Byla AS-928-822/2017

Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

2Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

3teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija) dėl turtinės žalos atlyginimo.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I.

6Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Talša“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB ,,Talša“) 2017 m. spalio 3 d. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašė priteisti iš Šiaulių miesto savivaldybės UAB „Talša“ naudai 1 801,11 Eur turtinės žalos atlyginimą.

7Pareiškėjas paaiškino, kad yra pastato ( - ), ( - ) dalies bendrasavininkas. Pastato ( - ), paskirtis yra administracinė. Administracinės paskirties pastatų bendrojo naudojimo objektų priežiūrai administratorius nėra skiriamas. 2017 m. rugsėjo 20 d. UAB „Talša“ generaliniam direktoriui tapo žinoma, kad 1998 m. lapkričio 10 d. Daugiabučių gyvenamųjų namų, kuriuose nėra įkurtos savininkų bendrijos, eksploatavimo ir priežiūros sutartimi ir priedu Nr. 1, pasirašytos Šiaulių m. savivaldybės ir UAB „Ūkvedys“, UAB „Ūkvedys“ buvo perduota eksploatuoti ir aptarnauti daugiabutį gyvenamąjį pastatą, esantį ( - ). Apie tai, jog pastatas ( - ), yra perduotas administruoti administratoriui Šiaulių miesto savivaldybės administracija UAB „Talša“ neinformavo. Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. liepos 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2000-776/2014 nusprendė ieškinį tenkinti visiškai – priteisti iš atsakovo UAB „Talša“ ieškovui UAB „Šiaulių būstas“ skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4 514,44 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2014 m. vasario 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1 516,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Šiaulių apylinkės teismas sprendimo aprašomojoje dalyje nurodė, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. kiekvieną mėnesį išrašinėjo atsakovui PVM sąskaitas-faktūras už suteiktas paslaugas – bendrojo naudojimo objektų administravimą, eksploatavimą ir priežiūrą, ieškovas atsakovui pateikdavo pranešimus įvykdyti prievolę, tačiau atsakovas už suteiktas paslaugas pagal išrašytas sąskaitas neatsiskaitė ir liko skolingas ieškovui 4 514,44 Lt. 2014 m. spalio 16 d. antstolis pradėjo vykdyti išieškojimą iš UAB „Talša“ dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos administratoriaus paskyrimo pastatui ( - ), bei išieškojo ne mažesnę nei 6 220,26 Lt (šiuo metu sudaro 1 801,11 Eur) sumą vykdomojoje byloje Nr. 0159/14/02231. Pažymėjo, kad iš neteisėto Šiaulių miesto savivaldybės administracijos veiksmo – administratoriaus paskyrimo administracinės paskirties pastatui, patyrė 1 801,11 Eur turtinę žalą.

8II.

9Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB ,,Talša“ skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.). Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus skundą ir prie jo esančius dokumentus grąžinti pareiškėjui.

10Teismas konstatavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

11Teismas pažymėjo, kad Specialioji teisėjų kolegija 2006 m. gegužės 15 d. nutartyje, priimtoje byloje UAB „Vilko pėda“ v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išaiškino, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.82 straipsnio 1 dalis). Siekdamas efektyvaus jų tvarkymo, įstatymų leidėjas nustato pagrindines šių objektų administravimo (t. y. tvarkymo, priežiūros) teisines formas – namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijas arba tvarką, kurią nustato savininkų sudaryta jungtinės veiklos sutartis (Civilinio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniai). Namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams nesudarius nei bendrijos, nei jungtinės veiklos sutarties, įstatymų leidėjas tokių objektų administravimą paveda savivaldybės institucijos paskirtam turto administratoriui (CK 4.84 straipsnis). Savivaldos institucijai realizuojant įgaliojimus, numatytus CK 4.84 straipsnyje (nustatant namo bendrojo naudojimo objektų administravimą ir skiriant turto administratorių), sukuriamos civilinės teisinės pasekmės – susiklosto turto administravimo teisiniai santykiai, reglamentuojami civilinės teisės normomis. Savivaldybės institucijos paskirto gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklai (jo teisėms ir pareigoms naudos gavėjų atžvilgiu) mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos (CK 4.84 straipsnio 6 dalis). Tokiu atveju turto administravimo teisiniai santykiai, nors atsiranda administracinio akto pagrindu (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 3 punktas), nepraranda savo civilinio teisinio pobūdžio – jie išlieka santykiais, susijusiais su bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu. Turto administravimo teisiniai santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai. Byloje keliamas ginčas dėl žalos, pareiškėjo teigimu, padarytos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos – administratoriaus paskyrimo administracinės paskirties pastatui. Šis ginčas nėra susijęs su CK 6.271 straipsnyje reglamentuojamais teisiniais santykiais. Kadangi ginčai kylantys iš turto administravimo teisinių santykių savo teisine prigimtimi yra civiliniai, pareiškėjo reikalavimas turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei Specialiosios teisėjų kolegijos nutartį, teismas nusprendė, kad šis ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 29 straipsnis). Byla teisminga Šiaulių apylinkės teismui.

12III.

13Pareiškėjas UAB ,,Talša“ atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

141. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus, o 3 punkte yra nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

152. Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodo, kad byloje ginčas kilo iš turto administravimo teisinių santykių, nes pareiškėjas teikia reikalavimą dėl žalos atlyginimo, kilusios iš savivaldybės neteisėtų veiksmų, t. y. neteisėto administratoriaus paskyrimo administracinės paskirties pastatui. Teismas klaidinančiai tapatina situaciją kuomet administratorius yra skiriamas gyvenamajam namui ir kuomet administratorius yra skiriamas administracinės paskirties pastatui. Pirmu atveju administratoriaus skyrimas yra numatytas teisės aktų ir priešingai, administracinės paskirties pastatui administratorius neskiriamas.

16Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra.

17Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo dėl atskirojo skundo spręsti teismo nuožiūra.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV.

20Atskiruoju skundu skundžiama Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo UAB ,,Talša“ skundą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka).

21Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka nagrinėti pareiškėjo skundą, nes sprendė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme. Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka.

22Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (3 str. 1 d.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (18 str. 1 d.).

23Teisėjų kolegija akcentuoja, kad administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

24Pareiškėjas atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad šiuo atveju pareiškėjo keliamas ginčas nėra susijęs su turto administravimo teisiniais santykiais. Iš skundo priėmimo medžiagos matyti bei skunde suformuluoti reikalavimai, skundo ir atskirojo skundo argumentai patvirtina, kad pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą administraciniame teisme iš neteisėtų Šiaulių miesto savivaldybės administracijos veiksmų – administratoriaus paskyrimo administracinės paskirties pastatui, dėl kurio, pasak pareiškėjo, jis patyrė 1 801,11 Eur turtinę žalą.

25Pažymėtina, jog Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti savo praktikoje laikosi pozicijos, kad turto administravimo teisiniai santykiai yra civiliniai teisiniai, o ginčai, kylantys iš turto administravimo teisinių santykių, savo teisine prigimtimi yra civiliniai (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 9 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-26/2015; 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis Nr. T-106/2013, 2016 m. spalio 6 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-71/2016 ir kt.).

26Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas pagrįstai bei teisėtai 2017 m. spalio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir išaiškino jam teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

27Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

28Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ atskirąjį skundą atmesti.

29Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

30Nutartis neskundžiama.