Byla 2-2554/2011

Dėl bankroto bylos iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Tairina“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. G. paslaugų ir prekybos įmonės „Gelsva“ pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Tairina“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas M. G. paslaugų ir prekybos įmonė „Gelsva“ pareiškė pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui UAB „Tairina“ iškėlimo. Nurodė, kad atsakovas neatsiskaito su ieškovu nuo 2010-06-07, į raginimus sumokėti skolą nereaguoja. Atsakovas skolos pagrįstumo niekada neginčijo, todėl ieškovas daro išvadą, kad nemokėjimo priežastimi yra dideli atsakovo finansiniai sunkumai. Prašo iškelti UAB „Tairina“ bankroto bylą, administratoriumi skirti UAB „Projektų vertinimo biuras“.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovui UAB „Tairina“ bei jo administratoriumi paskyrė UAB „Projektų vertinimo biuras“. Teismas nurodė, kad atsakovas neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti atsiliepimą į pareikštą ieškinį bei nurodytus rašytinius įrodymus, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovo mokumą, todėl teismas įmonės finansinę būklę vertino turimais dokumentais, pateiktais VĮ Registrų centro. Iš atsakovo 2009 m. balanso matyti, kad įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 376 477 Lt, turto įmonė iš viso turėjo 501 804 Lt sumai. Duomenų, kad įmonės turimas turtas padidėjo – nėra. Iš 2009 metų įmonės balanso matyti, kad įmonės nuosavas kapitalas per 2009 metus sumažėjo nuo 196 757 Lt iki 72 619 Lt, o visas turimas turtas sumažėjo nuo 731 323 Lt iki 501 804 Lt. Taigi, įmonės įsipareigojimai kreditoriams šiuo metu viršija pusę jos į balansą įtraukto turto vertės. Be to, pagal finansinės atskaitomybės duomenis 2009-12-31 įmonė turėjo nuostolių 124 138 Lt. Teismas, įvertinus byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad įmonė yra nemoki. Atsakovas jokių duomenų, paneigiančių įmonės nemokumą, teismui nepateikė. Teismas, sprendžiant klausimą dėl administratoriaus paskyrimo, atsižvelgė į tai, kad nenustatyta ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių ieškovo pasiūlyta administratoriaus kandidatūra UAB „Projektų vertinimo biuras“ būtų pripažinta netinkama. Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos nepareiškė prieštaravimų dėl šio administratoriaus kandidatūros.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atskiruoju skundu apeliantas UAB „Tairina“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat prašė skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – akivaizdžiai nepagrįsto pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai iškėlė bankroto bylą mokiai ir pelningai veikiančiai įmonei. Bankroto byla apeliantui iškelta tik dėl 108,86 Lt skolos, kuri buvo padengta 2011-07-12, tai yra dar prieš bankroto bylos iškėlimą. Ieškovo teiginiai dėl 2000 Lt baudos yra nepagrįsti, dėl šios sumos apeliantui jokios pretenzijos pareikštos nebuvo. 108,86 Lt skola buvo vieninteliu apelianto pradelstu įsiskolinimu, daugiau pradelstų įsipareigojimų įmonė neturi. Apeliantas laiku moka mokėjimus bankui, neturi įsiskolinimų valstybės biudžetui, o pertvarkęs veiklą per pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo beveik 110 000 Lt pelno. Visi apelianto įsiskolinimai, kurių daugumą sudaro nepradelstos lizingo įmokos, sudaro 71 559 Lt, o įmonės turimo turto vertė yra 192 244 Lt, pinigų atsargos banke ir kasoje yra 14 000 Lt. Taigi įmonė yra moki.
2. Teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, nepagrįstai rėmėsi 2009 m. įmonės finansiniais dokumentais. Jau 2010 m. finansiniai duomenys parodo, kad apelianto turtinė padėtis pagerėjo, o 2011 m. jo veikla tapo pelninga.
3. Ieškovas, pareikšdamas akivaizdžiai nepagrįstą pareiškimą dėl bankroto bylos apeliantui iškėlimo, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, todėl jam skirtina bauda.

9Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas M. G. paslaugų ir prekybos įmonė „Gelsva“ prašo apelianto skundą atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliantas ieškovui iš viso buvo skolingas 2 227,71 Lt sumą, skolos dydį pagrindžiantys dokumentai buvo pateikti teismui kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Apeliantui padengus 108,86 Lt įsiskolinimą, skolos likutis sudaro 2 118,85 Lt. Ieškovas, būdamas apelianto kreditoriumi, pasinaudojo Įmonių bankroto įstatymo jam suteikta teise teikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tokiu būdu pasirinkdamas savo pažeistų teisių gynybos būdą. Ieškovo naudojimasis jam įstatymo suteikiama teise negali būti laikomas piktnaudžiavimu.
2. Ieškovas teismo buvo įpareigotas pateikti atsiliepimą į pareiškimą bei įrodymus, reikalingus sprendžiant klausimą dėl apelianto mokumo. Apeliantas, net po teismo skirtos nuobaudos, šio įpareigojimo neįvykdė, todėl teismas jo mokumą pagrįstai nustatė pagal 2009 m. VĮ Registrų centro pateiktus finansinius duomenis. Pagal šiuos duomenis apelianto pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jo balansą įrašyto turto vertės.
3. Apelianto argumentai dėl ieškovo nesąžiningumo yra nepagrįsti. Pats apeliantas elgėsi nerūpestingai, nevykdė teismo bei ĮBĮ nustatytų įpareigojimų, dėl ko jam ir buvo iškelta bankroto byla. Apelianto prašymas dėl baudos ieškovui skyrimo yra nepagrįstas.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Atskirasis skundas tenkintinas.

12Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovui UAB „Tairina“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas, skirtas bankroto bylų nagrinėjimui, yra Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms. ĮBĮ normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesą, tai yra sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo būtina nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Agrokoncerno grūdai" v. ŽŪB ,,Žvirblonių", bylos Nr. 2-887/2008).

14Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 5 d.).

15Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Pradelstais įsipareigojimais pripažįstami tie įsipareigojimai, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas, tačiau įstatymas nenustato jokio termino, kiek turėtų būti pradelstas įsiskolinimų vykdymas, todėl svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai iš tiesų yra pradelsti ir ar pradelstų įsipareigojimų dalis viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Taigi teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra tam tikros teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė yra nemoki. Tuo atveju, jei ištyrus pateiktus ir teismo išsireikalautus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus paaiškėja, jog įmonė turi pakankamai turto finansiniams įsipareigojimams įvykdyti, ir nėra sąlygų įmonės nemokumui konstatuoti, teismas privalo atsisakyti skolininkui iškelti bankroto bylą.

16Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iškėlė apeliantui bankroto bylą nustatęs jo nemokumą iš byloje esančio VĮ Registrų centro pateikto apelianto 2009 m. balanso. Byloje nustatyta, kad apeliantas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. pranešimu (24 b.l.), kuris jam buvo įteiktas 2011 m. liepos 9 d. (30 b.l.), buvo įpareigotas per teismo nustatytą terminą pateikti atsiliepimą į ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo bei dokumentus reikalingus spręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą. Apeliantas šio teismo įpareigojimo neįvykdė, už ką jam 2011 m. liepos 28 d. nutartimi buvo skirta bauda ir jis buvo pakartotinai įpareigotas pateikti teismui minėtus dokumentus. Pakartotinio teismo įpareigojimo apeliantas taip pat neįvykdė. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi vieninteliu byloje esančiu apelianto 2009 m. balansu. Tačiau teisėjų kolegija kartu pažymi, kad įmonės mokumo klausimas turi būti vertinamas pagal naujausius įmonės buhalterinės apskaitos duomenis. Apeliantas apeliacinės instancijos teismui papildomai pateikė naujausius finansinius dokumentus, patvirtinančius įmonės finansinę padėtį 2011 m. birželio 30 d. Iš naujai pateiktų dokumentų matyti, kad įmonės į balansą įrašyto turto vertė yra 192 244 Lt (įmonės ilgalaikis turtas – 151 625 Lt, trumpalaikis turtas – 40 619 Lt) (60 b.l.). Iš apelianto pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad apelianto finansinė padėtis gerėja, jo vykdoma veikla yra pelninga, 2011 m. birželio 30 d. įmonės grynasis pelnas sudarė 109 223 Lt (61 b.l.). Apeliantas pradelstų įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondui, Valstybinei mokesčių inspekcijai, darbuotojams neturi, einamuosius mokėjimus pagal lizingo sutartis vykdo laiku (64-66 b.l.). Vienintelį pradelstą 2 227,71 Lt dydžio įsiskolinimą apeliantas turi ieškovui. 2011 m. liepos 12 d. mokėjimo nurodymu apeliantas sumokėjo ieškovui 108,86 Lt (83 b.l.), taigi skolos likutis sudaro 2 118,85 Lt. Apeliantas su šia skola nesutinka, tačiau kitų teisminių ginčų tarp šalių dėl minėto įsiskolinimo nėra pradėta. Net ir tuo atveju, jeigu apeliantas įsiskolinimo ieškovui neginčitų, ši suma yra ženkliai mažesnė už pusę į apelianto balansą įrašyto turto vertės.

17Remdamasi aukščiau nurodytais duomenimis, įvertinus naujai pateiktus dokumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto finansiniai rodikliai pagerėjo, finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio, įmonė ir toliau vykdo veiklą. Nustačius, jog apeliantas yra mokus, pagrindo kelti jam bankroto bylą nėra.

18Apelianto prašymas skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – akivaizdžiai nepagrįsto pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimą netenkintinas. Nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.), pripažintinas tik toks reikalavimas, kurį išnagrinėjus teisme galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme. Piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis pripažįstama ir tokia faktinė situacija, kai galima konstatuoti, kad šalis sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio mėn. 10 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. D. L., byloje Nr. 3K-3-278/2010). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo mėn. 2 d. nutartis civilinėje byloje BUAB "VARTA" v. UAB "Natūralios sutys", byloje Nr. 3K-3-94/2010). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad ieškovas, pareikšdamas pareiškimą dėl bankroto bylos apeliantui iškėlimo ir pasirinkdamas būtent tokį savo pažeistų teisių gynimo būdą, piktnaudžiavo įstatymo jam suteiktomis teisėmis.

19Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsisakant kelti bankroto bylą UAB „Tairina“.

20Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

21Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti kelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Tairina“.