Byla B2-4917-794/2016
Dėl ko konstatuotinas bankroto požymis, nurodytas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Giedrei Jegorovaitei, dalyvaujant pareiškėjo BUAB „Vispera“ atstovui advokatui A. J., suinteresuotų asmenų UAB „Skovalda“ ir V. M. atstovui advokato padėjėjui J. M., suinteresuotiems asmenims R. Ž. ir V. M., suinteresuoto asmens R. Ž. atstovui advokatui A. R., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs BUAB „Vispera prašymą pripažinti BUAB „Vispera“ bankrotą tyčiniu,

Nustatė

2pareiškėjas BUAB „Vispera“ bankroto administratorius prašo pripažinti BUAB „Vispera“ bankrotą tyčiniu. Nurodo, kad 2015-11-19 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Vispera“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas P. P. Šia nutartimi UAB „Vispera“ valdymo organai įpareigoti per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus. Nevykdant šių reikalavimų, 2015-12-14 bankroto administratorius kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą, prašydamas išduoti vykdomąjį raštą priverstiniam vykdymui. Tačiau net ir vykdymo procese nei turtas, nei dokumentai nėra perduoti. Mano, jog yra pagrindas daryti išvadą, jog įmonės valdymo organai nevykdė įstatymuose ir steigimo dokumentuose valdymo organams nustatytas pareigas, dėl ko konstatuotinas bankroto požymis, nurodytas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

3Suinteresuotas asmuo V. M. atsiliepime nurodė, kad pareiškimas yra nepagrįstas, todėl prašo atmesti pareiškimą ir taikyti CPK str. 95 straipsnyje numatytą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pateikiant nepagrįstą pareiškimą.

4Suinteresuotas asmuo R. Ž. atsiliepimu taip pat prašo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog BUAB „Vispera“ dokumentus yra perdavęs buvusiai bendrovės buhalterei V. V., kuri iki šiol visų šių dokumentų negrąžina.

5Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad suinteresuoto asmens R. Ž. nurodytos dokumentų nepardavimo aplinkybės nelaikytinos svarbiomis ir nepašalina jo kaip įmonės vadovo atsakomybės, todėl įmonės vadovui nevykdant pareigos perduoti bankroto administratoriui dokumentų yra pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

6Teismo posėdžio metu R. Ž. ir jo atstovas patvirtino atsiliepime nurodytas aplinkybes ir nurodė, kad dokumentų perduoti negalėjo, nes visi dokumentai yra pas buvusią įmonės buhalterę, todėl nėra jokių tyčinio bankroto požymių.

7Prašymas tenkintinas.

8Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste – ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalis nustato, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

9ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, esant šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iš šioje dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas, tarp jų: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

10Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo; tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį; kad būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma, tai gali būti tokios aplinkybės, kurios yra susijusios su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitos aplinkybės, nulėmusios įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014).

11Pažymėtina, kad byloje dėl tyčinio įmonės bankroto pripažinimo teismas nesprendžia žalos atlyginimo iš kaltų asmenų klausimo ir nenustatinėja kiekvieno iš kaltų asmenų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos padarymo ir jos dydžio, kaltės ir jos formos, priežastinio ryšio tarp neteisėtais pripažintų veiksmų ar neveikimo ir padarytos žalos). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla ar įmonės valdymo organų ir/ar dalyvių sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių, o bankroto pripažinimui tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą - turi būti vertinama aplinkybių visuma. Nagrinėjamos bylos atveju įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu taip pat nereikštų, jog pareiškėjo nurodyti įmonės vadovo veiksmai ar sprendimai yra neteisėti ar kad visais jais sąmoningai buvo siekiama įmonę privesti prie bankroto. Minėta, kad įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu teismui pakanka nustatyti tam tikrų veiksmų nuoseklią eigą, kurių sistema objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto. Tuo tarpu atlikti detalesnį įmonės veiklos patikrinimą (patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, įvertinti konkrečių nurodytų asmenų veiksmų teisėtumą, atitikimą įmonės interesams ir pan.), pripažinus bankrotą tyčiniu, turi bankroto administratorius (ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalis).

12Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis - grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2. 87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2. 87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2. 87 straipsnio 3 dalis) ir kt. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, nei eiliniam įmonės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas jai atstovauja, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus - rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 298/2006).

13Kaip vienas iš tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą, netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai.

14Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos Apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217/2015).

15Iš Juridinių asmenų registro matyti, jog laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 23 d. iki 2015 m. gruodžio 10 d. įmonės vadovu buvo R. Ž. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartimi UAB „Vispera“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas P. P., nutartis įsiteisėjo 2015 m. gruodžio 10 d. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutartimi bankrutuojančios įmonės valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Bankroto administratorius kreipėsi į buvusį BUAB „Vispera“ vadovą nurodydamas, kad įpareigoja, jog įmonės dokumentai bankroto administratoriui privalo būti perduoti už paskutinių 36 (trisdešimt šešių) mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo. Vadovui nevykdant Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutarties, kurios pagrindu bankroto administratorius pateikė raštą dėl dokumentų ir turto perdavimo, 2015 m. gruodžio 14 d. bankroto administratorius kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Tačiau net ir vykdymo procese nei turtas, nei dokumentai nėra perduoti.

16Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartyje konstatuota, jog UAB „Vispera“ finansinės atskaitomybės dokumentų viešam registrui už 2014 metus nepateikė, nors finansinės atskaitomybės dokumentus privaloma teikti kiekvienais metais per 30 dienų nuo momento, kai finansinės ataskaitos patvirtinamos įstatymų nustatyta tvarka (CK 2.66 str. 4 d.). Pagal 2013 m. balanso duomenis atsakovas turėjo turto 1726,43 Eur sumai, skolų – 2242,53 Eur, patyrė 3412,31 Eur nuostolių. Viešų registrų duomenimis atsakovas jokio nekilnojamojo turto neturi, turi 1992 m. metų gamybos transporto priemonę, kuri yra areštuota, mokestinės nepriemokos suma valstybės biudžetui sudaro 4713,55 Eur, VSD biudžetui skola sudaro 181,13 Eur, įmonės darbuotojų skaičius nuo 2014 m. rugpjūčio 13 d. iki nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo dienos sumažėjo nuo 16 iki 1. Taigi iš nustatytų aplinkybių matyti, jog atsakovas praktiškai nemokus buvo jau 2013 metais, jokio nekilnojamojo turto neturi, nemokėjo mokesčių, finansinės atskaitomybės dokumentų viešam registrui neteikia.

17Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2016 m. birželio 17 d. rašte nurodyta, kad būnant UAB „Vispera“ vadovu R. Ž., bendrovė nesilaikydavo norminiuose aktuose numatytos įmokų mokėjimo tvarkos, laiku nesumokėdavo VSD įmokų, dėl ko 2014-11-25 buvo priimtas sprendimas dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka.

18Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodė, kad 2013-2014 m. laikotarpiu UAB „Vispera“ vadovas R. Ž. iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos išėmė 32.876,60 Lt piniginių lėšų, tačiau mokestiniam patikrinimui nepateikė tikrinamojo darbo laiko apskaitos žiniaraščių bei buhalterinės apskaitos registrų, kuriuose būtų nurodyta, kaip panaudotos piniginės lėšos ir ar jos apskaitytos bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Todėl mokestinio patikrinimo metu iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos R. Ž. išimtos piniginės lėšos priskirtos gyventojo su darbo santykiais susijusioms pajamoms, nuo kurių bendrovė neišskaičiavo įstatymuose numatytų mokesčių, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo reikalavimus. Prašo pripažinti UAB „Vispera“ bankrotą tyčiniu.

19Pagal nurodytas aplinkybes matyti, kad nei UAB „Vispera“ turtas, nei įmonės dokumentai bankroto administratoriui neperduoti. Dėl to spręstina, kad arba įmonės buhalterinė apskaita buvo vykdoma netinkamai ir dėl to sąmoningai vengiama įmonės dokumentų ir turto perdavimo, arba jie be svarbių priežasčių nėra išsaugoti (CPK 185 straipsnis). Tai patvirtina ir minėta Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikta informacija. Jeigu įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai nėra išlikę ar jie nebuvo vedami pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus, tai reiškia buvus aplaidų ir/arba netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Šiuo atveju suinteresuotam asmeniui R. Ž. iki šiol administratoriui neperdavus įmonės turto ir visų buhalterinės apskaitos dokumentų, administratorius negali nustatyti tikrųjų įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, turto sudėties ir identifikuoti su juo susijusių operacijų, taip pat nustatyti tikrųjų įmonės bankroto priežasčių. Suinteresuoto asmens R. Ž. nurodytos aplinkybės, jog visi dokumentai yra pas buvusią buhalterę V. V. nepašalina jo kaip įmonės vadovo atsakomybės. Priešingai, tai patvirtina esant Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto tyčinio bankroto požymius - netinkamą įmonės vadovo pareigų vykdymą. Teismas pažymi, jog įmonės vadovui taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, nei eiliniam įmonės darbuotojui. Buvęs UAB „Vispera“ vadovas R. Ž. apsiriboja tik paaiškinimu, jog visi dokumentai yra pas buvusią buhalterę, tačiau nenurodo ir nepateikia jokių įrodymų, kad jis kaip įmonės vadovas ėmėsi visų įmanomų priemonių vykdyti savo pareigas. Aptartų faktinių aplinkybių visetas apie BUAB „Vispera“ atsakingų asmenų neveikimą implikuoja, kad vengdami perduoti įmonės dokumentus ir turtą teismo paskirtam administratoriui jie siekia užkirsti kelią išsiaiškinti tikrąsias BUAB „Vispera“ bankroto priežastis, įmonės netinkamo valdymo aplinkybes. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad nustatyti teisės aktų pažeidimai yra tyčinio bankroto požymiai, kuriuos paneigiančių įrodymų suinteresuoti asmenys nepateikė (CPK 12, 178 straipsnis). Įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu, teismui pakanka nustatyti tam tikrų veiksmų nuoseklią eigą, kurių sistema objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nustatyti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punkte numatyti tyčinio bankroto požymiai - netinkamas įmonės vadovo pareigų vykdymas (dokumentų bei turto neišsaugojimas, neperdavimas), netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas (neperduoti, neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai), todėl yra pagrindas pripažinti BUAB „Vispera“ bankrotą tyčiniu.

20Suinteresuotas asmuo V. M. prašo skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pateikiant nepagrįstą pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

21Teismas gali paskirti baudą byloje dalyvaujančiam asmeniui, jei yra nustatyta, kad šis nesąžiningai pareiškė ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnis).

22Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. spalio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013, pažymėjo, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Nagrinėjamu atveju, teismui tenkinus pareiškėjo prašymą ir pripažinus bankrotą tyčiniu, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti baudą.

23Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

Nutarė

24pripažinti BUAB „Vispera“ (j. a. k. 303073946) bankrotą tyčiniu.

25Įpareigoti bankroto administratorių ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos arba nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos, jeigu šie dokumentai perduoti po nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos, patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

26Įsiteisėjusią teismo nutartį ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos.

27Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Giedrei... 2. pareiškėjas BUAB „Vispera“ bankroto administratorius prašo pripažinti... 3. Suinteresuotas asmuo V. M. atsiliepime nurodė, kad pareiškimas yra... 4. Suinteresuotas asmuo R. Ž. atsiliepimu taip pat prašo pareiškimą atmesti... 5. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas patvirtino pareiškime nurodytas... 6. Teismo posėdžio metu R. Ž. ir jo atstovas patvirtino atsiliepime nurodytas... 7. Prašymas tenkintinas. ... 8. Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste – ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalis... 9. ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, esant šio įstatymo 2 straipsnio... 10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl... 11. Pažymėtina, kad byloje dėl tyčinio įmonės bankroto pripažinimo teismas... 12. Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis... 13. Kaip vienas iš tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme... 14. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka... 15. Iš Juridinių asmenų registro matyti, jog laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 23... 16. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartyje konstatuota, jog... 17. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2016 m.... 18. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų... 19. Pagal nurodytas aplinkybes matyti, kad nei UAB „Vispera“ turtas, nei... 20. Suinteresuotas asmuo V. M. prašo skirti pareiškėjui baudą už... 21. Teismas gali paskirti baudą byloje dalyvaujančiam asmeniui, jei yra... 22. Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis... 23. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291... 24. pripažinti BUAB „Vispera“ (j. a. k. 303073946) bankrotą tyčiniu.... 25. Įpareigoti bankroto administratorių ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo... 26. Įsiteisėjusią teismo nutartį ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti... 27. Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti...