Byla e2-1713-464/2015

Dėl bankroto bylos iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės „Litgrid“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-4694-431/2015, kuria atsisakyta iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Auvega“ bankroto bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Litgrid“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

2Teisėja

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas AB „Litgrid“ su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir prašė atsakovui UAB „Auvega“ iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovas daugiau nei metus yra skolingas ieškovui 23 582,42 Eur sumą, neįskaitant delspinigių, pagal 2012-12-12 Pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu išrašytas dvi PVM sąskaitas faktūras. Pažymėjo, kad ieškovas jam žinomais atsakovo adresais išsiuntė pranešimus dėl ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, neapmokėjus įsiskolinimo, tačiau minėti pranešimai atsakovui nebuvo įteikti nei registruota, nei neregistruota siunta. Ieškovo nuomone, atsakovui keltina bankroto byla (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.).

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2015-07-30 nutartimi atsisakė atsakovui UAB „Auvega“ iškelti bankroto bylą. Nurodęs, kad atsakovas teismui nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo atsakovui klausimą, vadovavosi ieškovo pateiktais dokumentais, Juridinių asmenų registro, VĮ „Registrų centras“ bei Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenimis. Iš šių duomenų teismas nustatė, kad atsakovas buvo įsteigtas 2011-03-07, Juridinių asmenų registrui pateiktame 2013 m. balanse nurodyta, jog atsakovo turtas buvo įvertintas 346 740,33 Eur (1 197 225 Lt), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 212 864,92 Eur (734 980 Lt), iš kurių per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų – 165 367,24 Eur (570 980 Lt), o pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad per 2013 m. atsakovas dirbo pelningai, atsakovas taip pat turi nuosavybės teise nekilnojamojo turto. Teismas pripažino, kad 2013 m. atsakovo balansas nerodo įmonės nemokumo ([1 197 225 Lt : 2] – 570 980 Lt), o savo finansinės atskaitomybės dokumentų už 2014 m. Juridinių asmenų registrui, taip pat teismo pagal ĮBĮ nuostatas reikalautų pateikti į šią bylą įmonės finansinių dokumentų atsakovas nepateikė. Nors Vilniaus apygardos teismas 2015-06-03 nutartimi už teismo įpareigojimų nevykdymą pagal ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalį skyrė atsakovo direktoriui R. M. 1 000 Eur baudą, pakartotinai įpareigojęs pateikti nurodytus dokumentus, tačiau atsakovo direktorius teismo nustatyto įpareigojimo nevykdė nepaisant išduoto vykdomojo rašto dėl paskirtos baudos išieškojimo. Tokiu atveju, teismo vertinimu, buvo išnaudotos visos įstatymo numatytos galimybės, kad iš atsakovo būtų išreikalauti aktualūs duomenys apie jo finansinę padėtį ir mokumą.

7Iš LITEKO duomenų teismas nustatė, kad atsakovui nuo 2011 m. iki 2015 m. buvo iškeltos tik dvi civilinės bylos (Nr. L2-4046-424/2014 ir Nr. L2-47929-599/2014), kuriose iš atsakovo iš viso buvo priteista 4 677,02 Eur suma. Teismas sprendė, kad ši suma, atsižvelgiant į atsakovo 2013 m. balansą, nėra didelė ir negali lemti atsakovo nemokumo. Be to, skola ieškovui susidarė pagal PVM sąskaitas faktūras, kurios buvo išrašytos nuo 2013-10-08 iki 2013-12-09, todėl ši suma turėjo būti įtraukta ir į atsakovo 2013 m. balansą, kuris nepatvirtina įmonės nemokumo. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo atsakovą UAB „Auvega“ pripažinti nemokiu ir tuo pagrindu iškelti įmonei bankroto bylą, o vien tai, kad atsakovas neatsiskaito su ieškovu, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo iškelti jam bankroto bylą, kai nenustatomas nemokumas.

8III. Atskirojo skundo argumentai

9Ieškovas AB „Litgrid“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-07-30 nutartį ir perduoti klausimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad išsireikalautų duomenis apie atsakovo finansinę padėtį ir jo mokumą. Priešingai nei apeliantas, teismas galėjo kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą (toliau – VSDFV) dėl duomenų apie atsakovo darbuotojus pateikimo, kviesti juos į teismą ir / ar prašyti pateikti rašytinius paaiškinimus, susijusius su bankroto bylos iškėlimu, kviesti į teismą kreditorių UAB „Medicinos bankas“, kurio reikalavimai užtikrinti hipoteka, svarstyti atsakovo ar jo vadovo paieškos galimybę bei imtis kitų įstatyme numatytų priemonių (ĮBĮ 9 str. 2 d.; CPK 1 str., 132 str.).
2. Teismo įpareigojimų pateikti aktualius finansinius dokumentus nevykdymo panaudojimas nesąžiningam atsakovui apginti yra nesuderinamas su draudimo piktnaudžiauti ir teisingumo principų įgyvendinimu.
3. Nors teismas nurodė, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto, iš kartu su atskiruoju skundu pridėto turto aprašo matyti, kad visas atsakovo nekilnojamasis turtas yra įkeistas kreditoriui UAB „Medicinos bankas“, o kito registruoto turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, atsakovas neturi.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Atskirasis skundas tenkintinas.

12Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovui UAB „Auvega“ bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

13Remiantis ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies nuostatomis, bankroto byla iškeliama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar atsakovui UAB „Auvega“ keltina bankroto byla nemokumo pagrindu. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas – tai būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės nemokumas gali būti nustatytas, išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose (įmonės balanse, pelno (nuostolių) ataskaitoje, kapitalo pokyčių ataskaitoje, pinigų srautų ataskaitoje bei aiškinamajame rašte ir kituose įmonės finansinės veiklos rezultatus atspindinčiuose dokumentuose), turinčiuose reikšmės, įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Taip pat sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne)mokumo, būtina išanalizuoti ir kitas tam reikšmingas bylos aplinkybes: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išieškoti skolas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-09-17 nutartis c. b. Nr. 2-1698-381/2015, 2015-09-10 nutartis c. b. Nr. 2-1627-178/2015).

14Pagal bendrąją taisyklę faktinė įmonės mokumo būsena turi būti vertinama pagal aktualius (naujausius) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis, tačiau rėmimasis balanso duomenimis, nustatant įmonės mokumą (nemokumą), paprastai yra pakankamas tik kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-05 nutartis c. b. Nr. e2-1077-241/2015; 2015-04-02 nutartis c. b. Nr. e2-678-381/2015). Be to, teismų praktikoje pažymima ir tai, jog įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia (ar leidžia pagrįstai abejoti) balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-08-27 nutartis c. b. Nr. 2-1633-302/2015, 2015-06-26 c. b. Nr. e2-1196-943/2015).

15Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo UAB „Auvega“ 2013 m. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis bei atsižvelgęs į tai, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto, o LITEKO duomenys nurodo tik į dviejų civilinių bylų dėl skolos išieškojimo iš jo 2011 – 2015 metais atsakovui iškėlimą, kuriose buvo priteista nedidelė, iš viso 4 677,02 Eur skola, konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti atsakovą UAB „Auvega“ nemokiu, nes skolos neviršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal nebeaktualius (senus) įmonės finansinius duomenis teismo formaliai nustatytas atsakovo turto (kurio, be kita ko, dalis yra areštuota ir apsunkinta hipoteka) vertės santykis su atsakovo pradelstais įsipareigojimais (kurių dydis aiškiai neidentifikuotas, remiantis duomenis tik iš teismui pasiekiamų duomenų bazių), nesudaro pakankamo pagrindo spręsti apie įmonės mokumą, neįvertinus kitų įmonės finansinę padėtį nusakančių reikšmingų duomenų.

16Bylos medžiaga patvirtina, kad paskutiniai UAB „Auvega“ (įregistruotos 2011-03-16) finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui pateikti tik už 2013 metus, o atsakovo vadovas nėra įvykdęs nei Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2, 6 punktuose numatytos pareigos juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, nei ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje bei teismo nustatyto įpareigojimo dėl šioje teisės normoje nurodytų dokumentų, patvirtinančių įmonės finansinę padėtį, pateikimo teismui. Apelianto atskirojo skundo argumentai, kad šių teisinių pareigų nevykdymas civilinės bylos dėl bankroto bylos iškėlimo procese negali būti naudojamas nesąžiningo atsakovo naudai, visiškai pagrįsti. Kaip matyti iš 2013 m. atsakovo balanso, įmonės turtas 2013-12-31 sudarė 346 740,33 Eur (1 197 225 Lt), iš kurio atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, kurių realumo bei tikrosios vertės apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės nustatyti, sudarė net 232 117,99 Eur (801 457 Lt), o per vienerius metus gautinos sumos, kurių reali vertė (objektyvi galimybė jas atgauti) taip pat nėra žinoma, – 8 725, 96 Eur (30 129 Lt). Nekilnojamojo turto registro bei Turto arešto aktų registro duomenimis, kurių duomenimis remiasi apeliacinės instancijos teismas (CPK 179 str. 3 d.), tačiau nepagrįstai nesirėmė pirmosios instancijos teismas, visas įmonės turimas nekilnojamasis turtas (žemės sklypas ir statiniai, esantys Kęstučio g., Lentvaryje, bei butas, esantis Jaunimo skg., Grigiškėse) ir vienintelė turima transporto priemonė (automobilis Mitsubishi Space Star) yra apsunkinti hipoteka ir (arba) areštuoti antstolių. Be to, iš 2015-05-11 antstolio sudaryto atsakovo turto aprašo matyti, kad iš viso buvo surastas ir aprašytas tik 68 339 Eur (235 960,90 Lt) vertės atsakovo turto. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal 2013-12-31 finansinės atskaitomybės duomenis atsakovo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 212 864,92 Eur (734 980 Lt), iš kurių per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų – 165 367,24 Eur (570 980 Lt), po vienerių metų mokėtinos sumos – 47 497,68 Eur (164 000 Lt), tačiau, nepateikus aktualių įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų, kyla pagrįstų abejonių, ar į 2013 metų balansą įtraukti po vienerių metų mokėtini įsipareigojimai (47 497,68 Eur, t. y. 164 000 Lt), šiai dienai nėra tapę pradelstais įmonės įsipareigojimais.

17Atsakovui bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepateikus aktualių savo finansinės atskaitomybės dokumentų, tikroji įmonės finansinė padėtis nebuvo nustatyta, to neįmanoma atlikti ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl (ne)mokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, įvertinant ne tik įmonės pradelstų įsipareigojimų santykį su turimo turto verte, bet ir įmonės vykdomos veiklos tęstinumą, pelningumą ir perspektyvas bei realias įmonės galimybes atsiskaityti su jos kreditoriais ir išieškoti iš įmonės skolas, taip pat įmonės (jai atstovaujančių asmenų) procesinį elgesį, kreditoriams inicijavus tokią bylą. Nagrinėjamu atveju pagrįstų abejonių dėl tikrosios atsakovo finansinės situacijos kelia ne tik aplinkybė, susijusi su aktualių įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimu į bylą, bet ir kitos aplinkybės. Šioje byloje nei apeliantui, nei teismui nepavyko rasti ir įteikti atsakovui siųstų dokumentų įmonės buveinės ir turimo nekilnojamojo turto (tikėtina, įmonės veiklos) adresu, nei atsakovo vadovo gyvenamosios vietos adresu. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2015-05-04 nutartimi buvo areštuotas atsakovui nuosavybės teise priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, uždraudžiant šį turtą parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti, taip pat turtinės teisės ir piniginės lėšos, priklausančios atsakovui ir esančios pas jį arba trečiuosius asmeniui, kurią vykdant antstolis areštavo ne tik įmonės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, bet ir atsakovo pinigines lėšas, galimai esančias įmonės sąskaitose bankuose (AB „Citadelė bankas“, UAB „Medicinos bankas“ ir AB „Šiaulių bankas“). Normaliai veikiančios įmonės piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose, areštas paprastai sutrikdo įmonės veiklą, o nagrinėjamu atveju iki šiol (2015-10-01), t. y. per beveik 5 mėnesius nuo paminėtos teismo nutarties priėmimo, nei atsakovo vadovas, nei kitas įmonės atstovas nesikreipė į teismą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo. Toks procesinis pasyvumas sudaro pakankamą pagrindą išvadai susiformuoti, jog atsakovas ūkinės – komercinės veiklos realiai nebevyko, juolab kad pagal 2013 metų Aiškinamąjį raštą ir viešai internetinėje erdvėje skelbiamą informaciją ir atsakovo darbuotojų nuo 2013 metų iki 2015 metų gegužės mėnesio sumažėjo nuo 8 iki 3, įmonės skola VSDFV, kuri nuo 2013 metų nuosekliai didėjo, 2015-09-21 sudarė 3 060,69 Eur (VSDFV informacija apie draudėjo viešus duomenis, http://rekvizitai.vz.lt), o pagal apelianto pareiškimo bei LITEKO duomenis, atsakovas jau nuo 2014 metų pradžios nebeatsiskaito ir su savo kreditoriais (Trakų rajono apylinkės teismo c. b. L2-4046-424/2014, Vilniaus miesto apylinkės teismo c. b. L2-47929-599/2014; CPK 179 str. 3 d.).

18Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo nemokumo klausimą, nepakankamai išanalizavo įmonės turtinę padėtį nusakančius duomenis bei jos veiklos perspektyvas, ex officio neišsireikalavo įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti tikrąją įmonės finansinę situaciją (turimo turto bei įsipareigojimų santykį) bei vykdomą veiklą, jos perspektyvas (gaunamas pajamas ir pan.), ir neatskleidė nagrinėjamo klausimo esmės (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 338 str.). Todėl skundžiama nutartis naikintina, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui bankroto bylos iškėlimo klausimą išnagrinėti iš naujo.

19Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

20Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl bankroto bylos UAB „Auvega“ iškėlimo Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.