Byla e2S-879-368/2017
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1804-809/2016

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1804-809/2016.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Pareiškėja K. K. prašė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1804-809/2016. Prašymą grindė tuo, kad 2016 m. spalio 17 d. pagrindiniam skolininkui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Valhalla inter“ Kauno apygardos teisme buvo iškelta bankroto byla, todėl visi bendrovės įsipareigojimų terminai pasibaigė. Pareiškėjos nuomone, pasibaigus bendrovės įsipareigojimų terminams, pasibaigė ir laidavimo teisiniai santykiai, o tuo pačiu ir laiduotojo atsakomybė, jei ieškovė akcinė bendrovė (toliau - AB) DNB bankas per 3 mėnesius nuo bankroto bylos iškėlimo nepareiškia laiduotojui atskiro ieškinio. Ieškovė atskiro ieškinio laiduotojai nėra pareiškusi, nes pasirinko savo finansinį reikalavimą pareikšti įtraukiant jį į pagrindinio skolininko kreditorių sąrašą. Nurodė, jog 2016 m. spalio 27 d. pareiškėja su AB „Swedbank sudarė Valstybės remiamos paskolos studentams sutartį Nr. ( - ), tačiau bankas negali į pareiškėjos sąskaitą pervesti paskolos dalies, kadangi sąskaita yra areštuota. Dėl teismo areštuotos sąskaitos, pareiškėja neturi galimybės sumokėti už studijas Vilniaus Universitete.
  1. Ieškovas AB DNB bankas (dabartinis pavadinimas Luminor Bank, AB) su pareiškėjos prašymu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2015 m. gruodžio 3 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2736-431/2015 buvo atmestas K. K. atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 2016 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1804-809/2016 buvo patenkintas ieškovės AB DNB bankas ieškinys atsakovams UAB „Valhalla inter“ ir K. K., ir iš atsakovų solidariai priteista skola, palūkanos, delspinigiai, nuostolių atlyginimas, metinės palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą apskundus apeliacine, o vėliau kasacine tvarka, sprendimas paliktas nepakeistas. Minėto sprendimo pagrindu buvo išduoti vykdomieji raštai, antstolės kontoroje pradėta vykdomoji byla, solidarūs bendraskoliai iki šiol nėra sumokėję įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistų sumų.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi pareiškėjos K. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmestas. Teismas nurodė, kad teismo sprendimas, kurio įvykdymui užtikrinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atsakovų BUAB „Valhalla inter“ ir K. K. turtui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nėra įvykdytas, todėl nėra pagrindo naikinti laikinąsias apsaugos priemones

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8

  1. Atskiruoju skundu apeliantė K. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį kaip nepagrįstą ir priimti naują nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
4.1.Pareiškėjai yra taikomas 16595,97 Eur areštas pagal antstolės J. J. užvestą vykdomąją bylą Nr. ( - ). Pirmosios instancijos teismas, taikydamas pareiškėjai laikinąsias apsaugos priemones nevykdo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, kurioje aiškiai nurodoma, kad ieškovas pateikė dokumentus, įrodančius 10277,62 Eur ir 3000 Eur mokėjimus, kas reikštų, jog 20770,29 Eur išieškotina suma, turi būti mažinama 13277,62 Eur sumai, o solidariai priteista skola pareiškėjai turi sudaryti ne daugiau kaip 7492,67 Eur. Tuo tarpu iš banko išrašo matyti, kad pareiškėjai laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos 16595,97 Eur sumai, t. y. pirmosios instancijos teismas pareiškėjai taiko dvigubo masto laikinąsias apsaugos priemones. 4.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovei UAB „Valhalla inter“ iškelta bankroto byla. Kreditoriaus pareikštą reikalavimą 9911,53 eurų sumai bankroto bylą nagrinėjantis teismas 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi patvirtino ir įtraukė į finansinių reikalavimų sąrašą. Tai reiškia, kad kreditoriui savo reikalavimą pareiškus pagrindinio skolininko bankroto byloje, o bankroto bylą nagrinėjančiam teismui jį patvirtinus, kas ir buvo įvykdyta nagrinėjamojoje byloje, laidavimas baigiasi.
  1. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas AB DNB bankas (dabartinis pavadinimas Luminor Bank, AB) prašo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 2017 m. balandžio 13 d. nutartį ir priteisti iš apeliantės K. K. bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:
5.1. Laikinosios apsaugos priemonės galioja iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, o atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, kurie patvirtintų visišką sprendimo įvykdymą (ginčo, kad teismo sprendimas iš dalies įvykdytas užskaičius banko gautas draudimo išmokas, byloje nėra). Atsakovės argumentai, kad įsiteisėjęs sprendimas yra iš dalies įvykdytas, nesudaro pagrindo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė neprašė teismo sumažinti laikinųjų apsaugos priemonių masto (pvz., draudimo išmokos suma lygia 13,277,62 Eur), o prašė jas visai panaikinti. Kadangi atsakovė prašė apskritai panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau nepateikė įrodymų, jog viena ar su BUAB „Valhalla inter“ solidariai įvykdė sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai bei pagrįstai atmetė atsakovės prašymą CPK 150 str. 3 d. pagrindu. 5.2. Sprendimu iš atsakovės priteista skola solidariai su BUAB „Valhalla inter“, o ne subsidiariai. Bankroto bylos įmonei iškėlimas neatleidžia atsakovės nuo įsiteisėjusio sprendimo vykdymo.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

11teisiniai argumentai ir išvados

12Atskirasis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  1. Nagrinėjamu atveju apeliantė kelia klausimą dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta panaikinti laikinąsias apsaugos priemones pritaikytas apeliantės turtui, pagrįstumo.
  1. Nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-1804-809/2016 (buvęs Nr. e2-40551-809/2015) 2015 m. rugsėjo 28 d. teismo nutartimi atsakovų BUAB „Valhalla inter“ ir K. K. turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. 2016 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu ieškinys patenkintas. Iš atsakovų solidariai priteista 2060,61 Eur pradelstų lizingo mokėjimų, 697,45 Eur palūkanų, 164,19 Eur delspinigių, 17848,04 Eur nuostolių už negrąžintą turtą, 6 procentų dydžio metinės palūkanos bei po 1012,38 Eur bylinėjimosi išlaidų. Minėtas teismo sprendimas, jį apskundus apeliacine (civilinė byla Nr. e2A-1659-275/2016) ir kasacine tvarka (civilinė byla Nr. e3K-3-21-684/2017), paliktas nepakeistas ir 2016 m. birželio 8 d. išduotas vykdomasis raštas.
  1. Apeliantė, nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi, kuria atmestas jos prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, savo poziciją grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovei solidariai su BUAB „Valhalla inter“ priteistos sumos dalis yra sumokėta ir apeliantei taikomas didesnis turto arešto mastas, nei yra šiai dienai realus įsiskolinimas, taip pat teismas nevertino to, kad atsakovei UAB „Valhalla inter“ iškelta bankroto byla, kas, apeliantės nuomone reikštų, jog iškėlus bankroto bylą bendrovei, fizinio asmens laidavimas baigėsi. Su šiais apeliantės argumentais, apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
  1. Pagal CPK 18 straipsniu įsitesėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas. Nagrinėjamu atveju, teismo sprendimas priimtas, išnagrinėtas apeliacine ir kasacine tvarka, yra įsiteisėjęs ir turi būti vykdomas. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 149 straipsnio 1 dalį laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali būti panaikinamos teismo, kurio žinioje yra byla, nutartimi. Jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis). Šiai dienai, byloje nėra duomenų, kad sprendimas yra įvykdytas.
  1. Pareiškėja atskiruoju skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas pareiškėjai laikinąsias apsaugos priemones nevykdo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, kurioje aiškiai nurodoma, kad ieškovas pateikė dokumentus, įrodančius 10277,62 Eur ir 3000 Eur mokėjimus, kas reikštų, jog 20770,29 Eur išieškotina suma, turi būti mažinama 13277,62 Eur sumai, o solidariai priteista skola pareiškėjai turi sudaryti ne daugiau kaip 7492,67 Eur. Tuo tarpu pareiškėjai laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos 16595,97 Eur sumai, t. y. pirmosios instancijos teismas pareiškėjai taiko dvigubo masto laikinąsias apsaugos priemones.
  1. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su šiais pareiškėjos argumentais, pažymi, kad remiantis CPK 148 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Minėtos normos pagrindu gali būti keičiamas ne tik laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis, bet ir mastas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1204-464/2017). Tai reiškia, kad tik gavęs pareiškėjos motyvuotą prašymą kartu su pridėtais prie prašymo įrodymais, teismas sprendžia dėl turto arešto masto pakeitimo (sumažinimo). Kadangi pareiškėja tokio prašymo pirmosios instancijos teismui neteikė, tai teismas, pagrįstai to klausimo ir nesvarstė.
  1. Apeliantė taip pat atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad atsakovei UAB „Valhalla inter“ iškelta bankroto byla, kas, apeliantės nuomone reikštų, jog iškėlus bankroto bylą bendrovei, fizinio asmens laidavimas baigėsi. Šie apeliantės argumentai vertintini kritiškai. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. e3K-3-21-684/2017 pagal pareiškėjos (minėtoje byloje pareiškėjos procesinis statusas – atsakovė) pateiktą kasacinį skundą 2017 m. sausio 31 d. priimtoje galutinėje ir neskundžiamoje nutartyje (bankroto byla atsakovei UAB „Valhalla inter“ iškelta dar 2016-10-17) akcentavo, jog kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, taip, kaip susitarta tarp šalių sudarytoje laidavimo sutartyje. Laidavimo sutarties 2.1, 3.3 punktuose nustatyta, kad kai prievolės pagal lizingo sutartį neįvykdytos, klientas ir laiduotojas (atsakovės, tame tarpe ir pareiškėja K. K.) atsako ieškovui kaip solidariąją prievolę vykdantys bendraskoliai, o laiduotojas, kaip solidarusis skolininkas, įsipareigoja įvykdyti pagal lizingo sutartį atsakovei atsirandančias prievoles banko naudai tuo atveju, jei atsakovė tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių, atsirandančių pagal lizingo sutartį (nutarties 44 punktas). Taigi, pareiškėja K. K. privalo vykdyti laidavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus iki visiško jų įvykdymo, kurie, šiai dienai, kaip minėta šios nutarties 10 punkte dar nėra įvykdyti, todėl naikinti laikinųjų apsaugos priemonių, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo.
  1. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis paliekama nepakeista, apeliantės atskirasis skundas atmetamas.
  1. Atmetus pareiškėjos atskirąjį skundą, iš jos priteistinos ieškovo AB DNB bankas (dabartinis pavadinimas Luminor Bank, AB) turėtos 133,00 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

13Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

14Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

15Priteisti iš apeliantės K. K., a. k. ( - ) ieškovo Luminor Bank AB, juridinio asmens kodas ( - ) (buvęs pavadinimas AB DNB bankas) naudai 133,10 Eur (vieną šimtą trisdešimt tris eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai