Byla 2-329-183/2015
Dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutarties dalies, kuria atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Jokana“ bankrotas pripažintas tyčiniu pagal bankroto administratoriaus prašymą, priimtos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Jokana“ bankroto byloje Nr. B2-428-227/2014 (dabartinis Nr. B2-175-227/2015)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Rasos Gudžiūnienės, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutarties dalies, kuria atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Jokana“ bankrotas pripažintas tyčiniu pagal bankroto administratoriaus prašymą, priimtos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Jokana“ bankroto byloje Nr. B2-428-227/2014 (dabartinis Nr. B2-175-227/2015),

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Panevėžio apygardos teismas 2014 m. balandžio 24 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Jokana“; taip pat areštavo visą UAB „Jokana“ turtą iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (1 b. t., 90-92 l.). Minėta nutartis įsiteisėjo 2014 m. birželio 26 d., Lietuvos apeliaciniam teismui netenkinus UAB „Jokana“ atskirojo skundo bei palikus ją nepakeista (1 b. t., 117-120 l.).

4Atsakovo BUAB „Jokana“ bankroto administratorius kreipėsi į teismą, prašydamas patikslinti kreditorių sąrašą bei pripažinti BUAB „Jokana“ bankrotą tyčiniu Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 3 dalies 2 punkto pagrindais. Prašymą motyvavo tuo, kad buvusi bendrovės vadovė A. K. neperdavė įmonės dokumentų, tarp kurių Didžiosios knygos už bendrovės veiklą, ilgalaikio turto apskaitos duomenų, ir nepaaiškino, koks ilgalaikis turtas buvo apskaitomas balansuose: 2011 m. – 16 699 Lt vertės, 2012 m. – 550 Lt vertės, o 2013 m. ilgalaikio turto visiškai nenurodyta. Prašyme pažymėjo, kad teismas 2014-09-17 nutartimi už teismo 2014-04-24 nutarties neįvykdymą – neperdavimą administratoriui dokumentų, nubaudė buvusią UAB „Jokana“ vadovę A. K. 1000 Lt bauda ir nustatė 10 dienų terminą dokumentų perdavimui, o 2014-10-21 nutartimi apribojo teisę 3 metams eiti viešojo ir privataus juridinio asmens pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Administratoriaus teigimu, bankroto procedūrų metu jis nustatė, jog UAB „Jokana“ vadovė A. K. nuo 2013-10-01 iki bankroto bylos iškėlimo, ir net po bankroto bylos iškėlimo, vykdė atsiskaitymus grynaisiais pinigais su tiekėjais; tokiu savo elgesiu vadovė pažeidė CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintą atsiskaitymo eiliškumą, nes mokėjo tiekėjams už prekes tuo metu, kai darbuotojams nebuvo mokami atlyginimai, nuo 2014 m. kovo mėn. nemokamos VSDFV įmokos; 2014 m. įmonė sumokėjo 2 644,08 Lt darbuotojams, 560 Lt VSDFV įmokų, kai tuo tarpu tiekėjams sumokėjo 27 045,81 Lt.

5Suinteresuotas asmuo buvusi UAB „Jokana“ vadovė A. K. nepateikė teismui paaiškinimo dėl atsakovo bankroto administratoriaus pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Panevėžio apygardos teismas 2014 m. lapkričio 19 d. nutartimi patikslino patvirtintą kreditorių sąrašą bei pripažino BUAB „Jokana“ bankrotą tyčiniu, taip pat nutarė nutarties kopiją pateikti prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir Įmonių bankroto valdymo departamentui.

8Teismas konstatavo, kad buvusi įmonės vadovė A. K. neperdavė bankroto administratoriui dokumentų, tarp kurių Didžiosios knygos už visą bendrovės veiklos laiką, ir ilgalaikio turto apskaitos duomenų; nepaaiškino bendrovės turto sudėties; į posėdį neatvyko ir jokių rašytinių paaiškinimų nepateikė; dėl to neįmanoma nustatyti bendrovės turto struktūros nuo 2011 m., spręsti apie turto pasikeitimo ir likvidavimo priežastis bei jų pagrįstumą. Teismas padarė išvadą, kad A. K., kaip UAB „Jokana“ vadovė, nevykdė ar netinkamai vykdė Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje nustatytą pareigą tinkamai vesti buhalterinę apskaitą ir ją išsaugoti; šios įstatymu įtvirtintos pareigos nevykdymas (netinkamas su įmonės valdymu susijusių pareigų vykdymas; netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas, dėl ko negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto), atitinka požymius, leidžiančius pripažinti bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p., 5 p.).

9Teismo vertinimu, administratorius pagrįstai teigia, kad bendrovė jau 2011 metais buvo nemoki, nes bankroto bylos iškėlimas atsakovui UAB „Jokana“ buvo inicijuotas dar 2012 metais, o teismas 2012-09-28 nutartimi pripažino, kad bendrovė yra nemoki, tačiau, įvertinęs pateiktą atsakovo planą, sutartis, sprendė, kad bendrovė gali atgauti mokumą, todėl atsisakė iškelti bankroto bylą. Apygardos teismas konstatavo, jog, remiantis 2011 m. ir 2012 m. duomenimis, bendrovės turtas per šį laikotarpį ženkliai sumažėjo, patirta nemažų nuostolių, o įsipareigojimų dydis beveik nepakito ir buvo didesnis už įmonės turtą; 2011 – 2014 metais įmonės atžvilgiu buvo pradėti priverstiniai skolų išieškojimai, tačiau, iškėlus bankroto bylą, jie grąžinti neįvykdyti ir prijungti prie bankroto bylos. Pažymėjo, kad nuo 2013 m. bendrovė turėjo didelių įsiskolinimų VSDFV, buvo raginta sumokėti skolą ir įspėta dėl bankroto bylos inicijavimo.

10Teismas laikė įrodytu, kad A. K. prieš bankroto bylos iškėlimą ir po to, esant 2014-04-24 nutartimi areštuotam visam bendrovės turtui, atsiskaitinėjo su kreditoriais, pažeisdama eiliškumą, atsiskaitydama tik su pasirinktais kreditoriais; po 2014-04-24 arešto buvo nuosekliai, kas mėnesį, atsiskaitoma su tiekėju UAB „Ontidus“, dalinai su kitais kreditoriais ir praktiškai nemokama VSDFV; paskutiniai mokėjimai kreditoriams buvo atlikti 2014 m. liepos mėnesį, nors nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2014-06-26. Teismas konstatavo, kad nuo 2013 m. spalio mėn. iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos atsiskaitymai buvo vykdomi, pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nepilnai mokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Teismas pažymėjo, jog aukščiau paminėti veiksmai atitinka tyčinio bankroto prezumpciją, numatytą ĮBĮ 20 str. 3 d. 2 p.

11Teismas padarė išvadą, kad, apibendrinus byloje esančių įrodymų visetą, BUAB „Jokana“ bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė ar nepasiteisinusi rizika, o tyčiniai įmonės valdymo organo veiksmai ar neveikimas, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Teismo teigimu, bendrovė buvo faktiškai nemoki nuo 2011 m., tačiau ir vėlesniais metais įmonės veikla buvo nuostolinga, įsiskolinimai VSDFV nuolat didėjo, bet vadovė A. K. nesikreipė į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei ir tuo neįvykdė savo pareigos (ĮBĮ 8 str. 1 d); 2011-2014 m. antstoliams nepavyko priverstinai išieškoti skolų, tačiau UAB „Jokana“ iki pat 2014 m. liepos mėnesio atsiskaitinėjo su dalimi kreditorių, pažeidžiant eiliškumą. Teismo nuomone, tokie veiksmai vertintini, kaip nukreipti dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį ir sąmoningą pirmenybės atidavimą pasirinktiems kreditoriams, žinant, kad pirmesnės eilės kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų, įmonei skolininkei neturint turto. Teismas sprendė, kad, įvertinus pirmiau nurodytas faktines aplinkybes, UAB „Jokana“ bankrotas buvęs tyčinis.

12III. Atskirojo skundo argumentai

13Atskirajame skunde pareiškėja A. K. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

141. Klaidinga teismo priėjo išvada, kad bankroto buvo siekta tyčia. Bankrotas nėra tyčinis, o buvo nulemtas ekonominės krizės bei iš jos kilusių pasekmių, ką jau yra konstatavęs Panevėžio apygardos teismas 2012-09-28 nutartyje, kurioje nusprendė, jog bendrovė gali atgauti mokumą, ir todėl atsisakė kelti bankroto bylą. Būtent nuo to laiko buvo stengiamasi išgelbėti įmonę, šiam tikslui panaudojant netgi asmenines lėšas. Nepagrįsti teismo teiginiai, jog atsiskaitymais su tiekėjais, atlyginimų ar kitų mokesčių mokėjimais buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. Priešingai, įsipareigojimus pagal sutartis įmonė vykdė tiek, kiek galėjo, o kreditoriai žinojo apie iškilusius sunkumus, tačiau tokėjosi, kad įmonės įsipareigojimai jiems bus sumažinti. Teismas nenurodė nei vieno sandorio, kuris būtų nenaudingas įmonei.

152. Teismas neteisingai nurodė, kad negalima nustatyti bendrovės turto struktūros nuo 2011 m., kadangi tokį teismo teiginį paneigia teismo 2012-09-28 nutartis, kuria buvo nustatyta bendrovės turto struktūra ir tai, kad įmonė gali veikti toliau.

163. Administratorius, manydamas, jog yra padaryta žala įmonei ar jos kreditoriams, galėtų reikšti ieškinius bankroto byloje, tačiau nagrinėjamu atveju sąmoningai to nedaro bei siekia baudžiamosios atsakomybės.

174. Pareiškėjos teisės bankroto procese yra varžomos, kadangi jai nėra suteikiama galimybė pateikti paaiškinimus, sprendimai priimami jai už akių. Teismas skundžiamoje nutartyje padarė prielaidas bei suformulavo teiginius, kuriais nustatė jos kaltę, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, nesudarė galimybės pateikti paaiškinimus teismo posėdžio metu. Priešingai nei nurodė teismas, su bankroto administratoriumi neįmanoma susisiekti nei jo nurodytu adresu, nei telefonu.

185. Teismas ta pačia nutartimi patikslino kreditorių reikalavimus bei pripažino bankrotą tyčiniu, kas prieštarauja suformuotai teismų praktikai (Lietuvos apeliacinio teismo byla Nr. 2-322/2014).

196. Teismas nesivadovavo aktualia ĮBĮ redakcija. Teismas, gavęs bankroto administratoriaus pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, apie tai nei pats pranešė kreditoriams, nei tai padaryti pavedė bankroto administratoriui, kaip to reikalauja ĮBĮ 20 straipsnio 4 dalis. Nesilaikius ĮBĮ nurodytų procedūrų, teismas galėjo neteisingai išspręsti bylą.

20Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Jokana“ prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

211. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bankrotas buvo tyčinis, nes bendrovė atsiskaitinėjo tik su tiekėjais už einamąją produkciją ir ilgą laiką neatsiskaitinėjo su pirmesnės eilės kreditoriais – VSDFV, VMI, kitais kreditoriais, kuriems mokėjimai buvo seniai suėję. Esant pritaikytam areštui bendrovės turtui, bendrovė toliau atsiskaitinėjo su pasirinktais kreditoriais, nors tuo pačiu metu kitų kreditorių pateikti antstoliams vykdomieji dokumentai nebuvo įvykdyti eilę metų, neradus bendrovės turto. Bendrovė sąmoningai slėpė pajamas nuo kreditorių, gavo grynus pinigus, kuriais atsiskaitydavo su dalimi kreditorių. Be to, bendrovė neatstatė savo mokumo, nesiėmė jokių priemonių, kad atstatyti nuosavą kapitalą iki Akcinių bendrovių įstatyme numatytų dydžių.

222. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, teismas nepažeidė jokių bankroto proceso normų. Apeliantė negali šioje byloje remtis kitų kreditorių teisių pažeidimu, nes šių kreditorių neatstovauja, o jai nėra pavesta ginti viešąjį interesą. Ji pati buvo informuota apie prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu, todėl jos subjektinės teisės nebuvo pažeistos. Informacija, jog bankroto administratorius pateikė prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, yra vieša.

233. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktika, suformuota tyčinio bankroto institutą reglamentuojančių normų aiškinimo ir taikymo srityje.

24IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25Atskirasis skundas netenkintinas.

26Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).

27Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių įmonės bankroto pripažinimą tyčiniu, aiškinimo ir taikymo. šio apeliacinio proceso nagrinėjimo dalyką sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teisingai įvertino bankroto administratoriaus argumentus, kuriais grindžiamas reikalavimas pripažinti atsakovo bankrotą tyčiniu, kaip įrodytus ir pagrįstus (CPK 320, 338 str.).

28Dėl BUAB „Jokana“ bankroto pripažinimo tyčiniu

29Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.).

30Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ištyręs byloje pateiktus įrodymus, tinkamai juos įvertino, teisingai nustatė visas šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes ir teisingai konstatavo, kad pateiktų įrodymų pakako pripažinti, jog atsakovas BUAB „Jokana“ prie bankroto buvo privestas tyčia.

31ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžtas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Lietuvos kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2014).). Tam, kad būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

32Atsakovo BUAB „Jokana“ bankroto administratorius savo reikalavimą dėl atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu grindė tokiomis aplinkybėmis: įmonės vadovės veiksmais, neperduodant įmonės turto ir dokumentų; atsiskaitymų vykdymu, pažeidžiant CK 6.9301 straipsnį ir teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

33Tyčinio bankroto požymiai apibrėžti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje. To paties straipsnio 3 dalyje įvardytos teisinės bankroto pripažinimo tyčiniu prezumpcijos, kurias paneigiančius įrodymus pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą (lot. affirmanti incumbit probatio) turi teikti buvę juridinio asmens valdymo organai ar dalyviai (CPK 12, 178 str.). Pagal ĮBĮ įvardytus tyčinio bankroto požymius, matyti, kad bankrotas gali būti pripažįstamas tyčiniu, kai nustatomi veiksmai, kuriais sąmoningai siekta perleisti, sunaikinti, sugadinti ar iššvaistyti įmonės turtą, be to, akivaizdžiai aplaidus įmonės valdymo organų pareigų, numatytų įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose, vykdymo faktas.

34Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas. Taigi tyčinį bankrotą kvalifikuojantis požymis - apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai.

35Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 37 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę jos veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais (ABĮ 37 str. 7 d.).

36Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje sąlygoja atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 str. 1–6 d.), bet ir užtikrinti bona fide bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

37Viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) 21 str. 1 d.). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus tvarkoma apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo, galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Pažymėtina, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.

38Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Be to, tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas). Taigi netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1–2 p.), o pareigą pagrįsti priežastis, kurios lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai.

39Nagrinėjamu atveju apygardos teismas turėjo pagrindo konstatuoti, kad suinteresuotas asmuo A. K. neperdavė bankroto administratoriui dokumentų, tarp jų Didžiosios knygos už visą bendrovės veiklos laiką ir ilgalaikio turto apskaitos duomenų, o savo išvadą motyvavo nutartyje (CPK 185 str.).

40Nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas iškėlė BUAB „Jokana“ bankroto bylą 2014 m. balandžio 24 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2014 m. birželio 26 d., Lietuvos apeliaciniam teismui palikus ją nepakeistą. Tiek iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo įmonės vadovė buvo A. K., kuriai teko ABĮ ir ĮBĮ įmonės vadovui nustatytų pareigų vykdymas.

41Bylos duomenimis, iškėlęs bankroto bylą teismas nustatė terminą, per kurį įpareigojo buvusią BUAB „Jokana“ vadovę A. K. perduoti atsakovo turtą ir dokumentus teismo paskirtam bankroto administratoriui, tačiau A. K. iki šiol nėra perdavusi teismo paskirtam administratoriui viso įmonės turto bei dokumentų, tarp kurių Didžiosios knygos už bendrovės veiklą, ilgalaikio turto apskaitos duomenys ir kt., nepaaiškino įmonėje apskaityto ilgalaikio turto 2011 – 2013 m., nors žinojo apie tokią savo pareigą. Be to, ji ne kartą prašė pratęsti jai terminą dokumentams pateikti, dalyvavo 2014-04-24 teismo posėdyje, kur taip pat buvo informuota apie teismo įpareigojimą perduoti bankroto administratoriui bendrovės turtą ir dokumentus (1 b. t., 43, 67, 70 l.), tačiau šis teismo įpareigojimas nebuvo įvykdytas. Teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi nubaudė buvusią UAB „Jokana“ vadovę A. K. 1 000 Lt bauda ir nustatė jai 10 dienų terminą dokumentų perdavimui (2 b. t., 31 l.), o 2014 m. spalio 3 d. nutartimi teismas, A. K. prašymu, sumažino paskirtą baudą iki 400 Lt (2 b. t., 39 l.), tačiau pareiškėja ir toliau nevykdė teismo įpareigojimų bei neperdavė administratoriui įmonės turto bei dokumentų. Be to, teismas 2014 m. spalio 21 d. nutartimi už piktybišką teismo nutarčių nevykdymą apribojo A. K. teisę 3 metams eiti viešojo ir privataus juridinio asmens pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu (2 b. t., 51-52 l.).

42Aplaidų įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą patvirtina ir bankroto administratoriaus į bylą pateiktas VMI atsakymas į jo užklausą, kad UAB „Jokana“ nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną nepateikė privalomų mokesčių deklaracijų: metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2014 m. (nuo mokestinio laikotarpio pradžios iki bankroto procedūrų pradžios); nekilnojamojo turto deklaracijos už 2014 m.; Mėnesinių pajamų mokesčio ir PSD įmokų bei Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų už 7 mėnesius (nuo 2014 m. mokestinio laikotarpio pradžios iki bankroto procedūrų pradžios); Ataskaitos apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančius vienetus už 2012 m.; Nekilnojamojo turto deklaracijos (2 b. t., 11 l.).

43Apeliantė A. K., kaip įmonės vadovė, privalėjo tinkamai pagal įstatymų reikalavimus vykdyti vadovės pareigas, įskaitant kad būtų saugomi įmonės veiklos dokumentai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti įmonės veiklos rezultatus bei tikrąsias įmonės nemokumo priežastis. Tačiau A. K., iki šiol neperdavusi įmonės dokumentų bankroto administratoriui, net nenurodė, kur jie yra. Toks BUAB „Jokana“ vadovės neveikimas leidžia daryti išvadą, kad netinkamai buvo organizuojama UAB „Jokana“ veikla – įmonės vadovė nesirūpino jos veikla, neužtikrino tinkamo įmonės veiklos dokumentų archyvavimo ir apsaugos. Dėl to yra pagrindo teigti, kad netinkamai (ne pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus) buvo vykdoma įmonės buhalterinė apskaita ir dėl to sąmoningai vengiama įmonės dokumentų ir turto perdavimo administratoriui, arba jie be svarbių priežasčių nėra išsaugoti (CPK 185 str.), o tai reiškia buvus aplaidų ir (arba) netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą.

44Aplinkybių, kad bankroto administratoriui iki šiol neperduoti paminėti dokumentai, A. K. nepaneigė ir atskirajame skunde. Juolab kad atskirajame skunde apeliantė net neužsimena dėl įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimo, nepateikia įrodymų ar paaiškinimų, kuriais paneigtų pirmosios instancijos nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas (CPK 178, 314 str., 338 str.).

45Neturi pagrindo apeliantės argumentai, kad teismas neteisingai sprendė, jog negalima nustatyti bendrovės turto struktūros nuo 2011 m., kad tokį teismo teiginį paneigia Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis, kuria buvo nustatyta bendrovės turto struktūra ir tai, jog įmonė gali veikti toliau. Juolab kad tokius apeliantės teiginius paneigia paminėta 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis (1 t., 77 b. l.), kurioje apygardos teismas nenustatė bei nevertino bendrovės turto struktūros ir sudėties, o konstatavo, jog teismui pateiktų duomenų pagrindu jau tuo metu buvo pagrindas manyti, kad įmonė buvo nemoki, tačiau teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus įrodymus, padarė išvadą, jog labiau tikėtina, kad bendrovė gali atgauti mokumą. Taigi UAB „Jokana“ nemokumas buvo nustatytas dar 2012 m., o apeliantės atskirojo skundo teiginiai, kad nuo to laiko buvo stengiamasi išgelbėti įmonę, panaudojant netgi asmenines lėšas, nepagrįsti įrodymais (CPK 178 str., 314 str.).

46Nesudaro pagrindo panaikinti teismo nutartį ir apeliantės argumentas, kad neteisinga pirmosios instancijos teismo išvada dėl tyčinio bankroto dėl to, jog teismas nenurodė nei vieno sandorio, kuris buvo nenaudingas įmonei. Juolab kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu nereiškia, jog visi įmonės sandoriai yra neteisėti ar sudaryti, sąmoningai siekiant privesti įmonę prie bankroto; konkrečių sandorių teisėtumas gali būti patikrintas įstatymų nustatyta tvarka, o įmonės bankroto pripažinimui tyčiniu pakanka nustatyti nuoseklią eigą, sistemą veiksmų, kurie objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, įstatymų pažeidimus, ekonomiškai nenaudingus verslo sprendimus.

47Minėta, kad BUAB „Jokana“ buvusi vadovė A. K. nepateikė pagrįstų paaiškinimų, kodėl iki šiol administratoriui nėra perduotas įmonės turtas ir visi buhalterinės apskaitos dokumentai, kurių neturėdamas, administratorius negali nustatyti tikrųjų įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, turto sudėties ir identifikuoti su juo susijusių operacijų. Be to, pagal BUAB „Jokana“ 2011 – 2013 m. balansų (1 b. t., 15-16, 80-84 l.; 2 b. t., 111-114 l.). duomenis, įmonė: 2011 m. turėjo turto už 71 914 Lt, įsipareigojimų už 85 829 Lt, 57 550 Lt nuostolių; 2012 m. turėjo turto už 11 993 Lt (turtas sumažėjo net 59 921 Lt), įsipareigojimų už 83 965 Lt (įsiskolinimas sumažėjo tik 1 864 Lt). Beje, 2011 m. balanse buvo apskaityta ilgalaikio turto už 16 699 Lt, 2012 m. – už 550 Lt, o 2013 m. – ilgalaikio turto nenurodyta. Nesant pateiktų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų (ilgalaikio turto apskaitos kortelės, Didžioji knyga ir kt.), objektyviai negalima nustatyti, kur yra nurodytos vertės įmonei priklausęs turtas. ir jos visa apimtimi neperdavė administratoriui. Šios įstatymu įtvirtintų pareigos (tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitą) nevykdymas, susijęs su įmonės valdymu, taip pat aplinkybė, jog nesant įmonės buhalterinės apskaitos ir kitų dokumentų, negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos/turto, yra požymiai, dėl kurių teismas turėjo pagrindo pripažinti atsakovo bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p., 5 p.).

48Be to, tyčinio įmonės bankroto požymių nustatymo kontekste būtina akcentuoti, kad A. K. nuo 2013-10-01, t. y. prieš bankroto bylos iškėlimą ir esant 2014-04-24 nutartimi pritaikytam viso bendrovės turto areštui (t. y. ir piniginėms lėšoms), atsiskaitinėjo su kreditoriais pažeisdama eiliškumą. Bylos duomenimis, 2011-2014 metais į bendrovę buvo nukreipti išieškojimai pagal išduotus vykdomuosius dokumentus, tačiau iki bankroto bylos iškėlimo jie liko neįvykdyti ir buvo prijungti prie bankroto bylos (1 b. t., 130-198 l.; 2 b. t., 1-6 l.); prieš kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo, VSDFV ne sykį ragino bendrovę sumokėti socialinio draudimo įmokų už samdomus darbuotojus įsiskolinimą, įspėjo dėl bankroto bylos inicijavimo, tačiau bendrovė neatliko veiksmų sumažinti savo įsiskolinimą (skolai esant virš 33 tūkst. Lt, simbolinis 100 Lt sumokėjimas nevertintinas, kaip tinkama pastanga). Be to, 2013 m. spalio – gruodžio mėn. bendrovė grynaisiais pinigais sumokėjo tiekėjams 12 104,3 Lt, darbuotojams – 2 947,86 Lt, o VSDFV visai nemokėjo; 2014 metais tiekėjams sumokėjo 27 591,19 Lt, darbuotojams – 2 644,08 Lt, o VSDFV – 660 Lt (2 t., 106 b. l.); taigi iš viso per nurodytą laiką tiekėjams sumokėta 39 695,49 Lt, o VSDFV – tik 660 Lt, kai pastarojo finansinis reikalavimas dabartiniu metu sudaro 36 772,66 Lt. Be to, iš bankroto administratoriaus pateiktų duomenų matyti, jog įmonė tuo pačiu laikotarpiu su pasirinktinais kreditoriais atsiskaitinėjo iki pat 2014 m. liepos mėn., o su kreditoriumi UAB „Ontidus“ atsiskaitydavo reguliariai, tuo tarpu daugumai kreditorių, tarp kurių buvo ir VSDFV, praktiškai nemokėjo. Tokiu būdu ne tik buvo pažeista Panevėžio apygardos teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis (įsiteisėjo 2014 m. birželio 26 d.) dėl bankroto bylos iškėlimo ir laikinųjų apsaugos priemonių (turto arešto įmonės turtui) taikymo (CPK 18 str.), bet ir CK 6.9301 straipsnyje nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas (minėtų mokėjimų atlikimo metu BUAB „Jokana“ buvo skolinga darbuotojams, VSDFV, VMI bei kitiems kreditoriams), sumažinant įmonės mokumą ir jos kreditorių (ar kreditorių dalies) galimybes patenkinti savo reikalavimus. Tokie nuolatiniai neteisėti mokėjimai tvirtina sąmoningą įmonės vadovės elgesį nepaisyti jai keliamų reikalavimų. Be to, kaip minėta, be šio fakto byloje nustatyti ir kiti tyčinį įmonės bankrotą patvirtinantys požymiai (netinkamas ir/arba aplaidus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų vedimas ir jų neperdavimas bankroto administratoriui, dėl ko negalima nustatyti įmonės veiklos rezultatų ir tikrųjų įmonės nemokumo priežasčių).

49Pažymėtina, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka visų įgaliojimų ir juos perima bankroto procedūras vykdantis teismo paskirtas administratorius (ĮBĮ 10 str. 7 d.). Taigi bendrovės vadovė A. K., atsiskaitydama su kai kuriais kreditoriais, ko objektyviai negalėjo atlikti, esant galiojančiam įmonės viso turto areštui, be to, atsiskaitydama su pasirinktinais kreditoriais ir nepaisydama atsiskaitymo eiliškumo, pažeidė įstatymų reikalavimus, o taip pat protingumo bei apdairumo standartus (CPK 18 str., CK 6.9301 str., Turto arešto aktų registro įstatymo 4 str.). Nustatytos BUAB „Jokana“ atsiskaitymų su pasirinktais kreditoriais prieš ir po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimą aplinkybės yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šios bylos įrodinėjimo dalyku. Tą, be kita ko, patvirtina ir BUAB „Jokana“ turto ir dokumentų neperdavimo administratoriui aplinkybės.

50Beje, pripažinimui įmonės bankroto tyčiniu pakanka nustatyti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktuose ir 3 dalies 2 punkte įtvirtintus tyčinio bankroto požymius; teismui pakanka nustatyti reikšmingų veiksmų nuoseklią eigą, kurių sistema objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad BUAB „Jokana“ vadovė A. K. tinkamai nevaldė įmonės ir neužtikrino įmonės kreditorių interesų apsaugos, o įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų nepateikimo aplinkybės, taip pat kiti paminėti faktiniai duomenys apie vadovės padarytus įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus bei nepagrįstų mokėjimų atlikimą objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto.

51Byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apygardos teismas teisingai nustatė, jog BUAB „Jokana“ tapimas nemokia turi tyčinio bankroto požymių, jog BUAB „Jokana“ bankrotas yra tyčinis (CPK 185 str.). Kartu pažymėtina, kad įmonės tyčinio bankroto požymių nustatymas nereiškia, jog visi šioje byloje nustatyti įmonės vadovės veiksmai ar sprendimai yra neteisėti, ar kad jais visais sąmoningai siekta įmonę privesti prie bankroto. Konkrečių veiksmų teisėtumą, atitikimą įmonės interesams, pagal jam suteiktus įgaliojimus patikrins bankroto administratorius (ĮBĮ 20 str. 5 d.).

52Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

53Nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad, nagrinėjant bylą, pažeista ĮBĮ 20 straipsnio 4 dalis, t. y. kad nepranešta kreditoriams apie prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu, kad ta pačia nutartimi patvirtinti kreditorių reikalavimai, Pažymėtina, kad nei ĮBĮ, nei teismų praktikoje nėra suformuotos taisyklės, jog ta pačia nutartimi, kuria įmonės bankrotas pripažįstamas tyčiniu, negalėtų būti tvirtinami ir kreditorių reikalavimai; be to, byloje esantis pranešimas (2 t., 100 b. l.) bei teismo nutarties duomenys patvirtina, jog A. K. ir kreditoriams buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tačiau A. K. neatvyko į posėdį ir nepateikė teismui paaiškinimų/atsiliepimų, nors buvo įpareigota tai padaryti, taip pat neprašė atidėti bylos nagrinėjimą. Apeliantė nepateikė savo teiginius patvirtinančių įrodymų, o kiti kreditoriai nepateikė skundų dėl nutarties, kuria įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu.

54Pažymėtina, kad net jei ir būtų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje netaikė ĮBĮ 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų procedūrinių reikalavimų, pateikus prašymą dėl tyčinio bankroto pripažinimo, turint omenyje kreditorių susirinkimo pasiūlymą taikyti BUAB „Jokana“ likvidavimo procedūrą ir supaprastintą bankroto procesą ir bankroto administratoriaus kreipimąsi į teismą su prašymu dėl supaprastinto bankroto proceso (2 b. t., 69 - 70 l.), be to, tai, kad procedūrinės ar proceso klaidos sudaro pagrindą procesiniam teismo sprendimui panaikinti tik tuomet, kai dėl jų neteisingai buvo išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.), nebūtų pagrindo panaikinti teismo nutartį, nes nagrinėjamu atveju nebuvo neteisingai išspręsta byla.

55Neturi pagrindo ir apeliantės teiginiai, kad jos teisės bankroto procese yra varžomos, kad jai nepavyko susisiekti su bankroto administratoriumi nei nurodytu adresu, nei telefonu. Tai paneigia bylos medžiaga, iš kurios matyti, jog teismui iki šiol pavyko įteikti bankroto administratoriui visus procesinius dokumentus, pastarasis aktyviai dalyvauja teismo posėdžiuose, iš kitų kreditorių negauta nusiskundimų, be to, A. K., būdama taip pat ir kreditorė, kurios reikalavimas patvirtintas teismo (3 t., 28 b. l.), klausimus dėl bankroto administratoriaus veiksmų gali kelti pasinaudodama ĮRĮ 24 straipsnyje numatytomis teisėmis, netinkamai įgyvendina savo procesines teises bei nevykdo teismo įpareigojimų, ne kartą prašė bylos nagrinėjimą atidėti, be paaiškinimų neatvykdavo į teismo posėdžius, nepateikdavo savo atsiliepimų, net ir būdama įpareigota teismo; juolab kad apie visus teismo posėdžius ji buvo teismo tinkamai informuojama (1 t., 43, 67, 70, 86 b. l.; 3 t., 23-24 b. l.).

56Nesudaro pagrindo panaikinti teismo nutartį ir atskirojo skundo argumentai, kad bankroto administratorius, manydamas, jog yra padaryta žala įmonei ar jos kreditoriams, galėtų reikšti ieškinius bankroto byloje, tačiau nagrinėjamuoju atveju sąmoningai to nedaro bei siekia baudžiamosios atsakomybės. Juolab kad bankroto pripažinimas tyčiniu sudaro pagrindą atlikti detalesnį įmonės veiklos tyrimą, t. y. patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 20 str. 5 d.).

57Taigi pirmosios instancijos teismas, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad atsakovo BUAB „Jokana“ bankrotas yra tyčinis, o apeliantės skundo argumentai nepaneigė teismo išvados ir motyvų (CPK 185 str., 178 str., 314 str., 338 str.).

58Dėl to, kas pasakyta, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

59Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

60Palikti nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Panevėžio apygardos teismas 2014 m. balandžio 24 d. nutartimi iškėlė... 4. Atsakovo BUAB „Jokana“ bankroto administratorius kreipėsi į teismą,... 5. Suinteresuotas asmuo buvusi UAB „Jokana“ vadovė A. K. nepateikė teismui... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Panevėžio apygardos teismas 2014 m. lapkričio 19 d. nutartimi patikslino... 8. Teismas konstatavo, kad buvusi įmonės vadovė A. K. neperdavė bankroto... 9. Teismo vertinimu, administratorius pagrįstai teigia, kad bendrovė jau 2011... 10. Teismas laikė įrodytu, kad A. K. prieš bankroto bylos iškėlimą ir po to,... 11. Teismas padarė išvadą, kad, apibendrinus byloje esančių įrodymų visetą,... 12. III. Atskirojo skundo argumentai... 13. Atskirajame skunde pareiškėja A. K. prašo panaikinti Panevėžio apygardos... 14. 1. Klaidinga teismo priėjo išvada, kad bankroto buvo siekta tyčia. Bankrotas... 15. 2. Teismas neteisingai nurodė, kad negalima nustatyti bendrovės turto... 16. 3. Administratorius, manydamas, jog yra padaryta žala įmonei ar jos... 17. 4. Pareiškėjos teisės bankroto procese yra varžomos, kadangi jai nėra... 18. 5. Teismas ta pačia nutartimi patikslino kreditorių reikalavimus bei... 19. 6. Teismas nesivadovavo aktualia ĮBĮ redakcija. Teismas, gavęs bankroto... 20. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Jokana“ prašo jį... 21. 1. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bankrotas buvo tyčinis, nes... 22. 2. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, teismas nepažeidė jokių... 23. 3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktika,... 24. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 25. Atskirasis skundas netenkintinas.... 26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 27. Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių įmonės bankroto... 28. Dėl BUAB „Jokana“ bankroto pripažinimo tyčiniu... 29. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai,... 30. Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ištyręs byloje pateiktus... 31. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžtas kaip įmonės... 32. Atsakovo BUAB „Jokana“ bankroto administratorius savo reikalavimą dėl... 33. Tyčinio bankroto požymiai apibrėžti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje. To paties... 34. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą, teismas pripažįsta bankrotą... 35. Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 37 straipsnio 8 dalyje... 36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir... 37. Viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės... 38. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita kliudo... 39. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas turėjo pagrindo konstatuoti, kad... 40. Nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas iškėlė BUAB „Jokana“... 41. Bylos duomenimis, iškėlęs bankroto bylą teismas nustatė terminą, per... 42. Aplaidų įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą patvirtina ir bankroto... 43. Apeliantė A. K., kaip įmonės vadovė, privalėjo tinkamai pagal įstatymų... 44. Aplinkybių, kad bankroto administratoriui iki šiol neperduoti paminėti... 45. Neturi pagrindo apeliantės argumentai, kad teismas neteisingai sprendė, jog... 46. Nesudaro pagrindo panaikinti teismo nutartį ir apeliantės argumentas, kad... 47. Minėta, kad BUAB „Jokana“ buvusi vadovė A. K. nepateikė pagrįstų... 48. Be to, tyčinio įmonės bankroto požymių nustatymo kontekste būtina... 49. Pažymėtina, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą,... 50. Beje, pripažinimui įmonės bankroto tyčiniu pakanka nustatyti ĮBĮ 20... 51. Byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad... 52. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų... 53. Nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir apeliantės... 54. Pažymėtina, kad net jei ir būtų nustatyta, kad pirmosios instancijos... 55. Neturi pagrindo ir apeliantės teiginiai, kad jos teisės bankroto procese yra... 56. Nesudaro pagrindo panaikinti teismo nutartį ir atskirojo skundo argumentai,... 57. Taigi pirmosios instancijos teismas, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą,... 58. Dėl to, kas pasakyta, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti... 59. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 60. Palikti nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 19 d....