos aplinkybių.

30Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad byloje pateiktų įrodymų visuma (rašytiniai duomenys, šalių paaiškinimai, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai), kurią pagal CPK nustatytus įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo reikalavimus bei teismų praktikoje suformuluotus principus ištyrė ir įvertino pirmosios instancijos teismas, leidžia daryti išvadą, jog buvo pagrindas mažamečio ginčo šalių vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu.

31Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

32Kasacinis teismas patyrė 39,18 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinus atsakovo kasacinį skundą, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovės, taip pat atsakovui iš ieškovės priteistinas šio sumokėtas žyminis mokestis, paduodant kasacinį skundą (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

33Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

34Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 1 d. nutartį ir palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimą.

35Priteisti iš ieškovės J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 39,18 Lt (trisdešimt devynis litus 18 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

36Priteisti atsakovui M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 71 (septyniasdešimt vieną) Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą.

37Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 6. Ginčo šalys kreipėsi dėl santuokos nutraukimo ir vaiko gyvenamosios vietos... 7. Atsakovas pateikė priešieškinį ir prašė teismo nutraukti santuoką dėl... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Utenos rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį ir... 10. Teismas, spręsdamas nepilnamečio vaiko, tėvams gyvenant skyrium,... 11. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 12. Kolegija, pasisakydama dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nurodė, kad... 13. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė... 14. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo... 15. Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti ir... 16. Teisėjų kolegija... 17. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 18. Dėl teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio... 19. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu... 20. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, konstatavo,... 21. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60... 22. Bylą nagrinėję teismai, skirtingai įvertinę ginčo šalių pateiktų... 23. Kasatorius skunde akcentuoja, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino... 24. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu peržiūrėjusi priimtus teismų... 25. Dėl mažamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tėvams gyvenant atskirai... 26. Kasatorius skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas Utenos rajono... 27. Kasatoriaus argumentai dėl neteisingo vaiko gyvenamosios vietos nustatymo... 28. Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vadovaujamasi... 29. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino, kurio iš... 30. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, daro išvadą,... 31. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 32. Kasacinis teismas patyrė 39,18 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 34. Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 35. Priteisti iš ieškovės J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 39,18 Lt... 36. Priteisti atsakovui M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės... 37. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...