Byla 2S-1303-370/2012
Dėl priverstinio skolos išieškojimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininkės D. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-3676-144/2012 pagal kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc (AB) Lietuvos skyriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo,

Nustatė

2kreditorius Nordea Bank Finland Plc (AB) Lietuvos skyrius kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo. Nurodė, kad pagal 2008-05-10 tarp jo ir skolininkės

3D. B. sudarytą kredito sutartį Nr. KK 08/05/64D (su vėlesniais pakeitimais) suteikė

4D. B. kreditą. Kredito sutartis su kredito gavėja yra nutraukta, nes skolininkė nevykdė prievolių pagal kredito sutartį, todėl kreditorius prašo pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto ir areštuoti įkeistus daiktus.

5Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-03-12 nutartimi tenkino kreditoriaus pareiškimą, areštavo įkeistą daiktą – 0,9200 ha ploto žemės sklypą, ( - ), nuosavybės teise priklausantį UAB „Vekšis“, ir įspėjo skolininkę ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių.

6Atskiruoju skundu skolininkė D. B. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-12 nutartį bei priteisti iš kreditoriaus bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad kreditorius nepagrįstai nutraukė kredito sutartį, o teismas nevertino faktinių aplinkybių. Teigia, kad ji

72012-01-04 ir 2012-02-06 raštais kreipėsi į kreditorių dėl sutarties atnaujinimo, nurodydama, jog pagerėjus jos finansiniai situacijai, ji pasiruošusi mokėti įmokas pagal sutartį ir siekia atnaujinti nutrauktą sutartį. Kreditorius 2012-01-24 nurodė, kad svarstytų sutarties atnaujinimo klausimą, tačiau tam reikalinga, kad iki 2012-02-07 būtų padengta 10 460,88 EUR skola. Skolininkė teigia, kad tokia kreditoriaus sąlyga yra neprotinga ir nesąžininga, toks pareiškimas pažeidžia šalių lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principus, kadangi kreditoriaus reikalaujamos sumos neįmanoma per tokį trumpą laiką padengti. Apeliantė nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad ji iniciavo derybas dėl sutarties atnaujinimo, kad dabartinė jos finansinė padėtis leidžia toliau vykdyti prievoles pagal sutartį, yra pagrindas kreditoriaus veiksmus laikyti nesąžiningais.

8Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo

92012-03-12 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad sudarant kredito sutartį buvo susitarta dėl mokėjimų grafikų, skolininkė pažeidė mokėjimo prievoles, tačiau bankas ne kartą sutiko tęsti sutartinius santykius, be to, buvo atidėti kredito mokėjimo terminai. Kredito sutartis su skolininke vienašališkai buvo nutraukta dėl nuolatinio mokėjimo prievolių nevykdymo septynis mėnesius iš eilės. Kreditorius pažymi, jog prieš nutraukiant sutartį įspėjo skolininkę padengti skolą, tačiau skola nebuvo grąžinta, todėl bankas kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Teismas, nagrinėjantis pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto, turi įsitikinti, kad kreditorius nutraukė sutartį. Kreditorius teigia, kad šiuo atveju teismas patikrino kredito sutarties nutraukimo aplinkybes ir priėmė teisėtą nutartį. Taip pat pažymi, jog skolininkė, nei prašydama atnaujini sutartį, nei vėliau, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių pagerėjusią jos finansinę padėtį.

10Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

11Atskirasis skundas atmestinas.

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

13Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2008-05-10 tarp kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc (AB) Lietuvos skyriaus ir kredito gavėjos D. B. buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. KK 08/05/64D, pagal kurią D. B. buvo suteiktas 1 650 000 Lt kreditas vartojimo poreikiams tenkinti. Suteikto kredito užtikrinimui įkeisti 7 žemės sklypai, esantys ( - ), 2009-05-04 papildomu susitarimu prie kredito sutarties prievolės užtikinimui įkeistas 0,9200 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ). Kadangi skolininkė nevykdė prievolių pagal kredito sutartį, kreditorius 2011-11-24 nutraukė kredito sutartį su kredito gavėjai (skolininke).

14Vadovaujantis CK 6.217, 6.221, 6.222 straipsniuose nustatytu reglamentavimu, sutartį vienašališkai nutraukus joje nustatytais pagrindais, laikoma, kad visi prievolių įvykdymo terminai yra suėję, sutartį pažeidusi šalis privalo grąžinti tai, ką yra gavusi sutarties pagrindu, atlyginti kitos šalies nuostolius, sumokėti netesybas. Vienas iš prievolių užtikrinimo būdų yra įkeitimas (hipoteka) CK 6.70 str.). Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas neįvykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.). Įkeitimo teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrinto reikalavimo, kreditorius nukreipia reikalavimą į įkeistą objektą. Pagal CPK 558 straipsnio 1 dalį hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis į Hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Hipotekos teisėjas, gavęs kreditoriaus kreipimąsi, areštuoja įkeistą daiktą ir įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. Nagrinėdamas kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu kreditavimo sutartyje nustatytu terminu, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl netinkamo sutarties vykdymo ar nutraukimo, skolos dydžio, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, ir vadovaudamasis CPK 558 straipsnio 1 dalimi areštuoja įkeistą turtą, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi.

15Hipotekos teisėjas, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, jog pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo, yra sąžiningos (CK 6.188 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Nagrinėjamoje byloje kreditas skolininkei suteiktas kaip fiziniam asmeniui vartojimo poreikiams tenkinti, todėl galima daryti išvadą, kad tarp skolininkės ir banko buvo sudarytos kreditavimo ir hipotekos vartojimo sutartys (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 14 d.). Nustatyta, kad kredito sutartį bankas vienašališkai nutraukė susidarius 17 613,51 EUR skolai. Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai sutartis pažeidžiama praleidžiant įvykdymo terminą, ir tai nėra esminis sutarties pažeidimas, kreditorius gali sutartį nutraukti, jeigu kita šalis jos neįvykdo per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 str., 6.217 str. 3 d.). 2009-05-04 tarp šalių buvo sudarytas papildomas susitarimas dėl mokėjimo prievolių vėlavimo, 2009-09-02 papildomu susitarimu bankas sutiko tęsti sutartinius įsipareigojimus nors skolininkė vėlavo vykdyti mokėjimus, 2009-12-17 vėluojant grąžinti įmokas, buvo pakeistas kredito įmokų grąžinimo terminas, 2010-09-24 papildomu susitarimu vieneriems metams buvo atidėtas įmokų mokėjimas iki 2011-09-05. Kreditorius 2011-11-09 kreipėsi į skolininkę su raginimu sumokėti skolą ir įspėjo, kad neįvykdžius įpareigojimo, kredito sutartis vienašališkai bus nutraukta nuo 2011-11-24. Atsižvelgiant į tai, kad ne kartą buvo priimti papildomi susitarimai dėl vėluojamų mokėti įmokų, kad skolininkei buvo atidėti mokėjimai, darytina išvada, jog skolininkei buvo nustatytas protingas terminas įsiskolinimui pagal kredito sutartį padengti, todėl apeliantės teiginiai, kad kredito sutarties nutraukimas pažeidžia šalių lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principus, yra nepagrįsti ir darytina išvada, jog sutartis nutraukta tinkamai laikantis sutartyje nustatytos tvarkos.

16Kadangi skolininkė tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditoriui pagal kredito sutartį, kreditorius vienašališkai nutraukė kredito sutartį ir kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Ši aplinkybė ypatingosios teisenos tvarka priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto klausimą nagrinėjančiam teismui yra pakankama prašymą areštuoti įkeistą turtą vertinti kaip pagrįstą, priimti nutartį areštuoti įkeistą daiktą bei raštu įspėti skolininkę ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių.

17Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 337 str. 1 d. 1 p.).

18Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

Nutarė

19Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai