Byla 2S-1997-460/2012
Dėl priverstinio skolos išieškojimo, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vekšis“

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko V. Z. (apelianto) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3673-144/2012 pagal kreditorės Nordea Bank Finland Plc (AB) Lietuvos skyriaus pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vekšis“.

2Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3kreditorė Nordea Bank Finland Plc (AB) Lietuvos skyrius 2012-06-18 pakartotinai kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo. Nurodė, kad pagal 2008-05-12 tarp jos ir skolininko V. Z. sudarytą kredito sutartį Nr. KK 08/05/66D (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – sutartis) suteikė V. Z. 1 700 000 Lt kreditą, kurio įvykdymo užtikrinimui buvo, be kitų įkeistų daiktų, įkeistas ir šis nekilnojamasis daiktas: žemės sklypas, bendro 1,4300 ha ploto, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), hipotekos lakšto kodas 02120090007294, įkeisto daikto savininkas – UAB „Vekšis“. Nurodė, kad skola Nordea Bank Finland Plc (AB) Lietuvos skyriui sudarė: 526 395,61 EUR panaudoto ir negrąžinto kredito, 11 148,61 EUR nesumokėtų palūkanų, 41 729,58 EUR nesumokėtų įsipareigojimo nevykdymo palūkanų, 144,81 EUR baudos už įsipareigojimų nevykdymą, 16 proc. sutartinių metinių įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, iš viso 579 418,61 EUR.

4Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-06-22 nutartimi tenkino kreditorės pakartotinį pareiškimą, nutarė išieškoti kreditorės Nordea Bank Finland Plc (AB) Lietuvos skyriaus naudai iš skolininko V. Z. pagal 2008-05-12 tarp jos ir skolininko sudarytą kredito sutartį Nr. KK 08/05/66D (su vėlesniais pakeitimais): 526.395,61 EUR negrąžintą kreditą, 11 148,61 EUR nesumokėtų palūkanų, 41 729,58 EUR delspinigių, 144,81 EUR baudą už įsipareigojimų nevykdymą, iš viso 579 418,61 EUR, 16 proc. sutartinių metinių įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, numatytų kredito sutarties 8.2 punkte nuo negrąžintos 579 418,61 EUR sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 139 Lt kreditorės sumokėtą žyminį mokestį; už skolą antrąja eile parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą: žemės sklypą, bendro 1,4300 ha ploto, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), nuosavybės teise priklausantį UAB „Vekšis“; įkeisto daikto įkainojimas hipotekos lakšto 4 punkte (120 000 Lt).

5Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-22 nutartį; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 12 d. priėmė nutartį, kuria areštavo suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą. Tiek skolininkas, tiek suinteresuotas asmuo buvo informuoti, kad yra nustatytas 1 mėnesio terminas skolai padengti. Skolininkas pradėjo derybas ir nurodė, kad jis yra finansiškai pajėgus toliau tęsti sutarties sąlygų vykdymą ir siekia atnaujinti sutartį. 2012 m. kovo 30 d. teisme buvo gautas kreditorės pakartotinis pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo. Pažymėtina, kad CPK 558 str. 1 d. nustatytas mėnesio terminas nebuvo suėjęs ir kreditorė, pažeisdama skolininko teisėtus lūkesčius, anksčiau laiko kreipėsi į teismą. Pažymi, kad sutarties nutraukimas laikytinas kraštutine priemone, taikytina skolininkui ir taikytina tik tuo atveju, jeigu visiškai nepavyksta išsaugoti sutarties.

6Šiuo atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismas visiškai nesivadovavo skolininko motyvais ir nurodytomis aplinkybėmis, kad tarp skolininko ir kreditorės buvo pradėtos derybos dėl sutarties sąlygų vykdymo. Skolininkas nurodė, kad pasikeitė jo finansinė padėtis ir jis gali toliau mokėti įmokas pagal sutartį. Kreditorė, kaip stipresnioji santykių šalis, derėjosi ir pagrįstai leido tikėtis, jog sutarties vykdymas gali būti atnaujintas. Kreditorei kreipusis į teismą dėl pakartotinio priverstinio skolos išieškojimo, skolininko teisėti lūkesčiai buvo pažeisti ir kreditorė ne tik kad pažeidė šalių kooperavimosi, bendradarbiavimo principus, tačiau ir pasinaudojo savo, kaip stipresniosios santykių šalies, padėtimi. Tokie kreditorės veiksmai laikytini nesąžiningais skolininko atžvilgiu.

7Atsiliepime kreditorė prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-22 nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad skolininkas pažeidė mokėjimo prievoles. Skolininkui buvo suteiktas papildomas įstatyme nustatytas vieno mėnesio terminas skoloms kreditorei padengti. Skolininko atskirajame skunde nurodyti klausimai dėl tariamu derybų, dėl jo tariamos galimybės vykdyti įsipareigojimus ir pan. nėra priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto bylų nagrinėjimo objektas. Bankas sutarties sąlygas dėl vienašalio sutarties nutraukimo esant mokėjimo prievolių pažeidimams taikė žymiai palankiau, negu tai numato sutartis.

8Atskirasis skundas netenkintinas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

10Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nutarties, kuria nutarta išieškoti kreditorės Nordea Bank Finland Plc (AB) Lietuvos skyriaus naudai iš skolininko V. Z. pagal 2008-05-12 tarp jos ir skolininko sudarytą kredito sutartį Nr. KK 08/05/66D (su vėlesniais pakeitimais): 526 395,61 EUR negrąžintą kreditą, 11 148,61 EUR nesumokėtų palūkanų, 41 729,58 EUR delspinigių, 144,81 EUR baudą už įsipareigojimų nevykdymą, iš viso 579 418,61 EUR, 16 proc. sutartinių metinių įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, numatytų kredito sutarties 8.2 punkte nuo negrąžintos 579 418,61 EUR sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 139 Lt kreditorės sumokėtą žyminį mokestį; už skolą antrąja eile parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą: žemės sklypą, bendro 1,4300 ha ploto, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), nuosavybės teise priklausantį UAB „Vekšis“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2008-05-12 tarp kreditorės Nordea Bank Finland Plc (AB) Lietuvos skyriaus ir skolininko V. Z. sudarytą kredito sutartį Nr. KK 08/05/66D (su vėlesniais pakeitimais) (b. l. 6–16, 17–46) suteikė V. Z. 1 700 000 Lt kreditą, kurio įvykdymo užtikrinimui, buvo be kitų įkeistų daiktų, įkeistas ir šis nekilnojamasis daiktas: žemės sklypas, bendro 1,4300 ha ploto, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), hipotekos lakšto kodas 02120090007294, įkeisto daikto savininkas – UAB „Vekšis“.

12Kadangi skolininkas, kreditorės manymu, tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditorei pagal kredito sutartį, kreditorė 2011-11-24 vienašališkai nutraukė kredito sutartį ir kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Ši aplinkybė ypatingosios teisenos tvarka priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto klausimą nagrinėjančiam teismui yra pakankama prašymą areštuoti įkeistą turtą vertinti kaip pagrįstą bei teisėtą, priimti nutartį areštuoti įkeistą daiktą bei raštu įspėti skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių (CPK 558 straipsnio 1 dalis).

13Teismas primena, jog vadovaujantis CK 6.217, 6.221, 6.222 straipsniuose nustatytu reglamentavimu, sutartį vienašališkai nutraukus joje nustatytais pagrindais, laikoma, kad visi prievolių įvykdymo terminai yra suėję, sutartį pažeidusi šalis privalo grąžinti tai, ką yra gavusi sutarties pagrindu, atlyginti kitos šalies nuostolius, sumokėti netesybas. Vienas iš prievolių užtikrinimo būdų yra įkeitimas (hipoteka) CK 6.70 straipsnis). Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas neįvykdo prievolės grąžinti skolą arba ne iki galo tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, 4.216 straipsnis). Įkeitimo teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrinto reikalavimo, kreditorius išreikalauja skolą iš įkeisto objekto. Atskirai pažymėtina, kad CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Tik gavęs pakartotinį kreditoriaus pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių (CPK 558 straipsnio 2 dalis), joje nurodo išieškotiną sumą. Įkeisto turto arešto procedūrai reikšmingas pats prievolės neįvykdymo ir skolos egzistavimo faktas, o ne skolos dydis, dėl kurio kilusius visus neaiškumus apeliantai gali pašalinti bendradarbiaudami su kreditoriumi. Nustatyta, kad kredito sutartį bankas vienašališkai nutraukė susidarius įsiskolinimui. Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai sutartis pažeidžiama praleidžiant įvykdymo terminą, ir tai nėra esminis sutarties pažeidimas, kreditorius gali sutartį nutraukti, jeigu kita šalis jos neįvykdo per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis).

14Skolininkas nepagrįstai teigia, kad kreditorė CPK 558 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. liepos 1 d.) nustatyta tvarka dar nepraėjus vieno mėnesio įspėjimo (2012 m. kovo 12 d. nutarties priėmimo) terminui 2012 m. kovo 30 dieną pateikė pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

15Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartimi, remiantis CPK 558 straipsnio 1 dalimi, skolininkas buvo įspėtas, kad jeigu per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos skola nebus grąžinta, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytinių. Tokiu būdu skolininkui buvo suteiktas papildomas įstatyme nustatytas vieno mėnesio terminas skoloms bankui padengti (CPK 558 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 22 d. nutartyje per apsirikimą nurodė, kad bankas pakartotinį pareiškimą pateikė 2012 m. kovo 30 d. (b. l. 72). Iš tikro banko pakartotinis pareiškimas teismui buvo pateiktas 2012 m. gegužės 18 d. (pareiškimas Nr. OUT-12492) (b. l. 67–68). Ši pirmosios instancijos teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartyje nurodyta rašymo klaida niekaip nesąlygoja skolininko interesų pažeidimo. Apylinkės teismas banko pakartotinį pareiškimą išnagrinėjo tik 2012 m. birželio 22 d. ir nutartyje nurodė, kad „nuo įspėjimo įteikimo praėjo mėnuo, skola nėra grąžinta, todėl kreditoriaus prašymas tenkintinas“. Taigi teismo skolininkui nustatytas vieno mėnesio terminas realiai tapo žymiai ilgesnis, negu tai numato CPK, nes minėta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartis buvo įteikta skolininkui 2012 m. kovo 26 d. (b. l. 65), o 2012 m. birželio 22 d. nutartis priteisti skolą priimta beveik po trijų mėnesių, skaičiuojant nuo 2012 m. kovo 12 d. nutarties įteikimo. Tačiau bylos duomenimis nei po teismo įspėjimo įteikimo dienos, nei vėliau skolininkas nutartimi nustatytų įpareigojimų neįvykdė. Todėl kreditoriui pateikus pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja 2012 m. birželio 22 d. nutartimi konstatavo, jog hipoteka užtikrinta prievolė – sutartis – nėra vykdoma, todėl pagrįstai CPK 558 straipsnio 2 dalyje nustatytu reglamentavimu pradėjo įkeisto turto realizavimo procedūrą.

16Skolininkas nepagrįstai teigia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas nesivadovavo skolininko motyvais dėl skolininko pradėtų derybų, dėl sutarties sąlygų vykdymo. Skolininkas teigia, kad pasikeitė jo finansinė padėtis ir kad jis gali toliau mokėti pagal sutartį, ir tai sąlygojo neteisėtos nutarties priėmimą.

17Teismas primena, jog sutarties nutraukimas yra pagrindas kreditoriui kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto CK 4.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, o hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą Hipotekos skyriui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukus.

18Esant hipotekos kreditoriaus pareiškimui dėl išieškojimo iš įkeisto turto, Hipotekos skyriui kyla pareiga įvertinti šalis siejusios pagrindinės sutarties nutraukimo aplinkybes, t. y. įsitikinti, kad kreipdamasis į hipotekos skyrių kreditorius nutraukė sutartį pagal sutartyje nustatytą tvarką ir sąlygas, o jeigu jos nenumatytos – pagal CK. Vykdydamas šią pareigą Hipotekos skyrius turi atlikti bylos aplinkybių, susijusių su pagrindinės sutarties nutraukimu, teisinį tyrimą. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad hipotekos teisėjas turėjo patikrinti sutarties nutraukimo aplinkybes, tą Klaipėdos miesto apylinkės teismas tinkamai atliko ir priėmė teisėtą 2012 m. kovo 12 d. nutartį. Be to, 2012 m. kovo 12 d. nutartis, kurioje hipotekos teisėjas patvirtino, jog bankas teisėtai nutraukė sutartį, yra įsiteisėjusi. Pakartotinai, t. y. gavęs CPK 558 straipsnio 2 dalyje nurodytą hipotekos kreditoriaus pareiškimą, hipotekos teisėjas sutarties nutraukimo aplinkybių neturi pagrindo tirti ir vertinti.

19Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kiekviena iš sutarties šalių, ypatingai sutartį pažeidusi šalis, turi pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis su kita šalimi (CK 6.200 straipsnio 2 dalis). Skolininkas turi būti suinteresuotas skolos grąžinimu. Tai, kad skolininkas, pažeidęs sutartį, po sutarties nutraukimo norėtų sutartį atnaujinti pagal jo pageidaujamas sąlygas, neįpareigoja banko sutikti su skolininku, kadangi sutarties šalis, prieš sutikdama atnaujinti sutartį, turi įvertinti kitos sutarties šalies siūlomas sąlygas, t. y. ar ji dėl sutarties sąlygų pakeitimo nepatirs nepagrįstų nuostolių.

20Pastebėtina, kad skolininkas atskirajame skunde teigia, jog apylinkės teismas nevertino įrodymų, tačiau toks teiginys yra deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas. Apylinkės teismas atliko teisinį tyrimą ir konstatavo, kad yra visi CPK 558 straipsnyje ir CK 4.192 straipsnyje numatyti pagrindai kreditoriui vykdyti išieškojimą. Skolininko atskirajame skunde nurodyti klausimai dėl tariamų derybų, dėl jo tariamos galimybės vykdyti įsipareigojimus ir pan. nėra priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto bylų nagrinėjimo objektas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis c. b. AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis c. b. AB bankas „Snoras" v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009; 2011 m. birželio 15 d. nutartis c. b. V. S. v. AB DnB NORD bankas, bylos Nr. 3K-7-272/2011; kt.). Nagrinėjamu atveju teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad sutarties nutraukimo sąlygos ir nutraukimo procedūros turi būti vertinamos atsižvelgiant į abiejų sutarties šalių elgesį ir visas konkrečias tiek sandorio sudarymo, tiek vykdymo aplinkybes. Kaip matyti iš bylos duomenų, skolininkas akivaizdžiai bei ilgą laiką sistemingai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų pagal sutartį ir Papildomus susitarimus ir tai suteikė bankui teisę, vadovaujantis sutarties bendrųjų sąlygų 13.1 punktu, vienašališkai nutraukti sutartį.

21Aktualu pažymėti, kad bankas nutraukė sutarti tik po septynis mėnesius iš eilės trukusių mokėjimo prievolių pažeidimų (nuo 2011 m. gegužės 5 d. (įskaitytinai) iki 2011 m. lapkričio 7 d.). Pareiškimo pateikimo dieną skolininkas vėlavo atlikti mokėjimus bankui 264 dienas, iki kreditorės atsiliepimo pateikimo dienos (2012-10-05) mokėjimo prievolių pažeidimas tęsiasi 489 dienas. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 13.1 punktą bankas turi teisę vienašališkai nutraukti Kredito sutartį, jeigu mokėjimo prievolių vykdymo terminas (pagal mokėjimų grafiką) yra pažeidžiamas 10 kalendorinių dienų ir per papildomai banko nustatytą ne trumpesnį kaip 10 dienų terminą pažeidimas nėra pašalinamas (2010 m. rugsėjo 24 d. Papildomo susitarimo 4 specialiųjų sąlygų 4.3.4 punkte buvo sutarta, kad jeigu mokėjimo prievolių pažeidimas tęsiasi 5 kalendorines dienas, bankas įgyja teisę nutraukti sutartį) (b. l. 45). Nagrinėjamu atveju bankas sutarties sąlygas dėl vienašalio sutarties nutraukimo esant mokėjimo prievolių pažeidimams taikė žymiai palankiau, negu tai numato Kredito sutartis, t. y. sutartį nutraukė tik po septynis mėnesius iš eilės trukusių mokėjimo prievolių pažeidimų (nuo 2011 m. gegužės 5 d. (įskaitytinai) iki 2011 m. lapkričio 7 d.). Taip pat palankiau, negu įstatyme nustatytas 30 dienų terminas (CK 6.218 straipsnis). Be to, skolininkas net ir per papildomai nustatytą terminą (nuo 2011 m. lapkričio 9 d. pranešimo išsiuntimo iki 2011 m. lapkričio 24 d.) bylos duomenimis pažeidimų nepašalino. Atsižvelgiant į tai, kad ne kartą buvo sudaryti Papildomi susitarimai dėl vėluojamų mokėti įmokų, kad skolininkui buvo atidėti mokėjimai, darytina išvada, jog skolininkui buvo nustatytas protingas terminas įsiskolinimui pagal Kredito sutartį padengti (Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1303-370/2012; Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1302-460/2012).

22Teismas pabrėžia, kad skolininkas neteisingai supranta sutartinius santykius ir iš jų atsirandančias sandorio šalims teises ir pareigas. Apeliantas skunde nurodo nemaža teisės normų, kurios reglamentuoja sutartinius santykius ar priverstinį skolos išieškojimą, tačiau realiai neatskleidžia ir nenurodo nė vienos aplinkybės, kuri gali patvirtinti banko padarytus pažeidimus. Apeliantas, be cituojamos teismų praktikos ar teisės normų pažeidimų, privalėjo apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymus, kurie patvirtintų skolininkų gebėjimą toliau vykdyti prisiimtus įsipareigojimus bankui (CPK 178 straipsnis). Priešingu atveju tiek skundas, tiek apeliacinės instancijos nutartis (patenkinus apelianto skundą), panaikinanti pirmosios instancijos teismo nutartį, įgytų tik formalų charakterį, nes iš esmės skolininkai ir toliau neturės galimybių vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Tokios nuostatos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-02-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012, kurioje teismas nurodė, kad vartotojo padidinta teisinė apsauga nepaneigia vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai). Kitaip tariant, vartotojai negali tam tikra apimtimi nevykdyti hipoteka užtikrintų prievolių ir tuo pačiu metu naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo.

23Apibendrinus išdėstytus argumentus yra pagrindas daryti išvadą, jog bankui pagrįstai nutraukus Kredito sutartį, skolininkui atsirado pareiga grąžinti visą kreditą ir sumokėti palūkanas bei padengti kitas patirtas išlaidas (Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 13.3 p.). Bylos duomenimis skola bankui nebuvo grąžinta ir tai sudarė pagrindą bankui kreiptis į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto bei teisėjui tenkinti tokį prašymą (CPK 558 straipsnio 2 dalis). Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais teismas konstatuoja, kad apeliantas neteisingai taikė skolos hipotekos kreditorės naudai išieškojimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir netinkamai interpretavo bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimą nustatančias proceso teisės normas, todėl padarė klaidingas išvadas. Esant nurodytų argumentų ir aplinkybių visetui, pagrindo keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos nutartį nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl eiliškumo Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog kreditorė Nordea Bank Finland Plc (AB) Lietuvos skyrius pagal šioje byloje nagrinėtą Kredito sutartį Nr. KK 08/05/66D (su vėlesniais pakeitimais), sudarytą tarp Nordea Bank Finland Plc (AB) Lietuvos skyriaus ir V. Z., Klaipėdos miesto apylinkės teisme inicijavo 3 skirtingas bylas (Nr. 2-3673-144/2012, Nr. 2-3674-144/2012, Nr. 2-3675-144/2012) prieš skolininką V. Z. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Šiose bylose kreditorė prašo leisti už skolą parduoti iš varžytynių skirtingus įkeistus daiktus – 7 žemės sklypus (b. l. 44). Aktualu pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad yra tikslinga išspręsti klausimą dėl įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilės ne tik padarant įrašus hipotekos lakšte (CK 4.183 straipsnio 3 dalis). Dėl bylinėjimosi išlaidų

24Kreditoriaus atstovė advokatė prašo priteisti iš skolininko V. Z. kreditorės naudai 943,80 Lt bylinėjimosi išlaidų (b. l. 99–100).

25Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingų interesų turinčių šalių. Dėl to pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ypatingosios teisenos bylose šiuo atžvilgiu galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos. Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamoje byloje kreditorės bylinėjimosi išlaidos (išlaidos advokato pagalbai surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą apmokėti) priteistinos iš skolininko, kurio interesas bylos baigtimi yra priešingas kreditorės interesams. Kreditorės atstovės prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo suma (943,80 Lt) viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 8.15 punkte nustatytą dydį, todėl šis kreditorės atstovės prašymas tenkintinas iš dalies, priteisiant jai 425 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2012). Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,

Nutarė

26Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

27Iš apelianto V. Z. priteisti 425 Lt teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme Nordea Bank Finland Plc (AB) Lietuvos skyriui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra... 2. Teisėja, išnagrinėjusi bylą,... 3. kreditorė Nordea Bank Finland Plc (AB) Lietuvos skyrius 2012-06-18... 4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-06-22 nutartimi tenkino kreditorės... 5. Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti... 6. Šiuo atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismas visiškai nesivadovavo... 7. Atsiliepime kreditorė prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti, Klaipėdos... 8. Atskirasis skundas netenkintinas.... 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos miesto apylinkės... 11. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2008-05-12 tarp kreditorės Nordea... 12. Kadangi skolininkas, kreditorės manymu, tinkamai bei laiku nevykdė prievolės... 13. Teismas primena, jog vadovaujantis CK 6.217, 6.221, 6.222 straipsniuose... 14. Skolininkas nepagrįstai teigia, kad kreditorė CPK 558 straipsnio 1 dalyje... 15. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartimi, remiantis CPK... 16. Skolininkas nepagrįstai teigia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas... 17. Teismas primena, jog sutarties nutraukimas yra pagrindas kreditoriui kreiptis... 18. Esant hipotekos kreditoriaus pareiškimui dėl išieškojimo iš įkeisto... 19. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kiekviena iš sutarties šalių,... 20. Pastebėtina, kad skolininkas atskirajame skunde teigia, jog apylinkės teismas... 21. Aktualu pažymėti, kad bankas nutraukė sutarti tik po septynis mėnesius iš... 22. Teismas pabrėžia, kad skolininkas neteisingai supranta sutartinius santykius... 23. Apibendrinus išdėstytus argumentus yra pagrindas daryti išvadą, jog bankui... 24. Kreditoriaus atstovė advokatė prašo priteisti iš skolininko V. Z.... 25. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus... 26. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartį palikti... 27. Iš apelianto V. Z. priteisti 425 Lt teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės...