Byla 3K-3-404/2014
Dėl skolos priteisimo; tretieji asmenys – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Gertauta“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Ivaksos statyba“

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Gedimino Sagačio (pranešėjas) ir Vinco Versecko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. J. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 30 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Dalis erdvės“ ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos priteisimo; tretieji asmenys – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Gertauta“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Ivaksos statyba“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, ir proceso teisės normų, nustatančių bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas bei įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, aiškinimo ir taikymo klausimai.

6Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 77 235,27 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje jis nurodė, kad 2008 m. birželio 9 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 08/06/09 perėmė iš UAB „Gertauta“ šios iš UAB „Ivaksos statyba“ įsigytą reikalavimo teisę skolininkui V. J. (atsakovui). Ieškovo teigimu, pagal kasos išlaidų orderius atsakovas iš pradinio kreditoriaus UAB „Ivaksos statyba“ gavo 100 706 Lt statybinėms medžiagoms pirkti. Atsakovas dokumentais pagrindė tik 23 470,73 Lt panaudojimą, o dalies gautų lėšų – 77 235,27 Lt – į bendrovės kasą negrąžino, todėl ieškovas prašė priteisti šią sumą iš atsakovo kartu su 5 proc. dydžio procesinėmis palūkanomis.

7Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad jam (bendrovėje dirbusiam darbų vykdytoju) kasos išlaidų orderiais lėšos buvo išduodamos ne statybinėms medžiagoms pirkti, bet neapskaitytam darbo užmokesčiui bendrovės darbuotojams išmokėti. Atsakovo teigimu, UAB „Ivaksos statyba“ gan ilgą laiką (nuo 2005 m. lapkričio mėn. iki 2006 m. gruodžio mėn.) kas mėnesį išduodavo atsakovui lėšas, tačiau niekada neprašė pateikti buhalterinės apskaitos dokumentų, nes žinojo, kad atsakovas to padaryti negalės.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

9Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. liepos 31 d. sprendimu ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

10Teismas nustatė, kad atsakovas neginčijo aplinkybės, jog gavo kasos išlaidų orderiuose nurodytas sumas, tačiau teigė, kad šios lėšos, priešingai nei nurodyta kasos išlaidų orderiuose, buvo panaudotos neapskaitytam darbo užmokesčiui bendrovės darbuotojams išmokėti. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad kaip liudytojai apklausti buvę bendrovės darbuotojai patvirtino, jog dalį darbo užmokesčio gaudavo per darbų vadovą V. J., nepasirašant žiniaraštyje, iš byloje esančių žiniaraščių matyti, kad darbuotojams buvo mokamas minimalus darbo užmokestis, atsižvelgęs į tai, jog bendrovė vykdė darbus stambiuose objektuose, nusprendė, kad statybos sektoriuje dirbantys asmenys galėjo gauti daug didesnį darbo užmokestį, nei valstybės nustatytas minimalus darbo užmokestis. Kadangi pinigai pagal kasos išlaidų orderius atsakovui buvo išduodami kas mėnesį nuo 2005 m. spalio mėn. iki 2006 m. liepos mėn., kiekvieną mėnesį įmonėje buvo sudaromas balansas, papildomos lėšos buvo išduodamos net ir atsakovui nepateikus gautų lėšų panaudojimo dokumentų, tai, nepaisant to, kad kasos išlaidų orderiai turi visus buhalterinės apskaitos dokumentams būtinus rekvizitus, pasirašyti įmonės vadovo ir kasininko, teismas laikė, jog juose klaidingai nurodytas pinigų išdavimo pagrindas. Įvertinęs ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažino įrodytu atsakovo teiginį dėl jam išduotų lėšų panaudojimo neapskaitytam darbo užmokesčiui bendrovės darbuotojams išmokėti, pažymėdamas, kad ieškovas CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis jo nepaneigė (CPK 178 straipsnis).

11Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi BUAB „Gertauta“ apeliacinį skundą ir ieškovo prisidėjimą prie jo, 2013 m. spalio 30 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino, priteisė ieškovui iš atsakovo 77 235,27 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

12Teisėjų kolegija nustatė, kad aplinkybės, jog UAB „Ivaksos statyba“ kasos išlaidų orderiuose nurodytas pinigų išmokėjimo pagrindas – medžiagoms įsigyti, o V. J. išrašytuose kasos pajamų orderiuose nurodyta, kad tai grąžinama skola už medžiagas, patvirtina, jog grąžindamas dalį pinigų atsakovas suprato savo prievolę grąžinti jam išmokėtus grynuosius pinigus; faktą, kad atsakovui išmokėtos lėšos buvo skirtos medžiagoms pirkti, patvirtina atsakovo atsiskaitymai įmonei už pirktas medžiagas ir kitas išlaidas, 2006 m.–2007 m., kasos pajamų orderiuose nurodytas pinigų grąžinimo įmonei pagrindas. Kolegijos vertinimu, visuotinai suprantama aplinkybė, kad nelegalius darbo užmokesčio mokėjimus įmonė gali atlikti iš neapskaitytų pajamų; išmokėdama pagal kasos išlaidų orderius medžiagoms įsigyti skirtas grynųjų pinigų sumas ir negaudama oficialių dokumentų dėl patirtų išlaidų, įmonė negalėtų tokių išlaidų įtraukti į sąnaudas (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Kolegija nusprendė, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovui išmokėti grynieji pinigai panaudoti UAB „Ivaksos statyba“ darbuotojų neapskaitytiems darbo užmokesčiams mokėti – liudytojų parodymai, kad pagal darbo sutartį jie gaudavo minimalų darbo užmokestį, o likusią dalį grynais pinigais jiems sumokėdavo atsakovas, BUAB „Ivaksos statyba“ mokesčio mokėtojo neįvykdytų mokestinių prievolių pažymos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos operatyvaus UAB „Ivaksos statyba“ patikrinimo ataskaitos neįrodo, kad atsakovas medžiagoms pirkti gautą 77 235,27 Lt sumą panaudojo UAB „Ivaksos statyba“ darbuotojų neapskaitytam darbo užmokesčiui išmokėti. Asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai įgyta (CK 6.237 straipsnis). Kolegija konstatavo, kad atsakovo veiksmai be teisinio pagrindo negrąžinant medžiagų įsigijimui išmokėtų grynųjų pinigų yra neteisėti ir nesąžiningi; patvirtina, jog atsakovas, pažeisdamas teisėtus įmonės interesus, save laiko privilegijuotu teisinių santykių dalyviu. Kolegijos vertinimu, ieškovas įrodė, kad atsakovas dėl savo neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų praturtėjo be teisinio pagrindo, įmonė patyrė nuostolių, egzistavo ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo priežastinis ryšys, o tai sudaro pagrindą ieškinį patenkinti; byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės arba sumažinti priteistinos skolos dydį. Kolegija patenkino pagrįstą ieškovo reikalavimą priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį pagrindiniai teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 30 d. sprendimą ir palikti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. sprendimą nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl šalių santykių kvalifikavimo. Kasatoriaus įsitikinimu, teisėjų kolegija be teisinio pagrindo taikė nepagrįsto praturtėjimo institutą. Pagal kasacinio teismo praktiką CK 6.237 straipsnio 1 dalies sąlyga „asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo“ reiškia tai, kad turto įgijimo negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu. Kadangi kasatorius lėšas gavo teisėtu pagrindu (pagal kasos išlaidų orderius), darbdavio nurodymu jos panaudotos statybinėms medžiagoms įsigyti ir bendrovės darbuotojų atlyginimams mokėti, tai kasatorius nurodo galėjęs ir turėjęs gauti lėšas, pažymi, kad, vykdant nurodymą, pinigai neliko jo žinioje, buvo perduoti bendrovės darbuotojams, taigi jis nepraturtėjo.
  2. Dėl kasatoriaus atsakomybės dydžio. Kasatorius nurodo, kad lėšos jam perduotos kaip UAB „Ivaksos statyba“ darbuotojui ir buvo skirtos darbo funkcijoms vykdyti, todėl, ieškovui įrodinėjant dėl darbuotojo veiksmų patirtą žalą, taikytinos DK nuostatos, reglamentuojančios darbuotojų materialinę atsakomybę. Pagal DK 254 straipsnį darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, todėl net ir konstatavus, kad bendrovė patyrė žalos dėl kasatoriaus veiksmų, priteistinos žalos dydis ribojamas kasatoriaus trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžiu. Teisėjų kolegija nepagrįstai sprendė, kad kasatorius, kuris nežinojo, jog pinigai nebus tinkamai apskaityti, o ne bendrovės valdymo organai turi atsakyti už bendrovei tariamai padarytus nuostolius.
  3. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Kasatoriaus manymu, šalims procesiniuose dokumentuose neprašius taikyti nepagrįsto praturtėjimo instituto, teisėjų kolegija, nepagrįstai veikdama ex officio, pažeidė CPK 320 straipsnio 2 dalį, nes peržengė apeliacinio skundo ribas, tai padarė byloje nesant viešojo intereso; nepranešė bylos šalims apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas, nesudarydama galimybės šalims išdėstyti savo poziciją, pateikti atsikirtimus ir apginti teisėtus interesus, taip pažeisdama teisę į teisingą teismą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis) ir neužtikrindama proceso rungtyniškumo (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija taip pat pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nes neįvertino esminę reikšmę turinčių įrodymų (kasatoriaus žiniaraščių, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto operatyvaus patikrinimo duomenų). Teisėjų kolegija, panaikindama pirmosios instancijos teismo sprendimą, nepasisakė dėl byloje surinktų ir ištirtų įrodymų, kuriais jis grindžiamas, nenurodė, kodėl pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino įrodymus, kodėl jie vertintini kitaip, pažeidė pareigą motyvuoti teismo sprendimą, nes be motyvų atmetė surinktus įrodymus, nepasisakydama dėl jų neteisėtumo ir neleistinumo (CPK 185 straipsnis, 331 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. ir kt. v. UAB „Tortela“, bylos Nr. 3K-3-131/2008), nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados apie ieškinio nepagrįstumą, taip nukrypdama nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vokietijos bendrovė „Schöpp-Sportboden“ GmbH v. UAB „Regio“, bylos Nr. 3K-3-13/2013). Kasaciniame skunde nurodoma, kad teisėjų kolegija, priimdama naują sprendimą, rėmėsi ne bylos medžiaga ir apeliaciniame skunde apibrėžtomis ginčo nagrinėjimo ribomis, tačiau bylą išnagrinėjo kaip pirmosios instancijos teismas, nors jo ir apeliacinės instancijos teismo uždaviniai ir funkcijos skiriasi, apeliacinės instancijos paskirtis – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą remiantis surinkta bylos medžiaga neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Priėmusi visiškai naują sprendimą, grindžiamą pagrindais, kurie nebuvo ištirti pirmosios instancijos teisme (CPK 263 straipsnio 2 dalis), teisėjų kolegija atėmė iš kasatoriaus galimybę juos apeliuoti, teikti atsikirtimus ir paaiškinimus.

15Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo palikti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 30 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl šalių santykių kvalifikavimo. Ieškovas nurodo, kad neteisėti kasatoriaus veiksmai yra ne pinigų gavimas, bet jų negrąžinimas (pasisavinimas). Kasatoriui teisėtai perduoti pinigai išliko UAB „Ivaksos statyba“ nuosavybe, todėl, jam nusprendus lėšų negrąžinti, šios tapo gautomis be pagrindo, o tokie kasatoriaus veiksmai pasisavinant pinigus atitinka nepagrįsto praturtėjimo teisinį reglamentavimą. Ieškovo manymu, pinigų panaudojimas neapskaitytam UAB „Ivaksos statyba“ darbuotojų darbo užmokesčiui mokėti nepagrįstas jokiais įrodymais, liudytojai nenurodė, kad jiems sumokėta panaudojant medžiagoms pirkti skirtus pinigus, faktas nenustatytas ir BUAB „Ivaksos statyba“ mokesčio mokėtojo neįvykdytų mokestinių prievolių pažymose, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos operatyvaus UAB „Ivaksos statyba“ patikrinimo ataskaitose.
  2. Dėl kasatoriaus atsakomybės dydžio. Ieškovas sutinka, kad jį ir kasatorių siejo darbo teisiniai santykiai, tačiau pažymi, jog, net teismui pakeitus teisinio santykio kvalifikavimą, materialinės atsakomybės taikymo rezultatas būtų tas pats. Kadangi pasisavindamas jam patikėtą turtą kasatorius žinojo ir suprato savo neteisėtus veiksmus, ieškovui pareikalavus grąžinti gautus pinigus, grąžino dalį gautos sumos, kas patvirtina, kad kasatorius savo neteisėtus veiksmus atliko tyčia, tai jo materialinės atsakomybės dydis neribojamas (DK 255 straipsnio 1 dalis) ir nesiskiria nuo civilinės atsakomybės dydžio.
  3. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Nesutikdamas su kasatoriumi, ieškovas nurodo, kad ginčui išspręsti reikšmingos šalių reikalavimuose ir atsikirtimuose išdėstytos faktinės aplinkybės ir faktiniai argumentai. Tinkamas teisinių santykių kvalifikavimas ir juos reglamentuojančių teisės normų taikymas – teismo procesinė pareiga, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendime pateiktas teisinio santykio kvalifikavimas nelaikytinas apeliacinio skundo ribų peržengimu, ypač atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas ginčo šalis siejančių teisinių santykių neidentifikavo ir ieškinį atmetė. Kadangi teisėjų kolegija aiškiai pasisakė, kad byloje surinktų įrodymų visuma neįrodo, jog kasatorius medžiagoms pirkti gautas lėšas panaudojo UAB „Ivaksos statyba“ darbuotojų neapskaitytam darbo užmokesčiui išmokėti, tai ieškovas laikosi pozicijos, kad skundžiamas sprendimas buvo pakankamai motyvuotas, kaip to reikalaujama proceso teisės normose ir kasacinio teismo praktikoje. Ieškovo manymu, teisėjų kolegija vertino kasatoriaus argumentą dėl lėšų panaudojimo neapskaitytam darbo užmokesčiui mokėti ir jį pagrindžiančius įrodymus, tačiau jų pagrindu nenustatė, kad šis pagrįstas; ieškovas pateikia kasatoriui iš UAB „Ivaksos statyba“ kasos išmokėtų ir tariamai bendrovės darbuotojams nelegaliai išmokėto darbo užmokesčio skaičiavimus, pažymi, kad apskaičiuotos sumos nesutampa, kas leidžia abejoti kasatoriaus pozicijos pagrįstumu.

16Daugiau atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

19Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo

20Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas, nes neįvertino esminę reikšmę turinčių įrodymų (kasatoriaus žiniaraščių, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto operatyvaus patikrinimo duomenų), nepasisakė dėl byloje surinktų ir ištirtų įrodymų, kuriais buvo grindžiamas panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas, nenurodė, kodėl pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino įrodymus, kodėl jie vertintini kitaip, be motyvų atmetė surinktus įrodymus, nepasisakydamas dėl jų neteisėtumo ir neleistinumo. Tokie argumentai nepripažintini pagrįstais.

21Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad, spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB ,,Elektrotonas“ v. T. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „YIT Technika“ v. AB „Kraft Foods Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ v. UAB „Bioetan LT“, bylos Nr. 3K-3-576/2013; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-176/2012; kt.). Kartu pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. K. ir kt. v. AB „Vilniaus Sigma“, bylos Nr. 3K-3-124/2012).

22Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimdamas naują sprendimą, įvertino ir skundžiamame sprendime pasisakė dėl byloje surinktų įrodymų: UAB „Ivaksos statyba“ kasos išlaidų orderių, pagal kuriuos kasatoriui išmokėti grynieji pinigai nurodant išmokėjimo pagrindą – medžiagoms įsigyti, kasatoriui išduotų kasos pajamų orderių, kuriuose nurodytas pinigų gavimo pagrindas – grąžinama skola už medžiagas, kartu su kasatoriumi UAB „Ivaksos statyba“ dirbusių liudytojų parodymų, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bankrutuojančio mokesčių mokėtojo (juridinio asmens) neįvykdytų mokestinių prievolių pažymų, UAB „Ivaksos statyba“ operatyvaus patikrinimo ataskaitų. Teismas sprendė, kad kasatoriui išmokėtos lėšos buvo skirtos medžiagoms pirkti, grąžindamas dalį skolos, jis suprato savo prievolę grąžinti medžiagoms įsigyti išmokėtus grynuosius pinigus, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog kasatoriui išmokėti grynieji pinigai panaudoti UAB „Ivaksos statyba“ darbuotojų neapskaitytam darbo užmokesčiui mokėti (teismo vertinimu, liudytojų parodymai ir Valstybinės mokesčių inspekcijos dokumentai tokio kasatoriaus teiginio nepatvirtina). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pagal kasos išlaidų orderius išmokėdama grynųjų pinigų sumas medžiagoms įsigyti, įmonė privalo šias išlaidas pagrįsti oficialiais dokumentais apie patirtas išlaidas įmonės vardu, priešingu atveju tokių išlaidų ji negalėtų įtraukti į įmonės sąnaudas, taigi pagal buhalterinius dokumentus būtų galima spręsti apie darbo užmokesčio mokėjimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Įvertinusi apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir jų pagrindu padarytas išvadas pirmiau šioje nutartyje nurodytos kasacinio teismo jusrisprudencijos kontekste, teisėjų kolegija nekonstatuoja įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Kaip tinkamai nustatė apeliacinės instancijos teismas, ieškovo pateikti UAB „Ivaksos statyba“ kasos pajamų ir išlaidų orderiai bei juose nurodytas atitinkamai pinigų gavimo ir išdavimo kasatoriui pagrindas patvirtina kasatoriui išmokėtų lėšų paskirtį – medžiagoms pirkti. Kasatorius pateikė dalies gautų pinigų panaudojimą pagrindžiančius dokumentus, grąžino dalį nepanaudotų lėšų, o likusią dalį teigia išmokėjęs UAB „Ivaksos statyba“ darbuotojams kaip neapskaitytą darbo užmokestį. Tačiau byloje surinktų duomenų visuma neteikia pagrindo išvadai ir kasatorius neįrodė, kad egzistavo darbdavio UAB „Ivaksos statyba“ ir darbuotojų susitarimas dėl neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo, todėl byloje esantys rašytiniai įrodymai ir darbuotojų paaiškinimai, jog šie gaudavo pinigų iš kasatoriaus, neleidžia spręsti, kad mokėdamas pinigus kasatorius vykdė darbdavio įsipareigojimą sumokėti neapskaitytą darbo užmokestį darbuotojams. Kasatorius, kaip darbų vykdytojas, pinigus darbuotojams galėjo mokėti kitais pagrindais, iš kitų šaltinių, taip pat savo vardu ir rizika. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad, net jeigu būtų laikoma, jog UAB „Ivaksos statyba“ mokėtas neapskaitytas darbo užmokestis, bylos duomenų nepakanka išvadai, kad toks užmokestis buvo mokamas būtent iš lėšų, kasatoriaus iš UAB „Ivaksos statyba“ gautų medžiagoms pirkti; pagal teismų nustatytas aplinkybes, skiriasi darbuotojų liudijamo tariamai iš kasatoriaus gauto neapskaityto darbo užmokesčio ir kasatoriui medžiagoms pirkti išmokėtų sumų dydžiai.

23Atmestinas kasatoriaus argumentas, kad, vertindami UAB „Ivaksos statyba“ darbuotojams jo perduotas sumas, teismai nepagrįstai neatsižvelgė į kasatoriaus ranka vestus žiniaraščius, nes tokie dokumentai į bylą apskritai nepateikti. Priešingai nei teigia kasatorius, spręsdamas dėl neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo, be kitų, teismas vertino ir Valstybinės mokesčių inspekcijos dokumentus, tačiau jų nepripažino pagrindžiančiais kasatoriaus įrodinėjamus faktus. Tokia teismo išvada pagrįsta, nes operatyvaus patikrinimo ataskaitose nėra papildomų duomenų, kurie nebūtų patvirtinti kitais byloje esančiais dokumentais, dalis darbuotojų, kurių paaiškinimai pridėti prie patikrinimo ataskaitų, apklausti kaip liudytojai teismo posėdyje ir jų parodymai įvertinti kartu su kitais bylos duomenimis, ataskaitose užfiksuotas faktas, kad UAB „Ivaksos statyba“ darbuotojai teigė, jog jiems buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis, tačiau nėra informacijos, kad darbuotojų gautos pinigų sumos išmokėtos būtent iš kasatoriui medžiagoms pirkti perduotų lėšų. Dėl nurodytų argumentų vien tai, kad kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, padaryta įvertinus įrodymų visetą, nepagrindžia tokios išvados neteisėtumo. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas teismų nustatytas aplinkybes ir jų pagrindu padarytas išvadas, remdamasi išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentais siekiama, jog nagrinėjant bylą kasacine tvarka iš naujo būtų vertinamos faktinės bylos aplinkybės, byloje esantys įrodymai ir jų turinys bei remiantis kasatoriaus teiginiais būtų padarytos kitokios išvados.

24Dėl apeliacinio skundo ribų peržengimo

25Kasatorius skunde teikia argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 320 straipsnio 2 dalį, nes peržengė apeliacinio skundo ribas – taikė nepagrįsto praturtėjimo institutą, nors šalys procesiniuose dokumentuose to neprašė, o byloje nenustatytas viešasis interesas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia kasatoriaus pozicija.

26Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK 320 straipsnio 2 dalies nuostata, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, reiškia, kad, pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, antra, apskųsto teismo sprendimo (apskųstos teismo sprendimo dalies) teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal visus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nagrinėjant tiek fakto, tiek ir teisės klausimus. Pažymėtina, kad tinkamas materialiosios teisės normų aiškinimas ir taikymas kasacinio teismo nepripažįstamas apeliacinio skundo ribų peržengimu, jeigu apeliantas ir neišvardija visų su ginčo dalyku susijusių teisės normų. Apeliacinės instancijos teismo, kaip ir bet kurio kito teisingumą vykdančio teismo, pareiga – savarankiškai, klausant tik įstatymo kvalifikuoti bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes (Konstitucijos 109 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo atliktas faktinių bylos aplinkybių, nurodytų apeliaciniame skunde, savarankiškas teisinis kvalifikavimas negali būti laikomas apeliacinio skundo ribų peržengimu, net jeigu apeliaciniame skunde šios faktinės aplinkybės nebuvo kvalifikuotos pagal konkrečią ir tinkamą teisės normą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. ir kt. v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-423/2013; kt.).

27Nagrinėjamoje byloje teikdamas apeliacinį skundą trečiasis asmuo BUAB „Gertauta“ nurodė argumentus, kad atsakovas nepagrindė jam išmokėtų pinigų panaudojimo įmonės reikmėms, neįrodė, jog iš gautų lėšų išmokėtas neapskaitytas darbo užmokestis UAB „Ivaksos statyba“ darbuotojams ar tam panaudota visa prašoma priteisti pinigų suma. Atsakovo veiksmai vertinti kaip sudarantys pagrindą jam taikyti civilinę atsakomybę (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Nors apeliantas skunde nenurodė kito teisinio pagrindo, nesirėmė nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis, ginčą sprendęs teismas atsakovo veiksmus kvalifikavo kaip nepagrįstą praturtėjimą (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo pareigą patikrinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą tiek faktinių aplinkybių nustatymo ir vertinimo, tiek teisės taikymo aspektu. Nagrinėdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas privalėjo išanalizuoti nurodomas faktines aplinkybes, įvertinti jų pagrindu pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, o šioms nepritardamas – pateikti naują byloje nustatytų aplinkybių teisinį vertinimą. Dėl to darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, kvalifikuodamas šalis siejusius teisinius santykius, pasinaudojo jam teisės aktuose suteikta prerogatyva ir tai negali būti laikoma apeliacinio skundo ribų peržengimu bei pripažįstama proceso teisės normų pažeidimu.

28Dėl ginčo teisinių santykių kvalifikavimo

29Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo, įvertinus kasatoriaus veiksmus, pritaikytu nepagrįsto praturtėjimo institutu (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Jo įsitikinimu, ginčui taikytinos DK nuostatos, reglamentuojančios darbuotojų materialinę atsakomybę (ją ribojančios trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžiu), nes prašomos priteisti lėšos kasatoriui perduotos kaip UAB „Ivaksos statyba“ darbuotojui ir buvo skirtos jo darbo funkcijoms vykdyti. Šie kasacinio skundo argumentai pagrįsti iš dalies.

30Byloje nustatyta ir kasatorius neginčija, kad medžiagų pirkimas darbdavio poreikiams buvo viena iš kasatoriaus darbo funkcijų, ieškovo prašomi priteisti pinigai perduoti kasatoriui šioms funkcijoms vykdyti. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2004 m. spalio 31 d.) 9 punktą atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, ūkininkais arba gyventojais, pateikia ūkio subjekto buhalterijai pinigų sumokėjimą įrodančius dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas; atskaitingas asmuo su buhalterija atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka bei terminais; nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu. Ginčą sprendę teismai nustatė, kad kasatorius šių teisės aktuose įtvirtintų pareigų nevykdė – UAB „Ivaksos statyba“ nepateikė dalies gautų pinigų sumokėjimą patvirtinančių dokumentų ir negrąžino į kasą nepanaudotų pinigų. Tai leidžia daryti išvadą, kad darbdavio perduoti pinigai nebuvo panaudoti medžiagoms pirkti, taigi nebuvo laikytasi darbdavio nurodymų ir taip jam padaryta materialinė žala.

31Darbuotojų neteisėtais veiksmais darbdaviui padaryta žala atlyginama pagal darbo įstatymus. DK 253 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo). Atsižvelgiant į nurodytą reguliavimą, kasatorius teisus teigdamas, kad jam, kaip už įmonės turto (lėšų) netekimą atsakingam darbuotojui, kyla materialinė atsakomybė, todėl apeliacinės instancijos teismas be pagrindo byloje taikė nepagrįsto praturtėjimo institutą reglamentuojančias teisės normas. Tačiau kasatorius nepagrįstai nurodo, kad ginčo atveju taikytina ribota materialinė atsakomybė. Pagal bendrąją darbuotojų materialinę atsakomybę nustatančią taisyklę darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio (DK 254 straipsnis). Šios taisyklės išimtys nustatytos DK 255 straipsnyje, kurio 1 punkte įtvirtinta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei ji padaryta tyčia. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad kasatoriaus veiksmai negrąžinant medžiagoms įsigyti išmokėtų sumų yra neteisėti ir nesąžiningi, jais pažeisti įmonės interesai, konstatavo jo kaltus veiksmus savanoriškai, suvokiant, kad neprivalo to daryti, įgyjant jam nepriklausantį turtą, priežastinį kasatoriaus veiksmų ir įmonės turto sumažėjimo ryšį. Tokios apeliacinės instancijos teismo išvadų lingvistinės formuluotės, vertinant jas byloje nustatytų aplinkybių kontekste, leidžia spręsti, kad egzistavo kasatoriaus tyčia pasisavinti jam perduotus pinigus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nepaisant pateikto skirtingo situacijos teisinio kvalifikavimo, apeliacinės instancijos teismas nustatė visas darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygas, sudarančias pagrindą šiam taikyti neribotą materialinę atsakomybę (DK 255 straipsnio 1 punktas).

32Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad priimtas iš esmės teisingas sprendimas, jį naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis), todėl, pašalinus teisinės argumentacijos netikslumus, jis paliktinas galioti šioje nutartyje išdėstytais motyvais.

33Dėl bylinėjimosi išlaidų

34Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad, pateikdamas kasacinį skundą, atsakovas sumokėjo 1738 Lt žyminio mokesčio ir turėjo 5140,08 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme, kurias prašo priteisti iš ieškovo ir trečiojo asmens BUAB „Gertauta“. Atmetus kasacinį skundą, šis prašymas netenkintinas.

35Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 58,42 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus V. J. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

36Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

37Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

38Priteisti valstybei iš V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 58,42 Lt (penkiasdešimt aštuonis Lt 42 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

39Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo... 6. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 77 235,27 Lt... 7. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad jam (bendrovėje dirbusiam darbų... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 9. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. liepos 31 d. sprendimu... 10. Teismas nustatė, kad atsakovas neginčijo aplinkybės, jog gavo kasos... 11. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 12. Teisėjų kolegija nustatė, kad aplinkybės, jog UAB „Ivaksos statyba“... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį pagrindiniai teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 15. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo palikti Vilniaus apygardos... 16. Daugiau atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 19. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo... 20. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK... 21. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų... 22. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios... 23. Atmestinas kasatoriaus argumentas, kad, vertindami UAB „Ivaksos statyba“... 24. Dėl apeliacinio skundo ribų peržengimo... 25. Kasatorius skunde teikia argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas... 26. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK 320 straipsnio 2 dalies nuostata, jog... 27. Nagrinėjamoje byloje teikdamas apeliacinį skundą trečiasis asmuo BUAB... 28. Dėl ginčo teisinių santykių kvalifikavimo... 29. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo, įvertinus kasatoriaus... 30. Byloje nustatyta ir kasatorius neginčija, kad medžiagų pirkimas darbdavio... 31. Darbuotojų neteisėtais veiksmais darbdaviui padaryta žala atlyginama pagal... 32. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės... 33. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 34. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad, pateikdamas kasacinį... 35. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 58,42 Lt bylinėjimosi... 36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 37. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m.... 38. Priteisti valstybei iš V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 58,42 Lt... 39. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...