Byla e2S-2736-431/2015
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo reorganizuojamos AB DNB lizingas ieškinį atsakovams UAB „Valhalla inter“ ir K. K. dėl skolos priteisimo.

3Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų solidariai 20.770,29 € skolos, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio ribose areštuoti atsakovų nekilnojamąjį, kilnojamąjį ir (ar) kitokį turtą, o jam nesant ar nepakankant – pinigines lėšas, leidžiant atsakovams atsiskaityti su ieškovu. Nurodė, jog ieškinio suma yra didelė, atsakovai neišgali šios sumos sumokėti, todėl yra didelė grėsmė, jog galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba jo įvykdymas apskritai gali tapti neįmanomas.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir areštuoti atsakovams UAB „Valhalla inter“ ir K. K. 20.770,29 € sumai nekilnojamojo turto, esančio pas atsakovus ir/arba trečiuosius asmenis, areštą, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims. Nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti skolininko nekilnojamojo turto, nutarė areštuoti kilnojamąjį turtą, turtines teises arba pinigines lėšas, esančias atsakovų atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir (arba) pas kitus trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovei K. K. gauti pinigines lėšas, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintos pajamos, ir disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, paliekant 1 MMA dydžio pinigines lėšas pragyvenimui, bei atliekant atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas, ir su ieškovu reorganizuojama AB DNB lizingas, atsakovui UAB „Valhalla inter“ leidžiant iš šių lėšų daryti atsiskaitymus tik su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, valstybės biudžetu, ieškovu bei atsakovo darbuotojais. Bendra areštuoto atsakovų turto vertė turi atitikti 20.770,29 € sumą.

8Teismas išaiškino ieškovui, kad dėl turto suradimo ir aprašymo jis turi kreiptis į antstolį, kuris privalo nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota, kaip lėšos, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintos pajamos, paliekant po 1 MMA dydžio lėšas atsakovės K. K. pragyvenimui, atsiskaitymams su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas ir su ieškovu reorganizuojama AB DNB lizingas, taip pat nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota atsakovo UAB „Valhalla inter“ operacijoms atlikti, kaip lėšos atsiskaitymams su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, valstybės biudžetu, ieškovu reorganizuojama AB DNB lizingas bei atsakovo darbuotojais.

9Teismas pažymėjo, jog pagal teismų praktiką, didelė reikalavimo suma objektyviai padidina būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką ir teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, tačiau kiekvienu atveju teismas turi įvertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, ar jam yra didelė ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, apyvarta bei įsipareigojimais kreditoriams. Teismas pripažino, jog ieškovo prašoma priteisti iš skolininko 20.770,29 € suma atsakovams yra didelė. Iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovai neatsiskaito gana ilgą laiką, todėl tikėtina, kad pagrįsti ieškovo argumentai, jog atsakovai nėra finansiškai pajėgūs atsiskaityti su ieškovu. Be to, atsakovas UAB „Valhalla inter“ turi skolų ir Sodrai. Todėl teismas, įvertinęs ieškovo argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo, bei atsižvelgdamas į ieškovo reikalavimo turtinį pobūdį, prašomos priteisti sumos dydį, neaiškų atsakovų mokumą, padarė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11Atskiruoju skundu atsakovė K. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjo nepranešęs atsakovams. Todėl atsakovė prarado teisę laisvai disponuoti savo turtu, nebūdama apie tai informuota. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės teisių apsaugą. Teismas pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje nesiaiškino šalių teisinės situacijos, tačiau vienašališkai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Skundžiama nutartimi buvo areštuotos visos atsakovei priklausančios sąskaitos, todėl atsakovei nebuvo palikta lėšų net minimaliam pragyvenimui, atsiskaitymui už komunalines ir kitas paslaugas. Atsakovė negali laisvai disponuoti savo santaupomis, kurios reikalaingos kasdienėms išlaidoms. Teismas iš esmės nusprendė ir dėl savo galutinio sprendimo, kuris net neišsiaiškinus visų aplinkybių bus palankus ieškovui. Areštavus atsakovės žemės ūkio paskirties žemę ir galvijus, ji su savo mažamečiais vaikais prarado vienintelį pragyvenimo šaltinį, kadangi į jos sąskaitą yra pervedamos tiesioginės paramos išmokos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus, taip pat parama už mėsinius ir pieninius galvijus. Areštuota transporto priemonė yra vienintelė galimybė atsakovei, gyvenančiai kaime, parsivežti sunkesnį pirkinį. Ieškovas ieškinyje nenurodė, jog ginčo objektas (vilkikas) šiuo metu yra ( - ) ir nebėra UAB „Valhalla inter“ nuosavybe, kadangi lizingo sutartis yra nutraukta. Todėl ieškovas yra minėto vilkiko savininkas. Atsakovė yra nutraukusi santuoką su dabartiniu UAB „Valhalla inter“ direktoriumi, todėl jos pajamos ir pragyvenimo šaltinis niekaip nepriklauso nei nuo buvusio sutuoktinio, nei nuo jo valdomos įmonės. Atsakovė negalinti atsakyti savo vaikais, jų gerove už jai svetimų žmonių veiksmus.

12Atsiliepimu į atsakovės K. K. atskirąjį skundą atsakovas UAB „Valhalla inter“ su skundu sutinka, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartį. Nurodo, jog teismas, priimdamas nutartį, nevertino ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų. Teismas nagrinėjo tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo konkrečiu atveju tikslingumą.

13Atsiliepimu į atsakovės K. K. atskirąjį skundą ieškovas reorganizuojama AB DNB lizingas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog atsakovas, siekdamas arešto panaikinimo, turi pareigą įrodyti, kad galimai ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti įvykdytas ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tai yra turi būti pateikti jo gerą turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai. Atsakovė atskiruoju skundu patvirtino, kad neturi pakankamai turto, kurio pakaktų galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Tokiu būdu atsakovė pripažino skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą. Teismas aiškiai leido atsakovei naudoti 1 MMA dydžio pinigines lėšas pragyvenimui bei atliekant atsiskaitymus su paslaugų teikėjais ir su ieškovu.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsniai).

18Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

19Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

20Byloje esantys dokumentai patvirtina, jog ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovų solidariai 20.770,29 € skolą ir 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiškao teismo sprendimo įvykdymo. Šio reikalavimo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – reikalaujamos priteisti sumos dydžio atsakovų turto areštą.

21Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Taigi, informavimas apie posėdį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra teismo teisė, bet ne pareiga. Atsakovas, kuriam nepranešta apie klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, gali apginti savo teises, pareikšdamas atskirąjį skundą. Tačiau atsakovo neinformavimas negali būti pagrindu panaikinti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

22Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Ieškinyje nurodyta, jog ieškovas 2012 m. spalio 22 d. su atsakovu UAB „Valhalla inter“ sudarė lizingo sutartį, pagal kurią atsakovui buvo perduotas ieškovo įgytas turtas – balninis vilkikas, o atsakovas įsipareigojo mokėti lizingo mokėjimus, nustatytus mokėjimų grafike – sąskaitoje. Ieškovas su atsakove K. K. 2012 m. spalio 22 d. sudarė laidavimo sutartį, pagal kurią atsakovė laidavo už tinkamą UAB „Valhalla inter“ prievolių pagal lizingo sutartį įvykdymą. Atsakovas netinkamai vykdė lizingo sutartį ir liko skolingas ieškovui 20.770,29 €. Byloje yra pateikta laidavimo sutartis, ji yra galiojanti. Taigi ieškovas turi teisinį pagrindą reikalauti iš atsakovės atlyginti lizingo gavėjo skolą. Atsakovės nurodomos aplinkybės apie dabartinę vilkiko buvimo vietą bei galimą nenugalimos jėgos egzistavimą, taip pat apie skolos egzistavimą ir jos dydį gali būti patikrintos tik pirmos instancijos teismo, nagrinėjant bylą iš esmės. Tuo tarpu atsakovės nurodoma aplinkybė apie santuokos su UAB „Valhalla inter“ direktoriumi nutraukimą neturi jokios reikšmės laidavimo sutarties galiojimui, kadangi pagal informacinės teismų sistemos LITEKO duomenis atsakovė su buvusiu sutuoktiniu nepateikė teismui, nagrinėjusiam jų santuokos nutraukimo bylą Nr. 2-859-445/2014, duomenų apie lizingo bei laidavimo sutartis, nenurodė jų sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nepranešė kreditoriui AB DNB lizingas apie santuokos nutraukimo bylą. Ši aplinkybė tik patvirtina galimą atsakovės nesąžiningumą, o kartu ir grėsmę turtiniams ieškovo interesams.

23Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-298/2013). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti, todėl, taikydamas šią prezumpciją, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, tai yra, ar konkrečiam atsakovui ieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-256/2012). Taigi kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, tai yra ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, pajamomis, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė.

24Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad ieškovo nurodyta skolos suma nėra jai didelė. Jos pateikti duomenys apie turtą ir gaunamas pajamas kaip tik patvirtina, kad atsakovei reikalaujama priteisti suma yra didelė. Todėl pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad skundžiama nutartimi pritaikytu areštu atsakovei buvo uždrausta tik perleisti turtą kitiems asmenims. Taigi ji gali toliau disponuoti savo žemės sklypais ir gauti iš jų pajamas, taip pat naudotis jai priklausančia transporto priemone.

25Pagal CPK 144 straipsnio 6 dalį areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, jog atsakovei yra paliekamos 1 MMA dydžio piniginės lėšos pragyvenimui bei atliekant atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas. Taigi ieškovė gali laisvai naudotis ir disponuoti 325 € suma per mėnesį. Todėl atsakovės argumentas, jog teismas ją paliko be pragyvenimo šaltinio, yra nepagrįstas. Ieškovei išaiškintina, kad ji gali prašyti pirmos instancijos teismo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir padidinti jai per mėnesį skirtinų lėšų sumą, pateikdama šio lėšų padidinimo pagrįstumą patvirtininačius įrodymus.

26Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atsakovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.

27Ieškovas pateikė duomenis, jog visas savo teises ir pareigas visuose teismo, arbitražo ar kituose teisiniuose procesuose perduoda AB DNB bankas. Taip pat nurodė, jog AB DNB bankas už atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimą patyrė 157,00 € bylinėjimosi išlaidų. Kadangi atskirasis skundas atmestas, AB DNB bankas yra priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas šia nutartimi nesprendžia ieškovo pakeitimo AB DND bankas, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas pirmos instancijos teismo nagrinėjamoje byloje.

28Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 € sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

29Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

Nutarė

30Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

31Priteisti AB DNB bankas (j.a.k. 112029270), iš atsakovės K. K. (a.k. ( - ) 157,00 € bylinėjimosi išlaidas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės K. K.... 3. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 4. I.Ginčo esmė... 5. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų solidariai 20.770,29 € skolos, 6... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi ieškovo... 8. Teismas išaiškino ieškovui, kad dėl turto suradimo ir aprašymo jis turi... 9. Teismas pažymėjo, jog pagal teismų praktiką, didelė reikalavimo suma... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 11. Atskiruoju skundu atsakovė K. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 12. Atsiliepimu į atsakovės K. K. atskirąjį skundą atsakovas UAB „Valhalla... 13. Atsiliepimu į atsakovės K. K. atskirąjį skundą ieškovas reorganizuojama... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 15. Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis... 16. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą... 19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti... 20. Byloje esantys dokumentai patvirtina, jog ieškovas prašė teismo priteisti... 21. Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos... 22. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių... 23. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo... 24. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad ieškovo nurodyta skolos suma nėra... 25. Pagal CPK 144 straipsnio 6 dalį areštavus lėšas, esančias kredito,... 26. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios... 27. Ieškovas pateikė duomenis, jog visas savo teises ir pareigas visuose teismo,... 28. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 29. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str.,... 30. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti... 31. Priteisti AB DNB bankas (j.a.k. 112029270), iš atsakovės K. K. (a.k. ( - )...