Byla e2A-688-798/2017
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos piniginiu ekvivalentu taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Epregas“, V. T

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Poškaus, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Energijos srautas“ ir atsakovo T. A. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-711-345/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Energijos srautas“ ieškinį atsakovui T. A. V. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos piniginiu ekvivalentu taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Epregas“, V. T..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Energijos srautas“ ieškinyje, kurį patikslinusi, prašė pripažinti negaliojančia 2008 m. kovo 17 d. UAB „Epregas“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, taikyti restituciją – priteisti ieškovei iš atsakovo T.A. V., A. V. įpėdinio, 575 185,00 Eur bei priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas.
  2. Nurodė, kad po bankroto bylos iškėlimo ieškovės kreditorių nepatenkinti reikalavimai sudaro 631 064,23 Eur. Ginčijamo sandorio pagrindu perleistos akcijos už ženkliai mažesnę kainą, nei buvo jų rinkos vertė, šis sandoris pažeidė ieškovės ir įmonės kreditorių interesus. Be to ieškovė 2008 m. dirbo nuostolingai, o nuo 2008 m. vidurio faktiškai veiklos nevykdė. Sandorio šalių nesąžiningumą grindė priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija, t. y. skirtumu tarp akcijų pardavimo kainos ir jų buhalterinės vertės. Kadangi restitucijos taikymas natūra nėra galimas, nes ginčo akcijos perleistos kitiems asmenims, prašė teismo iš atsakovo T. A. V. priteisti perleistų akcijų buhalterinę vertę. Ieškinys įpėdiniui pareikštas paaiškėjus įmonės interesų pažeidimo faktui, kai ginčijamo sandorio teisėtumą patikrino teismo paskirtas bankroto administratorius, todėl ieškovė prašė atnaujinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
  3. Atsakovas T. A. V. atsiliepime prašė ieškinį atmesti.
  4. Nurodė, kad ieškovė pasirinko netinkamą savo teisių gynybos būdą, nes turėtų būti keliamas klausimas dėl įmonės valdymo organų civilinės atsakomybės, bet ne dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog UAB „Epregas“ akcijos perleistos už nepagrįstai mažą kainą ir A. V. sandorio sudarymo metu buvo nesąžiningas. Kadangi A. V. įgytas UAB „Epregas“ akcijas perleido V. T., T. A. V. nėra tinkamas atsakovas. Ieškovas praleido CK 5.63 straipsnyje įtvirtintą terminą pretenzijoms pareikšti.
  5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Epregas“ atsiliepime prašė ieškinio netenkinti, skirti ieškovės bankroto administratoriui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
  6. Nurodė, kad akcijų pardavimas ir jų kainos nustatymas buvo verslo sprendimas, kurio tikslas buvo nutraukti neperspektyviu tapusį bendradarbiavimą. Akcijų pardavimas nepažeidė ieškovės kreditorių interesų, nes 2007 m. įmonės finansinė padėtis buvo gera (turtas daugiau nei dešimt kartų viršijo įsipareigojimus). Ieškinys nepagrįstai pareikštas T. A. V., kaip A. V. įpėdiniui, kadangi jis niekada nebuvo ginčijamu sandoriu perleistų akcijų savininku, t. y. iki mirties A. V. akcijas perleido V. T.. Ieškovo bankroto administratoriaus veiksmai reiškiant nepagrįstus reikalavimus, jų užtikrinimui prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.
  7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. T. su ieškiniu nesutiko.
  8. Nurodė, jog sutartis buvo UAB „Epregas“ ir ieškovės verslo santykių dalis, o akcijų kaina neturėtų būti vertinama vien tik pagal UAB „Epregas“ buhalterinės atskaitomybės dokumentų duomenis.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento ieškovės BUAB „Energijos srautas“ ir A. V. sudarytą 2008 m. kovo 17 d. UAB „Epregas“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį; atnaujino ieškovei BUAB „Energijos srautas“ CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą reikalavimui pareikšti; priteisė ieškovei iš atsakovo T. A. V. 189 073,48 Eur skolą, neviršijant T. A. V. perėjusio paveldėto A. V. turto tikrosios vertės, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-10-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 815,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš atsakovo T. A. V. 2 280,30 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
  2. Vertinant ginčo sandorio ekonominį naudingumą teismas vadovavosi teismo ekspertizės akte suformuluotomis išvadomis. Teismo vertinimu, tarp ginčo akcijų rinkos vertės ir jų pardavimo A. V. kainos egzistuoja skirtumas (turtas parduotas už 72 kartus mažesnę kainą nei buvo jo vertė), kuris patvirtina akivaizdų ekonominį ieškovės prašomo pripažinti negaliojančiu sandorio nenaudingumą akcijų pardavėjai (ieškovei). Atsakovas nepateikė argumentų ir nenurodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nurodytą akcijų vertės ir pardavimo kainos skirtumą laikyti racionaliu ir nulemtu objektyvių ginčo sandorio šalių vestų derybų rezultatu.
  3. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) ieškovės bankroto administratorius turi reikalavimo teisę ginčyti akcijų pardavimo sandorį; 2) ginčijamas sandoris pažeidė ieškovės ir jos kreditorių teises, nes įmonės turtas parduotas už nepagrįstai mažą kainą; toks sandoris pablogino ieškovės finansinę padėtį ir apribojo jos galimybes atsiskaityti su kreditoriais; 3) byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovė ir A. V. privalėjo sudaryti ginčo sandorį; 4) ieškovė ir A. V., sudarydami ginčo sandorį, veikė nesąžiningai, nes jie neabejotinai turėjo suvokti sandorio ekonominį nenaudingą ieškovei ir tai, kad akcijų perleidimas pagal ginčo sąlygas sumažins įmonės mokumą; 5) ieškinys pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino, o nepatenkinti įmonės kreditorių reikalavimai yra didesni nei buvusi ginčo akcijų vertė. Dėl to pripažino 2008 m. kovo 17 d. UAB „Epregas“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia.
  4. Teismo vertinimu atsakovas paveldėjo ir velionio turtinę prievolę, pagal kurią turi grąžinti ieškovei ginčo sandoriu nepagrįstai ir neteisėtai gautą velionio turtą. Pažymėjo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas.
  5. Teismas ieškovei terminą reikalavimui pareikšti atnaujino. Teismas konstatavo, jog išimties taikymas ir įsiterpimas į po velionio mirties susiklosčiusius paveldėjimo teisinius santykius neproporcingai nepablogins atsakovo padėties.
  6. Kadangi ginčo sandorio objektu buvusios akcijos buvo perleistos tretiesiems asmenims, todėl restitucija nėra galima. Teismo vertinimu, byloje turėtų būti taikoma restitucija pinigais, kadangi viena iš actio Pauliana instituto funkcijų yra kompensacinė, o jo taikymo pasekmės yra panašios į civilinės atsakomybės iškėlimo situacijas. Nagrinėjamu atveju ieškovė iš pradžių ieškinį buvo pareiškusi keliems atsakovams, kuriuos įvardijo kaip solidarius skolininkus, t. y. ne tik atsakovui T. A. V., bet ir buvusiam ieškovės vadovui A. P. bei akcininkei E. M., kuriems reikalavimų atsisakė. Nors dėl to jų vaidmuo sudarant ginčo sandorį nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku, tačiau ieškovės veiksmai faktiškai atleidžiant nuo prievolės įvykdymo du iš trijų solidariųjų skolininkų lemia atsakovo pareigos apimties sumažėjimą. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad A. V. vėlesni veiksmai perleidžiant ginčo akcijas kitam asmeniui – V. T., yra reikšmingi tik restitucijos būdo parinkimui, bet ne jos apimties nustatymui. Dėl to ieškovei iš atsakovo, neviršijant atsakovui perėjusio paveldėto A. V. turto vertės, teismas priteisė 189 073,48 Eur (575 185 Eur - 7 964,55 Eur) : 3).
  7. Ieškovė turėjo 5 500,00 Eur ekspertizės atlikimo išlaidų. Kadangi teismas patenkino 33 procentus ieškinio reikalavimų, teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 1 815,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Valstybei iš atsakovo, atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų proporciją, priteisė 2 280,30 Eur žyminio mokesčio dalį, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista.

7III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai

8

  1. Apeliaciniame skunde ieškovė BUAB „Energijos srautas“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Ekvalda“, prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimą dalyje, kuria priteista ieškovei BUAB „Energijos srautas“ iš atsakovo T. A. V. 189 073,48 Eur skola, neviršijant T. A. V. perėjusio paveldėto A. V. turto tikrosios vertės, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-10-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 815,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisiant ieškovei BUAB „Energijos srautas“ iš atsakovo T. A. V. 567 220,45 Eur skolos, neviršijant T. A. V. perėjusio paveldėto A. V. turto tikrosios vertės, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-10-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 424,10 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
  2. Nurodo, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu ieškovė atsisakė savo reikalavimų buvusiam BUAB „Energijos srautas“ vadovui A. P. ir akcininkei E. M., tačiau neatsisakė reikalavimų atsakovui. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė ginčą dėl UAB „Epregas“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu, tačiau netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias restitucijos taikymą, t. y. teismas nepagrįstai sumažino restitucijos piniginiu ekvivalentu taikymo apimtį, priteisdamas ieškovės naudai iš atsakovo tik 189 073,48 Eur. Ieškovės įsitikinimu, skundžiamas sprendimas šioje dalyje keistinas, priteisiant ieškovei iš atsakovo 567 220,45 Eur (575 185,00 Eur – 7 964,55 Eur) skolos, neviršijant T. A. V. perėjusio paveldėto A. V. turto tikrosios vertės ir 5 procentus dydžio metinių procesinių palūkanų.
  3. Apeliaciniame skunde atsakovas T. A. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  4. Nurodo šiuos nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentus:
    1. Atnaujindamas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pirmosios instancijos teismas pažeidė imperatyvią CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisės normą
      1. Šiuo atveju ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, nereiškė reikalavimo atnaujinti CK 5.63 straipsnyje įtvirtintą terminą reikalavimui skolininko įpėdiniams pareikšti. Šį klausimą teismas išsprendė savo iniciatyva, t. y. peržengdamas ieškinio ribas. Suėjus naikinamajam terminui, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės spręsti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyto termino atnaujinimo klausimo. Reikalavimas buvo pareikštas pasibaigus naikinamajam terminui, dėl to ieškinys turėjo būti atmestas.
    2. Pirmosios instancijos teismas taikė restituciją asmens, kuris nebuvo ginčijamos sutarties šalimi
      1. Teismas, pateikdamas išvadą, kad restitucija natūra ginčo atveju negalima, kadangi akcijos po sutarties sudarymo buvo perleistos tretiesiems asmenims, priėmė savo išvadoms prieštaraujantį sprendimą – taikė restituciją. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nevertino, kad ir T. A. V. nebuvo ginčijamos sutarties šalimi ir nepaveldėjo ginčo dalyku esančių akcijų. Pažymi ir tai, jog apelianto advokatas prašė ieškovės atstovo patikslinti kokį reikalavimą jis reiškia: actio Pauliana pagrindu ar atsakovui kaip įpėdiniui. Ieškovo atstovas paaiškino, kad reiškia reikalavimą dėl restitucijos taikymo. Taigi, pirmosios instancijos teismas, neišeidamas už reikalavimo ribų, turėjo būtent ir išspręsti, ar actio Pauliana ieškinys yra pareikštas tinkamam atsakovui ir, ar galima taikyti restituciją.
    3. Pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas
      1. Ieškovė reikalavimo atsakovui, kaip A. V. įpėdiniui, nereiškė, tačiau teismas savo iniciatyva konstatavo, jog atsakovas privalo atsakyti už savo mirusio tėvo įsipareigojimus ir kaip palikimą priėmęs įpėdinis, t. y. atsakovui kyla pareiga atsakyti prieš jo mirusio tėvo kreditorius. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas iš esmės pakeitė pagrindinius ieškinio elementus (dalyką ir pagrindą).
    4. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino atsakovo ir trečiojo asmens išdėstytų argumentų apie ginčijamos sutarties teisėtumą
      1. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme UAB „Epregas“ pateikė išsamius argumentus, pagrindžiančius aplinkybes, kad sudarydamas ginčijamą sutartį atsakovo tėvas A. V. veikė sąžiningai, o sandoris nepažeidė kreditorių interesų, t. y. sandoris buvo teisingas ir protingas verslo sprendimas. Kokius papildomus veiksmus prieš sudarydamas ginčijamą sutartį privalėjo atlikti A. V., kad nekiltų abejonių jo sąžiningumu, ieškovė nenurodė, o pirmosios instancijos teismas nenustatė, taip pat pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovė 250 vnt. akcijų įsigijo ne rinkos kaina.
    5. Pirmosios instancijos teismas neužtikrino tinkamo teismo proceso ir šalių lygiateisiškumo
      1. Pirma, teismas nenagrinėjo atsakovo ir trečiojo asmens argumentų dėl actio Pauliana sąlygų neegzistavimo. Antra, teismas išėjo už ieškinio ribų, taisė ieškovės atstovo padarytas klaidas formuojant reikalavimą Trečia, teismas nesiėmė jokių priemonių ieškovei atsisakius įvykdyti teismo įpareigojimą pateikti bylos dalyviams susipažinimui taikos sutartį, sudarytą kitoje byloje tarp ieškovės ir kitų atsakovų E. M. ir A. P.. Atsakovo nuomone, taikos sutarties sąlygos nagrinėjamai bylai aktuali, nes: a) svarbu įvertinti, kokią sumą, kaip nuostolių atlyginimą, ieškovei sumokėjo E. M. ir A. P.; b) svarbu įvertinti taikos sutarties sąlygas, pagrindžiančias likusių reikalavimų E. M. ir A. P. atsisakymo motyvus. Galiausiai, pirmosios instancijos teismas neužtikrino įstatymu apibrėžtos teismo posėdžio tvarkos. Ieškovas baigiamosios kalbos nesakė, paprašė teismo priimti raštu išdėstytą baigiamąją kalbą, kurios turinio balsu neperskaitė. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą tenkino, tačiau elektroninėje byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovės baigiamoji kalba būtų prijungta prie civilinės bylos medžiagos. Iš skundžiamame teismo sprendime pateiktų motyvų galima spręsti, kad teismas rėmėsi baigiamosios klabos argumentais dėl termino atnaujinimo reikalavimui įpėdiniui pareikšti.
  5. Pareiškime dėl prisidėjimo prie atsakovo apeliacinio skundo trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Epregas“ prašo atsakovo skundą tenkinti ir panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti.
    1. Nurodo, jog teismas atnaujino terminą reikalavimams įpėdiniui pareikšti, nors ieškovė tokio reikalavimo nereiškė ir ieškinio pateikimo metu buvo pasibaigęs CK 5.63 straipsnio 4 dalyje numatytas naikinamasis terminas tokiems reikalavimams pareikšti. Teismas taikė restituciją asmeniui, kuris nebuvo ginčo sutarties šalimi ir ginčo dalyku esančių akcijų savininku (akcijų nepaveldėjo). Reikalavimas dėl restitucijos taikymo yra galimas tik sandorio šaliai, todėl pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kurioje atsakovu galėjo būti tik miręs asmuo (atsakovo tėvas). Teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi neįvertino actio Pauliana taikymui esminę reikšmę turinčių aplinkybių, t. y, neįvertino ginčo sandorio sudarymo aplinkybių ir tikslų, nevertino sandorio per verslo santykių prizmę, o vertino tik vienintelę aplinkybę – sandorio kainą.
  6. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti.
  7. Nurodo šiuos nesutikimo su ieškovės apeliaciniu skundu motyvus:
    1. Ieškovė suformulavo reikalavimą dėl 575,185,00 Eur iš trijų atsakovų priteisimo solidariai. Atsakovui reiškiamas reikalavimas dėl restitucijos, o atsakovams A. P. ir E. M. – dėl žalos atlyginimo. Nepaisant to, pasak ieškovės, visi asmenys turėjo atsakyti solidariai. Atsakovo nuomone, jeigu atsakovai A. P. ir E. M. būtų atlyginę žalą ieškovei, actio Pauliana sąlygų nebeliktų, t. y. restitucija nebegalėtų būti taikoma, nes priešingu atveju ieškovė du kartus gautų tą pačią sumą. Taigi, kitoje byloje sudarytos taikos sutarties sąlygos nagrinėjamam ginčui buvo itin svarbios, tačiau ieškovė šių įrodymų nepateikė. Pirmosios instancijos teismas, neišreikalavęs taikos sutarties, neatskleidė esminę reikšmę ginčui turinčių aplinkybių.
    2. Viso bylos nagrinėjimo metu buvo akcentuojama, kad atsakovui negali būti taikoma restitucija, kadangi jis nebuvo ginčijamo sandoriu šalis; atsakovas ginčo dalyku esančių akcijų nepaveldėjo, jos buvo perleistos trečiajam asmeniui V. T.. Pažymi, kad restitucija, kaip pažeistų teisių gynimo būdas, yra taikoma tik tada, kai asmenis sieja prievoliniai santykiai, o kai reikalavimą pareiškusio asmens ir daikto valdytojo nesieja tokie santykiai, daiktas gali būti išreikalautas tik pagal vindikacijos taisykles. Taigi, net ir tuo atveju, jeigu atsakovas būtų paveldėjęs ginčo akcijas, restitucija būtų negalima, ne ieškovė būtų turėjęs reikšti vindikacinį ieškinį. Šiuo atveju ieškovė pareiškė reikalavimą, o pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kurioje atsakovas galėjo būti tik miręs asmuo A. V..
    3. Vertinant ieškovės argumentą, kad atsakovui turi būti taikoma restitucija, o kitiems atsakovams turėjo būti taikoma civilinė atsakomybė (žalos atlyginimas) bei reikalavimų pastariesiems atsisakymas nedaro įtakos atsakovo atsakomybės apimčiai, akcentuoja, jog restitucijos ginčo atveju buvo reikalaujama ne natūra, o prašant priteisti ekvivalentą pinigais. Restitucija piniginiu ekvivalentu yra kompensacija, kuria atlyginama sandoriu padaryta žala. Šiuo atveju atsakovas nebegali būti atsakingas už E. M. ir A. P. tenkančią prievolės atlyginti žalą dalį, jeigu tokia buvo padaryta.
  8. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo skundo netenkinti.
  9. Atsiliepimas grindžiamas šiais nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentais:
    1. Dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino reikalavimams įpėdiniui pareikšti atnaujinimo
      1. Atsakovo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, suėjus CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtintam naikinamajam trejų metų terminui, nebeturėjo teisės šioje byloje spręsti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyto termino atnaujinimo klausimo, yra visiškai nepagrįsti, kadangi: 1) nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa su atsakovo nurodytose kasacinės bei apeliacinės instancijos teismų išnagrinėtose bylose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis; 2) ieškovas CK 5.63 straipsnyje nustatytais terminais turi galimybę pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto; be to ieškinys yra pareikštas ginant bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesus, t.y. egzistuoja viešasis interesas; 3) ieškovė pareiškė reikalavimus atsakovui dėl ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo A. V. mirus – po 3 metų nuo palikimo atsiradimo dienos, nes tik iškėlus bankroto bylą ieškovei ir teismo paskirtam bankroto administratoriui patikrinus ieškovės sudarytus sandorius, tapo žinoma, jog ginčijamas sandoris pažeidė ieškovės ir jos kreditorių interesus. Pažymi, kad ieškinys dėl ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir restitucijos piniginiu ekvivalentu taikymo buvo pareikštas 2014-09-30, o ne 2014-10-01, kaip nurodo atsakovas.
    2. Dėl restitucijos taikymo atsakovui, kaip įpėdiniui, pripažinus ginčijamą sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu
      1. Pirmosios instancijos teismas, actio Pauliana pagrindu pripažinęs negaliojančiu nuo sudarymo momento UAB „Epregas“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, sprendime visiškai pagrįstai konstatavo, kad atsakovas, kaip įpėdinis, pagal apyrašą priėmęs ginčijamo sandorio šalies A. V. palikimą, paveldėjo ir velionio turtinę prievolę, pagal kurią turi grąžinti ieškovei remiantis ginčo sandoriu nepagrįstai ir neteisėtai mirusiojo gautą turtą bei palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas.
    1. Dėl atsakovo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas
      1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje susiklostė išskirtinė situacija, kadangi ieškovės ir įmonės kreditorių teisių pažeidimo faktas paaiškėjo po to, kai pasibaigė CK 5.63 straipsnyje nustatyti terminai, ko pasėkoje sprendime nurodytais motyvais ieškovei terminas reikalavimui pareikšti yra atnaujinamas.
    2. Dėl atsakovo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino atsakovo ir trečiojo asmens išdėstytų argumentų apie ginčo sutarties teisėtumą
      1. CK 6.67 straipsnio 4 punkte įtvirtinta kreditorių interesus pažeidusio sandorio šalių nesąžiningumo prezumpcija priešpriešinių įsipareigojimų disproporcijos atveju – kai įvykdymo, kurį pagal tą sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą. Pagal ginčijamą sandorį A. V. sumokėta kaina yra 9 kartus mažesnė, nei A. V. už šias akcijas buvo gavęs pagal 2005 m. balandžio 6 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir net 72 kartus mažesnė nei šių akcijų rinkos vertė, kas akivaizdžiai patvirtina ginčijamu sandoriu nustatytą pirkėjo ir pardavėjo priešpriešinių įsipareigojimų disproporciją, t. y. ginčijamo sandorio šalys buvo nesąžiningos.
    3. Dėl atsakovo argumentų, jog bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neužtikrino tinkamo teismo proceso
      1. Atsakovo argumentai, jog bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neužtikrino tinkamo teismo proceso, taip pat yra nepagrįsti. Ieškovei per baigiamąsias kalbas pateikus raštu išdėstytą baigiamąją kalbą pirmosios instancijos teismas pasiūlė ir suteikė atsakovui bei trečiajam asmeniui UAB „Epregas“ galimybę tinkamai susipažinti su baigiamąja kalba, tačiau šalys atsisakė tai padaryti, nurodžiusios, kad galima tęsti baigiamąsias kalbas.
  1. Atsiliepime į ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. T. prašo: apeliantės BUAB „Energijos srautas“ apeliacinį skundą atmesti; apelianto T. A. V. apeliacinį skundų tenkinti; nustatyti, kad bylos išsprendimas neturės įtakos trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms bei pašalinti V. T. iš bylos (CPK 47 str. 5 d.).
    1. Nurodo, jog V. T. nebuvo 2008 m. kovo 17 d. 250 vnt. UAB „Epregas“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties šalis. Ginčijamo sandorio šalys buvo A. V. (dabar jo paveldėtojas T. A. V.) ir UAB „Energijos srautas“, atstovaujama direktoriaus A. P.. Dėl to V. T. neturi jokio tiesioginio ryšio su ginčijamo sandorio dalyku. Pirma, ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „Epregas“ direktore buvo S. M. (dabar B.), kuri teismo posėdžio metu šią aplinkybę patvirtino; V. T. apie ginčijamą sandorį nebuvo informuotas ir nieko nežinojo. Antra, UAB „Epregas“ 250 vnt. akcijų A. V. atpirko iš UAB „Energijos srautas“ ginčijamu sandoriu. Trečia, V. T. nėra UAB „Epregas“ akcininkas; 2013 m. lapkričio 14 d. sutarties pagrindu V. T. pardavė 250 vnt. UAB „Epregas“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų UAB „Epregas“. A. V. kaip fizinis asmuo, nebuvo ribojamas sudaryti laisva valia sutarties. Be to ginčijama sutartimi buvo parduodamos uždarosios akcinės bendrovės tik 25 procentai akcijų, kurių rinkos vertė neturėtų būti ieškovės įrodinėjama remiantis tik UAB „Epregas“ finansinės atskaitomybes duomenimis bei ekspertizės aktu, bet turi būti atsižvelgta į aplinkybes, kad ginčijamas sandoris sudarymo metu nepažeidė kreditorių reikalavimų, kadangi sandorio sudarymo metu ieškovė jokių kreditorių neturėjo.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Dėl nagrinėjamos bylos ribų

  1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

12Dėl CK 5.63 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo

  1. CK 5.63 straipsnio 1 dalis nustato, jog palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. CK 5.63 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą, tačiau palikėjo kreditorių reikalavimų pateikimo tvarka netaikoma reikalavimams, pagrįstiems hipoteka ir įkeitimu, taip pat reikalavimams, susijusiems su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko ūkio veikla. Reikalavimai, susiję su paveldimos įmonės ar ūkio veikla, pereina įpėdiniams ir realizuojami pagal palikėjo sudarytus sandorius, išskyrus tuos atvejus, kai paveldima įmonė, kuriai pradedamas bankroto procesas, ar ūkis yra nemokus (CK 5.63 str. 3 d.). Remdamasis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu: a) terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir b) nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.
  2. Nagrinėjamu atveju BUAB „Energijos srautas“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą pripažįsta, jog ieškovė pareiškė reikalavimą A. V. įpėdiniui T. A. V. dėl ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo po trijų metų nuo palikimo atsiradimo dienos, nes po 2013 m. rugsėjo 6 d. bankroto bylos iškėlimo UAB „Energijos srtautas“ bankroto administratorius patikrino ieškovės sudarytus sandorius bei sužinojo aplinkybę, jog ginčijamas sandoris pažeidė bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus.
  3. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 str. 1, 4 d.) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).
  4. Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo posėdžio metu, per baigiamąsias kalbas, atsižvelgusi, jog ieškinys pareikštas ginant bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesus, t. y. egzistuoja viešasis interesas, pirmosios instancijos teismo prašė atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą reikalavimui pareikšti, jei teismo manymu, toks terminas praleistas buvo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju susiklostė išskirtinė situacija, kai ieškinys pareikštas praleidus CK 5.63 straipsnyje nustatytus terminus, nes ieškovės ir įmonės kreditorių teisių pažeidimo faktas paaiškėjo po to, kai pasibaigė nurodyti terminai. Skundžiamu sprendimu teismas atnaujino ieškovei CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą reikalavimui pareikšti šiais motyvais: 1) terminas praleistas dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių; ieškovės bankroto administratorius, nustatęs įmonės ir jos kreditorių interesų pažeidimo faktą, į teismą kreipėsi nedelsdamas; 2) termino neatnaujinimas lemtų ieškovės kreditorių interesų pažeidimą, nes būtų paneigta jų teisė gauti savo reikalavimų patenkinimą iš nesąžiningai perleisto įmonei priklausiusio turto vertės; 3) atsakovas palikimą priėmė pagal apyrašą, todėl jo atsakomybė už palikėjo turtines prievoles yra apribota paveldėto turto verte.
  5. Kadangi pirmosios instancijos teismas CK 5.63 straipsnį taikė ex officio, teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, išsprendęs klausimą dėl termino atnaujinimo reikalavimams pareikšti savo iniciatyva, peržengė ieškinio ribas. Plėtodamas kasacinio teismo formuojamą CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. sausio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014, be kita ko, išaiškino, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis terminas, skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga. Tai nėra ieškinio senaties terminas, nes nenustato laiko, per kurį turi būti kreipiamasi į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Kadangi tai ne ieškinio senaties terminas, tai jam netaikomos įstatymo nuostatos, kurios nustatytos ieškinio senaties terminui. Pvz., nereikalingas suinteresuotos bylos šalies prašymas, o teismas CK 5.63 straipsnį taiko ex officio, t. y. patikrina, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą įpėdiniams CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais. Jeigu kreditorius praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti ir kyla ginčas dėl šio specialiojo termino atnaujinimo, tai teismas kreditoriaus prašymu nustato, dėl kokių priežasčių jis šį terminą praleido, o nustatęs, kad priežastys buvo svarbios, sprendžia dėl jo atnaujinimo, jeigu nėra suėjęs naikinamasis trejų metų terminas, kuris skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.63 str. 4 d.).
  6. VĮ „Registrų centras“ duomenimis A. V. turėjo 1 000 vnt. UAB „Epregas“ vardinių paprastųjų akcijų (t. I, b. l. 150). 2005 m. balandžio 6 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė UAB „Energijos srautas“ iš A. V. įsigijo 250 vnt. trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Epregas“ paprastųjų vardinių akcijų už 249 000,00 Lt (t. I, b. l. 8). 2008 m. kovo 17 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė UAB „Energijos srautas“ pardavė A. V. 250 vnt. UAB „Epregas“ paprastųjų vardinių akcijų už 27 500,00 Lt (t. I, b. l. 25–26). 2010 m. gruodžio 16 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi A. V. pardavė trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, V. T. 250 vnt. UAB „Epregas“ paprastųjų vardinių akcijų. Iš 2011 m. vasario 19 d. UAB „Epregas“ akcininkų sąrašo nustatyta, jog 750 vnt. paprastųjų vardinių akcijų nuo 2004 m. liepos 7 d. priklausė A. V., 250 vnt. paprastųjų vardinių akcijų nuo 2011 m. sausio 24 d. priklausė V. T. (t. I, b. l. 14). Nagrinėjamojoje byloje reikalavimas pareikštas dėl 2008 m. kovo 17 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties (dėl 250 vnt. UAB „Epregas“ akcijų) pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.
  7. A. V. 2011 m. rugpjūčio 16 d. mirė (t. I, b. l. 65). Apeliantas T. A. V. paveldėjo UAB 750 vnt. „Epregas“ akcijų, kurios pagal 2011 m. gruodžio 30 d. UAB „Epregas“ akcininkų sąrašo duomenis nuo 2011 m. gruodžio 21 d. jam priklauso, o 250 vnt. akcijų nuo 2011 m. sausio 24 d. priklausė V. T. (t. I, b. l. 13). 2013 m. lapkričio 14 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi 250 vnt. UAB „Epregas“ akcijų V. T. pardavė UAB „Epregas“. Ginčo dėl paveldėtų 750 vnt. UAB „Epregas“ akcijų teisėtumo byloje nėra. Taigi, apeliantas T. A. V. nebuvo ginčijamo 2008 m. kovo 17 d. akcijų pirkimo–pardavimo sandorio šalimi ir 2008 m. kovo 17 d. sandoriu perleistų 250 vnt. UAB „Epregas“ akcijų po tėvo mirties 2011 m. rugpjūčio 16 d. nepaveldėjo, nes jos nuo 2010 m. gruodžio 16 d. priklausė trečiajam asmeniui V. T..
  8. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinėje byloje B2-4953-560/2013 (dabar Nr. B2-140-560/2017) iškelta bankroto byla atsakovei UAB „Energijos srautas”, bankroto administratore paskirta UAB „Ekvalda“; 2014 m. kovo 26 d. nutartimi pripažinta UAB „Energijos srautas“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Bankroto administratoriui BUAB „Energijos srautas“ dokumentai perduoti 2013 m. spalio 1 d. Ieškinys Vilniaus apygardos teisme gautas 2014 m. spalio 1 d., reg. Nr. 45423 (t. I, b. l. 1). Taigi, administratorius į teismą su ieškiniu kreipėsi praėjus vieneriems metams po to, kai jam buvo perduoti bankrutuojančios įmonės dokumentai. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punktą įmonės administratorius turi pareigą visus bankrutuojančios bendrovės sandorius peržiūrėti per šešių mėnesių terminą, todėl apie ginčijamą sutartį (tariamą įmonės ir jos kreditorių interesų pažeidimą) turėjo sužinoti arba sužinojo prieš pusę metų iki naikinamojo termino pabaigos.
  9. Iš nustatytų aplinkybių viseto konstatuotina, jog nuo palikimo atsiradimo momento (2011-08-16) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2014-10-01) buvo praėję daugiau nei treji metai, o apie ginčijamą sutartį (apie tariamą kreditorių interesų pažeidimą) ieškovės bankroto administratorius žinojo arba turėjo žinoti mažiausiai prieš pusę metų iki naikinamojo termino pabaigos, todėl tai nėra pagrindas atnaujinti trijų mėnesių terminą, o juo labiau netaikyti naikinamojo termino teisinių padarinių.
  10. Apibendrinus išdėstytą, teisėjų kolegija sutinka su T. A. V. apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas atnaujindamas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pažeidė imperatyvią CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisės normą, kadangi ieškovė į teismą kreipėsi praėjus ne tik trijų mėnesių, bet ir trejų metų terminui nuo palikimo atsiradimo dienos. Nagrinėjamu atveju yra suėjęs naikinamasis trejų metų terminas, dėl šios priežasties CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyto termino atnaujinimas negali būti sprendžiamas (CK 1.117 str. 6 d.).
  11. Dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie vertintini kaip neturintys reikšmės.

13Dėl bylos procesinės baigties

  1. Kadangi pirmosios instancijos teismas pernelyg plečiamai aiškino ir taikė CK 5.63 straipsnio 4 dalį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

14Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kadangi apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui priima naują sprendimą.
  2. Ieškinį atmetus bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis už ieškinį) į valstybės biudžetą iš ieškovės neišieškomos, nes ji atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo) (CPK 83 str. 1 d. 8 p., 96 str. 2 d.).
  3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Epregas“ pirmosios instancijos teisme turėjo 1 104,18 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias pagrįsti pateikė suteiktų teisinių paslaugų detalizacijos ataskaitą (lentelę), sąskaitas–faktūras bei mokėjimo nurodymus (t. II, b. l. 76, 77–178, 79–180). Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Nuo to kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatų kontora, priklauso Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų dydžių taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017). UAB „Epregas“ už suteiktas teisines paslaugas atsiskaitė 2014 m. gruodžio 5 d. ir 2015 m. vasario 3 d. Pagal galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą rekomenduojami priteisti užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai buvo apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. minimali mėnesinė alga sudarė 1 035,00 Lt (299,76 Eur), nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300,00 Eur. Remiantis galiojusių Rekomendacijų 8.2 punktu maksimalus priteistinas už atsiliepimo į ieškinį bei atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą dydis sudarė 1 800,00 (300,00 Eur × 3 koeficientas × 2 atsiliepimai).
  4. Už apeliacinį skundą mokėtinas 2 287,00 Eur dydžio žyminis mokestis. Atsakovas T. A. V. pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už šioje byloje paduotą apeliacinį skundą. Iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Epregas“ už pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo, žyminis mokestis neimamas (CPK 309 str.). Į bylą nėra pateikta rašytinių įrodymų, pagrindžiančių apelianto ir prisidėjusio prie jo skundo trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas.
  1. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, tais atvejais, kai pareigą sumokėti bylinėjimosi išlaidas turi bankrutuojanti bendrovė, tokios išlaidos yra priteisiamos iš bankrutuojančios bendrovės administravimo išlaidoms skirtų lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). Šiuo atveju bylinėjimosi išlaidų atsiradimą lėmė ieškovės bankroto administratoriaus teisme pareikšti reikalavimai, ginčas išspręstas priimant ieškovei nepalankų procesinį sprendimą, kas atitinkamai sąlygojo ir procesines pasekmes, susijusias su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, t. y. teismo procesinio sprendimo pagrindu atsirado prievolė iš bankroto administravimo išlaidoms skiriamų lėšų atlyginti valstybei ir trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidas (ĮBĮ 36 str. 3 d.).
  2. Teisėjų kolegija, atsižvelgus į Rekomendacijas ir vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais sprendžia iš BUAB „Energijos srautas“ bankroto administravimo išlaidoms skiriamų lėšų priteisti: 1) UAB „Epregas“ naudai 1 104,18 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų (CPK 98 str., 93 str. 1 d.).

15Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

  1. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartimi ieškovės reikalavimų užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovui T. A. V. (nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas, turtinės teisės, esančios pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, bendrai 1 475 210,50 Lt sumai, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę; nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui atsakovo nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, areštuotos šio atsakovo piniginės lėšos, esančios bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančios atsakovui ir esančios pas jį ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, neviršijant 1 475 210,50 Lt sumos, leidžiant atsiskaityti su ieškove pagal šioje byloje pareikštą ieškinį. Minėtas turto areštas 2014 m. spalio 7 d. įregistruotas Turto areštų aktų registre. CPK 150 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos (CPK 331 str. 6 d.). Ieškinį atmetus Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 150 str. 2 d.).

16Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

17Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti.

18Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Epregas“, j. a. k. 126409254, iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Energijos srautas“, j. a. k. 12585028, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Ekvalda“, j. a. k. 302775793, bankroto administravimo išlaidoms skiriamų lėšų 1 104,18 Eur (vieną tūkstantį šimtą keturis eurus ir aštuoniolika centų) bylinėjimosi išlaidų.

19Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo T. A. V., a. k. ( - ) turto areštą.

Proceso dalyviai
Ryšiai