Byla e2A-39-460/2017
Dėl paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo dalies ir pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Žerlausko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. L. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovams D. L., M. B., A. L. ir Palangos miesto trečiojo notaro biuro notarei S. Ž. dėl paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo dalies ir pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

41. Ieškovas 2015-08-24 kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams D. L., M. B., A. L. ir Palangos miesto trečiojo notaro biuro notarei S. Ž. dėl paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo dalies ir pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis, prašo: 1) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovai M. B. ir D. L. atsakovo A. L. nuosavybėn pardavė negyvenamąsias patalpas – kūrybines dirbtuves, kurių unikalus numeris ( - ), esančias ( - ), ir taikyti restituciją, įpareigoti atsakovus M. B. ir D. L. grąžinti atsakovui A. L. parduotų negyvenamųjų patalpų – kūrybinių dirbtuvių, kurių unikalus numeris ( - ), esančių ( - ), kainą sudarančias pinigines lėšas, įpareigoti atsakovą A. L. grąžinti atsakovų M. B. ir D. L., ieškovo A. L. nuosavybėn negyvenamąsias patalpas – kūrybines dirbtuves, kurių unikalus numeris ( - ), esančias adresu ( - );

52) panaikinti 2015-06-04 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, kurio notarinio registro numeris 1577, dalį, kuria atsakovė M. B. paveldėjo pagal testamentą 1/2 dalį negyvenamosios patalpos – kūrybinių dirbtuvių, kurių unikalus numeris ( - ), bendras plotas 227,08 kv. m, esančių ( - ), ir nustatyti, kad atsakovė M. B. pagal 2015-06-04 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, kurio notarinio registro numeris 1577, paveldėjo 7/16 dalis negyvenamosios patalpos – kūrybinių dirbtuvių, kurių unikalus numeris ( - ), bendras plotas 227,08 kv. m, esančių ( - );

63) panaikinti 2015-06-04 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, kurio notarinio registro numeris 1577, dalį, kuria atsakovas D. L. paveldėjo pagal testamentą 1/2 dalį negyvenamosios patalpos – kūrybinių dirbtuvių, kurių unikalus numeris ( - ), bendras plotas 227,08 kv. m, esančių ( - ), ir nustatyti, kad atsakovas D. L. pagal 2015-06-04 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, kurio notarinio registro numeris 1577, paveldėjo 7/16 dalis negyvenamosios patalpos – kūrybinių dirbtuvių, kurių unikalus numeris ( - ), bendras plotas 227,08 kv. m, esančių ( - );

74) pripažinti ieškovui A. L. nuosavybės teisę į 1/8 dalį negyvenamųjų patalpų – kūrybinių dirbtuvių, kurių unikalus numeris ( - ), bendras plotas 227,08 kv. m, esančių ( - );

85) priteisti iš atsakovų ieškovo A. L. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir visas teismo išlaidas.

9Nurodė, kad ieškovo senelių J. L. ir E. L. užsakymu 1991 metais projektuotojas G. P. L. parengė kūrybinių dirbtuvių ( - ), priestato rekonstrukcijos projektą. Parengto projekto pagrindu Palangos miesto savivaldybės administracija 1992-02-17 išdavė statybos leidimą Nr. 5. Ieškovo senelių J. L. ir E. L. jėgomis ir lėšomis prie buto esantis priestatas buvo rekonstruotas ir įrengtas pagal parengto projekto reikalavimus, tačiau seneliams esant gyviems, priestato užbaigimo ir rekonstrukcijos registravimo teisinės procedūros nebuvo baigtos. ( - ) mirus pareiškėjo senelei, o 2008 m. tėvui, CK 5.12 str. pagrindu ieškovas įgijo teisę į 1/4 dalį viso senelei priklausiusio turto. Kadangi priestato rekonstrukcijos procedūros nebuvo užbaigtos, Nekilnojamojo turto registre esant registruotam tik butui su kūrybinėmis dirbtuvėmis (be priestato), ( - ) mirus ieškovo senelei E. L., paveldėtojams pagal įstatymą ieškovui, atsakovams M. B., D. L. ir sutuoktiniui J. L. nebuvo išduoti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimai į paveldimas priestato dalis. 2010-05-12 paveldėjimo teisės liudijimu pagal įstatymą Nr. 2-1523 buvo realizuota ieškovo teisė į 1/8 dalį buto su kūrybinėmis dirbtuvėmis. Po pareiškėjo senelio J. L. mirties jo turtą pagal testamentą paveldėjo D. L. ir M. B.. Nekilnojamojo turto registre pagal 2010-07-12 paveldėjimo pagal testamentą liudijimą Nr. 1114 buvo registruotos M. B. vardu 7/16 dalys buto, D. L. vardu – 7/16 dalys buto, ieškovo 1/8 dalis buto. Pareiškėjui tapus 1/8 dalies buto su kūrybinėmis dirbtuvėmis savininku, tarp jo atstovės pagal įstatymą mamos R. L. ir atsakovų D. L. ir M. B. buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl priestato, esančio prie buto su kūrybinėmis dirbtuvėmis, teisinių statybos užbaigimo procedūrų užbaigimo ir priestato pardavimo. Tam 2011-11-15 buvo išduotas įgaliojimas Nr. 2438 V. G., 2012-07-29 tarp ieškovo, atstovaujamo atstovės pagal įstatymą mamos R. L., atsakovų D. L. bei M. B. iš vienos pusės ir atsakovo A. L. buvo sudaryta preliminarioji avanso sutartis dėl turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kuria būsimieji pardavėjai įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2013-01-30 parduoti pirkėjui atsakovui A. L. nebaigtą įrengti priestatą kotedžą, esantį ( - ), už ne mažesnę nei 120 000 Lt kainą. Preliminariosios avanso sutarties dėl turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo pagrindu atsakovas A. L. sumokėjo atsakovams D. L. ir M. B. 3 000 Lt dydžio avansą. Šia sutartimi buvo nustatyta, kad ieškovui, atstovaujamam atstovės pagal įstatymą mamos R. L., tenkančią kainą/sumą už parduodamo turto dalį, kurią sudarys 50 000 Lt, sumokės atsakovai D. L. ir M. B.. Kadangi iki nurodytoje preliminariojoje sutartyje nustatytos priestato pardavimo atsakovui A. L. datos pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, 2013-01-30 tarp būsimų pardavėjų, t. y. ieškovo, atstovaujamo atstovės pagal įstatymą mamos R. L., D. L. ir M. B., ir atsakovo A. L. buvo pasirašyta nauja (analogiška) preliminarioji avanso sutartis dėl turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo¸ kuria įsipareigojimų dėl priestato pardavimo tomis pat sąlygomis įvykdymas buvo pratęstas iki 2013-06-01. Ieškovo žiniomis, D. L. ir M. B. po 2013-06-01 panaikino įgaliojimą V. G. ir patys ėmėsi užbaigti priestato rekonstrukcijos teisinės registracijos procedūras. Tuo tikslu pareiškėjo interesams atstovavusi mama R. L. M. B. prašymu, be mokėjimų grynaisiais pinigais, bankiniu pavedimu jai sumokėjo ne mažiau 320,00 Eur. Pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, kad užbaigus priestato rekonstrukcijos teisinės registracijos procedūras, bus realizuota teisė į 1/4 dalį palikimo, likusio po pareiškėjo senelės mirties. Tačiau D. L. ir M. B., užbaigę priestato rekonstrukcijos teisinės registracijos procedūras, kreipėsi į Palangos miesto trečiojo notaro biuro notarę S. Ž., nuo kurios nuslėpus faktą, kad paveldėjimo teisė į 1/8 dalį priestato atsiranda ir pareiškėjui, jiems 2015-06-04 buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. 1577, kurio pagrindu M. B. ir D. L. kiekvienam buvo įregistruota teisė į 1/2 dalį negyvenamosios patalpos – kūrybinių dirbtuvių, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ). Pareiškėjo žiniomis, nedelsiant po to tarp D. L. ir M. B. bei A. L. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kuria negyvenamosios patalpos – kūrybinės dirbtuvės buvo perleistos A. L. nuosavybėn. 2014 m. Nekilnojamojo turto registre įregistravus priestatą, užbaigtą rekonstruoti ir įrengti tiek J. L., tiek E. L. esant gyviems, pažeidžiant ieškovo teisę paveldėti po senelės E. L. mirties likusią turto dalį pagal įstatymą, į 2015-06-04 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 1577 kaip atsakovų M. B. ir D. L. paveldėtas pagal testamentą turtas buvo įrašytas turtas, kurio šie asmenys nepaveldėjo ir neturėjo teisės paveldėti. Po ieškovo senelės E. L. mirties likus keturiems paveldėtojams pagal įstatymą (dviem vaikams, anūkui, paveldinčiam mirusio vaiko dalį, ir sutuoktiniui), visi paveldėtojai įgijo teisę į lygias palikimo dalis, t. y. po 1/4 dalį (CK 5.13 str.). Paveldėtojai įgijo teisę paveldėti priestato dalis, lygias paveldėto buto dalims, kiekvienas po 1/8 priestato dalį. Taigi realizuojant ieškovo teisę paveldėti mirusios E. L. turto dalį pagal įstatymą, ieškovas turėjo paveldėti 1/8 buto dalį ir 1/8 priestato dalį. Realizuojant atsakovų M. B. ir D. L. teisę paveldėti mirusios E. L. turto dalį pagal įstatymą ir mirusio J. L. turto dalį pagal testamentą, atsakovai M. B. ir D. L. kiekvienas turėjo paveldėti po 7/16 buto dalis ir 7/16 priestato dalis. Tačiau 2015-06-04 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijime Nr. 1577 nustatyta, kad atsakovai M. B. ir D. L., mirus J. L., paveldėjo po 1/2 dalį viso priestato, t. y. turto dalį, kurios atsakovai M. B. ir D. L. nepaveldėjo ir negalėjo paveldėti. Taigi į 2015-06-04 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 1577 buvo įrašyti neteisingi duomenys apie atsakovų M. B. ir D. L. paveldimo turto dalis ir šios 2015-06-04 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 1577 dalys panaikintinos. Atsakovai M. B. ir D. L. suprato ir žinojo, kad ieškovas turi teisę į rekonstruojamo priestato dalį, rekonstrukcijos užbaigimo proceso metu buvo reikalingi ieškovo sutikimai, derinimai, kuriuos ieškovas atsakovų M. B. ir D. L. prašymu teikė. Be to, atsakovė M. B. prašydavo ieškovo atstovės pagal įstatymą mamos R. L. pinigų dalies rekonstrukcijos užbaigimo teisinio įforminimo išlaidoms kompensuoti ir šiuos pinigus gaudavo. Nuslėpę ir pažeisdami ieškovo teisę į nuosavybę, atsakovai M. B. ir D. L. disponavo faktiškai ieškovui priklausančiu turtu ir trečiojo asmens nuosavybėn be ieškovo sutikimo ir leidimo perleido jam priklausantį nekilnojamąjį daiktą. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pirkimo–pardavimo sutartis, apie kurią Nekilnojamojo turto registrui pateiktas 2015-06-29 notaro pranešimas, sudaryta tarp atsakovų M. B. ir D. L. ir atsakovo A. L., yra negaliojanti, vadovaujantis CK 1.80 str. normomis, kaip sandoris, prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymo normoms. Nagrinėjamu atveju ieškovo valia parduoti jam nuosavybės teisėmis turinčią priklausyti priestato dalį A. L., juo labiau sąlygomis, nurodytomis prašomoje pripažinti negaliojančia pirkimo–pardavimo sutartyje, išreikšta nebuvo. Ieškovo, atstovaujamo atstovės pagal įstatymą mamos R. L., valia parduoti jam turinčią priklausyti priestato (nurodoma visa perleidžiama A. L. priestato dalis, 81,88 kv. m) dalį buvo išreikšta 2012-07-29 ir 2013-01-30 preliminariosiose avanso sutartyse dėl turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kuriose buvo nustatyta, kad ieškovo gautiną pardavimo kainos dalį sudarys ne mažesnė nei 50 000 Lt kainos dalis. Tačiau, kaip patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenys, atsakovui A. L. buvo parduota ne 81,88 kv. m priestato dalis, o visas priestatas, kurio plotas 227,08 kv. m, vos už 10 000 Eur kainą. Ieškovui priklausanti priestato dalis buvo parduota be jo sutikimo ir jam nežinant, dėl ko toks pirkimo–pardavimo sandoris, kaip prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymo normoms ir pažeidžiantis ieškovo teises, pripažintinas negaliojančiu ir taikytina restitucija.

102. Atsakovas A. L. atsiliepime nesutinka su pareikštu ieškiniu ir prašo A. L. ieškinį dėl paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo dalies ir pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis atmesti. Iš ieškovo atsakovo A. L. naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2015-08-05 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones –negyvenamųjų patalpų – kūrybinių dirbtuvių, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), priklausančių A. L., areštą. Nurodo, kad 2015-06-29 pirkimo–pardavimo sutartimi D. L. ir M. B. nuosavybės teise priklausantį 227,08 kv. m ploto negyvenamoji patalpa – kūrybinės dirbtuvės (nuo Rl-1 iki Rl-5, nuo 1A-1 iki 1A-13), unikalus Nr. ( - ), esanti pastate, unikalus Nr. ( - ), lP2p, adresu ( - ), parduota jam už 34 754,40 Eur (ekvivalentas litais – 120 000 Lt). Šią sumą sumokėjo dalimis: davė 4100 Lt (1187,44 Eur) rankpinigių, atliko du pervedimus po 16 000 Eur – vieną M. B., kitą – D. L., abiem pardavėjams dar sumokėjo po 783 Eur, iš viso sumokėjo 34 754,40 Eur. Pardavėjai M. B. ir D. L. jam jokių pretenzijų neturi. Palangos miesto trečiojo notaro biuro notarė S. Ž., patvirtinusi 2015-06-29 sutartį, vadovavosi pardavėjų nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais, kuriuose nurodytas nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 2015-06-04 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. 1577. Minėtoje sutartyje taip pat nurodyta, jog kūrybinės dirbtuvės įregistruotos (naujas daiktas suformuotas) 2014-06-23, įregistravimo pagrindas: nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, 2014-06-30; Pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto, 2014-10-10, Nr. PASS-30-141010-00497. Sutarties 5.1.7 punkte nurodyta, jog pardavėjai patvirtina, kad nėra jokių asmenų ar institucijų, be kurių sandorio ar sutikimo, ar įgalinimų pardavėjai pagal galiojančius įstatymus (teisės aktus) neturėtų teisės sudaryti šio sandorio ar sudarydami šį sandorį pažeistų trečiųjų asmenų teises; 5.2.3 punkte analogiškai nurodyta, jog pirkėjas patvirtina, kad nėra jokių institucijų ar asmenų, be kurių sutikimo ar įgalinimų pirkėjas pagal galiojančius įstatymus (teisės aktus) neturėtų teisės sudaryti šio sandorio ar sudarydamas šį sandorį pažeistų trečiųjų asmenų teises. Taigi jis sąžiningai įsigijo minėtą nekilnojamąjį turtą – negyvenamąją patalpą – kūrybines dirbtuves, unikalus Nr. ( - ), esančias ( - ), vadovaudamasis teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovas taip pat nurodė, kad 2012-07-29 ir 2013-01-30 preliminariųjų sutarčių pagrindu nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis, todėl jokie įsipareigojimai, numatyti tose sutartyse (ieškovo minimas M. B. ir D. L. įsipareigojimas sumokėti R. L. 50 000 Lt), neturėjo būti įvykdyti. Be to, atsakovas nurodė, kad siekiant įgyti nuosavybės teises į sukurtą naują daiktą, turi būti laikomasi tam tikrų įstatymo įtvirtintų reikalavimų. Visų pirma daiktas turi būti sukurtas teisėtai, t. y. nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalies normą savavališkai arba nesavavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus statomu ar pastatytu statiniu draudžiama naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.). Naujo statinio statytoju gali būti pripažįstamas tik toks asmuo, kuris ne tik investuoja lėšas į statybą ir kartu įgyvendina užsakovo teises, bet taip pat turi statybą leidžiantį dokumentą ir žemės sklypą, kuriame ketina vykdyti statybas, valdo teisėtu pagrindu. Ieškovo teismui pateiktoje 2014 m. sausio 17 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pažymoje apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. PASS-30-140117-00016 nurodyta, jog pagal 1991 m. parengtą statinio – kūrybinių dirbtuvių, adresu ( - ), priestato projektą statytojui J. L. 1992 m. vasario 17 d. Palangos miesto savivaldybės administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. 5. Ginčo patalpos – 227,08 kv. m bendro ploto nebaigta statyti (75 proc.) negyvenamoji patalpa – kūrybinės dirbtuvės, nuo R1-1 iki Rl-5, nuo 1A-1 iki 1A-13, viešajame registre yra įregistruotos 2014-06-23, įregistravimo pagrindas – 2014-06-30 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, 2014-10-10 pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. PASS-30-141010-00497. 2015-07-02 Registrų centro išraše nurodyta, jog duomenys patikslinti J. L. ir D. L., M. B. užsakymu. Taigi minėtuose dokumentuose kaip statytojas nurodytas J. L.. Taigi jam turėjo būti pripažinta nuosavybės teisė į pastatytą naują statinį. J. L. ( - ) mirus, pagal jo surašytą testamentą visas jam priklausantis turtas lygiomis dalimis atiteko D. L. ir M. B., todėl teisėtai ir pagrįstai šie atsakovai paveldėjo po 1/2 dalį ginčo patalpos. Statytojo J. L. užsakymu buvo parengtas projektas ir išduotas statybą leidžiantis dokumentas kūrybinių dirbtuvių priestatui statyti. 2015-07-02 Registrų centro išraše nurodyta, jog priestato statybos pradžios metai 1982, rekonstravimo pradžios metai 1991, rekonstravimo pabaigos metai – 2012. Taigi J. L. pastatė minėtą priestatą ir pradėjo jo rekonstrukciją, o atsakovai M. B. ir D. L. rekonstrukciją užbaigė (75 proc. baigtumas) ir atliko buto priestato teisinę registraciją. Šiam priestatui suteiktas unikalus numeris. Ieškovas negali būti laikomas statytoju Statybos įstatymo prasme ir neįgijo nuosavybės teisių CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu, nes neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 dalyje ir 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų statytojui visumos. Paveldėjęs savo senelės E. L. buto su kūrybinėmis dirbtuvėmis dalį, jis neįgijo teisės į kūrybinių dirbtuvių priestatą. Be to, ieškovas neteisingai nurodė, kad atsakovai, nuslėpę nuo notarės aplinkybę, kad 2010-05-12 paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą Nr. 2-1523 pagrindu ieškovui turi būti įregistruota nuosavybės teisė į 1/8 dalį ginčo priestato, įregistravę savo nuosavybės teises į visą priestatą, nedelsiant sudarė priestato pirkimo–pardavimo sutartį, kuria visą priestatą už kelis kartus didesnę kainą (formaliai nurodyta 10 000 Eur kaina) perleido atsakovo A. L. nuosavybėn. 2015-07-02 Registrų centro išraše nurodyta ginčo priestato kaina – 35 300 Eur, 2015-06-29 pirkimo–pardavimo sutartimi priestatas parduotas už 34 754,40 Eur. Taigi, pardavimo kaina labai panaši į Registrų centro išraše nurodytą vidutinę šio daikto rinkos vertę. Nurodė, jog ieškovas nepagrįstai prašo pripažinti 2015-06-29 pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio normomis, nes šis sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, kadangi nėra nuostatų, kurios įpareigotų šalis laikytis tam tikrų kainos nustatymo kriterijų. Pirkimo–pardavimo sutartis yra dvišalis sandoris, kurį sudarantys asmenys nustato kainą savo nuožiūra (CK 6.156 straipsnio 4 dalis, 6.313 straipsnio 1 dalis, 6.397 straipsnio 1 dalis). Antra, 2015-06-04 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, 2015-07-02 Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina atsakovų nuosavybės teisę į ginčo turtą ir teisę šį turtą parduoti. Nenustačius, kad pirkimo–pardavimo kainos dydžiui yra keliami imperatyvūs reikalavimai, taip pat ieškovui nepaneigus, kad atsakovai M. B. ir D. L. buvo parduodamo daikto teisėti savininkai, nėra teisinio pagrindo pripažinti pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia pagal CK 1.80 str. nuostatas. Neteisingas ieškovo teiginys, jog priestatas užbaigtas rekonstruoti ir įrengti J. L. ir E. L. esant gyviems. Ieškovo teiginius paneigia ir 2011-11-15 įgaliojimas, išduotas dėl ginčo priestato statybos, rekonstrukcijos, su tuo susijusios dokumentacijos parengimo, atliekamų darbų kontrolės ir priežiūros ir t. t. J. L. turėjo būti įregistruota nuosavybės teisė į ginčo priestatą, tačiau nespėjus to padaryti iki L. L. mirties, ginčo pastatą pagal testamentą teisėtai paveldėjo atsakovai M. B. ir D. L. lygiomis dalimis.

113. Atsakovai M. B. ir D. L. teismui pateikė analogiškus atsiliepimus, jais prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir iš ieškovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad priestato projektas rengtas ne bendru ieškovo senelių J. L. ir E. L. užsakymu, o būtent tik senelio J. L. iniciatyva ir užsakymu, priestato darbai buvo vykdomi būtent ieškovo senelio J. L. asmeninėmis lėšomis ir darbu, darbai nebuvo baigti iki ieškovo senelio J. L. mirties ( - ). Pagal VĮ Registrų centro išrašą, priestatas, adresu ( - ), įregistruotas 2014-06-23 kaip atskiras daiktas – negyvenamoji patalpa – kūrybinės dirbtuvės, suteikiant unikalų Nr. ( - ). Ginčo priestatas negali būti laikomas statinio – buto rekonstrukcija, nes priestatas statytas kaip atskiras daiktas, jam suteiktas atskiras unikalus numeris ir adresas, taip pat atsižvelgiant į Statybos įstatymo nuostatą, jog rekonstravimas yra esamo statinio išorės matmenų pakeitimas. Pastatyto priestato konstrukcija neturėjo įtakos buto išorei, laikančiosioms konstrukcijoms. Todėl ieškovas nepagrįstai teigia, jog jam turėjo priklausyti dalis priestato, kuris VĮ Registrų centre įregistruotas 2014-06-23 kaip atskiras daiktas. Ieškovo tėvui A. L., atsakovų D. L. ir M. B. broliui, kuris mirė ( - ), buvo paliktas 0,0600 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), kuris pagal 2009-02-05 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 2-443 perėjo ieškovui. Nurodyto nekilnojamojo turto dalis atsakovams D. L. ir M. B. nebuvo palikta, todėl J. L. išreikšdamas valią 2008-02-04 testamentu, notarinio reg. Nr. 2-505, atsakovams D. L. ir M. B. paliko po 1/2 dalį testatoriui priklausančio viso kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kur jis bebūtų ir iš ko jis besusidėtų jo mirties dieną, taip pat turtines teises, kurių gali atsirasti po testatoriaus mirties. Priestato darbai, gavus 1992-02-17 statybos leidimą Nr. 5, pradėti 1992-09-15 ir iki J. L. mirties ( - ) nebuvo baigti, ką patvirtina ir VĮ Registrų centro išrašas apie 75 proc. darbų baigtumą. Po ieškovo senelės E. L. ( - ) mirties priestato darbai buvo atlikti iš dalies, o kita statybos darbų dalis atlikta po E. L. mirties J. L., po to D. L. ir M. B. darbus baigė jau po J. L. mirties 2012 m. Pagal CK 5.19 str. kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims. Testamentas yra vienašalis sandoris, kuriame išreiškiamas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. J. L. 2008-02-04 pareiškimu, notarinio reg. Nr. 2-504, mirus E. L., pagal įstatymą priėmė palikimą faktiškai valdydamas turtą, taip pat paveldėjo pagal įstatymą mirusiosios turtines teises ir pareigas. Pagal pareiškimą J. L. paveldėjo ir sutuoktinės būsimas teises į priestatą, kuris dar nebuvo sukurtas ir įregistruotas viešame registre. Taigi priestato vieninteliu savininku buvo tik J. L. ir testamentu išreikšdamas valią priestatą, kuris teisiškai įregistruotas tik 2014-06-23, teisėtai po 1/2 dalį paliko atsakovams D. L. ir M. B., kurie 2015-06-04 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu, notarinio reg. Nr. 1577, teisėtai paveldėjo prie buto esantį priestatą. Todėl nėra teisinio pagrindo teigti, jog buvo iš esmės pažeistos ieškovo teisės, nes E. L. mirties metu toks daiktas kaip priestatas iš viso nebuvo sukurtas. Pagal 2013-01-30 tarp būsimų pardavėjų ieškovo, atstovaujamo atstovės pagal įstatymą mamos R. L., D. L. ir M. B. iš vienos pusės ir atsakovo A. L. buvo pasirašyta preliminarioji avanso sutartis dėl turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kuria įsipareigojimų dėl priestato pardavimo įvykdymas buvo pratęstas iki 2013-06-01, buvo nustatyta 50 000 Lt kaina, kurią ieškovui, atstovaujamam atstovės pagal įstatymą mamos R. L., už tenkančią parduodamo turto dalį sumokės atsakovai D. L. ir M. B.. Tačiau pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis iki nustatyto termino sudaryta nebuvo, todėl prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė. Atsakovams D. L. ir M. B. nekilo pareiga pagal 2013-01-30 preliminariąją avanso sutartį dėl turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo mokėti 50 000 Lt sumą, kuri turėjo būti įvykdyta iki 2013-06-30. Be to, atsakovai D. L. ir M. B. už parduotą priestatą pagal 2015-06-29 pirkimo–pardavimo sutartį gavo 34 754,40 Eur, tai yra šalių preliminariosiose sutartyse aptartą kainą, kurios likusi suma, t. y. 32 000 eurų, buvo pervesta lygiomis dalimis kiekvienam iš pardavėjų. Atsakovai sudarydami 2015-06-29 pirkimo–pardavimo sutartį kreipėsi į notarą. Sudarant 2015-06-29 pirkimo–pardavimo sutartį, notaras patikrino ir įvertino sandorio teisėtumą ir nematydamas tam teisinių kliūčių sandorį patvirtino, jo pagrindu atsakovai D. L. ir M. B., būdami teisėti turto – priestato savininkai, teisėtai turtą pardavė atsakovui A. L.. Jei sandoris būtų prieštaravęs imperatyviosioms įstatymo normoms, tai apie tokio sandorio negalimumą notaras būtų pranešęs ir tokio sandorio būtų netvirtinęs. Tačiau įvertinęs turto įgijimo pagrindą, nematė kliūčių tokį sandorį sudaryti. 2015-06-04 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas ir Nekilnojamojo turto registro išrašas apie įregistruotą priestatą patvirtina, jog atsakovai D. L. ir M. B. buvo teisėti parduodamo turto savininkai. Todėl ieškovui nepaneigus, kad atsakovai D. L. ir M. B. buvo parduodamo turto savininkais, nėra pagrindo išvadai, kad 2015-06-29 pirkimo–pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu. Taigi, nepagrįsti ir ieškovo teiginiai, kad atsakovai nuslėpė nuo notarės S. Ž. apie ieškovo teisę į 1/8 dalį priestato ir kad buvo iš esmės pažeistos ieškovo teisės. Atsakovai taip pat abejoja, ar asmuo, kuris nėra įpėdinis, turi teisę ginčyti įpėdinio paveldėjimo teisės liudijimą. Palikėjo teisės ir pareigos įpėdiniui gali pereiti pagal įstatymą arba (ir) testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis, 5.5 straipsnis). Paveldėjimo teisė reiškia, kad palikėjo turtas pereis būtent jo nurodytiems įpėdiniams (paliekant turtą testamentu) arba, jeigu palikėjas neišreiškė savo valios – įpėdiniams, kurie numatyti įstatyme. Šioje byloje paveldėjimo objektas yra priestatas, esantis ( - ), įregistruotas 2014-06-23 kaip atskiras daiktas – negyvenamoji patalpa kūrybinės dirbtuvės, unikalus Nr. ( - ). Todėl ieškovo A. L. teisė ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą bus aiškinama nuosavybės teisės reglamentavimo aspektu. Atsakovai paveldėjo palikėjo turtą ir šį faktą patvirtina 2015-06-04 išduoti paveldėjimo teisės liudijimai. Taigi paveldėjimo pagrindu atsiradusi įpėdinių M. B. ir D. L. nuosavybė yra konstituciškai saugoma, todėl jų nuosavybė gali būti paneigta tokio subjekto, kurio turtinės teisės yra pažeistos, t. y. asmens, kuris turi materialiąją teisę paveldėti palikėjo turtą (jo dalį). Šis subjektas įpėdinio nuosavybės teises gali nuginčyti tik įstatymo nustatytu pagrindu. Pagal teismų praktiką, asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui. Juo gali būti įpėdinis tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą. Pagal CK 5.8 str., asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Šią įstatymo normą aiškinant su kitomis CK normomis, pvz., 5.1 str. 1 d., 5.2, 5.5, 5.9, 5.17 str. 1 d. ir kt., darytina išvada, kad pagal CK 5.8 str. teisę ginčyti išduotą paveldėjimo teisės liudijimą turi tik įpėdinis (tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą). Ieškovas, ginčydamas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimus, gana formaliai ir deklaratyviai nurodė faktinius bei teisinius argumentus, įrodinėdamas savo teisę paveldėti tariamai jam priklausančią 1/8 dalį priestato. Ieškinys pareikštas bendraisiais sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagrindais. CK 1.78 str. 4 d. nustatyta, kad ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymo nurodyti asmenys. Pažymėjo, kad ieškovas nėra įpėdinis, kadangi jo teisė paveldėti pagal įstatymą pasibaigė paveldėjus dalį realiai buvusio (sukurto) turto – 1/8 dalį buto, adresu ( - ), kuris liko po E. L. mirties (2007-05-22). Daugiau jokio kito turto, į kurio dalį galėjo pretenduoti ieškovas, nebuvo ir nėra. Šį faktą dar kartą patvirtina ir 2008-02-04 J. L. rašytas pareiškimas Palangos miesto pirmojo notaro biuro notarei A. Bluškienei apie turtą, kuris liko po sutuoktinės mirties, t. y. butą ( - ). Atskiras turto vienetas – priestatas tik buvo pradėtas statyti ir neužbaigtas dėl lėšų stygiaus ir šis statybos procesas užsitęsė ilgiau nei 26 metus ir yra neužbaigtas iki šiol (statybos baigtumas tik 75 procentai). Priestato statybos procese po 2007-05-22 toliau dalyvavo J. L., M. L. bei D. L., kurie bendrai statė bei įrenginėjo anksčiau nurodytas patalpas. Senelis J. L. 2008-02-04 testamentu išreiškė savo valią nušalinti pastarąjį nuo galimybės paveldėti turto dalį, likusią po jo mirties, todėl jis neturi teisės ginčyti išduotų paveldėjimo teisės liudijimų CK 5.8 str. pagrindu. Kita vertus, tik asmens, materialiosios teisės pagrindu turinčio subjektinę teisę, ši pažeista teisė gali būti teismo ginama. Ieškovas neįrodė, kad jo subjektinė teisė yra pažeista, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas, nes jis neturi teisės ginčyti atsakovams išduotų paveldėjimo teisės liudijimų. Ieškinys atmestinas ir tuo pagrindu, kad ieškovas net būdamas tinkamu subjektu ginčyti paveldėjimo teisės liudijimus yra praleidęs 1 metų terminą nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.8 str.). Pagal CK 5.8 str., palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovo močiutė E. L. mirė ( - ), todėl palikimo atsiradimo diena laikytina 2007-05-22, nuo jos pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas. Įvertinant šią aplinkybę, numatytas 1 metų ieškinio senaties terminas pareikšti tokio pobūdžio ieškinį baigėsi 2008-05-23. Ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi 2015-08-20, t. y. praėjus 8 metams, siekdamas tariamai apginti savo subjektinę teisę paveldėti, o tai prieštarauja ir CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Ieškinio senaties terminas negali būti atnaujintas, kadangi yra suėjęs galutinis ir naikinamasis terminas, t. y. 3 metai nuo palikimo atsiradimo dienos – 2010-05-23 (CK 5.63 str. 4 d.). Jokių svarbių argumentų, dėl ko buvo praleistas ieškinio senaties terminas, ieškinyje nėra, tačiau būtina įvertinti tai, kad pats ieškovas procesiniame dokumente nurodo, kad jam buvo žinoma apie tai, kad iki E. L. mirties momento visi priestato rekonstrukcijos (statybos) darbai buvo užbaigti. Todėl po 2007-05-22 turėjo pareigą imtis aktyvių veiksmų tam, kad realizuotų savo teises į išlikusį ir nepaveldėtą turtą, t. y. priestatą. Tačiau įvyko priešingai – A. L. kartu su savo atstove pagal įstatymą stebėjo ir laukė, kol bus atsakovų kartu su J. L. pabaigtas statyti statinys ir pasinaudojęs palankiu momentu pareiškė pretenziją į tam tikrą turto dalį. Visuma A. L. atliktų veiksmų dar kartą patvirtina, kad jis nesąžiningai naudojasi jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis ir piktnaudžiauja procesu, t. y. reiškia nepagrįstą ieškinį bei kitokiu būdu nepagrįstai suvaržo sąžiningo įgijėjo A. L. turtines teises pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu. Todėl vadovaujantis CPK 95 str. 2 d. ieškovui skirtina įstatyme numatyto dydžio bauda. Įvertinus tai, kad ieškovas reikalavimą dėl paveldėto turto pareiškė pasibaigus ieškinio senaties terminui, yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Aplinkybių, kad ieškinio senaties terminas būtų sustabdytas, pratęstas arba nutrauktas, nenustatyta.

124. Atsakovė notarė S. Ž. atsiliepime teismui su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą bei priteisti iš ieškovo A. L. atsakovės naudai visas šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ji nepagrįstai įtraukta kaip atsakovė, jos procesinė padėtis turėtų būti trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str. 1 d.). Vien aplinkybė, jog notarė vykdė jai Lietuvos Respublikos notariato įstatymo pavestas valstybines funkcijas bei pareigas, be kita ko, nekvestionuojant, ar jos šiuo atveju buvo atliktos tinkamai, nesuteikia teisės ieškovui šioje civilinėje byloje ją traukti atsakove, t. y. notarė pagal ieškiniu reiškiamus reikalavimus neatsako, todėl prašė ieškovo, vadovaujantis CPK 45 str. nuostatomis, pašalinti notarę iš atsakovų, pakeičiant jos procesinę padėtį į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str. 1 d.). Atsiliepime nurodoma, kad 2015 m. birželio 4 d. į notarę kreipėsi atsakovai D. L. bei M. B. nurodydami, jog pageidauja paveldėti papildomai atsiradusį jų tėvui J. L. nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. minėtą priestatą. Notarei 2015 m. birželio 4 d. patikrinus VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinės duomenų bazės informaciją, buvo nustatyta, jog: 1) 2014 m. birželio 30 d. priestatui buvo suformuota nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla; 2) 2014 m. spalio 10 d. dėl priestato išduota pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto; 3) 2015 m. balandžio 20 d. suformuotas naujas daikto (priestato) registravimas; 4) 2015 m. balandžio 21 d. nuosavybės teisė į priestatą įregistruota J. L. vardu. Iš surinktos informacijos visumos buvo preliminariai nustatyta, jog priestatas asmeninės nuosavybės teise yra įregistruotas J. L. vardu, todėl teisė paveldėti papildomą dalį turto galimai atsirado tik besikreipusiems įpėdiniams pagal testamentą. Notarei buvo žinoma, kad butas santuokos metu buvo įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o po J. ir E. L. mirties atitinkamomis dalimis buvo paveldėtas jų įpėdinių pagal įstatymą ir testamentą. Atsižvelgdama į tai, notarė ėmėsi papildomų veiksmų tam, kad išsiaiškintų, ar minėtas priestatas taip pat nebuvo įgytas santuokos metu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių J. ir E. L. nuosavybė. Tuo tikslu notarė ėmėsi vertinti 2010 m. balandžio mėnesio 16 d. Palangos miesto pirmojo notaro biuro išduotą nuosavybės teisės liudijimą, notarinio registro Nr. 9-1150, kuriuo paliudyta, jog mirusiai ( - ) E. L. nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis pergyvenusio sutuoktinio vardu įsigyto bendro turto, įgyto gyvenant susituokus su J. L., kuris mirė ( - ). Minėtame nuosavybės teisės liudijime pažymėta, jog bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, kurio nuosavybės teisė nustatoma E. L., pagal šį liudijimą sudaro Nekilnojamojo turto registre registruotas turtas – butas. Jokio kito registruotino ir (ar) neregistruotino kilnojamojo ir (ar) nekilnojamojo turto ir (ar) turtinių teisių, kurios būtų įgytos E. L. gyvenant susituokus su J. L. ir priklausytų E. L. nuosavybės teise, minėtame nuosavybės teisės liudijime nustatyta nebuvo. Notarė taip pat įvertino 2010 m. balandžio 16 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, notarinio registro Nr. 2-1152, kuriuo patvirtinta, kad pilietės E. L., mirusios ( - ), 1/4 dalį turto paveldi jos sutuoktinis J. L., priėmęs palikimą, bet ( - ) miręs, neįforminęs savo nuosavybės teisių. Minėtame paveldėjimo teisės liudijime pagal įstatymą nustatyta, jog paveldimą turtą, dėl kurio išduotas šis liudijimas, sudaro Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas – butas. Jokio kito registruotino ir (ar) neregistruotino kilnojamojo ir (ar) nekilnojamojo turto ir (ar) turtinių teisių, kurios būtų paveldimos J. L. kaip įgytos gyvenant susituokus su E. L. ir priklausytų E. L. nuosavybės teise, minėtame paveldėjimo teisės liudijime pagal įstatymą nustatyta nebuvo. Pagal teismų praktiką sutuoktinių turto teisinis režimas gali būti nustatytas jų susitarimu arba pagal įstatymą. Įstatymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė ir tokia teisinė turto padėtis išlieka, kol turtas nėra padalytas arba ši nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.100 str. 1 p. įtvirtintas pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti – vieno iš sutuoktinių mirtis. Šis juridiškai reikšmingas faktas nulemia santuokos pasibaigimą, kartu pasibaigia ir santuokos pagrindu susiformavę turtiniai santykiai. Pergyvenusysis sutuoktinis turi teisę ne ginčo tvarka prašyti notarą, kurio veiklos teritorijoje atsiranda mirusiojo sutuoktinio turto paveldėjimas, išduoti nuosavybės teisės liudijimą į jam tenkančią dalį bendrame turte (Notariato įstatymo 26, 28, 52 str.). Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas pergyvenusiojo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas (Notariato įstatymo 52 str. 2 d.). Šiuo veiksmu pergyvenusysis sutuoktinis apgina savo nuosavybės teises po sutuoktinio mirties, t. y. notaro išduotu liudijimu patvirtinamas nuosavybės teisių pasikeitimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės į asmeninę, nustatoma buvusio bendro turto dalis, tenkanti jam, ir dalis, priklausiusi palikėjui – mirusiajam sutuoktiniui. Tai aktualu, kai palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi kartu su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (CK 5.13 str.). Butui esant registruotam tik J. L. vardu, jam neprieštaraujant, po E. L. mirties buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas, nustatantis E. L. priklausančio turto dalį, kartu ir patį turtą. Ši aplinkybė yra reikšminga tuo, jog vėliau atsiradus papildomo turto, kuris nebuvo įgytas sutuoktinių santuokos metu, o dėl to atitinkamai neįtrauktas į E. L. nuosavybės teisės liudijimą, vėliau jis negali būti pripažįstamas to sutuoktinio, kuriam yra išduotas nuosavybės teisės liudijimas (šiuo atveju E. L.) turtu, prieš tai neįrodžius, jog šis turtas iš tiesų buvo įgytas dar santuokos metu. Tokiu atveju bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija nebėra taikoma. Be to, pagal Notariato įstatymo 51 str. 1 d. notarai, tvirtindami sandorius, privalo patikrinti valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose esančius duomenis, turinčius esminės reikšmės notarinio veiksmo atlikimui ir asmenų teisėtų interesų apsaugai. CK 4.262 str. nustato, jog įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju notarei nebuvo jokio pagrindo abejoti, ar viešame registre nurodyti duomenys apie J. L. nuosavybės teise registruotą nekilnojamąjį turtą yra teisingi. Tas pats pasakytina ir apie jau minėtus Palangos miesto pirmojo notaro biuro išduotus nuosavybės teisės liudijimą bei paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Ginčijamo liudijimo išdavimo metu galiojusi Notariato įstatymo 26 str. 2 d. redakcija (kuri yra analogiška ir šiuo metu galiojančiai) nustatė, jog pripažįstama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. Kadangi notarei pateikti dokumentai buvo išduoti kitos notarės, tai nesudarė jokio pagrindo atsakovei nei abejoti dėl juose nurodytų faktų tikrumo, nei kelti jų teisėtumo klausimo. Minėtuose dokumentuose užfiksuoti faktai apie E. L. bei J. L. nuosavybės bei turtinių teisių turinį buvo pakankami, kad notarė atliktų atsakovų D. L. bei M. B. prašomą notarinį veiksmą, t. y. išduotų paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į turtą, papildomai atsiradusį po J. L. mirties. Ieškinyje nurodytos aplinkybės apie V. G. išduotą įgaliojimą bei dvi preliminariąsias priestato pirkimo–pardavimo sutartis, kurių šalimi buvo ir pats ieškovas, notarei nebuvo nieko žinoma, kadangi ieškovo šiuo ieškiniu ginčijama pirkimo–pardavimo sutartis buvo patvirtinta notarine tvarka ne preliminariųjų sutarčių pagrindu. Atsižvelgiant į tai, šiuo konkrečiu atveju notarė neturėjo jokių prielaidų net suabejoti, jog minėtas ginčo turtas galėtų ar turėtų būti laikomas velionių J. ir E. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytu turtu. Kita vertus, net jei tokia informacija notarei tuo metu ir būtų buvusi žinoma, tokie įpėdinių tarpusavio susitarimai dėl priestato turtinio režimo nustatymo, nesant tam atskiro juridinio pagrindo, t. y. teismo sprendimo, kuriame būtų konstatuota, jog ginčo priestatas buvo įgytas / sukurtas J. ir E. L. santuokos metu ir dėl to laikomas jų bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, negali keisti po J. L. mirties papildomai atsiradusio paveldimo turto teisinio režimo. Be to, pagal pirkimo–pardavimo sutarties 5.1.7 p. pardavėjai, t. y. atsakovai D. L. ir M. B., patvirtino, kad nėra jokių asmenų ar institucijų, be kurių sandorio ar sutikimo, ar įgalinimų pardavėjai pagal galiojančius įstatymus (teisės aktus) neturėtų teisės sudaryti šio sandorio ar sudarydami šį sandorį pažeistų trečiųjų asmenų teises. Tai reiškia, jog jau po ginčijamo liudijimo išdavimo sudarydami pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjai ir toliau manė, jog nuosavybės teisės į ginčo priestatą priklauso tik jiems ir jokių trečiųjų asmenų nuosavybės teisės tokiu sandoriu nėra pažeidžiamos. Ieškovas pareikštu ieškiniu įrodinėdamas, jog ginčo turtas buvo įgytas (sukurtas) jo senelių J. ir E. L. santuokos metu ir iš bendrų lėšų, nepateikia teismui jokių tai patvirtinančių rašytinių įrodymų, nors ši pareiga pagal CPK 178 str. nuostatas tenka būtent ieškovui. Dėl 2015 m. birželio 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo atsiliepime nurodoma, kad po J. L. mirties papildomai atsiradęs turtas – priestatas yra laikytinas J. L. asmenine nuosavybe, į kurią turtines teises paveldėjimo pagal testamentą pagrindu įgijo atsakovai D. L. bei M. B., o ieškovas, priešingai, nei teigia, jokių turtinių teisių į minėtą turtą neįgijo, todėl ieškovui nesant ginčo priestato bendraturčiu, jis atitinkamai neturi teisės reikšti reikalavimo dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Atsižvelgiant į tai, šis ieškovo reikalavimas turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Tačiau, jeigu teismas tenkintų ieškovo reikalavimą dėl ginčijamo liudijimo dalių pripažinimo negaliojančiomis ir pripažintų ieškovui nuosavybės (paveldėjimo) teisę į 1/8 dalį priestato, turėtų atsižvelgti į tai, jog net ir pripažinus ieškovo nuosavybės (ar paveldėjimo) teisę į 1/8 dalį priestato, tai atitinkamai sudarytų tik 1/8 dalį ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties teisių ir pareigų, o tai reiškia, jog ieškovas neturi teisės reikalauti pripažinti visą pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia, o tik pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl jam tariamai nuosavybės teise priklausančios 1/8 priestato dalies nuosavybės teisių perleidimo. Pagal CK 1.96 str. sandorio dalies negaliojimas nedaro negaliojančių kitų jo dalių, jeigu galima daryti prielaidą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies. Atsižvelgiant į atsakovo A. L. atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją, jog nei jis, nei atsakovai D. L. bei M. B. vieni kitiems jokių pretenzijų dėl sudaryto sandorio neturi, galima daryti prielaidą, jog minėtas sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant ieškovo ginčijamos sandorio dalies. Net jei ieškovas būtų nesutikęs parduoti jam tariamai priklausančios 1/8 dalies priestato pirkėjui A. L., tai nebūtų trukdę kitiems dviem bendraturčiams parduoti kiekvienam iš jų po 7/16 dalis priklausančio minėto priestato. Ieškovas tokiu atveju, prieš sudarant ginčo sandorį, būtų galėjęs nebent siekti pasinaudoti savo, kaip bendraturčio, pirmenybės teise įsigyti parduodamo turto dalį, kaip tai numato CK 4.79 str. nuostatos. Tačiau iš pareikšto ieškinio reikalavimų turinio matyti, jog ieškovas ieškiniu nereikalauja, jog jam būtų perkeltos pirkėjo A. L. teisės ir pareigos (CK 4.79 str. 3 d.). Jeigu teismas tenkintų ieškovo reikalavimą pripažinti visą pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia arba atsižvelgęs į notarės paaiškinimus pripažintų negaliojančia tik tą sutarties dalį, kuria buvo perleista ieškovui tariamai priklausanti 1/8 dalis priestato, toliau turėtų būti sprendžiamas restitucijos taikymo klausimas (CK 1.80 str. 2 d.). Ieškovas pareikštu ieškiniu prašo taikyti dvišalę restituciją natūra dėl visos pirkimo–pardavimo sutarties, t. y. prašo įpareigoti atsakovus D. L. ir M. B. grąžinti A. L. sumokėtas pinigines lėšas, o pastarąjį įpareigoti grąžinti atsakovams ir ieškovui nuosavybėn priestatą. Toks reikalavimas yra nepagrįstas. CK 6.145 str. 2 d. nustatyta, jog restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas A. L. yra laikomas sąžiningu įgijėju, kol neįrodyta priešingai, o ieškovas ieškinyje nenurodo, jog jo reikalavimas dėl 1/8 dalies priestato grąžinimo natūra būtų siejamas būtent su jo noru (siekiu) šį turtą fiziškai valdyti ar naudoti pagal jo tiesioginę funkcinę paskirtį, manytina, jog šiuo atveju restitucijos taikymas natūra būtų neprotingas, nepateisinamas ir sukeltų šalims didelių nepatogumų. Notarės nuomone, pareikšto ieškinio tenkinimo atveju restitucija turėtų būti atliekama atsakovą A. L. įpareigojant sumokėti ieškovui 1/8 dalį priestato vertės, nurodytos pirkimo–pardavimo sutartyje, atitinkančią sumą pinigais, o atsakovus D. L. ir M. B. atitinkamai įpareigojant grąžinti A. L. už 1/8 dalį priestato gautą kainos dalį.

135. Palangos miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nusprendė priteisti iš ieškovo A. L. atsakovams: D. L. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų, M. B. 1050 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų, A. L. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) atstovavimo išlaidų, atsakovei S. Ž. 689,70 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 70 ct) atstovavimo išlaidų. Priteisė iš ieškovo A. L. 596 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio valstybei. Sprendimui įsiteisėjus nutarė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Palangos miesto apylinkės teismo 2015-08-05 nutartimi, t. y. negyvenamosios patalpos – kūrybinių dirbtuvių, kurių unikalus numeris ( - ), esančių ( - ), areštą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esminę reikšmę turi tai, kad: priestatas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas suformuotas jau mirus J. L. sutuoktinei E. L., t. y. bendrajai sutuoktinių nuosavybei jau pasibaigus, nes, kaip nurodo priimtame sprendime teismas, vadovaujantis CK 3.100 str. 1 d., bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių, tai reiškia, kad po vieno sutuoktinio mirties įgytas kito sutuoktinio turtas bus laikomas asmenine jo nuosavybe, jei šis faktas nenuginčijamas. Teismas sprendė, kad priestato nuosavybės teisėms J. L. vardu esant registruotoms jau po E. L. mirties, pagal viešuosius duomenis šis turtas laikytinas įgytu ne santuokoje, t. y. laikytinas asmenine J. L. nuosavybe. Teismas konstatavo, kad ieškovas nereiškė savarankiško reikalavimo dėl ginčo turto priestato pripažinimo bendrąja jungtine E. L. ir J. L. nuosavybe, neginčijo VĮ Registrų centre įregistruoto fakto, kad priestatas yra asmeninė J. L. nuosavybė, dėl ko vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, draudžiančiu teismui išeiti už ieškinio ribų, ieškovo reikalavimai dėl paveldėjimo teisės dokumentų ginčijimo, nesant nuginčytoms asmeninėms J. L. nuosavybės teisėms ir konstatuotoms bendrosios jungtinės E. L. ir J. L. nuosavybės teisėms į priestatą, nelaikytini teisėtai. Teismo nuomone, nesant teisinių pagrindų konstatuoti ieškovo teises į priestato dalį, taip pat nesant pagrindų atsakovą A. L. pripažinti buvus nesąžininga sandorio šalimi, nepagrįstu ir atmestinu laikytinas ir ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančia 2015-06-29 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1777.

146. Apeliantas teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2016-07-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovo pareikštą ieškinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad priestato nuosavybės teisėms J. L. vardu esant registruotoms jau po E. L. mirties, pagal viešuosius duomenis, šis turtas laikytinas įgytu ne santuokoje, t. y. laikytinas asmenine J. L. nuosavybe, teismas netinkamai taikė CK 4.47 str. 1 d., 3.100 str. normas, nukrypo nuo teismų formuojamos vienodos teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Teigia, kad CK 3.100 str. 1 d. nustatoma, kad bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių, todėl, kaip teisingai sprendime nurodo teismas, po vieno sutuoktinio mirties tik kito sutuoktinio įgytas turtas bus laikomas asmenine nuosavybe. Tačiau priestatas ir teisės į jį J. L. nebuvo įgytos, priestatas, kaip nekilnojamasis daiktas, buvo sukurtas ir buvo naudojamas esant gyviems tiek J. L., tiek Liukaitienei. Taigi, konstatuodamas J. L. asmeninės nuosavybės teisių į priestatą atsiradimo momentą ir pagrindus, teismas pažeidė CK reglamentavimą, nustatantį nuosavybės teisės atsiradimo momentą, netinkamai aiškino ir taikė nuosavybės teisių įgijimo pirminiu ir išvestiniu būdu aspektus. Vadovaujantis CK 4.47 str., 1 d. 1 p., 2 p., 4 p. normomis, pagrindai įgyti nuosavybės teises, be kita ko, yra sandoriai, paveldėjimas, taip pat naujo daikto pagaminimas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ir teisės doktrinoje yra išskiriami pirminis ir išvestinis (sutartinis) nuosavybės teisės įgijimo būdai. Pirmuoju atveju įgįjėjo teisės į daiktą atsiranda pirmą kartą arba nepriklausomai nuo ankstesnių teisių į jį. Išvestiniu nuosavybės teisės įgijimo būdu yra laikomas toks būdas, kai naujojo savininko nuosavybės teisė remiasi ankstesnio savininko teise ir yra išvesta iš jo teisės. Prie pirmojo (pirminio) nuosavybės teisės įgijimo būdo priskiriamas naujo daikto sukūrimas – naujų pastatų statyba. Teigia, kad nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad priestatas tokios apimties, kokios jis buvo registravimo Nekilnojamojo turto kadastre momentu 2015-04-20, buvo pastatytas jau 1992 metais ir nuo to momento buvo naudojamas E. L. ir J. L. pajamoms gauti (pvz., vasaros sezono metu priestate įrengti kambariai nuomojami poilsiautojams). Šią priestato pastatymo jau 1992 m. aplinkybę nagrinėtoje byloje, be ieškovo, patvirtino ir kaip liudytojai apklausti V. G. bei G. Š., šios aplinkybės iš esmės neginčijo ir atsakovai M. B. bei D. L.. Tai patvirtina, kad priestatą pastačius dar 15 metų iki E. L. mirties, E. L. įgijo nuosavybės teises į priestatą, atitinkamai ir ieškovas įgijo teisę į priestato dalį kaip E. L. palikimo, paveldimo pagal įstatymą, dalį. Todėl teismas priimtame sprendime nepagrįstai ir neteisėtai J. L. nuosavybės teisių į priestatą atsiradimo momentu laikė priestato ir teisių į jį registravimo Nekilnojamojo turto kadastre ir registre momentą ir neteisėtai konstatavo, kad J. L. mirties momentu priestatas buvo asmeninė J. L. nuosavybė, kuri nebuvo nuginčyta. Konstatuodamas, kad ieškovas neginčijo VĮ Registrų centro įregistruoto fakto, kad priestatas yra asmeninė J. L. nuosavybė, ir dėl to neįgijo teisės pareikšti reikalavimus dėl paveldėjimo teisės dokumentų ginčijimo, teismas nukrypo nuo teismų formuojamos vienodos teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Teismas konstatuodamas atsakovo A. L. galimą sąžiningumą netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, ir tai turėjo reikšmės neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimui.

157. Atsiliepime atsakovas D. L. su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog kadangi į negyvenamąsias patalpas – kūrybines dirbtuves, unikalus Nr. ( - ), esančias ( - ), nuosavybės teisė J. L. vardu buvo įregistruota jau po E. L. mirties, pagal viešuosius duomenis, teismas pagrįstai vertino, kad šis turtas laikytinas įgytu ne santuokoje, t. y. laikytinas asmenine J. L. nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nors ieškovas teigė, jog ginčo turtas buvo bendroji jungtinė E. ir J. L. nuosavybė, tačiau reikalavimo šį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nereiškė ir neginčijo VĮ Registrų centre įregistruoto fakto, kad minėtas turtas yra asmeninė J. L. nuosavybė.

168. Atsakovas A. L. pateikė atsiliepimą, juo prašo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškovas, paveldėjęs savo senelės E. L. buto su kūrybinėmis dirbtuvėmis dalį, neįgijo teisės į kūrybinių dirbtuvių priestatą. Ginčui reikšmingi faktai (rekonstrukcijos pabaiga ir pastatų bei daiktinių teisių į juos teisinis registravimas) įvyko po ieškovo senelės mirties, todėl ginčo pastatas buvo asmeninė J. L. nuosavybė, kurią jis testamentu paliko dukrai M. B. ir sūnui D. L.. Iš VĮ Registrų centro duomenų išrašo matyti, kad negyvenamosios patalpos – kūrybinės dirbtuvės (nuo Rl-1 iki R1-5, nuo 1A-1 iki 1A-13), unikalus Nr. ( - ), esančios ( - ), nuosavybės teise priklauso J. L.. Šios patalpos 2014-06-23 buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamojo turto kadastro objektas, jam suteiktas unikalus numeris. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad nors ieškovas ir teigė, jog ginčo turtas buvo bendroji jungtinė E. ir J. L. nuosavybė, tačiau nereiškė nei reikalavimo turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nei ginčijo VĮ Registrų centre įregistruotą faktą, jog minėtas turtas yra asmeninė J. L. nuosavybė.

179. Atsakovė Palangos miesto trečiojo notaro biuro notarė S. Ž. su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pagal CK 3.100 str. 1 p. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių. Pagal VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis, negyvenamosios patalpos – kūrybinės dirbtuvės (Rl-1 iki Rl-5, nuo 1A-1 iki 1A-13), unikalus Nr. ( - ), esančios ( - ), suformuotos kaip atskiras daiktas, nuosavybės teisė J. L. įregistruota nuo 2015 m. balandžio 21 d., t. y. kai jo sutuoktinė E. L. jau buvo mirusi. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių, kas reiškia, jog po sutuoktinio mirties kito sutuoktinio įgytas turtas bus laikomas asmenine jo nuosavybe, jei šis faktas nenuginčijamas.

18Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

1910. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

20Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

2111. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

22Nustatytos faktinės aplinkybės

2312. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo seneliams E. L. ir J. L. nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis daiktas – butas su kūrybinėmis dirbtuvėmis, esantis adresu ( - ). 1991 metais, atsižvelgiant į vykdomą tautodailinę ieškovo senelio J. L. ir ieškovo tėvo A. L. veiklą, dailininkų ir tautodailininkų kūrybinių-kooperatinių dirbtuvių kooperatyvo „Alka“ narių susirinkimo 1991-11-06 sprendimu buvo nutarta leisti J. L. ir A. L. statyti priestatą prie dirbtuvių, priklausančių J. L., esančių adresu ( - ) (t. 2, b. l. 21–24). 1992-02-17 J. L. vardu buvo išduotas priestato prie kūrybinių dirbtuvių, adresu ( - ), statybą leidžiantis leidimas (t. 2, b. l. 23). Ieškovo teigimu, 1991 metais priestato statyba buvo pradėta ir priestatas ieškovo senelių J. L. ir E. L. bei ieškovo tėvo A. L., nuolat gyvenusio su ieškovo seneliais, lėšomis ir jėgomis statyti buvo užbaigtas 1992 metais. Tačiau neužbaigus priestato vidaus įrengimo, nesutvarkius priestato statybos dokumentacijos, ieškovo seneliams esant gyviems, priestatas ir teisės į jį nebuvo įregistruotos Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, t. y. nebuvo užbaigtos priestato rekonstrukcijos registravimo teisinės procedūros.

2413. E. L. (ieškovo močiutė) ( - ) mirė. Po E. L. mirties palikimo atsiradimo vietai esant priskirtai Palangos miesto pirmojo notaro biuro veiklos teritorijai, ( - ) paveldėtojams: ieškovui (mirus ieškovo tėvui A. L.) J. L., M. B. ir D. L. buvo išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai į turto, t. y. buto su kūrybinėmis dirbtuvėmis, esančio ( - ), likusio po palikėjos E. L. mirties, 1/2 dalį. Priestatui nesant registruotam Nekilnojamojo turto kadastre, atitinkamai ir palikėjos E. L. teisėms į priestatą nesant registruotoms Nekilnojamojo turto registre, priestatas nebuvo įtrauktas į turto, likusio po palikėjos E. L. mirties, apimtį ir paveldėjimo teisės dokumentai į 1/2 dalį priestato nė vienam iš paveldėtojų pagal įstatymą išduoti nebuvo. Kaip ieškovui tapo žinoma vėliau, 2008-02-04 ieškovo senelis J. L. sudarė testamentą Nr. 2-505, kuriuo visą jam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko atsakovams M. B. ir D. L.. ( - ) mirė ir ieškovo senelis J. L.. Ieškovo senelio J. L. turto paveldėjimo byla buvo pradėta Palangos miesto 3-iajame notarų biure, kur atsakovams M. B. ir D. L. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas į turtą, likusį po ieškovo senelio J. L. mirties, – 5/8 dalis buto su kūrybinėmis dirbtuvėmis, esančio adresu ( - ). Ieškovas tapo 1/8 dalies buto, esančio ( - ), savininku. Tarp ieškovo, atstovaujamo atstovės pagal įstatymą mamos R. L., ir atsakovų D. L. ir M. B. buvo sudarytas susitarimas dėl priestato teisinių statybos užbaigimo procedūrų atlikimo ir priestato pardavimo. Tam tikslui ieškovas, atstovaujamas atstovės pagal įstatymą mamos R. L., ir atsakovai D. L. ir M. B. 2011-11-15 išduotu įgaliojimu Nr. 2438 įgaliojo V. G., be kita ko, atstovaujant įgaliotojams užbaigti buto su kūrybinėmis dirbtuvėmis ir priestatu, esančio ( - ), rekonstrukcijos procedūras ir rekonstruotus nekilnojamuosius daiktus įgaliotojų vardu įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Įgaliotam asmeniui pratęsus buto su kūrybinėmis dirbtuvėmis ir priestatu teisinės registracijos užbaigimo procedūras, 2012-07-29 tarp ieškovo, atstovaujamo atstovės pagal įstatymą mamos R. L., atsakovų D. L. bei M. B. ir atsakovo A. L. buvo sudaryta preliminarioji avanso sutartis dėl turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kuria būsimieji pardavėjai įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2013-01-30 parduoti pirkėjui atsakovui A. L. nebaigtą įrengti priestatą – kotedžą, esantį ( - ), už ne mažesnę nei 120 000 Lt kainą. Sudarytos preliminariosios avanso sutarties dėl turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo pagrindu atsakovas A. L. sumokėjo atsakovams D. L. ir M. B. 3 000 Lt dydžio avansą. Ta pačia sutartimi buvo nustatyta, kad ieškovui, atstovaujamam atstovės pagal įstatymą mamos R. L., tenkančią parduodamo turto kainos dalį, kurią sudarys 50 000 Lt, sumokės atsakovai D. L. ir M. B.. Iki anksčiau nurodytoje preliminariojoje sutartyje nustatytos priestato pardavimo atsakovui A. L. datos pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarius, 2013-01-30 tarp ieškovo, atstovaujamo atstovės pagal įstatymą mamos R. L., D. L. ir M. B. iš vienos pusės ir atsakovo A. L. buvo pasirašyta nauja (analogiška) preliminarioji avanso sutartis dėl turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kuria įsipareigojimų dėl priestato pardavimo tomis pačiomis sąlygomis įvykdymas buvo pratęstas iki

252013-06-01. Po 2013-06-01 atsakovai D. L. ir M. B. panaikino įgaliojimą, išduotą V. G., ir patys ėmėsi užbaigti priestato rekonstrukcijos teisinės registracijos procedūras. Ieškovui 2015 metais tapo žinoma, jog atsakovai M. B. ir D. L., užbaigę priestato rekonstrukcijos teisinės registracijos procedūras, 2015-04-20 Nekilnojamojo turto kadastre įregistravo užbaigtą stalyti statinį – priestatą, o 2015-04-21 Nekilnojamojo turto registre įregistravo tik ieškovo senelio J. L. nuosavybės teises į visą priestatą. Atlikę priestato ir teisių į jį registraciją Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, atsakovai M. B. ir D. L. kreipėsi į Palangos miesto trečiojo notaro biuro notarę S. Ž.. Atsakovams M. B. ir D. L. 2015-06-04 buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. 1577, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos kiekvieno iš atsakovų M. B. ir D. L. nuosavybės teisės į 1/2 dalį 227,08 kv. m bendro ploto negyvenamosios patalpos – kūrybinių dirbtuvių, kurių unikalus numeris ( - ), esančių adresu ( - ) (priestato). Netrukus po nuosavybės teisių įregistravimo atsakovų M. B. ir D. L. vardu tarp šių atsakovų ir atsakovo A. L. buvo sudaryta 2015-06-29 pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 1777, patvirtinta Palangos miesto trečiojo notaro biuro notarės.

26Dėl apeliacinio skundo argumentų

2714. Ieškovas teigia, kad atsakovai nuslėpė nuo notarės faktą, jog paveldėjimo teisė į 1/8 dalį priestato, pastatyto ieškovo senelių jėgomis ir lėšomis, atsirado ir ieškovui. Atsakovė notarė S. Ž. nurodė, kad viešuosiuose registruose jokių duomenų apie tai, kad turtas – negyvenamosios patalpos – kūrybinės dirbtuvės, unikalus Nr. ( - ), esančios ( - ), buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nėra. Šis turtas buvo asmeninė J. L. nuosavybė, nes įgytas po sutuoktinės E. L. mirties, todėl M. B. ir D. L. pateikta informacija nebuvo klaidinama.

2815. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog, ieškovo duomenimis, ginčo objektas buvo pradėtas statyti 1991 metais, faktinė jo statybos pabaiga – 1992 m. Pažymėtina, jog nors ginčo objektas nuo 1991 m. (statybos pradžios) iki 2015-04-20 (priestatas įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre) ir nebuvo civilinių santykių apyvartos objektas (CK 1.98 straipsnio 2 dalis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 7 punktas), tačiau jis turėjo tam tikrą vertę ir, preliminariai vertinant, buvo sukurtas dar esant gyviems ieškovo seneliams. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas J. L. asmeninės nuosavybės teisių į priestatą atsiradimo momentą ir pagrindus, galbūt pažeidė CK reglamentavimą, nustatantį nuosavybės teisės atsiradimo momentą, netinkamai aiškino ir taikė nuosavybės teisių įgijimo aspektus (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 punktai). Kolegijos vertinimu, šioje civilinėje byloje priimant procesinį sprendimą, ypatingai aktualu laikytis chronologinės reikšmingų įvykių sekos. Įstatymuose nustatytais pagrindais įgyta nuosavybė į nekilnojamąjį daiktą registruojama Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta tvarka. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, ne kartą yra nurodęs, kad nekilnojamojo daikto teisinės registracijos faktas nėra nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas. Teisine nekilnojamojo daikto registracija yra tik įregistruojami nuosavybės į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo (pasikeitimo, pasibaigimo) juridiniai faktai, kurie susiformavo įstatyme nustatytais pagrindais (sandoriu, administraciniu aktu ir kt.), t. y. nekilnojamojo daikto teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindais, tačiau tokio daikto registracijos atlikimo faktas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010). Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad priestatas faktiškai tokios apimties (ar panašios), kokios jis buvo registravimo Nekilnojamojo turto kadastre momentu 2015-04-20, buvo pastatytas jau 1992 metais, tai laikytina nuosavybės teisių atsiradimo momentu. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenustatinėjo, dėl to galbūt nepagrįstai, atsižvelgęs į VĮ Registro centro duomenis, konstatavo, jog negyvenamosios patalpos – kūrybinės dirbtuvės (nuo R1-1 iki R1-5, nuo 1A-1 iki 1A-13), unikalus Nr. ( - ), esančios ( - ), suformuotos kaip atskiras daiktas ir asmeninės nuosavybės teise nuo 2015-04-21 priklauso J. L., nes įregistruotos tada, kai jo sutuoktinė E. L. jau buvo mirusi (CK 3.100 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą pripažintina, kad apylinkės teismas priimtame sprendime galbūt nepagrįstai J. L. nuosavybės teisių į priestatą atsiradimo momentu laikė priestato ir teisių į jį įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre ir registre momentą ir galbūt neteisėtai konstatavo, kad J. L. mirties momentu priestatas buvo asmeninė J. L. nuosavybė.

2916. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo tik tai, jog teismo sprendimo priėmimo dieną, o tai reiškia, jog ir ginčo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dieną, teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo nuginčytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog ginčo priestatas asmeninės nuosavybės teise priklausė J. L.. Taigi, apeliantas dėl šios aplinkybės nuginčijimo turėtų inicijuoti papildomo reikalavimo nagrinėjimą ir siekti įrodyti, jog ginčo priestatas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise buvo įgytas (sukurtas) abiejų jo senelių, t. y. velionių J. L. ir E. L.. Tik tokiu atveju, jeigu būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog ginčo priestatas iš tiesų buvo įgytas (sukurtas) dar 1992 metais ir tai buvo atlikta bendromis sutuoktinių J. ir E. L. lėšomis ir interesais, galbūt būtų pagrindas išvadai, jog ginčo priestatas, nepaisant jo registravimo laiko, turėtų būti vertinamas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių J. ir E. L. nuosavybė. Kolegija sutinka su notarės nuomone, jog tik tada ieškovas įgytų teisę reikalauti, kad būtų iš dalies panaikintas atsakovams išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, o ieškovui pripažinta teisė į atitinkamą dalį paveldimo turto (ginčo priestato) bei teisė reikšti reikalavimą dėl sandorio, kuris galbūt pažeidžia ieškovo interesus, pripažinimo negaliojančiu. Atsižvelgiant į tai, jog į šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyką nepateko tokių aplinkybių tyrimas ir vertinimas, t. y. ar ginčo priestatas turi būti pripažintas J. ir E. L. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atitinkamai ieškinys turėtų būti tikslinamas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pagal dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog apeliacinės instancijos teismo, kaip ir bet kurio kito teisingumą vykdančio teismo, pareiga – savarankiškai, klausant tik įstatymo kvalifikuoti bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes (Konstitucijos 109 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo atliktas faktinių bylos aplinkybių, nurodytų apeliaciniame skunde, savarankiškas teisinis kvalifikavimas negali būti laikomas apeliacinio skundo ribų peržengimu, net jeigu apeliaciniame skunde šios faktinės aplinkybės nebuvo kvalifikuotos pagal konkrečią ir tinkamą teisės normą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. ir kt. v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-423/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Dalis erdvės“ v. V. J., bylos Nr. 3K-3-404/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-289-248/2016). Kolegijos vertinimu, teismas, šioje byloje atlikdamas teisinį įvertinimą, nepatikslinus ieškinio reikalavimų, negali iki galo atlikti savo pareigos ir priimti teisingo procesinio sprendimo (CK 1.138 straipsnis).

3017. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog ginčo priestatas asmeninės nuosavybės teise priklausė J. L., kitų ieškovo reikalavimų, susijusių su 2015-06-04 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimų panaikinimu ir ieškovui nuosavybės teisės į 1/8 dalį priestato pripažinimu, atsakovams priklausančių dalių perskirstymu, atsakovo S. L. nesąžiningumu, nenagrinėjo tuo aspektu, kad ginčo priestatas iš tiesų buvo įgytas (sukurtas) dar 1992 metais (ar panašiu metu) ir tai buvo atlikta bendromis sutuoktinių J. ir E. L. lėšomis ir interesais. Aptarti šie ieškovo reikalavimai yra išvestiniai, tiesiogiai priklausantys nuo anksčiau nurodytų faktinių bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo – asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės konstatavimo, dėl to apeliacinės instancijos teismas plačiau apie tai nepasisako.

3118. Kolegija mano, kad nagrinėjamu atveju patikslinus ieškinį tikslinga iš naujo aiškintis aptartas aplinkybes. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jeigu dėl tirtinų aplinkybių, reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio yra pagrindas išvadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010.), nes tokia padėtis prieštarauja tiek apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

32Dėl bylinėjimosi išlaidų

33Atsižvelgiant į tai, kad byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys).

34Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,

Nutarė

35Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. .

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. 1. Ieškovas 2015-08-24 kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą su... 5. 2) panaikinti 2015-06-04 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo,... 6. 3) panaikinti 2015-06-04 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo,... 7. 4) pripažinti ieškovui A. L. nuosavybės teisę į 1/8 dalį negyvenamųjų... 8. 5) priteisti iš atsakovų ieškovo A. L. patirtų bylinėjimosi išlaidų... 9. Nurodė, kad ieškovo senelių J. L. ir E. L. užsakymu 1991 metais... 10. 2. Atsakovas A. L. atsiliepime nesutinka su pareikštu ieškiniu ir prašo A.... 11. 3. Atsakovai M. B. ir D. L. teismui pateikė analogiškus atsiliepimus, jais... 12. 4. Atsakovė notarė S. Ž. atsiliepime teismui su ieškiniu nesutiko ir... 13. 5. Palangos miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 27 d. sprendimu ieškinį... 14. 6. Apeliantas teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti... 15. 7. Atsiliepime atsakovas D. L. su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti,... 16. 8. Atsakovas A. L. pateikė atsiliepimą, juo prašo skundo netenkinti,... 17. 9. Atsakovė Palangos miesto trečiojo notaro biuro notarė S. Ž. su skundu... 18. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 19. 10. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų... 20. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ... 21. 11. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas... 22. Nustatytos faktinės aplinkybės... 23. 12. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo seneliams E. L. ir J. L.... 24. 13. E. L. (ieškovo močiutė) ( - ) mirė. Po E. L. mirties palikimo... 25. 2013-06-01. Po 2013-06-01 atsakovai D. L. ir M. B. panaikino įgaliojimą,... 26. Dėl apeliacinio skundo argumentų ... 27. 14. Ieškovas teigia, kad atsakovai nuslėpė nuo notarės faktą, jog... 28. 15. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog, ieškovo duomenimis, ginčo... 29. 16. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo tik... 30. 17. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog ginčo priestatas... 31. 18. Kolegija mano, kad nagrinėjamu atveju patikslinus ieškinį tikslinga iš... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 33. Atsižvelgiant į tai, kad byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos... 34. Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,... 35. Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. sprendimą panaikinti ir...