Byla 2S-1171-798/2015
Dėl nuostolių atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Cornio investicijos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-47143-534/2014 pagal ieškovo UAB „Cornio investicijos“ ieškinį atsakovui UAB „Realboxs“ dėl nuostolių atlyginimo, ir

Nustatė

2ieškovas UAB „Cornio investicijos“ ieškiniu prašė iš atsakovo UAB „Realboxs“ priteisti 120 000 Lt nuostolių, 8,30 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o turto esant nepakankamai, pas trečiuosius asmenis ar banko sąskaitose esančias lėšas 120 000 Lt sumai, leidžiant iš areštuoto turto atsiskaityti su ieškovu. Nurodė, kad ieškovo reikalavimas yra neabejotinai didelis. Atsakovo įmonė yra įdarbinusi tik vieną darbuotoją bei pardavinėja vienintelį turimą nekilnojamąjį turtą, todėl ieškinio reikalavimo patenkinimas ateityje gali pasunkėti.

3Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 19 d. nutartimi ieškovo UAB „Cornio investicijos“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu netenkino. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo prašymas nepagrįstas duomenimis apie atsakovo turtą ir turtinę padėtį. Ieškovas taip pat nepagrindė tikimybės ir grėsmės, kad ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

4Ieškovas UAB „Cornio investicijos“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu. Nurodo, jog duomenis apie savo turtinę padėtį gali pateikti tik pats atsakovas. Ieškovas, įrodinėdamas savo prašymą, rėmėsi aplinkybe, kad atsakovas yra įdarbinęs tik vieną darbuotoją, o taip pat pardavinėja vienintelį jam priklausantį nekilnojamąjį turtą. Šios aplinkybės kelia abejones dėl atsakovo galimybės įvykdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą.

5Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

6Atskirasis skundas atmetamas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

8Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių institutu.

9Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Iš šios teisinės nuostatos darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 str.).

10Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

11Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 19 d. nutartimi ieškovo UAB „Cornio investicijos“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu netenkino. Įvertinus elektroninės bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad ieškovas nepagrindė būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingai nei teigia apeliantas, su ieškiniu jis nepateikė pakankamų įrodymų, patvirtinančių, kad skolininkas neįvykdys teismo sprendimo. Vien ieškovo pateikta informacija apie tai, kad atsakovas pardavinėja jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, t.y. žemės sklypą, ir yra įdarbinęs vieną darbuotoją, neatspindi tikrosios įmonės finansinės padėties. Taip pat, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, kad atsakovas gali imtis nesąžiningų veiksmų, sunkinančių ar darančių teismo sprendimo įvykdymą neįmanomą. Nesant duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas vengs teismo sprendimo įvykdymo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi daroma išvada, kad pagal skundžiamos nutarties priėmimo metu turėtus duomenis ir žinomas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.

12Apeliantas atsakovo UAB „Realboxs“ sunkią turtinę padėtį įrodinėja tuo, kad kitoje civilinėje byloje Nr.2-4168-661/2014 UAB „Realboxs“ dėl nepalankios turtinės padėties negali sumokėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir kad pats atsakovas yra pripažinęs, kad jo turtinė padėtis yra sunki. Tačiau kaip matyti iš UAB „Realboxs“ pateikto atskirojo skundo ir bylos medžiagos, UAB „Realboxs“ prašo atidėti visą mokėtiną žyminio mokesčio sumokėjimą iki Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo, nes pardavus savo nekilnojamąjį turtą, UAB „Realboxs“ bus pajėgus sumokėti žyminį mokestį, o turto parduoti negali dėl nekilnojamojo turto rinkos sąlygų. UAB „Realboxs“ nurodo, kad 2013 m. įmonės veikla buvo pelninga, tačiau 2014 m. jokių statybos projektų nevykdė, tačiau ieškovas pasisavino iš atsakovo UAB „Realboxs“ 238 489,00 Lt. Nurodytos aplinkybės nesudaro teismui konstatuoti sunkią bendrovės UAB „Realboxs“ turtinę padėtį ir tai nėra pakankamas pagrindas nagrinėjamu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

13Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

14Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį nepagrįsta ir neteisėta, todėl atskirasis skundas netenkinamas.

15Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., teismas

Nutarė

16Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai