Byla 2A-431-407/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Egidijos Tamošiūnienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių R. R., I. K. ir G. A. bei trečiųjų asmenų A. K., J. J., R. V., A. J. M., R. R., R. A. ir S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-251-590/2014 pagal ieškovių R. R., I. K. ir G. A. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Telšių šilumos tinklai“ dėl įpareigojimo perskaičiuoti šilumos paskirstymą ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimų panaikinimo; tretieji asmenys – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, R. V., R. B., J. J., A. K., I. M., I. J., R. J., R. G., Marijona D. Š., R. R., S. N., N. L., G. F., A. I., R. I., S. M., R. Š., A. J. M., P. G., Z. R., A. E., R. A. ir N. J..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Atsakovas UAB „Telšių šilumos tinklai“ daugiabučiam 24 butų dviejų laiptinių namui, esančiam ( - ) (toliau – ir Daugiabutis namas) tiekė centralizuotą šilumos energiją. Ieškovių butų šildymo įrenginiai yra atjungti nuo centralizuotos šildymo sistemos, butuose yra įrengtas vietinis šildymas. Ieškovės nurodė, kad iš viso nuo 2010-10-01 atsakovas nebetiekia šilumos 11 butų. Ieškovės su skundais išankstine neteismine ginčų nagrinėjimo tvarka kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (toliau – ir Komisija), nurodydamos, kad atsakovas už laiptinių šildymą sąskaitose išskiria 18 proc. nuo bendro namo suvartoto šilumos kiekio. Nurodė, kad Daugiabučio namo savininkų bendrija yra pasirinkusi Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, patvirtintą Komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. O3-19 (toliau – ir Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4), tai reiškia, kad šilumos kiekis bendrųjų patalpų šildymui nėra išskiriamas. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovės prašė Komisijos įpareigoti atsakovą teisingai paskirstyti mokesčius.

5Komisija 2012-12-19 sprendimais R2-2979 ir R2-2980 (toliau – ir Komisijos 2012-12-19 sprendimai) ieškovių skundus atmetė. Komisija nurodė, kad Daugiabučiame name visas suvartotos šilumos kiekis paskirstomas pagal Metodą Nr. 4 ir Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5, patvirtintą Komisijos nutarimu Nr. O3-41 (toliau – ir Šilumos paskirstymo metodas Nr. 5). Komisija sprendimuose nurodė, kad Šilumos paskirstymo metodas Nr. 5 gali būti taikomas su bet kuriuo Komisijos metodu; Šilumos paskirstymo metodu Nr. 5 nustatomas šilumos kiekis pastato šildymui tais atvejais, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu.

6Pateiktu ieškiniu ieškovės R. R., G. A. ir I. K. prašė panaikinti Komisijos 2012-12-19 sprendimus ir įpareigoti atsakovą UAB „Telšių šilumos tinklai“ perskaičiuoti šilumos paskirstymą Daugiabučiame name taikant Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 ir netaikant Šilumos paskirstymo metodo Nr. 5 (t. y. neišskiriant bendro naudojimo patalpų, kurios nėra centralizuotai šildomos).

7Ieškovių teigimu, jos neprivalo mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą, kadangi Daugiabučio namo gyventojai pasirinko taikyti vienintelį Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, dalies namo gyventojų 2012-03-13 slapta priimtas sprendimas dėl 0,2 koeficiento taikymo bendro naudojimo patalpoms yra neteisėtas, be to, bendro naudojimo patalpoms nėra tiekiama centralizuota šilumos energija. Be to, pasak ieškovių, Komisija nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas turi teisę skaičiuoti delspinigius.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimu civilinės bylos dalį dėl Komisijos 2012-12-19 sprendimų panaikinimo nutraukė, o kitą ieškinio dalį atmetė.

10Teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimas panaikinti Komisijos 2012-12-19 sprendimus negali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, kadangi pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 16 dalį nėra suteikta teisė skųsti Vilniaus apygardos teismui Komisijos sprendimų. Dėl šios priežasties teismas šią civilinę bylos dalį nutraukė (CPK 293 str. 1 p.).

11Ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovą perskaičiuoti šilumos paskirstymą Daugiabučiame name taikant tik Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 ir netaikant Šilumos paskirstymo metodo Nr. 5 teismas atmetė. Teismas, vadovaudamasis Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsniu, nurodė, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškovių butų šildymo įrenginiai yra atjungti nuo centralizuotos šildymo sistemos ir juose yra įrengta ar ne vietinė šildymo sistema, ieškovės privalo apmokėti joms tenkančią dalį šilumos, suvartotos Daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Teismas sprendė, kad ieškovės neįrodė, jog laiptinės nešildomos, o laiptinių šildymo įrenginiai atjungti. Teismo vertinimu, ieškovės R. R. pasirašytos 2010-11-04 ir 2010-12-12 deklaracijos apie statybos užbaigimą nepatvirtina, kad Daugiabučio namo laiptinės yra atjungtos nuo centralizuotos šildymo sistemos, kadangi šiuos įrodymus paneigia vėlesnis – 2012-05-18 Daugiabučio namo bendrijos nutarimas kreiptis į atsakovą dėl laiptinių šildymo nutraukimo. Teismas pažymėjo, jog teismo ekspertizės išvados patvirtina, jog ieškovės joms priklausančių bendrojo naudojimo patalpų dalių šildymui nuo 2010 m. spalio iki 2012 m. gruodžio mėn. (ieškinio padavimo) gavo centralizuotą šilumą.

12Kita vertus, pasak teismo, net ir tuo atveju, kai laiptinėse esančius šilumos tiekimo įrenginius (vamzdžius ir radiatorius) nėra tiekiama centralizuota šiluma, ieškovės neturi pagrindo teigti, kad laiptinės nėra šildomos centralizuotos šilumos energija. Tokią išvadą teismas padarė vadovaudamasis kasacinio teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012, pateiktais išaiškinimais. Minėtoje nutartyje išaiškinta, jog aplinkybė, kad laiptinėse atjungti šildymo įrenginiai, reiškia, kad namo bendraturčiai nutarė, jog laiptinės šildymui pakanka šilumos energijos tiek, kiek jos teikia šilumos energijos vamzdynu šildomos namo konstrukcijos, tačiau nepagrindžia, kad laiptinė nešildoma ir namo bendraturčiai nepatiria dėl to šilumos energijos išlaidų. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pagal Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio bei CK 4.76 straipsnio reikalavimus ieškovės privalo apmokėti už Daugiabučio namo bendro naudojimo patalpų šildymą. Teismas pažymėjo, jog ieškovių nurodomos aplinkybės, kad jų butų ir namo laiptinių šildymo įrenginiai yra atjungti nuo centralizuotos šildymo sistemos, neatleidžia nuo įstatyme numatytos pareigos apmokėti už bendro naudojimo patalpoms šildyti suvartotą šilumos energiją.

13Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovių argumentus, kad atsakovas neteisėtai taiko Šilumos paskirstymo metodą Nr. 5. Teismas nurodė, kad Šilumos paskirstymo metodas Nr. 5 gali būti taikomas kartu su bet kuriuo Komisijos rekomenduojamu ar vartotojų siūlomu su Komisija suderintu šilumos paskirstymo metodu, kuriuo nustatomas (išmatuotas ar apskaičiuotas) šilumos kiekis pastato šildymui, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt.). Pasak teismo, kadangi ieškovių butų šildymo įrenginiai yra atjungti nuo centralizuotos šildymo sistemos, todėl bendrojo naudojimo patalpoms šildyti suvartotai šilumai paskirstyti kaip tik ir taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 5. Teismas atmetė ieškovių argumentą, kad Šilumos paskirstymo metodas Nr. 5 negali būti taikomas skirstant šilumos energiją Daugiabučiame name dėl to, kad name įsteigtos bendrijos narių susirinkimas 2007-05-28 pasirinko Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, kadangi, pasak teismo, Šilumos paskirstymo metodas Nr. 5 yra specialus, skirtas nustatyti ir paskirstyti šilumos kiekį suvartojamą bendrojo naudojimo patalpoms šildyti ir yra taikomas kartu su kitais metodais. Pasak teismo, Daugiabučio namo gyventojų pasirinktas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 nėra skirtas bendrojo naudojimo patalpoms šildyti suvartotai šilumai paskirstyti, todėl Daugiabučiame name suvartota šilumos energija negali būti skirstoma vien tik pagal Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4. Priešingu atveju, teismo vertinimu, būtų paneigta įstatymo numatyta ieškovių pareiga apmokėti už bendro naudojimo patalpoms šildyti suvartotą šilumos energiją.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15Apeliaciniame skunde ieškovės R. R., G. A. ir I. K. bei tretieji asmenys A. K., J. J., R. V., A. J. M., R. R., R. A. ir S. M. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai ir įpareigoti atsakovą atlikti ieškovėms šilumos paskirstymo perskaičiavimą Daugiabučiame name bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

171. Atsakovas neturi teisės skaičiuoti mokesčių už bendrų patalpų šildymą, nes ieškovių butai ir laiptinės yra atjungtos nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemų nuo 2010 m., kai buvo užbaigti buto ir laiptinės šildymo būdo pakeitimo paprastojo remonto darbai, kuriuos statytojas deklaravo įstatymo nustatyta tvarka. Tai, kad butai ir laiptinės atjungtos nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemų patvirtina byloje pateikti įrodymai: kadastro byla, deklaracija apie statybos darbų užbaigimą, pakeičiant ieškovų būtų ir namo laiptinių šildymo būdą, VĮ Registrų centras išrašas apie ieškovių buto vietinį šildymo būdą, 2010-12-12 šildymo prietaisų laiptinėse atjungimo aktas, 2010-11-04 ir 2010-12-12 deklaracijos apie laiptinių šildymo būdo pakeitimus. Kasacinis teismas 2013-11-22 nutartyje Nr. 3K-3-608/2013 yra išaiškinęs, kad bendrojo naudojimo patalpos neapšildomos, yra pagrindas spręsti, kad ieškovo reikalavimas priteisti mokestį iš atsakovų už šių patalpų šildymą yra nepagrįstas, nes pagal Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnį daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos, turi pareigą apmokėti jam tenkančią dalį už suvartotą šilumą daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Teismas neįvertino ir neatsižvelgė, kad analogiški ginčai jau buvo išnagrinėti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-01-31 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1101-734/2011, ir Vilniaus apygardos teismo 2012-02-20 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-254-823/2012, kuriose buvo atmesti ieškovo reikalavimai priteisti iš atsakovo už tiektą šilumos energiją namui, be kita ko, nustačius, kad buto ir namo bendrojo naudojimo patalpos neapšildomos.

182. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Daugiabučio namo butų savininkai negalėjo pasirinkti Šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 kaip vienintelio, nuspręsdamas, kad butų savininkų priimti 2007 ir 2012 m. sprendimai dėl šildymo būdo pasirinkimo yra neteisėti. Bendrijos sprendimas dėl vienintelio Šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 yra teisėtas ir jo nepakeitė dalies namo bendraturčių 2012-03-13 slapta pasirašytas prašymas atsakovui dėl 0,20 proc. koeficiento taikymo bendro naudojimo patalpoms, nes šis prašymas nėra ir negali būti laikomas tinkamu sprendimu dėl šilumos paskirstymo metodo pasirinkimo, kadangi buvo priimtas nesilaikant CK 4.85 straipsnyje nustatytos tvarkos, jame nepasirinktas šilumos paskirstymo metodas, todėl jis nesukelia jokių teisėtų teisinių pasekmių. Teismo ekspertizė nustatė, kad šiame prašyme klaidingai nurodomas pasirašančių dalyvių skaičius, neįskaitomai nurodomi pasirašę asmenys. Komisija nepagrįstai nusprendė, kad ieškovės privalo mokėti už bendrų patalpų centralizuotą šildymą net ir tada, kai minėtos patalpos nėra šildomos centralizuotai ir vartotojai privalo mokėti delspinigius. Ekspertas, patikslindamas ekspertizę, nurodė, kad teismui pripažinus ieškovės pateiktą bendro naudojimo patalpų šildymo atjungimo aktą įrodymu byloje, atsakovo pateikiami ieškovėms priskaitymai už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą turėtų būti vertinami kaip nepagrįsti. Byloje įrodyta, kad bendro naudojimo patalpose šildymo prietaisai buvo atjungti, šių įrodymų atsakovas neginčijo ir nepaneigė. Atsakovas netinkamai vykdo savo prievolę apskaityti ir paskirstyti ieškovo name suvartotą centralizuotą šilumą. Šilumos paskirstymo metodas Nr. 5 yra netaikomas tais atvejais, kai bendro naudojimo patalpos nėra šildomos centralizuotai. Šiuo atveju visa centralizuota šiluma suvartojama tik centralizuotai šildomuose butuose, bet ne bendro naudojimo patalpose. Teismas visiškai nepagrįstai nesivadovavo teismo ekspertizės išvadomis, kuriose ekspertas nurodė, kad pagal projektą bendro naudojimo patalpose yra numatytas centralizuotas šildymas, tačiau paaiškėjus aplinkybėms, kad šios bendro naudojimo patalpos nėra faktiškai šildomos, laikytina, kad ieškovės negavo jokio centralizuotos šilumos energijos kiekio. Teismas nepateikė jokių motyvų, kodėl nesutiko su eksperto išvada, kad bendro naudojimo patalpose, jei jos šildomos, yra suvartojama 2,94 proc. viso namo šilumos, o ne 18 proc. kaip priskyrė atsakovas. Be to, kad atsijungusių butų savininkai šildo savo butus vietiniu būdu, todėl kiekvieno buto savininkas proporcingai prisideda prie bendro naudojimo patalpų šildymo. Visa Daugiabučiame name suvartota šilumos energija turėjo būti paskirstoma tik tarp butų, kurie šildomi centralizuotai.

193. Teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovo neteisėtai priskaičiuotų delspinigių. Delspinigių atsakovas neturi teisės skaičiuoti, nes nei įstatymas, nei šilumos pirkimo pardavimo sutartis jokių delspinigių nenumato.

204. Teismas, nesustabdydamas bylos iki Šiaulių apygardos administraciniame teisme bus išspręstas ieškovės I. K. skundas dėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo nutraukti teisinės pagalbos teikimą, pažeidė ieškovės I. K. teisę į teisminę gynybą.

21Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB ,,Telšių šilumos tinklai“ prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti atsakovui iš apeliantų solidariai bylinėjimosi išlaidas. Atsikirtimuose atsakovas iš esmės atkartoja skundžiamo teismo sprendimo motyvus. Pažymi, kad šilumos nuostoliai, susidarantys eksploatuojant inžinerinę sistemą priskiriami prie šilumos kiekio, tenkančio bendrųjų patalpų šildymui, todėl gyventojai moka už bendrųjų patalpų šildymą net ir tuo atveju, jei laiptinėse atjungti radiatoriai. Be to, pasak atsakovo, teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovių pateikti įrodymai nepatvirtina, kad Daugiabučio namo abi laiptinės yra atjungtos nuo centralizuotos šildymo sistemos.

22IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Apeliacinis skundas netenkinamas.

24Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d.).

25Dėl ieškovių pareigos mokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą

26Ieškovėms R. R., G. A. ir I. K. nuosavybės teise priklausantys butai yra atjungti nuo centralizuotai tiekiamos šilumos, tačiau jie yra Daugiabučiame name, kuriam atsakovas tiekia centralizuotą šilumą. Byloje kilęs ginčas dėl to, ar ieškovėms, kurių butai atjungti nuo centralizuotai tiekiamos šilumos, kyla pareiga mokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą.

27Pateiktu ieškiniu ieškovės, prašydamos įpareigoti atsakovą perskaičiuoti šilumos paskirstymą Daugiabučiame name taikant tik Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 ir netaikant Šilumos paskirstymo metodo Nr. 5, siekia, kad joms nebūtų priskaičiuojami mokesčiai už bendro naudojimo patalpų šildymą. Ieškovių teigimu, Šilumos paskirstymo metodas Nr. 5 negali būti taikomas dėl dviejų priežasčių: 1) Šilumos paskirstymo metodas Nr. 5 gali būti taikomas tik name, kurio bendro naudojimo patalpos šildomos centralizuota šiluma, o Daugiabučiame name laiptinės yra nešildomos (laiptinių radiatoriai yra atjungti nuo centralizuotai tiekiamos šilumos); 2) Daugiabučio namo gyventojai pasirinko taikyti tik vienintelį Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, todėl Šilumos paskirstymo metodas Nr. 5 papildomai negali būti taikomas. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

28Byloje nustatyta, kad Daugiabučiame name yra dvi laiptinės, jose yra sumontuoti radiatoriai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės neįrodė, kad abi namo laiptinės yra atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos, ir net jei nebūtų tiekiama šiluma į laiptinės radiatorius, nereiškia, kad namo laiptinės nėra šildomos centralizuotos šilumos energija.

29Apeliaciniame skunde nurodoma, jog byloje esantys įrodymai – kadastro byla, deklaracija apie statybos darbų užbaigimą, VĮ Registrų centras išrašas apie ieškovių buto vietinį šildymo būdą, 2010-12-12 šildymo prietaisų laiptinėse atjungimo aktas, 2010-11-04 ir 2010-12-12 deklaracijos apie laiptinių šildymo būdo pakeitimus – patvirtina, jog laiptinės nėra centralizuotai šildomos.

30Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, spręsdamas, kad ieškovės neįrodė, jog namo laiptinių radiatoriai nuo 2010 metų nėra šildomi. VĮ Registrų centras išrašai apie ieškovėms priklausančius butus, kuriuose (išrašuose) nurodoma, kad butų šildymas – vietinis centrinis (1 t., b. l. 47-52), patvirtina, kad minėti butai atjungti nuo centrinio šildymo sistemos, tačiau neįrodo, kad netiekiama šiluma į namo laiptinių radiatorius (CPK 185 str.). 2012 m. kovo 7 d. Daugiabučio namo savininkų bendrijos susirinkimo protokolas, kuriame nurodyta, kad atsijungusių nuo centrinio šildymo butų savininkai prižadėjo prisidėti ir atsilyginti už laiptinių šildymą (1 t., b. l. 81), 2012-05-18 Daugiabučio namo savininkų bendrijos susirinkimo protokolas, kuriame nurodyta, kad susirinkimo metu nutarta kreiptis į šilumos teikėją dėl laiptinių šildymo nutraukimo (1 t., b. l. 24-25) iš esmės paneigia ieškovių pateiktus įrodymus, kad jau nuo 2010 metų laiptinės nešildomos (2010-11-04 ir 2010-12-12 deklaracijos apie laiptinių šildymo būdo pakeitimus, 2010-12-12 šildymo prietaisų laiptinėse atjungimo aktas ir kt.). Tai, jog byloje esantys įrodymai nėra pakankami spręsti, kad laiptinės nešildomos, konstatuota ir 2014-04-14 techninės ekspertizės išvadoje (4 t., b. l. 77-80).

31Kita vertus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad net ir tuo atveju, jei nebūtų tiekiama šiluma į laiptinės radiatorius, nereikštų, kad namo laiptinės nėra šildomos centralizuotos šilumos energija. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada atitinka formuojamą kasacinio teismo praktiką, pagal kurią pripažįstama, jog aplinkybė, kad laiptinėse atjungti (neįrengti) šildymo įrenginiai – radiatoriai, nepagrindžia, kad laiptinė nešildoma ir namo bendraturčiai nepatiria dėl to šilumos energijos išlaidų. Šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu, taigi, šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai šildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendro naudojimo laiptines (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis Nr. 3K-3-229/2012).

32Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, teisėjų kolegija atmeta kaip neįrodytą apeliacinio skundo argumentą, kad bendrojo naudojimo patalpos nėra centralizuotai šildomos.

33Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančioje atsiskaitymą už šilumos energiją, kai pastate yra daugiau negu vienas šilumos vartotojas, įtvirtinta, kad visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų.

34Byloje pateiktas 2007 m. gegužės 28 d. Daugiabučio namo savininkų bendrijos susirinkimo protokolas patvirtina ieškovių įrodinėjamą aplinkybę, kad Daugiabučio namo gyventojai yra pasirinkę Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 (1 t., b. l. 80). Tačiau tai, kad Daugiabučio namo gyventojai yra pasirinkę Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, nereiškia, kad papildomai negali būti taikomas ir Šilumos paskirstymo metodas Nr. 5. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. O3-121 patvirtintų Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių 9 dalyje numatyta, kad paskirstymo metodai rengiami ir taikomi, kai visi pastato vartotojai prijungti prie centralizuoto šildymo sistemos. Daliai vartotojų atsijungus nuo centralizuoto šildymo sistemos, paskirstymo metodas papildomas metodu, leidžiančiu apskaičiuoti šilumos dalį, suvartotą daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Nuo 2010 m. dalis Daugiabučio namo gyventojų (įskaitant ieškoves) yra atjungę savo butus nuo centralizuotai tiekiamos šilumos energijos, todėl nebegali būti taikomas vien tik Daugiabučio namo gyventojų pasirinktas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4, kuris nėra skirtas bendrojo naudojimo patalpoms šildyti suvartotai šilumai paskirstyti. Šilumos paskirstymo metodas Nr. 5 yra skirtas apskaičiuoti šilumos kiekį bendrojo naudojimo patalpoms, kai dalis patalpų atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu; jis gali būti taikomas bet kuriuo Komisijos rekomenduojamu ar vartotojų siūlomu su Komisija suderintu šilumos paskirstymo metodu, šiuo atveju – daugiabučio namo gyventojų pasirinktu Šilumos paskirstymo metodu Nr. 4.

35Remiantis tuo, kas išdėstyta, atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas nepagrįstai taiko Šilumos paskirstymo metodą Nr. 5 kartu su Daugiabučio namo gyventojų pasirinktu Šilumos paskirstymo metodu Nr. 4. Pareiga išlaikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendro naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendros šildymo sistemos (CK 4.76, 4.82 str.; Šilumos ūkio įstatymo 12 str.; 25 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis Nr. 3K-3-401-248/2015).

36Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių motyvų, kodėl nesutiko su eksperto išvada, kad bendro naudojimo patalpose, jei jos šildomos, yra suvartojama 2,94 proc. viso namo šilumos, o ne 18 proc. (kaip priskyrė atsakovas). Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl taikytino koeficiento dydžio. Tačiau, kaip minėta, ieškovės ieškiniu ginčija atsakovo taikomo Šilumos paskirstymo metodo Nr. 5 pagrįstumą, prašydamos įpareigoti atsakovą taikyti tik Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, tokiu būdu atleidžiant jas nuo pareigos mokėti už bendrų patalpų šildymą. Pagal pareikšto ieškinio reikalavimus, teismas, spręsdamas dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo, turėjo įvertinti, ar atsakovas, apskaičiuodamas bendrojo naudojimo patalpoms suvartotą šilumos kiekį, pagrįstai vadovavosi Šilumos paskirstymo metodu Nr. 5. Pirmiau šioje nutartyje konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas turi teisę taikyti Šilumos paskirstymo metodą Nr. 5 kartu su Šilumos paskirstymo metodu Nr. 4, todėl aplinkybė, kokį kiekį šilumos faktiškai gavo ieškovės, šio ginčo išsprendimui neturi reikšmės.

37Dėl nesivadovavimo teismų praktika

38Apeliaciniame skunde nurodoma, kad spręsdamas, ar ieškovėms kyla pareiga apmokėti už bendrų patalpų šildymą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo teismų praktika, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-22 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2013, Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-01-31 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-1101-734/2011, Vilniaus apygardos teismo 2012-02-20 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-254-823/2012.

39Apeliaciniame skunde nurodoma, kad kasacinio teismo 2013-11-22 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2013, išaiškinta, kad pagal šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnį daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas turi teisę reikalauti apmokėti už pareigą apmokėti jam tenkančią dalį už suvartotą šilumą daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Šiuo atveju, pasak apeliantų, šiluma bendrojo naudojimo patalpoms šildyti nebuvo suvartota, todėl ieškovėms netenka pareiga apmokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą. Su šiais apeliantų argumentais kolegija nesutinka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2013, panaikinęs žemesnės instancijos teismų procesinius sprendimus, atmetė ieškinį, kuriuo buvo prašoma iš atsakovės priteisti už bendrų patalpų šildymą, konstatavęs, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais kitose bylose, be kita ko, buvo nustatyta, kad namo bendro naudojimo patalpos nešildomos. Minėtoje byloje kasacinis teismas konstatavo, kad esant res judicata galią turintiems teismo sprendimams, kuriais nustatytas ir šioje bylos prejudiciniu laikytinas faktas, kad namo bendro naudojimo patalpos nešildomos, yra pagrindas spręsti, kad ieškovo reikalavimas priteisti mokestį iš atsakovų už šių patalpų šildymą yra nepagrįstas.

40Šiuo atveju nenustatyta, kad ieškovių atžvilgiu egzistuotų prejudiciniai faktai, nustatyti įsiteisėjusiais teismų sprendimais kitose civilinėse bylose, kuriose jos dalyvavo, reikšmingi ginčo sprendimui šioje byloje. Todėl šioje byloje negali būti remiamasi pirmiau nurodyta kasacinio teismo nutartimi kaip precedentine.

41Teisėjų kolegija nepasisako dėl ieškovių nurodytų Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-01-31 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-1101-734/2011, Vilniaus apygardos teismo 2012-02-20 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-254-823/2012, suformuotų išaiškinimų, nes bendrosios kompetencijos teismai yra saistomi tik savo pačių ir aukštesnės instancijos teismo sukurtų precedentų (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

42Dėl delspinigių

43Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovo neteisėtai priskaičiuotų delspinigių. Vienas iš ieškinio argumentų buvo tas, kad Komisija neteisėtai ir nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas teisėtai paskaičiavo ieškovėms delspinigius už laiku neapmokėtas paslaugas. Byloje pateiktų 2012-12-19 sprendimų R2-2979 ir R2-2980 (1 t., b. l. 15-18; 19-23) turinys paneigia ieškinyje nurodomą aplinkybę, kad Komisija pasisakė dėl atsakovo skaičiuojamų delspinigių teisėtumo ir/ar pagrįstumo.

44Nesutikdamos su atsakovo skaičiuojamais delspinigiais ieškovės nurodo, kad Lietuvos Respublikos 1995-01-26 įstatymas „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ ir jį reglamentuojantis Vyriausybės 1996-01-25 nutarimas Nr.124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ teisę skaičiuoti delspinigius numato tik valstybės ir savivaldybės įmonėms už teikiamas paslaugas, o atsakovas yra uždaroji akcinė bendrovė ir teikia ne paslaugas, o prekes, todėl atsakovas neturi įteisės skaičiuoti delspinigių. Su tokiu argumentu teisėjų kolegija nesutinka.

45Minėto įstatymo ginčo laikotarpiui taikytinos redakcijos 2 straipsnio 1 dalis nustato, jog fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,04 procento delspinigius. Kaip nurodo pačios ieškovės, atsakovo 99,8 proc. akcijų priklauso Telšių rajono savivaldybei, todėl atsakovas yra priskiriamas prie savivaldybės kontroliuojamų įmonių, mokesčiai už šilumos energiją yra priskiriami prie mokesčių už komunalines paslaugas. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su ieškovių argumentu, kad atsakovas neturi teisės skaičiuoti delspinigių.

46Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškinyje nurodomų aplinkybių, susijusių su delspinigių skaičiavimu, tačiau šis procesinis pažeidimas galėjo būti ištaisytas apeliacinės instancijos teismo (CPK 329 str. 1 d.). Be to, kaip minėta, ieškinio reikalavimas buvo įpareigoti atsakovą taikyti Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, netaikant Šilumos paskirstymo metodo Nr. 5; ieškovės nepagrindė, kaip toks procesinis pažeidimas galėtų įtakoti kitokią bylos eigą (CPK 329 str. 1 d.).

47Dėl ieškovės I. K. teisių į teisminę gynybą

48Apeliacinis skundas grindžiamas proceso teisės normų pažeidimu – apeliantės I. K. teisių į teisminę gynybą pažeidimu. Apeliantų nurodomas pirmosios instancijos teismo padarytas proceso teisės pažeidimas grindžiamas tuo, kad teismas netenkino ieškovės I. K. prašymo sustabdyti bylą iki bus išnagrinėta administracinė byla, kurioje sprendžiamas jos atstovavimo klausimas.

49Byloje nustatyta, kad 2013-02-11 Šiaulių Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu ieškovei I. K. nutarta suteikti antrinę teisinę pagalbą ir paskirti advokatę V. L. (1 t., b. l. 120-121). 2013-03-03 atstovavimo sutartimi I. K. įgaliojo advokatę L. G. atstovauti ją šioje byloje Vilniaus apygardos teisme (1 t., b. l. 168). 2013-11-06 Šiaulių Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu antrinės teisinės pagalbos teikimas ieškovei nutrauktas (2 t., b. l. 146-147). Šį Šiaulių Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą ieškovė apskundė Šiaulių apygardos administraciniam teismui (2 t., b. l. 154-156), o pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam šią bylą, 2013-12-09 ir 2014-10-20 pateikė prašymus stabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėtas skundas Šiaulių apygardos administraciniame teisme (2 t., b. l. 151; 4 t., b. l. 221). Pirmosios instancijos teismas šių ieškovės I. K. prašymų netenkino ir bylą išnagrinėjo.

50Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, nenustatė, kad būtų pažeista ieškovės I. K. teisė į teisminę gynybą. Pirma, byloje esanti 2013-03-03 atstovavimo sutartis patvirtina, kad ieškovę I. K. atstovavo advokatė L. G. (1 t., b. l. 168), kuri dalyvavo 2013-06-13, 2013-09-17, 2013-10-24, 2013-12-09 teismo posėdžiuose (1 t. b. l. 174-176; 2 t. b. l. 66, 124-126, 188-190). Duomenų, kad ieškovė I. K. būtų nutraukusi atstovavimo sutartį su advokate L. G., byloje nėra. Be to, ieškovę I. K. byloje atstovavo ir asociacijos ,,Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ pirmininkas P. M.: 2013-03-18 ieškovė I. K. išdavė įgaliojimą P. M. atstovauti ją, be kita ko, visose civilinėse bylose (1 t., b. l. 160), 2014-08-21 ieškovė priimta į asociaciją ,,Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ (4 t., b. l. 151). Aplinkybė, kad ieškovė yra asociacijos ,,Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ narė, jos išduotas įgaliojimas minėtos asociacijos vienasmeniam valdymo organui – pirmininkui P. M. – atstovauti ją teisme, patvirtina, kad P. M. buvo tinkamas ieškovės atstovas ir bylą galėjo vesti savarankiškai nedalyvaujant advokatui (CPK 55 str.; 56 str. 1 d. 6 p.). Pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė I. K. pirmosios instancijos teisme buvo atstovaujama dviejų atstovų ir paneigia apeliacinio skundo argumentą, kad jos teisė į teisminę gynybą buvo pažeista.

51Be to, net jei būtų galima spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės prašymo dėl bylos sustabdymo iki bus išnagrinėtas jos skundas Šiaulių apygardos administraciniame teisme, pažeidė procesinės teisės normas, savaime šis pažeidimas nesudarytų pagrindo naikinti teismo sprendimo. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.

52Apeliaciniame skunde nei ieškovė, nei ją atstovaujanti asociacija (pirmininkas P. M.) neteikė jokių prašymų, papildomų paaiškinimų, neprašė žodinio bylos nagrinėjimo, nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad nutraukus antrinę teisinę pagalbą, buvo apribota galimybė savo interesus veiksmingai ir realiai ginti teisme.

53Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinio skundo argumentas dėl ieškovės pažeistų teisių į teisminę gynybą, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo teismo sprendimo.

54Dėl bylinėjimosi išlaidų

55Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui iš apeliantų priteisiamos 300 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (5 t., b. l. 33-34A). Apeliacinį skundą pateikė ieškovės R. R., G. A. ir I. K. bei tretieji asmenys A. K., J. J., R. V., A. J. M., R. R., R. A. ir S. M., todėl atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš šių asmenų lygiomis dalimis, iš kiekvieno po 30 Eur (CK 6.5 str.; CPK 93 str. 1 d.; 98 str., 302 str.).

56Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

57Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

58Priteisti iš ieškovių R. R. (a. k. ( - ) G. A. (a. k. ( - ) I. K. (a. k. ( - ) bei trečiųjų asmenų A. K. (a. k. ( - ) J. J. (a. k. ( - ) R. V. (a. k. ( - ) A. J. M. (a. k. ( - ) R. R. (a. k. ( - ) R. A. (a. k. ( - ) ir S. M. (a. k. ( - ) po 30 (trisdešimt) Eur (iš kiekvieno) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Telšių šilumos tinklai“ (į. k. 180373788).