Byla A-456-261/2015

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundą atsakovui Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriui, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant 521-ajai daugiabučio namo Neužmirštuolių g. 6 savininkų bendrijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, dėl privalomų nurodymų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Vilniaus energija“) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su patikslintu skundu (I t., b. l. 99–110), prašydamas panaikinti Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus (toliau – ir atsakovas, Inspekcija, LMI Vilniaus apskrities skyrius) 2013 m. lapkričio 18 d. Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akto Nr. PA-3535(V13) (toliau – ir patikrinimo aktas) privalomuosius nurodymus.

5Paaiškino, kad LMI Vilniaus apskrities skyrius, atlikęs pareiškėjo veiklos patikrinimą tiekiant karštą vandenį ir šilumą daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam Neužmirštuolių g. 6, Vilniuje, (toliau – ir namas), surašė patikrinimo aktą, kuriame duoti privalomieji nurodymai: 1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis gyvenamajame name Neužmirštuolių g. 6 atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra; 2) apie nurodymų vykdymo eigą raštu iki 2013 m. gruodžio 27 d. informuoti LMI Vilniaus apskrities skyrių. Duoti privalomieji nurodymai viso namo 27 butų karšto vandens skaitiklių atžvilgiu, nors pasirinktinai patikrinti tik 3 namo butai (Nr. 8, 14, 16, iš viso 4 skaitikliai).

6Manė, kad priimtas individualus administracinis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatų – nurodymai nemotyvuoti, aktas bendro pobūdžio. Nurodė, kad pagal 521-osios daugiabučio namo Neužmirštuolių g. 6 savininkų bendrijos (toliau – ir 521 DNSB) prašymą nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. perėmė tiesioginį atsiskaitymą butais, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės ir teisinio pagrindo dar iki 2010 m. lapkričio 1 d. įrengti karšto vandens skaitiklius. Pati 521 DNSB pripažino butuose įrengtus karšto vandens skaitiklius tinkamais naudoti suvartoto vandens kiekio matavimui / mokėjimų už karštą vandenį skaičiavimui. Reikalavimas išskirtine tvarka įrengti būtent patikrintame name skaitiklius prieštarauja galiojančiam teisiniam reguliavimui. Karšto vandens skaitiklių įrengimo ir aptarnavimo Vilniaus mieste veiklos plano laikotarpis nurodytas iki 2017 m. kovo 1 d., tikslus terminas, per kurį karšto vandens tiekėjas turi įvykdyti pareigą įrengti karšto vandens apskaitos prietaisus vieno ar kito konkretaus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose, nėra apibrėžtas, todėl nesant pasibaigusiems prievolės įvykdymo terminams, nėra pagrindo konstatuoti prievolės pažeidimą. Iki bus įrengti nauji karšto vandens tiekėjui priklausantys karšto vandens skaitikliai, pareiškėjas visiems vartotojams viešai bei kartu su sąskaitomis raštu individualiai pasiūlė jiems nuosavybės teise priklausančių karšto vandens skaitiklių metrologinės patikros paslaugas. Ginčijamu aktu nebuvo suformuluotas joks įspėjimas, nebuvo motyvuotai nurodytas tariamo pažeidimo ištaisymo būdas, terminas, todėl buvo pažeisti Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti reikalavimai. Be to, atsakovas neatsako į pareiškėjo užduotus klausimus, tiesiogiai susijusius su nurodymais. Antrasis akto nurodymas – apie nurodymų vykdymo eigą raštu iki 2013 m. gruodžio 27 d. informuoti LMI Vilniaus apskrities skyrių – yra per trumpas.

7Pareiškėjo atstovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministerija leido naudoti ginčo skaitiklius, be to, buvo pripažinta, kad iki 2017 m. kovo 1 d. turi būti įrengti skaitikliai, todėl iki minėtos datos juos naudoti galima. 2014 m. kovo mėnesį gyvenamojo namo Neužmirštuolių g. 6 23 butuose jau buvo įrengti skaitikliai, 4 butuose vartotojai atsisakė pareiškėjo darbuotojus įsileisti ir įrengti skaitiklius, todėl šiandien pareiškėjas praktiškai yra įvykdęs nurodymus.

8Atsakovas Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyrius su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 142–149).

9Paaiškino, kad pagal 521 DNSB prašymą 2013 m. lapkričio 8 d. patikrino, kaip pareiškėjas laikosi teisinės metrologijos reikalavimų, tiekdamas šilumą ir karštą vandenį gyvenamajam namui, esančiam Neužmirštuolių g. 6 (27 butai), Vilniuje. Pasirinktinai patikrinus naudojamus skaitiklius (butai Nr. 8, 14, 16, iš viso 4 skaitikliai), nustatyta, kad patikrinti skaitikliai neturi galiojančių patikros žymenų ar kitų galiojančią patikrą patvirtinančių dokumentų, todėl buvo surašytas skundžiamas patikrinimo aktas. Rėmėsi Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 17 straipsnio 2 dalimi, Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintomis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Atsakovo teigimu, pareiškėjas iki 2010 m. lapkričio 1 d. privalėjo perimti vartotojams priklausančių skaitiklių nuosavybę arba įrengti savo karšto vandens skaitiklius. Metrologiškai nepatikrintų karšto vandens skaitiklių naudojimas atsiskaitymams pažeidžia ne tik Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 17 straipsnio 2 dalies reikalavimus, bet ir karšto vandens vartotojų interesus. Pareiškėjo minimi siūlymai viešai spaudoje ir individuliai su sąskaitomis vartotojams perduoti jiems nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius arba atlikti jų metrologinę patikrą, nėra pakankamas karšto vandens tiekėjo pareigos įrengti, prižiūrėti ir laiku atlikti karšto vandens skaitiklių metrologinę patikrą įvykdymas, kadangi tai neatitinka Taisyklių 183 punkto. Iš pareiškėjo nėra reikalaujama iš karto pakeisti visus namo karšto vandens skaitiklius ar atlikti jų metrologinę patikrą, o reikalaujama iki nustatyto termino informuoti, kaip jis planuoja pašalinti patikrinimo akte nustatytus pažeidimus.

10Pažymėjo, kad į visus pareiškėjo klausimus yra atsakęs, nėra įgaliota pareiškėjui nurodyti, kokiu konkrečiu būdu turėtų būti sutvarkyta karšto vandens apskaita, kad neprieštarautų teisės aktams. Patikrinimo akto nurodymai neprieštarauja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 1-1070 patvirtintam apskaitos prietaisų įrengimo planui iki 2017 m. kovo 1 d., nes patikrinimo akto nurodymai suformuluoti taip, kad nereikalaujama iš karto jų įvykdyti, tačiau reikalaujama iki nustatyto termino informuoti apie nurodymų vykdymo eigą. Atsakovas, pareiškėjui duodamas nurodymą atsiskaitymams name naudoti tik metrologiškai patikrintus karšto vandens skaitiklius, neprivalo būti patikrinęs visuose namo butuose įrengtus karšto vandens skaitiklius. Nurodymas atsiskaitymams su vartotojais naudoti karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra yra įspėjimas apie tai, kad pareiškėjas pažeidžia teisinės metrologijos reikalavimus. Dėl antrojo patikrinimo akto nurodymo pažymėjo, kad juo nurodoma tik informuoti apie nurodymų vykdymo eigą.

11Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pabrėžė, kad nepriklausomai nuo to, kad pareiškėjas vykdo patvirtintą planą, tačiau jis yra pažeidęs Metrologijos įstatymą, kadangi jame nenumatytas leidimas naudoti skaitiklius be metrologinės patikros.

12Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – ir Komisija) prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra (I t., b. l. 136–139).

13Nurodė, kad teisės normose yra įtvirtintas reikalavimas karšto vandens tiekėjui įrengti karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose, prižiūrėti ir atlikti jų patikrą, pareiškėjo pareigos įrengti karšto vandens apskaitos prietaisus įvykdymo terminas nustatytas iki 2017 m. kovo 1 d.

14Trečiasis suinteresuotas asmuo 521-oji daugiabučio namo Neužmirštuolių g. 6 savininkų bendrija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 121–135).

15Paaiškino, kad pareiškėjas visada buvo karšto vandens ir šilumos energijos tiekėjas nuo namo pastatymo, nes tiekė šilumos energiją ir karštą vandenį. Pabrėžė, kad pagal komunalinių paslaugų teikimo ir energijos tiekimo ir vartojimo sutartis energijos vartotojai yra ne bendrija, bet butų savininkai. Ginčo laikotarpiu šilumos apskaitai buvo naudojama metrologiškai nepatikrinta šilumos apskaitos sistema „Rubisafe“, kuri buvo sujungta su metrologiškai nepatikrintais karšto vandens skaitikliais butuose, nors pareiškėjas žinojo apie savo prievolę atlikti karšto vandens ir šilumos energijos apskaitos metrologinę patikrą. Pareiškėjo veiksmai (neveikimas) įrodo didelį jo aplaidumą tiekiant šilumą ir karštą vandenį namui, pažeidė vartotojų teises.

16II.

17Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 5 d. sprendimu (II t., b. l. 24–28) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Trečiojo suinteresuotojo asmens 521-osios daugiabučio namo Neužmirštuolių g. 6 savininkų bendrijos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą paliko nenagrinėtą.

18Teismas nustatė, kad LMI 2013 m. spalio 28 d. gavo 521 DNSB prašymą patikrinti, ar UAB „Vilniaus energija“ laikosi teisinės metrologijos reikalavimų, tiekdama šilumą ir karštą vandenį gyvenamajam namui, esančiam Neužmirštuolių g. 6 (27 butai), Vilniuje (I t., b. l. 150). LMI Vilniaus apskrities skyrius, atlikęs patikrinimą, 2013 m. lapkričio 18 d. priėmė Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktą Nr. PA-3535(V13), kuriame pateikė privalomuosius nurodymus (I t., b. l. 151).

19Sisteminis Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies, Taisyklių 183 punkto nuostatų aiškinimas leido teismui konstatuoti, kad už vartotojams priklausančių atsiskaitomųjų matavimo priemonių metrologinės patikros organizavimą yra atsakingas karšto vandens tiekėjas – šiuo atveju pareiškėjas. Teismas nustatė, kad atskaitymams už daugiabučiame name, esančiame Neužmirštuolių g. 6, Vilniuje, sunaudotą karštą vandenį patikrinimo metu buvo naudojami butuose įrengti karšto vandens skaitikliai, neturintys galiojančios metrologinės patikros, todėl skundžiamame patikrinimo akte pareiškėjui duotas nurodymas atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra atitinka nustatytą teisinį reglamentavimą, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.

20Dėl pareiškėjo argumentų apie pateiktus siūlymus spaudoje ir individualiai raštu su sąskaitomis vartotojams perduoti jiems nuosavybės teise priklausančius skaitiklius arba atlikti skaitiklių patikrą, teismas pabrėžė, kad Taisyklių 183 punkte yra įtvirtintas imperatyvus reikalavimas pareiškėjui įrengti savo karšto vandens skaitiklį, todėl visi kiti būdai šiuo atveju nelaikytini įpareigojimo vykdymu.

21Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad nurodymas atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra savaime nereiškia, kad pareiškėjas yra įpareigotas nedelsiant pakeisti visus vartotojams priklausančius skaitiklius, todėl nėra paneigiama jo teisė karšto vandens skaitiklius įrengti iki Vilniaus miesto savivaldybės tarnybos 2013 m. vasario 15 d. sprendime Nr. 1-1070 „Dėl atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio nustatymo“ nustatyto atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo / priežiūros laikotarpio, t. y. iki 2017 m. kovo 1 d. Taip pat pareiškėjas yra įpareigotas atsakovą raštu informuoti apie nurodymų vykdymo eigą, tačiau ne pakeisti visus daugiabučio namo karšto vandens skaitiklius ar atlikti jų metrologinę patikrą. Teismo vertinimu, tokie atsakovo nurodymai yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų panaikinti.

22Dėl pareiškėjo teiginio apie patikrinimo akto neatitikimą Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams, teismas pažymėjo, kad iš byloje esančio patikrinimo akto turinio (I t., b. l. 151) matyti, kad jis iš esmės atitinka įstatymų reikalavimus, t. y. nurodytos konkrečios atlikto patikrinimo aplinkybės, faktiniai duomenys, teisinis reglamentavimas, įvardinti konkretūs nustatyti pažeidimai, suformuluoti konkretūs ir aiškūs nurodymai.

23Atsižvelgdamas į tai, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatavo, kad skundžiami patikrinimo akto nurodymai yra pagrįsti ir teisėti, todėl juos naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo. Tokia teismo išvada grindžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika (2014 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-808/2014).

24Dėl 521-oji daugiabučio namo Neužmirštuolių g. 6 savininkų bendrijos prašymo priteisti jai 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (II t., b. l. 6–11, 12–18), teismas pažymėjo, jog neturi galimybės spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimo, kadangi kartu su prašymu nėra pateikti įrodymai, kad atsiliepimą ir paaiškinimus surašiusi B. M. firma turi įgaliojimus teikti teisines paslaugas, ant pinigų priėmimo kvito bei sąskaitos nėra įmonės antspaudo, nepateikti duomenys iš įmonės buhalterinės apskaitos (t. y. ar sumokėti pinigai buvo įtraukti į buhalterinę apskaitą, ar sumokėti mokesčiai ir pan.), nepateikti 521-osios daugiabučio namo Neužmirštuolių g. 6 savininkų bendrijos duomenys apie gautų lėšų atsiliepimo surašymui gavimą. Atsižvelgiant į tai, 521-osios daugiabučio namo Neužmirštuolių g. 6 savininkų bendrijos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą paliktas nenagrinėtas. Pažymėta, kad 521-oji daugiabučio namo Neužmirštuolių g. 6 savininkų bendrija turi teisę ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo pateikti aukščiau nurodytus įrodymus, kad teismas galėtų spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimą.

25III.

26Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“ pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 34-44), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visiškai.

27Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje netinkamai įvertino, neišaiškino bei pritaikė ne tas materialiosios teisės normas, taip pat neatsižvelgė jį visas faktines bylos aplinkybes, todėl padarė klaidingas išvadas, kas daro sprendimą neatitinkančiu imperatyviems Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimams.
  2. LMI Vilniaus apskrities skyriui UAB „Vilniaus energija“ ne kartą rašė paaiškinimus ir prašymus, nurodydama, kad bendrovei, kaip karšto vandens tiekėjai, priklausantys karšto vandens skaitikliai Vilniaus mieste yra intensyviai statomi, savivaldybės nustatytas karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo terminas Vilniaus mieste yra iki 2017 m. kovo 1 d., o tuose namuose, kuriuose karšto vandens tiekėja dar nėra įrengusi jai priklausančių karšto vandens skaitiklių, gyventojų deklaracijos apie suvartotą karšto vandens kiekį pagal jiems nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius gali būti karšto vandens tiekėjo priimamos, vadovaujantis metrologinę politiką formuojančios Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2013 m. sausio 9 d. išaiškinimu raštu Nr. (17.3-16)3-63 „Dėl karšto vandens apskaitos prietaisų metrologinės patikros“ iki savivaldybės patvirtintame karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo (pakeitimo) plane nurodyto termino (t. y. iki minėtos 2017 m. kovo 1 d.).
  3. Inspekcijai yra žinoma, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintą planą 2013 m. Vilniaus miesto daugiabučiuose turėjo būti įrengta apie 33 036 vnt. karšto vandens apskaitos prietaisų (su sąlyga, kad karšto vandens apskaitos prietaisų skaičius gali keistis dėl gyventojų karšto vandens apsirūpinimo būdo pasirinkimo, vartotojų sutikimo įrengti butuose naujus karšto vandens apskaitos prietaisus, priklausančius karšto vandens tiekėjui), bei aptarnaujama (priežiūra, remontas, metrologinė patikra, susidėvėjusių skaitiklių keitimas) nuo 28 500 iki 61 536 vnt. karšto vandens įrengtų karšto vandens apskaitos prietaisų. Tačiau vien 2013 m. spalio mėn. duomenimis jau įrengta beveik 75 tūkstančiai karšto vandens skaitiklių – t. y. bendrovė netgi viršija vietos savivaldybės plane nustatytus karšto vandens skaitiklių įrengimo terminus ir apie tai nuolat informuoja Inspekciją (naujausi duomenys pateikti 2013 m. gruodžio mėn. vykusių patikrinimų metu).
  4. Dėl atsakovo paaiškinimo, kad patikrinimo akte nurodė informuoti Inspekcijos skyrių ne apie jau įvykdytus nurodymus, o apie nurodymų vykdymo eigą, t. y. iš pareiškėjo nėra reikalaujama iš karto pakeisti visus namo karšto vandens skaitiklius ar atlikti jų metrologinę patikrą, o reikalaujama iki nustatyto termino informuoti, kaip pareiškėjas planuoja pašalinti patikrinimo akte nustatytus pažeidimus, pažymi, jog administracinėje byloje Nr. I-3850-789/2013 (dėl daugiabučio namo Klinikų g. 15) 2013 m. spalio 28 d. sprendime Vilniaus apygardos administracinis teismas šią aplinkybę (LMI patikrinimo akto kaip administracinio akto galiojimo atidėjimas) įvertino ir pasisakė, kad Inspekcijos įpareigojimas nepaneigia pareiškėjo teisės karšto vandens skaitiklius įrengti iki Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 15 d. sprendime Nr. 1-1070 nustatyto laikotarpio, t. y. iki 2017 m. kovo 1 d. Po šių išaiškinimų, LMI pagal vartotojo skundą patikrinus kito objekto – daugiabučio namo Algirdo g. 6 – karšto vandens apskaitos prietaisus, 2014 m. balandžio 17 d. pareiškėjas gavo LMI dabartinę poziciją atspindintį raštą Nr. 13SR-124 „Dėl šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisų naudojimo daugiabučiame name Algirdo g. 6 Vilniuje“, iš kurio matyti, kad Inspekcija, vadovaudamasi aukščiau nurodytais motyvais, yra priėmusi sprendimą nesurašant patikrinimo akto skundą pateikusiems vartotojams išaiškinti, kad vykdant teisės aktų reikalavimus pareiškėjas įrengia vartotojams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius, remdamasi 2013 m. vasario 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimto sprendimo Nr. 1-1070 numatytu veiklos planu bei jame numatytais terminais. Pareiškėjas prašo apeliacinės instancijos teismo įvertinti įvykusius pasikeitimus.
  5. Skundžiamas individualus administracinis aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo keliamų bendrųjų reikalavimų, nustatytų 8 straipsnio 1-3 dalyse. Jau vien patikrinimo akte padaryti formalūs pažeidimai (nurodymai nemotyvuojami (tame tarpe neatsakant / negalint atsakyti į Pareiškėjo nevienkartiniais paklausimais pagal VAĮ dėl konsultacijos suteikimo keliamus klausimus), pirmuoju patikrinimo akto nurodymu apskritai draudžiant priimti vartotojų deklaruojamus jiems nuosavybės teise priklausančių ir naudojamų karšto vandens skaitiklių rodmenis (tuo pažeidžiant Metrologijos įstatymo 22 str. 2 d., Lietuvos metrologijos inspekcijos nuostatų 11.5-11.6 p. imperatyviai numatytą tvarką), taip pat nurodymus surašius neatlikus tikslios sisteminės teisės normų analizės ir netinkamai kvalifikavus faktines aplinkybes.
  6. Principinis ginčas su Inspekcija kyla dėl nurodymo atsiskaitymams su Neužmirštuolių g. 6 namo vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra. Skunde pareiškėjas nurodė, kad patikrinimo akto surašymo metu (t. y. 2013 m. lapkričio 18 d.) daugiabučiame gyvenamajame name Neužmirštuolių g. 6 įrengti vartotojams nuosavybės teise priklausantys karšto vandens skaitikliai yra techniškai tvarkingi, tik formaliai neturi galiojančių metrologinės patikros žymenų ar kitų galiojančią patikrą patvirtinančių dokumentų. Tiesioginį atsiskaitymą su butais šiame name pareiškėjas perėmė tik 2013 m. rugpjūčio 1 d. (tik nuo šios datos pradėdamas karšto vandens tiekimo veiklą nurodytame pastate).
  7. Nors pirmosios instancijos teismas sutiko, kad pareiškėjas nėra įpareigotas nedelsiant pakeisti visus vartotojams priklausančius karšto vandens skaitiklius, tačiau aiškiai nepasisakė apie tai, kad galiojant 2013 m. vasario 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimui Nr. 1-1070 „Dėl Tarybos 2010-04-28 sprendimo Nr. 1-1514 „Dėl atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintam naujų, karšto vandens tiekėjui priklausančių apskaitos prietaisų įrengimo vartotojų butuose planui iki 2017 m. kovo 1 d, esami (vartotojams priklausantys) Neužmirštuolių g. 6 name techniškai tvarkingi karšto vandens apskaitos prietaisai gali būti naudojami iki ateityje eilės tvarka ir teisės aktais nustatytais terminais bus įrengti nauji karšto vandens skaitikliai, priklausantys karšto vandens tiekėjui. Teismas, pasisakydamas, kad nurodymas atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia patikra savaime nereiškia, kad pareiškėjas įpareigojamas nedelsiant pakeisti visus vartotojams priklausančius skaitiklius, todėl nėra paneigiama jo teisė karšto vandens skaitiklius įrenti iki <...> 2017 m. kovo 1 d., vis dėlto nepanaikino šio Inspekcijos patikrinimo akto nurodymo, palikdamas visišką teisinį neaiškumą ir neapibrėžtumą, kaip pareiškėjas turėtų elgtis esamuoju momentu, t. y. nuo patikrinimo akto surašymo iki naujų karšto vandens skaitiklių, priklausančių karšto vandens tiekėjui, rengimo momento. Taigi, teismas paliko galioti nepagrįstą formalų esamuoju patikrinimo akto surašymo momentu (2013 m. lapkričio 18 d.) objektyviai negalimą įgyvendinti nurodymą, kuris prieštarauja teisingumo ir protingumo bei teisėtų lūkesčių reikalavimams, t. y. pareiškėjas turėtų atsisakyti vadovautis tokiomis vartotojų deklaracijomis, pradėti taikyti jų atžvilgiu karšto vandens suvartojimo normatyvus arba apskritai nebeparduoti karšto vandens, kuo būtų akivaizdžiai pažeistas viešasis interesas.
  8. Apeliacinio skundo padavimo dieną daugiabučiame name Neužmirštuolių g. 6, reaguojant į Inspekcijos pageidavimą, pirmumo tvarka yra pradėtas iš esmės praktiškai baigtas naujų, karšto vandens tiekėjui priklausančių karšto vandens skaitiklių įrengimas (nesutikusiems įsileisti vartotojams surašyti Taisyklių pažeidimo aktai (Taisyklių 236 p.) ir skaičiuojamas karšto vandens suvartojimo normatyvas). Tačiau toks reikalavimas išskirtine tvarka įrengti būtent patikrintame name skaitiklius prieštarauja vietos savivaldybių (šiuo atveju Vilniaus m. savivaldybės) tvirtinamiems atsiskaitomųjų karšto vandens prietaisų įrengimo / aptarnavimo veiklos planams. Karšto vandens skaitiklių įrengimo Vilniaus mieste veiklos plano laikotarpis konkrečiai nurodytas tiek pačiame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. 1-1514, tiek 2013 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. 1-1070 „Dėl Tarybos 2010-04-28 sprendimo Nr. 1-1514 „Dėl atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio nustatymo“ pakeitimo“ tekste. Taigi, akivaizdu, kad Inspekcija negali reikalauti (ir juo labiau bausti už neva teisės pažeidimą), kad name Neužmirštuolių g. 6 patikrinimo dieną jau būtų įrengti karšto vandens tiekėjui nuosavybės teise priklausantys karšto vandens skaitikliai, nes tikslus terminas, per kurį karšto vandens tiekėjas turi įvykdyti pareigą įrengti karšto vandens apskaitos prietaisus vieno ar kito konkretaus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose, nėra apibrėžtas (jei nėra pasibaigęs vietos savivaldybės patvirtinto veiklos plano terminas).
  9. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. birželio 2 d. raštu Nr. R2-908, adresuotu Energetikos ministerijai, Aplinkos ministerijai, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijai ir kt., buvo konstatuota, kad jokiuose teisės aktuose nėra aiškiai įvardinta nei „karšto vandens apskaitos sutvarkymo“ sąvoka ar turinys, nei šios teisės normos įvykdymo vertinimas, kuomet patys vartotojai atsisakė perleisti (parduoti) jiems priklausančius karšto vandens skaitiklius karšto vandens tiekėjui, kaip neaptartos ir situacijos, kuomet dalyje daugiabučio namo butų tokių karšto vandens skaitiklių įrengti apskritai neįmanoma (buto savininkai emigravę ar jų tikroji gyvenamoji vieta nežinoma, nenori mokėti karšto vandens skaitiklių aptarnavimo mokesčio ir leisti įrengti skaitiklių, namo gyventojai priima sprendimus keisti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą iš 1-ojo (su karšto vandens tiekėju) į 2-ąjį (be karšto vandens tiekėjo) ir t.t.). Nors nuo šio Komisijos nurodytos problematikos įvardijimo jau praėjo daugiau kaip 3 metai, šios teisėkūros spragos, nelogiškumai ir neatitikimai iki pat šiol lieka neišspręsti. Dėl to pasisakė daugelis kompetentingų institucijų (Energetikos ministerijos, taip pat ir pagal pačios Komisijos paskutinius užklausimus, 2013 m. sausio 9 d. raštas Nr. (17.3-16)3-63). Šilumos tiekimo įmonės namuose, kuriuose pagal pakeistą Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalį nuo 2010 m. gegužės 1 d. (ar vėliau, namo gyventojams priėmus atitinkamą sprendimą) tapo karšto vandens tiekėjais, vykdo Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi nustatytą pareigą įrengti naujus, karšto vandens tiekėjui priklausančius karšto vandens skaitiklius – laikydamosi vietos savivaldybių tvirtinamų atsiskaitomųjų karšto vandens prietaisų įrengimo / aptarnavimo veiklos planų. Šie prievolės įvykdymo terminai dar nėra pasibaigę, atitinkamai nėra ir jokio pagrindo teiginiams apie tokios prievolės pažeidimą. Pati Inspekcija 2011 m. spalio 12 d. atsiliepime Nr. 13SR-309 į atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (analogiška administracinė byla Nr. I-1003-189/2012 dėl Naugarduko g 50A namo) aiškiai nurodė, kad nepritaria teiginiui, jog visiems vartotojams (skaitiklių savininkams) nepateikus įrodymų, patvirtinančių jiems priklausančių skaitiklių metrologinės patikros atlikimą, karšto vandens apskaičiavimui pareiškėjas būtų priverstas taikyti Vandens vartojimo normoje RSN 26-90 nustatytą normatyvą – 92 l per parą 1 žmogui, kadangi Taisyklių 177 punktas (galiojančios redakcijos 185, 185.4 p.) nedraudžia naudotis vartotojams nuosavybės teise priklausančių skaitiklių rodmenimis, tuo tarpu duomenų, kad visi vartotojų karšto vandens skaitikliai yra sugadinti nepateikta / nėra. Taigi, pagal VAĮ 363 straipsnį kompetentingos viešojo administravimo institucijos yra pateikusios vienareikšmiškus išaiškinimus, kol yra nepasibaigę vietos savivaldybių tarybų patvirtintų naujų, karšto vandens tiekėjams priklausančių skaitiklių įrengimo planų terminas (t. y. prievolės įrengti karšto vandens skaitiklius atitinkamuose namuose įvykdymo terminas), iš karšto vandens tiekėjų yra reikalaujama tik informacijos apie prievolės vykdymo eigą.
  10. Pareiškėjas vykdo visas savo, kaip karšto vandens tiekėjo, prievoles namuose, kur yra taikomos karšto vandens kainos ir jis yra karšto vandens tiekėjas. Tai patvirtina ir nevienkartiniai karšto vandens tiekėjo siūlymai 1-ajį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą taikančių namų vartotojams parduoti jiems priklausančius karšto vandens skaitiklius, informuoti apie jiems priklausančių karšto vandens skaitiklių metrologinės patikros būklę bei esant poreikiui – leisti organizuoti tokių skaitiklių metrologinę patikrą (paskutiniai vieši skelbimai šiais klausimais yra byloje). Prieš pradedamas karšto vandens tiekėjo veiklą ir vykdydamas tuo metu galiojusios redakcijos Taisyklių 366 punkto reikalavimus, pareiškėjas ne kartą viešai spaudoje ir individualiai su sąskaitomis (2009 m. birželio mėn., 2009 m. gruodžio mėn.) siūlė vartotojams parduoti jiems nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius veiklą pradedančiam karšto vandens tiekėjui, tačiau skaitiklių savininkai su tuo nesutiko (galimai nenorėdami už karšto vandens tiekėjui priklausančių skaitiklių aptarnavimą mokėti atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio, kuris pradedamas skaičiuoti nuo karšto vandens tiekėjui priklausančio karšto vandens skaitiklio įrengimo / perėmimo nuosavybėn). Tokius siūlymus visiems daugiabučių namų gyventojams, kuriuose pareiškėjas yra karšto vandens tiekėjas, teikė ir vėliau (pagal galiojančios redakcijos Taisyklių 182 p., pvz., 2012 m. lapkričio 15 d. siūlymas respublikiniame dienraštyje „Lietuvos rytas“), tačiau teigiamos reakcijos iš skaitiklių savininkų ir toliau nesulaukiama. Taip pat iki bus įrengti nauji karšto vandens skaitikliai, pareiškėjas visiems vartotojams pasiūlė ir jiems nuosavybės teise priklausančių karšto vandens skaitiklių metrologinės patikros paslaugas (pvz., 2012 m. lapkričio 19 d. siūlymas dienraštyje „Lietuvos rytas“). Tačiau nei vienas vartotojas kol kas neinformavo pareiškėjo.
  11. Prieštaraudamas Inspekcijos 2013 m. sausio 25 d. raštu Nr. 13SR-42 išdėstytai pozicijai, LMI Vilniaus apskrities skyrius galimai painioja kelis karšto vandens tiekėjo pareigų įgyvendinimo būdus: 1) vartotojams priklausančių karšto vandens skaitiklių metrologinę patikrą ir 2) naujų, jau karšto vandens tiekėjui priklausančių, metrologiškai patikrintų karšto vandens skaitiklių įrengimą vietoje / šalia vartotojams priklausiusių skaitiklių. Patikrinimo akto pirmojo privalomo nurodymo turinys (atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra) iš esmės reiškia, kad pareiškėjui draudžiama atlikti mokėjimų už karštą vandenį skaičiavimus ir formuoti sąskaitas vartotojams pagal gyventojams nuosavybės teise priklausančių skaitiklių (apie kurių metrologines patikros būklę pareiškėjas informacijos neturi) rodmenis, kuriuos pareiškėjui pateikia patys vartotojai. Tačiau toks draudimas prieštarauja Metrologijos įstatymui (22 str. 2 d. 1 ir 2 p.), Lietuvos metrologijos inspekcijos nuostatams (11.5-11.6 p.) ir yra neteisėtas. Be to, draudimą atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius (priklausančius ne karšto vandens tiekėjui, tačiau patiems vartotojams) su galiojančia metrologine patikra Taisyklių 185 punktas nustato tik karšto vandens tiekėjo įrengtiems skaitikliams. Pagal Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus bet kokiais surašomais patikrinimo aktais pirmiausia turėjo būti duotas įspėjimas tikrinamam ūkio subjektui ir motyvuotas įpareigojimas (nurodant tariamo pažeidimo ištaisymo būdą) pašalinti „pažeidimą“, nurodant realiai įgyvendinamą tokiam pažeidimo pašalinimui suteikiat laika (terminą), o tik po to nustačius, kad „pažeidimas laiku nepašalinamas – tampa galimu naujo nurodymo formulavimas uždraudžiant naudoti tam tikras matavimo priemones. Tačiau skundžiamu patikrinimo aktu nebuvo suformuluotas joks įspėjimas, nebuvo motyvuotai nurodytas tariamo „pažeidimo ištaisymo būdas, ir nebuvo nurodytas tokiam veiksmui („pažeidimo pašalinimui“) Inspekcijos suteikiamas pagrįstas terminas. Taigi, pagal galiojančius teisės aktus, Inspekcijos pareigūnai, nustatę teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimus, uždrausti naudoti matavimo priemones ūkio subjektui gali tik tokiu atveju, jei ūkio subjektas nepašalina per Inspekcijos nustatytą terminą Inspekcijos nustatytų pažeidimų, t. y. Inspekcijos pareigūnai uždrausti naudoti matavimo priemones (priimti vartotojų deklaruojamus jiems priklausančių ir jų naudojamų karšto vandens skaitiklių rodmenis) turi teisę tik esant visoms šioms aplinkybėms: 1) nustatytas teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimas; 2) apie pažeidimą įspėtas ūkio subjektas ir įpareigotas per nustatytą terminą pašalint, pažeidimus; 3) ūkio subjektas neištaiso nustatytų pažeidimų per nustatytą terminą.
  12. Pareiškėjas daugybę kartų kreipėsi į Inspekciją su prašymu suteikti konsultaciją, kaip pagal Inspekcijos formuluojamus nurodymus pareiškėjui elgtis iki vartotojams nuosavybės teise priklausantys karšto vandens skaitikliai bus pakeisti karšto vandens tiekėjui priklausančiais naujais elektroniniais karšto vandens skaitikliais, kuomet vartotojai nesutinka parduoti savo skaitiklių karšto vandens tiekėjui, nesutinka leisti karšto vandens tiekėjui prižiūrėti jiems priklausančius karšto vandens skaitiklius (atlikti jų metrologinę patikrą), pati Inspekcija nesutinka, kad metrologiškai nepatikrintų vartotojams priklausančių skaitiklių naudoti negalima. Tačiau nei skundžiamas patikrinimo aktas, nei kiti Inspekcijos raštai, nei pirmosios instancijos teismo sprendimas neatsako, kaip nepažeidžiant vartotojų interesų bei galiojančių teisės aktų šiuo metu atsakovui įgyvendinti Inspekcijos aktuose duodamus nurodymus atsiskaitymui „naudoti“ tik metrologiškai patikrintus (bendrovei nepriklausančius) karšto vandens skaitiklius (kurių nuosavybės perimti ar metrologinės patikros ji atlikti negali be savininko leidimo).
  13. Inspekcijos teiginiai, kad esą „kai kurie“ vartotojai skundžiasi „būtent dėl pareiškėjo naudojamų metrologiškai nepatikrintų karšto vandens skaitiklių“ (t. y. esą būtent dėl tokių skundų ir buvo surašytas byloje ginčijamas patikrinimo aktas) neatitinka tikrovės. Būtent tie patys vartotojai, o ne pareiškėjas nuskaito ir deklaruoja tokių patiems vartotojams priklausančių skaitiklių parodymus, jie patys atsisako, kad pareiškėjas suteiktų jiems vartotojų skaitiklių metrologinės patikros paslaugas, būtent tie patys vartotojai nepraneša nei pareiškėjui, nei Inspekcijai, kad jiems nuosavybės teise priklausančio skaitiklio(-ių) metrologinės patikros galiojimo laikotarpis yra pasibaigęs ar pasibaigs artimiausioje ateityje. Šių aplinkybių nei Inspekcija, priimdama skundžiamą patikrinimo aktą, nei pirmosios instancijos teismas nevertino.

28Lietuvos metrologijos inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 63-68) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

29Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Skundžiamo patikrinimo akto nurodymas „atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra“ yra susijęs su Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei su Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi. Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (Žin., 2003, Nr. 51-2254; 2007, Nr. 130-5259; 2009, Nr. 61-2402) 15 straipsnio 2 dalį, ir Taisyklių 181, 182, 183 punktus pareiškėjas iki 2010 m. lapkričio 1 d. privalėjo perimti vartotojams priklausančių skaitiklių nuosavybę arba įrengti savo karšto vandens skaitiklius. Bet kokiu atveju nuo 2010 m. lapkričio 1 d. ir vartotojams nuosavybės teise priklausančius, ir savo įrengtus karšto vandens skaitiklius turi prižiūrėti pareiškėjas. Tokią išvadą padarė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogišką administracinę bylą Nr. A261-2249/2012 (2012 m. rugsėjo 3 d. nutartis). Kadangi, kaip nurodo pareiškėjas, jis karšto vandens tiekimo veiklą name Neužmirštuolių g. 6 pradėjo vykdyti nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d., nuo šios datos jam atsirado teisinės metrologijos reikalavimus nustatančiuose teisės aktuose įtvirtinta pareiga metrologiškai tikrinti atsiskaitymams naudojamas matavimo priemones, t. y. su namo karšto vandens vartotojais atsiskaitymams naudojamus karšto vandens skaitiklius. Metrologiškai nepatikrintų karšto vandens skaitiklių naudojimas atsiskaitymams pažeidžia ne tik Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 17 straipsnio 2 dalies reikalavimus, bet ir karšto vandens vartotojų interesus.
  2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą Nr. A444-1178/2010, neatsižvelgė į tai, kad namo butuose sumontuoti karšto vandens skaitikliai buvo butų savininkų nuosavybė, nors pareiškėjas šia aplinkybe argumentavo teisinės metrologijos reikalavimų nevykdymą (2010 m. spalio 25 d. nutartis). Šioje nutartyje teismas pažymėjo, kad „vartotojų butuose esantys karšto vandens apskaitos prietaisai yra atsiskaitomieji“, kadangi jie naudojami atsiskaitymui su karšto vandens tiekėju, o ne karšto vandens išdalinimo proporcijoms nustatyti. Taip pat 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1722/2012 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentavo, kad „aplinkybė, kad karšto vandens apskaitos prietaisai yra įrengti pačių butų savininkų, vertintina kaip sudaranti tam tikras objektyviai sudėtingesnes sąlygas artimiausiu metu pakeisti ar organizuoti metrologinę patikrą didelio kiekio apskaitos prietaisų, tačiau nėra atleidžianti pareiškėją nuo šių teisės aktuose nustatytų pareigų įvykdymo“ (analogiška išvada padaryta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-1340/2012). Be to, šis teismas yra pažymėjęs, kad vandens skaitiklis turi būti su galiojančia metrologine patikra, už kurios organizavimą yra atsakingas karšto vandens tiekėjas (2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1288/2012), butuose esantys skaitikliai yra atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, todėl už jų įrengimą, techninės būklės užtikrinimą, matavimų tikslumą ir patikros organizavimą yra atsakingas šilumos tiekėjas (2012 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1585/2012, 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-2249/2012, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1340/2012).
  3. Pareiškėjo minimi siūlymai viešai spaudoje ir individualiai su sąskaitomis vartotojams perduoti jiems nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius arba atlikti vartotojams priklausančių karšto vandens skaitiklių metrologinę patikrą, kaip ne kartą Inspekcija jau buvo nurodžiusi ir pareiškėjui, nėra pakankamas karšto vandens tiekėjo pareigos įrengti, prižiūrėti ir laiku atlikti karšto vandens skaitiklių metrologinę patikrą įvykdymas, nes Taisyklių 183 punktas nustato, kad vartotojui atsisakius perduoti (parduoti) karšto vandens skaitiklį su galiojančia metrologine patikra, karšto vandens tiekėjas privalo įrengti savo karšto vandens skaitiklį. Tokie siūlymai yra tik pareiškėjo bandymas įvykdyti karšto vandens tiekėjo pareigą įrengti, prižiūrėti ir laiku atlikti karšto vandens skaitiklių metrologinę patikrą, tačiau toks bandymas nėra šios pareigos įvykdymas.
  4. Suprantama, kad neįmanoma iš karto pakeisti visų karšto vandens skaitiklių. Būtent todėl patikrinimo akte buvo nurodyta iki nustatyto termino informuoti LMI Vilniaus apskrities skyrių ne apie jau įvykdytus nurodymus, o apie nurodymų vykdymo eigą, t. y. iš pareiškėjo nėra reikalaujama iš karto pakeisti visus namo Neužmirštuolių g. 6 karšto vandens skaitiklius ar atlikti jų metrologinę patikrą, o reikalaujama iki nustatyto termino informuoti, kaip pareiškėjas planuoja pašalinti patikrinimo akte nustatytus pažeidimus.
  5. Nesutinka, kad Inspekcija nėra atsakiusi pareiškėjui į jo keliamus klausimus. Inspekcija pagal savo kompetenciją į visus pareiškėjo prašymus suteikti konsultaciją atsakė 2012 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. 13SR-313, 2012 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. 55SR-51, 2012 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. 55SR-52, 2012 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. 55SR-53, 2013 m. sausio 3 d. raštu Nr. 13SR-5, 2013 m. sausio 25 d. raštu Nr. 13SR-42, 2013 m. vasario 8 d. raštu Nr. 13SR-62, 2013 m. kovo 1 d. raštu Nr. 13SR-85, 2013 m. balandžio 22 d. raštu Nr. 13SR-174, 2013 m. birželio 13 d. raštu Nr. 13SR-249, 2013 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 13SR-304, 2013 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. 13SR-403, 2014 m. sausio 23 d. raštu Nr. 13SR-27. Tačiau inspekcija neįgaliota pareiškėjui nurodyti, kokiu konkrečiu būdu turėtų būti sutvarkyta karšto vandens apskaita, kad neprieštarautų teisės aktams, nes Metrologijos įstatymas to nereglamentuoja. Taisyklės aiškiai ir suprantamai nurodo, kokius alternatyvius veiksmus turi atlikti karšto vandens tiekėjas (Taisyklių 181, 182, 183 p.). Karšto vandens tiekėjas, atsižvelgdamas į savo galimybes, pats turi nuspręsti, kuriuos Taisyklėse nurodytus konkrečius veiksmus atlikti, tai jo teisė, todėl Inspekcija negali nurodyti, kokiais konkrečiais veiksmais pareiškėjas turi pašalinti patikrinimo akte nustatytus pažeidimus.
  6. Nesuprantamos pareiškėjo pretenzijos neva Inspekcija reikalauja, kad name Neužmirštuolių g. 6 patikrinimo dieną jau būtų įrengti karšto vandens tiekėjui nuosavybės teise priklausantys karšto vandens skaitikliai, juo labiau, kad pareiškėjas pats prisiėmė tokį įsipareigojimą (pvz., pareiškėjo 2012 m. gruodžio 30 d. raštas Nr. 013-01-25585r „Dėl karšto vandens tiekėjo pareigų vykdymo ir 2012-12-10 patikrinimo akte Nr. PA-3894(V12) surašytų nurodymų patikslinimo“). Pareiškėjas, vykdydamas Inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus nurodymą iki 2013 m. gruodžio 27 d. informuoti apie nurodymų vykdymo eigą, 2013 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 008-02-37661r „Dėl Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus 2013-11-18 patikrinimo akte Nr. PA-3535(V13) surašytų nurodymų“ nurodė, kad dės visas pastangas, kad nauji karšto vandens skaitikliai name Neužmirštuolių g. 6 būtų įrengti skubos ir pirmumo tvarka 2014 m. pirmą ketvirtį. Iš to darytina išvada, kad pareiškėjas sutinka su jam teisės aktuose nustatyta pareiga atsiskaitymams naudoti karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra.
  7. Patikrinimo akto nurodymai neprieštarauja 2013 m. vasario 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1070 „Dėl Tarybos 2010-04-28 sprendimo Nr. 1-1514 „Dėl atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintam apskaitos prietaisų įrengimo planui iki 2017 m. kovo 1 d., nes patikrinimo akto nurodymai suformuluoti taip, kad nereikalaujama iš karto jų įvykdyti (iki tam tikro termino įrengti / pakeisti karšto vandens skaitiklių), tačiau reikalaujama iki nustatyto termino informuoti Inspekciją apie nurodymų vykdymo eigą.
  8. Dėl pareiškėjo teiginio, kad patikrinimo akto pirmasis nurodymas surašytas pažeidžiant Metrologijos įstatymo 22 straipsnyje 2 dalies ir Inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 4-264 (Žin., 2011, Nr. 53-2557), 11.5-11.6 punktų imperatyviai numatytą tvarką, pažymi, jog Inspekcijos Vilniaus apskrities skyrius, surašydamas patikrinimo akto nurodymus, neįgyvendino Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir Inspekcijos nuostatų 11.6 punkto jam suteiktos teisės, nes anksčiau nebuvo nurodęs termino, per kurį turi būti pašalinti pažeidimai. Patikrinimo akte įrašyta, kad nurodymas atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra duotas vadovaujantis Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir Inspekcijos nuostatų 11.5 punktu. Patikrinimo akte buvo nurodyta iki nustatyto termino (iki 2013 m. gruodžio 27 d.) informuoti LMI Vilniaus apskrities skyrių ne apie jau įvykdytus nurodymus, o apie nurodymų vykdymo eigą. Nurodymas atsiskaitymams su vartotojais naudoti karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra yra įspėjimas apie tai, kad pareiškėjas pažeidžia teisinės metrologijos reikalavimus (Metrologijos įstatymo 15 str. 1 d. ir 17 str. 2 d.) ir vertintinas kaip karšto vandens vartotojų interesų pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-135/2014). Atsižvelgiant į tai Inspekcijos Vilniaus apskrities skyrius, vykdydamas imperatyvius įstatymo reikalavimus ir gindamas karšto vandens vartotojų interesus, net ir negalėjo duoti kitokio nurodymo.
  9. Iš esmės toks pats pareiškėjo bei kito šilumos ir karšto vandens tiekėjo veiklos patikrinimo ir atitinkamo nurodymo (atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra) davimo modelis buvo Inspekcijos panaudotas ir situacijose, kurios buvo įvertintos bei aprobuotos kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėse bylose: Nr. A444-1178/2010 (2010 m. spalio 25 d. nutartis), Nr. A63-1288/2012 (2012 m. kovo 1 d. nutartis), Nr. A261-1585/2012 (2012 m. gegužės 14 d. nutartis), Nr. A442-1576/2012 (2012 m. gegužės 21 d. nutartis), Nr. A261-2249/2012 (2012 m. rugsėjo 3 d. nutartis), Nr. A492-1722/2012 (2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis), Nr. A525-1340/2012 (2012 m. lapkričio 21 d. nutartis), Nr. A143-515/2013 (2013 m. sausio 18 d. nutartis), Nr. A525-54/2013 (2013 m. balandžio 25 nutartis), Nr. A525-1026/2013 (2013 m. gegužės 15 d. nutartis), Nr. A525-1439/2013 (2013 m. liepos 18 d. nutartis), Nr. A525-445/2014 (2014 m. vasario 5 d. nutartis), Nr. A146-135/2014 (2014 m. vasario 18 d. nutartis). Nei vienoje administracinėje byloje tarp Inspekcijos ir pareiškėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nėra panaikinęs aukščiau minėto Inspekcijos nurodymo, priešingai – visose analogiškose administracinėse bylose tarp Inspekcijos ir pareiškėjo teismas šį Inspekcijos nurodymą yra pripažinęs teisėtu ir pagrįstu.
  10. Dėl patikrinimo akto antrojo nurodymo (apie nurodymų vykdymo eigą raštu iki 2013 m. gruodžio 27 d. informuoti Inspekcijos Vilniaus apskrities skyrių), pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 lapkričio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-1340/2012 išaiškinta, kad „nurodymas – informuoti atsakovą apie patikrinimo akte nurodytų pažeidimų pašalinimą iki 2011 m. liepos 29 d. — taip pat laikytinas teisėtu, nes vieno mėnesio terminas nuo patikrinimo akto įteikimo <...> laikytinas protingu ir pakankamu laiko tarpu sprendimams dėl užfiksuotų pažeidimų pašalinimo priimti“. Šis teismas 2013 m. balandžio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-54/2013 pažymėjo, kad „nurodymas — apie nurodymų vykdymo eigą raštu, iki 2012 m. birželio 28 d. informuoti Inspekciją – taip pat laikytinas teisėtu, nes, atsakovui nenurodžius iki minėto termino pašalinti nurodytų pažeidimų, o tik informuoti apie nurodymų vykdymo eigą, dviejų savaičių terminas nuo Akto surašymo dienos, taip laikytinas protingu ir pakankamu sprendimams dėl suformuluotų nurodymų įgyvendinimo priimti“; „dviejų savaičių terminas, nuo Akto surašymo dienos, laikytinas protingu ir pakankamu sprendimams dėl suformuluotų nurodymų priimti“ (2013 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1439/2013). Patikrinimo akte nėra reikalaujama per vieną mėnesį įrengti name Neužmirštuolių g. 6 naujus karšto vandens skaitiklius, o nurodoma tik informuoti apie nurodymų vykdymo eigą. Atkreiptinas dėmesys, kad apie taip formuluojamus Inspekcijos nurodymus Inspekcija yra ne kartą pabrėžusi ir pareiškėjui (pvz., Inspekcijos 2013 m. sausio 25 d. raštas Nr. 13SR-42, Inspekcijos 2013 m. balandžio 22 d. raštas Nr. 13SR-174).

30Teisėjų kolegija

konstatuoja:

31IV.

32Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir šio teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai, todėl jis privalo patikrinti visą bylą.

33Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis šiomis nuostatomis, patikrinęs bylą, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis ir, iš naujo jų nekartodamas, tik papildo jas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus.

34Šilumos ūkio įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta šilumos ir karšto vandens tiekėjo pareiga užtikrinti atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų techninę būklę, atitinkančią teisės aktų reikalavimus. Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 5 dalis nustato, jog atsiskaitomieji šilumos ir karšto vandens apskaitos, taip pat pristatomo į pastato šilumos punktą šilumnešio parametrus registruojantys prietaisai yra valstybinės metrologinės matavimo priemonių kontrolės objektas. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 163 punktu nustatyta, jog karšto vandens tiekėjas savo lėšomis įrengia, prižiūri karšto vandens skaitiklius ir atlieka jų metrologinę patikrą.

35Įsigaliojus šioms Taisyklėms, karšto vandens vartotojams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius prižiūri karšto vandens tiekėjai (Taisyklių 173 p.).

36Pagal ginčijamo akto priėmimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, šilumos tiekėjas iki 2010 m. lapkričio 1 d. privalėjo perimti vartotojams priklausiusių skaitiklių nuosavybę arba įrengti savo karšto vandens skaitiklį. Tokiu būdu nuo 2010 m. lapkričio 1 d. karšto vandens vartotojams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius bei savo įrengtus karšto vandens skaitiklius turi prižiūrėti karšto vandens tiekėjas. Taip pat ir organizuoti skaitiklių metrologinę patikrą.

37Bylos įrodymai patvirtina ir šalys jų neginčija, kad butams, esantiems gyvenamajame name Neužmirštuolių gatvėje 6, Vilniuje, karštą vandenį tiekia pareiškėjas ir šiuose butuose esantys karšto vandens apskaitos skaitikliai yra matavimo priemonė, pagal kurių rodmenis yra atsiskaitoma už pateiktą karštą vandenį, todėl už jų metrologinės patikros organizavimą yra atsakingas šilumos tiekėjas – pareiškėjas.

38Atsakovas, nustatęs, kad atsiskaitymui naudojami apskaitos prietaisai, kuriems yra privaloma metrologinė patikra, ir nesant tokios patikros, pagrįstai įpareigojo pareiškėją naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra.

39Nuo šios pareigos vartotojams, nustatytos minėtais teisės aktais, pareiškėjas, remiantis teisės aktų galios hierarchija, negali būti atleistas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 1-1070 „Dėl Tarybos 2010-04-28 sprendimo Nr. 1-1514 „Dėl atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio nustatymo“ pakeitimo“. Be to, minėtas sprendimas priimtas remiantis Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią savivaldybės taryba pagal Komisijos patvirtintą metodiką gali nustatyti tik atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį, bet neatleisti šilumos tiekėją nuo pareigos naudoti atsiskaitymui prietaisus su galiojančia metrologine patikra. Todėl pareiškėjas nepagrįstai remiasi minėtu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu kaip aktu, leidžiančiu naudoti karšto vandens apskaitos skaitiklių patikrą iki šiame sprendime nurodytos 2017 m. kovo 1 d. datos.

40Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktika panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

41Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

42pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą atmesti.

43Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

44Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“ (toliau –... 5. Paaiškino, kad LMI Vilniaus apskrities skyrius, atlikęs pareiškėjo veiklos... 6. Manė, kad priimtas individualus administracinis aktas neatitinka Lietuvos... 7. Pareiškėjo atstovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pabrėžė,... 8. Atsakovas Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyrius su... 9. Paaiškino, kad pagal 521 DNSB prašymą 2013 m. lapkričio 8 d. patikrino,... 10. Pažymėjo, kad į visus pareiškėjo klausimus yra atsakęs, nėra įgaliota... 11. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pabrėžė, kad nepriklausomai nuo to,... 12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės... 13. Nurodė, kad teisės normose yra įtvirtintas reikalavimas karšto vandens... 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo 521-oji daugiabučio namo Neužmirštuolių g.... 15. Paaiškino, kad pareiškėjas visada buvo karšto vandens ir šilumos energijos... 16. II.... 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 5 d. sprendimu (II... 18. Teismas nustatė, kad LMI 2013 m. spalio 28 d. gavo 521 DNSB prašymą... 19. Sisteminis Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Šilumos... 20. Dėl pareiškėjo argumentų apie pateiktus siūlymus spaudoje ir individualiai... 21. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad nurodymas atsiskaitymams su... 22. Dėl pareiškėjo teiginio apie patikrinimo akto neatitikimą Viešojo... 23. Atsižvelgdamas į tai, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine... 24. Dėl 521-oji daugiabučio namo Neužmirštuolių g. 6 savininkų bendrijos... 25. III.... 26. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“ pateikė... 27. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    28. Lietuvos metrologijos inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį... 29. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Skundžiamo... 30. Teisėjų kolegija... 31. IV.... 32. Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu nustatyta, kad... 33. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis šiomis nuostatomis, patikrinęs... 34. Šilumos ūkio įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta šilumos ir... 35. Įsigaliojus šioms Taisyklėms, karšto vandens vartotojams nuosavybės teise... 36. Pagal ginčijamo akto priėmimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą,... 37. Bylos įrodymai patvirtina ir šalys jų neginčija, kad butams, esantiems... 38. Atsakovas, nustatęs, kad atsiskaitymui naudojami apskaitos prietaisai, kuriems... 39. Nuo šios pareigos vartotojams, nustatytos minėtais teisės aktais,... 40. Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 41. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 42. pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“... 43. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimą... 44. Nutartis neskundžiama....