Byla 2A-1215-232/2013
Dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. patikslintą ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ ir trečiajam asmeniui R. M. skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. patikslintą ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ ir trečiajam asmeniui R. M. skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I.GINČO ESMĖ.

4Ieškovė A. K. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 1 526,32 Lt už laminuotą grindų dangą (medžiagą ir darbus), 748,11 Lt parketinę grindų dangą (medžiagą ir darbus), viso 2 275,03 Lt, priteisti iš atsakovo 4 550,00 Lt už virtuvės baldus.

5Nurodė, jog 2008-05-15 iš A. K. priklausančio buto, esančio Kęstučio g. 73-37, Prienuose, 4 aukšte, buvo užlietas žemiau 2-ame aukšte esantis ir AB „Lietuvos draudimas“ apdraustas R. M. priklausantis butas, esantis K. g., Prienai. Už padarytą žalą pagal 2008-11-10 pareikštą pretenziją ieškovė regreso tvarka pareiškėjui sumokėjo 9 837,64 Lt. Ši suma susidėjo iš dviejų dalių: sugadintos buto vidaus apdailos vertės - 5 287,64 Lt ir sugadintų buto baldų vertės - 4550,00 Lt. Tokią sumą nukentėjusiajai R. M. 2008-07-25 išmokėjo ieškovas. Įvykį užfiksavo ir žalą paskaičiavo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas L. T.. Kadangi nustatytos žalos dydis atrodė per didelis, ieškovės atstovas suderintu su trečiuoju asmeniu laiku 2008-07-01 buvo nuvykęs su nepriklausomu ekspertu A. Z., tačiau R. M. eksperto neįleido. Aukščiau 3 aukšte esantis butas (K g., Prienai), kuris buvo draustas UADB „Ergo Lietuva“, ir buvo aplietas karštesniu vandeniu ir stipresne srove, tačiau už šio buto apdailos sugadinimą buvo pareikšta 3 661,46 Lt pretenzija, t.y. 1 626,15 Lt mažiau negu žemiau 2 aukšte esančiame bute. Mano, kad virtuvės baldų kaina buvo nustatyta neobjektyviai, nes nebuvo jokių vertę pagrindžiančių dokumentų (vietoje baldų įsigijimo dokumentų pateikta 2008 m. liepos 23 d. abejotinos juridinės galios sutartis baldams pirkti). Dėl to buvo pažeistos būsto draudimo taisyklės. Nurodė, jog ieškovė kreipėsi 2008-07-30 prašymu į tretyjį asmenį, prašydama perduoti sugadintus baldus arba keičiamas detales, grindų dangą, po to 2009-11-10 prašymu kreipėsi pakartotinai, tačiau tretysis asmuo paprašė netrukdyti. 2010-03-10 ieškovė kreipėsi į atsakovą, prašydama grąžinti 1526,32 Lt sumokėtus už laminuotą grindų dangą ir 4 550 Lt sumokėtus už virtuvės baldus. Atsakovas pripažino, kad aplieti baldai turėjo būti grąžinti ieškovei. Mano, kad atsakovas negrąžinęs apdrausto turto likutinės vertės žalos kaltininkui, pažeidė CK 6.238 straipsnio nuostatas ir tai suteikia ieškovei teisę išreikalauti sumokėtą sumą. Mano, jog tai, kad tretysis asmuo nepanoro grąžinti baldų ir keisti grindų dangą, reiškia, kad šie daiktai visiškai tinkami naudojimui.

6Atsiliepime į ieškinį atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, jog nesutinka su ieškinio reikalavimais ir prašė jį atmesti. Paaiškino, jog dėl ieškovės veiksmų padaryta žala atsakovo draudėjos R. M. turtui - karštu vandeniu aplieta butas ir apgadintas pastatas bei jame buvęs namų ūkio turtas. Draudikas, atlygindamas žalą rėmėsi ekonomiškumo principu ir neatlygino draudėjai visos žalos, o įvertino tik pačias minimaliausias išlaidas, būtinas bent dalinai atstatyti draudėjos turtinę padėtį. Neatlygintas patalpų džiovinimas, baldų iškėlimas, išvežimas, šiukšlių išvežimas, patalpų apsauga plėvele remonto metu ir kt. Šių darbų būtinumą numato LR Aplinkos ministro įsakymu D1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtinta Sistela programa sąmatoms sudaryti. Pagal šią sąmatą, draudėjos pastatui padarytos žalos atstatymo darbų vertė sudaro 11 999,57 Lt (iš jų tiesioginės išlaidos 7 737,00 Lt). Draudimo išmoka draudėjai taip pat buvo sumažinta pridėtinių ir papildomų išlaidų ir socialinio draudimo ir pelno mokesčio suma. Ta aplinkybė, jog nėra faktiškai atlikti remonto darbai, nėra pagrindas išskaičiuoti šias sumas iš draudimo išmokos. Nustatant draudimo išmoką tam tikros sumos neįskaičiuojamos, jeigu draudikas įrodo, kad tokios išlaidos konkrečiu atveju nebūtų patirtos atkuriant dėl draudžiamojo įvykio sugadintą turtą. Pagal draudėjai išmokėtą sąmatą nėra įvertintos netiesioginės išlaidos, kurios sudaro 4 740,84 Lt. Jeigu draudėja reikalautų pilno ir visapusiško žalos atlyginimo, ieškovas turėtų jai atlyginti papildomai už apgadintą pastatą (nevertinant žalos namų turtui) 6 711,93 Lt. Tuo atveju, jeigu ieškovė pageidautų atgauti sugadintą turtą (laminuotas grindis), būtina būtų papildomai taip pat išmokėti draudėjai už patalpų apsaugą plėvele šių darbų atlikimo metu, šiukšlių išvežimą, patalpų išvalymą po grindų išrinkimo, darbo užmokestį už R. M. nedirbtą laiką remonto metu ir kt. Kadangi draudikas ieškovės padarytą žalą draudėjai atlygino tik dalinai, neįgijo teisės į tą turtą, kuris buvo apgadintas užpylimo metu. Tokią teisę draudikas įgytų tik visiškai atlyginęs draudėjai padarytą žalą. Po šios papildomos išmokos atsakovė pateiktų ieškovei regresinį reikalavimą ir tik atlyginusi papildomas išlaidas ieškovė įgytų teisę reikalauti perduoti jos nuosavybėn draudėjos apgadintą turtą, už kurį yra pilnai atlyginta žala.

7Tretysis asmuo R. M. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog dėl 2008-05-18 įvykusio buto užliejimo jai buvo išmokėta draudimo išmoka. Atlyginant žalą buvo įvertinti tik tie nuostoliai, kurie tuo metu buvo akivaizdūs. Vėliau paaiškėjo, kad išmokėta draudimo išmoka neatitinka visų patirtų nuostolių. Laikui bėgant išryškėjo papildomi defektai – pradėjo trūkinėti sienos, kambario kampuose pradėjo byrėti išklijuota statybinė medžiaga volanas. Bute atsirado pelėsis ir tvyro nuolatinis drėgmės kvapas. Koridoriuje dėl atsiradusios drėgmės buvo priversta keisti elektros instaliaciją savo lėšomis. Kaimynas reikalauja atiduoti užlietų grindų dangą, tačiau tretysis asmuo nesutiko to padaryti, kadangi naujų grindų tiesimas sukeltų nepatogumų ir pareikalautų negražinamų didelių išlaidų. Lėšų padengti šioms išlaidoms tretysis asmuo neturi. Įvykio metu buvo sugadintas virtuvės komplektas, kurio vertė tuo metu siekė 8 000 Lt (komplektas buvo pagamintas iš vokiškų medžiagų), buvo utilizuotas. Liko dvi spintelės, praėjus laikui tapo visiškai nebenaudojamos, jų dabartinė būklė nufotografuota ir nuotraukos pateiktos atsakovo teisininkui. Norint, kad būtų atkurta tokia turto vertė, kokia buvo prieš įvykį, butui reikalingas kapitalinis remontas, todėl tretysis asmuo mano, jog atsakovo išmokėta draudimo išmoka yra mažesnė už patirtą žalą.

8II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

9Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškovei A. K. 708,32 Lt nepagrįstai išreikalauto nuostolio atlyginimo ir 199,17 Lt bylinėjimosi išlaidų. Grąžino ieškovei A. K. 61,75 Lt žyminį mokestį. Priteisė atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ iš ieškovės A. K. 1 344,83 Lt bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš ieškovės A. K. valstybei 135,81 Lt bylinėjimosi išlaidas, o iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteisė valstybei 23,65 Lt bylinėjimosi išlaidas. Kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Teismas konstatavo, jog ieškinio sumos paskaičiavimas yra grįstas tik prielaidomis, kadangi tokios sumos paskaičiavimą ieškovė grindė kito draudiko paskaičiavimais dėl kito buto, nurodė, jog šių teiginių nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Teismas taip pat nurodė, jog žalą padariusio asmens ir draudėjo nesaisto draudėjo ir atsakovo pasirašyta draudimo sutartis, todėl žalą padaręs asmuo neturi pareigos atlyginti žalą patyrusiam asmeniui sugadinto daikto kaip naujo daikto vertės, buvusios prieš draudiminį įvykį, ši vertė turėtų būti mažinama nusidėvėjimu, buvusiu iki draudiminio įvykio. Iš 1 526,32 Lt medžiagų kaina sudaro 1 075,97 Lt. Kadangi atsakovas pateikė į bylą duomenis, jog dėl nusidėvėjimo šių medžiagų vertė buvo 1 050,10 Lt, kita dalis vertės sudaro darbų kaina, todėl teismas priteisė tik susidėvėjimo vertę, kuri sudaro 25,82 Lt. Ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 523,67 Lt už parketinę grindų dangą teismas atmetė kaip nepagrįstą, nurodydamas, jog už parketinių grindų dangą atsakovo išmokėta draudimo išmoka buvo sumokėta už darbus, todėl nuo jos nusidevėjimas neskaičiuojamas. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, liudytojų paaiškinimus, sprendė, jog atsakovo paskaičiuota 4 000 Lt virtuvės komplekto kaina yra pagrįsta ir neužaukštinta, taip pat ir 2008-07-23 sutartyje nurodytos komodos ir spintos kainos. Kadangi ieškovės ir atsakovo santykiai turi būti vertinami pagal deliktinės atsakomybės taisykles, todėl nuo baldų kainos turėjo būti paskaičiuotas nusidėvėjimas, kuris pagal ieškovo pateiktus duomenis sudaro 682,50 Lt. Todėl ieškinio reikalavimą dėl žalos už virtuvės baldus tenkino iš dalies, iš atsakovo ieškovui priteisė 682,50 Lt.

10III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

11Apeliantė (ieškovė) A. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-12-07 sprendimą toje dalyje, kurioje ieškinys buvo atmestas ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai permokėtas sumas: už laminuotų grindų dangą – 1042,60 Lt; už parketinę grindų dangą – 523,67 Lt; už virtuvės baldus – 2 502,50 Lt, viso: 4 068,77 Lt bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog teismas nevienodai įvertino ieškovės ir atsakovo bei nukentėjusiosios parodymus. Apeliantės teigimu, teismas ignoravo ieškovės rašytinius bei žodinius įrodymus. Teismas neįvertino po trečiojo asmens butu gyvenančio buto savininko A. V. pateikto patvirtinimo, jog jo butas nebuvo aplietas, todėl ši aplinkybė patvirtina, jog R. M. butas buvo tik aplietas, bet nepermirkęs. Apeliantės manymu R. M. virtuvės baldų neišmėtė, bet juos renovavo, kadangi būtų pateikusi į bylą naujai įsigytų virtuvės baldų komplekto dokumentus. Be to tretysis asmuo pripažino, jog laminatas ir parketas yra naudojami, nes jis neturi pinigų įsigyti naujų, todėl apeliantės manymu, atsižvelgiant į šį trečiojo asmens pripažinimą, galimą virtuvės baldų komplekto renovavimą, tretysis asmuo iš tikrųjų gavo papildomų pajamų. Ieškovės užsakymu nepriklausomas ekspertas A. Z. atliko atsakovo pateiktos sąmatos dėl pastatui padarytos žalos atstatymo darbų vertės analizę ir rado grubių sąmatos skaičiuotės pažeidimų. Neoficialiais duomenimis paskaičiuota, kad atsakovo nurodyta suma viršija apie 5 000 Lt. Apeliantės manymu UADB „Ergo Lietuva“ nustatyta išmoka už negrąžintas laminuotas grindis yra pagrindas taikyti tokią pat išmokos skaičiuoklę ir AB „Lietuvos draudimas“. Be to pažymėjo, jog apeliantė yra pati nukentėjusi. Ji be piktybinės valios dėl buto nuomininkės nerūpestingumo patyrė žymiai daugiau nuostolių. Po įvykio ieškovė bandė išspręsti problemas susitarimo keliu, siūlė atlikti remonto ir baldų renovavimo darbus, bandė kompensuoti žalą, bet R. M. poreikiai buvo didesni. Teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas nukrypo nuo protingumo ir sąžiningumo principų.

12Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-12-07 priimtą sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog teismas sprendime aptarė ne tik ieškovės, atsakovo ar trečiojo asmens pasisakymus, bet ir liudytojo A. E. bei D. P. parodymus. Todėl teismas surašydamas skundžiamą sprendimą nepažeidė CPK 185 str. reikalavimų. Ieškovė teigdama, jog apgadintas turtas turi tam tikro dydžio likutinę vertę, nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Ieškovė savo interesais ir rizika atlygino žalą pagal ieškovo jam pateiktą subrogacinę pretenziją. Atsakovas neklaidino atsakovo ir buvo sąžiningas, kadangi pateikė visus žalos dydį pagrindžiančius dokumentus ieškovei, su kuriais ieškovė susipažino, juos įvertino ir jiems neprieštaravo. Taigi net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad ieškovei nekilo pareiga mokėti dalies reikalaujamos sumos, ieškovei neatsirastų teisė reikalauti grąžinti jau išmokėtą sumą.

13IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

15Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.)

16Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT) formuoja praktiką (LAT 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų.

17Ginčas byloje yra kilęs tarp draudiko atlyginusio žalą draudėjui (trečiajam žalą patyrusiam asmeniui) ir už žalą atsakingo asmens dėl žalos priklausančios ieškovui dydžio.

18Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT) aiškindamas pasisakydamas dėl subrogacijos sampratos, šio instituto paskirties ir taikymo draudimo teisiniuose santykiuose ypatumų yra išaiškinęs, kad tokio pobūdžio bylose svarbu išsiaiškinti subrogacijos instituto esmę, paskirtį, taikymo draudimo teisiniuose santykiuose ypatumus, subrogacijos ir regreso skirtumus. Subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, išrinkti vietoje kito) esmė – asmenų pasikeitimas deliktinėje arba sutartinėje prievolėje, t. y. kai vietoje nukentėjusio kreditoriaus tam tikroje prievolėje šio vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą Subrogacijos institutas, pagal LAT išaiškinimus, turi mažiausiai du tikslus. Pirma, šis teisės institutas skirtas tam, kad užkirstų kelią nukentėjusio asmens, t. y. draudėjo, nepagrįstam praturtėjimui tuo atveju, jeigu draudėjas gautų ir žalos atlyginimą iš atsakingo už žalą asmens, ir draudimo išmoką iš draudiko, t. y. gautų dvigubą kompensaciją; jeigu taip atsitiktų, tai subrogacijos institutu draudikas galėtų išsiieškoti iš draudėjo tai, ką šiam išmokėjo nepagrįstai po to, kai draudėjas (nukentėjęs) gavo visišką žalos atlyginimą iš atsakingo už žalą asmens. Antra, subrogacijos institutas užtikrina principo „niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų“ (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) realumą: jeigu nebūtų subrogacijos galimybės, atsakingas už padarytą žalą asmuo nepatirtų jokių neigiamų turtinių padarinių, nes draudėjas gautų žalos atlyginimą draudimo išmokos pavidalu ir, jeigu draudimo išmoka padengtų visą patirtą žalą, jis negalėtų nieko reikalauti iš žalą padariusio asmens; subrogacijos institutas leidžia draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti iš žalą padariusio asmens draudimo išmokos dydžio sumos, taigi taip žalą padariusiam asmeniui pritaikoma civilinė atsakomybė (LAT 2009 02 10 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-46/2009).

19CK 6.1015 straipsnyje subrogacija reglamentuojama kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos normas. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą atlyginti žalą asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai jog jos kaltės dėl kilusios žalos nėra, kadangi žala kilusi dėl buto nuomininkės nerūpestingo elgesio. Apeliantė yra buto, kurio vandens tiekimo sistemai sugedus buvo aplietas trečiojo asmens butas ir jam padaryta žala, savininkė, kurios atsakomybė prieš žalą patyrusį asmenį kyla be kaltės.

20Apeliantė taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimą, kad atmesdamas dalį jos ieškinio nevienodai įvertino ieškovės ir atsakovo bei nukentėjusiosios parodymus, ignoravo ieškovės rašytinius bei žodinius įrodymus, netinkamai vertino liudytojų parodymus, kurie rodo jog butas buvo tik aplietas, bet nepermirkęs, kad trečiasis asmuo virtuvės baldų neišmėtė, bet juos renovavo, pripažino, jog laminatas ir parketas yra naudojami, nes jis neturi pinigų įsigyti naujų, todėl apeliantės manymu, atsižvelgiant į šį trečiojo asmens pripažinimą, galimą virtuvės baldų komplekto renovavimą, trečiasis asmuo iš tikrųjų gavo papildomų pajamų. Apeliantė teigė jog jos užsakymu nepriklausomas ekspertas A. Z. atliko atsakovo pateiktos sąmatos dėl pastatui padarytos žalos atstatymo darbų vertės analizę ir rado grubių sąmatos skaičiuotės pažeidimų. Neoficialiais duomenimis paskaičiuota, kad atsakovo nurodyta suma viršija apie 5 000 Lt. Apeliantės manymu UADB „Ergo Lietuva“ nustatyta išmoka už negrąžintas laminuotas grindis yra pagrindas taikyti tokią pat išmokos skaičiuoklę ir AB „Lietuvos draudimas“. Teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas nukrypo nuo protingumo ir sąžiningumo principų.

21LAT įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai formuoja praktiką, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (LAT 2009 11 24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 04 08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LAT 2008 02 15 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 12 07 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (LAT 2011 04 12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Pagal CPK įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą ir tada, kai labiau jas buvus negu nebuvus (faktų tikėtinumo taisyklė).

22Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė pateiktus įrodymus ir priėmė teisėta ir pagrįstą sprendimą

23Pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, byloje dalyvaujančių asmenų ir liudytojų paaiškinimais nustatė, kad 2008-05-18 buvo užpiltas trečiojo asmens R. M., butas, kuris kartu su kitu jame buvusiu turtu buvo apdraustas pagal atsakovo Būsto draudimo taisyklių (toliau Taisyklės) a II dalies 6.4.1. punktą atkūrimo verte (t. 1, b. l. 107).

24Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus pareikštus remiantis kito draudiko paskaičiuotu nuostolių atlyginimu ir tuo, kad minėtas kitas draudikas atlyginęs dėl to paties įvykio užlietą kitą kaimyninį butą pareikalavo iš ieškovės mažesnio nuostolių atlyginimo bei grąžino 70 procentų laminuotos grindų kainos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo jog toks ieškovės reikalavimas pagrįstas tik prielaidomis. Pažymėtina jog tokio procento kainos gražinimas galėjo priklausyti nuo draudimo sutarties pobūdžio, nuo apdraustų daiktų vertės, jų būklės prieš įvykį (nusidėvėjimo laipsnio) daugelio kitų faktorių, tame tarpe ir tokių teismo sprendime įvardijamų aplinkybių kaip buto apliejimo laipsnio priklausomybė ne tik nuo jo vietos, bet ir nuo namo ar buto konstrukcijos ypatumų, patalpų išdėstymo, joms įrengti panaudotų statybinių ir apdailos medžiagų vertės atsparumo drėgmei, nuo užliejimo padarinių pašalinimo laiko. Todėl kitokių įrodymų savo reikalavimams pagrįsti ieškovei nepateikus, remdamasis CK 6.1015 straipsnio 2 dalimi draudimo taisyklių nuostatomis nustatęs kad, dėl įvykio sugadinus laminuotą grindų dangą, draudikas nuostolį paskaičiavo analogiško naujo daikto įsigijimo verte teismas, visiškai teisingai sprendė, kad draudimo sutarties sąlygos galioja tik šios sutarties šalims ir negalioja ieškovės atžvilgiu bei taikė deliktinės atsakomybės taisykles, įvardijamas CK 6.249 straipsnyje, mažino ieškovės atlygintinų nuostolių dydį atimdamas iš daiktų vertės jų nusidėvėjimą.

25Vertindamas sugadintų baldų vertę teismas teisingai pastebėjo, kad už sugadintus buto baldus trečiajam asmeniui atsakovas išmokėjo 4 550,00 Lt ir kad ši suma atitinka protingumo kriterijus atsižvelgiant jog sugadinti buvo ne tik virtuvės baldai, buitiniai prietaisai (mikrobangų krosnelė), bet ir spinta prieškambaryje, spintelė prieškambaryje bei rūbų spinta kambaryje (t. 1, b. l. 48).Teismas nuostolio paskaičiavimą grindė 2008-07-23 R. M. ir D. P. pirkimo – pardavimo sutartimi (t.1,b.l.1.9), D. P. bei R. M. parodymais ir priėjo logiškos išvados, jog 2008-07-23 sutartis buvo sudaryta siekiant paskaičiuoti žalos dydį kaip tai numatyta draudimo sutartyje, t. y. pagal draudimo taisyklių II dalies 8.3 punkto reikalavimus. Kainos, nurodytos už komodą ir spintą koridoriuje nėra didelės, nes paskaičiuota ne viso baldo pagaminimo, bet atskirų plokščių pagaminimo vertė. Aplinkybę kad liudytojas D. P. neprisiminė sutarties sudarymo aplinkybių ir tikslų, aiškino tuo, jog ji buvo sudaryta daugiau nei prieš trejus metus, sutartis buvo sudaryta ne darbams atlikti, o pagrįsti kainas, todėl nebuvo vykdoma, o kadangi nebuvo vykdoma, todėl liudytojas galėjo neprisiminti prieš daugiau nei 3 metus sudarytos sutarties ir jos sudarymo aplinkybių.

26Spręsdamas jog 2008-07-23 sutartyje nurodyta spintų ir komodos kainos taip pat yra pagrįstos (t. 1, b. l. 19) teismas rėmėsi UAB „Diforma“ raštu apie atskirų baldų dalių pakeitimo kainas. Atsižvelgdamas į tai kad šalių santykiai turi būti vertinamai pagal deliktinės atsakomybės taisykles, konstatavo jog nuo baldų kainos turėjo būti paskaičiuotas nusidėvėjimas, šia suma tenkino ieškinį dalyje dėl sugadintų baldų vertės.

27Dėl apeliantės teiginių, kad jai turėtų būti gražinta grindų likutinė vertė, nes jai nebuvo gražinta sugadinta grindų danga (laminatas), nes trečiasis asmuo grindų dangos nėra pakeitęs apeliacinės instancijos teismas pasisako jog faktas, kad grindų danga buvo sugadinta yra nustatytas, tai akivaizdžiai matyti netgi iš byloje pateiktų nuotraukų. Tai, kad bylos nagrinėjimo metu trečiais asmuo grindų dangos dar nebuvo pakeitęs, nepaneigia jos sugadinimo fakto ir neįtakoja padarytos žalos realumo. Ieškovės pretenzijos dėl sugadintų baldų ir grindų dangos gražinimo natūra nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku ir turėtų būti reiškiamos tiesiogiai nukentėjusiajam trečiajam asmeniui, reikalavimo gražinti sugadintus daiktus natūra ieškovė nėra pareiškusi.

28Apelianto argumentai dėl to, kad teismas nevertino nepriklausomo eksperto Zeltinio pateiktos ataskaitos apie atsakovo pateiktos buto remonto sąmatos netikslumus atmestinas, nes ši išvada pateikta dėl klausimo kuris nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku, ieškovė neprašė gražinti sumų sumokėtų už buto remontą.

29Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas formaliai vadovavosi CPK 93 straipsnio 2 dalies bei 98 straipsnio normomis, neatsižvelgė į ginčo esmę, į tai, kad nepaisant to jog ieškovės reikalavimas iš dalies patenkintas iš jos atsakovo naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos viršija jai priteistą sumą bei bylinėjimosi išlaidas, kas savaime prieštarauja protingumo proporcingumo bei teisingumo principams. Teismas, priimdamas sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių ir priteisdamas atsakovui jo turėtas atstovavimo išlaidas netikrino jų dydžio atitikimo Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijoms (toliau Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimaliems dydžiams. Apeliantė šiuo atžvilgiu pagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinė byla Nr. 2A-510/2007 suformuluota nuostata jog toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas kai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovo viršija jam priteistą sumą neatitinka aukščiau minėtų principų, todėl turi būti koreguojamos. Didžiausią bylinėjimosi išlaidų priteistų iš ieškovės dalį sudaro atsakovo turėtos atstovavimo išlaidos. Tuo tarpu kaip matyti iš bylos medžiagos atsiliepimą atsakovo vardu ruošė (t.1, b.l. 38), bei posėdžiuose vykusiuose 2011 03 14, bei 2011 06 20 (t.1,b.l.152, t.2,b.l.1-9) dalyvavo atsakovo atstovė pagal įgaliojimą jo darbuotoja vyresnioji teisininkė M. Š. ir tik paskutiniuose posėdžiuose kai atsakovo pozicija jau buvo suformuota procesiniame dokumente - atsiliepime atsakovą atstovavo advokato padėjėjas A. D.. Atsižvelgiant į suminėtą, bei į Rekomendacijas, taip pat į tai, kad dalis ieškovės reikalavimų buvo patenkinta atsakovui iš ieškovės priteistinos išlaidos koreguotinos, mažinant atsakovui priteistinas atstovavimo išlaidas iki 300Lt likusioje dalyje teismo išlaidų paskirstymas paliekamas nepakeistas.

30Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo kolegija

Nutarė

31Vilniaus 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

32Sumažinti sprendimu atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ iš ieškovės A. K. priteistas atstovavimo išlaidas nuo 1 344,83 Lt iki 300 Lt (trijų šimtų litų), likusioje dalyje bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I.GINČO ESMĖ.... 4. Ieškovė A. K. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama... 5. Nurodė, jog 2008-05-15 iš A. K. priklausančio buto, esančio Kęstučio g.... 6. Atsiliepime į ieškinį atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, jog... 7. Tretysis asmuo R. M. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog dėl 2008-05-18... 8. II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI... 9. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį... 10. III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.... 11. Apeliantė (ieškovė) A. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 12. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu prašė ieškovės... 13. IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 15. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir... 16. Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT) formuoja praktiką (LAT 2009 10 14... 17. Ginčas byloje yra kilęs tarp draudiko atlyginusio žalą draudėjui... 18. Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT) aiškindamas pasisakydamas dėl... 19. CK 6.1015 straipsnyje subrogacija reglamentuojama kaip draudėjo teisių į... 20. Apeliantė taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo įrodymų... 21. LAT įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai formuoja... 22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja jog pirmosios instancijos teismas... 23. Pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje pateiktais rašytiniais... 24. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus... 25. Vertindamas sugadintų baldų vertę teismas teisingai pastebėjo, kad už... 26. Spręsdamas jog 2008-07-23 sutartyje nurodyta spintų ir komodos kainos taip... 27. Dėl apeliantės teiginių, kad jai turėtų būti gražinta grindų likutinė... 28. Apelianto argumentai dėl to, kad teismas nevertino nepriklausomo eksperto... 29. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliacinio skundo... 30. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 31. Vilniaus 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti iš... 32. Sumažinti sprendimu atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ iš ieškovės A. K....