Byla 2A-1814-823/2014
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės - Balynienės, kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės ir Vido Stankevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ieškovas A. J. kreipėsi į teismą, prašydamas dokumentinio proceso tvarka iš atsakovo A. M. priteisti 40 000 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jo visiško įvykdymo ir 610 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad 2000 m. kovo 1 d. paskolino atsakovui A. M. 40 000 Lt. Atsakovas pasirašė skolos raštelį, kuriuo patvirtino, kad ieškovas A. J. paskolino atsakovui minėtą sumą iki pareikalavimo. 2006 m. gruodžio 5 d. pareiškimu Vilniaus 26-ajame notarų biure ieškovas pareikalavo atsakovo grąžinti jam 40 000 Lt skolą per 30 d. nuo pareiškimo gavimo dienos, tačiau iki šios dienos minėtos sumos iš atsakovo neatgavo. Paskolos raštelis atitinka paskolos sandorio formą ir įrodo paskolos sumos perdavimo faktą. Kadangi atsakovas neįvykdė jam tenkančios prievolės, ieškovui yra pagrindas teikti ieškinį, reikalaujant teismo priteisti iš atsakovo paskolos sumą bei palūkanas.

4Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 17 d. preliminariu sprendimu ieškovo ieškinį tenkino.

5Atsakovas A. M. pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo. Nurodė, kad paskolos raštelis neatitinka paskolos sandorio formos, nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (1964 m. liepos 7 d. įstatymas Nr. 19-138, toliau – 1964 m. CK) 45 straipsnio 1 dalyje. Be to, ieškovas praleido 10 metų ieškinio senaties terminą ir atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį.

6Atsiliepimu į atsakovo prieštaravimus ieškovas A. J. prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pagal 1964 m. CK, galiojusio paskolos sandorio sudarymo metu, nuostatas paskolos sutartis tarp fizinių asmenų, kai paskolos suma yra didesnė kaip penki šimtai litų, turėjo būti sudaryta rašytine forma, tačiau šios formos nesilaikymas nedarė minėto sandorio negaliojančiu. Įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas sudarant paskolos sutartį tik atima iš šalių teisę, esant ginčui, remtis sandoriui patvirtinti liudytojų parodymais. 1964 m. CK 293 straipsnio 2 dalyje taip pat buvo nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos sutartis turi būti sudaryta rašytine forma, nuginčyti ją remiantis liudytojų parodymais taip pat neleidžiama. Atsakovas nepasinaudojo 1964 m. CK 293 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybe nuginčyti paskolos sutarties ar jos dalies galiojimą tuo atveju, jei pinigų jis negavo ar gavo jų mažiau, o taip pat nepateikė įrodymų, nurodytų 1964 m. CK 293 straipsnio 2 dalyje. Atsakovas paties pinigų skolinimo fakto neginčija, tik nurodo, kad paskolos raštelis neatitiko įstatymų reikalavimų. 2000 m. kovo 1 d. skolos raštelyje nebuvo nurodytas paskolos grąžinimo terminas, todėl ieškovo teisės pažeidimas atsirado, o tuo pačiu ir ieškinio senaties termino eiga prasidėjo, nuo 2006 m. gruodžio 5 d., t.y. nuo to momento, kai atsakovui buvo išsiųstas pareiškimas ir jis privalėjo grąžinti skolą, tačiau jos negrąžino.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 10 d. galutiniu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 17d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.

8Teismas nurodė, kad paskolos raštelis atitiko paskolos sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 43, 45 ir 291 straipsnių reikalavimus. Byloje atlikta paskolos raštelio dokumentinė ekspertizė patvirtino, kad paskolos raštelis yra originalas. Atsakovas įrodymų, patvirtinančių jo nesutikimą su preliminariu sprendimu, teismui nepateikė. Ieškinio senaties termino eiga, pirmosios instancijos teismo vertinimu, prasidėjo 2006 m. gruodžio 9 d., kai atsakovas gavo ieškovo reikalavimą grąžinti skolą, todėl ieškovas 10 metų ieškinio senaties termino nepraleido.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Apeliaciniu skundu atsakovas A. M. prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, sudaryti mišrią Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegiją; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimą; taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnį ir visa apimtimi šio straipsnio 2 dalį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101) Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad paskolos raštelis atitiko 1964 m. CK 43,45, 291 straipsnių reikalavimus, tuo tarpu nurodytuose straipsniuose teigiama priešingai;

112) Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas apie savo pažeistą teisę sužinojo tik 2006 m. gruodžio 5 d.;

123) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktą turi įrodyti paskolos davėjas. Formuluotė „esu skolingas“ nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas gavo nurodytą sumą paskolos raštelio pasirašymo metu, o ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie pinigų perdavimą;

134) Ekspertizės aktas, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas, yra nepagrįstas ir paneigtas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014 m. vasario 13 d. raštu;

145) Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama pažeidžiant proceso teisės normas, pirmosios instancijos teismas ignoravo atsakovo teikiamus įrodymus, nepagrįstai dalį jų atsisakė primti, priėmė nutartis neaiškiais teisiniais pagrindais, neaiškiu pagrindu šaukė byloje liudytoją.

15Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas A. J. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

161) Atsakovo teiginys, kad pinigai jam nebuvo perduoti, yra visiškai nepagrįstas. Nėra jokio imperatyvaus reikalavimo dėl paskolos sumos perdavimo momento. Šalys dėl to gali dispozityviai susitarti ir viena kitai perduoti pinigus tiek iki rašytinės paskolos sutarties sudarymo, tiek po sutarties pasirašymo – svarbu, kad prievolė pagal paskolos sutartį būtų įvykdyta tinkamai. Pats paskolos raštelio turinys aiškiai rodo, kad pinigus buvo susitarta ne perduoti, o grąžinti ir priimti;

172) 1964 m. CK 86 straipsnyje apibrėžtas ieškinio senaties termino eigos pradžios momentas – teisės į ieškinį atsiradimo diena yra ta diena, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Atsakovas 2000 m. kovo 1 d. skolos raštelyje nebuvo nurodęs jos grąžinimo termino, todėl ieškovo teisės pažeidimas atsirado, o taip pat ir ieškinio senaties termino eiga prasidėjo, 2006 m. gruodžio 5 d., t.y. nuo to momento, kai atsakovui buvo išsiųstas pareiškimas ir jis privalėjo grąžinti skolą, tačiau jos negrąžino. Ieškovas galutinai sužinojo, kad atsakovas neketina grąžinti skolos 2006 m. gruodžio 5 d., todėl ieškinio senaties termino nepraleido;

183) Atsakovas, nors turėjo galimybę naudotis advokato paslaugomis, tačiau su juo nutraukė atstovavimo sutartį, o pateikti apeliacinio skundo papildymai bei priedai neatitinka CPK reikalavimų. Prašymas sudaryti mišrią trijų teisėjų kolegiją nėra suvokiamas, todėl dėl jo nepasisakytina.

19IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

20

  1. Dėl apelianto procesinių prašymų ir šalių apeliacinės instancijos teismui teikiamų naujų įrodymų

21Vadovaujantis CPK 322 straipsniu, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įstatymu nustatyta apeliacinės instancijos teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Vien tik naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo faktas savaime nesuponuoja teismo pareigos apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012, 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013). Kiekvienu atveju dėl žodinio bylos nagrinėjimo būtinybės sprendžia bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas tai, ar konkrečiu atveju egzistuoja išimtinės aplinkybės, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme negali būti tinkamai išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

22Apeliantas yra pateikęs prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Prašymas grindžiamas tuo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nedalyvavo ekspertai, byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama tendencingai ir išimtinai palankiai ieškovui. Be to, pagal CPK nuostatas galimybė apeliantui atsikirsti į atsiliepimą į apeliacinį skundą atsiranda tik paskyrus žodinį bylos nagrinėjimą, žodinis bylos nagrinėjimas, apelianto vertinimu, yra privalomas dėl viešojo intereso. Kolegija, įvertinusi šiuos apelianto argumentus, sprendžia, kad jie būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme nepagrindžia.

23Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, ir tik išimtinais atvejais apeliaciniame procese gali būti pateikiami nauji įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3k-3-95/2012). Nors apeliacinės instancijos teismas nagrinėja tiek teisės, tiek fakto klausimus, bet apeliacija yra ne bylos nagrinėjimas iš naujo, o tik jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2007). Atsižvelgdamas į apeliacinio proceso paskirtį, įstatymų leidėjas nustatė apeliacinio proceso tvarką. Vadovaujantis CPK 320 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliaciniame skunde turi būti nurodyti išsamūs nesutikimo su ginčijamu teismo sprendimu pagrindai, kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikti visi apelianto teikiami nauji įrodymai ir pagrindžiamos jų pateikimo apeliacinės instancijos teismui sąlygos (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis). Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323 straipsnis). Kitos proceso šalies motyvuota pozicija išdėstoma atsiliepime į apeliacinį skundą (CPK 318 straipsnis). Tuo atveju, jei byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama žodinio proceso tvarka, byloje dalyvaujantiems asmenims kalbų metu neleidžiama nukrypti nuo pateiktų procesinių dokumentų (apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį) turinio (CPK 324 straipsnio 2 dalis). Taigi, apeliacinio proceso ribos pagal įstatymą apibrėžiamos apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į jį, jokie vėlesni nauji šalių argumentai apeliaciniame procese nėra leidžiami. Atsižvelgiant į tai, apelianto pageidavimas atsikirsti į atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus žodiniame procese nesudaro pagrindo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, kadangi visus nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus apeliantas pagal įstatymą privalėjo pateikti apeliaciniame skunde.

24Apelianto nurodomos aplinkybės, susijusios su įrodymų vertinimu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismo gali būti tinkamai įvertintos rašytinio proceso tvarka pagal byloje esančią medžiagą. Pažymėtina, kad kviesti į apeliacinės instancijos teismo posėdį liudytojus ar ekspertus apeliantas apeliaciniame skunde neprašo, taip pat nenurodo jokių aplinkybių, kurios nebuvo išsisaiškintos pirmosios instancijos teisme būtent dėl ekspertų nedalyvavimo teismo posėdyje, dėl ko juos būtų būtina apklausti žodiniame procese apeliacinės instancijos teisme, ir kokius klausimus ekspertams apeliantas norėtų užduoti.

25Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė primti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nauji įrodymai, jei tokie teikiami, turi būti apelianto pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, argumentuotai pagrindžiant, kodėl šie įrodymai nebuvo pateikti anksčiau, arba kokios kitos aplinkybės lemia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (CPK 309 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis).

26Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas yra pateikęs turto ir pajamų deklaracijas, prašymą Lietuvos teismo ekspertizės centrui ir šio centro atsakymą, prašymą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsakymą, 2014 m. vasario 25 d. el. laišką. Apelianto teigimu, apelianto 1999 m. ir 2000 m. turto ir pajamų deklaracijas pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nurodytas deklaracijas pirmosios instancijos teismas atsisakė primti kaip neturinčias įrodomosios reikšmės nagrinėjamai bylai (b.l. 36). Apeliaciniame skunde apeliantas nepagrindžia, kokią įrodomąją reikšmę byloje turi nurodytos deklaracijos, ir kodėl pirmosios instancijos teismo atsisakymas jas primti yra nepagrįstas. Byloje kilęs ginčas dėl 2000 m. kovo 1 d. paskolos sutarties, teikiamose deklaracijose nenurodomi apelianto skoliniai įsipareigojimai, be to, viena jų yra už ankstesnius nei paskolos sutartis metus. Apelianto teigimu, nurodyti įrodymai reikšmingi pagal 1964 m. CK 245 ir 248 straipsnius, tačiau pažymėtina, kad nei įskaitymu, nei prievolės pasibaigimu šalių sutapimu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas nesirėmė (CPK 312 straipsnis). Atsižvelgdama į tai kolegija sprendžia, kad kartu su apeliaciniu skundu pateiktos 1999 m. ir 2000 m. turto ir pajamų deklaracijos nėra priimtini įrodymai pagal CPK 314 straipsnį, todėl jų nepriima ir dėl jų nepasisako. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas nepriima ir nevertina ieškovo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikiamų naujų įrodymų (paskolos sutarties ir paskolos grąžinimo patvirtinimo), pateiktų atsikertant į apelianto naujai teikiamus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo pripažintus neprimtinais.

27Apelianto kartu su apeliaciniu skundu pateiktas 2014 m. vasario 12 d. prašymas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. vasario 18 d. atsakymas, 2014 m. vasario 12 d. prašymas Lietuvos teismo ekspertizės centrui ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014 m. vasario 13 d. atsakymas, 2014 m. vasario 25 d. el. laiškas surašyti jau po ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl apeliaciniame procese yra leistini.

282014 m. lapkričio 5 d. apeliantas pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus paaiškinimus ir įrodymus. Teikiami paaiškinimai pagal savo turinį tai yra apelianto apeliacinio skundo papildymai, kurie, vadovaujantis CPK 323 straipsniu, nebegali būti priimami pasibaigus ginčijamo sprendimo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Dėl šios priežasties apelianto 2014 m. lapkričio 5 d. apeliacinės instancijos teismui pateikti dokumentai apeliacinės instancijos teismo neprimami ir grąžinami apeliantui, o dėl jų turinio apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

29Dėl apelianto prašymo sudaryti mišrią Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegiją kolegija nepasisako, nes teisėjų kolegijų sudarymas pagal įstatymą nėra priskirtas kolegijos kompetencijai. Teisėjų kolegija šiai bylai nagrinėti sudaryta Vilniaus apygardos teismo l.e.p. civilinių bylų skyriaus pirmininko 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, nušalinimų sudarytai teisėjų kolegijai ar atskiriems jos nariams iš byloje dalyvaujančių asmenų negauta.

  1. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

30Apeliacinės instancijos teismas tikrina ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus (CPK 320 straipsnis). Apeliantas nurodo tokius ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir/ar nepagrįstumo pagrindus: 1) pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino paskolos sandorio formą, kadangi pagal paskolos raštelio surašymo metu galiojusį įstatymą toks raštelis neatitiko paprastos rašytinės sandorio formos reikalavimų; 2) ieškovas byloje neįrodė pinigų perdavimo fakto; 3) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino; 4) ekspertizės aktas, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas, yra ydingas; 4) pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė proceso teisės normas.

311964 m. CK (redakcija, galiojusi 2000 m. kovo 1 d.) numatė,kad paskolos sutartis tarp fizinių asmenų, kai sandorio suma jo sudarymo metu yra didesnė kaip penki šimtai litų, turi būti sudaryta rašytine forma (1964 m. CK 43 straipsnio 2 punktas, 293 straipsnio 2 dalis). Pagal tuo metu galiojusį įstatymą, rašytinė sandorio forma reiškė abiejų sutarties šalių pasirašytą dokumentą (1964 m. CK 45 straipsnis), tačiau įstatyme nebuvo numatyta, kad paprastos rašytinės formos nesilaikymas paskolos sandorį daro negaliojantį. Įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas tik atimdavo iš šalių teisę, esant ginčui, remtis paskolos sandoriui patvirtinti liudytojų parodymais (1964 m. CK 58 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas atitinkamas 1964 m. CK nuostatas, ne kartą yra pažymėjęs, kad paskolos raštelis (pakvitavimas), kaip rašytinis skolininko patvirtinimas apie pinigų gavimą ir įsipareigojimą juos grąžinti, pripažįstamas tinkamu ir leistinu paskolos santykių tarp šalių atsiradimo įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2003, 2002 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1351/2002, 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2012). Dėl šios priežasties apelianto argumentai, susiję su rašytinės sandorio formos vertinimu ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo, kadangi į bylą pateiktu paskolos rašteliu galėjo būti vadovaujamasi kaip įrodymu, patvirtinančiu paskolos teisinių santykių tarp šalių egzistavimą.

32Apeliantas pagrįstai pažymi, kad paskolos sutartis yra realinė sutartis, kuri laikoma sudaryta nuo paskolos dalyko perdavimo momento, todėl, kilus ginčui iš paskolos sutarties, paskolos davėjas turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o paskolos gavėjas - kad paskolą grąžino, tačiau, nagrinėjant iš paskolos santykių kilusius ginčus, svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas. Skolos dokumento, kuriame yra aiškiai atspindėtas pinigų perdavimo faktas, buvimas pas kreditorių yra pagrindas preziumuoti, kad pakolos sutartis sudaryta, ir pinigus paskolos gavėjas gavo. Tokiu atveju procesinė pareiga įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą tenka paskolos gavėjui (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo mėn. 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010). Kolegijos vertinimu, ieškovo pateikto skolos raštelio turinio lingvistinė analizė „esu skolingas“, „kreditorius A. J.“, patvirtina skolinio įsipareigojimo ieškovui pripažinimą, t.y. patvirtinimą, kad atitinkama pinigų suma atsakovo iš ieškovo buvo gauta iki skolos raštelio surašymo. Šiuo aspektu neturi esminės reikšmės apelianto nurodomas argumentas, kad skolos raštelyje neatspindėta, jog pinigai buvo perduoti būtent skolos raštelio pasirašymo metu. Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas pateikė į bylą įrodymą, patvirtinantį paskolos suteikimo faktą, o atsakovas įrodymų, kad paskola nebuvo suteikta, arba kad ji buvo gražinta, nepateikė (CPK 178 straipsnis).

33Apeliantas taip pat ginčija 2013 m. spalio 14 d. ekspertizės aktą, kuriuo, primdamas ginčijamą sprendimą, vadovavosi pirmosios instancijos teismas. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagrindiniai apelianto argumentai susiję su tuo, kad, jo vertinimu, ieškovo pateiktas skolos raštelis nėra originalas, tuo tarpu to, kad nurodytas raštelis apskritai nebuvo jo pasirašytas ir yra suklastotas, apeliantas neteigė ir neįrodinėjo. Nesutikimas su eksperto išvada grindžiamas ekspertų kompetencijos stoka, teismo galimybe ir pareiga pačiam spręsti dėl dokumento originalo ar kopijos, taip pat ekspertų šališkumu. Kolegija pažymi, kad klausimas, ar į bylą pateiktas dokumentas yra originalas, ar kopija, reikalauja specialių žinių, todėl šiam klausimui spręsti teismas turi teisę skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis). Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ekspertizė byloje buvo skirta paties atsakovo iniciatyva ir pavesta atlikti jo nurodytai ekspertinei įstaigai (b.l. 47-48). Apeliantas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių ekspertizę atlikusių ekspertų nekompetenciją ar šališkumą, priešingai, šias apelianto nurodomas aplinkybes paneigia jo paties su apeliaciniu skundu pateiktas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014 m. vasario 13 d. raštas Nr. S-193 (b.l. 109). Vien tai, kad apeliantas nesutinka su byloje pateikta eksperto išvada, nesudaro pakankamo pagrindo teigti, jog nurodyta išvada yra ydinga, ir kad ja negalėjo būti vadovaujamasi.

34Ieškinio senaties terminas – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (1964 m. CK 86 straipsnis). Paskolos negrąžinimo atveju paskolos davėjo teisė yra pažeidžiama ne tuo metu, kai sudaroma paskolos sutartis, o tuo metu, kai paskolos gavėjas pažeidžia savo sutartinius įsipareigojimus, t.y. paskolos negrąžina įstatyme ar sutartyje nustatytu terminu.

35Į bylą pateiktame 2000 m. kovo 1 d. paskolos raštelyje paskolos grąžinimo terminas nenurodytas. Vadovaujantis 1964 m. CK 180 straipsniu, jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas pareikalavimo momentu, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada ją įvykdyti. Skolininkas privalo įvykdyti tokią prievolę per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, jeigu iš įstatymo, sutarties ar prievolės esmės neišplaukia pareiga įvykdyti prievolę tuojau. Taigi, paskolos grąžinimo terminui esant nenurodytam, paskolos davėjo teisė pažeidžiama tada, kai paskolos gavėjas, paskolos davėjui pareikalavus, paskolos negrąžina.

36Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas pareikalavo atsakovo prievolę įvykdyti 2006 m. gruodžio 5 d. pareiškimu (b.l. 5), duomenų apie tai, kad toks reikalavimas atsakovui būtų buvęs pateiktas anksčiau, byloje nėra. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą, 10 metų ieškinio senaties termino nepraleido (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis, CK 1.125 straipsnio 1 dalis).

37Vadovaujantis CPK 329 straipsnio 1 dalimi, procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Taigi, apeliantui apeliaciniame skunde nepakanka nurodyti buvus proceso teisės normų pažeidimų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliantas taip pat privalo argumentuotai pagrįsti, kokiu būdu konkretus procesinis pažeidimas galėjo įtakoti nagrinėjamos bylos rezultatą. Apeliantas apeliaciniu skundu nepagrindžia, kaip jo nurodomi pirmosios instancijos teismo neva padaryti proceso teisės normų pažeidimai galėjo įtakoti nagrinėjamos bylos rezultatą, be to, kai kurie apelianto nurodomi proceso teisės normų pažeidimai akivaizdžiai paneigiami bylos medžiaga (pavyzdžiui, iš bylos medžiagos matyti, kad liudytoja buvo iškviesta pirmosios instancijos teismo 2013 m. balandžio 2 d. žodine nutartimi (b.l. 39), o ne nepriimant šiuo klausimu nutarties, kaip teigia apeliantas). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad šios apelianto nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo keisti ar naikinti byloje primtą sprendimą.

38Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

Nutarė

392014 m. lapkričio 5 d. apelianto apeliacinės instancijos teismui pateiktus dokumentus atsisakyti primti ir grąžinti juos apeliantui.

40Apeliacinį skundą atmesti.

41Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Ieškovas A. J. kreipėsi į teismą, prašydamas dokumentinio proceso tvarka... 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 17 d. preliminariu sprendimu... 5. Atsakovas A. M. pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo. Nurodė,... 6. Atsiliepimu į atsakovo prieštaravimus ieškovas A. J. prašė Vilniaus miesto... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 10 d. galutiniu sprendimu... 8. Teismas nurodė, kad paskolos raštelis atitiko paskolos sandorio sudarymo metu... 9. Apeliaciniu skundu atsakovas A. M. prašo bylą nagrinėti žodinio proceso... 10. 1) Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad paskolos raštelis atitiko 1964... 11. 2) Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas apie savo pažeistą... 12. 3) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pinigų perdavimo... 13. 4) Ekspertizės aktas, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas, yra... 14. 5) Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama pažeidžiant proceso... 15. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas A. J. prašo apeliacinį... 16. 1) Atsakovo teiginys, kad pinigai jam nebuvo perduoti, yra visiškai... 17. 2) 1964 m. CK 86 straipsnyje apibrėžtas ieškinio senaties termino eigos... 18. 3) Atsakovas, nors turėjo galimybę naudotis advokato paslaugomis, tačiau su... 19. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 20.
  1. Dėl apelianto procesinių prašymų ir šalių apeliacinės... 21. Vadovaujantis CPK 322 straipsniu, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio... 22. Apeliantas yra pateikęs prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.... 23. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios... 24. Apelianto nurodomos aplinkybės, susijusios su įrodymų vertinimu nagrinėjant... 25. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako... 26. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas yra pateikęs turto ir pajamų... 27. Apelianto kartu su apeliaciniu skundu pateiktas 2014 m. vasario 12 d. prašymas... 28. 2014 m. lapkričio 5 d. apeliantas pateikė apeliacinės instancijos teismui... 29. Dėl apelianto prašymo sudaryti mišrią Civilinių bylų skyriaus ir... 30. Apeliacinės instancijos teismas tikrina ginčijamo pirmosios instancijos... 31. 1964 m. CK (redakcija, galiojusi 2000 m. kovo 1 d.) numatė,kad paskolos... 32. Apeliantas pagrįstai pažymi, kad paskolos sutartis yra realinė sutartis,... 33. Apeliantas taip pat ginčija 2013 m. spalio 14 d. ekspertizės aktą, kuriuo,... 34. Ieškinio senaties terminas – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per... 35. Į bylą pateiktame 2000 m. kovo 1 d. paskolos raštelyje paskolos grąžinimo... 36. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas pareikalavo atsakovo... 37. Vadovaujantis CPK 329 straipsnio 1 dalimi, procesinės teisės normų... 38. Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija... 39. 2014 m. lapkričio 5 d. apelianto apeliacinės instancijos teismui pateiktus... 40. Apeliacinį skundą atmesti.... 41. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. galutinį sprendimą...